{"id":3627,"date":"2017-01-04T10:53:36","date_gmt":"2017-01-04T08:53:36","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3627"},"modified":"2017-01-04T12:03:09","modified_gmt":"2017-01-04T10:03:09","slug":"liudvikas-reza-tarp-mazosios-ir-didziosios-lietuvos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/liudvikas-reza-tarp-mazosios-ir-didziosios-lietuvos\/","title":{"rendered":"Liudvikas R\u0117za: Tarp Ma\u017eosios ir Did\u017eiosios Lietuvos"},"content":{"rendered":"

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija sostin\u0117s visuomen\u0119 kasmet pakvie\u010dia \u0161venti\u0161kai pamin\u0117ti Reformacijos dien\u0105. Lietuvos moksl\u0173 akademijoje 2016 m. lapkri\u010dio 8 d. surengtas Liudviko Martyno Gedimino R\u0117zos (1776\u20131840) vakaras. Prane\u0161im\u0105 \u201eLiudvikas R\u0117za: tarp Ma\u017eosios ir Did\u017eiosios Lietuvos\u201c skait\u0117 Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo\u00a0darbuotoja, L. R\u0117zos ra\u0161t\u0173 sudarytoja dr. Liucija Citavi\u010di\u016bt\u0117, Liudviko R\u0117zos vardo kult\u016bros ir meno premijos 2014 m. laureat\u0117. Publikuojame \u0161\u012f dr. L.Citavi\u010di\u016bt\u0117s prane\u0161im\u0105.<\/p>\n

Liucija Citavi\u010di\u016bt\u0117<\/strong><\/p>\n

LIUDVIKAS R\u0116ZA: TARP MA\u017dOSIOS IR DID\u017dIOSIOS LIETUVOS<\/strong><\/p>\n

Skiriama Martyno Liudviko R\u0117zos 240-osioms gimimo metin\u0117ms<\/p>\n

Liudvik\u0105 R\u0117z\u0105 prisimename ir kaip lietuvi\u0173 kult\u016bros vienytoj\u0105, nepaisius\u012f valstybini\u0173 ir konfesini\u0173 barjer\u0173, tilt\u0105 tarp prie\u0161inguose Nemuno krantuose gyvenusi\u0173 lietuvi\u0173, R\u0117zos \u017eod\u017eiais tariant \u2013 \u201cPr\u016bs\u0173\u201d ir \u201cRus\u0173\u201d Lietuvos. R\u0117za gyveno ir k\u016br\u0117 vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo \u0161aukliais \u2013 Simonu Daukantu, Simonu Stanevi\u010diumi, tod\u0117l j\u0173 veikloje galima rasti paraleli\u0173.<\/p>\n

R\u0117zos gyvenimo credo: \u201eTik\u0117k, dirbk dorai auk\u0161tesniam g\u0117riui\u201c i\u0161kaltas jo antkapyje. Jame i\u0161kalti ir keturi\u0173 knyg\u0173 pavadinimai. Pietiniame \u0161one pavaizduota atversta Biblija ir u\u017era\u0161as: Tai e\u017fti Wi\u017f\u017fas \u017f<\/em>\u0292<\/em>wentas Ra\u017f<\/em>\u0292<\/em>tas<\/em>. \u0160iauriniame \u0161one \u2013 i\u0161ra\u0161yti kit\u0173 trij\u0173 knyg\u0173 pavadinimai: Dainos<\/em>, Donaleitis Jahres<\/em>\u0292<\/em>eiten<\/em>, Prutena<\/em>. Tai tarsi keturios kolonos, i\u0161kelian\u010dios reik\u0161mingiausius R\u0117zos darbus. Manytina, kad ir pats juos labiausiai vertino.<\/p>\n

\"img_0031\"<\/a><\/p>\n

<\/p>\n

Prad\u0117siu nuo Biblijos<\/strong>. R\u0117zos laikais buvo naudojamasi XVIII am\u017eiuje i\u0161versta Biblija, jau antruoju leidimu. Lietuvi\u0173 ra\u0161tijos istorijoje R\u0117za \u017einomas kaip tre\u010diojo lietuvi\u0161kos Biblijos leidimo pareng\u0117jas. R\u0117zos redakcin\u0117s nuostatos suformavo i\u0161 esm\u0117s nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f religini\u0173 tekst\u0173 vertim\u0105 ir redagavim\u0105 ir atitiko naujo laikme\u010dio dvasi\u0105, t\u0173 princip\u0173 buvo laikomasi ir Lietuvoje, ver\u010diant kataliki\u0161k\u0105j\u012f \u0160v. Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n

