{"id":3578,"date":"2016-12-17T19:30:47","date_gmt":"2016-12-17T17:30:47","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3578"},"modified":"2016-12-21T19:43:24","modified_gmt":"2016-12-21T17:43:24","slug":"rytprusieciai-kelyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/rytprusieciai-kelyje\/","title":{"rendered":"Rytpr\u016bsie\u010diai kelyje"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.aidas.lt\/lt\/visuomene\/article\/15692-12-17-rytprusieciai-kelyje<\/a><\/p>\n

Dr. Algirdas Matulevi\u010dius, istorikas, enciklopedistas<\/u><\/strong><\/p>\n

Lapkri\u010dio 25 \u2013 27 dienomis Sankelmarko Baltijos akademijoje (Academia Baltica<\/em>), netoli Flensburgo (\u0160lezvigo- Hol\u0161teino -Schleswig-Holstein – \u017eem\u0117, \u0160iaur\u0117s Vokietija) \u012fvyko seminaras. Dalyvavo istorikai, kra\u0161totyrininkai, \u017eurnalistai, ra\u0161ytojai, \u017emon\u0117s, kuri\u0173 gimin\u0117s \u0161aknys Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje bei Ma\u017eojoje (Pr\u016bs\u0173) Lietuvoje. Kaip visada, dauguma vokie\u010di\u0173, po kelis ar kelet\u0105 lietuvi\u0173 (kauniet\u0117 prof. Sigita Barni\u0161kien\u0117, vilnie\u010diai germanist\u0117 ir publicist\u0117, buvusi Vilniaus universiteto ilgamet\u0117 d\u0117stytoja, vert\u0117ja, dabar pagal archyvin\u0119 med\u017eiag\u0105 tirianti aktualias XX a. Lietuvos istorijos problemas Irena Tumavi\u010di\u016bt\u0117, \u0161io ra\u0161inio autorius ir ilgamet\u0117 \u0160ilut\u0117s muziejaus direktor\u0117, sud\u0117tingo gyvenimo asmenyb\u0117 Roza \u0160ik\u0161nien\u0117-Oganisjan, lenk\u0173 ir kaliningradie\u010di\u0173. Galb\u016bt arba tikrai balt\u0173 pr\u016bs\u0173 ar lietuvi\u0173 kilm\u0117s yra J. Bardun i\u0161 Kaliningrado, M. Jurgingas ir A. Tydecks-Jurging i\u0161 Hanoverio, K. Kolenda i\u0161 Hamburgo, E. Petereitis i\u0161 Bonos, G. Riedelis i\u0161 \u0160varcenbeko, J. Wenzelis i\u0161 Wolfsburgo ir K. Wirkus i\u0161 Bytowo. Akademijos vadovas \u2013 energingasis jaunas intelektualas dr. Christianas Pletzingas, kil\u0119s i\u0161 buvusios Ryt\u0173 Pr\u016bsijos (Ostpreussen; anot akad. prof. Vytauto Ma\u017eiulio, pavard\u0117s gal\u016bn\u0117 su \u2013ing gali b\u016bti pr\u016bsi\u0161kos kilm\u0117s). Pastaba: Ryt\u0173 Pr\u016bsija \u2013 nuo XVIII a. Pr\u016bsijos karalyst\u0117s, nuo 1871 m. Vokietijos imperijos provincija. XVIII a. \u2013 XIX a. prad\u017eioje (iki reform\u0173 per ir po napoleonme\u010dio, arba pranc\u016bzme\u010dio) j\u0105 sudar\u0117 Lietuvos ir Ryt\u0173 Pr\u016bsijos departamentai \u2013 senosios Pr\u016bsijos teritoriniai administraciniai regionai. Beje, lietuvi\u0161kosios apskritys oficialiai vadintos ir Lietuvos provincijos (Preussisch-Litauen), Lietuvos terminais.<\/p>\n

Program\u0105 sudar\u0117 projekt\u0173 vadov\u0117 Marion Clausen, renginiams vadovavo (moderator\u0117) dr. Petra Zuhlsdorf-Bohm. Kaip visada, vyravo mokslin\u0117, draugi\u0161ka aplinka. Tik nor\u0117t\u0173si, kad seminaro dalyviai vokie\u010diai kelt\u0173 aktualius, a\u0161tresnius klausimus, nevengt\u0173 nepatogi\u0173 ar nemaloni\u0173, skaud\u017ei\u0173 praeities \u012fvyki\u0173 vertinim\u0173. Juk Ryt\u0173 Pr\u016bsija \u2013 buv\u0119s Pr\u016bsijos karalyst\u0117s ir netgi Vokietijos aruodas. Beje, pokalbiuose prie kavos puodelio ir vokie\u010diai buvo atviresni, neveng\u0117 a\u0161tresni\u0173 pokario istorijos vertinim\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Prie\u0161 atsisveikinant: dr.Ch. Pletzing,dr. P.\u00a0Zuhlsdorf-Bohm, Roza \u0160ik\u0161nien\u0117, I.Tumavi\u010di\u016bt\u0117, dr. A.\u00a0Matulevi\u010dius<\/em><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u00a0Renginio dalyviai<\/em><\/p>\n

Mes, keli lietuviai, aktyviai dalyvavome pasisakydami arba patikslindami prane\u0161\u0117j\u0173 mintis. Nuo\u0161ird\u017eiai d\u0117koju kolegei Irenai Tumavi\u010di\u016btei, kuri mano pasisakymus gimt\u0105ja valstybine kalba profesionaliai vert\u0117 \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105. Geranori\u0161ka intelektual\u0117 patriot\u0117, visuomen\u0117s veik\u0117ja. Juk Prusa (Senoji Pr\u016bsija nuo Vyslos iki Nemuno) \u2013 autochton\u0173 balt\u0173, arba ais\u010di\u0173, kra\u0161tas, apgyventas prie\u0161 kelis t\u016bkstantme\u010dius. \u017dinome apie lietuvinink\u0173, arba ma\u017elietuvi\u0173, taip pat ir vokie\u010di\u0173 nuopelnus lietuvi\u0173 kalbai, ra\u0161tijai, kult\u016brai, mokslui, \u016bkio pa\u017eangai, politinei min\u010diai. Kai kuriais am\u017eiais Ma\u017eojoje Lietuvoje lietuvyb\u0117s buvo daugiau nei carin\u0117s Rusijos imperializmo pavergtoje Did\u017eioje Lietuvoje, nors \u0161i \u2013 buvusios Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s \u0161erdis.<\/p>\n

