{"id":3554,"date":"2016-12-09T17:16:36","date_gmt":"2016-12-09T15:16:36","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3554"},"modified":"2016-12-13T18:51:43","modified_gmt":"2016-12-13T16:51:43","slug":"sava-nasta-nesunki-sava-kalba-nebaisi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/sava-nasta-nesunki-sava-kalba-nebaisi\/","title":{"rendered":"Sava na\u0161ta nesunki, sava kalba nebaisi"},"content":{"rendered":"

http:\/\/lzinios.lt\/lzinios\/Kultura-ir-pramogos\/sava-nasta-nesunki-sava-kalba-nebaisi\/234961<\/a><\/p>\n

Kartais nelengva ne\u0161ti ir sav\u0105 na\u0161t\u0105, ta\u010diau jei pats j\u0105 sau u\u017esikrovei, \u017einai, k\u0105 kur ir kam ne\u0161i, tad ji ir nesunki. Ir savos kalbos mokantis, kartais reikia nema\u017e\u0173 pastang\u0173, ta\u010diau ji tau gimtoji. Ji tau pl\u0117tusi akirat\u012f, brandinusi pasaul\u0117\u017evalg\u0105, tad ar galima savos kalbos nebranginti, juo labiau ja bod\u0117tis ir menkinti.<\/p>\n

<\/p>\n

\"main_000x000\"Ir \u0161tai m\u016bs\u0173 laisvoje Lietuvoje auk\u0161tuosius mokslus baig\u0119 \u017emon\u0117s, tarp j\u0173 ir koks nors \u017eurnalistas, jaunesnis ra\u0161ytojas, \u0161vietimo darbuotojas, net ir sociolingvistas, net ima lenktyniauti, kuris suras lietuvi\u0173 kalbai menkinti \u0161ai\u017eesni\u0173 \u017eod\u017ei\u0173: es\u0105 ji pasenusi ir neturtinga, nepaj\u0117gi i\u0161reik\u0161ti \u0161i\u0173 dien\u0173 pasaulio naujovi\u0173 bei sud\u0117ting\u0173 min\u010di\u0173 niuans\u0173. Visur lietuvi\u0173 kalbai es\u0105 labai toli iki angl\u0173 kalbos. Ir i\u0161 viso \u2013 joje nieko gera.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos menkintoj\u0173 balsai jau anks\u010diau sugild\u0117 \u0161ird\u012f jautriems literatams, eseistams, filosofams, vis\u0105 gyvenim\u0105 \u0161ios kalbos gelm\u0117se sugeb\u0117jusiems rasti tinkamiausi\u0105 \u017eod\u012f, panaudoti savit\u0105 jos posak\u012f ar konstrukcij\u0105.<\/p>\n

Kalbos menkintojai<\/strong><\/p>\n

Antai dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 penki\u0173 autori\u0173 straipsni\u0173 rinkinyje \u201eNerimas\u201c (Vilnius: Tyto Alba, 2012), turin\u010diame ilg\u0105 paantra\u0161t\u0119 \u201eSvarbiausi\u0173 humanitarini\u0173 ir socialini\u0173 gr\u0117smi\u0173 bei j\u0173 pasekmi\u0173 Lietuvoje \u012f\u017evalgos\u201c, \u017einoma literat\u016brolog\u0117 ir eseist\u0117 Viktorija Daujotyt\u0117 straipsnyje \u201eGr\u0117smi\u0173 yra visada\u201c tarp kit\u0173 gr\u0117smi\u0173 Lietuvai ir jos kalbai \u012f\u017evelg\u0117 ir t\u0105 menkintoj\u0173 menkyst\u0119. Ten ra\u0161oma: \u201eN\u0117 vienos tautos ra\u0161ytojas ar filosofas nerado parengtos tokios kalbos, kokios jam reik\u0117jo. Individualus kalb\u0117jimas visada susikuriamas. K\u016brybingos, ver\u0303\u017elios, intens\u1ef9vios turi b\u016bti s\u0105mon\u0117s tendencijos. Kalba tyli, neatveria savo i\u0161tekli\u0173, kai intencijos nepakankamos. Kalba nekalbina silpnai kalb\u0105 tejau\u010dian\u010di\u0173.\u201c<\/p>\n

D\u0117l toki\u0173 silpnai savo kalb\u0105 tejau\u010dian\u010di\u0173 ir miglotai j\u0105 tesuvokian\u010di\u0173 individualist\u0173 kai kuri\u0173 humanitar\u0173 bandym\u0173 menkinti ar net niekinti lietuvi\u0173 kalb\u0105 susir\u016bpinim\u0105 rei\u0161k\u0117 keliose de\u0161imtyse straipsni\u0173 ne vienas vyresn\u0117s kartos lituanistas bei ra\u0161ytojas \u2013 Arnoldas Piro\u010dkinas, Aldona Paulauskien\u0117, Gintaras Ie\u0161mantas ir kt. Bandyta \u012frodyti ir abejingiesiems, ir \u201emodernuoliams\u201c lietuvi\u0173 kalb\u0105 esant savit\u0105, ta\u010diau turin\u010di\u0105 ir pakankamai i\u0161tekli\u0173 tenkinti \u0161i\u0173 dien\u0173 keliamus reikalavimus. Gal tik tr\u016bko gausiais konkre\u010diais pa\u010dios lietuvi\u0173 kalbos faktais bei statistika, racionaliomis i\u0161vadomis koncentruoto m\u016bs\u0173 kalbos vidini\u0173 i\u0161gali\u0173 savito apra\u0161o, i\u0161d\u0117styto ir moksli\u0161kai, ir gana populiariai.<\/p>\n

