{"id":3689,"date":"2017-02-09T17:35:42","date_gmt":"2017-02-09T15:35:42","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3689"},"modified":"2017-02-09T17:38:16","modified_gmt":"2017-02-09T15:38:16","slug":"xvi-xvii-a-reformacijos-lietuvoje-reiksme-naujoviu-keliai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/xvi-xvii-a-reformacijos-lietuvoje-reiksme-naujoviu-keliai\/","title":{"rendered":"XVI\u2013XVII a. Reformacijos Lietuvoje reik\u0161m\u0117: naujovi\u0173 keliai"},"content":{"rendered":"
\n
Dr. doc. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117<\/strong><\/em><\/div>\n<\/div>\n
<\/div>\n
www.ref.lt<\/a><\/div>\n
<\/div>\n

Reformacijos Lietuvoje istoriografijoje, per\u017evelgus j\u0105 bendriausiais bruo\u017eais tuo po\u017ei\u016briu, kaip suvokiama pati Reformacija, i\u0161siskiria kelios pagrindin\u0117s istorik\u0173 grup\u0117s. Lenkijos ir Vokietijos istorikai Lietuvos Reformacij\u0105 laiko j\u0173 kult\u016br\u0173 i\u0161spinduliuotu rezultatu. Trumpai tariant, Reformacija vertinama kaip svetim\u0173 kult\u016br\u0173 sukeltas rei\u0161kinys. \u0160i pa\u017ei\u016bra vyravo ir tarpukario Lietuvos kataliki\u0161kos pakraipos istorik\u0173 (A. Aleknos, S. Su\u017eied\u0117lio) [1] darbuose.<\/p>\n

Z. Ivinskis Reformacijos plitimo Lietuvoje prie\u017eastimi laik\u0117 pa\u010dios katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios silpnum\u0105, \u017eemutinio dvasinink\u0173 sluoksnio nepakankam\u0105 pasirengim\u0105 darbui ir kaimynini\u0173 protestanti\u0161k\u0173 valstybi\u0173 \u012ftak\u0105. [2] Kai kurie kataliki\u0161kos krypties istorikai (J. Purickis) [3] ir protestant\u0173 istorikai (J. \u0160epetys, K. Gudaitis) [4] \u017evelg\u0117 \u012f j\u0105 kaip \u012f Lietuvos istorin\u0117s raidos etap\u0105, tur\u0117jus\u012f savo gilumines prie\u017eastis. \u0160iai pozicijai pritar\u0117 dauguma Lietuvos pokario ir dabartini\u0173 istorik\u0173, nurodydami skirtingas svarbiausias Reformacijos plitimo Lietuvoje prie\u017eastis.<\/p>\n

\"I.Luksaite\"<\/a><\/p>\n

D\u0117l Reformacijos prad\u017eios Lietuvoje istorikai i\u0161 esm\u0117s sutaria \u2013 tai XVI a. 4 de\u0161imtmetis: 1536 m. \u0160ilal\u0117je evangeli\u0161kus pamokslus jau sak\u0117 Jonas Tartilavi\u010dius Batakietis, 1539\u20131542 m. Vilniuje veik\u0117 Abraomas Kulvietis, \u012fk\u016br\u0119s mokykl\u0105; \u012f liuteron\u0173 pus\u0119 linko Jonas Radvila, K\u0119sgailas ir kt. D\u0117l Reformacijos pabaigos Lietuvoje vieningos nuomon\u0117s n\u0117ra. Lietuvos tarpukario istorikai ir dauguma emigravusi\u0173 i\u0161 Lietuvos pokario metais istorik\u0173 bei kai kurie pokario Lietuvos ir Lenkijos istorikai (S. Su\u017eied\u0117lis, Z. Ivinskis, J. \u0160epetys, J. Tumelis, M. Kosmanas ir kt.) buvo link\u0119 Reformacijos pabaig\u0105 matyti jau tada, kai \u012f Lietuv\u0105 atvyko j\u0117zuitai, Kontrreformacijos prad\u017eios laikotarp\u012f priskirdami jau nebe Reformacijos raidai; dauguma j\u0173 paskutinio XVI a. ketvir\u010dio procesus priskyr\u0117 Kontrreformacijai, kaip dominuojan\u010diai j\u0117gai. Iki XX a. 6 de\u0161imtme\u010dio XVII a. istorija buvo labai ma\u017eai tyrin\u0117jama. Tik nuo XX a. 6 de\u0161imtme\u010dio tyrin\u0117tojai prad\u0117jo atid\u017eiau nagrin\u0117ti to \u0161imtme\u010dio rei\u0161kinius. R. Krasauskas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dias XVII am\u017eiuje [5], K. Gudaitis ra\u0161\u0117 evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 iki XX a. vidurio, J. Kreg\u017ed\u0117 aptar\u0117 jos istorij\u0105 iki XVIII a. pabaigos.<\/p>\n

Yra pagrindo skirti Reformacij\u0105 \u2013 gil\u0173 pagrind\u0105 tur\u0117jus\u012f visuomenin\u012f, religin\u012f, kult\u016brin\u012f jud\u0117jim\u0105 \u2013 nuo jos suformuot\u0173 evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 tolimesn\u0117s istorijos XVII\u2013XX am\u017eiuje. Reformacijos pabaiga si\u016bly\u010diau laikyti XVII a. vidur\u012f: 1658 m. Lenkijos\u2013Lietuvos valstyb\u0117s seimas paskelb\u0117 banicij\u0105 arijonams, XVII a. vidurio karai su \u0160vedija ir Rusija buvo kult\u016brinio ir politinio periodo pabaiga, kuri parod\u0117 silpn\u0105sias valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s strukt\u016bros puses, sukr\u0117t\u0117 visuomen\u0119, sunaikino prie\u0161 kar\u0105 tur\u0117t\u0105 materialin\u0119 kult\u016brinio gyvenimo baz\u0119, o kartu ir pakeit\u0117 j\u0117g\u0173 santyk\u012f visuomen\u0117je. Po \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 naujos protestant\u0173 bendruomen\u0117s jau nebesisteig\u0117, evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 tinklas buvo sugriautas ir jis nebepaj\u0117g\u0117 visas atsikurti, naujos ba\u017eny\u010dios nebebuvo statomos, o svarbiausia \u2013 suma\u017e\u0117jo, nors visai ir nei\u0161nyko, evangelik\u0173 \u012ftaka Lietuvos visuomeniniams procesams.<\/p>\n