R\u0117za vienas pirm\u0173j\u0173 tikslindamas vertim\u0105, pasitelk\u0117 naujausi\u0105 egzegetin\u0119 literat\u016br\u0105, istorijos, geografijos veikalus. Jis i\u0161tais\u0117 tas vietas, kur vert\u0117jai nesuprato teksto, nesugeb\u0117jo perteikti ano meto \u017eyd\u0173 gyvenimo ir buities realij\u0173, ar i\u0161versti religinius-filosofinius vaizdinius, o ypa\u010d, jeigu jie nusi\u017eeng\u0117 logikai ar net Biblijos tiesoms. R\u0117za r\u016bpinosi taisyklinga kalba, \u0161alino germanizmus, lietuviams ne\u012fprastus ir nesuprantamus \u017eod\u017eius. Turtingiausias\u00a0 lietuvi\u0161kos leksikos \u0161altinis, kaip ra\u0161\u0117 R\u0117za, buvo Bretk\u016bno vertimas. R\u0117zos parengta Biblija tapo XIX am\u017eiaus lietuvi\u0173 ra\u0161to kalbos etalonu.<\/p>\n

Pr\u016bsijoje pasirod\u0119s jau tre\u010diasis Biblijos leidimas i\u0161judino Rusijos jung\u0105 velkan\u010di\u0105 Lietuv\u0105. Karuose su Napoleonu Rusija ir Pr\u016bsija buvo s\u0105junginink\u0117s, tuo politiniu at\u0161ilimu pasinaudojo \u017demai\u010di\u0173 vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Jis vis primindavo caro valdininkams apie Pr\u016bsijos valdov\u0173 r\u016bpest\u012f lietuvi\u0161k\u0105ja religine ra\u0161tija ir pra\u0161\u0117 leidimo i\u0161spausdinti lietuvi\u0161k\u0105 \u0160v. Ra\u0161t\u0105 Vilniuje. Palankios aplinkyb\u0117s klost\u0117si ir pa\u010dioje Rusijos imperijoje. Peterburgo Rus\u0173 Biblijos draugija platino \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 nacionalin\u0117mis kalbomis; skyriaus teis\u0117mis buvo \u012fkurta Vilniaus Biblijos draugija. Vyskupo Giedrai\u010dio suburti vert\u0117jai \u0117m\u0117si Naujojo Testamento, o Sen\u0105j\u012f Testament\u0105 ketinta rengti i\u0161 Karaliau\u010diuje i\u0161leistos lietuvi\u0161kos liuteron\u0173 Biblijos (tur\u0117tas galvoje antrasis Biblijos leidimas). Giedraitis ra\u0161\u0117 Rusijos kitatiki\u0173 dvasini\u0173 reikal\u0173 vyriausiajam valdytojui Golycinui \u012f Peterburg\u0105: \u0160ventojo Ra\u0161to Lietuvoje sava kalba n\u0117ra, yra tik Pr\u016bsijoje, bet ir tai su voki\u0161komis priemai\u0161omis\u2026 Jeigu j\u016bs\u0173 \u0160viesybei ir garbingajam komitetui kilnu b\u016bt\u0173 leisti, a\u0161 gal\u0117\u010diau imtis j\u012f i\u0161gryninti<\/em>. Tais pa\u010diais metais Giedraitis nusiunt\u0117 Golycinui Lietuvi\u0173 tautos, kalbos ir literat\u016bros apra\u0161ym\u0105<\/em>, jame buvo skyrelis Apie knygas ir lietuvi\u0173 kalbos tobulinim\u0105. <\/em>Vyskupas ra\u0161\u0117, jog labiausiai lietuvi\u0173 kalba i\u0161saugota lietuvi\u0161kuose<\/em> Pr\u016bsuose<\/em>, autorius min\u0117jo ne tik Pr\u016bsijoje i\u0161leist\u0105 Biblij\u0105 ir psalmyn\u0105, bet ir filologin\u0119 literat\u016br\u0105 bei Pil. Ruigio paskelbtas lietuvi\u0173 dainas. Lietuvi\u0161kas \u0160ventasis Ra\u0161tas Vilniuje i\u0161spausdintas 1816 metais, tais pa\u010diais, kaip ir tre\u010diasis Biblijos leidimas Pr\u016bsijoje. Ar katalikai vis d\u0117lto pasinaudojo liuteroni\u0161ka Biblija? \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 gal\u0117t\u0173 atsakyti i\u0161samesnis tyrimas.<\/p>\n

