{"id":3708,"date":"2017-02-07T15:06:46","date_gmt":"2017-02-07T13:06:46","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3708"},"modified":"2017-02-11T18:34:37","modified_gmt":"2017-02-11T16:34:37","slug":"klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones\/","title":{"rendered":"Klaip\u0117dos akvarel\u0117s: namai ir \u017emon\u0117s"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/klaipeda1\/klaipeda\/klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones-475-1529047\/<\/a><\/p>\n

„Vakar\u0173 ekspresas” t\u0119sia pasakojim\u0173 cikl\u0105 apie senuosius Klaip\u0117dos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius \u017emones. \u0160iandien eisime prie Vilties g. 9-ojo namo, kuriame tarpukariu g\u016b\u017etas susisuko dvi Ma\u017eosios Lietuvos \u0161viesuoli\u0173 – U\u017epurvi\u0173 ir Bajor\u0173 – \u0161eimos.<\/p>\n

Kai prad\u0117jau belstis \u012f Vilties gatv\u0117s nam\u0173 duris, Klaip\u0117dos kra\u0161to ir jo \u017emoni\u0173 istorij\u0173 tyrin\u0117tojas, fotografas Bernardas Aleknavi\u010dius paragino: „B\u016btinai pasidom\u0117k Vilties gatv\u0117s devintuoju namu. Jame u\u017etiksi dramati\u0161kas, galima sakyti, ir tragi\u0161kas Klaip\u0117dos kra\u0161to \u0161viesuoli\u0173 U\u017epurvi\u0173 ir Bajor\u0173 \u0161eim\u0173 istorijas.”<\/p>\n

Poliglotas<\/h3>\n

Ma\u017eosios Lietuvos istorikas, kalbininkas, kra\u0161totyrininkas, pedagogas, kult\u016brininkas Jonas U\u017epurvis, kil\u0119s i\u0161 Virkyt\u0173 netoli \u0160v\u0117k\u0161nos, b\u016bdamas dvide\u0161imties, 1911 m. baig\u0117 Klaip\u0117dos mokytoj\u0173 seminarij\u0105. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Vokietijos kariuomen\u0117je ry\u0161ininku-vert\u0117ju. 1923-1930 m. mokytojavo Vilky\u010diuose, Rokuose, Klaip\u0117dos Vytauto Did\u017eiojo gimnazijoje. Mokytojai tarpukariu buvo dideli autoritetai, j\u0173 darbas buvo vertinamas ir pinigine i\u0161rai\u0161ka. Ta\u010diau J. U\u017epurviui, smalsiam ne tik gyvenamai aplinkai, bet ir visam pasauliui, to buvo per ma\u017ea. Perkop\u0119s 30 met\u0173, Kauno Vytauto Did\u017eiojo universitete 1930-1933 m. jis \u012fniko \u012f klasikin\u0117s filologijos studijas. O gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Klaip\u0117d\u0105 d\u0117st\u0117 lotyn\u0173 ir angl\u0173 kalbas Klaip\u0117dos Vytauto Did\u017eiojo gimnazijoje. Yra duomen\u0173, kad J. U\u017epurvis buvo \u012fvald\u0119s 32 kalbas.<\/p>\n

\u0160viesuoli\u0173 g\u016b\u017eta<\/h3>\n

Kaip U\u017epurvi\u0173 ir Bajor\u0173 \u0161eimos „susigiedojo”, duomen\u0173 nepavyko aptikti. Bet, matyt, juos siejo bendri kult\u016briniai, istoriniai interesai ir didel\u0117 meil\u0117 Ma\u017eajai Lietuvai. Kai Vilties gatv\u0117je prad\u0117jo dygti namai, apie 1935-uosius nam\u0105 susir\u0119sti nusprend\u0117 ir U\u017epurviai su Bajorais. Pasak B. Aleknavi\u010diaus, viena \u0161eima gyveno pirmajame auk\u0161te, kita – antrajame. Mansardas to meto papro\u010diais tikriausiai nuomodavo. O gal ten buvo \u012frengti sve\u010di\u0173 kambariai? Mat \u012f Klaip\u0117d\u0105 i\u0161 Bit\u0117n\u0173 atva\u017eiav\u0119s spaustuvininkas ir knyg\u0173 leid\u0117jas Martynas Jankus apsistodavo pas U\u017epurvius ir Bajorus. Pas juos vie\u0161\u0117davo ir i\u0161 Til\u017e\u0117s atva\u017eiuodav\u0119s Vyd\u016bnas, draugav\u0119s ir su viena, ir su kita \u0161eima. O Lidija Bajorait\u0117 buvo aktyvi Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 giedotoj\u0173 draugijos, kuriai vadovavo Vyd\u016bnas, giesminink\u0117. \u012edomu pamin\u0117ti, kad vesdamas Il\u017e\u0119 Stubrait\u0119 i\u0161 gretimo Virkytams \u017diauk\u0173 kaimo J. U\u017epurvis susigiminiavo su did\u017eia Klaip\u0117dos kra\u0161to ra\u0161ytoja Ieva Simonaityte. Jo \u017emona Il\u017e\u0117 buvo netikra ra\u0161ytojos sesuo i\u0161 t\u0117vo pus\u0117s. Tokios tuoktuv\u0117s labai patiko visiems apylink\u0117s gyventojams – juk mokytojas inteligentas ved\u0117 ne koki\u0105 miestiet\u0119, o susipratusio lietuvininko, tvarkingo \u016bkininko dukter\u012f. \u0160eima augino s\u016bn\u0173 Ram\u016bn\u0105 ir dukr\u0105 Janin\u0105.<\/p>\n

