{"id":3840,"date":"2017-03-11T22:50:24","date_gmt":"2017-03-11T20:50:24","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3840"},"modified":"2017-03-24T22:53:07","modified_gmt":"2017-03-24T20:53:07","slug":"baznycios-ir-valstybes-santykiai-pagal-lietuvos-konstitucija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/baznycios-ir-valstybes-santykiai-pagal-lietuvos-konstitucija\/","title":{"rendered":"Ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s santykiai pagal Lietuvos Konstitucij\u0105"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Tada, 1990 m. kovo 11-\u0105j\u0105, balsavus u\u017e Lietuvos Nepriklausomyb\u0119 ir po to pasira\u0161ius akt\u0105 D\u0117l Lietuvos Respublikos nepriklausomos valstyb\u0117s atstatymo, dar ne visai supratau, koks darbas laukia, kad aktas nelikt\u0173 tik deputat\u0173 para\u0161ais i\u0161margintas popieriaus lapas. <!--more--><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignleft size-thumbnail wp-image-3841\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/liudvikas-narcizas-rasimas-rasimavicius-65765152-150x150.jpg\" alt=\"\" width=\"150\" height=\"150\" \/>Reik\u0117jo, kad t\u0105 dokument\u0105 pripa\u017eint\u0173 kitos valstyb\u0117s, o tam reik\u0117jo perimti sien\u0173 apsaug\u0105, atkurti okupant\u0173 panaikintas lietuvi\u0161kas \u012fstaigas, policij\u0105, kariuomen\u0119, apsispr\u0119sti d\u0117l per okupacin\u012f laikotarp\u012f u\u017epl\u016bdusi\u0173 kolonist\u0173 pilietyb\u0117s, atkurti ambasadas u\u017esienyje ir visa, be ko nepriklausoma valstyb\u0117 negali egzistuoti. U\u017e nugaros jaut\u0117me ne tik did\u017eiul\u0119 lietuvi\u0173 tautos param\u0105, vis\u0173 Lietuvoje veikusi\u0173 tradicini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 param\u0105, bet ir trukd\u017eius t\u0173, kurie netik\u0117jo nepriklausomos Lietuvos valstybe, jau nekalbant apie okupant\u0173 vykdom\u0105 blokad\u0105, kruvinus j\u0173 i\u0161puolius ar karin\u0117s j\u0117gos panaudojim\u0105. O ir Atkuriamajame Seime nebuvo ramu. K\u016br\u0117si tikros ar dirbtin\u0117s (okupant\u0173 inspiruotos) partijos, o t\u0173 partij\u0173 pavadinimai da\u017enai tik sl\u0117p\u0117 tikruosius j\u0173 tikslus. Pagaliau buvo pasiekta, kad Auk\u0161\u010diausioji Taryba \u2013 Atkuriamasis Seimas pasidar\u0117 neveiksnus. Pasi\u0161alinus tam tikram deputat\u0173 skai\u010diui i\u0161 pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117s, \u012fstatym\u0173 priimti nebuvo galima. Kurti \u012fvairiausi planai, kaip pad\u0117t\u012f pakeisti, o kai kas jau d\u017eiaug\u0117si, kad sugr\u012f\u017etame \u012f Vakaruose taip pam\u0117gto Gorba\u010diovo gl\u0117b\u012f su jo \u201eperestroikos\u201c atnaujinta SSRS. Vis tik prasid\u0117jo neformalios derybos tarp atskir\u0173 parlamentar\u0173 grupi\u0173 ir pavyko sutarti, kad reikia para\u0161yti ir pateikti Tautos referendumui Konstitucij\u0105, paruo\u0161ti Seimo ir Prezidento rinkim\u0173 \u012fstatym\u0105 ir tada Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 Taryb\u0105 \u2013 Atkuriam\u0105j\u012f Seim\u0105 paleisti, kai tik Vilniuje susirinks naujai i\u0161rinkti Seimo nariai. Skeptik\u0173 netr\u016bko, o ir jau atvir\u0173 (kas gal\u0117jo pagalvoti!) nepriklausomyb\u0117s prie\u0161inink\u0173, kurie jau dr\u0105siai \u012f akis sak\u0117: \u201eTai k\u0105, pagaliau prisi\u017eaid\u0117te nepriklausomyb\u0119?!\u201c Vienus \u012ftikinome, kiti netik\u0117jo, kad sugeb\u0117sime para\u0161yti Konstitucij\u0105 ir rinkim\u0173 \u012fstatymus, tad nutar\u0117 \u017ei\u016br\u0117ti, kas bus toliau, bet parlamente v\u0117l prasid\u0117jo normalus darbas, priimant tik tuos \u012fstatymus, d\u0117l kuri\u0173 S\u0105j\u016bd\u017eio ir buvusios kompartijos remti deputatai sutar\u0117 i\u0161 anksto. Susidar\u0117 jokiais teis\u0117s aktais neformalizuotos dvi \u2013 rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 ir Konstitucijos ra\u0161ymo \u2013 grup\u0117s. A\u0161 dalyvavau dvylikos asmen\u0173 grup\u0117je, kuri para\u0161\u0117 Konstitucij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0\u0160iandien