{"id":3755,"date":"2012-10-04T20:17:15","date_gmt":"2012-10-04T17:17:15","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3755"},"modified":"2018-03-31T20:07:17","modified_gmt":"2018-03-31T17:07:17","slug":"kisiniuose-pagerbtas-johanas-ferdinandas-kelkis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/kisiniuose-pagerbtas-johanas-ferdinandas-kelkis\/","title":{"rendered":"Kisiniuose pagerbtas Johanas Ferdinandas Kelkis"},"content":{"rendered":"

\u00a0\u00a0<\/strong>\u00a0Pernai min\u0117jome lietuvi\u0161kos \u017eurnalistikos pradininku laikomo Johano Ferdinando Kelkio (vok. Kelch) 210-\u0105sias gimimo metines, \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelyje\u201c, 2011 Nr.10-11 spausdinome jo satyrin\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eViernas Kretingos \u017emogus\u201c.<\/em><\/p>\n

\u00a0\u0160iemet minime jo redaguoto vieno pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 periodini\u0173 leidini\u0173 \u201eNusidavimai apie Evangelijos prasiplatinim\u0105 tarp \u017eyd\u0173 ir pagoni\u0173\u201c 180-ies met\u0173 sukakt\u012f. Karaliau\u010diaus misij\u0173 draugijos prad\u0117tas leidinys su trumpomis pertraukomis \u0117jo iki 1921 m. Jis t\u0119s\u0117 pirmuoju lietuvi\u0161ku periodiniu leidiniu laikomo \u201eNusidavimai Dievo karalyst\u0117je\u201c, \u0117jusio 1823-1825 m., darb\u0105. <\/em><\/p>\n

\u00a0Pirmojo \u201eNusidavimai apie Evangelijos prasiplatinim\u0105 tarp \u017eyd\u0173 ir pagoni\u0173\u201c numerio i\u0161leidimo 180-osios metin\u0117s ir redaktorius J.F. Kelkis prisiminti Kisini\u0173 kaimo (Klaip\u0117dos r.) kapini\u0173 \u0161vent\u0117je. Bir\u017eelio 24 d. \u0161vent\u0117je tradici\u0161kai dalyvavo Vanag\u0173 ir Dovil\u0173 ev. liuteron\u0173 bei Klaip\u0117dos ev. baptist\u0173 parapij\u0173 nariai, kiti kra\u0161tie\u010diai. Kapini\u0173 \u0161vent\u0117s pamaldoms vadovavo ev. liuteron\u0173 kunigas Remigijus \u0160emeklis ir diak. Gediminas Kleinas bei ev. baptist\u0173 bendruomen\u0117s atstovas diak. Vytautas Baranauskas. Be tradici\u0161kai evangelik\u0173 kapin\u0117se giedam\u0173 giesmi\u0173, kelet\u0105 chorini\u0173 k\u016brini\u0173 pagiedojo ir Kretingal\u0117s bendruomen\u0117s prie Kretingal\u0117s R. katalik\u0173 parapijos choras. <\/em><\/p>\n

\u00a0Kapini\u0173 \u0161vent\u0117s metu buvo kalbama apie gra\u017eius darbus savo gimtinei, kuriais prasmingai tarnaujame Dievui, apie kra\u0161to istorijos pa\u017einimo svarb\u0105. Susirinkusiuosius sveikino LR Seimo nar\u0117 Agn\u0117 Bilotait\u0117, Dovil\u0173 seni\u016bnijos seni\u016bn\u0117 Nijol\u0117 Ilginien\u0117. <\/em><\/p>\n

\u00a0Dovil\u0173 etnin\u0117s kult\u016bros centro darbuotojas ir ev. liuteron\u0173 parapijos narys Helmutas Lotu\u017eis pasid\u017eiaug\u0117 bendruomen\u0117s pastangomis puosel\u0117ti sen\u0105sias etnografines Kisini\u0173 kaimo kapines, kuriose, be kit\u0173 \u017eymi\u0173 ir \u0161viesi\u0173 \u017emoni\u0173, palaidotas ir Ma\u017eosios Lietuvos pedagogas, poetas, spaudos ir ra\u0161tijos darbuotojas, vienas i\u0161 lietuvi\u0173 periodin\u0117s spaudos pradinink\u0173 Johanas Ferdinandas Kelkis. Prane\u0161im\u0105 \u201eLietuvi\u0161kosios periodin\u0117s spaudos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis ir jo leistas laikra\u0161tis<\/strong>\u201c <\/strong>skait\u0117 Klaip\u0117dos rajono laikra\u0161\u010dio \u201eBanga\u201c \u017eurnalist\u0117 Aldona Vareikien\u0117<\/strong>.\u00a0 <\/em><\/p>\n