Jau esu ra\u0161\u0119s, kad Did\u017eiojoje Lietuvoje po 1795 m. rus\u0173 okupacijos buvo primestas atsilik\u0119s azijinis gamybini\u0173 santyki\u0173, \u016bkio sanklodos b\u016bdas, vykdytas lietuvi\u0173 kalbos bei apskritai kult\u016bros genocidas. Ma\u017eojoje Lietuvoje, nors lietuvininkai (ma\u017elietuviai) netur\u0117jo savo valstyb\u0117s, per XVIII a. prad\u017eios kolonizacij\u0105 gausiai apsigyveno vokie\u010di\u0173 bei vokietkalbi\u0173, bet d\u0117ka Reformacijos, o 1807 m. panaikinus Pr\u016bsijoje baud\u017eiav\u0105, ilgainiui buvo sukurta provakarieti\u0161ko tipo, pa\u017eangesnio \u016bkio rinkos ekonomikos visuomen\u0117. Nors 1871 m. susik\u016brus Vokietijos imperijai lietuvi\u0173 kalba buvo pa\u0161alinta i\u0161 vie\u0161ojo gyvenimo, bet kitose srityse lietuvininkai tur\u0117jo kult\u016brin\u0119 autonomij\u0105.<\/p>\n

Po Baltijos akademijos vadovo dr. Christiano Pletzingo sveikinimo kalbos prane\u0161\u0117ja i\u0161 Greifswaldo Mareik\u0117 Schonle prane\u0161ime I\u0161<\/em>Kenigsbergo \u012f Kaliningrad\u0105<\/em> kalb\u0117jo apie kra\u0161to gyventoj\u0173 vokie\u010di\u0173, pr\u016bs\u0173, lietuvi\u0173 \u017e\u016btis ir Raudonosios armijos su NKVD vykdytas \u017eudynes, b\u0117gli\u0173 vilkstines, v\u0117liau okupacin\u0117s sovietin\u0117s karin\u0117s vald\u017eios \u012fvykdytas autochton\u0173 deportacijas \u012f sovietizuojam\u0105 SSRS okupuot\u0105 zon\u0105 \u2013 Ryt\u0173 Vokietij\u0105. Mano nuomone, kad mes Lietuvoje \u0161itokias Ma\u017eosios Lietuvos (Karaliau\u010diaus ir Klaip\u0117dos kra\u0161tai) civili\u0173 gyventoj\u0173 masines \u017eudynes vertiname kaip genocid\u0105, pritar\u0117 Maskvoje gimusi Rusijos Moksl\u0173 akademijos Etnografijos ir etnin\u0117s antropologijos instituto Maskvoje buvusi ilgamet\u0117 mokslin\u0117 bendradarb\u0117, kovotoja u\u017e \u017emogaus teises prof. habil. dr. Svetlana \u010cervonnaja. Tarp daugelio monografij\u0173 para\u0161iusi Pilietiniai jud\u0117jimai Lietuvoje<\/em> . Ankstyvasis S\u0105j\u016bdis<\/em> (Gra\u017edanskie dvi\u017eenija v Litve. Molodoj Sajudis<\/em>, 1993). U\u017e tai pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstyb\u0117s vadovas prof. Vytautas Landsbergis j\u0105 pavadino rus\u0173 tautos s\u0105\u017eine, ginan\u010dia Rusijos demokratijos garb\u0119 (ra\u0161au i\u0161 atminties). S. \u010cervonnaja \u017einoma ir Europoje kaip dr\u0105si, nuosekli, i\u0161tverminga ma\u017e\u0173 taut\u0173 gyn\u0117ja, a\u0161triai kritikuojanti agresyvi\u0105 Rusijos imperialistin\u0119 politik\u0105.<\/p>\n

Kalbant apie Lietuv\u0105, prelegent\u0117s i\u0161tartas teiginys, jog Lietuvoje po karo vyko pilietinis karas, rodo, jog jaunieji Vokietijos istorikai iki \u0161iol naudojasi ir tekstais, \u012f kuriuos \u012fterpti M\u016bs\u0173 partizanin\u012f kar\u0105 menkinantys teiginiai. Po prane\u0161imo prasid\u0117jus trumpai diskusijai mus, lietuvius, aplenk\u0117 publicistas i\u0161 Lenkijos Januszas Tycneris, trumpai ir ai\u0161kiai pasak\u0119s, jog nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nebuvo pilietinio karo, o vyko pasiprie\u0161inimas sovietinei okupacijai.<\/p>\n

Disonansu nuskamb\u0117jo jaunos \u017eurnalist\u0117s kaliningradiet\u0117s Oksanos Sasonovos pasakojimas (tiksliau \u2013 pasaka idilija) apie su jaunu fotografu Aleksandru Matvejevu nuo \u0161i\u0173 met\u0173 vykdom\u0105 projekt\u0105 Naujakuriai<\/em>. Naujoji t\u0117vyn\u0117 \u2013 Kaliningrado sritis. Iliustravo nuotraukomis, i\u0161 komentar\u0173 susidaro \u012fsp\u016bdis, kad \u0161iame kra\u0161te vyksta geras darnus gyvenimas; o po karo lik\u0119 dar gyvi vokie\u010diai kartais ir gerai sugyveno su kolonistais rusais, vieni pas kitus sve\u010diuodavosi, dalijosi sunkumais, b\u016bdavo, kad kartu ir i\u0161gerdavo, ir pa\u0161okdavo. Tarytum Karaliau\u010diaus kra\u0161te nebuvo nei daugelio sovietini\u0173 konclageri\u0173, nei daugyb\u0117s t\u016bkstan\u010di\u0173 mir\u010di\u0173 nuo bado ir automat\u0173 kulk\u0173, masinio moter\u0173 prievartavimo, trem\u010di\u0173 \u012f Sibir\u0105, paty\u010di\u0173, kad visi vietiniai buvo laikomi fa\u0161istais; beje, tas terminas tinka italams, o vokie\u010diai \u2013 nacionalsocialistai. Nuotraukose mat\u0117me rusus bei rusakalbius, bet nepasteb\u0117ti, gal ignoruojami liko kaukazie\u010diai, lietuviai, totoriai, \u017eydai. Juk sovietai, o dabar Rusija taip propaguoja taut\u0173 draugyst\u0119, dabar vartodami termin\u0105 multikult\u016bra. Seminaro dalyviai klaus\u0117 kod\u0117l?<\/p>\n