\"darbine_001-1\"Ir \u0161tai m\u016bs\u0173 rankose nauja Arnoldo Piro\u010dkino knyga taip pat su dvilypiu pavadinimu \u201eLietuvi\u0173 kalbos savitumas. Lietuvi\u0173 kalbos gretinimas su giminingomis kalbomis\u201c (Vilnius: Margi ra\u0161tai, 2016). Profesorius A. Piro\u010dkinas \u2013 vienas i\u0161 \u017eymi\u0173j\u0173 Jono Jablonskio gyvenimo ir darb\u0173 tyr\u0117j\u0173, daugiau kaip 30 met\u0173 Vilniaus universitete d\u0117st\u0119s kelias lietuvi\u0173 kalbos disciplinas, para\u0161\u0119s dvi stambias studijas apie bendrin\u0117s kalbos i\u0161takas ir jos brand\u0105 ir \u0161iai temai paskyr\u0119s apie 10 atskir\u0173 leidini\u0173 ir bema\u017e 100 straipsni\u0173. Kelias knygeles suk\u016br\u0117 kaip mokymo priemones. Sta\u017eav\u0119s \u010cekijoj ir Slovakijoj, A. Piro\u010dkinas nepamir\u0161o \u010dia \u012fgytos patirties ir para\u0161\u0117 \u201e\u010cek\u0173 \u2013 lietuvi\u0173, Lietuvi\u0173 \u2013 \u010dek\u0173 kalb\u0173 \u017eodyn\u0105\u201c (2004). \u012evairiuose jo straipsniuose ir kolektyviniuose darbuose nagrin\u0117ti mokslo istorijos, senosios lietuvi\u0173 kalbos istorijos, kalbos kult\u016bros ir praktikos dalykai. Kaip plataus akira\u010dio mokslininkas, 1995 metais paskelb\u0117 studij\u0105 \u201eDevyneri Adomo Mickevi\u010diaus gyvenimo metai\u201c (i\u0161versta ir \u012f lenk\u0173 kalb\u0105), redagavo ir nema\u017eai skyri\u0173 pats para\u0161\u0117 stambiam veikalui \u201eJurbarkas. Istorijos puslapiai\u201c (1996 m.).<\/p>\n

Kalbos gyn\u0117jas<\/strong><\/p>\n

Pastaraisiais metais A. Piro\u010dkinas \u012fsitrauk\u0117 \u012f diskusijas d\u0117l nelietuvi\u0161kos kilm\u0117s asmenvard\u017ei\u0173 ra\u0161ybos ir \u0161iai temai skyr\u0117 kelias de\u0161imtis straipsni\u0173. Ma\u017eai rastume kalbinink\u0173, tiek recenzavusi\u0173 skirtingos tematikos knyg\u0173 ir straipsni\u0173 \u2013 tarp j\u0173 ypa\u010d stambios knygos \u201eAtsiminimai apie Jon\u0105 Jablonsk\u012f\u201c recenzij\u0105. A. Piro\u010dkino knyga \u201eLietuvi\u0173 kalbos savitumas\u201c \u2013 s\u0117kmingas bandymas ginti lietuvi\u0173 kalbos presti\u017e\u0105 pirmiausia remiantis pa\u010dios kalbos faktais. I\u0161 ties\u0173 knygoje sukaupta, planingai sugrupuota tiek daug savoti\u0161k\u0173 lietuvi\u0173 kalbos fakt\u0173, jie sugretinti su keliais gimini\u0161kai artim\u0173 ir tolimesni\u0173 kalb\u0173 duomenimis. Fakt\u0173 statistika, apm\u0105stymas, palydimas subtiliomis autoriaus i\u0161vadomis, tur\u0117t\u0173 atverti akis ir ne vienam skeptikui ar bandytojui menkinti lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n

Pirmieji du aptariamosios knygos skyriai skaitytoj\u0105 kreipia \u012f bendr\u0105j\u0105 kalbotyr\u0105 ir \u017eil\u0105 \u017eil\u0105 kalb\u0173 senov\u0119. Tai, \u017einoma, sunkesni suvokti kalbos dalykai, ta\u010diau ten prad\u0117j\u0119s br\u0119sti ir lietuvi\u0173 kalbos savitumas ir giminyst\u0117 su jau i\u0161nykusiomis, kartais tik rekonstruojamomis kitomis kalbomis.<\/p>\n

Kiek pasaulyje kalb\u0173?<\/strong><\/p>\n

Skaitytojo smalsum\u0105 knygos autorius i\u0161judina daug kam \u0161m\u0117\u017etel\u0117jusiais klausimais: kiek pasaulyje \u017einoma kalb\u0173? Kaip jos grupuojamos? Kur tarp j\u0173 atsiduria lietuvi\u0173 kalba? \u012edomus klausimas, kiek kalb\u0173 gali i\u0161mokti vienas \u017emogus? A. Piro\u010dkinas palaiko akademiko Zigmo Zinkevi\u010diaus ir vienos vokie\u010di\u0173 enciklopedijos nuomon\u0119, kad pasaulyje vartojama apie 3000 kalb\u0173. Kitur nurodoma j\u0173 esant daugiau \u2013 net apie 5000. Skai\u010diai skirtingi, nes ne visuomet ai\u0161ku, kur atskira kalba, kur tik tarm\u0117.<\/p>\n

