{"id":3511,"date":"2012-09-04T07:11:19","date_gmt":"2012-09-04T04:11:19","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3511"},"modified":"2016-12-04T07:15:32","modified_gmt":"2016-12-04T05:15:32","slug":"pirmieji-liuteronai-zemaitijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/pirmieji-liuteronai-zemaitijoje\/","title":{"rendered":"Pirmieji liuteronai \u017demaitijoje"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Klaip\u0117dos universiteto istorikas doc. dr. Vacys Vaivada, para\u0161\u0119s ne vien\u0105 straipsn\u012f apie protestantizm\u0105 \u017demaitijoje, 2004 m. i\u0161leido monografij\u0105<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">[1]<\/a> <strong>\u201eKatalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia ir Reformacija \u017demaitijoje XVI a.\u201c<\/strong>, kurioje yra \u012fdomi\u0173 \u017eini\u0173 apie pirmuosius \u017demaitijos evangelikus liuteronus. Knygos tira\u017eas 500 egz., tad tik retas gali j\u0105 paskaityti, pavartyti. Tod\u0117l pateikiu svarbesnes teksto vietas, kuriose minimi liuteronai.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iaur\u0117s Lietuvos pasienis pana\u0161i\u0105 informacij\u0105 [apie evangelik\u0173 liuteron\u0173 tik\u0117jim\u0105 \u2013 A. \u017d.] gavo i\u0161 Livonijos Kur\u0161o. Ten evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios prad\u0117tos steigti nuo XVI a. 5-ojo \u20136-ojo de\u0161imtme\u010dio. \u017deimelyje tiesiog ant pa\u010dios sienos (gyvenviet\u0117 stat\u0117si abipus sienos) Kasparo Tyzenhauzo dvare, t. y. Livonijos pus\u0117je, apie 1540 m. prad\u0117jo veikti ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia (p. 79) [pirmoji dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje, neskaitant Klaip\u0117dos kra\u0161to, ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia \u2013 A. \u017d.].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117ra duomen\u0173, kad XVI a. 4-ajame \u2013 5-ajame de\u0161imtmetyje b\u016bt\u0173 \u012fsik\u016brusios evangelik\u0173 bendruomen\u0117s Did\u017eiojoje Lietuvoje. Matyt, kad j\u0173 ir nebuvo (p. 144).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Valdovui naujai kylanti Reformacijos banga atrod\u0117 didesn\u0117 blogyb\u0117 u\u017e jau susiformavusi\u0105 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Karaliaus \u017dygimanto Augusto pozicija i\u0161ai\u0161k\u0117jo 1562 m. kovo 5 d. lai\u0161ke i\u0161 Vilniaus Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010diui Albrechtui: &lt;&#8230;&gt; Bet tuos mokytojus, kurie sutinka su \u0161variu Dievo \u017eod\u017eiu ir visk\u0105 atlieka pagal Augsburgo tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105, lieka ir sustipr\u0117ja (liuteron\u0173 tik\u0117jime), mes su malone toleruosime &lt;&#8230;&gt; (p. 153). [Karalius\u00a0 nenor\u0117jo kalvinist\u0173 ir arijon\u0173 \u2013 A. \u017d.].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie penkiolika met\u0173 artimus ry\u0161ius su kunigaik\u0161\u010diu Albrechtu palaik\u0119s \u017demaitijos seni\u016bnas Jonas Stanislovas Bilevi\u010dius liuteronu tapo, matyt, jau\u00a0 5-ajame de\u0161imtmetyje. Dar 1543 m. jis siunt\u0117 savo s\u016bnus Mikaloj\u0173, v\u0117liau tapus\u012f \u017demaitijos pakamariu, \u012f Albrechto r\u016bmus ir kiek v\u0117liau Kristup\u0105, tapus\u012f \u017demaitijos \u017eem\u0117s teismo pateis\u0117ju, studijuoti \u012f Karaliau\u010diaus universitet\u0105. Jono Bilevi\u010diaus t\u0117vonija buvo Vidukl\u0117s dvaras. Mikalojus Bilevi\u010dius, Ariogalos tij\u016bnas, ir jo \u017emona Ona Bilevi\u010dien\u0117 susira\u0161in\u0117jo su kunigaik\u0161\u010diu Albrechtu iki jo mirties (p. 253).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dymiausi \u0160emet\u0173 gimin\u0117s evangelikai buvo Merkelis Stanislovas \u0160emeta (mir\u0117 1570), 1549\u20131551 m. Tend\u017eiogalos, 1550\u20131570 M. Ber\u017e\u0117n\u0173 tij\u016bnas, 1566\u20131570 m. \u017demaitijos ka\u0161telionas; Stanislovas \u0160emeta, Stanislovo s\u016bnus, 1564\u20131591 m. Paj\u016brio (Taurag\u0117s) tij\u016bnas, 1576\u20131589 m. kuchmistras. Po Jono K\u0119sgailos mirties 1554 m. \u0160emetos gavo Paj\u016brio (Taurag\u0117s) dvarus. XVI a. viduryje ir antrojoje pus\u0117je tai buvo viena turtingiausi\u0173 \u017demaitijos bajor\u0173 gimini\u0173 (p. 256).