\u00a0Pasibaigus kapini\u0173 \u0161vent\u0117s pamaldoms, visi susirinkusieji buvo pakviesti \u012f agap\u0119 Helmuto ir Aldonos Lotu\u017ei\u0173 sodyboje, \u010dia prat\u0119sti prasmingi pokalbiai apie Diev\u0105, kra\u0161to istorij\u0105 ir jos \u012ftak\u0105 dabar\u010diai, giedota, skanaujama tradicini\u0173 lietuvinink\u0173 pyrag\u0173, kuri\u0173 \u0161iai progai Lotu\u017ei\u0173 \u0161eima i\u0161kep\u0117 net 8 r\u016b\u0161i\u0173. Beje, \u0161iemet pavasar\u012f Helmutas ir Aldona buvo paskelbti \u017dem\u0117s \u016bkio ministerijos organizuojamo konkurso \u201eLietuvos kaimo spindulys 2011\u201c nominacijos \u201eKaimo \u0161viesuoli\u0173 \u0161eima\u201c laureatais.<\/em><\/p>\n

\u00a0M\u016bs\u0173 skaitytojams pateikiame kiek sutrumpint\u0105 min\u0117t\u0105j\u012f A. Vareikien\u0117s prane\u0161im\u0105, skelbt\u0105 ir Klaip\u0117dos rajono savivaldyb\u0117s interneto svetain\u0117je www.klaipedos-r.lt<\/a> (pareng\u0117 Daiva Beliokait\u0117, 2012 06 26).<\/em><\/p>\n

Labai gra\u017eu, kad pirmojo lietuvi\u0161ko laikra\u0161\u010dio leid\u0117j\u0105, precentori\u0173 Johan\u0105 Ferdinand\u0105 Kelk\u012f kasmet prisimename. U\u017e tai d\u0117kingi pirmiausia \u0161io kra\u0161to gyventojams lietuvininkams, kurie per visus sunkme\u010dius steng\u0117si i\u0161saugoti jo atminim\u0105 Kisiniuose ir kaupti \u017einias apie \u0161io \u017emogaus nuopelnus \u2013 pirmiausia Ma\u017eosios Lietuvos istorijai ir lietuvi\u0161kosios periodikos raidai apskritai.<\/p>\n

\u00a0\u017demai nusilenkiame prie\u0161 \u0161ios kilnios misijos puosel\u0117toj\u0105, did\u012fj\u012f \u0161i\u0173 dien\u0173 lietuvinink\u0105 Helmut\u0105 Lotu\u017e\u012f ir jo \u0161eim\u0105. Pelnytas m\u016bs\u0173 Helmutui kult\u016bros \u0161vyturio vardas, ir tuo mes visi kartu d\u017eiaugiam\u0117s ir did\u017eiuojam\u0117s.<\/p>\n

\u00a0Kuo did\u017eiausios Jums, pone Helmutai, s\u0117km\u0117s ir stipryb\u0117s tokioje garbingoje kult\u016bros veikloje t\u0119siant tauri\u0105sias prot\u0117vi\u0173 tradicijas!<\/p>\n

\u00a0Esu papra\u0161yta \u010dia susirinkusiems \u0161iek tiek priminti, kokius m\u016bs\u0173 tauri\u0173j\u0173 prot\u0117vi\u0173 prad\u0117tus darbus tur\u0117tume t\u0119sti ir jais pasidid\u017eiuoti. Taigi kalb\u0117siu apie lietuvi\u0161kos spaudos i\u0161takas ir poreik\u012f toki\u0105 spaud\u0105 tur\u0117ti bei jos \u012ftak\u0105 tautos savimonei ir laisvo \u017emogaus suvokimo prasmei. Tuo labiau, kad \u0161iemet mus pasiek\u0117 apvali sukaktis \u2013 180 met\u0173 nuo pirmojo lietuvi\u0161kojo laikra\u0161\u010dio pirmojo numerio pasirodymo b\u016btent \u0161iose \u017eem\u0117se, kur dabar esame susirink\u0119. Kur nuo am\u017ei\u0173 gerbtas lietuvi\u0161kas \u017eodis, nuo\u0161irdi malda, ja \u017emogus d\u0117kojo j\u012f maitinan\u010diai \u017eemei, mi\u0161kams, up\u0117ms \u2013 viskam, kas Dievo duota\u2026<\/p>\n