kai kada i\u0161girstame priekai\u0161t\u0173, kod\u0117l Ba\u017eny\u010dios atstovai kalba Seime, mokyklose mokoma tikybos, nors Konstitucijoje ba\u017eny\u010dia neva yra atskirta nuo valstyb\u0117s. Tikrumoje taip n\u0117ra. Po gan ilg\u0173 diskusij\u0173 \u0161iuo klausimu jau vieningai buvo sutarta, kad Ba\u017eny\u010dios ir Valstyb\u0117s santykiai Konstitucijoje bus pateikti kaip partneryst\u0117s santykiai: jos bendradarbiaus,\u00a0 Ba\u017eny\u010dia bus lojali Valstybei, o Valstyb\u0117 \u2013 Ba\u017eny\u010diai, ir nesiki\u0161 \u012f viena kitos valdym\u0105. Taip Konstitucijoje atsirado nuostata, kad Valstyb\u0117 garantuoja minties ir tik\u0117jimo laisv\u0119 (26 str.), jeigu tik tuo nebus prisidengiama piktavali\u0161kiems veiksmams pateisinti (27 str.). \u0160iandien visaip bandoma vienos lyties asmen\u0173 bendr\u0105 gyvenim\u0105 prilyginti santuokai, nors Konstitucija \u0161eimos ir santuokos s\u0105vok\u0173 nesutapatina. Pagal Konstitucijos 38 straipsn\u012f valstyb\u0117 pati reguliuoja \u0161eimos nari\u0173 tarpusavio santykius, kada jie atsirado i\u0161 santuokos, o pati santuoka sudaroma \u201elaisvu vyro ir moters susitarimu\u201c (38 str. 3 d.). Visus kitus asmen\u0173 \u0161eimyninius santykius Konstitucija palieka laisvai spr\u0119sti patiems asmenims susitarim\u0173 ar ra\u0161ytini\u0173 sutar\u010di\u0173 pagrindu. Koki\u0105 form\u0105 pasirinks \u2013 j\u0173 pa\u010di\u0173 reikalas, taigi \u010dia n\u0117ra jokios diskriminacijos. Valstyb\u0117 registruoja santuok\u0105, gimim\u0105 ir mirt\u012f, bet kartu pripa\u017e\u012fsta ir ba\u017enytin\u0119 santuokos registracij\u0105 (38 str. 4 d.). Nors valstybin\u0117s mokyklos ir aukl\u0117jimo \u012fstaigos Lietuvoje yra pasaulietin\u0117s, t\u0117v\u0173 pageidavimu jose mokoma ir tikybos (40 str.). Did\u017eiausias darbas vyko sprend\u017eiant, o kaip \u012fteisinti Ba\u017eny\u010dios ir Valstyb\u0117s nesiki\u0161im\u0105 \u012f viena kitos valdymo reikalus, kada Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui teis\u0119 kreiptis \u012f teism\u0105, jeigu tik jis mano, kad pa\u017eeistos jo laisv\u0117s ar konstitucin\u0117s teis\u0117s (30 str.), kokias ba\u017eny\u010dias Lietuvoje apima Konstitucijoje naudojamas \u017eodis <em>Ba\u017eny\u010dia<\/em>. Buvo sutarta patikslinti \u2013 \u00a0\u201etradicines ba\u017eny\u010dias\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0Man studijuojant, be kit\u0173, buvo dvi disciplinos \u2013 Politini\u0173 teorij\u0173 istorija ir Lietuvos valstyb\u0117s ir teis\u0117s istorija, kurios tiesiogiai min\u0117jo ir tik\u0117jimo Lietuvoje bei Pr\u016bsijoje reikalus. Jas d\u0117st\u0117 dar prie\u0161kario laik\u0173 d\u0117stytojai (prof. K. Jablonskis, doc. K. Doma\u0161evi\u010dius) ir a\u0161 tuos dalykus i\u0161studijavau ir studijuoju iki \u0161iol. Be Romos katalik\u0173 tikybos lietuviai dar nuo Martyno Liuterio Reformacijos laik\u0173 pla\u010diai praktikavo evangelik\u0173 liuteron\u0173, o kiek v\u0117liau ir reformatoriaus Jono Kalvino evangelik\u0173 reformat\u0173 tikyb\u0105. Pastaroji savo metu buvo glaud\u017eiai susijusi su valstybe, buvo jos proteguojama, o tai, kaip buvome mokomi, galiausiai l\u0117m\u0117 kalvinistin\u0117s reformacijos pralaim\u0117jim\u0105 Lietuvoje. Supami bizanti\u0161kosios ba\u017eny\u010dios rytuose, evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 skandinav\u0173 kra\u0161tuose ir Pr\u016bsijoje, kalvinistai tiesiog d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negal\u0117jo giliau \u012fleisti \u0161akn\u0173 Lietuvoje ir \u0161iandien kompakti\u0161kai pasiliko tik nedidele salele Bir\u017e\u0173 kra\u0161te ir keliose kitose vietov\u0117se. Skuodo apylinki\u0173 pakra\u0161tys jau liuteroni\u0161kas. Pr\u016bsijos Lietuvoje, apimant ir Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, bei visoje Papr\u016bs\u0117je \u2013 Palangoje, Kretingoje, \u0160ilal\u0117je, Taurag\u0117je, Jurbarke, \u0160akiuose, Vilkavi\u0161kyje, Marijampol\u0117je, Kybartuose, Kalvarijoje ir \u0161iandien evangelikai liuteronai