{"id":3833,"date":"2017-03-19T20:59:20","date_gmt":"2017-03-19T18:59:20","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3833"},"modified":"2017-03-21T21:03:14","modified_gmt":"2017-03-21T19:03:14","slug":"musu-rastijos-pradininkai-buvo-reformatoriai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/musu-rastijos-pradininkai-buvo-reformatoriai\/","title":{"rendered":"M\u016bs\u0173 ra\u0161tijos pradininkai buvo reformatoriai"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.gargzdai.lt\/musu-rastijos-pradininkai-buvo-reformatai\/<\/a><\/p>\n

\u0160iemet daugelis pasaulio krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 \u0161ven\u010dia 500-\u0105sias Reformacijos metines. Jos prad\u017eia \u20131517 metai, kai Martynas Liuteris prie Vitenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0117 savo garsi\u0105sias tezes, kuriose k\u0117l\u0117 \u012fsiskaud\u0117jusias ano meto katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios ir Vakar\u0173 Europos visuomen\u0117s problemas. Tos tez\u0117s paskatino diskusij\u0105 apie krik\u0161\u010dioni\u0173 religijos postulatus ir pagyvino socialinius, ekonominius, politinius poky\u010dius religiniame ir kult\u016briniame gyvenime. B\u016btina pa\u017eym\u0117ti, jog Vokietijoje kil\u0119s Reformacijos s\u0105j\u016bdis, netrukus pasiek\u0119s ir Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119, yra glaud\u017eiai susij\u0119s su lietuvi\u0173 kalbos, tauti\u0161kumo ir valstybingumo stiprinimu.<\/strong><\/p>\n

\"\"\u2013 Kiekviena epocha vis kitaip perskaitys Donelait\u012f, \u2013 mano Edita. \u2013 Nenuostabu, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 lietuvis, skaitydamas \u201eMetus\u201c, daugelio \u017eod\u017ei\u0173 nebesupranta. Ta\u010diau tai ne Donelai\u010dio kalt\u0117, nes m\u016bs\u0173 kalba jau daug ko netekusi… Be to, daugelis i\u0161 viso neskaito. Donelait\u012f, kok\u012f supratau gyvenant\u012f savo aplinkoje tarp vy\u017eot\u0173 b\u016br\u0173, skyriau moksleiviams bei literat\u016bros mokytojams, ta\u010diau kol kas atsako i\u0161 j\u0173 pus\u0117s nesulaukiau.<\/span><\/em><\/p>\n

\n

\n

<\/p>\n

Lietuvi\u0161kas ra\u0161tas, pirmosios lietuvi\u0161kos knygos ir spauda atsirado Ma\u017eojoje Lietuvoje. T\u0105 l\u0117m\u0117 visas kompleksas istorini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, viena j\u0173 \u2013 Reformacija, kurios esm\u0117 pagrindin\u0117se Martyno Liuterio tez\u0117se: religijos dalykus visiems paprastiems \u017emon\u0117ms reikia ai\u0161kinti tik j\u0173 gimt\u0105ja kalba, o ba\u017eny\u010diose liturgij\u0105 atlikti tautin\u0117mis kalbomis. Netrukus, 1526 m., Karaliau\u010diuje pamokslai prad\u0117ti sakyti lietuvi\u0161kai, nuo 1532-\u0173j\u0173 reguliariai laikytos lietuvi\u0161kos pamaldos. I\u0161spausdinti liturgij\u0173, katekizm\u0173, giesmyn\u0173, evangelij\u0173 lietuvi\u0161ki vertimai, pamoksl\u0173 rinkiniai. Naujoms id\u0117joms plisti Did\u017eiojoje Lietuvoje pad\u0117jo po studij\u0173 Vakar\u0173 universitetuose gr\u012f\u017e\u0119 lietuviai.<\/p>\n