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tolvai\u0161os (Talvo\u0161ai) buvo liuteronai: Mikalojus Tolvai\u0161a (mir\u0117 1600), nuo 1566 m. Minsko ka\u0161telionas, 1572\u20131597 Bir\u017ein\u0117n\u0173 tij\u016bnas, 1570\u20131588 \u017demaitijos ka\u0161telionas, nuo 1588 m. Lietuvos DK dvaro mar\u0161alka, Daugpilio seni\u016bnas, 1596 m. Trak\u0173 ka\u0161telionas. Jo s\u016bnus Adomas Tolvai\u0161a (mir\u0117 1628), 1601\u20131610 Bir\u017ein\u0117n\u0173 tij\u016bnas, nuo 1615 m. \u017demaitijos ka\u0161telionas, Daugpilio seni\u016bnas, fundavo evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 Rykantuose XVII a. (p. 256).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Morkus Vnu\u010dka, Lauryno s\u016bnus (mir\u0117 1583), 1551\u20131587 m. Rietavo tij\u016bnas, r\u016bm\u0173 mar\u0161alka, ir jo \u017emona Sofija Mitkevi\u010di\u016bt\u0117-Barto\u0161evi\u010dien\u0117-Vnu\u010dkien\u0117 buvo vieni aktyviausi\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 steig\u0117j\u0173 \u017demaitijoje (p. 256).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aptariamojo laikotarpio prad\u017eioje, 1551\u20131556 m., reformacijos \u0161alininkai Lietuvos DK didikai ir bajorai buvo link\u0119 priimti liuteron\u0173 tik\u0117jim\u0105, bet pats tik\u0117jimo mokymas dar nebuvo precizi\u0161kas, artikuliuotas. &lt;&#8230;&gt; Daugiausia liuteroni\u0161k\u0173 dvar\u0173 buvo \u017demaitijoje. Liuteron\u0173 tik\u0117jimas plito ir jos miesteliuose, nors ten dar nebuvo veikian\u010di\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 (p. 259).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitokio tipo [be Vilniaus ir Kauno \u2013 A. \u017d.] liuteron\u0173 institucijos k\u016br\u0117si dvaruose, priva\u010diuose miesteliuose, kur tik\u0117jim\u0105 l\u0117m\u0117 \u017eemvald\u017eio ir miesteli\u0173 gyventoj\u0173 pa\u017ei\u016bros, da\u017enai ir pasikviesto protestant\u0173 kunigo tikyba. Dauguma \u017einom\u0173 XVI a. dvar\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 buvo \u017demaitijoje. J\u0173 tvarumas priklaus\u0117 nuo \u017eemvald\u017eio aktyvumo, jo turto paveld\u0117toj\u0173 tikybos. Ten, kur kelios kartos i\u0161saugojo liuteron\u0173 tik\u0117jim\u0105, susib\u016br\u0117 pastovios bendruomen\u0117s, kurias sudar\u0117 dvaro valdiniai miestel\u0117nai bei valstie\u010diai. &lt;&#8230;&gt; Antai viena \u017eemai\u010di\u0173 Bilevi\u010di\u0173 \u0161eimos at\u0161aka &lt;&#8230;&gt; buvo liuteronai, tad tikriausiai ir j\u0173 dvare Vidukl\u0117je tur\u0117jo vykti liuteroni\u0161kos pamaldos (p. 264).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1559 m. liuteron\u0173 tik\u0117jimo kunigo pra\u0161\u0117 \u012f \u0160auk\u0117nus ir kitus dvarus Jeronimas Chodkevi\u010dius, kelis de\u0161imtme\u010dius palaik\u0119s ry\u0161ius su kunigaik\u0161\u010diu Albrechtu. &lt;&#8230;&gt; \u0160auk\u0117n\u0173 savininkas pakeit\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios tik\u0117jim\u0105 ir liuteronams naujos ba\u017eny\u010dios nestat\u0117, protestanti\u0161ka ji buvo dar ir 1591 m. (p. 264).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitokiu b\u016bdu liuteroni\u0161kos tapo Jurbarko, Taurag\u0117s ba\u017eny\u010dios. \u0160iuose miesteliuose buvo gerai pa\u017e\u012fstamas kaimynin\u0117s Pr\u016bsijos gyvenimas ir tik\u0117jimas. Jurbarko katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai \u017eem\u0119 skyr\u0117 karalien\u0117 Bona 1554 m., bet netrukus \u017dygimantas Augustas u\u017estat\u0117 Jurbark\u0105 kunigaik\u0161\u010diui Albrechtui. &lt;&#8230;&gt; 1565 m. Jurbarko katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios klebonas ved\u0117, ir, nepaisant valdovo persp\u0117jim\u0173, ba\u017eny\u010dia tapo liuteroni\u0161ka (p. 265).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie 1569 m. v\u0117l buvo atnaujintos, galima manyti, liuteron\u0173 pamaldos \u0160ilal\u0117s ba\u017eny\u010dioje, i\u0161 kurios dar 1536 m. tur\u0117jo b\u0117gti liuteroni\u0161kus pamokslus prad\u0117j\u0119s sakyti Jonas Tartilavi\u010dius Batakietis. \u0160\u012f kart\u0105 &lt;&#8230;&gt; kunig\u0105 miestelio gyventojai ir apylinki\u0173 bajorai evangelikai privert\u0119 vesti, ir taip buvusi pakeista ba\u017eny\u010dios tikyba. \u017demai\u010di\u0173 vyskupo 1592\u20131595 m. s\u0105ra\u0161e pa\u017eym\u0117ta, kad \u0160ilal\u0117je tebeveik\u0117 \u201eeretik\u0173\u201c ba\u017eny\u010dia (p. 265\u2013266).