{"id":3699,"date":"2017-02-10T17:12:18","date_gmt":"2017-02-10T15:12:18","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3699"},"modified":"2017-02-10T17:12:52","modified_gmt":"2017-02-10T15:12:52","slug":"reformacija-ir-lietuvos-svietimo-sistemos-raida","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/reformacija-ir-lietuvos-svietimo-sistemos-raida\/","title":{"rendered":"Reformacija ir Lietuvos \u0161vietimo sistemos raida"},"content":{"rendered":"

\"Logotipas_Reformacijai500\"<\/a><\/p>\n

\u0160vietimo sistema yra svarbus veiksnys, apsprend\u017eiantis visuomen\u0117s kult\u016brin\u0119 b\u016bkl\u0119. Kult\u016bros raidos intensyvumas konkre\u010dioje tautoje ar valstyb\u0117je visada tampriai susij\u0119s su \u0161vietimo sistemos k\u016brimosi eiga. \u0160i\u0105 taisykl\u0119 patvirtina ir Lietuvos istorija. M\u016bsuose reik\u0161mingas \u0161vietimo sistemos formavimosi etapas vyko XVI a. \u2013 tai am\u017eius, bylojantis apie bendr\u0105 visuomeninio b\u016bvio pakyl\u0117jim\u0105. \u0160iuos ry\u0161kius lokalin\u0117s kult\u016brin\u0117s panoramos poky\u010dius istorikai sieja su Reformacijos banga, tuo laiku atkeliavusia i\u0161 Europos.<\/p>\n

Pirmoji Lietuvos Reformacijos banga\u00a0<\/strong><\/p>\n

Istorikai Lietuvos Reformacijos laikotarp\u012f skirsto \u012f du etapus. Pirmoji Reformacijos banga \u2013 tai M. Ma\u017evydo, A. Kulvie\u010dio, S. Rapolionio ir kit\u0173 bendra\u017eygi\u0173 pirmieji bandymai skleisti Reformacijos id\u0117jas lietuvi\u0173 tautoje. Antroji banga da\u017enai vadinama \u201edidik\u0173 Reformacija\u201c, nes \u0161iame etape visuomeninio ir religinio gyvenimo poky\u010dius l\u0117m\u0117 \u012ftakingiausi\u0173 LDK diduomen\u0117s atstov\u0173 atsivertimas \u012f protestantizm\u0105.<\/p>\n

Pirmosios lietuvi\u0173 reformatori\u0173 bangos atstovai nuo pat savo veiklos prad\u017eios siek\u0117 sukurti Lietuvoje vis\u0105 Vidurio ir Vakar\u0173 Europos \u0161vietimo modelio sistem\u0105. Jie pirmieji rod\u0117 iniciatyv\u0105 steigti auk\u0161tesn\u0117s pakopos mokyklas, kuriose b\u016bt\u0173 mokoma modernizuoto to meto mokymo turinio[1]<\/a>. Reformacijos i\u0161vakar\u0117se \u0161vietimo b\u016bkl\u0117 Lietuvoje toli gra\u017eu netenkino tuometin\u0117s visuomen\u0117s poreiki\u0173. \u0160vietimo sistem\u0105 sudar\u0117 tik pradin\u0117s mokyklos. Net ir pradinis \u0161vietimas buvo menkai i\u0161vystytas, mokymo turinys atsilik\u0119s nuo laikme\u010dio. Apie vidurines mokyklas (II pakopos), skirtas pasaulie\u010diams (nekalbant apie auk\u0161t\u0105sias) iki pat 1539 m. istoriniuose \u0161altiniuose n\u0117ra joki\u0173 u\u017euomin\u0173. Filoprotestantas Mykolas Lietuvis (arba V.\u00a0Mikolojaitis) XVI a. viduryje u\u017era\u0161ytame \u017eymiajame traktate \u201eApie totori\u0173, lietuvi\u0173 ir maskv\u0117n\u0173 papro\u010dius\u201c (\u201eDe moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum\u201c) i\u0161rei\u0161k\u0117 nusivylim\u0105 ir apgailestavim\u0105 kad \u201emes neturime mokslui eiti gimnazij\u0173\u201c[2]<\/a>.<\/p>\n

Pirm\u0173j\u0173 LDK protestant\u0173 \u0161viet\u0117ji\u0161k\u0105 entuziazm\u0105 skatino Reformacijos id\u0117jos. M. Liuteris (vienas i\u0161 Reformacijos pradinink\u0173) tik\u0117jimo mokym\u0105 glaud\u017eiai susiejo su ra\u0161tingumu gimt\u0105ja kalba. Jis, vadovaudamasis sola fide<\/em> (i\u0161teisinimo tik tik\u0117jimu) principu, mok\u0117, kad kiekvienas krik\u0161\u010dionis turi geb\u0117ti pagr\u012fsti savo tik\u0117jim\u0105, tod\u0117l kiekvienam reik\u0117t\u0173 pa\u017einti Biblijos tiesas. Tam kad \u0160ventojo Ra\u0161to tekstas tapt\u0173 asmeni\u0161kai pa\u017einus, reikia mok\u0117ti j\u012f skaityti gimt\u0105ja kalba. \u0160io tikslo \u012fgyvendinimui reformatoriai si\u016bl\u0117 skatinti vis\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 (taip pat ir liaudies) visuotin\u012f ra\u0161tingum\u0105. Tokios id\u0117jos pakeit\u0117 visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161vietim\u0105, l\u0117m\u0117 europin\u0117s pedagogikos pakilim\u0105[3]<\/a>.<\/p>\n

