{"id":3865,"date":"2017-04-03T08:25:48","date_gmt":"2017-04-03T05:25:48","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3865"},"modified":"2017-04-03T08:26:10","modified_gmt":"2017-04-03T05:26:10","slug":"tomas-sernas-dabartine-lietuva-yra-antrinis-reformacijos-produktas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/tomas-sernas-dabartine-lietuva-yra-antrinis-reformacijos-produktas\/","title":{"rendered":"TOMAS \u0160ERNAS: \u201eDABARTIN\u0116 LIETUVA YRA ANTRINIS REFORMACIJOS PRODUKTAS\u201c"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-04-03-tomas-sernas-dabartine-lietuva-yra-antrinis-reformacijos-produktas\/157454<\/a><\/p>\n

\u0160iemet minime Reformacijos 500 met\u0173 jubiliej\u0173. Ta proga su Evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Lietuvoje generaliniu superintendentu Tomu \u0160ernu kalb\u0117jom\u0117s apie \u0161ios ba\u017eny\u010dios praeit\u012f ir dabart\u012f Lietuvoje, protestanti\u0161k\u0105 valstyb\u0117s samprat\u0105, sritis, kuriose Lietuvai svarbiausia reformuotis.<\/em><\/p>\n

Minime Reformacijos 500 met\u0173 jubiliej\u0173. Norisi \u0161\u012f \u012fvyk\u012f pamatyti Lietuvos kontekste. XVI a. lietuvybe suinteresuoti LDK didikai protestantizm\u0105 mat\u0117 kaip galimyb\u0119 kurti nuo Lenkijos nepriklausom\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 kult\u016br\u0105. Mikalojaus Radvilos Juodojo iniciatyva suburtas autori\u0173 kolektyvas, prie kurio <\/strong>prisid\u0117jo ir<\/strong> Andrius <\/strong>Volanas, para\u0161\u0117 veikal\u0105 \u201eLenko pasikalb\u0117jimas su lietuviu\u201c, protestantai Radvilos Liublino Seime der\u0117josi d\u0117l palankesni\u0173 s\u0105lyg\u0173 Lietuvai unijoje. Be to, \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 buvo ver\u010diamos knygos, Reformacijos d\u0117ka suaktyv\u0117jo kult\u016briniai ry\u0161iai su Vakar\u0173 ir Vidurio Europa. Kok\u012f Reformacijos Lietuvoje pasiekim\u0105 J\u016bs laikote svarbiausiu ir reik\u0161mingiausiu?<\/strong><\/p>\n

K\u0105 mes suvokiame kaip Reformacij\u0105? Nuo ko ji prasid\u0117jo ir kod\u0117l? Jeigu mes suvokiame, kad tai buvo rimtas krik\u0161\u010dioni\u0161kos tik\u0117jimo s\u0105mon\u0117s pertvarkymas, reforma, tiesos ie\u0161kojimas, tai tikime, kad tai kilo i\u0161 Biblijos, \u0160ventojo Ra\u0161to. Dievo \u017eodyje jau buvo u\u017eprogramuota, kad ilg\u0105 laik\u0105 pa\u017eeid\u017eiamos \u0161ios eilut\u0117s duos rezonanso efekt\u0105. Reformacija yra \u017emoni\u0173 ir Dievo veikimas. Reikia galvoti, ne tik apie tai, k\u0105 Reformacija gal\u0117jo duoti Lietuvai, bet ir k\u0105 Lietuva gal\u0117jo duoti Reformacijai, kiek ji buvo paj\u0117gi prisid\u0117ti prie Reformacijos.<\/p>\n