Ypatingo d\u0117mesio susilauk\u0117 i\u0161samus, paremtas objektyviais faktais, daugyb\u0117s liudytoj\u0173 parodymais dr. Christopherio Spatzo (\u0160pacas) i\u0161 Berlyno mokslinis prane\u0161imas apie vadinamuosius Vilko vaikus (Wolfskinder<\/em>). Karaliau\u010diaus kra\u0161to vaikus, nuo bado, lig\u0173, sovietinio smurto po karo atb\u0117gusius \u012f gretim\u0105, kit\u0105 Lietuv\u0105 \u2013 buvusi\u0105 Lietuvos valstyb\u0119, 1940 m. ir po karo okupuot\u0105, aneksuot\u0105 ir sovietizuojam\u0105, bet iki kolchoz\u0173 \u012fsteigimo turin\u010di\u0105 k\u0105 pavalgyti, ypa\u010d gars\u0117jan\u010di\u0105 la\u0161iniais. Sibire jais i\u0161sigelb\u0117jo t\u016bkstan\u010diai lietuvi\u0173. Kaip lietuviai \u016bkininkai priglaud\u0117, maitino kelis t\u016bkstan\u010dius i\u0161bad\u0117jusi\u0173 vokietuk\u0173 ar lietuvinink\u0173 na\u0161lai\u010di\u0173. Kra\u0161totyrininkas Jonas \u010cesnavi\u010dius i\u0161 t\u016bkstan\u010di\u0173 pavard\u017ei\u0173 nustat\u0117, kad Til\u017e\u0117s, Ragain\u0117s, Pilkalnio, Gumbin\u0117s apskrityse gyveno iki 2\/3 lietuvinink\u0173 arba lietuvi\u0173 kilm\u0117s kaimo gyventoj\u0173. Dr. Chr. Spatzas para\u0161\u0117 daktaro disertacij\u0105 ir i\u0161leido knyg\u0105. 1992 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas, v\u0117liau ir meninis, istorik\u0117 ir \u017eurnalist\u0117 i\u0161 Vokietijos Ruth Kibelka-Leiserowitz 1991 m. para\u0161\u0117 knyg\u0105 Wolfskinder<\/em> (2000 m. lietuvi\u0161kas leidimas Vilko vaikai)<\/em>, dabar vilnietis Alvydas \u0160lepikas para\u0161\u0117 roman\u0105 Mano vardas Maryt\u0117<\/em>, jis vertinamas ir Vokietijoje (pastarasis i\u0161verstas \u012f vokie\u010di\u0173 ir lenk\u0173 kalbas). Dr. Ch. Spatzas savo prane\u0161im\u0105 prad\u0117jo jaudinan\u010dia citata i\u0161 min\u0117tojo A. \u0160lepiko romano pirmojo skyriaus, kaip vokietukai u\u017e\u0161alusia upe tarsi gyvyb\u0117s keliu traukia Lietuvos pus\u0117n. De\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 likusi\u0173 savo \u017eem\u0117je vaik\u0173 mir\u0117 sovietiniuose konclageriuose, nuo difterijos, \u0161iltin\u0117s, bado, \u0161al\u010dio ir \u017eudyni\u0173. Keli t\u016bkstan\u010diai gelb\u0117josi eidami p\u0117sti \u012f okupuot\u0105 Lietuv\u0105, LSSR), kiti j\u0105 per kan\u010dias pasiek\u0117 kitais b\u016bdais. Kurie b\u0117go \u017eiem\u0105 ledu per Nemun\u0105 \u2013 sovietiniai kareiviai nu\u0161audavo, sprogdindavo granatomis \u2013 up\u0117je kraujas ir lavonai. Ypatingu \u017eiaurumu pasi\u017eym\u0117jo enkavedistai ir raudonarmie\u010diai i\u0161 Vidurin\u0117s Azijos.<\/p>\n

Pasak dr. Chr. Spatzo, jau ir pasen\u0119 buv\u0119 vaikai nenor\u0117jo prisiminti varg\u0173, tyl\u0117jo. Sunku buvo prakalbinti, ypa\u010d gyvenan\u010di\u0173 buvusioje Ryt\u0173 Vokietijoje. Ta\u010diau laikai kei\u010diasi, atsiranda atvirumas, noras i\u0161sipasakoti. Ryt\u0173 Vokietijoje kalb\u0117ti apie Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105 ir patirtus vargus buvo draud\u017eiama. Prane\u0161\u0117jo nuomone, tais siaubingais metais rus\u0173 okupuotos Lietuvos teritorijoje buvo atsid\u016br\u0119 apie 25 t\u016bkstan\u010dius Ryt\u0173 Pr\u016bsijos vaik\u0173. Jis pabr\u0117\u017e\u0117 \u012f savo \u0161eimas pri\u0117musi\u0173 i\u0161kankintus vaikus lietuvi\u0173 gerum\u0105, \u017emogi\u0161kum\u0105. Rizikavo netgi gyvybe, i\u0161tr\u0117mimu \u012f Sibir\u0105. Vokietukai gaudavo suklastotus dokumentus svetima pavarde. Antai, mano bi\u010diulis, gyvenantis Kylyje (Kiel), prie Baltijos, doc. Wolfgangas Ottas Paulus Toerneris (Torner), kai t\u0117vai \u017euvo Karaliau\u010diuje, \u012f Lietuv\u0105 atva\u017eiavo prekiniu traukiniu, ant vagono vir\u0161aus pasisl\u0117p\u0119s po anglimis. Priglaud\u0117 \u0161iaulie\u010di\u0173 Krilavi\u010di\u0173 \u0161eima, j\u0173 pavarde mok\u0117si vidurin\u0117je mokykloje, vargais negalais\u012fstojo \u012f Vilniaus universitet\u0105. 1961 \u2013 1962 m. studijavo germanistik\u0105. Surad\u0119s gimini\u0173 VFR, Raudonojo kry\u017eiaus pagalba persik\u0117l\u0117 \u012f j\u0105. Lituanistin\u0117se stovyklose klaus\u0117si emigrant\u0173 intelektual\u0173 filosof\u0173 A.Maceinos, S. \u0160alkauskio, istoriko Z. Ivinskio ir kit\u0173 paskait\u0173. 1971 \u2013 1998 m. buvo Kylio miesto Suaugusi\u0173j\u0173 \u0161vietimo pedagoginio instituto U\u017esienio kalb\u0173 skyriaus ved\u0117jas, skait\u0117 paskait\u0173 ciklus ir ra\u0161\u0117 apie Pr\u016bsij\u0105, Ma\u017e\u0105j\u0105 ir Did\u017ei\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, Rusijos istorij\u0105 ir rus\u0173 literat\u016br\u0105. Tarp para\u0161yt\u0173 knyg\u0173 \u2013 atsiminimai Gyvenimas be dovan\u0173 krep\u0161elio: Vilko vaiko prisiminim\u0173 p\u0117dsakais,<\/em> vokie\u010di\u0173 kalba: Ein Leben ohne Schultute: Spurensuche aus den Erinnerungen eines Wolfskindes<\/em>, 2006.<\/p>\n