\u00a0Pam\u0105stykime, kam \u017emogui reikalingas bendravimas ir \u017einojimas, kas j\u012f supa, kuo gyvena kiti \u017emon\u0117s ir visas pasaulis ir kaip kilo poreikis gauti vis nauj\u0173 \u017eini\u0173. T\u0105 bylojo ir mitai.<\/p>\n

Senov\u0117s graik\u0173 dievas Hermis, o lotyn\u0173 \u2013 Merkurijus, buv\u0119s Olimpo pasiuntinys, i\u0161 kurio diev\u0173 taryba su\u017einodavusi \u017dem\u0117s naujienas \u2013 apie prekyb\u0105, susisiekim\u0105 vandeniu ir sausuma, verslus ir kitas naujienas. Taigi jis laikytinas savoti\u0161ku \u201edangi\u0161ku reporteriu\u201c, naujien\u0173 agent\u016br\u0173 glob\u0117ju.<\/p>\n

\u00a0Pirmaisiais ne dangi\u0161kos kilm\u0117s reporteriais ne be pagrindo laikomi Antikos istorikai Herodotas ir Plinijus, steb\u0117j\u0119 ir savo ra\u0161tuose operatyviai, vaizdingai u\u017era\u0161in\u0117j\u0119 bei analizav\u0119 to meto \u012fvykius. O Julijus Cezaris, konsulu tap\u0119s, pirmiausia \u012fsak\u0117 vie\u0161ai skelbti \u017einias apie senato veikl\u0105 ir apie kasdienin\u012f Romos imperijos \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n

Vadinasi, nuo senov\u0117s \u017emonijai ir jos vadams buvo svarbu \u017einoti, kas vyksta aplink, ir m\u0105styti, kaip tai veikti. Tai rei\u0161kia informacijos poreik\u012f, o j\u0105 skleisti pasitelkiamas spausdintas \u017eodis \u2013 pirma ranka ra\u0161ytas, o v\u0117liau \u2013 spausdintas.<\/p>\n

\u00a0Lietuv\u0105 tokia informacin\u0117s technikos naujov\u0117 pasiek\u0117 kiek v\u0117liau nei Vakar\u0173 Europ\u0105, nors pirmosios spaustuv\u0117s ir Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je atsirado beveik vienu metu. Dar 1522 metais Pranci\u0161kus Skorina Vilniuje \u012fk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u0105 spaustuv\u0119, bet spaudini\u0173 lietuvi\u0173 kalba ji nespausdino; 1545 metais Karaliau\u010diuje buvo i\u0161spausdinta pirmoji knyga pr\u016bs\u0173 kalba, o po dvej\u0173 met\u0173 \u2013 pirmoji lietuvi\u0161ka knyga \u2013 Martyno Ma\u017evydo \u201eKatekizmas\u201c.<\/p>\n

\u00a0Pirmieji periodiniai leidiniai lietuvi\u0173 kalba goti\u0161ku \u0161riftu pasirod\u0117 XIX am\u017eiaus tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje Ma\u017eojoje Lietuvoje, tai yra u\u017e dabartin\u0117s Lietuvos teritorijos rib\u0173. Pa\u010diu pirmuoju formaliai laikomas iki \u0161iol nesurastas ir \u017einomas tik pagal apra\u0161us \u017eurnalo pavidalo leidinys \u201eNusidavimai Dievo karalyst\u0117je\u201c, leistas Til\u017e\u0117je 1823\u20131825 metais. Jo t\u0119sinys \u2013 Karaliau\u010diuje 1832\u20131921 metais, tai yra ilgiau nei vis\u0105 \u0161imtmet\u012f, Johano Ferdinando Kelkio ir kit\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos \u0161viesuoli\u0173 redaguotas \u017eurnalas \u201eNusidavimai apie evangelijos prasiplatinim\u0105 tarp \u017eyd\u0173 ir pagoni\u0173\u201c.<\/p>\n