Svarbiausi kriterijai Reformacijos Lietuvoje trukmei nustatyti tur\u0117t\u0173 b\u016bti jos aktyvumas, kuriamoji, visuomen\u0117s procesus formuojanti galia; \u0161i galia nuo XVI a. vidurio iki XVII a. vidurio veik\u0117 daugel\u012f visuomeninio gyvenimo sri\u010di\u0173, versdama mobilizuoti j\u0117gas, nuolat sekti atsirandan\u010dias naujoves, \u012f jas atsi\u017evelgti ir bandyti pritaikyti Lietuvoje arba jas kurti. Laikotarp\u012f, per kur\u012f reformacijos galia Lietuvos visuomen\u0117je buvo dominuojantis veiksnys, galima vadinti Reformacija. Ne kiekvien\u0105 \u0161imtmet\u012f, kurio metu buvo spar\u010diai kuriamos naujov\u0117s, laikytume Reformacijos \u0161imtme\u010diu. Reformacija vadiname procesus, kuriuos XVI\u2013XVII a. suk\u0117l\u0117 ba\u017eny\u010dios ir tik\u0117jimo reformos. Laikantis tokio po\u017ei\u016brio, Reformacija kaip aktyvus visuomeninis, religinis, kult\u016brinis jud\u0117jimas Lietuvoje truko apie 100 met\u0173. Tokia periodizacija neatitinka Vokietijoje ir \u0160veicarijoje \u2013 Reformacijos kilm\u0117s kra\u0161tuose \u2013 priimtos istoriografijos. Ta\u010diau \u017evelgiant \u012f Reformacijos Lietuvoje raidos ypatybes yra pagrindo periodizuoti j\u0105 kitaip nei kaimyniniuose kra\u0161tuose.<\/p>\n

Reformacija Lietuvoje prasid\u0117jo visuomen\u0117s dalyje, kurioje nuo XVI a. pirmojo ketvir\u010dio labai ry\u0161kiai brendo poreikis naujov\u0117ms ir suvokimas, kad b\u016btinos permainos daugelyje Lietuvos visuomeninio gyvenimo sri\u010di\u0173: teism\u0173 sistemoje, valstyb\u0117s valdyme, o ypa\u010d kult\u016bros raid\u0105 organizuojan\u010diose institucijose bei kult\u016brinio gyvenimo turinyje, kur\u012f tuo metu formavo katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Visuomen\u0117je buvo ry\u0161kiai subrend\u0119s \u0161vietimo institucij\u0173 ir mokymo turinio reformos poreikis. Per \u0161\u012f \u0161imtmet\u012f pastebimas didelis atvirumas naujov\u0117ms. Stengiamasi suvokti, ko reikia am\u017eininkams, mobilizuojamos intelektualin\u0117s j\u0117gos k\u016brybi\u0161kai patenkinti visuomen\u0117s poreikius, kartu juos formuojant. Kit\u0105 pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio laikotarp\u012f, kurio metu buvo pasiekta pana\u0161i intelektualin\u0117 \u012ftampa, Lietuva i\u0161gyveno tik XIX \u0161imtmetyje, jau praradusi valstybingum\u0105, siekusi i\u0161likti kaip tauta ir kurti valstyb\u0119. Dabar, po 300 met\u0173, \u017evelgdami \u012f \u0161imtmet\u012f, kuriame k\u016brybines galias formuojanti j\u0117ga buvo Reformacija, galime blaiviai \u012fvertinti jos s\u0117kmes ir nes\u0117kmes, i\u0161siai\u0161kinti, ko nepaj\u0117gta buvo tada padaryti. M\u016bs\u0173 am\u017eininkams, atsid\u016brusiems visuomen\u0117s pertvarkymo situacijoje, tai neprilygstamos patirties sankaupa, nepakankamai m\u016bs\u0173 \u012fvertinta ir suvokta.<\/p>\n

Pabandykime sutelkti d\u0117mes\u012f ir atid\u017eiau pasvarstyti, k\u0105 dav\u0117 Reformacijos \u0161imtmetis Lietuvai, koks \u0161io istorinio rei\u0161kinio u\u017emojis ir mastas, kur jo galia bei silpnumas.<\/p>\n

Pirmasis Reformacijos etapas<\/u><\/strong> Lietuvoje \u2013 XVI a. 4\u20135 de\u0161imtme\u010diai \u2013 r\u0117m\u0117si liuteron\u0173 id\u0117jomis. Evangelik\u0173 palyginti dar buvo negausu, ta\u010diau j\u0173 veikla buvo itin rezultatyvi. Pirmieji liuteronyb\u0117s pasek\u0117jai Did\u017eiojoje Lietuvoje buvo vis\u0173 kilming\u0173j\u0173 luomo sluoksni\u0173 atstovai, miestie\u010diai bei miestel\u0117nai: turtingieji \u017eemvald\u017eiai K\u0119sgailas, Jonas Radvila, vidutiniai bajorai Venclovas Agripa, Abraomas Kulvietis, neturtingi bajorai Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis ir kt. Pastarieji \u2013 neturtingi, bet asmeni\u0161kai laisvi, protiniu darbu peln\u0119 duon\u0105 \u017emon\u0117s buvo tuo metu k\u016brybi\u0161kiausioji ir \u017eenkliausi\u0105 p\u0117dsak\u0105 Lietuvos kult\u016broje palikusi Lietuvos protestant\u0173 dalis. I\u0161 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s kilusios asmenyb\u0117s pad\u0117jo pagrindus trims i\u0161 esm\u0117s naujiems rei\u0161kiniams Lietuvos kult\u016broje: l) nescholastin\u0117s teologijos atsiradimui, 2) ra\u0161to lietuvi\u0173 kalba vie\u0161am \u012fteisinimui, t. y. knyg\u0173 lietuvi\u0173 kalba parengimui, 3) \u0161vietimo sistemos, jos institucij\u0173 bei turinio pertvarkymui.<\/p>\n

