{"id":3505,"date":"2016-12-01T22:02:30","date_gmt":"2016-12-01T20:02:30","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3505"},"modified":"2016-12-01T22:03:44","modified_gmt":"2016-12-01T20:03:44","slug":"rasytoju-sajungoje-paminetos-tilzes-akto-ir-k-donelaicio-draugijos-ikurimo-metines","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/rasytoju-sajungoje-paminetos-tilzes-akto-ir-k-donelaicio-draugijos-ikurimo-metines\/","title":{"rendered":"Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungoje pamin\u0117tos Til\u017e\u0117s akto ir K.Donelai\u010dio draugijos \u012fk\u016brimo metin\u0117s"},"content":{"rendered":"

http:\/\/donelaitis.info\/index.php?p=si&more=1&sid=336&tid=336<\/a><\/p>\n

Lapkri\u010dio 30 dien\u0105 sukako 98-eri metai nuo Til\u017e\u0117s akto pasira\u0161ymo, \u0161i data yra minima kaip Ma\u017eosios Lietuvos diena. Ta proga Vilniuje, Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos klube \u0161\u012f tre\u010diadien\u012f surengtas min\u0117jimas kurio metu kartu at\u0161v\u0119stas ir K.Donelai\u010dio draugijos \u012fk\u016brimo 95-metis bei \u012fteikti K.Donelai\u010dio medaliai \u201e\u0160irdings brolau\u201c.<\/p>\n

Rengin\u012f prad\u0117j\u0119s Ma\u017eosios Lietuvos reikal\u0173 tarybos pirmininkas Vytautas \u0160ilas primin\u0117 Til\u017e\u0117s akto pasira\u0161ymo svarb\u0105. Til\u017e\u0117s aktas \u2013 tai Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173 tautos tarybos 1918 m. lapkri\u010dio 30 d. Til\u017e\u0117je priimta deklaracija, remiantis taut\u0173 apsisprendimo teise reikalavusi prijungti Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 prie Lietuvos valstyb\u0117s.<\/p>\n

1918 m. lapkrit\u012f Vokietijos imperijai pralaim\u0117jus Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, \u017elugus Vokietijos monarchijai ir vald\u017ei\u0105 Berlyne per\u0117mus kairiosioms j\u0117goms, visoje Vokietijoje, \u012fskaitant ir Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105, prasid\u0117jo politin\u0117 suirut\u0117. Tuo metu Lietuvos valstyb\u0117je jau veik\u0117 laikinoji vyriausyb\u0117, kuri si\u016bl\u0117 ma\u017elietuvi\u0173 veik\u0117jams jungtis prie atgimstan\u010dios Lietuvos valstyb\u0117s. Spaudim\u0105 didino ir Til\u017e\u0117s spaudoje paskelbta \u017einia, es\u0105 JAV prezidentas Vudrovas Vilsonas (Woodrow Wilson) Amerikos lietuvi\u0173 delegacijai pa\u017ead\u0117j\u0119s remti lietuvi\u0173 apsisprendim\u0105 ir siek\u012f, jog Ma\u017eoji Lietuva iki pat Karaliau\u010diaus b\u016bt\u0173 \u012fjungta \u012f atkuriam\u0105 Lietuvos valstyb\u0119.<\/p>\n

Penkiasde\u0161imt atstov\u0173 beveik i\u0161 visos Ma\u017eosios Lietuvos 1918 m. lapkri\u010dio 16 d. Til\u017e\u0117je \u012fk\u016br\u0117 nauj\u0105 politin\u0119 organizacij\u0105 \u2013 Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173 tautos taryb\u0105, kuri t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 100 t\u016bkst. egz. tira\u017eu i\u0161platino atsi\u0161aukim\u0105 \u201eLietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!\u201c. Lapkri\u010dio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Til\u017e\u0117je, taryba paskelb\u0117 tok\u012f akt\u0105: \u201eAtsi\u017evelgdami \u012f tai, kad viskas, kas yra, turi teis\u0119 gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai \u010dionai Pr\u016bs\u0173 Lietuvoj gyvenantieji, sudarome \u0161ito kra\u0161to gyventoj\u0173 dauguomen\u0119, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Taut\u0173 paties apsisprendimo teis\u0117s, priglaudim\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos prie Did\u017eiosios Lietuvos. Visi savo para\u0161u \u0161it\u0105 parei\u0161kim\u0105 priimantieji pasi\u017eada visas savo j\u0117gas u\u017e \u012fvykdinim\u0105 min\u0117tojo siekio pa\u0161v\u0119sti\u201c.<\/p>\n