Min\u0117toji Reformacijos \u0161viet\u0117ji\u0161koji programa paliko reik\u0161ming\u0105 ir nei\u0161dildom\u0105 p\u0117dsak\u0105 Lietuvos istorijoje\u00a0\u2013 \u012fkv\u0117p\u0117 M. Ma\u017evyd\u0105 i\u0161leisti pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 knyg\u0105 Katekizmas<\/em>. \u0160io projekto tikslas buvo supa\u017eindinti kiekvien\u0105 lietuv\u012f su \u0160ventojo Ra\u0161to tiesomis gimt\u0105ja kalba. Knygos prakalboje kreipiamasi \u012f ba\u017eny\u010di\u0173 ganytojus tokiais \u017eod\u017eiais:<\/p>\n

\u201eKai kurie asmenys \u0160ventojo Ra\u0161to tur\u0117jim\u0105 gan grie\u017etai laiko i\u0161skirtine kunig\u0173 luomo, o ne liaudies privilegija. <\u2026> Tod\u0117l jie budriai saugo, kad joks \u017emogus, \u0161nek\u0105s prastuomen\u0117s kalba, neper\u017eengt\u0173 apa\u0161tal\u0173 ir prana\u0161\u0173 \u0161ventov\u0117s slenks\u010dio. Ta\u010diau tokia neteisyb\u0117 yra nepaken\u010diama. <\u2026> Turb\u016bt niekas negal\u0117t\u0173 to paneigti: Dievas trok\u0161ta, kad visi b\u016bt\u0173 i\u0161ganyti. Kod\u0117l tada \u0160ventasis Ra\u0161tas, kuris, kaip sakiau, yra ypatinga priemon\u0117 arba tarpininkas tam i\u0161ganymui \u012fsigyti, negal\u0117t\u0173 tapti bendru, visiems prieinamu turtu? Tad duokite, o kilmingieji, liaud\u017eiai prieiti ir prie t\u0173 \u0161ventenybi\u0173, kurios jiems priklauso ir kurios, be abejon\u0117s, yra bendros ir jums ir jiems\u201c[4]<\/a>.
\n<\/em><\/p><\/blockquote>\n

Katekizmo<\/em> autorius tro\u0161ko, kad ra\u0161tingumas b\u016bt\u0173 ir valstie\u010di\u0173 ateitis, kad ir jie gal\u0117t\u0173 \u201eprieit\u0173 prie \u0161ventenybi\u0173\u201c \u2013 biblini\u0173 ties\u0173 pa\u017einimo. Pasak istorik\u0117s I. Luk\u0161ait\u0117s[5]<\/a>, paprast\u0173 \u017emoni\u0173 ra\u0161tingumui gimt\u0105ja kalba diegti M. Ma\u017evydas projektavo nauj\u0105 institucij\u0105 \u2013 \u016bkininko sodyboje veikian\u010di\u0105 nam\u0173 mokykl\u0105:<\/p>\n

\u201e\u0160tai eina jusump \u017eodis Dangaus Karalystos.<\/p>\n

Maloniai ir su d\u017eiaugsmu t\u0105 \u017eod\u012f priimkit,<\/p>\n

O j\u016bs\u0173 \u016bkiuose \u0161eimyn\u0105 mokykit. <\u2026><\/p>\n

Jei kunigai ting\u0117t\u0173 t\u0105 moksl\u0105 patys sakyti,<\/p>\n

J\u016bs gal\u0117sit \u016bkiuose \u017emones mokyti\u201d[6]<\/a>.<\/p><\/blockquote>\n

Atvirai protestantizm\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantieji ir filoprotestanatai<\/em> (slaptai prijau\u010diantys naujam jud\u0117jimui) visuomen\u0117s veik\u0117jai pirmieji prad\u0117jo vie\u0161ai aptarin\u0117ti \u0161vietimo b\u016bkl\u0119 Lietuvoje, inicijavo diskusij\u0105 apie reform\u0173 b\u016btinum\u0105 \u0161ioje srityje. \u0160alia M. Ma\u017evydo, A. Kulvie\u010dio ir M. Lietuvio galima b\u016bt\u0173 pamin\u0117ti J. Zablock\u012f, L. Diskordij\u0105, J. Kozminiet\u012f, J.\u00a0Viliamovsk\u012f, J.\u00a0Ei\u0161i\u0161kiet\u012f ir kt.<\/p>\n