Pirmas j\u0173 sukurtas naujas Lietuvos padang\u0117je kult\u016bros rei\u0161kinys buvo teologijos teiginius interpretuojantys tekstai.<\/strong> Tai Stanislovo Rapolionio daktarato gynimas Vitenberge De poenitentia<\/em> (\u201eApie atgail\u0105\u201c) 1544 m., labai gera ir tiksli M. Liuterio (Luther<\/em>) tez\u0117s interpretacija ir argumentacija, nuora\u0161ais plitusi Livonijoje bei Vokietijoje. Pirmas savaranki\u0161kai parengtas nescholastin\u0117s teologijos tekstas buvo S. Rapolionio \u2013 jau Karaliau\u010diaus universiteto profesoriaus \u2013 1544 m. para\u0161ytos ir i\u0161spausdintos tez\u0117s Disputatio de ecclesia et eius notis<\/em> (\u201eDisputas d\u0117l ba\u017eny\u010dios ir jos po\u017eymi\u0173\u201c). I\u0161 esm\u0117s tai buvo M. Liuterio teigini\u0173 interpretacija ir argumentacija. Kiek v\u0117liau, nuo XVI a. 5 de\u0161imtme\u010dio prasid\u0117jus kalvinisti\u0161kajam ir arijoni\u0161kajam Reformacijos laikotarpiui, Lietuvoje bei visoje Lietuvos DK vyko gausyb\u0117 teologini\u0173 disput\u0173, kuri\u0173 pagrindu buvo leid\u017eiamos knygos. Patys pirmieji antrojo laikotarpio teologiniai tekstai buvo kalvinisti\u0161ki \u2013 tai Mikalojaus Radvilos Juodojo atsakymas popie\u017eiaus nuncijui Aloyzui Lipomanui (Lipomanus<\/em>) Duae epistolae<\/em> (\u201eDu lai\u0161kai\u201c, 1556 m.), po de\u0161imtme\u010dio \u2013 1565 m. Andrius Volanas, remdamasis J. Kalvino (Calvin<\/em>) knygos De institutio christianae<\/em> (\u201eApie krik\u0161\u010dionyb\u0117s pagrindus\u201c) skyriumi apie Trejyb\u0119, lai\u0161ke Kijevo vyskupui Mikalojui Pacui apibr\u0117\u017e\u0117 Lietuvos kalvinist\u0173 Trejyb\u0117s dogmos interpretacijos pagrindus. Kai i\u0161 gausybes rago pasipyl\u0117 polemika apie ba\u017eny\u010dios samprat\u0105, Trejyb\u0119, vaik\u0173 krik\u0161t\u0105: Lietuvos DK arijon\u0173 veikalai \u2013 nei\u0161likusi Petro Gonenzie\u010dio (Petrus Gonesius<\/em>) knygel\u0117 De Filio Dei homine Christo Jesu<\/em> (\u201eApie Dievo S\u016bn\u0173 \u017emog\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173\u201c, 1566 m.), Radvil\u0173 dvar\u0173 pamokslinink\u0173 \u012f\u017eanga G\u017eego\u017eo Povilo B\u017eezinie\u010dio (Grzeg\u00f3rz Pawe\u0142 z Brzezin) knygelei Kr\u00f3tkie wypisanie sprawy<\/em> (\u201eTrumpas disputo apra\u0161ymas\u201c, 1563 m.), Petro Gonenzie\u010dio knygel\u0117 De primatu Ecclesiae Christiana<\/em> (\u201eApie krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010dios primat\u0105\u201c, 1566 m.). Vis\u0173 evangelik\u0173 kryp\u010di\u0173 energingas teologijos teigini\u0173 ai\u0161kinimasis, j\u0173 interpretavimas ir argumentavimas suk\u016br\u0117 situacij\u0105, vertusi\u0105 to paties imtis ir katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Paskutiniame XVI a. ketvirtyje katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios profes\u016bra Vilniaus universitete taip pat energingai polemizavo teologin\u0117mis temomis, reng\u0117 disputus, kuriuos padar\u0117 sud\u0117tine student\u0173 mokymo darb\u0173 dalimi. Vilniaus universiteto teologijos kursai t\u0119s\u0117 teologijos Lietuvoje istorij\u0105. Kada nors, kai bus para\u0161yta Lietuvos teologijos istorija, pirmieji skyriai bus apie protestanti\u0161k\u0105j\u0105 jos prad\u017ei\u0105 XVI a. viduryje. XVI a. antrojoje pus\u0117je kalvinisti\u0161koji Reformacijos kryptis suk\u016br\u0117 ne vien\u0105 reik\u0161ming\u0105 tekst\u0105: antai 1592 m. Vilniuje buvo i\u0161leista A. Volano Meditatio in epistolam divi Pauli apostoli ad<\/em>Ephesios<\/em> (\u201eApa\u0161talo \u0161v. Pauliaus lai\u0161ko efezie\u010diams apm\u0105stymas\u201c). Lietuvos teologijos istorija b\u016bsimiesiems Lietuvos teologijos istorijos doktorantams \u2013 ma\u017eai purenti, bet \u017eadantys ger\u0105 pj\u016bt\u012f dirvonai.<\/p>\n

Antrasis svarbus Reformacijos periodo rezultatas buvo spaudos lietuvi\u0173 kalba suk\u016brimas<\/strong>. Ra\u0161tija lietuvi\u0173 kalba gyvavo ir iki pirmosios lietuvi\u0161kos knygos. Tai buvo rankra\u0161\u010diai, j\u0173 nuora\u0161ai (mald\u0173, evangelij\u0173 i\u0161trauk\u0173 vertimai, pastabos knyg\u0173 para\u0161t\u0117se), liturgini\u0173 tekst\u0173 vertimai. Lietuvi\u0161ki tekstai buvo rankra\u0161tiniai, jie palyginti su knygomis buvo skirti vienam kitam apsi\u0161vietusiam dvasininkui. Reformacija subrandino nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161i\u0105 ra\u0161tij\u0105, suteik\u0117 jai nauj\u0105 status\u0105 ir kit\u0105 vie\u0161umo lyg\u012f. Protestanti\u0161koji Lietuvos inteligent\u0173 dalis realizavo galb\u016bt jau anks\u010diau Lietuvoje brendusi\u0105 mint\u012f, kad technikos naujov\u0117 \u2013 spausdinimo ma\u0161inos \u2013 gali b\u016bti panaudotos ra\u0161to lietuvi\u0173 kalba platinimui, minties propagandai, o tuo pa\u010diu ir tautin\u0117s kult\u016bros savirealizacijai. Knyg\u0173 lietuvi\u0173 kalba rengimas parod\u0117, kad tautin\u0117 savimon\u0117 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f nauj\u0105 pakop\u0105.<\/p>\n