W.O.P. Toerner\u012f matydavau per bendras student\u0173 paskaitas, pvz., per fizin\u012f parengim\u0105 \u2013 \u012fsid\u0117m\u0117jau tok\u012f lies\u0105 student\u0117l\u012f, bet nesusipa\u017einau (u\u017eteko savo kursiok\u0173 istorik\u0173). Prie\u0161 keliolika met\u0173, kai Baltijos akademijos \u012fk\u016br\u0117jas ir tuometinis vadovas, didelis lietuvi\u0173 bi\u010diulis dr. Dietmaras Albrechtas sureng\u0117 Nidoje konferencij\u0105 apie Ma\u017e\u0105j\u0105 (Pr\u016bs\u0173) Lietuv\u0105, i\u0161girdau Toernerio pavard\u0119. Mano paklaustas, ar yra studijav\u0119s Vilniaus universitete, atsak\u0117 taip. Susipa\u017einome, susidraugavome, susira\u0161in\u0117jame. Lietuvi\u0161kai ir kalba, ir ra\u0161o \u2013 iki \u0161iol nepamir\u0161o. \u012eam\u017einau j\u012f lietuvi\u0161kose enciklopedijose. Tarp kitko, prane\u0161\u0117jui Chr. Spatzui priminiau, kad Lietuvoje nuo 1991 m. veikia buvusi\u0173 rytpr\u016bsie\u010di\u0173 vokie\u010di\u0173 vaik\u0173 bendrija \u201eEdelweiss – Wolfskinder\u201c (\u201eEdelveiso-vilko vaikai\u201c). Tarp j\u0173 yra \u012f\u017eymi\u0173 Lietuvos valstyb\u0117s pilie\u010di\u0173, auk\u0161t\u0173 pareig\u016bn\u0173.<\/p>\n

Beje, po prane\u0161imo gird\u0117jome kai kuriuos vokie\u010dius kalbant, jog jie apie tuos vilko vaikus girdi pirm\u0105 kart\u0105. \u010cia gal\u0117tume \u012f\u017evelgti ir sistemin\u0117s \u017einiasklaidos kalt\u0119 \u2013 daugel\u012f met\u0173 vokie\u010diams ir rytuose, ir vakaruose buvo diegiama, jog neb\u016bta nieko baisesnio u\u017e nacistin\u0117s Vokietijos nusikaltimus. Kadangi diskusijoms skirtas laikas buvo labai trumpas, kalb\u0117davome su vokie\u010diais apie tai prie piet\u0173 stalo ar gurk\u0161nodami kavut\u0119.<\/p>\n

Svarbus buvo Kaliningrado I. Kanto universiteto doc. dr. Iljos Dementjevo prane\u0161imas apie daugiakult\u016br\u0119 Ryt\u0173 Pr\u016bsijos ir Kaliningrado srities istorij\u0105, apie atsik\u0117l\u0117lius (i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u2013 kolonistus \u2013 aut. A. M<\/strong>. pastaba) vakar ir \u0161iandien. Kaliningrado srityje buvo \u012fsigal\u0117jusi stipri cenz\u016bra, naikinamas kult\u016bros paveldas, i\u0161kraipoma arba nutylima Kenigsbergo (Karaliau\u010diaus) kra\u0161to praeitis. Ilgainiui srityje susik\u016br\u0117 inteligentijos sluoksnis, imta objektyviau vertinti praeit\u012f. Po 1985 m. (SSRS vadovu tapus M. Gorba\u010diovui) imta ra\u0161yti ir apie Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105, Karaliau\u010diaus kra\u0161t\u0105, kunig\u0105 ir poet\u0105 Kristijon\u0105 Donelait\u012f. Dabar atviresni archyv\u0173, bibliotek\u0173 fondai. \u012e kult\u016bros paveld\u0105 pretenduoja rusai, lietuviai, lenkai. Rus\u0173 nacionalistai (saky\u010diau: imperialistai \u2013 A. M<\/strong>.) kartoja Stalino \u017eod\u017eius, Karaliau\u010diaus kra\u0161tas \u2013 Kaliningrado sritis esanti nuo sen\u0173 laik\u0173 slav\u0173 (rus\u0173) \u017eem\u0117. Anot doc. dr. Dementjevo, vokie\u010diai revan\u0161istai neigia lietuvi\u0173 nuopelnus kra\u0161tui. Dabar \u010dia gyvena apie 10 000 lietuvi\u0173, per 3 000 vokie\u010di\u0173 (matyt, atsik\u0117lusi\u0173 i\u0161 Pavolgio). Manau, kad abiej\u0173 tautybi\u0173 gyventoj\u0173 gerokai daugiau. Prane\u0161\u0117jas kritikavo 2006 m. u\u017esakyto para\u0161yti vidurin\u0117ms mokykloms vadov\u0117lio apie Kaliningrado srit\u012f pavadinim\u0105 Vakar\u0173 Rusijos istorija<\/em>. Juk Rusijai sritis priklauso tik nuo 1946 met\u0173. Konfliktas: Europos S\u0105jungos ekspertai tvirtina, kad praeities istorija i\u0161kraipyta, rus\u0173 nacionalistai \u2013 provoki\u0161ka, lietuviams tai \u2013 rus\u0173 imperializmo propaganda. Doc dr. I. Dementjevas pagr\u012fstai teigia, kad Kaliningrado sritis \u2013 kietas politinis rie\u0161utas… Bet prelegentas neig\u0117, jog buvo vykdomas vokie\u010di\u0173 genocidas, nes tokio Stalino \u012fsakymo iki \u0161iol neaptikta.<\/p>\n