V.\u0160ilas sak\u0117, kad, atk\u016brus Lietuvos Nepriklausomyb\u0119, pirm\u0105 kart\u0105 Til\u017e\u0117s akto pasira\u0161ymo diena pamin\u0117ta 1993 metais.\u00a0 1998-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas Til\u017e\u0117s akto pasira\u0161ymo dien\u0105 \u012ftrauk\u0117 \u012f atmintin\u0173 dien\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 kaip Ma\u017eosios Lietuvos dien\u0105.<\/p>\n

K.Donelai\u010dio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaro\u010dius trumpai ap\u017evelg\u0117 \u0161ios draugijos veikl\u0105, primindamas, kad ji buvo \u012fkurta dar 1921 metais, pra\u0117jus vos trejiems metams nuo Lietuvos valstyb\u0117s atk\u016brimo.\u00a0 Jibuvo \u012fsteigta 1921 m. rugs\u0117jo 13 d. Klaip\u0117doje, veiklos pagrindus gaudama i\u0161 tuo metu u\u017edarytos jaunimo draugijos \u201eJ\u016bra\u201c. Naujos kult\u016bros ir \u0161vietimo organizacijos steig\u0117jas ir pirmininkas buvo Lietuvos visuomen\u0117s veik\u0117jas, poetas, Tautinio lietuvi\u0173 banko Klaip\u0117doje valdytojas, ekonomistas Gustavas Juozupaitis. Draugija tur\u0117jo savo bibliotek\u0117l\u0119, reng\u0117 literat\u016bros vakarus, lietuvi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173, spaudos min\u0117jimus, lietuvi\u0173 kalbos kursus. 1930 m. ji sureng\u0117 K. Donelai\u010dio mirties 150-me\u010dio min\u0117jim\u0105. Draugijos nare buvo ir ra\u0161ytoja Ieva Simonaityt\u0117.<\/p>\n

Atk\u016brus Lietuvos Nepriklausomyb\u0119, 1992 m. kovo 14 d. Vilniuje \u012fvyko steigiamasis K. Donelai\u010dio draugijos susirinkimas. Jame dalyvavo 22 asmenys \u2013 darb\u0173 apie Kristijon\u0105 Donelait\u012f autoriai: literat\u016brologai Leonas Gineitis, Albinas Jovai\u0161as, Kostas Doveika ir Juozas Girdzijauskas, memorialo K. Donelai\u010diui k\u016br\u0117jas Napalys Kitkauskas, studentas Gintaras Skamaro\u010dius ir kiti. Sudarytos tarybos pirmininku i\u0161rinktas architektas, kult\u016bros istorikas dr. N. Kitkauskas, kuris daug met\u0173 vadovavo draugijai ir nuveik\u0117 labai daug darb\u0173 K.Donelai\u010dio atminimui \u012fam\u017einti.<\/p>\n

Nuo 2015 met\u0173 draugijai vadovaujantis G.Skamaro\u010dius pabr\u0117\u017e\u0117 ir \u201eAlko\u201c klubo ind\u0117l\u012f \u012f \u0161ventovi\u0173 Tolminkiemyje bei Lazdyn\u0117liuose atkuriamuosius darbus bei pa\u010dios draugijos veikl\u0105, kalb\u0117jo apie tai, kokie darbai laukia ateityje, kuo galima pasid\u017eiaugti ir kas kelia nerim\u0105. Jis sak\u0117, kad Tolminkiemis brangus kiekvienam lietuviui, galima sakyti, kad ten esan\u010di\u0173 pastat\u0173 i\u0161saugojimas K.Donelai\u010dio muziejui ir jo para\u0161yta poema \u201eMetai\u201c turi lygiavert\u0119 reik\u0161m\u0119, kviet\u0117 ir toliau sutelktomis j\u0117gomis dirbti, siekiant pa\u010di\u0173 geriausi\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n