\u017dymieji Reformacijos id\u0117j\u0173 skleid\u0117jai \u2013 Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Ma\u017evydas, Kristijonas Donelaitis \u2013 m\u016bs\u0173 kra\u0161tiet\u0117s ra\u0161ytojos Editos BARAUSKIEN\u0116S knyg\u0173 herojai. Tad ir kreipiuosi \u012f j\u0105, kad m\u016bs\u0173 laikra\u0161\u010dio skaitytojams suprantamiau primint\u0173, kaip Martyno Liuterio pasek\u0117jams pavyko i\u0161judinti Vakar\u0173 Europ\u0105 i\u0161 Viduram\u017ei\u0173 s\u0105stingio.<\/p>\n

\u2013 Augustinie\u010di\u0173 vienuolis Martynas Liuteris, ilgai ie\u0161koj\u0119s kelio prie Dievo, \u012f savo paie\u0161kas atsakym\u0105 rado \u0160ventajame Ra\u0161te, kur para\u0161yta, kad \u017emogus nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 ir dvasin\u0119 ramyb\u0119 gali rasti tik per Dievo malon\u0119, o s\u0105lyga labai paprasta: \u0161irdingai atgailauti d\u0117l savo klaid\u0173, susiderinti su tuo, kur\u012f nuskriaudei ar pa\u017eeminai, ir Dievas tau i\u0161ties pagalbos rank\u0105. Mat j\u012f labai papiktino tuokart u\u017e pinigus platinamos indulgencijos, tarytum jos b\u016bt\u0173 bilietai \u012f dang\u0173. Ka\u017ekas gi tur\u0117jo i\u0161dr\u012fsti ir garsiai pasakyti, jog tai n\u0117ra tikras kelias \u012f \u017eemi\u0161k\u0105 sielos ramyb\u0119, \u2013 tikina Edita.<\/p>\n

Prie\u0161 imdamasi ra\u0161yti nauj\u0105 istorin\u012f roman\u0105, ji yra i\u0161studijavusi \u0161imtus mokslo archyvini\u0173 \u0161altini\u0173.<\/p>\n

\u2013 Mano pagrindin\u0117 tema \u2013 Ma\u017eoji Lietuva ir jos \u017emon\u0117s. Ra\u0161ydama apie pr\u016bs\u0173, kur\u0161i\u0173, lietuvi\u0173 ir \u017eemai\u010di\u0173 krik\u0161t\u0105, siekiau paliesti skaud\u017ei\u0105 taut\u0173 i\u0161nykimo tem\u0105. Nei pr\u016bs\u0173, nei j\u0173 kalbos neb\u0117ra. Kur\u0161iai i\u0161nyko kaip debesys nuo dangaus. \u017demai\u010diai su lietuviais i\u0161liko. Kiek ilgam?<\/p>\n

Pasak Editos, turime atiduoti tinkam\u0105 duokl\u0119 paskutiniajam krik\u0161\u010dioni\u0161ko kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino magistrui Albrechtui, kuris d\u0117l valdymo reikal\u0173 patarimo kreip\u0117si \u012f dvasinink\u0105 reformatori\u0173 Martyn\u0105 Liuter\u012f. \u0160is nukariautus pr\u016bsus ir lietuvius patar\u0117 prie Dievo atvesti ne per krauj\u0105, o pasaulietin\u0117s valstyb\u0117s pagrindu. Susik\u016br\u0117 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117. Magistrui teko ie\u0161koti mokyt\u0173 vyr\u0173, kurie, mok\u0117dami t\u0173 taut\u0173 kalbas, gal\u0117t\u0173 i\u0161versti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, katekizm\u0105, giesmynus praktiniam naudojimui. Tokiu b\u016bdu lietuviai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis atsid\u016br\u0117 Karaliau\u010diuje. Pirmajam buvo patik\u0117tas universiteto steigimas, antrasis, i\u0161mokslintas kunigaik\u0161\u010dio l\u0117\u0161omis, paskirtas profesoriumi. Martynas Ma\u017evydas, taip pat jo globotas, pareng\u0117 \u201eKatekizm\u0105\u201c lietuvi\u0173 kalba. Pirmoji lietuvi\u0161ka knyga i\u0161leista paties kunigaik\u0161\u010dio Albrechto r\u016bpes\u010diu ir ka\u0161tais.<\/p>\n