Prof. \u010cervonaja i\u0161 sal\u0117s prelegento emocingai paklaus\u0117: \u201eKiek moter\u0173 ir mergai\u010di\u0173 tur\u0117jo b\u016bti i\u0161prievartauta, kiek taiki\u0173 gyventoj\u0173 i\u0161\u017eudyta ir i\u0161tremta, kad tai b\u016bt\u0173 pavadinta genocidu? Juk tai buvo etninis valymas, vokie\u010di\u0173 kult\u016bros paveldo naikinimas.\u201c Pridur\u010diau, jog baigiamas naikinti arba jau sunaikintas pr\u016bs\u0173 ir lietuvinink\u0173 europin\u0117s reik\u0161m\u0117s paveldas. Prane\u0161\u0117jas atsak\u0117, kad genocido faktams \u012frodyti tr\u016bksta dokument\u0173. Betgi Vokietijoje i\u0161leista dokument\u0173 rinkini\u0173, atsiminim\u0173. \u0160i\u0105 tem\u0105 daug met\u0173 tyrin\u0117ja vilnietis kra\u0161totyrininkas Vytautas \u0160ilas, aktualizuoja savo straipsniuose patys lietuvinink\u0173 veik\u0117jai Vytautas Gocentas, Viktoras Petraitis, dr.Martynas Purvinas ir kiti. Siaub\u0105 kelia jau pati genocido prad\u017eia: 1944 m. spalio 9 dien\u0105 sovietiniai tankai trai\u0161k\u0117 prie \u0160ilut\u0117s besitraukian\u010dius nuo karo veiksm\u0173 civilius gyventojus, o spalio antroje pus\u0117je \u012f Gumbin\u0117s apylinkes \u012fsiver\u017e\u0119s sovietinis dalinys u\u017e\u0117m\u0117 Nemerkiem\u012f (vok. Nemmersdorf; nuo 1946 m. rus. Majakovskoje). Rasti 72 \u017eiauriai nu\u017eudyt\u0173 nuo 8 met\u0173 am\u017eiaus mergai\u010di\u0173 iki 84 met\u0173 senut\u0117s (prie\u0161 tai visos i\u0161prievartautos), berniuk\u0173 bei 74 met\u0173 senolis; kai kurie buvo nukry\u017eiuoti ir vinimis prikalti prie savo nam\u0173. Su\u0161audyti 50 pranc\u016bz\u0173 karo belaisvi\u0173. Gydytoj\u0173 komisija ir tarptautiniai ekspertai nustat\u0117 bol\u0161evikinio genocido fakt\u0105. V\u0117liau \u2013 \u0161imteriopai baisiau. Doc. dr. I. Dementjevas pripa\u017e\u012fsta, kad srityje yra istorijos klastotoj\u0173. Paklausius, kad Kaliningradui reikt\u0173 gr\u0105\u017einti daugiaam\u017e\u012f Kenigsbergo vard\u0105, atsak\u0117: srities gyventoj\u0173 dauguma \u2013 prie\u0161. Betgi, atrodo, visuotin\u0117s gyventoj\u0173 apklausos nebuvo. Jaunasis mokslininkas jau moka vien\u0105 kit\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 \u017eodel\u012f, man sak\u0119s galb\u016bt Klaip\u0117doje lankys lietuvi\u0173 kalbos kursus. Nor\u012fs skaityti lietuvi\u0173 mokslinink\u0173 veikalus.<\/p>\n

Auditorija \u012fd\u0117miai klaus\u0117si \u0160ilut\u0117s (vok. Heydekrug) muziejaus, \u012frengto \u0160ilokar\u010demoje Klaip\u0117dos kra\u0161to visuomen\u0117s ir kult\u016bros veik\u0117jo Hugo \u0160ojaus (Scheu) XIX a. pabaigoje savo dvare, ilgamet\u0117s direktor\u0117s, jau min\u0117tos istorik\u0117s Rozos \u0160ik\u0161nien\u0117s pasakojimo. Tai pirmasis kra\u0161te unikalus turtingas eksponatais muziejus. Muziejaus siela R. \u0160ik\u0161nien\u0117 trumpai ap\u017evelg\u0117 \u0160iaur\u0117s Ryt\u0173 Pr\u016bsijos bei Ma\u017eosios Lietuvos istorij\u0105, Klaip\u0117dos kra\u0161to gyventoj\u0173 kan\u010dias II pasaulinio karo pabaigoje (kai puol\u0117 SSRS kariuomen\u0117) ir po karo, kada vietini\u0173 gyventoj\u0173 vokie\u010di\u0173 ir lietuvinink\u0173 ma\u017eai beliko. LSSR vyriausyb\u0117 \u012fsak\u0117 jiems i\u0161sikelti, o j\u0173 sodybose apgyvendinti naujakurius i\u0161 likusios Lietuvos dalies. Vietiniai buvo suvaromi \u012f lagerius, juos laik\u0117 vokie\u010di\u0173 \u0161nipais,<\/em> pagaliau dalis j\u0173 buvo deportuota \u012f Ryt\u0173 Vokietij\u0105 \u2013 SSRS kariuomen\u0117s okupuot\u0105 zon\u0105. D\u0117l to Klaip\u0117dos kra\u0161te labai ma\u017eai liko savo \u017eem\u0117s \u0161eiminink\u0173 lietuvinink\u0173, kitaip – ma\u017elietuvi\u0173.<\/p>\n