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taurag\u0117je, miestelyje, priva\u010dioje \u017demaitijos ka\u0161teliono Merkelio \u0160emetos dvaro \u017eem\u0117je, evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 savininkas fundavo 1567 m. Ba\u017eny\u010dia sub\u016br\u0117 jau seniau buvusius miestelyje ir apylink\u0117je liuteronus. Jie apeig\u0173 klaus\u0117si lietuvi\u0173 kalba. &lt;&#8230;&gt; Taurag\u0117s miestie\u010di\u0173 ir aplinkini\u0173 kaim\u0173 gyventoj\u0173 tarpe liuteron\u0173 tikyba \u012fsitvirtino ir i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173 (p. 266).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">&lt;&#8230;&gt;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelyje \u017demaitijos miesteli\u0173 dalis gyventoj\u0173 buvo protestantai: \u012f 1579 m. u\u017eduot\u0105 [katalik\u0173 vizitatoriaus \u2013 A. \u017d.] T. Peculo klausim\u0105, ar yra parapijoje eretik\u0173 &lt;&#8230;&gt; teigiamai atsak\u0117 Ariogalos (\u201edaug liuteron\u0173\u201c), Skirsnemun\u0117s, Kraki\u0173, Betygalos, Vidukl\u0117s, Kra\u017ei\u0173, Kaltin\u0117n\u0173, Varni\u0173 dvasininkai, ta\u010diau ne visose min\u0117tose vietov\u0117se buvo protestanti\u0161kos ba\u017eny\u010dios (p. 266).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik\u0117tina, kad evangelik\u0173 apeigos vyko Kv\u0117darnoje, Lyduv\u0117nuose, Vidukl\u0117je, \u0160v\u0117k\u0161noje, Raseiniuose (p. 278).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik\u0117tinos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios ar koply\u010dios XVI a. 6-ajame \u2013 7-ajame de\u0161imtmetyje \u017demai\u010di\u0173 R. katalik\u0173 vyskupijos teritorijoje<\/p>\n<ol style=\"text-align: justify;\">\n<li>Ariogala, ev. liut.<\/li>\n<li>Batakiai, ev. ref.<\/li>\n<li>Ber\u017e\u0117nai, ev. ref.<\/li>\n<li>Bir\u017ein\u0117nai, ev. ref., liut.<\/li>\n<li>Gondinga, ev. ref.<\/li>\n<li>Josvainiai, ev. ref.<\/li>\n<li>Jurbarkas, ev. liut.<\/li>\n<li>Kurtuv\u0117nai, ev. ref.<\/li>\n<li>Kur\u0161\u0117nai, ev. ref.<\/li>\n<li>Palanga, ev. ref.<\/li>\n<li>Pa\u0161u\u0161vys, ev. liut.(?), ev. ref.<\/li>\n<li>Plateliai, ev.liut.<\/li>\n<li>Plung\u0117, ev. ref.<\/li>\n<li>Rietavas, ev.liut.<\/li>\n<li>Seda, ev. ref.<\/li>\n<li>\u0160auk\u0117nai, ev. liut.<\/li>\n<li>\u0160iaul\u0117nai, ev. ref.<\/li>\n<li>\u0160ilal\u0117, ev. liut.<\/li>\n<li>Taurag\u0117, ev. ref.(?), liut.<\/li>\n<li>Tytuv\u0117nai, ev. ref.<\/li>\n<li>Try\u0161kiai, ev. ref.<\/li>\n<\/ol>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remdamasis V. Vaivados str. \u201eBa\u017eny\u010di\u0173 tinklas \u017demaitijoje\u201c (\u201eProtestantizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis\u201c, 1994, p. 41\u201347), J. Gimbutas nurodo, kad\u00a0 XVI a. antroje pus\u0117je \u017demaitijoje buvo daugiau kaip 70 ba\u017eny\u010di\u0173, i\u0161 j\u0173 17 \u2013 protestanti\u0161k\u0173, nors kai kurie autoriai nurodo kitus skai\u010dius. \u017demai\u010di\u0173 vyskupo Merkelio Giedrai\u010dio 1635 m. s\u0105ra\u0161e yra 37 katalik\u0173 ir 21 protestant\u0173 ba\u017eny\u010dia, bet tikriausiai protestant\u0173 buvo tik 16 ba\u017eny\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong><em>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0Algirdas \u017demaitaitis<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong><em>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, 2012 Nr.9<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong><em>\u00a0<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong><em>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n<div id=\"attachment_3514\" style=\"width: 810px\" class=\"wp-caption alignnone\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-3514\" class=\"size-full wp-image-3514\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/Silales-liut..jpg\" alt=\"OLYMPUS DIGITAL CAMERA\" width=\"800\" height=\"600\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/Silales-liut..jpg 800w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/Silales-liut.