Likimo zigzagai<\/h3>\n

Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 atpl\u0117\u0161us nuo Lietuvos U\u017epurviai kartu su Vytauto Did\u017eiojo gimnazija persik\u0117l\u0117 \u012f Palang\u0105. Kai prasid\u0117jo II pasaulinis karas, \u0161eima persik\u0117l\u0117 \u012f Vilni\u0173, nes J. U\u017epurvis buvo pakviestas \u012f Vilniaus universitet\u0105 d\u0117styti vokie\u010di\u0173 kalbos. Bet Vilnius, regis, d\u0117l daugelio prie\u017eas\u010di\u0173 buvo svetimas lietuvininko \u0161ird\u017eiai. 1945 m. U\u017epurviai sugr\u012f\u017eo \u012f Klaip\u0117d\u0105. Vilties g. 9-ajame name jiems jau nebebuvo vietos, nes jame jau buvo \u012fsik\u016br\u0119 enkav\u0117distai. Bet \u012f Vytauto Did\u017eiojo gimnazij\u0105 dirbti mokytoju kli\u016b\u010di\u0173 tarsi ir nebuvo.<\/p>\n

1949 m. pavasar\u012f kaip ir daugelis Lietuvos \u0161viesuoli\u0173 U\u017epurviai buvo i\u0161tremti \u012f Krasnojarsko srit\u012f. Krasnojarsko mi\u0161kuose \u0161eima vargo net 13 met\u0173. Buvo sunku, ta\u010diau norint i\u0161gyventi neliko nieko kita, kaip i\u0161mokti mokytojui ne\u012fprast\u0173 darb\u0173: \u017eol\u0119 dalgiu pjauti, \u0161ien\u0105 vartyti, ant rogi\u0173 arba ve\u017eimo krauti, su arkliais apsieiti. Taip pat med\u017eius versti, malkas ruo\u0161ti \u017eiemai, pa\u010diam su paskolintu rankiniu ve\u017eim\u0117liu namo parsive\u017eti, tvart\u0105 pasistatyti, k\u0117d\u0119 ir spint\u0105 susikalti. Mokytojas i\u0161moko ir arti, ir ak\u0117ti.<\/p>\n

„Tik o\u017ekos ir karv\u0117s nemok\u0117jo pamel\u017eti. Tur\u0117jo ir savo gyvulius skersti, pasidar\u0117 m\u0117sos r\u016bkykl\u0105, vietiniai vis ateidavo pasi\u017ei\u016br\u0117ti, k\u0105 jis \u010dia daro. V\u0117liau i\u0161moko ir bitininkauti, va\u0161kas praversdavo \u017evak\u0117ms. \u017diem\u0105 kambaryje kampai apled\u0117j\u0119, po stalu buvo vi\u0161tos, o\u017eiukai \u0161okin\u0117jo nuo grind\u0173 ant k\u0117d\u0117s ir toliau ant stalo, par\u0161elis b\u016bdavo kampe u\u017e pe\u010diaus. Neb\u016bdavo adat\u0173 gauti, t\u0117vas pasidar\u0117 adat\u0105 i\u0161 \u017e\u0105sies sparno kaulo, gal\u0117jo su ja padus ant veltini\u0173 prisi\u016bti. Gyveno su \u0161eima kaip viduram\u017eiais. Net puodo nebuvo valgiui i\u0161virti, reik\u0117jo naktin\u012f puoduk\u0105 tam tikslui naudoti”, – atsiminimuose ra\u0161\u0117 J.U\u017epurvio s\u016bnus Ram\u016bnas.<\/p>\n

Tik 1962 m. J. U\u017epurvis, gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105, apgailestavo: „Did\u017eiausio ploto valstyb\u0117 mane i\u0161siunt\u0117 \u012f dykum\u0105 bandos ganyti, med\u017eius kirsti, o po trylikos met\u0173 katorgos parei\u0161k\u0117, kad mes buvom nekaltai suverginti, ta\u010diau but\u0105 Klaip\u0117doje sulaik\u0117, ir tik \u0160ilut\u0117je tegal\u0117jome gyventi, nuosavyb\u0117s neatidav\u0117 – knygynas ir pianinas buvo t\u016bkstan\u010dius rubli\u0173 verti…”<\/p>\n