Antroji kult\u016brin\u0117 jungtis, siejusi abi Lietuvas \u2013 Donelaitis<\/strong>. R\u0117za i\u0161gelb\u0117jo i\u0161 u\u017emar\u0161ties, o gal ir pra\u017e\u016bties pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 nacionalin\u012f k\u016brin\u012f, tautos dvasin\u0117s kult\u016bros paminkl\u0105. R\u0117za pareng\u0117 aniems laikams mokslin\u012f Donelai\u010dio k\u016brinio leidim\u0105 su \u012fvadine studija, poeto biografija, k\u016brinio analize, pla\u010diais komentarais ir poetiniu vertimu \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 hegzametru. Baig\u0119s darb\u0105, i\u0161siuntin\u0117jo leidin\u012f u\u017esienio literatams ir mokslo centrams. \u0160is veikalas parod\u0117 pasauliui, kad prie Nemuno gyvena tauta, turinti savit\u0105 kult\u016br\u0105 ir Europinio lygio literat\u016bros k\u016brin\u012f. Vieni recenzentai akcentavo k\u016brinio menin\u0119 vert\u0119: Donelait\u012f vadino \u201clietuvi\u0161k\u0173 georgik\u0173 poetu\u201d. Kitiems atradimas buvo pati lietuvi\u0173 tauta ir kalb\u0105, dar kiti pagerb\u0117 pareng\u0117jo R\u0117zos nuopelnus. Keletas k\u016brinio egzempliori\u0173 buvo nusi\u0173sta Vilniaus universiteto bibliotekai.<\/p>\n

Poetas Adomas Mickevi\u010dius ra\u0161\u0117: Neseniai mir\u0119s karaliau\u010di\u0161kis profesorius R\u0117za tarp kit\u0173 ra\u0161t\u0173 paskelb\u0117 lietuvi\u0173 poeto Donelai\u010dio poem\u0105, para\u0161yt\u0105 hegzametru, prid\u0117damas vertim\u0105 ir mokslingus paai\u0161kinimus. […] \u0160lov\u0117 atminimui vyro, kuris nors kita\u0161alis, sug\u0117dino kra\u0161tie\u010dius, taip ma\u017eai besir\u016bpinan\u010dius savo t\u0117vyn\u0117s istorija<\/em>.<\/p>\n

O Simonas Daukantas pasteb\u0117jo: Kas turi proto ir aukso plunksn\u0105 Homero ar Vergilijaus, tas, sakau, gali gudriai gudresniai ra\u0161yti toj kalboj. T\u0105 teisyb\u0119 pagirtas dainius Donelaitis darod\u0117 savo garbingoj dainoj Met\u0173 laikai lietuvi\u0173 kalba<\/em>. Prasid\u0117jus tautiniam jud\u0117jimui Lietuvoje, Donelai\u010dio ra\u0161tus skait\u0117 Peterburgo ir Maskvos lietuviai studentai.<\/p>\n

Donelai\u010dio pasak\u0117\u010dios taip pat greit pasiek\u0117 Lietuv\u0105, o po ketveri\u0173 met\u0173 Vilniuje Simonas Stanevi\u010dius i\u0161leido rinkin\u012f Szeszes pasakas Symona Stanewiczes\u2026 Yr antras szeszes Kryzza Donalayczia\u2026 <\/em>(1829). Savo \u012fvade Prakalba<\/em> Stanevi\u010dius perfrazuoja R\u0117z\u0105 (\u017eod\u012f lietuvninkai<\/em> pakeisdamas \u017eemai\u010diai<\/em>): \u0160itai, mieli \u017eemai\u010diai, jums pasakas \u012f rankas duodame, ne i\u0161 kitos kokios kalbos parguldytas, bet prigimtoj m\u016bs\u0173 kalboj sura\u0161ytas<\/em>. Pana\u0161iai kaip R\u0117za Stanevi\u010dius vertino ir pat\u012f Donelait\u012f: Tas dievotarnis ir dievobaimingas, ir pilnas teisingos dvas\u0117s vyras ne tiktai pasakas, kurias gale \u0161i\u0173 knygeli\u0173 randate, bet dar ir kitas auk\u0161tas giesmes apei pavasario linksmybes, vasaros darbus, rudenio g\u0117rybes ir \u017eiemos r\u016bpes\u010dius i\u0161mislijo, kurios vertos yra, kad ko\u017enas lietuvininkas ar \u017eemaitis, savo t\u0117vi\u0161k\u0119 myl\u012fs, jas skaityt\u0173<\/em>.<\/p>\n