Po oficiali\u0173 kalb\u0173 buvo \u012fteikti trys K.Donelai\u010dio medaliai \u201e\u0160irdings brolau\u201c. 2016 met\u0173 nominantus i\u0161rinko septyni\u0173 \u017emoni\u0173 komisija. K.Donelai\u010dio draugija, Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105junga ir Lietuvos Respublikos kult\u016bros ministerija tarpusavio sutarimu nuo \u0161i\u0173 met\u0173 nusprend\u0117 \u012fsteigti apdovanojimus K.Donelai\u010dio medaliu \u201e\u0160irdings brolau\u201c. Apdovanojimo\u00a0 devizas \u201e\u0160irdings brolau\u201c yra kreipinys i\u0161 K. Donelai\u010dio 1777 m. bir\u017eelio 10 d. lietuvi\u0161ko lai\u0161ko Johanui Gotfrydui Jordanui.<\/p>\n

K.Donelai\u010dio atminimo medalis \u201e\u0160irdings brolau\u201c yra skiriamas skatinti K.Donelai\u010dio asmenyb\u0117s, jo k\u016brybos, lietuvi\u0173 kult\u016bros palikimo nagrin\u0117jim\u0105, jo \u012fam\u017einim\u0105, Lietuvos ir Karaliau\u010diaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavim\u0105 kult\u016bros ir\/ar \u0161vietimo srityje. Tai paskatinimas u\u017e K. Donelai\u010dio asmenyb\u0117s ir jo k\u016brybos tyrin\u0117jim\u0105, \u012fam\u017einim\u0105 ir populiarinim\u0105,\u00a0 Lietuvos ir u\u017esienio \u0161ali\u0173 institucij\u0173, o ypa\u010d Lietuvos ir Karaliau\u010diaus srities bendruomeni\u0173, visuomenini\u0173 organizacij\u0173 bendradarbiavimo kult\u016bros ir \u0161vietimo srityje skatinim\u0105 ir pl\u0117tojim\u0105. Medalis taip pat gali b\u016bti skiriamas u\u017e lietuvi\u0173 kult\u016bros u\u017esienyje tyrin\u0117jim\u0105, \u012fam\u017einim\u0105, lietuvi\u0173 kult\u016brin\u0119 ir k\u016brybin\u0119 veikl\u0105, ind\u0117l\u012f pl\u0117tojant lietuvi\u0173 kalbos mokym\u0105(si) u\u017esienyje. Kasmet numatyta apdovanoti po 2-3 asmenis.<\/p>\n

Komisija medaliu \u201e\u0160irdings brolau\u201c \u0161iais metais nutar\u0117 apdovanoti 3 asmenis: lietuvi\u0173 kalbos mokytoj\u0105 On\u0105 Druseikait\u0119-Ru\u017eevi\u010di\u016bt\u0119 u\u017e lietuvi\u0173 kalbos mokym\u0105 ir kalbos bei kult\u016bros populiarinim\u0105, tarptautini\u0173 kult\u016bros ir \u0161vietimo projekt\u0173 rengim\u0105 bei \u012fgyvendinim\u0105, lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s stiprinim\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje – \u012esrutyje (\u010cerniachovske) nuo 2008 iki 2016 met\u0173, ra\u0161ytoj\u0105 Edit\u0105 Barauskien\u0119 u\u017e istorin\u012f roman\u0105 „Tolminkiemio sodininkas” bei kitus istorinius romanus apie Ma\u017eosios Lietuvos veik\u0117jus, Ma\u017eosios Lietuvos istorin\u0117s atminties ir kult\u016bros paveldo puosel\u0117jim\u0105 bei istorik\u0105, tyrin\u0117toj\u0105 Algird\u0105 Matulevi\u010di\u0173 u\u017e Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedijos ir kit\u0173 leidini\u0173 rengim\u0105 bei bendraautoryst\u0119 rengiant keliasde\u0161imt leidini\u0173 ir straipsni\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos temomis.<\/p>\n