Be vieno ital\u0173 kardinolo, es\u0105 mok\u0117jusio 78 kalbas, knygoje daugiau pakalbama apie lietuviams gerai \u017einom\u0105 vokiet\u012f Jurg\u012f Zauervein\u0105 ( 1831\u20131904), kuris, manoma, mok\u0117j\u0119s apie 60 kalb\u0173. 1874 metais jis apsigyveno Ragain\u0117s apskrityje ir per 6 m\u0117nesius i\u0161moko gerai lietuvi\u0161kai, \u012fsijung\u0117 \u012f Ma\u017eosios Lietuvos tautin\u012f gyvenim\u0105, suk\u016br\u0117 eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eLietuvninkai mes esame gim\u0119\u201c.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos \u0161aknys<\/strong><\/p>\n

Knygoje randame nema\u017ea duomen\u0173 apie mus labiausiai dominan\u010di\u0173 indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173 \u0161eim\u0105 ir jos \u0161akas \u2013 balt\u0173, german\u0173, slav\u0173, roman\u0173, graik\u0173, indoiran\u0117n\u0173, italik\u0173, kelt\u0173, anatol\u0173, alban\u0173, arm\u0117n\u0173 ir kt. kalbas.<\/p>\n

Balt\u0173 kalboms visi priskiria dabartines lietuvi\u0173 ir latvi\u0173 kalbas ir i\u0161nykusi\u0105 pr\u016bs\u0173 kalb\u0105. Kartais kaip atskiros kalbos minimos i\u0161nykusios kur\u0161i\u0173, \u017eiemgali\u0173, s\u0117li\u0173 ir jotvingi\u0173 (pagal Kazimier\u0105 B\u016bg\u0105 pastaroji tikt\u0173 vadinti s\u016bduvi\u0173 (ar s\u016bd\u0173) \u2013 jotvingi\u0173 kalba ( ar pr\u016bs\u0173 kalbos tarme).<\/p>\n

I\u0161 balt\u0173 kalb\u0173 daugiausia senovini\u0173 bruo\u017e\u0173 iki m\u016bs\u0173 laik\u0173 i\u0161laik\u0117 lietuvi\u0173 kalba. Nema\u017ea jos \u0161akn\u0173 smenga gilyn \u2013 net iki dabar rekonstruojamos indoeuropie\u010di\u0173 prokalb\u0117s, kuri galinti siekti XVIII am\u017ei\u0173 prie\u0161 Krist\u0173, tai yra apie 3700 metus iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. Knygoje A. Piro\u010dkinas pateikia akivaizd\u017ei\u0173 tokio stulbinan\u010dio lietuvi\u0173 kalbos senumo fakt\u0173. I\u0161 j\u0173 pamin\u0117sime tik du dalykus.<\/p>\n

I\u0161 \u017einomo lenk\u0173 kalbininko baltisto Wojciecho Smoczy\u0144skio lenk\u0173 kalba para\u0161yto ab\u0117c\u0117linio \u201eEtimologinio lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno\u201c (2007) A. Piro\u010dkinas i\u0161rinko ir pagal temas sugrupavo \u012fprastinius lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017eius, susiejamus su rekonstruojama indoeuropie\u010di\u0173 prokalbe. Tai k\u016bno dali\u0173 pavadinimai (akis, ausis, dantis, pir\u0161tas, \u0161irdis…), giminyst\u0117s \u017eod\u017eiai (brolis, sesuo, s\u016bnus, dukt\u0117, moteris, mot\u0117…), namini\u0173 gyvuli\u0173 (antis, avis, jautis, o\u017eys…), augal\u0173 (avi\u017ea, ber\u017eas, egl\u0117, \u017eirnis, \u017eol\u0117…) vardai. Juos paremia ir m\u016bs\u0173 varda\u017eod\u017ei\u0173 linksniavimo gal\u016bni\u0173 pana\u0161umas su indoeuropie\u010di\u0173 prokalb\u0117s atitinkam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 gal\u016bn\u0117mis.<\/p>\n

Parodoma knygoje ir kai kuri\u0173 m\u016bs\u0173 skaitvard\u017ei\u0173 (du, antras, trys, de\u0161imt, \u0161imtas), \u012fvard\u017ei\u0173 (a\u0161, tu, j\u016bs…) ir kit\u0173 kalbos dali\u0173 atskir\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 senumas.<\/p>\n

Baigdamas ra\u0161yti apie lietuvi\u0173 kalbos kai kuri\u0173 bruo\u017e\u0173 senum\u0105, A. Piro\u010dkinas daro i\u0161vad\u0105, kad \u201elietuvi\u0173 kalba darniai sujungia senovi\u0161kum\u0105 su savitos raidos pagimdytomis naujov\u0117mis\u201c (p. 50).<\/p>\n

Nuo tre\u010diojo aptariamosios knygos skyriaus pasukama prie dabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos bruo\u017e\u0173 savitumo, apib\u016bdinimo ir jos fakt\u0173 gretinimo su gimini\u0161komis kalbomis, ypa\u010d su latvi\u0173, lenk\u0173, rus\u0173, \u010dek\u0173, vokie\u010di\u0173, lotyn\u0173 ir kt. kalb\u0173.<\/p>\n

Skambesio savitumas<\/strong><\/p>\n

Kalbos skambes\u012f pirmiausia lemia jos garsynas \u2013 gars\u0173 visuma ir sistema. A. Piro\u010dkinas lietuvi\u0173 kalbos garsynui ir jo savitumui nepagail\u0117jo 18 puslapi\u0173.<\/p>\n