R\u0117za laikytinas ir pirmuoju Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 blaivintoju. 1818 m. jis ra\u0161\u0117: Nelemta degtin\u0117, apie kuri\u0105 lietuviai prie\u0161 du \u0161imtus met\u0173 nebuvo n\u0117 gird\u0117j\u0119, i\u0161st\u016bm\u0117 nekenksmingus tautinius g\u0117rimus ir siaubingai plinta, ypa\u010d dabar, kai suteikus verslams laisv\u0119, visi \u0161iaur\u0117s miesteliai virto v i e n a degtin\u0117s krautuve. Perva\u017eiuokite i\u0161ilgai vis\u0105 Lietuv\u0105 ir pamatysite, kad u\u017eeigas ir net pras\u010diausias smukles laiko vokie\u010di\u0173 aludariai ir degtindariai. B\u016btent \u010dia doras ir naivus lietuvis gauna voki\u0161k\u0105 \u201ei\u0161silavinim\u0105\u201c. <\/em>R\u0117za, kaip ir Motiejus Valan\u010dius Lietuvoje, suvok\u0117, kad i\u0161likti gali tik blaivi tauta, o blaivintojais laik\u0117 pirmiausia kunigus.<\/p>\n

Kita lietuvi\u0161koji jungtis \u2013 Dainos<\/strong>. R\u0117za pelnytai laikomas lietuvi\u0173 folkloristikos pradininku. Jis pirmasis sistemingai rinko bei moksli\u0161kai tyr\u0117 lietuvi\u0173 tautos dainas ir melodijas, r\u016bpinosi j\u0173 populiarinimu Karaliau\u010diaus mokslo visuomen\u0117je ir u\u017esienyje.<\/p>\n

Kaupti lietuvi\u0173 dainuojam\u0105j\u012f paveld\u0105 R\u0117za prad\u0117jo baig\u0119s studijas. Jis telk\u0117 lietuvi\u0161k\u0173 parapij\u0173 kunigus, precentorius ir valstyb\u0117s tarnautojus, mokytojus i\u0161 \u012fvairi\u0173 Pr\u016bs\u0173 Lietuvos vietovi\u0173. R\u0117zos prad\u0117tas platus lituanistinis s\u0105j\u016bdis neu\u017egeso ir po jo mirties.<\/p>\n

Leidinio Dainos<\/em> mokslin\u0119 paskirt\u012f rodo jame esanti studija Lietuvi\u0173 liaudies dain\u0173 tyrin\u0117jimas. <\/em>Rinkinyje i\u0161spausdinta ir keletas Kauno apylink\u0117se u\u017era\u0161yt\u0173 dain\u0173. R\u0117zos archyve yra i\u0161lik\u0119s 10 \u017eemaiti\u0161k\u0173 karo dain\u0173 rinkin\u0117lis, j\u012f atsiunt\u0117 Stanevi\u010dius. I\u0161 korespondencijos \u017einoma, kad apie 1820 metus R\u0117za pats ketino vykti \u012f Lietuv\u0105 rinkti karo ir mitologini\u0173 dain\u0173, ypa\u010d domino herojin\u0117s kunigaik\u0161\u010di\u0173 laik\u0173 lietuvi\u0173 dainos.<\/p>\n