\u017dinoma, tai sud\u0117tingi politiniai ir istoriniai klausimai. LDK didikai bendravo tarpusavyje, mat\u0117 Lietuv\u0105 i\u0161 savo perspektyvos. Tais laikais lietuvi\u0173 tauta buvo lenki\u0161kai kalbantys, bet LDK tapatyb\u0119 i\u0161laik\u0119 bajorai, kurie suvok\u0117 Vytauto ir Mindaugo valstyb\u0117s t\u0105s\u0105 ir savo politin\u0119 laisv\u0119.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos vartojimas Reformacijos ra\u0161tuose nebuvo savitikslis \u2013 \u0161tai dabar atlietuvinsime<\/em> Lietuv\u0105 ir Reformacija tarnaus lietuvi\u0161kai kult\u016brai. Ne to buvo siekta. Atvirk\u0161\u010diai. Buvo ie\u0161koma, kaip pasiekti mases, kad jos prad\u0117t\u0173 galvoti, b\u016bt\u0173 atsakingos \u2013 tai buvo u\u017eprogramuota Reformacijos \u0161\u016bkiuose. Dabartin\u0117 Lietuva yra antrinis Reformacijos produktas. Buvo siekta, kad \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 skaityti Biblij\u0105, tur\u0117t\u0173 suvokim\u0105 apie savo teises.<\/p>\n

Vyko vis\u0173 luom\u0173 persitvarkymas \u2013 ra\u0161to reik\u0161m\u0117 tur\u0117jo b\u016bti suvokiama tiek valstie\u010dio gyvenime, tiek valstyb\u0117s valdyme. Dauguma bajor\u0173 nemok\u0117jo ra\u0161yti, jiems to nereik\u0117jo. Tur\u0117jo savo \u016bkius ir prival\u0117jo mok\u0117ti valdyti kard\u0105, o ne ra\u0161yti. Visa \u0161i pertvarka l\u0117m\u0117, kad i\u0161sivyst\u0117 antriniai dalykai \u2013 europinio pob\u016bd\u017eio visuomen\u0117, Lietuvos, kaip atskiros \u0161alies, u\u017euomazgos. Reikia \u017ei\u016br\u0117ti, ne kuo Reformacija nusipeln\u0117 Lietuvai, o kuo Lietuva nusipeln\u0117 Reformacijai. Tai yra dialektika \u2013 kiek sav\u0119s \u012fdedi, tiek b\u016bna duota tau. Kiek Lietuva dirbo Reformacijai, tiek ir gavo. Tai ne tik vienkartiniai pasiekti tikslai. Mes ir \u0161iandien dar valgome Reformacijos vaisius ir ne\u017einome, i\u0161 kur jie i\u0161aug\u0119. Reformacija Lietuvai dav\u0117 labai daug, Lietuva Reformacijai \u2013 kur kas ma\u017eiau.<\/p>\n

Lietuva pasaulyje matoma kaip kataliki\u0161ka \u0161alis. Vis d\u0117lto XVI a. LDK reformacija buvo labai stipri, \u012f jos pus\u0119 per\u0117jo daugyb\u0117 didik\u0173. D\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gal\u0117jo taip atsitikti, kad evangelikai liko ma\u017euma? O galb\u016bt Lietuvos, kaip kataliki\u0161kos \u0161alies, \u012fvaizdis yra mitas?<\/strong><\/p>\n

Buvo daug prie\u017eas\u010di\u0173. Vis\u0173 pirma Lietuvos visuomen\u0117 nebuvo pribrendusi, pakankamai krik\u0161\u010dioni\u0161ka. \u0160alys, kurios anks\u010diau pri\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0119, kur i\u0161sivyst\u0117 miest\u0173 kult\u016bra, universitetai, pirkli\u0173 luomai, ten Reformacija tur\u0117jo palanki\u0105 dirv\u0105 augti. Lietuvoje buvo pagoni\u0161ki valstie\u010diai, pavyzd\u017eiui, Akmen\u0117s kra\u0161te i\u0161vis nebuvo ba\u017eny\u010di\u0173 \u2013 pirm\u0105j\u0105 pastatyt\u0117 evangelikai. Tokioje terp\u0117je Reformacija sunkiai \u0117josi. Ma\u017evydas ra\u0161\u0117 \u2013 pameskite savo kaukus ir velniavas, neva\u017ein\u0117kite u\u017e sienos \u012f Lietuv\u0105 garbinti \u0161vent\u0173j\u0173, nes tai yra pagonyb\u0117s elementai. Liaudies suvokimas buvo gentinis, kolektyvinis.<\/p>\n