Pirmiausia pacituojama lenk\u0173 kalbininko Jano Otr\u0119bskio 1940 met\u0173 pirmojoje pus\u0117je per Vilniaus radiofon\u0105 skaityta paskaita, kurioje i\u0161keliamas lietuvi\u0173 kalbos gro\u017eis, daugiausia lemiamas balsini\u0173 niuans\u0173. J\u0173 lietuvi\u0173 kalba turinti daugiau negu, pavyzd\u017eiui, lenk\u0173 kalba \u2013 pripa\u017e\u012fsta garsus lenk\u0173 kalbininkas, gerai mok\u0117j\u0119s ir lietuvi\u0173 kalb\u0105. A. Piro\u010dkinas taikliai pastebi, kad \u017eymiojo lenk\u0173 kalbininko pabr\u0117\u017etos lietuvi\u0173 kalbos savyb\u0117s balsi\u0173 ilgumas ir trumpumas, ir nepastovus kirtis \u201eyra ne tik kalbos gro\u017eio elementai, bet atveria jai nepaprastas eiliavimo galimybes\u201c (p. 52\u201353). Kitatau\u010diai taip pat pastebi, kad lietuviai su savo priegaid\u0117mis ir kalb\u0117dami tarsi dainuoj\u0105. \u017dinoma, ne visiems visur sekasi tas priegaides i\u0161dainuoti.<\/p>\n

Pagal tradicin\u0119 J. Jablonskio 1922 met\u0173 \u201eLietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105\u201c A. Piro\u010dkinas suskai\u010diuoja lietuvi\u0173 kalboje esant 50 skirting\u0173 gars\u0173 \u2013 balsi\u0173, priebalsi\u0173, dvibalsi\u0173, mi\u0161ri\u0173j\u0173 dvigarsi\u0173. O remdamasis fonologijos, naujojo gars\u0173 tyrimo mokslo, duomenimis, aptaria ir skai\u010diuoja moksli\u0161kai nustatomas lietuvi\u0173 kalbos fonemas \u2013 garsus, galin\u010dius lemti skirting\u0105 \u017eod\u012f ar jo dalis, plg. lietuvi\u0173 i ir y (tiko ir tyko). O rus\u0173 ir lenk\u0173 kalbos suprie\u0161ina ne trump\u0105j\u012f bals\u012f i ir y, o kiet\u0105j\u012f ir mink\u0161t\u0105j\u012f, plg. rus\u0173 k. \u0431\u044b\u043b \u201ebuvo\u201c ir \u0431\u0438\u043b \u201emu\u0161\u0117\u201c, lenk\u0173 k. mysz \u201epel\u0117\u201c ir mi\u015b \u201eme\u0161kiukas\u201c. Lietuviams tie kietieji balsiai (rus\u0173 ar lenk\u0173 y) \u2013 nelengvai \u012fkandamas rie\u0161utas.<\/p>\n

Knygos autorius m\u0117gsta konkretum\u0105 ir statistinius rodiklius. Pasikliaudamas geriausio lietuvi\u0173 kalbos fonologijos \u017einovo Alekso Girdenio \u012f\u017evalgumu, pritaria \u0161io mokslininko sprendimams, kad bendrin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos fonem\u0173 sistem\u0105 sudaro 67 fonemos \u2013 8 balsin\u0117s su dviem sutaptini\u0173 dvibalsi\u0173 ie ir uo fonemomis, o likusios \u2013 kietieji ir mink\u0161tieji priebalsiai (plg. sauso ir sausio).<\/p>\n

Vienoje kalboje garsai gali sudaryti toki\u0173 jungini\u0173, kurie kitos kalbos \u017emogui sunkiai suvokiami, pvz. \u010dek\u0173 k. dcera \u201edukt\u0117\u201c, est\u0173 k. j\u00e4\u00e4\u00e4\u00e4rne (su keturiais balsiais!) \u201eledo r\u016b\u0161is\u201c, lenk\u0173 k. d\u017ayd\u017ayc \u201elyti\u201c.<\/p>\n

I\u0161vadoje d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos garsyno sakoma, kad ilg\u0173j\u0173 ir trump\u0173j\u0173 balsi\u0173 koreliacija, dvejopos ilg\u0173j\u0173 skiemen\u0173 priegaid\u0117s, laisvasis kirtis lietuvi\u0173 kalb\u0105 daro labai tinkam\u0105 naudotis visomis eil\u0117daros atmainomis. Tuo at\u017evilgiu lietuvi\u0173 kalbai prilygt\u0173 nedaug kalb\u0173.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos skambes\u012f praple\u010dia d\u0117sningai \u0161okin\u0117jantis \u017eod\u017ei\u0173 kirtis (lau\u0303kas, lau\u0303ko… lauku\u0300, lauk\u00e8, laukai\u0303… lauku\u0300s…). Nema\u017ea kalb\u0173 turi pastov\u0173 kirt\u012f: latvi\u0173 k. ir \u010dek\u0173 kalba paprastai kir\u010diuoja pirm\u0105j\u012f \u017eod\u017eio skiemen\u012f, lenk\u0173 kalba \u2013 prie\u0161paskutin\u012f, o pranc\u016bz\u0173 \u2013 paskutin\u012f \u017eod\u017eio skiemen\u012f. Vokie\u010di\u0173 k. ir angl\u0173 kalboje \u017eod\u017eio kir\u010dio vieta sunkiai apibr\u0117\u017eiama. \u017dod\u017eio kirtis ir ilgojo skiemens priegaid\u0117 gali skirti \u017eod\u017eio ar jo formos reik\u0161m\u0119 (plg. m\u016bs\u0173 \u017eod\u017eius pa\u0161au\u0303k ir pa\u0161\u00e1uk).<\/p>\n

Kalbos skambesiui priskirtume ir daugyb\u0119 ma\u017eybini\u0173 \u2013 malonini\u0173 priesag\u0173: s\u016bn-elis, \u0161un-ytis, ka\u010d-iukas… Jas turintys \u017eod\u017eiai apibendrintai vadinami deminutyvais. Skurdesn\u0117s \u0161iuo at\u017evilgiu german\u0173 kalbos \u2013 ypa\u010d angl\u0173 k. ir dan\u0173 kalba.<\/p>\n