Pr\u016bsijoje i\u0161spausdint\u0105 pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 dain\u0173 rinkin\u012f palankiai \u012fvertino J.W. von \u00a0Goethe: I\u0161 tikr\u0173j\u0173, egzistuoja tik viena Poezija, tikroji<\/em>; ji savaime gimsta ir paprastoje nei\u0161lavintoje liaudyje, ir<\/em> kult\u016bringose tautose. <\/em>Anoniminis recenzentas ra\u0161\u0117: S<\/em>teb<\/em>\u0117<\/em>tina, kad \u0161ias dainas suk<\/em>\u016b<\/em>rusi dvasi<\/em>\u0161<\/em>kai nei\u0161tobulinta tauta, gyvenanti Nemuno pakrant<\/em>\u0117<\/em>se, kur tokia nepoeti<\/em>\u0161<\/em>ka gamta, trumpai tariant, \u0161 i t o j e\u00a0 \u017eem<\/em>\u0117<\/em>je ir po <\/em>\u0161<\/em> i t a saule, turi tiek daug poetin<\/em>\u0117<\/em>s vaizduot<\/em>\u0117<\/em>s, tiek\u00a0 nuo\u0161irdumo, tiek <\/em>\u012f<\/em>vairi<\/em>\u0173<\/em> ritm<\/em>\u0173<\/em> ir melodij<\/em>\u0173<\/em>, tokio graudaus li<\/em>\u016b<\/em>desio, ir apskritai, tiek muzikalumo<\/em>.<\/p>\n

R\u0117zos Dain\u0173<\/em> rinkinys paskatino Simon\u0105 Stanevi\u010di\u0173 carin\u0117je Lietuvoje 1829 metais paskelbti Dainas \u017demai\u010di\u0173<\/em>, o Simonas Daukantas rinkinyje Dain\u0117s \u017demai\u010di\u0173<\/em> (1846) perspausdino penkias dainas i\u0161 R\u0117zos rinkinio.<\/em><\/p>\n

Dar viena jungtis \u2013 pastangos universitetiniu lygiu mokyti b\u016bsimuosius lietuvi\u0173 kunigus ir mokytojus lietuvi\u0173 kalbos. B\u016bdamas Karaliau\u010diaus universiteto profesoriumi, R\u0117za 30 met\u0173 vadovavo Lietuvi\u0173 kalbos seminarui<\/strong>. Jis i\u0161ugd\u0117 lietuvi\u0173 kalb\u0105 mokan\u010di\u0105 ir taut\u0105 mylin\u010di\u0105 inteligentij\u0105, o Karaliau\u010dius tapo europiniu lietuvi\u0173 kalbos studij\u0173 centru. Seminar\u0105 lank\u0117 b\u016bsimasis dan\u0173 filologas K.W. Smithas. \u0160is faktas paai\u0161k\u0117jo neseniai suradus seminarist\u0173 s\u0105ra\u0161us. Smithas v\u0117liau paskelb\u0117 tyrim\u0105 apie balt\u0173 kalb\u0173 vokalizm\u0105 ir varda\u017eod\u017ei\u0173 linksniavim\u0105. \u0160iandien jo vardas minimas \u0161alia did\u017ei\u0173j\u0173 dan\u0173 lingvist\u0173 R.K. Rasko, V. Tomseno ir kt. Piotras Preisas, \u017einomas rus\u0173 baltistas, ra\u0161\u0117: Kitoms kalboms studijuoti med\u017eiagos u\u017etektinai yra visur; lietuvi\u0173 kalbai \u2013 niekur, i\u0161skyrus Karaliau\u010di\u0173.<\/em> R\u0117zos seminar\u0105 lank\u0117 ir b\u016bsimasis lietuvi\u0173 poetas E.J. Dauk\u0161a i\u0161 Bir\u017e\u0173. Jis i\u0161vert\u0117 Goethe\u2019s, Schillerio, k\u016brini\u0173 i\u0161trauk\u0173. U\u017e dalyvavim\u0105 1863 met\u0173 sukilime i\u0161tremtas 16 met\u0173 \u012f Sibir\u0105.<\/p>\n