Gimnazijos tipo mokykl\u0105 (II pakopos) pirmieji paband\u0117 \u012fkurti J.\u00a0Viliamovskis ir J. Ei\u0161i\u0161kietis. Jie 1539 m. kreip\u0117si \u012f Vilniaus vyskupo kapitul\u0105, pra\u0161ydami leisti atidaryti priva\u010diuose namuose mokykl\u0105 bajor\u0173 vaikams. Kapitula leidimo nedav\u0117, motyvuodama tuo, kad jaunuoli\u0173 negali mokyti tie, kurie studijavo protestant\u0173 universitetuose, taip pat ir d\u0117l ma\u017eo mokini\u0173 skai\u010diaus Vilniaus kataliki\u0161kose mokyklose[7]<\/a>.<\/p>\n

Kulvietis \u0117m\u0117si tokio pat bandymo apsisprend\u0119s nepaisyti kapitulos nuomon\u0117s. J\u012f dr\u0105sino karaliaus \u017dygimanto Senojo ir karalien\u0117s Bonos Sforcos palankumas. Jis pirmasis \u012fk\u016br\u0117 auk\u0161tesn\u0117s pakopos mokymo \u012fstaig\u0105, kuri tuo pa\u010diu tapo ir pirm\u0105ja protestanti\u0161ka institucija LDK. A. Kulvietis savo Confessio fidei<\/em> ra\u0161\u0117, kad dauguma mokyklos lankytoj\u0173 buvo bajor\u0173 vaikai; pagrindinis finansinis \u0161altinis buvo t\u0117v\u0173 mokestis u\u017e moksl\u0105 (lai\u0161ke minima, kad mokykl\u0105 u\u017edarius, kai kurie t\u0117vai liko skolingi). Kiti \u0161altiniai teigia, kad \u0161ioje \u012fstaigoje lavinosi apie 60 mokini\u0173[8]<\/a>. M\u016bs\u0173 laik\u0173 istorikai sutaria, kad A. Kulvie\u010dio mokykla buvo II pakopos lygio. J. Jurginis[9]<\/a> teigia, kad mokykla buvo analogi\u0161ka u\u017esienio gimnazijoms. J. Ra\u010dkauskas[10]<\/a> ra\u0161o, kad joje buvo mokoma pagal ,,naujausi\u0105 d\u0117stymo program\u0105\u201d, t. y. joje buvo d\u0117stomi visi septyni laisvieji mokslai, tod\u0117l ji laikytina auk\u0161tesni\u0105ja mokykla. I. Luk\u0161ait\u0117s nuomone[11]<\/a>, pats A. Kulvietis buvo trij\u0173 klasikini\u0173 kalb\u0173 humanitaras, tod\u0117l gal\u0117jo kurti trij\u0173 kalb\u0173 mokykl\u0105, o daktaro laipsn\u012f turintis asmuo neb\u016bt\u0173 steig\u0119s \u017eemesn\u0117s nei vidurin\u0117 mokymo \u012fstaigos.<\/p>\n

Nors vilni\u0161k\u0117 A. Kulvie\u010dio mokykla gyvavo labai trumpai, ta\u010diau jos atsiradimas yra reik\u0161mingas faktas Lietuvos istorijoje. Pasak istorik\u0117s D. Poci\u016bt\u0117s, mokyklos \u012fk\u016br\u0117jo vienas pagrindini\u0173 kult\u016brin\u0117s veiklos tiksl\u0173 buvo paskatinti intelektuali\u0173 \u017emoni\u0173 generacijos susik\u016brim\u0105[12]<\/a>. Anot I.\u00a0Luk\u0161ait\u0117s, naujo tipo mokyklos \u012fk\u016brimas buvo vienas pirm\u0173j\u0173 ry\u0161ki\u0173 naujovi\u0173 \u0161vietimo srityje, at\u0117jusi\u0173 \u012f Lietuv\u0105 per Reformacij\u0105. Ji formavo ir stiprino visuomen\u0117je mokymosi ir ra\u0161tingumo vert\u0117s supratim\u0105. Tai buvo pirmasis s\u0105moningas bandymas sulau\u017eyti Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios monopolij\u0105 steigti mokyklas, kadangi jos konservatyvumas stabd\u0117 \u0161vietimo sistemos raid\u0105[13]<\/a>.<\/p>\n

Antroji Lietuvos Reformacijos banga\u00a0<\/strong><\/p>\n

Antrosios LDK Reformacijos bangos prad\u017ei\u0105 \u017eym\u0117jo to meto visuomen\u0117s elito atstov\u0173 atsigr\u0119\u017eimas \u012f protestantizm\u0105. Didik\u0173 reformacijos jud\u0117jimo vienas pagrindini\u0173 veiklos prioritet\u0173 taip pat buvo visuotinis \u017emoni\u0173 lavinimas, \u0161vietimo b\u016bkl\u0117s gerinimas.<\/p>\n