sudaro nema\u017e\u0105 gyventoj\u0173 dal\u012f. Nors \u0161ios reformacin\u0117s Ba\u017eny\u010dios Lietuvoje yra priskiriamos prie tradicini\u0173, minint Reformacijos penki\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 jubiliej\u0173, per televizij\u0105 kalban\u010dios profesor\u0117s niekaip negali atsipl\u0117\u0161ti nuo sovietini\u0173 dogm\u0173 ir vis\u0173 pirma kunigus (Martyn\u0105 Ma\u017evyd\u0105, Jon\u0105 Bretk\u016bn\u0105, Kristijon\u0105 Donelait\u012f ir kt. ) siekia paversti pasaulie\u010diais, o j\u0173 darbus, para\u0161ytus ar paskelbtus lietuvi\u0161kus tekstus, glaud\u017eiai susijusius su tik\u0117jimu, \u2013 pasaulietiniais. Nors katalik\u0173 ar evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios tarp savo kunig\u0173 turi rimt\u0173 mokslinink\u0173, \u012f vie\u0161us renginius \u0161iandien jie beveik nekvie\u010diami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0Bet gr\u012f\u017ekime prie Konstitucijos. Reformacijas visose srityse lydi kontrreformacijos. Lietuvoje atsirado ir kit\u0173 religini\u0173 organizacij\u0173, kurios yra pasista\u010diusios savo maldos namus ir turi tam tikr\u0105 atram\u0105 visuomen\u0117je. Teko aptarti ir j\u0173 status\u0105 nurodant, kad j\u0173 mokymas ar apeigos neturi prie\u0161tarauti \u012fstatymui ir dorai (43 str. 1 d.). Ir pagaliau buvo sutarta, kaip padaryti, kad valstyb\u0117 per savo vald\u017ei\u0105, kuri\u0105 Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb\u0117 ir Teismas (5 str. 1 d.) niekaip negal\u0117t\u0173 ki\u0161tis \u012f Ba\u017eny\u010dios valdym\u0105, o Ba\u017eny\u010dia \u2013 \u012f valstyb\u0117s valdym\u0105. Penktojo straipsnio redakcijoje atsirado nuostata, kad vald\u017eios galias riboja Konstitucija (5 str. 2 d.), o keturiasde\u0161imt tre\u010diajame straipsnyje atsirado nuostata, ko negali daryti Valstyb\u0117s vald\u017eios vykdytojai, nes Ba\u017eny\u010dios ar religin\u0117s organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (43 str. 4 d.). Taigi, nors kiekvienas asmuo d\u0117l savo teisi\u0173 ar laisvi\u0173 gali kreiptis \u012f teism\u0105, teism\u0173 galias gin\u010duose d\u0117l to, kaip Ba\u017eny\u010dios tur\u0117t\u0173 tvarkytis, riboja Konstitucija. T\u0105 sprend\u017eia Ba\u017eny\u010dios vadovyb\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0Kovo 11-oji neatsirado pati savaime. \u012e j\u0105 ved\u0117 lietuvi\u0173 Tautos krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas, daugyb\u0117s kunig\u0173 pasiaukojamas darbas ir kan\u010dios, mirtys okupant\u0173 kal\u0117jimuose ir tremtyje, pagaliau buvimas kartu su mumis parlamente, kada realiai reik\u0117jo susitaikyti su galima mirtimi ir tik\u0117tis tik Dievo pagalbos. Saugokime tai, k\u0105 suk\u016br\u0117 visa Tauta. Su Kovo 11-osios \u0161vente!<\/p>\n<p><strong><em>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/em><\/strong><\/p>\n<p><strong><em>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0Liudvikas Narcizas Rasimavi\u010dius-Rasimas<\/em><\/strong><\/p>\n<p><strong><em>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, 2017 Nr.3<\/em><\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tada, 1990 m. kovo 11-\u0105j\u0105, balsavus u\u017e Lietuvos Nepriklausomyb\u0119 ir po to pasira\u0161ius akt\u0105 D\u0117l Lietuvos Respublikos nepriklausomos valstyb\u0117s atstatymo, dar ne visai supratau, koks darbas laukia, kad aktas nelikt\u0173 tik deputat\u0173 para\u0161ais i\u0161margintas popieriaus lapas.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3840","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3840","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3840"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3840\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3842,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3840\/revisions\/3842"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3840"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3840"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3840"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}