-300x225.jpg 300w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/Silales-liut.-768x576.jpg 768w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/Silales-liut.-624x468.jpg 624w\" sizes=\"auto, (max-width: 800px) 100vw, 800px\" \/><p id=\"caption-attachment-3514\" class=\"wp-caption-text\">OLYMPUS DIGITAL CAMERA<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-3515\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/SilalesEvLiutBaznycia.jpg\" alt=\"silalesevliutbaznycia\" width=\"2304\" height=\"1728\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/SilalesEvLiutBaznycia.jpg 2304w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/SilalesEvLiutBaznycia-300x225.jpg 300w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/SilalesEvLiutBaznycia-768x576.jpg 768w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/SilalesEvLiutBaznycia-1024x768.jpg 1024w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/SilalesEvLiutBaznycia-624x468.jpg 624w\" sizes=\"auto, (max-width: 2304px) 100vw, 2304px\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Dabartin\u0117 \u0160ilal\u0117s ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia, atstatyta 1991 m. Minint pirmosios parapijos ba\u017eny\u010dios 200 met\u0173 jubiliej\u0173, 2006 m. jai suteiktas Jono Tartylos-Tartilavi\u010diaus Batakie\u010dio vardas.\u00a0\u00a0 <\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-3512\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-038.jpg\" alt=\"i41_telsiu-rajonas-038\" width=\"954\" height=\"715\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-038.jpg 954w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-038-300x225.jpg 300w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-038-768x576.jpg 768w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-038-624x468.jpg 624w\" sizes=\"auto, (max-width: 954px) 100vw, 954px\" \/> <img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-3513\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-043.jpg\" alt=\"i41_telsiu-rajonas-043\" width=\"954\" height=\"715\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-043.jpg 954w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-043-300x225.jpg 300w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-043-768x576.jpg 768w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/12\/i41_Telsiu-rajonas-043-624x468.jpg 624w\" sizes=\"auto, (max-width: 954px) 100vw, 954px\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Pabalv\u0117s (Tel\u0161i\u0173 raj.)\u00a0evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios griuv\u0117siai \u0161iandien. Nuotrauka i\u0161 <a href=\"http:\/\/www.miestai.net\/forumas\">www.miestai.net\/forumas<\/a><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">[1]<\/a> Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia ir Reformacija \u017demaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruo\u017eai \/ Vacys Vaivada. \u2013 Klaip\u0117da: Klaip\u0117dos universiteto leidykla, 2004 (Vilnius: Petro ofsetas). \u2013 247, [1] p.: iliustr., \u017eml. \u2013 Tira\u017eas [500] egz.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Klaip\u0117dos universiteto istorikas doc. dr. Vacys Vaivada, para\u0161\u0119s ne vien\u0105 straipsn\u012f apie protestantizm\u0105 \u017demaitijoje, 2004 m. i\u0161leido monografij\u0105[1] \u201eKatalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia ir Reformacija \u017demaitijoje XVI a.\u201c, kurioje yra \u012fdomi\u0173 \u017eini\u0173 apie pirmuosius \u017demaitijos evangelikus liuteronus. Knygos tira\u017eas 500 egz., tad tik retas gali j\u0105 paskaityti, pavartyti. Tod\u0117l pateikiu svarbesnes teksto vietas, kuriose minimi liuteronai.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3511","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3511","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3511"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3511\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3516,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3511\/revisions\/3516"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3511"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3511"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3511"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}