Kitas svarbus Reformacijos id\u0117j\u0173 aspektas \u2013 atsigr\u0119\u017eimas \u012f \u017emog\u0173, jo reikmi\u0173 i\u0161k\u0117limas ir jo teisi\u0173 bei laisvi\u0173 skelbimas. Taigi, Reformacija skatino demokrati\u0161kumo raid\u0105, ji buvo savalaik\u0117 ir b\u016btina.<\/p>\n

Istorinio romano \u201e\u017dodi, nekrisk ant akmens\u201c autor\u0117 E. Barauskien\u0117 apgailestauja, jog dabar \u017emon\u0117s ne\u012fsiklauso \u012f did\u017eio m\u016bs\u0173 dvasin\u0117s kult\u016bros puosel\u0117tojo Martyno Ma\u017evydo \u017eod\u017eius: \u201eImkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit…\u201c Ma\u017evydo kalba klasikin\u0117, to niekas ir \u0161iandien nepaneigs.<\/p>\n

\u2013 Nekult\u016bringa, tamsi tauta, kuri nepa\u017e\u012fsta pamaldumo. Garsusis lietuvi\u0173 semiotikas Algirdas Julius Greimas, \u017evilgter\u0117j\u0119s \u012f kai kurias m\u016bs\u0173 \u0161iandienos televizijos laidas, kur \u017emogaus likim\u0105 valdo raganos, o kai kas atlaid\u0173 keliauja u\u017e \u0161imt\u0173 kilometr\u0173, nejausdami, jog Dievas yra j\u0173 pa\u010di\u0173 \u0161irdyse, tikriausiai pasakyt\u0173: \u201etikri viduram\u017eiai\u201c, \u2013 m\u0105sto Edita. \u2013 Ir mes dvasin\u0117je plotm\u0117je, regis, netoli tenu\u0117jome.<\/p>\n

Lietuvos mokslininkai yra daug nusipeln\u0119 tyrin\u0117dami Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 ir jos \u0161viesul\u012f Kristijon\u0105 Donelait\u012f, suk\u016brus\u012f nesugriaunam\u0105 paminkl\u0105 lietuvi\u0173 kalbai \u2013 poem\u0105 \u201eMetai\u201c. Teisyb\u0117s d\u0117lei turime pasakyti, jog paminkl\u0105 \u201eMet\u0173\u201c autoriui \u2013 roman\u0105 \u201eTolminkiemio sodininkas\u201c \u2013 para\u0161\u0117 provincijoje gyvenanti m\u016bsi\u0161k\u0117 autor\u0117 E. Barauskien\u0117. Klausiu, kaip ji pati vertina savo knyg\u0105, pernai apdovanot\u0105 originaliu Kristijono Donelai\u010dio medaliu \u201e\u0160irdings brolau\u201c.<\/p>\n

\u2013 Kiekviena epocha vis kitaip perskaitys Donelait\u012f, \u2013 mano Edita. \u2013 Nenuostabu, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 lietuvis, skaitydamas \u201eMetus\u201c, daugelio \u017eod\u017ei\u0173 nebesupranta. Ta\u010diau tai ne Donelai\u010dio kalt\u0117, nes m\u016bs\u0173 kalba jau daug ko netekusi… Be to, daugelis i\u0161 viso neskaito. Donelait\u012f, kok\u012f supratau gyvenant\u012f savo aplinkoje tarp vy\u017eot\u0173 b\u016br\u0173, skyriau moksleiviams bei literat\u016bros mokytojams, ta\u010diau kol kas atsako i\u0161 j\u0173 pus\u0117s nesulaukiau. Kita vertus, \u017eodis gi nekrenta ant akmens, jis pataiko \u012f skaitan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdis, palie\u010dia j\u0173 jausmus, pagilina \u017einias. Apskritai, neskaitymas niekam neteikia garb\u0117s. \u0160tai jau ir \u0161iandieniniai darbdaviai siun\u010dia \u017eini\u0105, kad pirmenyb\u0117 teikiama ra\u0161tingoms, apsiskai\u010diusioms ir k\u016brybingoms asmenyb\u0117ms. \u012e tai tur\u0117s atsiliepti ir mokyklos, ir universitetai.<\/p>\n