Knygoje nurodoma, kad lietuvi\u0173 kalba turinti 78 priesagas, su kuriomis tie deminutyvai gali b\u016bti sudaromi, ta\u010diau bendrinei kalbai toki\u0173 priesag\u0173 priskiriama tik 16: \u2013el\u2013 (vaikelis, dienel\u0117), \u2013\u0117l\u2013 (dobil\u0117lis), \u2013uk\u2013 (Jonukas), \u2013ut\u2013 (akut\u0117), \u2013ul\u2013 (motul\u0117)…<\/p>\n

Daugiausia ir \u012fvairiausi\u0173 t\u0173 deminutyv\u0173 lietuvi\u0173 kalboje aptinkama su \u017eod\u017eiais mama, mot\u0117, pvz.: mamel\u0117, mamul\u0117, mamyt\u0117, mo\u010diut\u0117, mamytu\u017e\u0117l\u0117… Manoma, kad pana\u0161i\u0173 darini\u0173 lietuvi\u0173 kalboje gal\u012f b\u016bti apie \u0161imt\u0105. I\u0161 j\u0173 gausos ir \u012fvairov\u0117s spindi meil\u0117 mamai, motinai, o kartais ir senelei.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 deminutyvin\u0117s priesagos skamb\u0117te skamba m\u016bs\u0173 liaudies dainose ir kitur poetin\u0117je k\u016bryboje, pvz., R\u016bpinosi t\u0117vu\u017e\u0117lis,\/ kad jo ma\u017eas s\u016bnait\u0117lis.\/ Nesir\u016bpink t\u0117vu\u017e\u0117li, \/ u\u017eaugs tavo s\u016bnait\u0117lis,\/ bus Lietuvos kareiv\u0117lis… Ne ma\u017eybei, o \u0161iltam, mielam ry\u0161iui reik\u0161ti \u010dia vartojamos tos priesagos \u2013\u0117lis. Ta\u010diau toki\u0173 priesag\u0173 vengiama mokslo ir oficialioje kalboje.<\/p>\n

A. Piro\u010dkinas mini ir lietuvi\u0173 kalbos \u201ema\u017eybinius\u201c b\u016bdvard\u017eius (ma\u017eiukas, ma\u017eiul\u0117lis, naujut\u0117laitis…) ir veiksma\u017eod\u017eius ( snyguriuoti, lynoti, \u010diurlenti…). Juose taip pat galima \u012f\u017evelgti vaizdingumo ir skambumo.<\/p>\n

Kalbos turtingumas<\/strong><\/p>\n

Kalbos turtingumas pirmiausia apr\u0117pia \u017eod\u017ei\u0173 gaus\u0105, j\u0173 darybos priemones ir b\u016bdus, taip pat, kiek kalbos \u017eodingumas atitinka kalbos vartotoj\u0173 poreikius. Min\u0117tieji kai kurie intelektualai menkina lietuvi\u0173 kalbos i\u0161gales daugiausia priekai\u0161taudami jai, kad joje es\u0105 tr\u016bksta \u017eod\u017ei\u0173 sud\u0117tingoms minties i\u0161rai\u0161koms.<\/p>\n

Jau savo knygos \u201ePratarm\u0117je\u201c A. Piro\u010dkinas taikliai yra pabr\u0117\u017e\u0119s: \u201eN\u0117 vienai tautai n\u0117ra r\u016bp\u0117j\u0119, kad jos kalba b\u016bt\u0173 derinama prie kit\u0173 kalb\u0173. Visos kalbos yra turtingos savaip\u201c.<\/p>\n

Tai patvirtina k\u0105 tik ap\u017evelgt\u0173 lietuvi\u0173 kalbos ma\u017eybini\u0173 \u2013 malonini\u0173 priesag\u0173 gausa. Devintajame knygos skyriuje pateiktas pluo\u0161telis itin savit\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 priesag\u0173: dirvoms pavadinti \u2013iena (rugiena), kita homonimin\u0117 \u2013iena m\u0117soms atskirti (vi\u0161tiena, jautiena), augal\u0173 stieb\u0173 pavadinimai su priesaga \u2013ojas (bulvienojas) ir kt. Gretimose latvi\u0173, lenk\u0173, rus\u0173, vokie\u010di\u0173 kalbose jas da\u017eniausiai atitinka \u017eod\u017ei\u0173 junginiai arba sudurtiniai \u017eod\u017eiai (plg. vokie\u010di\u0173 k. Rindfleisch \u201ejautiena\u201c. \u017dinoma, \u010dia daugiausia valstieti\u0161ki ar buities \u017eod\u017eiai. Bet tarp vidin\u0117s ir i\u0161orin\u0117s ypatyb\u0117s rei\u0161k\u0117j\u0173 b\u016bdvard\u017ei\u0173 matome ir protingas, darbingas.<\/p>\n