Pirmosios knygos lietuvi\u0173 kalba buvo naujov\u0117, stipriai paveikusi visuomen\u0117s s\u0105mon\u0119: buvo sulau\u017eytas nuo pat krik\u0161\u010dionyb\u0117s pri\u0117mimo \u012fsitvirtin\u0119s stereotipas, kad Lietuvoje kalbama vienaip, bet ra\u0161oma svetimomis ra\u0161to kalbomis (kanceliarine ryt\u0173 slav\u0173 kalba arba lotyni\u0161kai). Buvo prad\u0117ta lau\u017eyti Lietuvoje \u012fsitvirtinusi ra\u0161to ir \u0161nekamosios kalbos dvikalbyst\u0117s r\u016b\u0161is \u2013 diglosija<\/em>, kai tam tikrose gyvenimo sferose vartojamos tam tikros kalbos. Ta\u010diau tai, k\u0105 padar\u0117 pirmieji Lietuvos liuteronai, buvo tik \u0161io proceso \u2013 diglosijos lau\u017eymo \u2013 prad\u017eia.<\/p>\n

Pirmosios knygos lietuvi\u0173 kalba (katekizmas, elementorius, giesmynai, krik\u0161to apeig\u0173 tekstai) pad\u0117jo pagrindus lietuvi\u0161kajai ra\u0161tijai, buvo lietuvi\u0161kai ra\u0161omos lietuvi\u0173 literat\u016bros epochos prad\u017eia. Tam Did\u017eiojoje Lietuvoje jau buvo subrend\u0119s poreikis ir joje jau buvo \u017emoni\u0173, tinkamai tam darbui pasiruo\u0161usi\u0173 Lietuvoje ir Reformacijos centruose \u2013 Vitenberge, Leipcige, Bazelyje, sugeb\u0117jusi\u0173 k\u016brybi\u0161kai pasinaudoti liuteronyb\u0117s sukurta suformuluota ir realizuota nuostata kiekvienos tautos gimt\u0105ja kalba pa\u017einti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 bei tik\u0117jimo teiginius. \u0160ios asmenyb\u0117s sugeb\u0117jo i\u0161naudoti kunigaik\u0161\u010dio Albrechto (Albrecht<\/em>) sumanyt\u0105 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s visuomen\u0117s strukt\u016bros reform\u0105 ir suteiktas l\u0117\u0161as leidiniams i\u0161leisti. Per Reformacijos \u0161imtmet\u012f evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai pareng\u0117 du pilnus \u0160ventojo Ra\u0161to vertimus (J. Bretk\u016bno ir S. B. Chilinskio).<\/p>\n

Su \u0161ia naujove siejosi ir dvi \u0161vietimo reformos kryptys<\/strong>, numatytos Reformacijos prad\u017eioje: 1) M. Ma\u017evydo prad\u0117tas nam\u0173 mokyklos su ra\u0161to lietuvi\u0173 kalba mokymu k\u016brimas bei ra\u0161to demokratizacija; 2) Abraomo Kulvie\u010dio padarytas Lietuvos \u0161vietimo sistemos papildymas vidurine, kaip manoma, paremta trij\u0173 kalb\u0173 (hebraj\u0173, graik\u0173, lotyn\u0173) mokymu bei humanistinio turinio mokykla. A. Kulvietis paskelb\u0117 nuostat\u0105, kad \u0161vietimo reikalams pirmiausia turi b\u016bti skirtas ba\u017eny\u010dios sukauptas turtas, ir prad\u0117jo vie\u0161\u0105 svarstym\u0105, kaip \u0161is turtas turi b\u016bti naudojamas. \u0160iame svarstyme buvo ai\u0161ki kritin\u0117 dalis: A. Kulvietis piktinosi, kad \u0161is katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios turtas tarnauja asmeninei dvasinink\u0173 naudai, ir pozityvioji \u2013 programin\u0117 dalis: turtas prival\u0105s b\u016bti panaudotas kukliam dvasinink\u0173 i\u0161laikymui bei \u0161vietimo reikalams. Tai skatino keisti visuomen\u0117je \u012fsitvirtinus\u012f po\u017ei\u016br\u012f ir konservatyvi\u0105 ba\u017eny\u010dios laikysen\u0105.<\/p>\n

Antroji Reformacijos banga<\/u><\/strong>, prasid\u0117jusi XVI a. 5 de\u0161imtmetyje, dominuojant evangelik\u0173 reformat\u0173 tikybai, prad\u0117t\u0105 naujovi\u0173 pritaikymo ir j\u0173 k\u016brimo keli\u0105 Lietuvoje pl\u0117tojo gana prie\u0161taringai. Ta\u010diau vis d\u0117lto \u0161is naujovi\u0173, b\u016btin\u0173 Lietuvos visuomen\u0117s raidai, k\u016brimas, pritaikymas ar \u012fauginimas dominavo evangelik\u0173 visuomen\u0117s aktyviajame sluoksnyje; evangelik\u0173 veikla i\u0161liko visos Lietuvos DK kult\u016brin\u012f gyvenim\u0105 programuojan\u010dia j\u0117ga. \u0160i programuojan\u010dioji jos galia ir buvo did\u017eioji Reformacijos Lietuvoje reik\u0161m\u0117.<\/p>\n

Naujovi\u0173 pritaikymo, \u012fauginimo ir k\u016brimo procesai XVI\u2013XVII a. Lietuvos visuomen\u0117je nebuvo tolyg\u016bs.<\/p>\n