Katalikyb\u0117 yra \u0161iek tiek kol\u016bkin\u0117<\/em> religija \u2013 mas\u0117, kuri\u0105 i\u0161gano, jei ji teisingai atlieka tam tikrus dalykus. Protestantai ir evangelikai yra kitokie \u2013 svarbus asmeninis santykis su Dievu, asmeninis supratimas ir atsakomyb\u0117, susitikimas tarp asmens ir Dievo. Taip pat atsakomyb\u0117 savo bendruomenei.<\/p>\n

Atsakomyb\u0117 yra tam tikra laisv\u0117s forma. Vergas negali b\u016bti atsakingas, jis gali b\u016bti tik priver\u010diamas. Kai susid\u0117jo visos \u0161itos aplinkyb\u0117s, evangelin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 gana sunkokai skyn\u0117si keli\u0105. Kaip buvo su didikais ir bajorais? Dalis bajor\u0173, ypa\u010d tie, kurie buvo neturtingi, steng\u0117si gyventi i\u0161 mokslo, b\u016bti didik\u0173 klientais, kurie juos si\u0173sdavo \u012f Europos universitetus, kad po to gal\u0117t\u0173 gyventi i\u0161 mokslo ir ra\u0161to, b\u016bti politik\u0173 pagalbininkais did\u017eiuosiuose dvaruose. Lietuvoje buvo ne tiek daug apsi\u0161vietusi\u0173 bajor\u0173 ir didik\u0173, kurie suvok\u0117 Reformacij\u0105. Manau, dalis tikrai tik\u0117jo, suvok\u0117 prasm\u0119 ir savo atsakomyb\u0119. Dalis galb\u016bt m\u0117gd\u017eiojo kitus stiprius didikus, per\u0117jusius \u012f kit\u0105 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Lietuvoje Reformacija tur\u0117jo politin\u012f atspalv\u012f. Nutinka su kiekvienu stipriu s\u0105j\u016bd\u017eiu, ar jis politinis, ar dvasinis, ar religinis \u2013 gudr\u016bs didikai prisikabina prie jo ir siekia savo tiksl\u0173. Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l Reformacija nebuvo s\u0117kminga, buvo tai, kad ji ne\u012fsitvirtino liaudyje. Kitas dalykas \u2013 karalius liko kataliku ir r\u0117m\u0117 b\u016btent katalikus. Dar \u2013 \u012f Lietuv\u0105 ir Lenkij\u0105 atva\u017eiav\u0119 j\u0117zuitai dar\u0117 labai ai\u0161ki\u0105 \u012ftak\u0105.<\/p>\n

Lietuva did\u017eiuojasi ir d\u017eiaugiasi savo tolerancija, kad pas mus nebuvo religini\u0173 kar\u0173. J\u0173 nebuvo, nes nebuvo geros organizacijos. Nevyko karai su ginklais, ta\u010diau vyko karas, kur\u012f \u0161iandien pavadintume hibridiniu. Tas hibridinis karas kaip prasid\u0117jo XVI am\u017eiuje, taip jis gal net n\u0117ra visai pasibaig\u0119s. XVII am\u017eiaus prad\u017eioje Seimas pri\u0117m\u0117 diskriminacinius \u012fstatymus, kurie labai apribojo protestant\u0173 teises. Jie negal\u0117jo b\u016bti Senato nariais, statyti nauj\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, negal\u0117jo po gaisro arba karo atstatyti ba\u017eny\u010di\u0173. Negal\u0117jo b\u016bti vie\u0161\u0173 pamald\u0173, vie\u0161\u0173 ceremonij\u0173.<\/p>\n