Roza \u0160ik\u0161nien\u0117 papasakojo, kad gim\u0117 tremtyje Krasnojarsko kra\u0161te: \u012f ten i\u0161 \u0160ilut\u0117s apylinki\u0173 1946 m. buvo i\u0161tremta jos motina Katr\u0117 M\u0117gyt\u0117. Sibire prie Angaros up\u0117s kirto mi\u0161kus, badavo, susirgo \u0161irdies liga. Pagyd\u0117 toks pat tremtinys i\u0161 Arm\u0117nijos Aramas Oganisjanas (Aganisianas), su kuriuo slapta susituok\u0117 ir jiems gim\u0117 Roza ir dar dvi dukros. Nuo 1990 m. dirbdama \u0160ilut\u0117s muziejaus direktore, vadovavo ekspozicij\u0173 rengimui, fond\u0173 ir eksponat\u0173 saugykl\u0173 tvarkymui pagal \u0161iuolaikin\u0119 metodik\u0105, drauge su muziejininkais, \u0160ilut\u0117s miesto visuomenin\u0117mis organizacijomis pareng\u0117 projekt\u0105 \u201c\u0160ilut\u0117s dvaras \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos regionin\u0117s kult\u016bros centras\u201c. \u0160ilut\u0117 tapo vienu i\u0161 buvusio Klaip\u0117dos kra\u0161to politinio, visuomeninio, kult\u016brinio gyvenimo centru. Ta\u010diau didel\u012f r\u016bpest\u012f Rozai \u0160ik\u0161nienei, kult\u016bros \u0161viesuoliams kelia i\u0161kilusi problema: rengiamasi u\u017edaryti ra\u0161ytojo, lietuvinink\u0173 bi\u010diulio ir j\u0173 gyvenimo apra\u0161ytojo, apylinki\u0173 kra\u0161totyrininko Hermanno Zudermano (Sudermann) memorialin\u012f muziej\u0173 Macik\u0173 dvare (prie pat \u0160ilut\u0117s), o ekspozicij\u0105 perkelti \u012f \u0160ilut\u0117s muziej\u0173. Kovodama d\u0117l Zudermano muziejaus i\u0161saugojimo, R. \u0160ik\u0161nien\u0117 buvo atleista i\u0161 direktor\u0117s pareig\u0173. Konferencijoje ji taip pat kreip\u0117si paramos, kad toks reik\u0161mingas muziejus b\u016bt\u0173 apgintas ir likt\u0173 kaip pagarba daug nusipelniusiai \u0161io kra\u0161to asmenybei, vokie\u010di\u0173 ir lietuvinink\u0173 santarv\u0117s propaguotojui. Mane sudomino seminaro dalyvi\u0173 klausimas: ar terminas Ma\u017eoji ir Pr\u016bs\u0173 Lietuva (Klein Litauen, Preussisch-Litauen) tas pats ar ne, koki\u0105 apima s\u0105vok\u0105.<\/p>\n

Prie kavos puodelio steng\u0117m\u0117s prat\u0119sti tem\u0105, primindami, jog visoje soviet\u0173 okupuotoje Lietuvoje vyko apskritai vokie\u010di\u0173 ir evangelik\u0173 genocidas bei j\u0173 kult\u016bros etnocidas. Juk 1945 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n., kai Vakar\u0173 Europoje dar vyko m\u016b\u0161iai, i\u0161 Lietuvos ried\u0117jo belangiai vagonai, gaben\u0119 beveik t\u016bkstant\u012f m\u016bs\u0173 bendrapilie\u010di\u0173 vokie\u010di\u0173 \u012f Tad\u017eikij\u0105. To konferencijos dalyviai taip pat nebuvo gird\u0117j\u0119. Apie tai daugiau \u017eino ir domisi i\u0161gyvenusieji vokie\u010diai i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos. Pra\u0117jusiais metais j\u0173 kvietimu publicist\u0117 Irena Tumavi\u010di\u016bt\u0117 skait\u0117 prane\u0161im\u0105 apie t\u0105 tremt\u012f ir apskritai vokie\u010di\u0173 kult\u016bros etnocid\u0105.<\/p>\n

Germanist\u0117 Kornelija Kurowska, kurios seneliai gyveno prie Vilniaus, Varmijos ir Moz\u016brijos regione nuo 1990 m. veikian\u010dios pr\u016bs\u0173 brolijos (draugijos) \u201eBorussia\u201c (i\u0161 lotyn\u0173 kalbos \u2013 Pr\u016bsa) pirminink\u0117, pasakojo apie \u012fvairius projektus Ryt\u0173 Pr\u016bsijos kult\u016bros paveldui i\u0161saugoti ir propaguoti. Centras \u2013 Olsztyne (voki\u0161kai Allenstein, lietuvi\u0161kai vadiname Alna\u0161tynu \u2013 prie Alnos up\u0117s). Lenk\u0173 paminklosaugininkai, restauratoriai, kra\u0161totyrininkai buvusioje Ryt\u0173 Pr\u016bsijos dalyje, kaip ir visoje Lenkijoje, labai daug nuveik\u0117, ir mums, lietuviams, yra ko pasimokyti ir mokom\u0117s i\u0161 j\u0173. Draugija nuo 1991 m. leid\u017eia Olsztyne kult\u016bros, istorijos, literat\u016bros t\u0119stin\u012f leidin\u012f Borussia<\/em>. Publikuojami straipsniai ne tik apie pr\u016bsus, Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105, jos regionus Varmij\u0105 ir Moz\u016brij\u0105, bet ir apie Ma\u017e\u0105j\u0105 (Pr\u016bs\u0173) Lietuv\u0105, Karaliau\u010diaus kra\u0161t\u0105 ir dabartin\u0119 Kaliningrado srit\u012f. Veikia Borussios fondas.<\/p>\n

Ol\u0161tyniet\u0117 K. Kurowska nevengia kritikuoti ir Lenkijos vald\u017eios, ko tr\u016bksta kaliningradie\u010diams, kaip pasteb\u0117jo I. Tumavi\u010di\u016bt\u0117. Lenkijoje archyvai tapo atviri. Baltijos akademijos vadovas dr. Chr. Pletzingas pasteb\u0117jo, kad lenkai \u0161iuo po\u017ei\u016briu aplenk\u0117 vokie\u010dius.<\/p>\n