\u0160io s\u0105j\u016bd\u017eio ry\u0161kiausi atstovai ir v\u0117liavne\u0161iai \u2013 pusbroliai Radvila Juodasis ir Radvila Rudasis, pasak I.\u00a0Luk\u0161ait\u0117s, buvo vieni pirm\u0173j\u0173 LDK didik\u0173 tarpe, pakeit\u0119 po\u017ei\u016br\u012f \u012f i\u0161silavinim\u0105. Tarp didik\u0173, besilaikan\u010di\u0173 sen\u0173 konservatyvi\u0173 nuostat\u0173, vyravo nuomon\u0117, kad universitetinis i\u0161silavinimas yra neturtingo bajoro ar pras\u010dioko u\u017esi\u0117mimas[14]<\/a>. Reformacijos laikotarpiu i\u0161plito nauja tendencija elito tarpe \u2013 \u0161alia mokymosi namuose prid\u0117ti ir studijas universitete. Pusbroli\u0173 Radvil\u0173 veikla rod\u0117, kad jie vertino visapusi\u0161k\u0105 i\u0161silavinim\u0105: skatino knyg\u0173 \u012fsigijim\u0105 bei leidyb\u0105, finansi\u0161kai remdavo gabi\u0173 jaunuoli\u0173 studijas ir nauj\u0173 mokymo \u012fstaig\u0173 veikl\u0105, kviesdavo savo dvaruose intelektual\u0173 samb\u016brius diskutuoti teologiniais ar kitais klausimais. Radvilos demonstravo auk\u0161tuomenei naujovi\u0161kos elgsenos pavyzd\u012f \u2013 savo turtais remti \u0161viet\u0117ji\u0161kus projektus. I. Luk\u0161ait\u0117s teigimu, l\u0117\u0161\u0173 skyrimas knygoms, mokykloms, spaustuv\u0117ms evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia traktavo kaip deram\u0105 tarnavim\u0105 Dievui[15]<\/a>. Reform\u0173 r\u0117m\u0117jai siek\u0117 sudaryti palankias s\u0105lygas kuo didesnei \u017emoni\u0173 auditorijai pa\u017einti \u0160v. Ra\u0161to tiesas. \u0160vietimo skatinimas buvo neatsiejama \u0161io siekio dalis. Tai patvirtina ir istorikas D. Karvelis:<\/p>\n

\u201e\u0160vietimo veiksnys lokalin\u0117je visuomen\u0117je, pretendavusioje tapti protestanti\u0161ka, buvo nepaprastai svarbus, pripa\u017e\u012fstant protestantizmui b\u016bding\u0105 interes\u0105 teikti did\u017eiul\u012f d\u0117mes\u012f visuotiniam tikin\u010di\u0173j\u0173 ir apskritai \u017emoni\u0173 lavinimui. Kad pajaust\u0173 tikybin\u0119 reformacijos trauk\u0105 ir realiai tapt\u0173 protestanti\u0161kos m\u0105stysenos \u017emogumi, valstie\u010diui, miestie\u010diui ir bajorui reik\u0117jo \u2013 jei jau skaityti ne vis\u0105 Biblij\u0105, tai bent b\u016bti gabiam i\u0161klausyti ir suprasti jos tekst\u0173 komentarus bei dalyvauti konfesin\u0117je bendruomen\u0117s savirai\u0161koje\u201d[16]<\/a>.<\/p><\/blockquote>\n

Tam kad visuomen\u0117 tapt\u0173 pasiruo\u0161usi priimti min\u0117t\u0105j\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f, buvo reikalingas nema\u017eas \u0161viet\u0117ji\u0161kas \u012fdirbis kei\u010diant bendr\u0105j\u012f religin\u012f mentalitet\u0105 bei i\u0161silavinimo lyg\u012f. \u0160\u012f u\u017edavin\u012f gal\u0117jo \u012fgyvendinti ba\u017eny\u010di\u0173 tarnai, turintys pakankam\u0105 teologin\u012f ir humanistin\u012f i\u0161silavinim\u0105; kitas svarbus instrumentas buvo prie ba\u017eny\u010di\u0173 veikian\u010dios mokyklos.<\/p>\n

Protestanti\u0161kos \u0161vietimo sistemos k\u016brimo procesas prasid\u0117jo nuo \u017eemiausios pakopos \u2013 pradini\u0173 mokykl\u0173. Radvilos Juodojo iniciatyva 1557 m. \u012fsteigta Lietuvos reformat\u0173 (arba kalvinist\u0173) ba\u017eny\u010dia, \u0117m\u0117si aktyvi\u0173 veiksm\u0173 \u012fkuriant pradines mokyklas. Reformatori\u0161k\u0173 mokykl\u0173 prad\u017eia \u2013 1558 m. prad\u0117jusi veikti pradin\u0117 (netrukus tapusi vidurine) mokykla Vilniuje, Radvilos Juodojo dvare Luki\u0161k\u0117se. Nuo XVI a. vidurio spar\u010diai kuriamas parapini\u0173 mokykl\u0173 tinklas visoje LDK. Yra \u017eini\u0173, kad vyravo nuostata steigti mokyklas prie kiekvienos parapin\u0117s ba\u017eny\u010dios[17]<\/a>. I\u0161likusioje Radvilos Kristupo II (Radvilos Rudojo an\u016bko) instrukcijoje nurodoma: \u201ePrie kiekvienos ba\u017eny\u010dios turi b\u016bti mokykla ir bakalauras, mokantis vaikelius moksl\u0173 ir pamaldumo\u201c[18]<\/a>. Dar reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad didikai reformatai k\u016br\u0117 mokyklas ir savo dvaruose, naudodamiesi imuniteto teise, patvirtinta Lietuvos statuto[19]<\/a>.<\/p>\n