Kalbu apie reformatus, liuteronams buvo lengviau, u\u017e j\u0173 stov\u0117jo galinga Pr\u016bsijos karalyst\u0117. O reformatai buvo savi, juos buvo galima smaugti. Ilg\u0105 laik\u0105 reformatus laidodavo nakt\u012f, kad katalikai nepykt\u0173. Buvo daug persekiojim\u0173, buitini\u0173 nu\u017eudym\u0173, pogrom\u0173. \u0160i m\u016bs\u0173 ba\u017eny\u010dia Vilniuje buvo tre\u010dia. Kitos dvi buvo sugriautos. Vilniuje vyko 4 pogromai. Karo nebuvo, bet protestantai buvo \u012fstatymi\u0161kai persekiojami.<\/p>\n

Santaikos irgi nebuvo?<\/strong><\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo santaika. Popie\u017eiaus legatas Luigi Lipomanno ra\u0161\u0117, kad \u010dia n\u0117ra tvarkos, visi kartu valgo, teisme protestantai ir katalikai vienas u\u017e kit\u0105 liudija. V\u0117liau buvo dedamos pastangos, kad to neb\u016bt\u0173. \u0116jo \u0161imtme\u010diai priespaudos. Prakti\u0161kai reformatai atsikv\u0117p\u0117 tik tada, kai ATR prarado savo nepriklausomyb\u0119. Seimo pos\u0117d\u017eiuose b\u016bdavo keliama problema, kad valstyb\u0117 gri\u016bna, kai mes tarpusavyje draskom\u0117s ir pjaunam\u0117s. Yra u\u017efiksuoti j\u0117zuit\u0173 pasisakymai, kad geriau tegul gri\u016bna valstyb\u0117, bet mes Kristaus reikal\u0105 i\u0161laikysime. Manau, kad b\u016btent religin\u0117 priespauda stipriai prisid\u0117jo prie to, kad valstyb\u0117 ilgam prarado nepriklausomyb\u0119 ir savaranki\u0161ko vystymosi galimybes.<\/p>\n

O kaip yra \u0161iandien? Ar stipri Lietuvoje protestanti\u0161ka tapatyb\u0117? Kaip yra Europoje, pasaulyje?<\/strong><\/p>\n

Galime sakyti, kad 1 procentas Lietuvos gyventoj\u0173 yra protestantai. Kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u2013 ne\u017einau. Matote, evangelinis m\u0105stymas yra neapibr\u0117\u017eiamas tik konfesija. Gal tas procentas ar daugiau daro \u012ftak\u0105 visuomen\u0117s m\u0105stymui, katalik\u0173 s\u0105monei. Vis tiek egzistuoja tas elementas. Kitose \u0161alyse galb\u016bt to visai n\u0117ra, pavyzd\u017eiui, Moldovoje.<\/p>\n

Maxas Weberis teig\u0117, kad pasaulietin\u0117s ir profesin\u0117s veiklos dorovinis vertinimas buvo vienas lemtingiausi\u0173 Reformacijos ir Liuterio laim\u0117jim\u0173. Labai norisi paklausti, koki\u0173 poky\u010di\u0173 Reformacija atne\u0161\u0117 ne religijai? Kaip atrodyt\u0173 pasaulietinis gyvenimas be Reformacijos?<\/strong><\/p>\n

Sunku pasakyti. Matome tokias \u0161alis kaip \u0160veicarija, Did\u017eioji Britanija, bet ar \u017einome, kaip j\u0173 visuomen\u0117 vyst\u0117si, kaip jie dabar save suvokia, kokios yra laisv\u0117s, k\u0105 jie suk\u016br\u0117? Galim palyginti su Pranc\u016bzija, kur hugenotai buvo i\u0161\u017eudyti, jie tur\u0117jo b\u0117gti \u012f Vokietij\u0105 arba \u0160veicarij\u0105. Ten buvo daug tamsumo, kur\u012f dar labiau pary\u0161kino Karalius Saul\u0117<\/em> su savo r\u016bmais. Jis sugriov\u0117 pa\u010di\u0105 Pranc\u016bzij\u0105, nes nesiskait\u0117 su luomais, su valstie\u010diais. \u012evyko, atrodo, keturios revoliucijos, pralieta daug kraujo, vis\u0105 laik\u0105 ta \u0161alis atsilikdavo nuo, pavyzd\u017eiui, Anglijos.<\/p>\n