Mano paklausta, kaip \u201eBorussia\u201c bendravo su Lietuvoje 1989 m. \u012fsteigtu \u201ePr\u016bsos\u201c klubu, kuris r\u016bpinosi pr\u016bs\u0173 praeitimi ir j\u0173 kult\u016bros paveldu (vadovas dr. Letas Palmaitis; 1989 m. para\u0161\u0117 rekonstruot\u0105 Naujosios pr\u016bs\u0173 kalbos gramatik\u0105)<\/em>, K. Kurowska atsak\u0117, kad ry\u0161iai susilpn\u0117j\u0119, dalis nari\u0173 paseno, dalis mir\u0117 (kaip ir Lietuvoje; skaitytojui priminsiu, kad nuo 2001 m. veikia Lietuvos pr\u016bs\u0173 bendruomen\u0117, iki mirties 2014 m. jai vadovavo etnologas dr. Jonas Trink\u016bnas). Prelegent\u0117 sak\u0117 ne\u017einanti, kod\u0117l 1920 m. per plebiscit\u0105 dauguma (iki 90 proc.) Moz\u016brijos gyventoj\u0173 balsavo u\u017e pasilikim\u0105 Vokietijos sud\u0117tyje, o ne u\u017e susijungim\u0105 su atkurta Lenkijos valstybe. Priminsiu, kad moz\u016br\u0173, kalban\u010di\u0173 lenk\u0173 kalbos tarme ir vietos vokie\u010di\u0173 balsavimas vyko Raudonajai armijai ver\u017eiantis link Vyslos ir spaud\u017eiant Vokietijos vald\u017eiai; be to, moz\u016br\u0173 pragyvenimo lygis buvo auk\u0161tesnis nei Lenkijos lenk\u0173. Pasak K. Kurowskos, kol kas n\u0117ra atsakymo, koks moz\u016br\u0173 tauti\u0161kumas. N\u0117ra ai\u0161kumo, kokiai tautinei grupei \u017emon\u0117s save priskiria, kuo save laiko. Skirtingas mentalitetas, \u012fvair\u016bs po\u017ei\u016briai.<\/p>\n

Kaliningradietis archeologas dr. Romanas \u0160iroukovas pasakojo apie gintaro keli\u0105, kuriuo senov\u0117je i\u0161 pr\u016bs\u0173 Sembos pakrant\u0117s prie Baltijos gintaras buvo gabenamas \u012f Romos imperijos provincijas ir pa\u010di\u0105 Rom\u0105. Pvz., rom\u0117n\u0173 mokslininkas ir ra\u0161ytojas Plinijus Vyresnysis (I a. po Kristaus) veikale Gamtos istorija<\/em> pasakoja, kad valdant imperatoriui Neronui (I a. po Kristaus) dideli gintaro kiekiai i\u0161 Baltijos paj\u016brio buvo atgabenti \u012f Rom\u0105, juo papuo\u0161ti amfiteatras, ginklai, i\u0161 jo gaminti papuo\u0161alai. Pr\u016bsai gintaru prekiavo. Daug pr\u016bs\u0173 semb\u0173 gintaro Palvininkuose, o ir lietuvi\u0161koje Juodkrant\u0117je techni\u0161kai buvo i\u0161gaunama Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s, v\u0117liau karalyst\u0117s, naci\u0173 Vokietijos laikais, galiausiai po 1946 m. \u2013 SSRS administruojamoje Kaliningrado srityje. Palvininkuose (nuo 1946 m. rus. Jantarnyj) \u2013 did\u017eiausios pasaulyje \u0161io balt\u0173 \u201eaukso\u201c kasyklos, rusai i\u0161gauna t\u016bkstan\u010dius ton\u0173 . Pasak dr. R. \u0160iroukovo, dabar gintaro kelias t\u0119siasi \u012f Kinij\u0105. Rastas daugiau kaip kilogramo reto balto gintaro gabalas, parduotas kinams u\u017e milijon\u0105 rubli\u0173 (ar doleri\u0173?). Daugelio de\u0161imtme\u010di\u0173 m\u012fsl\u0117, tiesiog legenda \u2013 Gintaro kambario likimas, bet tai atskiro straipsnio tema.<\/p>\n

\u012edomu, kad R. \u0160iroukovas baig\u0117 Klaip\u0117dos universitet\u0105, \u012fgijo daktaro mokslin\u012f laipsn\u012f. Tai jis, jaunuolis, prie\u0161 keliolika met\u0173 Nidoje per mokslin\u0119 konferencij\u0105 prisistat\u0117 man es\u0105s pr\u016bs\u0173 kilm\u0117s ir labai nor\u012fs studijuoti Klaip\u0117doje. Universiteto vadovybei rekomendavau kaip perspektyv\u0173 student\u0105. Gerai moka lietuvi\u0161kai, susipa\u017ein\u0119s su lietuvi\u0173 mokslinink\u0173 tyrin\u0117jimais (tarp kit\u0173 skait\u0119s archeologo prof. habil. dr. Eugenijaus Jovai\u0161o monografijas apie ais\u010dius, kitaip baltus). Su Kaliningrado muziejumi \u201eAltes Haus\u201c (\u201eSenasis namas\u201c) vykdo projekt\u0105 \u201eGintaro kelias\u201c (\u201eBernsteinstrasse\u201c).<\/p>\n

Seminaras baig\u0117si literat\u016bros temomis. Ra\u0161ytojas romanistas Arno Surminskis (gim\u0117 1934 m. Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje) skait\u0117 savo k\u016bryb\u0105 apie gimt\u0105j\u0105 t\u0117vyn\u0119 ir jos sud\u0117ting\u0105 likim\u0105 pavadinimu Kai karas \u0117jo \u012f pabaig\u0105<\/em>. Min\u0117jo ir Pr\u016bs\u0173 Lietuv\u0105.<\/p>\n