Reformat\u0173 mokyklos buvo ai\u0161kaus konfesinio pob\u016bd\u017eio \u2013 \u0161alia ra\u0161ybos bei skaitymo didelis d\u0117mesys skirtas religini\u0173 pagrind\u0173 d\u0117stymui, b\u016bsim\u0173j\u0173 dvasinink\u0173 ugdymui. Reik\u0161minga buvo tai, kad pradinis mokslas buvo prieinamas bet kurio socialinio sluoksnio atstovams[20]<\/a>. Kitas reik\u0161mingas aspektas, anot A. Bumblausko, buvo tas, kad reformat\u0173 mokyklos buvo pirmosios LDK, prad\u0117jusios skirti d\u0117mes\u012f lietuvi\u0173 kalbai \u2013 nuo XVII a. prad\u017eios jose buvo skaitoma i\u0161 lietuvi\u0161k\u0173 katekizm\u0173[21]<\/a>. Taigi, svarbiausios reformat\u0173 mokykl\u0173 funkcijos buvo kelios: pirmoji tik\u0117jimo skleidimo pakopa; institucija, ugdanti bendruomen\u0119; ra\u0161ting\u0173 \u017emoni\u0173 parengimas tolimesniam darbui, ypa\u010d pamokslinink\u0173 pareigoms[22]<\/a>.<\/p>\n

Antros \u0161vietimo pakopos mokykl\u0173 k\u016brimo procesas vyko l\u0117\u010diau ir ne taip skland\u017eiai kaip tik\u0117tasi. Pirmoji tokio tipo \u012fstaiga tur\u0117jo b\u016bti Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 mokykla. Taip pat yra \u017eini\u0173, kad sekanti pana\u0161i mokykla buvo kuriama \u0160iluvoje (fundacija suteikta 1592 m.). XVII a. prad\u017eioje dar kelios reformat\u0173 pradin\u0117s mokyklos i\u0161augo iki gimnazij\u0173 lygio \u2013 Bir\u017euose, Slucke, K\u0117dainiuose. Labiausiai tarp \u0161i\u0173 mokykl\u0173 savo mokymo lygiu ir kokybe i\u0161siskyr\u0117 K\u0117daini\u0173 \u201e\u0160viesiausioji gimnazija\u201c (Gymnasium Illiustre)<\/em>.<\/p>\n

Did\u017eiausio Lietuvos reformacijos r\u0117m\u0117j\u0173 d\u0117mesio ir r\u016bpes\u010dio susilauk\u0117 jau min\u0117toji Vilniaus mokykla. Nors istorini\u0173 duomen\u0173 i\u0161lik\u0119 nedaug, ta\u010diau istorikai atsek\u0117 bent tris rimtus evangelik\u0173 reformat\u0173 bandymus performuoti \u0161i\u0105 mokykl\u0105 \u012f auk\u0161tesniojo ir auk\u0161tojo lygio \u0161vietimo \u012fstaig\u0105. Manoma, kad dar Radvilai Juodajam esant gyvam (jis mir\u0117 1565 m.) planuota mokykl\u0105 i\u0161pl\u0117sti iki vidurin\u0117s, o gal ir iki auk\u0161tosios. Radvilos Juodojo pasiuntinys 1561 m. vyko \u012f \u017denev\u0105 ir Ci\u016brich\u0105 susitikti su \u0161veicari\u0161kosios reformacijos \u0161ulais \u2013 J. Kalvinu ir H. Bulingeriu. Pagrindinis pasiuntinio M.\u00a0Czechowico vizito tikslas buvo aptarti antitrinitorizmo id\u0117j\u0173 sklidimo LDK problem\u0105, ta\u010diau jis tur\u0117jo dar ir kit\u0105 u\u017eduot\u012f \u2013 susipa\u017einti su Ciuricho gimnazijos veikla. Tenyk\u0161t\u0117s mokyklos profesorius J. Wolfas geranori\u0161kai i\u0161pild\u0117 Radvilos pra\u0161ym\u0105 \u2013 sura\u0161\u0117 gimnazijos nuostatus, pagal kuriuos tur\u0117jo b\u016bti projektuojama ir vilni\u0161k\u0117 mokykla. Taigi, pirmasis bandymas pl\u0117sti Vilniaus mokykl\u0105 vyko dairantis \u012f Ci\u016bricho gimnazijos pavyzd\u012f[23]<\/a>. Yra \u017eini\u0173, kad Radvila Juodasis savo testamente dal\u012f turto u\u017era\u0161\u0117 mokyklai ir jos pl\u0117trai. Istoriografijoje u\u017efiksuota, kad katalik\u0173 vyskupas Valerijonas Protasevi\u010dius disponavo informacija apie \u0161io testamento turin\u012f; nerimas d\u0117l protestant\u0173 plan\u0173 pl\u0117sti mokykl\u0105 sostin\u0117je, past\u016bm\u0117jo j\u012f imtis aktyvi\u0173 iniciatyv\u0173 steigiant alternatyvi\u0105 kataliki\u0161k\u0105j\u0105 \u0161vietimo institucij\u0105[24]<\/a>.<\/p>\n