\u017dinome, kad protestanti\u0161kose \u0161alyse, tokiose kaip \u0160vedija ir Suomija, valstie\u010diai buvo \u012fprat\u0119 skaityti Biblij\u0105, kad ne vienas kunigas sprend\u017eia, kad yra parapijos taryba. \u0160kotijoje \u2013 taip pat. Neturtinga \u0161alis, bet egzistavo presbiterin\u0117 sistema, kai Ba\u017eny\u010di\u0105 valdo vyresnieji, kurie turi supratim\u0105 apie Dievo \u017eod\u012f, disciplin\u0105. \u0160veicarijos Ba\u017eny\u010dios samprata yra labiau respublikoni\u0161ka, prakti\u0161kai i\u0161 ten ir kilo moderniojo parlamentarizmo s\u0105mon\u0117, kad ne karalius ir ne luomai sprend\u017eia. Kai kur reik\u0117jo daug galv\u0173 nukapoti, bet ten, kur laim\u0117jo Reformacija, buvo savaime ai\u0161ku, kad yra \u017emogaus teis\u0117s, moter\u0173 teis\u0117s. Tai kilo i\u0161 gili\u0173 vidini\u0173 \u012fsitikim\u0173, nebuvo primesta.<\/p>\n

Arnoldas Toynbee savo veikale \u201eCivilizacijos teismas\u201c<\/strong>teigia, kad<\/strong>religin\u0117 pa\u017eanga rei\u0161kia dvasin\u0119 pa\u017eang\u0105. Hegelis man\u0117, jog protestant\u0173 religija pad\u0117jo sukurti moderni\u0105 visuomen\u0119 ir paruo\u0161\u0117 dirv\u0105 Europai nuolat atsinaujinti \u2013 taip pat ir dvasi\u0161kai. Ar pritariate \u0161iam teiginiui?<\/strong><\/p>\n

Religin\u0117 pertvarka daro \u012ftak\u0105 ne tik dvasiniams, bet ir politiniams, materialiniams ir moksliniams reikalams. Visuomen\u0117s, \u0161alies situacija priklauso nuo daugyb\u0117s veiksni\u0173. Jei pasikei\u010dia nors vienas i\u0161 j\u0173, tarkim, \u012fstatymai, tai daro \u012ftak\u0105 ir ekonomikai, ir moralei, ir sijon\u0173 ilgumui. Jei \u012fvyksta rimtas pokytis religin\u0117je sferoje, tai irgi daro \u012ftak\u0105 ekonomikai, teisei ir sijon\u0173 ilgiui. Viskas susij\u0119, permainos vienoje srityje atsispindi kitoje.<\/p>\n

Europos visuomen\u0117se matome, kad \u0161alys, kurios yra protestanti\u0161kos ar bent jose buvo didesnis procentas evangeli\u0161ko tik\u0117jimo atstov\u0173, paprastai turi stipresn\u0119 ekonomik\u0105, platesnes \u017emoni\u0173 laisves, ten ma\u017eesnis nusikalstamumas. Vir\u0161uje rikiuojasi protestanti\u0161kos \u0161alys, tada \u2013 kataliki\u0161kos, po to eina Ryt\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117, po to \u2013 islamas. Tai yra faktai.<\/p>\n

Kiek yra tiesos teiginyje, kad tiek Ba\u017eny\u010dia, tiek valstyb\u0117 \u2013 Dievo \u012frankiai, kuriais Jis mus \u0161aukia \u012f i\u0161ganym\u0105 ir padeda j\u012f pasiekti? Koks yra valstyb\u0117s, \u0161alies vaidmuo krik\u0161\u010dionio gyvenime?<\/strong><\/p>\n