Medal\u012f mokytojai O.Druseikaitei-Ru\u017eevi\u010di\u016btei \u012fteik\u0117 Lietuvos kult\u016bros viceministras Arnas Neverauskas. \u201eVis\u0173 m\u016bs\u0173 u\u017edavinys yra lietuvyb\u0117s stiprinimas pagal galimybes. Man teko bendrauti su daug lietuvi\u0173 \u012fvairiose u\u017esienio \u0161alyse, tarp j\u0173 ir kaimynin\u0117se, ir \u017einau kaip tai svarbu, net jei istorin\u0117s aplinkyb\u0117s su kaimynais klostosi ne taip kaip nor\u0117t\u0173si. Mes turime savo kult\u016bros ata\u0161\u0117 Karaliau\u010diaus kra\u0161te, ie\u0161kome kuo daugiau s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 ir toliau t\u0105 darysime\u201c, – sak\u0117 viceministras.<\/p>\n

D\u0117kodama u\u017e apdovanojim\u0105 O.Druseikait\u0117-Ru\u017eevi\u010di\u016bt\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad toks jos darbo \u012fvertinimas yra ir labai svarbus, ir jaudinantis. Pati nominant\u0117 taip pat sunkiai tvard\u0117 a\u0161aras, prisimindama kaimynin\u0117je Karaliau\u010diaus srityje praleistus darbo metus, mokant lietuvi\u0173 kalbos.<\/p>\n

Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos pirmininkas Antanas A.Jonynas, sveikindamas su apdovanojimu koleg\u0119 ra\u0161ytoj\u0105 Edit\u0105 Barauskien\u0119,\u00a0 klaus\u0117, kas mes b\u016btume be Ma\u017eosios Lietuvos, be Martyno Ma\u017evydo, Liudviko R\u0117zos, Jono Bretk\u016bno, Kristijono Donelai\u010dio ir kit\u0173 to kra\u0161to \u0161viesuoli\u0173, be ten leistos lietuvi\u0161kos spaudos. Jis d\u017eiaug\u0117si, kad K.Donelai\u010dio draugija s\u0117kmingai gyvuoja ir t\u0119sia savo darbus jau 95-erius metus, nes, anot A.A.Jonyno, jei ne pasi\u0161ventusi\u0173 \u017emoni\u0173 darbai, ka\u017ein ar \u0161iandien tur\u0117tume ir muziej\u0173 Tolminkiemyje, ir \u0105\u017euolyno park\u0105 K.Donelai\u010dio gimtuosiuose Lazdyn\u0117liuose.<\/p>\n

Jautri\u0105 ir emocing\u0105 pad\u0117kos kalb\u0105 sakiusi E.Barauskien\u0119 kviet\u0117 prisiminti tuos dr\u0105sius 24 Ma\u017eosios Lietuvos vyrus, kurie pasira\u0161\u0117 Til\u017e\u0117s akt\u0105, akcentavo, kaip svarbu yra kalbos ir ra\u0161to i\u0161laikymas. Literat\u016bros k\u016brinius apie Ma\u017eosios Lietuvos garsius \u017emones Martyn\u0105 Ma\u017evyd\u0105, Abraom\u0105 Kulviet\u012f, Iev\u0105 Simonaityt\u0119 ir Kristijon\u0105 Donelait\u012f para\u0161iusi autor\u0117 sak\u0117: \u201eKur j\u016bs kitur rastute b\u016brel\u012f lietuvnink\u0173, kurie, tautiniais r\u016bbais pasipuo\u0161\u0119, va\u017eiavo \u012f Berlyn\u0105, pra\u0161ydami kaizerio leisti lietuvi\u0161kai kalb\u0117ti mokykloje ir ba\u017eny\u010dioje. Kancleris vis \u017ead\u0117davo ir nei\u0161tes\u0117davo, o jie ir v\u0117l va\u017eiuodavo, nes puikiai suprato, kaip svarbu yra ir ra\u0161tas, ir kalba\u201c. Savo roman\u0105 \u201eTolminkiemio sodininkas\u201c ji dovanojo ir renginyje dalyvavusiems \u012esruties (\u010cerniachovskio) pedagoginio instituto studentams.<\/p>\n

Nuo 1963 met\u0173 Ma\u017e\u0105ja Lietuva ir jos problematika besidomin\u010diam istorikui, enciklopedistui Algirdui Matulevi\u010diui apdovanojim\u0105 \u012fteik\u0117 K.Donelai\u010dio draugijos pirmininkas G.Skamaro\u010dius. Nominantas prisimin\u0117 savo darbus, draugijai padovanojo rankra\u0161\u010di\u0173 ir \u017eem\u0117lapi\u0173, d\u0117kojo, kad jo pastangos dirbti Ma\u017eosios Lietuvos labui buvo \u012fvertintos.<\/p>\n