Po Radvilos Juodojo mirties Vilniaus mokyklos glob\u0117ju tapo Radvila Rudasis, kuris \u0117m\u0117si naujo (antrojo) bandymo j\u0105 pl\u0117sti. 1567 m. jis dav\u0117 nurodymus italui G. Biandratai (ital. Biandrate, lot. Blandrata)<\/em> organizuoti auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105, parinkti ir kviesti d\u0117stytojus i\u0161 u\u017esienio. Yra i\u0161lik\u0119 duomen\u0173, kad 1568 m. Gardino seime didikai pra\u0161\u0117 valdovo suteikti leidim\u0105 steigti kolegij\u0105. Manoma, kad \u017dygimanto Augusto patvirtintas leidimas buvo suteiktas b\u016btent Vilniaus reformat\u0173 kolegijai[25]<\/a>.<\/p>\n

Po XVI a. nuosmukio laikotarpio a\u0161tuntajame de\u0161imtmetyje, am\u017eiaus gale Vilniaus mokykla v\u0117l tapo reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios sinodo ir reformacijos glob\u0117j\u0173 did\u017eiausiu r\u016bpes\u010diu. 1588 m. buvo inicijuotas dar vienas bandymas \u2013 Vilniuje reformat\u0173 sinode nuspr\u0119sta kurti auk\u0161t\u0105j\u0105 evangelik\u0173 reformat\u0173 mokykl\u0105. Ji tur\u0117jo b\u016bti kuriama kolegijos lygio, o v\u0117liau auginama iki universiteto. Neabejojama, kad am\u017ei\u0173 sand\u016broje ji jau buvo pasiekusi vidurin\u0117s lyg\u012f. Vienas lenk\u0173 liuteronas L.\u00a0Vorbek-Lettowas savo ra\u0161tuose mini, kad studijavo \u0161ioje \u201e\u0161lovingoje mokykloje\u201c retorik\u0105, fizik\u0105, etik\u0105, logik\u0105 ir teologij\u0105[26]<\/a>. Duomen\u0173 apie m\u0117ginim\u0105 kurti protestanti\u0161k\u0105 universitet\u0105 atrandama ir netiesioginiuose \u0161altiniuose, pavyzd\u017eiui, katalik\u0173 kardinolo Jurgio Radvilos 1588 m. lai\u0161ke valdovui Zigmantui Vazai[27]<\/a>. Kardinolas persp\u0117jo valdov\u0105 apie gresianti pavoj\u0173 ir ragino \u201esustabdyti toki\u0105 didel\u0119 blogyb\u0119\u201c. Tais pa\u010diais metais karalius Zigmantas atsak\u0117 kardinolui, kad tikrai neleisi\u0105s steigti \u201eerezi\u0161kos kolegijos\u201c. Nepaisant labai grie\u017eto vyskup\u0173 ir valdovo nusiteikimo prie\u0161 evangelik\u0173 reformat\u0173 mokykl\u0105 ir nurodymo u\u017edaryti visas eretik\u0173 mokyklas ji i\u0161augo iki gimnazijos. Vilniaus vaivados Radvilos Perk\u016bno \u012ftakos d\u0117ka pavyko j\u0105 i\u0161saugoti bet neu\u017eteko galios pasiekti, kad \u0161i mokykla gaut\u0173 teis\u0119 tapti universitetu. Per laikotarp\u012f nuo 1558 iki 1610 m. Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 gimnazija i\u0161lavino didel\u012f b\u016br\u012f reformat\u0173 ir liuteron\u0173 vaik\u0173, joje d\u0117st\u0117 nema\u017eai \u017einom\u0173 to meto \u0161viesuomen\u0117s atstov\u0173. 1611 m. sukurstyta religini\u0173 fanatik\u0173 minia sudegino \u0161i\u0105 gimnazij\u0105 kartu su reformat\u0173 biblioteka.<\/p>\n