\u00a0Vilniaus universiteto knygotyros profesorius dr. Domas Kaunas savo tyrimuose teigia, jog smarkiai germanizuotame Pr\u016bsijos ir Ma\u017eosios Lietuvos kra\u0161te lietuviai ypa\u010d kovojo d\u0117l gimtosios kalbos teisi\u0173 mokyklose ir ba\u017eny\u010diose, ra\u0161\u0117 pra\u0161ymus ir peticijas karaliui. Toks tautie\u010di\u0173 atkaklumas \u0161viesiausius protus skatino imtis knyg\u0173 ir periodikos leidybos, taip palaikant kra\u0161to gyventoj\u0173 savigarb\u0105 ir siekius. B\u016btina pasteb\u0117ti, kad Pr\u016bsijoje \u012fvedus visuotin\u012f privalom\u0105 pradin\u012f moksl\u0105 jau XVIII am\u017eiuje buvo suformuota gan\u0117tinai apsi\u0161vietusi, paj\u0117gi naudotis knyga skaitytoj\u0173 auditorija.<\/p>\n

\u00a01811 metais netoli sienos su Pr\u016bsija prad\u0117jusioje veikti Karalien\u0117s mokytoj\u0173 seminarijoje dauguma seminarist\u0173 buvo lietuvininkai, rengti darbui Ma\u017eosios Lietuvos mokyklose. Kur\u012f laik\u0105 \u010dia rektoriais yra dirb\u0119 lietuvininkai J. Romeikis, W. Tomu\u0161aitis. Per \u0161imtmet\u012f seminarij\u0105 baig\u0117 2208 mokytojai, tarp j\u0173 v\u0117liau \u017eym\u016bs Ma\u017eosios Lietuvos spaudos darbuotojai \u2013 P. Bajoraitis, M. \u0160apalas, J. Urbonas.<\/p>\n

\u00a0Periodinis leidinys, labiau pana\u0161us \u012f \u017eurnal\u0105 nei \u012f laikra\u0161t\u012f, \u201eNusidavimai apie Evangelijos prasiplatinim\u0105 tarp \u017eyd\u0173 ir pagoni\u0173\u201c buvo skirtas evangelik\u0173 liuteron\u0173 misij\u0173 reikalams. Did\u017eioji dalis spausdint\u0173 tekst\u0173 \u2013 vertimai i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos apie evangelin\u0119 misij\u0173 veikl\u0105 Afrikoje, Azijoje, Amerikoje. Skelbtos \u017einios apie t\u0173 \u017eemyn\u0173 tautas, smerkiama kolonizacija ir socialinis i\u0161naudojimas. Kartais min\u0117ti Ma\u017eosios Lietuvos tautinio susipratimo klausimai, \u0161vietimas, emigracija \u012f JAV. Pasitaikydavo ir kitoki\u0173 \u0161vie\u010diamojo ar \u016bkinio pob\u016bd\u017eio publikacij\u0173, ra\u0161yta ir grynai apie lietuvi\u0161kus reikalus. \u00a0Redaktorius savo straipsniuose reik\u0161davo samprotavimus apie blaivyb\u0119 Ma\u017eojoje Lietuvoje. 1876 met\u0173 8-ajame numeryje yra viena Vakar\u0173 Europos ir Afrikos \u017eem\u0117lapio, kurio u\u017era\u0161ai lietuvi\u0161ki, \u012fklija. \u201eNusidavimuose\u2026\u201c bendradarbiavo misionieriai, evangelik\u0173 liuteron\u0173 kunigai, sakytojai Mikelis \u0160apalas, Krizas Jedinaitis, Jonas Kikilis, Dovas Didlaukis ir kiti.<\/p>\n

\u00a0Manoma, jog tai buvo populiarus leidinys tarp Ma\u017eosios Lietuvos lietuvi\u0173.<\/p>\n

Lietuvi\u0161kos periodin\u0117s spaudos 100-metis buvo pla\u010diau pamin\u0117tas 1932 metais. Kult\u016bros istorikas Vaclovas Bir\u017ei\u0161ka studijoje \u201eI\u0161 m\u016bs\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 praeities\u201c apra\u0161\u0117 \u201eNusidavim\u0173\u2026\u201c leidimo istorijos fakt\u0105, jam \u017einomus redaktorius. Tik v\u0117liau, Antrojo pasaulinio karo i\u0161vakar\u0117se, \u012f Kauno universiteto bibliotek\u0105 pagaliau pateko i\u0161 esm\u0117s visas 1832 met\u0173 \u201eNusidavim\u0173\u2026\u201c komplektas. Populiariojoje spaudoje paskelbta daugiau straipsni\u0173 apie redaktori\u0173 J.F. Kelk\u012f ir jo leist\u0105 laikra\u0161t\u012f.<\/p>\n