Ry\u0161kiausias kalbos turtingumo po\u017eymis \u2013 \u017eod\u017ei\u0173 gausa. Knygoje A. Piro\u010dkinas i\u0161kelia ilgas konkre\u010di\u0173 veiksma\u017eod\u017ei\u0173 sinonim\u0173 eiles. Apsistoja prie veiksma\u017eod\u017ei\u0173 eiti ir vaik\u0161\u010dioti. Apskai\u010diuojama, kad visuose did\u017eiojo \u201eLietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno\u201c tomuose gal\u012f b\u016bti eiti sinonim\u0173 apie 3900, o vaik\u0161\u010dioti apie 1400. Matyt, lietuviai nuo sen\u0173 laik\u0173 daug kur \u0117j\u0119 ir vaik\u0161\u010dioj\u0119, buv\u0119 ir pastab\u016bs bei i\u0161radingi \u0161iuos veiksmus \u012fvairiausiai vaizdingai pavadinti. Kai eina l\u0117tai, tai bindzina, k\u0117blina, ki\u016btina, styrina, v\u0117\u017elina…, spar\u010diai: dro\u017eia, mauna, neria, skuta ir pan. I\u0161 ties\u0173 m\u016bs\u0173 veiksma\u017eod\u017eiai su visais savo prie\u0161d\u0117liais gali tur\u0117ti aibes \u012fvairi\u0173 reik\u0161mi\u0173. Tai taip pat kalbos turtingumo po\u017eymis.<\/p>\n

Prie itin savit\u0173 lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017ei\u0173 knygoje i\u0161keliami ir vadinamieji i\u0161tiktukai, pvz.: cinkt, \u010di\u016b\u017et, blinkt, bumbt, pyk\u0161t, pok\u0161t ir kt. J. Jablonskis yra sak\u0119s, kad j\u0173 lietuvi\u0173 kalboje yra devynios galyb\u0117s. I\u0161tiktuk\u0173 gausiau vartojama tik tautosakoje ar \u0161iaip liaudi\u0161kai vaizdingai kalbant. Publicistikoje jie \u2013 retenyb\u0117, mokslo ir administracin\u0117je kalboje \u2013 atrodyt\u0173 keistenyb\u0117. Tad jais gal galima pasid\u017eiaugti tik kilnojant lietuvi\u0173 kalbos paveld\u0105.<\/p>\n

O burblentojams d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos abstrak\u010diosios ir \u201ekult\u016brin\u0117s\u201c leksikos skurdo galima priminti, jog vis d\u0117lto turime verting\u0173 antikos, etikos, filosofijos id\u0117j\u0173 ir pan. \u017eodyn\u0173. J\u0173, kaip ir Immanuelo Kanto, Georgo Hegelio, Friedricho Nietzsches ir kt. filosof\u0173 vert\u0117jams, \u017einoma, tek\u0119 gerokai pasukti galvas ie\u0161kant, kaip k\u0105 lietuvi\u0161kai i\u0161reik\u0161ti. Ta\u010diau neteko gird\u0117ti j\u0173 keikiant pa\u010di\u0105 lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n

\u012evairumas ir savitumas<\/strong><\/p>\n

Netr\u016bksta \u017emoni\u0173, ypa\u010d i\u0161 jaunesniosios kartos, kuriems vien nuo \u017eod\u017eio gramatika pa\u0161iurpsta oda. Tad pastabas apie j\u0105 past\u016bm\u0117jome \u012f gal\u0105. Aptariamojoj knygoj gramatikos dalykai svarstomi ma\u017edaug penkiuose skyriuose.<\/p>\n

I\u0161 morfologijos A. Piro\u010dkinas ypa\u010d pabr\u0117\u017eia, kad lietuvi\u0173 kalboje itin gausiai ir \u012fvairiai vartojamos \u017eod\u017ei\u0173 gal\u016bn\u0117s. \u0160i\u0105 kalb\u0105 galima priskirti gal\u016bnin\u0117ms kalboms. Tokios buvusios senoji graik\u0173, lotyn\u0173, senoji slav\u0173, sanskrito kalba ir dabartin\u0117s latvi\u0173, rus\u0173, lenk\u0173, \u010dek\u0173, est\u0173, kai kurios kitos kalbos. Vokie\u010di\u0173 kalba turinti gal\u016bni\u0173 gerokai ma\u017eiau nei rus\u0173, \u010dek\u0173 kalbos. O lietuvi\u0173 kalba galinti pralenkti visas gyv\u0105sias indoeuropie\u010di\u0173 kalbas savo kaitybini\u0173 gal\u016bni\u0173 kiekiu. A. Piro\u010dkinas jas bando suskai\u010diuoti. Ta\u010diau nelengva nuspr\u0119sti, kur atskira gal\u016bn\u0117, kur jos variantas, pavyzd\u017eiui \u0161alia medyje turime trump\u0105sias formas medyj, medy. Jas geriau laikyti tos pa\u010dios gal\u016bn\u0117s \u2013yje variantais. Pasvarst\u0119s autorius daiktavard\u017ei\u0173 gal\u016bni\u0173 rado 65 gal\u016bnes. I\u0161 j\u0173 matome ne tik m\u016bs\u0173 linksnius, bet ir gramatin\u012f skai\u010di\u0173 ir priklausym\u0105 kuriai nors giminei.<\/p>\n

Tai, k\u0105 mes rei\u0161kiame gal\u016bn\u0117mis, angl\u0173, dan\u0173, pranc\u016bz\u0173, ispan\u0173, ital\u0173 ir kt. kalbos perteikia artikeliais, \u012fvard\u017eiais, prielinksniais, \u017eod\u017ei\u0173 tvarka ar kitais b\u016bdais. Gal\u016bn\u0117s vartojamos tik su kamienu. Vienos jos ma\u017eai k\u0105 pasakyt\u0173. Vis d\u0117lto gal\u016bn\u0117s sakinyje padeda palaikyti paslanki\u0105 \u017eod\u017ei\u0173 tvark\u0105. Mes galime sakyti: \u0160un\u012f kat\u0117 mat\u0117, o jos nemat\u0117 \u0161uo. Angl\u0173 kalba visur \u010dia reikalaus vardinink\u0105 i\u0161kelti \u012f priek\u012f.<\/p>\n