Ma\u017eojoje Lietuvoje pirmajame etape liuteron\u0173 s\u0117kmingai prad\u0117t\u0105 ra\u0161tijos 1ietuvi\u0173 kalba k\u016brim\u0105 toliau t\u0119s\u0117 i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos atvykusi\u0173 veik\u0117j\u0173 palikuonys ir j\u0173 kult\u016briniu po\u017ei\u016briu i\u0161ugdyti vietiniai lietuviai. Antroji Ma\u017eosios Lietuvos evangelik\u0173 karta ra\u0161tij\u0105 lietuvi\u0173 kalba pakyl\u0117jo \u012f nauj\u0105 pakop\u0105: buvo ne tik ver\u010diama \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, bet ir ra\u0161omi original\u016bs, autoriniai tekstai. 1591 m. buvo i\u0161leista J. Bretk\u016bno para\u0161yta Postil\u0117<\/em>. Sud\u0117ting\u0173 tekst\u0173 vertimas reikalavo labai pla\u010dios leksikos, sugeb\u0117jimo versti \u012fvairaus abstraktumo lygio, daugiaprasm\u0117s semantikos sakinius \u2013 toks buvo viso \u0160ventojo Ra\u0161to vertimas. Pirmasis visas jo vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 \u2013 J. Bretk\u016bno Biblija (versta 1579\u20131590 metais). Tad lietuvi\u0173 kalbos ra\u0161tija nuosekliai kilo \u012f auk\u0161tesn\u012f lyg\u012f. Po keleto \u0161imtme\u010di\u0173 gana tolygi jos raida subrandino Kristijon\u0105 Donelait\u012f.<\/p>\n

Did\u017eiojoje Lietuvoje antrosios evangelik\u0173 reformat\u0173 bangos veikloje tokio tolygumo nematyti. Nuo pat prad\u017ei\u0173 tendencija ra\u0161tui naudoti \u0161nekam\u0105j\u0105 kalb\u0105 ir griauti diglosijos situacij\u0105 buvo \u012fveikiama labai prie\u0161taringai, arba, tiksliau sakant, \u0161i situacija da\u017eniausiai nebuvo \u012fveikiama, o kai kuriuose visuomen\u0117s sluoksniuose buvo gilinama ir pereinama prie realios dvikalbyst\u0117s. Dalis gal\u0117jusi\u0173 materialiai paremti ir nulemti lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio keli\u0105 ne\u012fvertino \u0161ios naujov\u0117s ir nu\u0117jo pramintu keliu, mechani\u0161kai perimdami nuostat\u0105 palaikyti stiprias pozicijas kaimynin\u0117je Lenkijoje i\u0161sikovojusi\u0105 lenk\u0173 kalb\u0105, kuri tuo metu s\u0117kmingai prad\u0117jo ver\u017etis \u012f ra\u0161to sfer\u0105, literat\u016br\u0105. Mikalojus Radvila Juodasis suorganizavo ir finansavo visos Biblijos vertim\u0105 \u012f lenk\u0173 kalb\u0105, \u012fsteig\u0117 spaustuv\u0119 jai spausdinti ir finansavo vadinamosios Brastos Biblijos 1563 m. \u2013 pirmo visos Biblijos vertimo \u012f lenk\u0173 kalb\u0105 spausdinim\u0105. Tuo jis stipriai par\u0117m\u0117 lenk\u0173 kalbos pozicijas Lenkijos ir Lietuvos DK evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Kita dalis evangelik\u0173 reformat\u0173 jau antrajame jud\u0117jimo etape, XVI a. paskutin\u012f ketvirt\u012f, \u0117m\u0117si knyg\u0173 rengimo lietuvi\u0173 kalba, ta\u010diau ilgam i\u0161liko pirmojoje ra\u0161tijos k\u016brimo pakopoje, nes \u0117m\u0117si tik vertim\u0173 (M. Petkevi\u010diaus Katekizmas, <\/em>1598 m.). Pra\u0117jus apie 30 met\u0173 nuo pirmosios knygos pasirodymo, knyg\u0173 lietuvi\u0173 kalba rengim\u0105 vertinga naujove pripa\u017eino ir katalik\u0173 kult\u016bros veik\u0117j\u0173 grup\u0117, susitelkusi apie \u017demaitijos vyskup\u0105 Merkel\u012f Giedrait\u012f. \u0160ioje aplinkoje susib\u016br\u0117 lietuvi\u0173 tautos kult\u016bros reikmes suvokusios, naujov\u0117ms atviros asmenyb\u0117s. XVI a. paskutin\u012f ketvirt\u012f katalik\u0173 parengtos knygos lietuvi\u0173 kalba buvo vertimai \u2013 lietuvi\u0173 ra\u0161tija kartojo pirm\u0173j\u0173 protestant\u0173 realizuot\u0105 lyg\u012f. Dar vienos kartos prireik\u0117, kol Did\u017eiosios Lietuvos kataliki\u0161koji visuomen\u0117s pus\u0117 suk\u016br\u0117 originalius tekstus lietuvi\u0173 kalba; \u010dia jau buvo realizuotos Vilniaus universitete i\u0161augusi\u0173 intelektual\u0173 k\u016brybin\u0117s pastangos (K. Sirvydo \u201ePunktai sakym\u0173\u201c 2 d., jo \u017eodynai 1620 m., 1642 m.).<\/p>\n

XVI a. antrosios pus\u0117s kult\u016bros raidoje nauja buvo bandymas suvokti lietuvi\u0173 tautos kult\u016bros visum\u0105<\/strong>. Prad\u0117jo tai M. Ma\u017evydas \u2013 jis XVI a. pirmas pamat\u0117 lietuvi\u0173 taut\u0105 visame plote, kur buvo kalbama lietuvi\u0161kai: Lietuvos Did\u017eiojoje kunigaik\u0161tyst\u0117je ir Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je. I\u0161 jo ra\u0161t\u0173 galima suprasti, kad taut\u0105 suburian\u010diais ry\u0161iais jis laik\u0117 teritorij\u0105, kalb\u0105 ir kilm\u0119, ta\u010diau tuo metu jis paliko nuo\u0161alyje daugel\u012f kit\u0173 liaudies kult\u016bros klod\u0173, o ypa\u010d papro\u010dius, kurie netilpo \u012f Centrin\u0117s Europos kra\u0161tuose jau nusistov\u0117jus\u012f liuteroni\u0161kosios visuomen\u0117s model\u012f ir teori\u0161kai buvo atmetami liuteroni\u0161koje teologijoje. Ji nuosekliai band\u0117 i\u0161valyti krik\u0161\u010dionyb\u0119 nuo joje slyp\u0117jusios ir per t\u016bkstantmet\u012f paveld\u0117tos sintez\u0117s su pagoni\u0161kuoju sluoksniu. Tai rei\u0161k\u0117si ir tik\u0117jimo apeig\u0173 didesniu suabstraktinimu, ir kova su paveiksl\u0173, statul\u0173, \u0161vent\u0173j\u0173 garbinimu \u2013 daugeliu regim\u0173j\u0173 katalikyb\u0117s \u012ftaigos form\u0173. M. Ma\u017evydas \u0161ias nuostatas nuosekliai taik\u0117 lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 kult\u016brai ir tod\u0117l laik\u0117 j\u0105 pagoni\u0161ka, kaip ir daugel\u012f katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios apeig\u0173. Tai, k\u0105 M. Ma\u017evydas \u012fvardijo kaip pagonyb\u0119, nebuvo tai, k\u0105 mes dabar vadiname pagonybe. Katalikas Mikalojus Dauk\u0161a po 50 met\u0173 lietuvi\u0173 taut\u0105 pamat\u0117 pana\u0161iai, bet kiek kitaip \u2013 tautos po\u017eymiais jis skelb\u0117 kalb\u0105, teritorij\u0105 ir kilm\u0119 su liaudies papro\u010diais, t. y. vis\u0105 liaudies kult\u016br\u0105.<\/p>\n