XVI a. vid. \u2013 XVII a. evangelik\u0173 \u0161vietimo sistema buvo tokia: pradin\u0117s mokyklos, auk\u0161tesniosios mokyklos, po to studijos u\u017esienio protestanti\u0161kuose universitetuose. Intensyvus protestant\u0173 jaunuoli\u0173 siuntimas \u012f Europos universitetus istorik\u0173 \u012fvertintas kaip pozityvus rei\u0161kinys, dav\u0119s naud\u0105 kult\u016bros vystymui. I. Luk\u0161ait\u0117s teigimu, reformacija sugriov\u0117 monopolin\u0119 Krokuvos universiteto \u012ftak\u0105; atsiv\u0117r\u0117 \u012fvairesni kult\u016brin\u0117s komunikacijos kanalai (i\u0161vengiant Lenkijos tarpininkavimo); Lietuvos ra\u0161ting\u0173j\u0173 sluoksnis kur kas giliau susipa\u017eino su \u012fvairi\u0173 Europos universitet\u0173 mokymo turiniu; \u017eenkliai padid\u0117j\u0119s s\u0105lytis su Europos kra\u0161t\u0173 kult\u016bromis pad\u0117jo lietuvi\u0173 tautos kult\u016brai \u012f\u017eengti \u012f aktyvios raidos laikotarp\u012f[28]<\/a>.<\/p>\n

Nuoseklus reformat\u0173 \u0161vietimo sistemos k\u016brimas suteik\u0117 post\u016bm\u012f ir konkuruojan\u010diai RKB konfesijai[29]<\/a>. XVI a. Lietuvos visuomen\u0117je subrendo aktualus poreikis tur\u0117ti lietuvi\u0161kas auk\u0161tesni\u0173 pakop\u0173 mokyklas. D\u0117l teis\u0117s kurti tokias mokyklas ir \u012fgyti didesn\u0119 \u012ftak\u0105 visuomen\u0117je katalikai prad\u0117jo var\u017eytis su protestantai. Reformatori\u0173 mokyklos pl\u0117tros planai suvaidino labai svarb\u0173 istorin\u012f vaidmen\u012f \u2013 jie tapo post\u016bmiu katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai prad\u0117ti savo auk\u0161tosios mokyklos organizavim\u0105. \u017dinomi Lietuvos istorikai (pvz., E. Gudavi\u010dius[30]<\/a>, I. Luk\u0161ait\u0117[31]<\/a>, J. Jurginis[32]<\/a>, A. Bumblauskas[33]<\/a>) Vilniaus universiteto \u012fk\u016brim\u0105 apib\u016bdina kaip katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios atsak\u0105 \u012f Reformacijos plitim\u0105 Lietuvoje. \u0160io universiteto \u012fsteigimas buvo vienas reik\u0161mingiausi\u0173 LDK XVI a. pabaigos kult\u016brinio gyvenimo \u012fvyki\u0173. Kataliki\u0161koji auk\u0161tuomen\u0117 pasiek\u0117 puosel\u0117t\u0105 tiksl\u0105\u00a0\u2013 tur\u0117ti auk\u0161\u010diausios \u0161vietimo pakopos institucij\u0105.<\/p>\n

Reformacijos i\u0161vakar\u0117se Lietuvos \u0161vietimo sistema buvo i\u0161sivys\u010diusi vien tik iki pradin\u0117s pakopos lygmens, ta\u010diau d\u0117l aktyvios vietini\u0173 reformatori\u0173 \u0161viet\u0117ji\u0161kos veiklos vos per kelis de\u0161imtme\u010dius susiformavo visa \u0161vietimo sistema: pradin\u0117 mokykla (I pakopa), gimnazijos ir kolegijos (II pakopa), Vilniaus universitetas (III pakopa). Anot I. Luk\u0161ait\u0117s, Reformacijos vaidmuo buvo dvejopas: palaik\u0117 iniciatyvas \u012fvesti naujoves ir kartu tapo kult\u016br\u0105 skatinan\u010diu \u012ftampos poliumi[34]<\/a>. Reformacija suk\u016br\u0117 konkurencin\u0119 situacij\u0105, o Lietuvos visuomen\u0117 daug laim\u0117jo vykstant tokiai rung\u010diai \u0161vietimo ir kitose kult\u016bros srityse.<\/p>\n

Pareng\u0117: Tomas Kristijonas Di\u010dius, BTh.<\/span><\/em><\/p>\n

\n

[1]<\/a> Luk\u0161ait\u0117<\/strong> I., \u201eReformacija Lietuvoje (II)\u201c [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2016 m. gruod\u017eio m\u0117n.]. Prieiga per internet\u0105: <http:\/\/www.lksb.lt\/straipsniai\/straipsnis-552.htm><\/p>\n

[2]<\/a> Jurginis J., Luk\u0161ait\u0117 I., Lietuvos kult\u016bros istorijos bruo\u017eai<\/em>. Vilnius: Mokslas, 1981, p. 146.<\/p>\n

[3]<\/a> Schr\u00f6ter G., \u201eM. Lutheris ir pedagogika\u201c [interaktyvus]. [\u017ei\u016br\u0117ta 2012 m. vasario m\u0117n.]. Prieiga per internet\u0105: <http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=423><\/p>\n

[4]<\/a> Ma\u017evydas M., Katekizmas<\/em>. Vilnius: Tik\u0117jimo \u017eodis, 1993, p. 21, 22.<\/p>\n