\u00a0\u201eNusidavimai\u2026\u201c i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo spausdinami Til\u017e\u0117je, vadinamoje Ma\u017eosios Lietuvos knyg\u0173 sostin\u0117je, kurioje apskritai i\u0161leista 40 procent\u0173 Ma\u017eajai Lietuvai skirt\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173. V\u0117liau beveik vis\u0105 \u0161imtmet\u012f \u0161\u012f leidin\u012f spausdino Karaliau\u010diuje, o paskutiniaisiais jo gyvavimo metais, tai yra 1921-aisiais, \u2013 Klaip\u0117doje. Leid\u0117jais buvo Karaliau\u010diaus misij\u0173 draugija (1823\u20131914) ir Klaip\u0117dos protestanti\u0161kosios lietuvi\u0173 literat\u016bros platinimo draugija \u201eGluosnis\u201c (1921). Leidinys buvo platinamas per Karaliau\u010diaus misij\u0173 draugijos platintojus, remiantis Ma\u017eosios Lietuvos ba\u017enytine organizacija, o nuo 1869 met\u0173 \u2013 per Pr\u016bsijos karali\u0161k\u0105j\u012f pa\u0161t\u0105 prenumeratos b\u016bdu.<\/p>\n

\u00a0Kaip rodo \u0161io laikra\u0161\u010dio leidybos tyrimai, \u201eNusidavimai\u2026\u201c, pasirodydavo kas m\u0117nes\u012f, tiesa, kai kada su pertraukomis. Pa\u010diame leidinyje 1832 metais kruop\u0161\u010diai skelbta informacija apie surinktas l\u0117\u0161as rod\u0117 esant j\u012f pelning\u0105 \u2013 21 taleris u\u017e 1 egz. Iki 1879 m. vienas numeris kainavo vien\u0105 gra\u0161\u012f. Siekdamas sutelkti pastov\u0173 skaitytoj\u0173 b\u016br\u012f, redaktorius J. F. Kelkis ragino i\u0161 anksto susimok\u0117ti u\u017e visus met\u0173 numerius ir \u017ead\u0117jo tokiems prenumeratoriams nuolaid\u0105 \u2013 kitais metais nemokamai duoti du numerius\u2026<\/p>\n

\u00a0Per vis\u0105 laik\u0105 leidin\u012f yra redagav\u0119 de\u0161imt redaktori\u0173. Tai daugiausia buvo dvasininkai, aktyv\u016bs Ma\u017eosios Lietuvos lietuvi\u0173 evangelik\u0173 ra\u0161tijos darbuotojai: Ostermejeris, Kelkis, Neisas, Sturys, Jurk\u0161aitis, Pipiras, Pen\u010diukas, Endriulaitis, \u0160iu\u0161elis ir Redmeris. Keletas j\u0173 yra kil\u0119 i\u0161 Klaip\u0117dos apylinki\u0173 kaim\u0173 arba \u0161iose vietose gyven\u0119: Kristupas Jurk\u0161aitis kunigavo Priekul\u0117je, Jonas Pipiras buvo gim\u0119s \u0160aipi\u0173 kaime, Mikelis \u0160iu\u0161elis \u2013 Anai\u010diuose, Endrikis Endriulaitis buvo Priekul\u0117s evangelik\u0173 kunigas ir parapijos mokykl\u0173 inspektorius, konservatyvus lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jas.<\/p>\n

\u00a0Kuo i\u0161 vis\u0173 redaktori\u0173 i\u0161siskyr\u0117 Johanas Ferdinandas Kelkis?<\/p>\n

\u00a0Jis buvo vienas aktyviausi\u0173 evangeli\u0161kosios lietuvi\u0173 ra\u0161tijos darbuotoj\u0173, poetas, kalbinink\u0173 talkininkas, gyn\u0119s lietuvius nuo germanizacijos. Redaguodamas \u201eNusidavimus\u2026\u201c pirmiausia r\u016bpinosi taisyklinga leidinio kalba ir ra\u0161yba, j\u0105 tais\u0117 pasitardamas su profesoriais Augustu \u0160leicheriu ir Frydrichu Kur\u0161ai\u010diu, pastarajam netgi pad\u0117jo suredaguoti Biblijos leidim\u0105. J.F. Kelkis produktyviai bendradarbiavo su leidyklomis: Hartungo \u2013 Karaliau\u010diuje, Posto \u2013 Til\u017e\u0117je, \u0160r\u0117derio \u2013 Priekul\u0117je, Holco \u2013 Klaip\u0117doje. Reng\u0117 spaudai knygas, sudar\u0117 kalendori\u0173.<\/p>\n