Buvo ir dar viena sfera, kurioje Lietuvos protestantai buvo naujovi\u0173 rei\u0161k\u0117jai: jie i\u0161judino visuomen\u0117s savivokos klausimus<\/strong>, prad\u0117jo svarstyti visuomen\u0117s teorijos dalykus, ai\u0161kintis jos kilm\u0119 ir strukt\u016br\u0105, kas yra visuomen\u0117, koks gal\u0117t\u0173 b\u016bti jos modelis. Lietuvos protestant\u0173 tekstuose palengva buvo \u012fsis\u0105moninama nauja vertybi\u0173 hierarchija, teigiamos naujo tipo etikos ir visuomeninio elgesio nuostatos, kitoks, nei vyravo did\u017eiojoje visuomen\u0117s dalyje, visuomen\u0117s strukt\u016bros supratimas. Buvo motyvuojamas ir argumentuojamas per\u0117jimas i\u0161 feodalin\u0117s visuomen\u0117s strukt\u016bros, paremtos luomais, prie visuomen\u0117s, sudarytos i\u0161 \u012fvairiais ry\u0161iais susiet\u0173 individ\u0173. Valstyb\u0117je, kurioje bajorija buvo bebaigianti u\u017esitikrinti sau privilegijuotas pozicijas visose gyvenimo srityse, protestantai \u012frodin\u0117jo miestie\u010di\u0173 luomo svarb\u0105 visuomenei ir valstybei. Jie steng\u0117si koreguoti Lietuvos DK \u012fstatymus, kad \u0161ie b\u016bt\u0173 palankesni miestie\u010diams ir pirkliams. \u0160iuos visuomen\u0117s teorijos dalykus ir nauj\u0173 laik\u0173 visuomeninio elgesio nuostatas, protestant\u0173 etikos normas bajori\u0161kos Lietuvos DK visuomen\u0117s s\u0105mon\u0117je band\u0117 formuoti Mykolas Lietuvis, Venclovas Agripa, Andrius Volanas, Adomas Rasijus. Pamin\u0117tieji visuomenin\u0117s savivokos elementai ai\u0161kiai suformuluoti XVI a. antrosios pus\u0117s ir XVII a. pirmojo ketvir\u010dio ra\u0161tuose rod\u0117, kad dalis Lietuvos visuomen\u0117s subrendo nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016brai. Iki \u0161io lygio Lietuvos kult\u016br\u0105 per \u0161imtmet\u012f brandino pozityviai besirungian\u010dios, ie\u0161kan\u010dios reikaling\u0173 Lietuvai naujovi\u0173, \u012ftempusios k\u016brybines j\u0117gas abi stovyklos: ir Reformacijos \u0161alininkai, ir nuo XVI a. paskutinio ketvir\u010dio stipriai savo nuostatas per\u017ei\u016brinti katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai likusi i\u0161tikima visuomen\u0117s dalis, suvokusi naujovi\u0173 vert\u0119.<\/p>\n

Vertinant Reformacij\u0105 Lietuvoje reikia i\u0161skirti du aspektus: tai, k\u0105 jos veik\u0117jai suk\u016br\u0117 patys savo pozityvia veikla, ir tai, k\u0105 ji, kaip pozityvi opozicija paskatino sukurti: jos k\u016brybin\u0117 galia vert\u0117 kataliki\u0161k\u0105j\u0105 visuomen\u0117s dal\u012f ir pa\u010di\u0105 katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 telkti j\u0117gas, per\u017ei\u016br\u0117ti sen\u0105sias nuostatas ir keisti santyk\u012f su visuomene.<\/p>\n

Nuo XVI a. vidurio iki pat XVII a. vidurio \u0161i Reformacijos Lietuvoje kuriama situacija, kai buvo sudaroma rimta, ne griaunan\u010dioji, bet kurian\u010dioji opozicija<\/strong>, i\u0161 esm\u0117s buvo viena svarbiausi\u0173 jos istorini\u0173 reik\u0161mi\u0173.<\/p>\n

Pasi\u017ei\u016br\u0117kime, kaip \u0161iame \u0161imtmetyje buvo reaguojama \u012f prasid\u0117jusi\u0105 Reformacij\u0105 Lietuvoje. Pirmajame, liuteroni\u0161kajame, etape katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, nieko nekeisdama savo laikysenoje ir institucijose, band\u0117 i\u0161laikyti savo veiklos pob\u016bd\u012f ir pad\u0117t\u012f. Tai buvo siekiama padaryti draudimais, baudimu, j\u0117ga. Kur\u012f laik\u0105 tai sek\u0117si. Esmin\u0117 nuostata buvo draudimas: 1526 m. Vilniaus vyskupyst\u0117s sinode buvo u\u017edrausta priimti mokytojus, studijavusius protestanti\u0161kuose universitetuose [6]; 1539 m. J. Vilamovskiui u\u017edrausta atidaryti mokykl\u0105 Vilniuje; 1542 m. Vilniaus vyskupas gavo karaliaus leidim\u0105 patraukti \u012f teism\u0105 A. Kulviet\u012f ir u\u017edaryti jo mokykl\u0105; 1536 m. \u017dygimantas Senasis \u012fsaku u\u017edraud\u0117 \u012fve\u017eti \u012f Lietuvos DK M. Liuterio knygas. Ta\u010diau \u0161ie draudimai, kuriam laikui u\u017ekonservav\u0119 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios tur\u0117t\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, pa\u010diai katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios veiklai nieko nedav\u0117. Ji liko konservatyvi, nemobilizavo j\u0117g\u0173 Reformacijos prie\u017eastims \u0161alinti, veng\u0117 gilintis \u012f visuomen\u0117s poreikius. Ta\u010diau ir kult\u016brini\u0173 rezultat\u0173 nebuvo pasiekta.<\/p>\n