I\u0161 veiksma\u017eod\u017ei\u0173 aptariamoje knygoje daugiau pasvarstoma m\u016bs\u0173 nuosak\u0173 ir laik\u0173 \u012fvairov\u0117 bei jos rai\u0161ka, kuri gana skirtinga kitose kalbose. Visuomet minime kaip itin savit\u0105 form\u0105 lietuvi\u0173 kalbos b\u016bt\u0105j\u012f da\u017enin\u012f laik\u0105 (b\u016bdavau, dirbdavau). Parodoma, kad lietuvi\u0173 kalbos neveikiamoji r\u016b\u0161is da\u017eniausiai vartojama sudurtin\u0117s formos (esu giriamas), lotyn\u0173 kalba \u010dia turinti vientis\u0105 form\u0105 (laudabor), o vokie\u010di\u0173 kalba \u0161iam reikalui pasitelkianti net penki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 samplaik\u0105. Pridurtume: ir lietuvi\u0173 kalbos neveikiamoji r\u016b\u0161is rei\u0161kiama viena forma, kai ji eina pa\u017eyminiu (kartais ir tariniu): Nuolatos giriamas \u017emogus i\u0161puiksta.<\/p>\n

\u012e pa\u017eyminiais einan\u010di\u0173 esamojo laiko dalyvi\u0173 viet\u0105 gali pretenduoti ir esamojo laiko veikiamieji dalyviai: sprogstamosios\/sprogstan\u010diosios med\u017eiagos, neper\u0161lampamas\/ neper\u0161lampantis drabu\u017eis. I\u0161 seno \u010dia vartotas neveikiamasis dalyvis, o dabar, pagal A. Piro\u010dkin\u0105 ir kitus \u0161altinius, galimas ir veikiamasis dalyvis. Vis d\u0117lto nevert\u0117t\u0173 pamir\u0161ti sen\u0173 neveikiam\u0173j\u0173 dalyvi\u0173 \u2013 plauk\u0173 kerpamoji ma\u0161in\u0117l\u0117, valgomasis \u0161auk\u0161tas, skaudamoji galva.<\/p>\n

Pastarieji pavyzd\u017eiai i\u0161kelia dar vien\u0105 klausim\u0105: ar negalime sen\u0105j\u0105 \u012fvard\u017eiuotin\u0119 form\u0105 pakeisti paprast\u0105ja \u2013 ne\u012fvard\u017eiuotine? \u010cia \u012fklimpstame ne tik \u012f dalyvi\u0173, bet ir \u012f b\u016bdvard\u017ei\u0173, skaitvard\u017ei\u0173, kartais ir \u012fvard\u017ei\u0173 \u012fvard\u017eiuotini\u0173 ir paprast\u0173j\u0173 form\u0173 vartosenos keblum\u0173. Apie \u012fvard\u017eiuotini\u0173 form\u0173 savit\u0105 pavidal\u0105 ir \u0161iek tiek apie j\u0173 vartosen\u0105 knygoje kalbama atskirame skyrelyje.<\/p>\n

A. Piro\u010dkinas \u012f\u017evelgiantis, kad \u012fvard\u017eiuotini\u0173 ir paprast\u0173j\u0173 form\u0173 var\u017eytines prakti\u0161kai da\u017enai laimin\u010dios pastarosios \u2013 jos parankesn\u0117s. Manome, kad reik\u0117t\u0173 pabr\u0117\u017eti r\u016b\u0161in\u0119 ypatyb\u0119, kuri\u0105 vis d\u0117lto da\u017eniausiai parodome \u012fvard\u017eiuotin\u0117mis formomis: ankstyvosios bulv\u0117s, globalioji Europa, liepiamoji nuosaka, raudonoji knyga ir kt.<\/p>\n

Pritrauk\u0119 ir form\u0173 vartosenos dalykus, \u010dia atkeltume ir paskutin\u012f knygos skyri\u0173, skirt\u0105 vienai kitai sintaksinei konstrukcijai.<\/p>\n

A. Piro\u010dkinas nepamir\u0161o lig \u0161iolei pasitaikan\u010di\u0173 vadinam\u0173j\u0173 dvejybini\u0173 linksni\u0173 duobi\u0173. Paprastai nurodoma t\u0173 dvejybini\u0173 linksni\u0173 trys: daiktavard\u017eio su b\u016bdvard\u017eiu galininkas, kilmininkas ir \u012fnagininkas (Argi vien pinigai daro \u017emog\u0173 laiming\u0105 (ne laimingu).<\/p>\n

Nema\u017eai su visa tyrimo istorija pakalbama apie senas lietuvi\u0173 kalbos konstrukcijas su bendratimi, limpan\u010dia prie vardininko (Reikia rugiai kirsti), prie naudininko (Ne vis\u0173 burnos putrai sr\u0117bti), retkar\u010diais ir prie kilmininko (Jau per v\u0117lu buvo malk\u0173 ie\u0161kotis).<\/p>\n

\u201ePabaigos \u017eodyje\u201c ra\u0161oma: \u201eAutorius viliasi, jog ra\u0161inyje pateikt\u0173 fakt\u0173 pakanka tam, kad b\u016bt\u0173 paneigta kuri\u0173 ne kuri\u0173 m\u016bs\u0173 intelektual\u0173 skleid\u017eiama nuomon\u0117 apie lietuvi\u0173 kalbos skurdum\u0105 ir reikal\u0105 forsuotai vytis istorijoje ypa\u010d pasi\u017eym\u0117jusi\u0173 taut\u0173 kalbas… I\u0161skirtiniai kalbos rei\u0161kiniai rodo kalb\u0105 k\u016brusios tautos minties \u012f\u017evalgum\u0105, d\u0117mesingum\u0105 tam tikroms gyvenimo sritims… \u0160ie kalbos bruo\u017eai kiek gretintini su etnine k\u016bryba \u2013 muzika, tautosaka, choreografija, tautodaile, architekt\u016bra\u201c.<\/p>\n