\u00a0J.F. Kelkiui \u017eurnalisto ir vert\u0117jo darbas buvo viso gyvenimo tikslas ir prasm\u0117. Su \u017eymiuoju spaustuvininku Johanu Fridrichu Francu \u0160r\u0117deriu bei kitais talkininkais i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos i\u0161vert\u0117 ir pareng\u0117 spaudai pamoksl\u0173 rinkinius. 1861 metais u\u017e grup\u0117s asmen\u0173 paaukotus pinigus goti\u0161ku raidynu i\u0161spausdino \u201eGiesmeles apie evangelijos prasiplatinim\u0105\u201c, para\u0161\u0117 satyrin\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eViernas Kretingos \u017emogus\u201c ir poem\u0105 \u201eLietuvininkai\u201c. 1866 m. su J. F. \u0160r\u0117deriu i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos i\u0161vert\u0117 ir pareng\u0117 spaudai Johanno Rambacho pamoksl\u0173 rinkin\u012f \u201eApm\u0105stymai apie kent\u0117jimus Kristaus\u201c, 1867 m. \u2013 Heinricho Millerio ir kit\u0173 autori\u0173 pamoksl\u0173 rinkin\u012f \u201eMi\u0161ios\u201c ir kt.<\/p>\n

\u00a01875 metais J.F Kelkis \u012fsteig\u0117 ir dvejus metus redagavo dar vien\u0105 periodin\u012f leidin\u012f apie misijas \u2013 \u201ePasiuntinyb\u0117s lai\u0161kelis\u201c, o paskutiniaisiais gyvenimo metais pareng\u0117 ir M. \u0160erniaus spaustuv\u0117je i\u0161spausdino \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0161kas kelendras ant meto 1877\u201c. \u010cia keliuose straipsneliuose apra\u0161\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos k\u016br\u0117j\u0173 gyvenim\u0105. Sud\u0117tingomis tautin\u0117s priespaudos s\u0105lygomis tokie leidiniai pad\u0117jo prie\u0161intis germanizacijai. Religinio turinio literat\u016bra stiprino tautin\u012f susipratim\u0105, \u0161eimose formavo skaitymo \u012fg\u016bd\u017eius.<\/p>\n

J.F. Kelkis i\u0161vert\u0117 i\u0161 vokie\u010di\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 daug religinio turinio knyg\u0173, redagavo giesmynus, psalmynus, sudar\u0117 atskir\u0105 lietuvi\u0161k\u0173 giesmi\u0173 rinkin\u012f, i\u0161leido \u201eNaujas karo giesmes i\u0161 Pranc\u016bz\u0173 karo\u201c. Nuolat prekiavo savo parengtais lietuvi\u0161kais leidiniais.<\/p>\n

Iki pat mirties bendradarbiavo F. Kur\u0161ai\u010dio redaguojamame laikra\u0161tyje \u201eKeleivis i\u0161 Karaliau\u010diaus\u201c, ra\u0161\u0117 jam straipsnius. Pirmuoju reporta\u017eu lietuvi\u0161kosios \u017eurnalistikos istorijoje laikomas jo reporta\u017eas, pavadintas \u201eMano keliavimas \u012f Berlyn\u0105 bei kas ten nusidav\u0117\u201c. \u0160iame reporta\u017ee pateikiami \u012fsp\u016bd\u017eiai i\u0161 vokie\u010di\u0173 evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios suva\u017eiavimo. Ta\u010diau bene labiausiai reporta\u017eo \u017eanr\u0105 atitinka J. F. Kelkio pasakojimas apie 1854 met\u0173 spalio prad\u017eioje Klaip\u0117d\u0105 nusiaubus\u012f gaisr\u0105, kurio pa\u017ei\u016br\u0117ti Kelkis buvo atjoj\u0119s i\u0161 Kretingal\u0117s.<\/p>\n