Antrosios Reformacijos bangos Lietuvoje metu, jau \u012fsitvirtinus evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010diai, kurioje susib\u016br\u0117 apie 200 bendruomeni\u0173, po to, kai Tridento ba\u017enytinis susirinkimas katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 visos Europos mastu nukreip\u0117 \u012f vietin\u012f persitvarkym\u0105 ir reformas, Lietuvoje taip pat palengva prad\u0117ta \u012fsiklausyti \u012f visuomen\u0117s poreikius, o susidarius paj\u0117gi\u0173 intelektual\u0173 centrams, prasid\u0117jo ir protestant\u0173 prad\u0117t\u0173 kurt\u0173 naujovi\u0173 per\u0117mimas. Antai, jei A. Kulvie\u010dio teiginys, kad ba\u017eny\u010di\u0173 turtas turi b\u016bti kitaip naudojamas, 1542 m. buvo laikomas erezija, tai 1569\u201370 m. vyskupas V. Protasevi\u010dius oriai \u012fvykd\u0117 nuostat\u0105 skirti l\u0117\u0161as \u0161vietimo institucijai ir pad\u0117jo materialinius pagrindus Vilniaus universitetui. Protestanto M. Radvilos Juodojo Vilniaus r\u016bmuose veikusi mokykla ir ketinimai kelti jos lyg\u012f, testamentu u\u017era\u0161ytas visas Brastos Biblijos tira\u017eas mokyklai [7] bei 1568 m. bajor\u0173 seimo pra\u0161ymai \u012fkurti Vilniuje kolegij\u0105, kuri pagal susiklos\u010diusias aplinkybes gal\u0117jo b\u016bti ir protestanti\u0161ka, ir kataliki\u0161ka, paspartino Vilniaus j\u0117zuit\u0173 kolegijos 1570 m. ir universiteto, katalik\u0173 administruojamo, \u012fk\u016brim\u0105 1579 m. Buvo pra\u0117j\u0119 tik 31 metai nuo to laiko, kai J. Vilamovskiui buvo neleista atidaryti mokykl\u0105 ta dingstimi, kad Vilniaus katedros mokykloje es\u0105 ma\u017eai mokini\u0173; Vilniaus universiteto \u012fk\u016brimo metu toks motyvas b\u016bt\u0173 buv\u0119s tiesiog juokingas. \u0160ie 30 met\u0173, pakeit\u0119 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161vietim\u0105, buvo Reformacijos metai, o am\u017eiaus gale trijose Vilniaus vidurinio mokslo mokyklose ir universitete mokini\u0173 tikrai netr\u016bko.<\/p>\n

Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, \u012fk\u016brusi Vilniaus kolegij\u0105 ir universitet\u0105, pozityvi\u0105 veikl\u0105 band\u0117 derinti su draudimais ir j\u0117gos panaudojimu, siekdama u\u017esitikrinti monopolij\u0105; antai 1577 m. i\u0161 karaliaus Stepono Batoro buvo i\u0161gautas ra\u0161tas, suteikiantis privilegij\u0105 tik Vilniaus vyskupui r\u016bpintis mokyklomis ir draud\u017eiantis be jo leidimo steigti mokyklas Vilniuje [8], ta\u010diau to meto j\u0117g\u0173 santykis leido nekreipti d\u0117mesio \u012f \u0161i\u0105 privilegij\u0105, ir atvirumas naujov\u0117ms \u0161ioje srityje buvo i\u0161laikytas iki pat XVII a. vidurio. Tokiu b\u016bdu sudaryta k\u016brybin\u0117 ir pozityvios veiklos \u012ftampa tarp evangeli\u0161kos visuomen\u0117s dalies ir persitvarkan\u010dios katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios sudar\u0117 galimybes per palyginti trump\u0105 laik\u0105 Lietuvoje susikurti \u0161vietimo sistemai: protestantai be vyskupo leidimo prad\u0117jo kurti naujo tipo mokykl\u0105 Vilniuje, katalikai \u012fgyvendino naujov\u0119 Lietuvos \u0161vietimo sistemoje \u2013 suk\u016br\u0117 kolegijas ir universitet\u0105, protestantai papild\u0117 j\u0105 gimnazijomis, nuolat atnaujindami \u0161vietimo id\u0117jas.<\/p>\n

Pana\u0161i situacija susidar\u0117 ir lietuvi\u0173 ra\u0161tijos k\u016brime: pirmosios liuteroni\u0161kos bangos veiklos s\u0117km\u0117 l\u0117m\u0117 tolyg\u0173 tos ra\u0161tijos brendim\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje nuo XVI a. vidurio, o per paskutin\u012f am\u017eiaus ketvirt\u012f pad\u0117jo \u0161iai veiklai susiburti ir kataliki\u0161kosios pus\u0117s intelektualams su vyskupu Merkeliu Giedrai\u010diu prie\u0161akyje \u017demaitijoje. Aktyvus katalik\u0173 visuomen\u0117s elito atsiliepimas XVI a. paskutin\u012f ketvirt\u012f \u012f prad\u0117t\u0105 protestant\u0173 naujovi\u0173 k\u016brim\u0105, per\u0117mim\u0105 ir pritaikym\u0105 rod\u0117, kad j\u0173 pus\u0117je, palyginus su XVI a. viduriu, jau formuojasi nauja pozicija \u2013 pozityviu darbu siekianti \u012fgyvendinti veiklos turinio ir visuomenin\u0117s laikysenos reformas. \u012esteigtasis Vilniaus universitetas buvo pa\u017eangus tol, kol buvo stengiamasi laikytis \u0161i\u0173 nuostat\u0173 visuomen\u0117je. Vilniaus universitetas telk\u0117 aktyviausias intelektualines paj\u0117gas ir palyginti greitai jis tapo bei iki XVII a. vidurio buvo mokymo ir mokslo centru, kuriame vyko sparti pa\u017eanga; jis nedaug teatsiliko nuo pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio Centrin\u0117s Europos universitet\u0173. Vilniaus universitete antroji, K. Sirvydo, karta suk\u016br\u0117 originalias naujoves ir lietuvi\u0173 ra\u0161tijoje: dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydo pirmieji leksikografiniai darbai.<\/p>\n