Knyg\u0173 likimas<\/strong><\/p>\n

Rom\u0117nai sakydavo: \u201eKnygos turi savo likim\u0105\u201c. Knyg\u0105 apie lietuvi\u0173 kalbos savitum\u0105 A. Piro\u010dkinas ra\u0161\u0117 ir reng\u0117 spaudai m\u016bs\u0173 dienoms ne\u012fprastu b\u016bdu \u2013 kaip neplanin\u012f, neprojektin\u012f darb\u0105. U\u017etat pabaigusiam darb\u0105 teko belstis \u012f keli\u0173 institucij\u0173 \u2013 ypa\u010d su didele viltimi \u2013 \u012f \u0160vietimo ministerijos duris. Deja \u2013 be konkre\u010di\u0173 rezultat\u0173. Autorius knyg\u0105 i\u0161leido savo l\u0117\u0161omis ir pats r\u016bpinosi j\u0173 platinimu. Gerai, kad dar pad\u0117jo skaitytoj\u0173 surasti jo mielieji jurbarki\u0161kiai. I\u0161leista 500 egzempliori\u0173 lietuvi\u0173 kalbos presti\u017e\u0105 ginanti knyga gali tapti bibliografine retenybe. Galb\u016bt dar yra vil\u010di\u0173 jai patekti \u012f vien\u0105 kit\u0105 didesn\u0119 bibliotek\u0105. Nurod\u0119s knygos epigrafe A. Pu\u0161kino eil\u0117mis, kad savo pareig\u0105 lietuvi\u0173 kalbai atlik\u0119s, autorius gali savo s\u0105\u017ein\u0119 nuraminti. O visuomenei kai kurie l\u0117\u0161\u0173 dalytojai vis dar kalb\u0117s: \u201eReikia r\u016bpintis kelti lietuvi\u0173 kalbos presti\u017e\u0105\u201c.<\/p>\n

Ma\u017edaug tuo pa\u010diu metu A. Piro\u010dkinui teko patirti ir kitok\u012f netik\u0117t\u0105 psichologin\u012f sm\u016bg\u012f. Prie\u0161 trisde\u0161imt\u012f met\u0173 jo kruop\u0161\u010diai rengta lituanistikos lobyn\u0105 papild\u017eiusi knyga \u201eJono Jablonskio lai\u0161kai\u201c (1985), kaip prane\u0161ta viename nepopuliariame laikra\u0161t\u0117lyje, pasirod\u0117 u\u017eimanti per daug vietos knyg\u0173 saugykloje, tad atiduota \u012f makulat\u016br\u0105. Skaud\u017eiausia, kad toks vandali\u0161kas aktas \u012fvykdytas (pagal to laikra\u0161t\u0117lio informacij\u0105), i\u0161 Respublikin\u0117s M. Ma\u017evydo bibliotekos saugykl\u0173. Grei\u010diausiai be jos vadovo \u017einios. Ar kas nors d\u0117l to susig\u0117do ar buvo sug\u0117dintas? Ne\u017einome. Tie J. Jablonskio lai\u0161kai \u2013 tai A. Piro\u010dkino per kelet\u0105 met\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 archyv\u0173 surankiota ne\u012fkainojamos vert\u0117s leidinys J. Jablonskio asmenybei ir jo veiklai pa\u017einti ir kartu lietuvi\u0173 kalbos paveldo dalis. Kod\u0117l knyga negal\u0117jo b\u016bti pardavin\u0117jama kurioje nors knyg\u0173 mug\u0117je? Ar kiekvienoje rajono bibliotekoje smalsesnis skaitytojas j\u0105 suras? Gal po keleri\u0173 met\u0173 \u012f makulat\u016br\u0105 bus atiduodami ir sovietme\u010diu i\u0161leisti J. Jablonskio \u201eRinktiniai ra\u0161tai\u201c. Yra apie k\u0105 pam\u0105styti ne tik min\u0117tai bibliotekai, bet ir Kult\u016bros ministerijai.<\/p>\n

Apie lietuvi\u0173 kalbos savitum\u0105 galima ra\u0161yti kelias studijas ir to savitumo ie\u0161koti kitais b\u016bdais, sukti kitais keliais. Vis d\u0117lto A. Piro\u010dkino knyga mokslini\u0173 fakt\u0173 gausa, j\u0173 svarstymais ir apibendrinimais visada liks kaip \u012fdomiosios kalbotyros ir lietuvi\u0173 kalbos presti\u017eo ginamasis k\u016brinys.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/lzinios.lt\/lzinios\/Kultura-ir-pramogos\/sava-nasta-nesunki-sava-kalba-nebaisi\/234961 Kartais nelengva ne\u0161ti ir sav\u0105 na\u0161t\u0105, ta\u010diau jei pats j\u0105 sau u\u017esikrovei, \u017einai, k\u0105 kur ir kam ne\u0161i, tad ji ir nesunki. Ir savos kalbos mokantis, kartais reikia nema\u017e\u0173 pastang\u0173, ta\u010diau ji tau gimtoji. Ji tau pl\u0117tusi akirat\u012f, brandinusi pasaul\u0117\u017evalg\u0105, tad ar galima savos kalbos nebranginti, juo labiau ja bod\u0117tis ir menkinti.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3554","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3554","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3554"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3554\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3558,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3554\/revisions\/3558"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3554"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3554"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3554"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}