\u00a0Cituoju i\u0161trauk\u0105 i\u0161 \u0161io reporta\u017eo: \u201eVakare ketvirtojo oktoberio labai didi v\u0117tra p\u016bt\u0117 ir tai ant septyni\u0173 radosi Klaip\u0117doj ugnis, ir i\u0161g\u0105stingai deg\u0117 per vis\u0105 nakt\u012f ir per vis\u0105 dien\u0105, po tam ir ma\u017ene dvi dali miesto sudeg\u0117, o tai geriausi butai, o tarp t\u0173 did\u017eioji bei puikioji vokie\u010di\u0173 liuteroni\u0161koji ba\u017eny\u010dia, kalvini\u0161koji ba\u017eny\u010dia ir did\u017eioji lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dia, visos miesto \u0161iuil\u0117s, didysis s\u016bdo buts ir svarb\u016bs ra\u0161tai tame, daug mal\u016bn\u0173, daug \u0161pyk\u0117ri\u0173 su didele daugybe visokio tavoro, jav\u0173, lin\u0173, kanapi\u0173, druskos ir taip toliau. Ir kelios \u0161iepys ir reizvalt\u0117s\u2026\u201c (\u0161iuil\u0117s \u2013 mokyklos, s\u016bdas \u2013 teismas, \u0161pyk\u0117riai \u2013 sand\u0117liai, tavoras \u2013 prek\u0117s, \u0161iepys ir reizvalt\u0117s \u2013 prekybiniai ir keleiviniai laivai<\/em>).<\/p>\n

\u00a0J.F. Kelkis yra i\u0161spausdin\u0119s Ma\u017eosios Lietuvos kolonizacij\u0105 smerkian\u010di\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173. Kai Pr\u016bsijoje lietuvi\u0173 kalba i\u0161 mokykl\u0173 buvo pa\u0161alinta (1872\u20131876 m.), dirbdamas parapijin\u0117s mokyklos precentoriumi Kretingal\u0117je Kelkis siunt\u0117 peticijas Pr\u016bsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I bei \u0160vietimo ir kulto ministrui, pra\u0161ydamas bent tikyb\u0105 leisti d\u0117styti lietuvi\u0161kai.<\/p>\n

\u00a0Manoma, jog Johanas Ferdinandas Kelkis i\u0161 redaktoriaus pareig\u0173 pasitrauk\u0117 i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 d\u0117l sveikatos. Apsigyveno pas dukter\u012f Vilhelmin\u0105 ir \u017eent\u0105 Gotlyb\u0105 D\u0117ring\u012f Kisini\u0173 kaime. \u010cia ir mir\u0117 1877 met\u0173 vasario 19 dienos vakare.<\/p>\n

\u00a0Nor\u0117\u010diau pa\u017eym\u0117ti, kad jo mirties registracijos akto kopij\u0105 i\u0161 buvusio Vakar\u0173 Berlyno metrikacijos pirmojo biuro archyvo, Lietuvai nepriklausomyb\u0119 atgavus, pasisteng\u0117 gauti \u017einomas kra\u0161totyrininkas priekuli\u0161kis Kazys Budginas.<\/p>\n

\u00a0Prisimindami ir pagerbdami pirmojo lietuvi\u0161ko laikra\u0161\u010dio leid\u0117jo ir \u0161viet\u0117jo Johano Ferdinando Kelkio bei kit\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos \u0161viesuoli\u0173 atminim\u0105, suvokiame j\u0173 veiklos svarb\u0105 telkiant \u0161io kra\u0161to bei visos Lietuvos visuomen\u0119, siekiant tautos vienyb\u0117s ir laisv\u0117s.<\/p>\n

\u00a0Prana\u0161i\u0161kai pasitvirtina A. \u0160openhauerio ir kit\u0173 m\u0105stytoj\u0173 v\u0117liau i\u0161pl\u0117tota mintis, jog tauta, kuri ne\u017eino savo praeities, tebegyvena savo kartos dabartimi. Ir tik pa\u017einusi savo praeit\u012f, tauta darosi s\u0105moninga.<\/p>\n