1831 m. prad\u017eioje grafas Jurgis Plateris, lydimas Simono Stanevi\u010diaus atvyko \u012f Karaliau\u010di\u0173. Didel\u012f tyrin\u0117tojo tro\u0161kim\u0105 aplankyti Karaliau\u010diaus profesori\u0173 liudija eilut\u0117s i\u0161 Platerio lietuvi\u0161kos studijos: Metuose 1826\u20131827 man beesant jau mokytiniu antruju metu Akademijos Wilniaus, nusidawe pirmaji syki skaityti raszta <\/em>Geschichte der litthauischen Bibel, isz tos knigos kuri yra Knigu-Surinkime Akademijos Wilniaus, nu paties raszytojo dowinomis atsiunsta. Negaliu tyl\u0117jime u\u017elaikyti kiek isz to raszto d\u017eiaugsmo datyriau, kaipo myl\u0117tojas lietuwiszku bylu ir mokslu; o wienukart kiek \u017einios ir apsipa\u017einimo su t\u0117wiszkes bylomis \u012fgijau. <\/em>Karaliau\u010diuje, Plateris i\u0161tais\u0117 ir pabaig\u0117 ra\u0161yti studij\u0105 apie Chilinskio verst\u0105 Biblij\u0105. Stanevi\u010dius jau atvykdamas \u017einojo, kad profesorius renka ir publikuoja lietuvi\u0161kus rankra\u0161\u010dius. Anonimin\u0117s XVIII a. lietuvi\u0161kos gramatikos pratarm\u0117je jis ra\u0161\u0117: reyk mums rupesnyngay iszkoti senowes lituwyszku rasztu, o darbume yr gra\u017eume darba jymti paweyksla nu Lituwynynku Prusu. <\/em><\/p>\n

Apie 1822 metus ketinta pana\u0161\u0173 kalbos mokymo centr\u0105 kurti ir Vilniaus universitete. 1822 m. \u017einomas visuomenininkas Kazimieras Kontrimas \u012fteik\u0117 universiteto kuratoriui \u010cartoriskiui 15 punkt\u0173 memorandum\u0105 su pra\u0161ymu organizuoti Vilniaus universitete nuolatines lietuvi\u0173 kalbos paskaitas studentams, kurie dirbs Lietuvoje kunigais, mokytojais ir valdininkais, o taip pat sudaryti s\u0105lygas tyrin\u0117ti lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir istorij\u0105. Kontrimas akcentavo, kad lietuvi\u0161kai kalbama ne tik Lietuvos gubernijose, bet ir Pr\u016bsijoje (ap\u017evelgdamas kalbos paplitimo areal\u0105 jis nepais\u0117 valstybini\u0173 sien\u0173, kaip ir R\u0117za) ir atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Karaliau\u010diaus akademijoje tos kalbos mokoma jau keli \u0161imtme\u010diai, esanti \u012fkurta lietuvi\u0173 kalbos katedra, ir tos kalbos \u010dia i\u0161 pareigos mokosi dvasininkai, o taip pat tie pasaulie\u010diai, kurie rengiasi b\u016bti policininkais ar teis\u0117jais, o ypa\u010d kriminaliniais. <\/em>D\u0117stytoju Kontrimas si\u016bl\u0117 \u017eemai\u010di\u0173 dvarinink\u0105 Leon\u0105 Uvain\u012f, studijavus\u012f Karaliau\u010diaus universitete. Jeigu kuratorius atmest\u0173 \u0161i\u0105 kandidat\u016br\u0105, Kontrimas si\u016bl\u0117 pakviesti kok\u012f mokyt\u0105 vokiet\u012f i\u0161 Karaliau\u010diaus<\/em>. Galima sp\u0117ti, kad jis tur\u0117jo galvoje, kur\u012f nors profesoriaus R\u0117zos aukl\u0117tin\u012f.<\/p>\n

1825 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. su\u0161auktame senato pos\u0117dyje, kuriame dalyvavo dekano pavaduotojas I. Loboika, dail\u0117s profesorius J. Rustemas ir kt., pasi\u016blyta literat\u016bros ir laisv\u0173j\u0173 men\u0173 fakultete d\u0117styti naujas disciplinas \u2013 kelet\u0105 nauj\u0173j\u0173 kalb\u0173, tarp j\u0173 ir lietuvi\u0173. Toks punktas buvo \u012fra\u0161ytas universiteto statuto projekte, ta\u010diau statutas nebuvo patvirtintas, o netrukus u\u017edarytas ir pats universitetas. Prie lietuvi\u0173 kalbos d\u0117stymo klausimo Vilniuje gr\u012f\u017eta beveik po 100 met\u0173.<\/p>\n