Nors po kiek laiko v\u0117l dirbo gimnazijoje, pervardintoje \u012f 1-\u0105j\u0105 vidurin\u0119, Medicinos mokykloje d\u0117st\u0117 lotyn\u0173 kalb\u0105, ta\u010diau sovietin\u0117 \u0161vietimo sistema „nelipo prie d\u016b\u0161ios”. Sovietinei vald\u017eiai vis ra\u0161\u0117 pra\u0161ymus i\u0161leisti \u012f Vokietij\u0105 ir 1967 m. tok\u012f leidim\u0105 gavo.<\/p>\n

Prieglobst\u012f J. U\u017epurvis su \u0161eima gavo Vakar\u0173 Vokietijoje. Ten ra\u0161\u0117 straipsnius apie Ma\u017eosios Lietuvos istorij\u0105, studijas kalbos klausimais, prisid\u0117jo prie akademinio Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno rengimo, ra\u0161\u0117 gro\u017ein\u0119 literat\u016br\u0105, atsiminimus, nors ir \u017einojo, kad jie Lietuvoje spausdinami nebus.<\/p>\n

Buvo surink\u0119s smulkiosios tautosakos, pasak\u0173, dain\u0173. Dalis jo ra\u0161ytinio palikimo saugoma Ma\u017eosios Lietuvos fonde \u010cikagoje. Ne kart\u0105 lai\u0161kuose Lietuvoje likusiems draugams ir gimin\u0117ms J. U\u017epurvis u\u017esimindavo, kaip skiriasi \u017emogaus vertinimas Lietuvoje ir Vokietijoje: „\u010cia vertinamas \u017emogus su bet kuria vertybe, jis gali eiti vystyties ir tada dirbti, kur jis sugeba ir nori arba ir nieko neveikti. \u010cia – laisv\u0117! \u010cia pripa\u017eino ir m\u016bs\u0173 darb\u0105 vergijoje ir mums moka rent\u0105. I\u0161 j\u0173 vien mudu galiva maitintis, o mano pensija, kuri nepalyginamai didesn\u0117, jau lieka naudoti, kur nori. Mes gal\u0117tume va\u017eiuoti po pasaul\u012f visus kiaurus metus, t\u0105 ir darome. Vokietija teturi tik mar\u0161k\u0105 dirbamos \u017eem\u0117s, o i\u0161maitina 61 milijon\u0105 savo \u017emoni\u0173. O valstyb\u0117, kuri pasiglem\u017e\u0117 baisius \u017eem\u0117s plotus i\u0161 svetim\u0173 – ir duonos, m\u0117sos neturi. D\u0117l ko!? N\u0117ra laisv\u0117s \u017emogaus iniciatyvai. Duok \u017emogui laisv\u0117s, padorumo, teisingumo, tai jo darbo vaisiuose nusk\u0119s alkanieji milijonai.”<\/p>\n

Pasak s\u016bnaus Ram\u016bno, Vokietija t\u0117vui buvo ideali vieta kurti. Namuose da\u017enai lankydavosi sve\u010diai, su kuriais buvo galima padiskutuoti istoriniais klausimais, jis gal\u0117jo valand\u0173 valandas kalb\u0117ti apie \u017eod\u017ei\u0173 kilm\u0119, palyginti \u017eod\u017ei\u0173 \u0161aknis \u012fvairiose kalbose.<\/p>\n

\u0160viesuolis v\u0117l prisipirko knyg\u0173, kurias prie\u0161 tremt\u012f tur\u0117jo palikti Klaip\u0117doje. Atgijo ir meil\u0117 muzikai – nusipirko pianin\u0105.<\/p>\n

J. U\u017epurvis mir\u0117 eidamas 101-uosius metus Vokietijoje, Pulheime prie Kelno, kur ir gyveno.<\/p>\n

<\/h3>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/klaipeda1\/klaipeda\/klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones-475-1529047\/ „Vakar\u0173 ekspresas” t\u0119sia pasakojim\u0173 cikl\u0105 apie senuosius Klaip\u0117dos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius \u017emones. \u0160iandien eisime prie Vilties g. 9-ojo namo, kuriame tarpukariu g\u016b\u017etas susisuko dvi Ma\u017eosios Lietuvos \u0161viesuoli\u0173 – U\u017epurvi\u0173 ir Bajor\u0173 – \u0161eimos.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3708","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3708","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3708"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3708\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3709,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3708\/revisions\/3709"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3708"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3708"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3708"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}