\u00a0Johanas Ferdinandas Kelkis buvo gim\u0119s 1801 met\u0173 bir\u017eelio 10 d. Piktup\u0117nuose, Til\u017e\u0117s apskrityje (dabar Piktup\u0117nai priklauso Pag\u0117gi\u0173 savivaldybei). Manoma, kad devyniolikos b\u016bdamas baig\u0117 Karalien\u0117s mokytoj\u0173 seminarij\u0105, \u012fkurt\u0105 netoli \u012esruties (nuo 1946 m. Zelionyj Bor, Kaliningrado sritis). Gav\u0119s mokytojo diplom\u0105 trisde\u0161imt vienus metus dirbo precentoriumi tuomet\u0117s Pakaln\u0117s apskrities \u012es\u0117s (dabar Pri\u010daly, Kaliningrado sr.) parapijin\u0117je mokykloje. \u012es\u0117 buvo nedidelis \u017evej\u0173 kaimelis prie Kur\u0161i\u0173 mari\u0173, jo gyventojai ilgai i\u0161laik\u0117 senuosius tikybos papro\u010dius. 1848 met\u0173 statistikos duomenimis i\u0161 1731 parapijie\u010dio lietuvi\u0161kai kalb\u0117jo 1379.<\/p>\n

\u00a01851 metais Pr\u016bsijos kaizerin\u0117 vald\u017eia panaikino \u012es\u0117s parapijin\u0117s mokyklos mokytojo viet\u0105, ir J. F. Kelkis persik\u0117l\u0117 \u012f Kretingal\u0119. Be tiesioginio mokytojo darbo, jis \u010dia \u012fsteig\u0117 stojantiesiems \u012f kunig\u0173 seminarij\u0105 parengiamuosius kursus. Anuomet Kretingal\u0117je jau buvo pastatyta nauja akmenin\u0117 ba\u017eny\u010dia. Jos klebonas Gabrielis Engelis su \u0161viesiais kunigais k\u0117l\u0117 bals\u0105 prie\u0161 vokietinim\u0105, o lankantis Vokietijos karaliui, \u012fteik\u0117 jam protesto lai\u0161k\u0105. Kretingal\u0117, kaip ir visa Klaip\u0117dos apskritis, ilg\u0105 laik\u0105 buvo lietuvi\u0161kiausia Pr\u016bsijos karalyst\u0117je. Tod\u0117l J. F. Kelkiui \u010dia atsiv\u0117r\u0117 platesn\u0117 erdv\u0117 lietuvi\u0161kai veiklai. Jis da\u017enai lankydavosi Klaip\u0117doje, \u0117m\u0117 bendradarbiauti vietin\u0117je spaudoje, vert\u0117 ir reng\u0117 spaudai religinius tekstus. Ta\u010diau XIX a. antrojoje pus\u0117je ir \u010dia prasid\u0117jo intensyvi germanizacija. Tada J. F. Kelkis para\u0161\u0117 peticij\u0105, pra\u0161ydamas tikyb\u0105 mokyklose leisti d\u0117styti lietuvi\u0173 kalba ir nusiunt\u0117 j\u0105 Pr\u016bsijos Seimo deputatui nuo Klaip\u0117dos ir \u0160ilut\u0117s apskrities E. V. Berbomui. Deja, peticija nepad\u0117jo.<\/p>\n

\u00a0Ma\u017eosios Lietuvos ra\u0161ytinio paveldo savitumas i\u0161 \u0161i\u0173 dien\u0173 visuomen\u0117s reikalauja ypatingos pagarbos \u2013 jis turi b\u016bti saugomas nepakitusia forma, skleid\u017eiamas ir apm\u0105stomas, nes jo svarba daugeliu atvej\u0173 teb\u0117ra reik\u0161minga.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, 2012 Nr.10-11<\/em><\/strong><\/p>\n

ILIUSTRACIJOS:<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

J.F. Kelkis<\/em><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u201eNusidavimai…\u201c, 1832 Nr. 7 (i\u0161 D. Kauno knygos \u201eMa\u017eosios Lietuvos knyga\u201c, 1996, p. 266)\u00a0 <\/em><\/p>\n

\u00a0\"\"<\/em><\/p>\n

J.F. Kelkio ir jo \u017emonos Justinos Vilhelminos (gim. Alzuhn) kapai <\/em><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u201ePasiuntinyst\u0117s lai\u0161kelis<\/a>\u201c, 1875 Nr.1 (i\u0161 www.epaveldas.lt<\/a>) <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u00a0\u00a0\u00a0Pernai min\u0117jome lietuvi\u0161kos \u017eurnalistikos pradininku laikomo Johano Ferdinando Kelkio (vok. Kelch) 210-\u0105sias gimimo metines, \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelyje\u201c, 2011 Nr.10-11 spausdinome jo satyrin\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eViernas Kretingos \u017emogus\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[377],"class_list":["post-3755","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-johanas-ferdinandas-kelkis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3755","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3755"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3755\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5121,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3755\/revisions\/5121"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3755"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3755"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3755"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}