Br\u0119stan\u010diai tautai, o tokie buvo lietuviai XIX a. prad\u017eioje, svarbu suvokti savo istorij\u0105. Pr\u016bs\u0173 ir Rus\u0173 lietuviai, kaip teig\u0117 R\u0117za, yra kil\u0119 i\u0161 tos pa\u010dios gimin\u0117s, juos sieja viena kalba ir bendra praeitis. R\u0117za ketino lietuvi\u0173 kalba parengti Lietuvos istorij\u0105<\/strong>. Jo archyve liko Gedimino lai\u0161k\u0173, Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino kronik\u0173 nuora\u0161ai. Ji b\u016bt\u0173 pasirod\u017eiusi \u0161iek tiek anks\u010diau u\u017e Simono Daukanto Lietuvos istorij\u0105. Tam darbui atlikti R\u0117za buvo rad\u0119s lietuv\u012f mokytoj\u0105 Budri\u0173. Sumanymo \u012fgyvendinti nesp\u0117ta.<\/p>\n

Didelis R\u0117zos nuopelnas lietuvybei yra tai, kad prasidedant taut\u0173 pavasariui, jis paskelb\u0117 Europai, kad abipus Nemuno gyvena civilizuota tautel\u0117, lygi su did\u017eiosiomis Europos tautomis, turinti savit\u0105 istorij\u0105, sen\u0105 kalb\u0105 ir originali\u0105 literat\u016br\u0105, o subtiliose dainose atspindi tautos dvasi\u0105 ir tradicijas.<\/p>\n

2009 metais minint Lietuvos vardo t\u016bkstantme\u010dio jubiliej\u0173, Vingio parke i\u0161kilo simbolinis Vienyb\u0117s medis. Jo riev\u0117se \u012fra\u0161yta \u0161imtas per pirm\u0105j\u012f t\u016bkstantmet\u012f Lietuvai nusipelniusi\u0173 asmenybi\u0173. Tarp j\u0173 ir Liudvikas R\u0117za.<\/p>\n

Vis d\u0117lto ilgus metus dalis asmenyb\u0117s liko \u0161e\u0161\u0117lyje, aktualizuota tik lituanistin\u0117 veikla. XX ir XXI am\u017eiaus sand\u016broje prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti visas R\u0117zos paveikslas ir jo darb\u0173 mastas.<\/p>\n

Tais pa\u010diais 2009 metais Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institute prad\u0117ta rengti R\u0117zos Ra\u0161t\u0173<\/em> serija. Per kelet\u0105 met\u0173 u\u017esienio bibliotekose ir archyvuose pavyko surinkti i\u0161likusius R\u0117zos spaudinius ir rankra\u0161\u010dius, kuri\u0173 n\u0117ra Lietuvoje. Ra\u0161tai<\/em> prad\u0117ti rengti nuo ma\u017eiau \u017einom\u0173 R\u0117zos veikal\u0173 \u2013 religijotyrini\u0173 ir Ba\u017eny\u010dios istorijos darb\u0173. Jau i\u0161spausdinti trys pirmieji tomai, 2018 metais pasirodys dar du. I\u0161 viso planuojama parengti 9 tomus. Serij\u0105 u\u017ebaigsime R\u0117zos lietuvi\u0161kos Biblijos\u00a0 moksliniu \u2013 dokumentiniu leidimu.<\/p>\n

\u0160io vakaro renginio nuotrauk\u0173 galerija spausti \u010dia.<\/a><\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija sostin\u0117s visuomen\u0119 kasmet pakvie\u010dia \u0161venti\u0161kai pamin\u0117ti Reformacijos dien\u0105. Lietuvos moksl\u0173 akademijoje 2016 m. lapkri\u010dio 8 d. surengtas Liudviko Martyno Gedimino R\u0117zos (1776\u20131840) vakaras. Prane\u0161im\u0105 \u201eLiudvikas R\u0117za: tarp Ma\u017eosios ir Did\u017eiosios Lietuvos\u201c skait\u0117 Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo\u00a0darbuotoja, L. R\u0117zos ra\u0161t\u0173 sudarytoja dr. Liucija Citavi\u010di\u016bt\u0117, Liudviko R\u0117zos vardo […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[53,316],"class_list":["post-3627","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pranesimai","tag-liucija-citaviciute","tag-martynas-liudvikas-reza"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3627","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3627"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3627\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3632,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3627\/revisions\/3632"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3627"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3627"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3627"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}