[5]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je ir Ma\u017eojoje Lietuvoje.<\/em> Vilnius: Baltos lankos, 1999, 554 p.<\/p>\n

[6]<\/a> Ma\u017evydas M., Katekizmas<\/em>, p. 27, 30.<\/p>\n

[7]<\/a> Jurginis J., Luk\u0161ait\u0117 I., Lietuvos kult\u016bros istorijos bruo\u017eai. <\/em>Vilnius: Mokslas, 1981, p. 146.<\/p>\n

[8]<\/a> Wengerscius A., Libri quattuor Slavoniae reformatae<\/em>, Amsterdam, 1679.<\/p>\n

[9]<\/a> Jurginis J., Lietuvos kult\u016bros istorijos bruo\u017eai<\/em>,\u00a0 p. 147.<\/p>\n

[10]<\/a> Ra\u010dkauskas J., \u0160vietimo reforma Lenkijoje ir Lietuvoje XVIII a.<\/em> Vilnius, 1994, p. 21.<\/p>\n

[11]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija Lietuvos\u2026<\/em>, p. 136.<\/p>\n

[12]<\/a> Poci\u016bt\u0117 D., Mai\u0161tinik\u0173 katedros.<\/em> Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 97.<\/p>\n

[13]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija Lietuvos\u2026<\/em>, p. 138.<\/p>\n

[14]<\/a> Ten pat, p. 560.<\/p>\n

[15]<\/a> Ten pat, p. 561.<\/p>\n

[16]<\/a> Karvelis D., \u201eRadvil\u0173 Bir\u017e\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117s visuomen\u0117 ir jos komunikacija 1589-1655 m.\u201c: daktaro disertacija, 2009, VDU, p. 421.<\/p>\n

[17]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija<\/em> Lietuvos \u2026<\/em> p. 302-307.<\/p>\n

[18]<\/a> Karvelis D., \u201eRadvil\u0173 Bir\u017e\u0173\u2026\u201c, p. 421.<\/p>\n

[19]<\/a> Jurginis J. Lietuvos kult\u016bros istorijos bruo\u017eai<\/em>, p. 147.<\/p>\n

[20]<\/a> Karvelis D., \u201eRadvil\u0173 Bir\u017e\u0173\u2026\u201c, p. 435.<\/p>\n

[21]<\/a> Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija. <\/em>Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, p. \u00a0354.<\/p>\n

[22]<\/a> Karvelis D., \u201eRadvil\u0173 Bir\u017e\u0173\u2026\u201c, p. 435.<\/p>\n

[23]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija<\/em> Lietuvos \u2026<\/em> p. 304.<\/p>\n

[24]<\/a> Gudavi\u010dius E., Lietuvos istorija.<\/em> Vilnius: \u00a0R\u0160SL, 2001, p. 594.<\/p>\n

[25]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija<\/em> Lietuvos \u2026<\/em> p. 306.<\/p>\n

[26]<\/a> Sud. Ali\u0161auskas V., Baronas D., \u010cernius R. ir kt., Krik\u0161\u010dionyb\u0117s Lietuvoje istorija.<\/em> Vilnius: Aidai, 2006, p. 180.<\/p>\n

[27]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija<\/em> Lietuvos \u2026<\/em> p. 468-469.<\/p>\n

[28]<\/a> Ten pat, p. 579.<\/p>\n

[29]<\/a> Ten pat, p. 466.<\/p>\n

[30]<\/a> Gudavi\u010dius E., Lietuvos istorija<\/em>. p. 594-597.<\/p>\n

[31]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija<\/em> Lietuvos \u2026<\/em> p. 552\u2013554.<\/p>\n

[32]<\/a> Jurginis J. Lietuvos kult\u016bros istorijos bruo\u017eai<\/em>, p. 147.<\/p>\n

[33]<\/a> Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija, p. 286<\/p>\n

[34]<\/a> Luk\u0161ait\u0117 I., Reformacija<\/em> Lietuvos\u2026<\/em> p. 557.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160vietimo sistema yra svarbus veiksnys, apsprend\u017eiantis visuomen\u0117s kult\u016brin\u0119 b\u016bkl\u0119. Kult\u016bros raidos intensyvumas konkre\u010dioje tautoje ar valstyb\u0117je visada tampriai susij\u0119s su \u0161vietimo sistemos k\u016brimosi eiga. \u0160i\u0105 taisykl\u0119 patvirtina ir Lietuvos istorija. M\u016bsuose reik\u0161mingas \u0161vietimo sistemos formavimosi etapas vyko XVI a. \u2013 tai am\u017eius, bylojantis apie bendr\u0105 visuomeninio b\u016bvio pakyl\u0117jim\u0105. \u0160iuos ry\u0161kius lokalin\u0117s kult\u016brin\u0117s panoramos poky\u010dius istorikai […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[298],"class_list":["post-3699","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pranesimai","tag-reformacija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3699","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3699"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3699\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3703,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3699\/revisions\/3703"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3699"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3699"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3699"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}