Valstyb\u0117 turi b\u016bti teisinga, netrukdyti \u017emogui tik\u0117ti ir nei\u0161kreipti \u017emogaus laisv\u0117s ir atsakomyb\u0117s sampratos. Jei valstyb\u0117 funkcionuoja taip, tada ji turi tendencij\u0105 laikytis ir augti. Jei valstyb\u0117 funkcionuoja neteisingai, tada ji krenta.<\/p>\n

Be abejo, tikrasis Dievo laukas esame mes, \u017emon\u0117s. Mums yra duota galimyb\u0117 organizuotis \u012f valstybes ir tvarkyti savo dvasin\u012f skurdum\u0105 ar turtingum\u0105, vienam kit\u0105 palaikyti. Tikrasis m\u016b\u0161is vyksta d\u0117l \u017emogaus, d\u0117l jo s\u0105mon\u0117s ir sielos. Ar tikrai \u017emogus yra laikinas, ar jis gyvena ir daro \u012ftak\u0105 kitiems laikams ir net am\u017einybei? Valstyb\u0117 yra pereinamasis dalykas. Ba\u017eny\u010dia yra senesn\u0117 ir da\u017enai i\u0161mintingesn\u0117 nei valstyb\u0117s.<\/p>\n

Yra valstybi\u0173, kilusi\u0173 i\u0161 religini\u0173, evangelini\u0173 paskat\u0173. \u0160tai Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos \u2013 grynai protestanti\u0161ko m\u0105stymo, laisvi\u0173, id\u0117j\u0173 \u012fsik\u016bnijimas. Ten \u017emon\u0117s i\u0161laiko stipr\u0173 suvokim\u0105, kad tai jie suk\u016br\u0117 valstyb\u0119, o ne valstyb\u0117 juos. Puikus \u012frodymas yra prezidento D\u017eono Kened\u017eio klausimas \u2013 k\u0105 valstyb\u0117 man dav\u0117? Ne. K\u0105 a\u0161 daviau valstybei? Tai yra protestanti\u0161kas mentalitetas. Jie valstyb\u0119 gerbia, bet n\u0117ra vergavimo valstybei mentaliteto, kaip Europoje ar Lietuvoje. Jie niekada nebuvo vergai. U\u017etat jie visada, nors kartais kiek kvailai, siekia i\u0161laikyti savo \u016bkio nepriklausomyb\u0119. Mano \u017eem\u0117, mano \u0161autuvas. Jie stengiasi, kad valstyb\u0117 nepa\u010diupt\u0173 daugiau, negu jai priklauso. Tai kilo i\u0161 protestanti\u0161kos savimon\u0117s. Labai didelis skirtumas nuo Meksikos, kuri yra \u0160iaur\u0117s Amerikos dalis ir yra senesn\u0117 u\u017e JAV, bet kataliki\u0161kas pamatas yra kitoks.<\/p>\n

Kaip gyvena \u0161iuolaikin\u0117 reformat\u0173 bendruomen\u0117 Lietuvoje?<\/strong><\/p>\n

<\/a>Gyvena, tikisi, kad bus geriau, daugiau, linksmiau. Mes dar gyvename kaip mohikanai \u2013 dar gyvename. Tikim\u0117s, kad gyvensime. Reformacija rei\u0161kia, kad reikia visada reformuotis. Pavyzd\u017eiui, \u010dia yra caro laikais pastatyta ba\u017eny\u010dia, jos pastatymas rei\u0161k\u0117 gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f miesto teritorij\u0105 (Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia stovi Pylimo g. 18 \u2013 aut. past<\/em>.). \u017dmon\u0117s, kurie j\u0105 stat\u0117, nukent\u0117jo nuo XIX am\u017eiaus kar\u0173 ir sukilim\u0173. J\u0173 palikuonys, kiek j\u0173 buvo lik\u0119, po karo repatriavo \u012f Lenkij\u0105. Po pastato at\u0117mimo \u2013 \u010dia anks\u010diau buvo kino teatras \u201eKronika\u201c \u2013 \u012f Vilni\u0173 prad\u0117jo va\u017eiuoti \u017emon\u0117s i\u0161 \u0160iaur\u0117s Lietuvos teritorijos, Bir\u017e\u0173 kra\u0161to, Papilio, kur valstie\u010diai buvo i\u0161laik\u0119 tik\u0117jim\u0105. Mes gyvename, stengiam\u0117s suprasti senov\u0119 ir \u017ei\u016br\u0117ti \u012f ateit\u012f. Suvokti, kad mes esame ne 500 met\u0173 am\u017eiaus muziejus, o visuomen\u0117s dalis, kuri turi tur\u0117ti ateit\u012f. To linkiu ir visiems Lietuvos \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