Renginio metu buvo pristatytas ir \u017eurnalas \u201eDonelai\u010dio \u017eem\u0117\u201c. Tokio pavadinimo laikra\u0161tis buvo prad\u0117tas leisti 1992 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f, jo steig\u0117jas ir leid\u0117jas \u2013 K. Donelai\u010dio draugija. Iki pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 laikra\u0161\u010diui vadovavo \u0161viesios atminties redaktorius Steponas Luko\u0161evi\u010dius. \u0160iemet bir\u017eel\u012f pasirod\u0117 pirmasis ketvirtinio \u201eDonelai\u010dio \u017eem\u0117s\u201c \u017eurnalo numeris, redaguojamas Algio Va\u0161kevi\u010diaus. Redaktorius pristat\u0117 naujausi\u0105 \u017eurnalo numer\u012f ir jo temas, kviet\u0117 bendradarbiauti, ra\u0161yti \u017eurnalui, d\u0117kojo u\u017e finansin\u0119 param\u0105 Spaudos, radijo ir televizijos r\u0117mimo fondo direktoriui Gintarui Songailai, kuris pasveikino vakaron\u0117s dalyvius bei link\u0117jo i\u0161tverm\u0117s dirbant prasmingus darbus.<\/p>\n

Min\u0117jime kalb\u0117jo ir Vyd\u016bno draugijos garb\u0117s pirmininkas Vacys Bagdonavi\u010dius, pasid\u017eiaug\u0119s dviej\u0173 artim\u0173 draugij\u0173 bendradarbiavimu, ir Viktoro Falkenhano – vokie\u010di\u0173 kalbininko, daktaro, lietuvi\u0173 kalbos d\u0117stytojo Hamburgo ir Berlyno Humboldt\u0173 universitetuose, artimo Vyd\u016bno bi\u010diulio s\u016bnus profesorius Viktoras Justickis. Sociologas, teisininkas, habilituotas socialini\u0173 moksl\u0173 daktaras, kriminologas, sociologas, teis\u0117s psichologas, Vokietijos Baltijos gydytoj\u0173 draugijos narys V.Justickis d\u017eiaug\u0117si K.Donelai\u010dio draugijos veikla ir link\u0117jo tolimesn\u0117s s\u0117km\u0117s.<\/p>\n

Buvo surengta ir kult\u016brin\u0117 programa \u2013 K.Donelai\u010dio k\u016bryb\u0105 skait\u0117 \u0160iauli\u0173 dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas, \u012fsp\u016bding\u0105 koncert\u0105 gausiai \u012f Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos klub\u0105 susirinkusiems klausytojams dovanojo \u010ciurlionio kvartetas, atlik\u0119s ir K.Donelai\u010dio am\u017einink\u0173 kompozitori\u0173, ir \u0161i\u0173 dien\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 muzikinius k\u016brinius ir baig\u0119s koncert\u0105 nepamir\u0161tama ir visus sujaudinusia Juozo Naujalio \u201eSvajone\u201c. Simboli\u0161ka ir maloni detal\u0117 – kvartetas groja K.Donelai\u010dio laikme\u010dio, t.y. XVIII am\u017eiaus instrumentais.<\/p>\n

A.Va\u0161kevi\u010diaus tekstas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/donelaitis.info\/index.php?p=si&more=1&sid=336&tid=336 Lapkri\u010dio 30 dien\u0105 sukako 98-eri metai nuo Til\u017e\u0117s akto pasira\u0161ymo, \u0161i data yra minima kaip Ma\u017eosios Lietuvos diena. Ta proga Vilniuje, Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos klube \u0161\u012f tre\u010diadien\u012f surengtas min\u0117jimas kurio metu kartu at\u0161v\u0119stas ir K.Donelai\u010dio draugijos \u012fk\u016brimo 95-metis bei \u012fteikti K.Donelai\u010dio medaliai \u201e\u0160irdings brolau\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[346,160,345],"class_list":["post-3505","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-k-donelaicio-draugija","tag-kristijonas-donelaitis","tag-sirdings-brolau"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3505","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3505"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3505\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3507,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3505\/revisions\/3507"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3505"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3505"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3505"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}