Tie Reformacijos de\u0161imtme\u010diai, kai k\u016brybin\u0117 \u012ftampa buvo pasiekta pozityviu darbu, o ne draudimais ir griovimu, kai pavyko pasiekti abiej\u0173 pusi\u0173 s\u0105veikos, buvo ypa\u010d intensyvus XVI a. antrosios pus\u0117s ir XVII a. pirmosios pus\u0117s Lietuvos kult\u016bros kilimo metas. Sukurtoji k\u016brybin\u0117 \u012ftampa ir abiej\u0173 pusi\u0173 s\u0105veika buvo kult\u016bros raidos variklis. Savaime suprantama, \u0161iame \u0161imtmetyje b\u016bta ir griovimo, netolerancijos, j\u0117gos panaudojimo fakt\u0173, ta\u010diau \u0161ie dalykai dar nedominavo visuomen\u0117s nuostatose. XVII a. antrojoje pus\u0117je Lietuvoje \u0117m\u0117 dominuoti viena religija. Katalikyb\u0117 tapo galingiausia ir privilegijomis apsaugota pasaul\u0117\u017ei\u016bra. Tai neskatino spar\u010dios kult\u016bros raidos. XVII a. antrosios pus\u0117s \u2013 XVIII a. pirmosios pus\u0117s k\u016brybin\u0117s visuomen\u0117s veiklos rezultatai, deja, buvo apgail\u0117tini. Tuo tarpu pozityvios \u012ftampos kupiname Reformacijos \u0161imtmetyje dar ir \u0161iandien verta semtis patyrimo.<\/p>\n

Nuorodos:<\/strong><\/p>\n

1 Alekna A.<\/em> Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia Lietuvoje. K, 1936. P. 73\u201374; Su\u017eied\u0117lis S.<\/em> Reformacijos s\u0105j\u016bdis Lietuvoje \/\/ Krik\u0161\u010dionyb\u0117 Lietuvoje. Praeitis. Dabartis. Ateitis. K, 1938. P. 196; Su\u017eied\u0117lis S<\/em>. Reformacijos nuosl\u016bgis ir katalik\u0173 reakcija \/\/ Ten pat. P. 215.<\/p>\n

2 Ivinskis Z.<\/em> Die Entwicklung cie Reformation in Litauen bis zum erscheinen der Jesuiten (1569) \/\/ Sondcrdruck aus Forschungen zur Osteuropaischen Geschichte. Berlin, 1967. Bd. 12. S. 1\u201345.<\/p>\n

3 Puryckis J. <\/em>Die Glaubenspaltung in Litauen in XVI. Jahrhundert bis zur Ankunft der Jesuiten im Jahre 1569. Freiburg, 1919.<\/p>\n

4 \u0160epetys J.<\/em> Reformacijos istorija Lietuvoje (ligi j\u0117zuit\u0173 atsikraustymui \u012f Vilni\u0173 1569 m.). V., 1922. Gudaitis K.<\/em> Lietuviai evangelikai. Torontas 1956; Gudaitis K.<\/em> Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios Lietuvoje \/\/ Lietuvi\u0173 enciklopedija, Bostonas, 1968.T. 15.P. 166\u2013179; Kreg\u017ed\u0117 J.<\/em> Reformacija Lietuvoje. Istorin\u0117 apybrai\u017ea. Chicago, 1980. T. 1; Kreg\u017ed\u0117 J.<\/em> Lietuvos reformat\u0173 ra\u0161tija. Istorin\u0117 ap\u017evalga. Chicago, 1978; Musteikis A. <\/em>The Reformation in Lithuania. Religious Fluctuations in the Sixteenth Century. New York, 1988.<\/p>\n

5 Krasauskas R.<\/em> Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia Lietuvoje XVI\u2013XVII a. Nuosmukio prie\u017eastys ir atgimimo veiksniai \/\/ Lietuvos katalik\u0173 moksl\u0173 akademija. Suva\u017eiavimo darbai. Roma, 1969. T. 11.<\/p>\n

6 Sawicki J.<\/em> Concilia Poloniae. \u0179r\u00f3d\u0142a i studia krytyczne. Cz. 2. Synody diecezji wile\u0144skiej i ich statuty. Warszawa, 1948. S. 117<\/p>\n

7 Augustyniak U.<\/em> Testamenty evangelik\u00f3w reformowanych w Wie\u0142kim Ksi\u0119stwie Litewskim. Warszawa, 1992. S. 20.<\/p>\n

8 Lietuvos TSR istorijos \u0161altiniai. V., 1955. T. 1. P. 240.<\/p>\n

Konferencijos \u201eProtestantizmas Lietuvoje: Istorija ir dabartis\u201c med\u017eiaga, 1994 m.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dr. doc. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117 www.ref.lt Reformacijos Lietuvoje istoriografijoje, per\u017evelgus j\u0105 bendriausiais bruo\u017eais tuo po\u017ei\u016briu, kaip suvokiama pati Reformacija, i\u0161siskiria kelios pagrindin\u0117s istorik\u0173 grup\u0117s. Lenkijos ir Vokietijos istorikai Lietuvos Reformacij\u0105 laiko j\u0173 kult\u016br\u0173 i\u0161spinduliuotu rezultatu. Trumpai tariant, Reformacija vertinama kaip svetim\u0173 kult\u016br\u0173 sukeltas rei\u0161kinys. \u0160i pa\u017ei\u016bra vyravo ir tarpukario Lietuvos kataliki\u0161kos pakraipos istorik\u0173 (A. Aleknos, S. […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[51,298],"class_list":["post-3689","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pranesimai","tag-inge-luksaite","tag-reformacija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3689","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3689"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3689\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3693,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3689\/revisions\/3693"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3689"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3689"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3689"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}