Kokiose srityse labiausiai reik\u0117t\u0173 atsinaujinti Lietuvos visuomenei ir valstybei?<\/strong><\/p>\n

Reikia tur\u0117ti suvokim\u0105 ir sutarim\u0105, kod\u0117l Lietuvos valstyb\u0117 egzistuoja. Ar tur\u0117sim stabus ir garbinsime senov\u0119, kaip pas mus labai m\u0117gstama, ar garbinsime ateit\u012f. Reikia vis\u0173 \u017emoni\u0173 ir partij\u0173 susitarimo, kod\u0117l mums reikalinga Lietuvos valstyb\u0117.<\/p>\n

Estai savo programose yra ai\u0161kiai tai i\u0161sak\u0119 \u2013 Estijos valstyb\u0117 reikalinga tam, kad estai tur\u0117t\u0173 savo namus, esti\u0161kumas gal\u0117t\u0173 vystytis ir augti. Tada jau kyla \u0161alutiniai klausimai. Kad visa tai pasiektume, reikalinga sveika ekonomika, teisingi \u012fstatymai, kad b\u016bt\u0173 galvojama ne tik apie save, bet ir kit\u0105, mokyklos veikt\u0173 teisingai, jaunesnioji karta b\u016bt\u0173 gerai aukl\u0117jama. Visam tam apginti reikalinga stipri kariuomen\u0117. Jie visada mus lenk\u0117 keliais \u017eingsniais. J\u0173 kariuomen\u0117, ligonin\u0117s yra pa\u017eangesn\u0117s, net est\u0173 vidurin\u0117s mokyklos lenkia m\u016bsi\u0161kes, sistema yra skaidresn\u0117.<\/p>\n

A\u0161 manau, Lietuvai labiausiai reikia sutarimo, kod\u0117l yra Lietuva ir kod\u0117l reikia d\u0117l jos stengtis. Dabar n\u0117ra sampratos, kas yra Lietuva. Gedimino laikai ir ATR istorija, apie kuriuos mes mokom\u0117s bandydami susivokti, kas esame, ar galima ra\u0161yti \u201ew\u201c raid\u0119 \u2013 visa tai yra \u0161alutiniai klausimai. Kod\u0117l reikalinga valstyb\u0117? Estai tai pasak\u0117 prie\u0161 15 met\u0173 ir jie jau turi to vaisius. Taigi, svarbiausia suvokti, kas yra Lietuva ir kam i\u0161 principo ji reikalinga.<\/p>\n

\n

Bernardinai.lt<\/a><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-04-03-tomas-sernas-dabartine-lietuva-yra-antrinis-reformacijos-produktas\/157454 \u0160iemet minime Reformacijos 500 met\u0173 jubiliej\u0173. Ta proga su Evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Lietuvoje generaliniu superintendentu Tomu \u0160ernu kalb\u0117jom\u0117s apie \u0161ios ba\u017eny\u010dios praeit\u012f ir dabart\u012f Lietuvoje, protestanti\u0161k\u0105 valstyb\u0117s samprat\u0105, sritis, kuriose Lietuvai svarbiausia reformuotis.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[367],"class_list":["post-3865","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-tomas-sernas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3865","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3865"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3865\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3866,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3865\/revisions\/3866"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3865"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3865"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3865"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}