Reformacijos 500-me\u010dio sukak\u010diai Vatikane sudaryta bendra liuteron\u0173 ir katalik\u0173 komisija pareng\u0117 dokument\u0105 \u201eNuo konflikto iki bendryst\u0117s\u201c. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, \u0161i sukaktis minima mokslo, kult\u016bros ir \u0161vietimo \u012fstaigose, savivaldyb\u0117se, protestanti\u0161kose bendruomen\u0117se ir ba\u017eny\u010diose. Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija Vilniuje inicijuoja paminklo statyb\u0105 reformacijos veik\u0117jams Lietuvoje.<\/p>\n

\u2013 \u0160iomis dienomis Priekul\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 bendruomen\u0117je ta tema kalb\u0117jom\u0117s apie daugel\u012f dalyk\u0173, \u2013 sako E. Barauskien\u0117. \u2013 Klaip\u0117dos universiteto profesorius Helmutas Arna\u0161ius ai\u0161kino istorines krik\u0161\u010dionyb\u0117s reformacijos \u0161aknis ir pasekmes. Prisimin\u0117me m\u016bs\u0173 ra\u0161to, kult\u016bros veik\u0117jus, savo darbus skyrusius visai Lietuvai. Papasakojau apie vien\u0105 ry\u0161kiausi\u0173 lietuvinink\u0173 Vilhelm\u0105 Gaigalait\u012f, kuris, kunigaudamas Priekul\u0117je, r\u016bpinosi tikin\u010di\u0173j\u0173 patrioti\u0161kumu, gimtosios kalbos puosel\u0117jimu, steig\u0117 prieglaudas na\u0161lai\u010diams ir seneliams, leido lietuvi\u0161kus laikra\u0161\u010dius. Vien ko verti jo \u017eod\u017eiai: \u201e\u017dmogus be kar\u0161tos meil\u0117s savo t\u0117vynei yra apgail\u0117tinas, kadangi jam tr\u016bksta brangiausi\u0173 turt\u0173\u201c.<\/p>\n

Pasak Editos, kartais \u012f nevilt\u012f varo \u017emoni\u0173 ne\u017einojimas, dar blogiau nenoras \u012fsigilinti \u012f savo istorij\u0105 visapusi\u0161kai.<\/p>\n

\u2013 Akibrok\u0161tas Ma\u017eosios Lietuvos at\u017evilgiu,\u00a0\u2013 sako ji, \u2013 kad Nacionalinei ekspedicijai plaukiant Nemunu \u017eemyn nebuvo pasakyta, jog \u010dia buvo Jagomasto spaustuv\u0117, kurioje leistas laikra\u0161tis \u201eVarpas\u201c. \u010cia \u012fkurta lietuvi\u0173 draugija \u201eBirut\u0117\u201c, kurios ne vienas narys 1918 m. lapkri\u010dio 30 d. pasira\u0161\u0117 Til\u017e\u0117s akt\u0105, kuriuo remiantis Versalio sutartimi Klaip\u0117dos kra\u0161tas autonomin\u0117mis teis\u0117mis buvo perduotas valdyti Lietuvai.<\/p>\n

Kalb\u0117josi Aldona VAREIKIEN\u0116<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.gargzdai.lt\/musu-rastijos-pradininkai-buvo-reformatai\/ \u0160iemet daugelis pasaulio krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 \u0161ven\u010dia 500-\u0105sias Reformacijos metines. Jos prad\u017eia \u20131517 metai, kai Martynas Liuteris prie Vitenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0117 savo garsi\u0105sias tezes, kuriose k\u0117l\u0117 \u012fsiskaud\u0117jusias ano meto katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios ir Vakar\u0173 Europos visuomen\u0117s problemas. Tos tez\u0117s paskatino diskusij\u0105 apie krik\u0161\u010dioni\u0173 religijos postulatus ir pagyvino socialinius, ekonominius, politinius poky\u010dius religiniame ir kult\u016briniame gyvenime. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3833","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3833","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3833"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3833\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3835,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3833\/revisions\/3835"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3833"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3833"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3833"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}