Var\u0161uvietis \u017eurnalistas Januszas Tycneris, voki\u0161k\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 Vokietijoje korespondentas i\u0161 Lenkijos, pasakojo apie \u017emones kelyje per Aistmares \u012f Piliavos (Baltijsk) uost\u0105, i\u0161 kurio laivais gelb\u0117josi per Baltij\u0105 \u012f Vokietij\u0105. 1945 m. sausio pabaigoje kelias sausuma i\u0161 Ryt\u0173 Pr\u016bsijos per Ais\u010di\u0173 nerij\u0105 buvo atkirstas nuo likusios Vokietijos. T\u016bkstan\u010diai civili\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 vilkstin\u0117s arkli\u0173 ve\u017eim\u0173 ir p\u0117sti per led\u0105 trauk\u0117si link Piliavos. Genocido mastai i\u0161sipl\u0117t\u0117. Led\u0105 sprogdino sovietin\u0117 aviacija, torpediniai laivai. Nuskendo apie 23 000 civili\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Noriu pridurti, kad 1945 met\u0173 saus\u012f sovietinis torpedinis povandeninis laivas Baltijoje nuskandino didel\u012f vokie\u010di\u0173 keleivin\u012f laiv\u0105 \u201eGustloff\u201c, kuriuo evakavosi Ryt\u0173 Pr\u016bsijos civiliai gyventojai ir grup\u0117 fronte su\u017eeist\u0173 kareivi\u0173. Nuskendo, manoma, daugiau kaip 9 000; kitais duomenimis, iki 11 000. Vien Ma\u017eojoje Lietuvoje, Vytauto \u0160ilo duomenimis, buvo \u012fsteigta keliolika mirties lageri\u0173, \u017euvo de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 civili\u0173; tarp j\u0173 nuo bado, lig\u0173 gal\u0117jo mirti arba buvo nu\u017eudyta apie 130 000 lietuvinink\u0173, arba suvokiet\u0117jusi\u0173j\u0173 ir pr\u016bs\u0173 kilm\u0117s gyventoj\u0173. Vytauto \u0160ilo duomenimis, per sovietin\u012f genocid\u0105 Karaliau\u010diaus kra\u0161te \u017euvo apie 350 000 vietini\u0173. SSRS kariuomen\u0117s propagandos vadov\u0173 ra\u0161ti\u0161ki raginimai kareiviams masi\u0161kai \u017eudyti visus \u2013 tarptautinis karinis nusikaltimas, neturintis senaties termino. \u017dydintis Karaliau\u010diaus kra\u0161tas po karo virto Kaliningrado srities dykra. I\u0161tr\u0117mus likusius vietinius, \u010dion k\u0117l\u0117si i\u0161 Rusijos ir kitur rusai bei rusakalbiai; apsigyveno keletas<\/p>\n

de\u0161im\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 i\u0161 Sibiro \u012f sovietin\u0119 Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eusi\u0173 tremtini\u0173 ir politini\u0173 kalini\u0173, partizan\u0173, \u017eem\u0117s \u016bkio specialist\u0173, geresnio gyvenimo ie\u0161kotoj\u0173, kuriems 1957 m. sausio 21 d. paskelbto LSSR Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos pirmininko Justo Paleckio \u012fsaku nebuvo leista apsigyventi savo T\u0117vyn\u0117je.<\/p>\n

Gr\u012f\u017etant prie \u017eurnalisto J. Tycnerio prane\u0161imo, jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad kariniu placdarmu paverstas SSRS eksklavas Kaliningrado sritis, kurioje dislokuota galing\u0173 raket\u0173, yra gr\u0117sm\u0117 ne tik Baltijos \u0161alims, Lenkijai, bet ir Vokietijai. Lenkijai didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi \u017evejyba. Rus\u0173 pareig\u016bnai da\u017enai nepraleid\u017eia lenk\u0173 laiv\u0173 Aistmar\u0117mis \u2013 dal\u012f Baltijos j\u016bros kontroliuoja Rusijos karinis laivynas (baz\u0117 Baltijske; buvusi pr\u016bs\u0173 Piliava). Rusija \u0161anta\u017euoja Lenkij\u0105. Lenkijai po 1945 m. priklausantis Elbingo (lenki\u0161kai Elbl\u0105g) uostas apleistas. Dabartin\u0117 Lenkijos vyriausyb\u0117, regiono vald\u017eia r\u016bpinasi, kad b\u016bt\u0173 i\u0161kastas Elbingo kanalas \u012f Baltijos j\u016br\u0105 (10 km ilgio, vidutini\u0161kai, berods, 5 m gylio, kainuos apie 200 mln. eur\u0173). Finansuoja ir ES. I\u0161tirta, kad gamtos ekologija nebus pa\u017eeista, projektui pritar\u0117 ES ekspertai.<\/p>\n

Tuo ir baig\u0117si keli\u0173 gretim\u0173 \u0161ali\u0173 mokslinink\u0173, \u017eurnalist\u0173, ra\u0161ytoj\u0173, taip pat buvusi\u0173 rytpr\u016bsie\u010di\u0173 konferencija aktualiais Ryt\u0173 Pr\u016bsijos bei Ma\u017eosios Lietuvos klausimais. Aktualizuota praeitis. Dabartis ir ateitis \u2013 politik\u0173 reikalas.<\/p>\n

P.S<\/strong>. Skaitytoj\u0173 atsipra\u0161au, jei pasitaik\u0117 netikslum\u0173. Kartais sunku sp\u0117ti u\u017esira\u0161yti prane\u0161\u0117j\u0173 mintis vokie\u010di\u0173, lenk\u0173 ir rus\u0173 kalbomis. Juolab, jei prane\u0161\u0117jas ar vert\u0117jas kalba greitai arba neai\u0161kiai. Taip pat d\u0117koju Irenai Tumavi\u010di\u016btei u\u017e vertingus papildymus.<\/p>\n

Nuotraukos I.Tumavi\u010di\u016bt\u0117s<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.aidas.lt\/lt\/visuomene\/article\/15692-12-17-rytprusieciai-kelyje Dr. Algirdas Matulevi\u010dius, istorikas, enciklopedistas Lapkri\u010dio 25 \u2013 27 dienomis Sankelmarko Baltijos akademijoje (Academia Baltica), netoli Flensburgo (\u0160lezvigo- Hol\u0161teino -Schleswig-Holstein – \u017eem\u0117, \u0160iaur\u0117s Vokietija) \u012fvyko seminaras. Dalyvavo istorikai, kra\u0161totyrininkai, \u017eurnalistai, ra\u0161ytojai, \u017emon\u0117s, kuri\u0173 gimin\u0117s \u0161aknys Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje bei Ma\u017eojoje (Pr\u016bs\u0173) Lietuvoje.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3578","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3578","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3578"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3578\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3579,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3578\/revisions\/3579"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3578"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3578"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3578"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}