{"id":3875,"date":"2017-03-15T23:47:16","date_gmt":"2017-03-15T21:47:16","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3875"},"modified":"2017-04-04T15:21:56","modified_gmt":"2017-04-04T12:21:56","slug":"prof-habil-dr-alvydui-butkui-iteikta-vasario-16-osios-akto-signataro-d-malinausko-premija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/prof-habil-dr-alvydui-butkui-iteikta-vasario-16-osios-akto-signataro-d-malinausko-premija\/","title":{"rendered":"Prof. habil. dr. Alvydui Butkui \u012fteikta Vasario 16-osios akto signataro D. Malinausko premija"},"content":{"rendered":"

\"\"Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kult\u016bros premij\u0105 prof. dr. Alvydui Butkui \u012fteik\u0117 Donato Malinausko giminaitis, vienas premijos steig\u0117j\u0173, gydytojas Viktoras Jencius-Butautas. Au\u0161ros Virvi\u010dien\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n

Au\u0161ra VIRVI\u010cIEN\u0116, Vilnius, <\/strong>www.voruta.lt<\/strong><\/p>\n

Jau septynerius metus, nuo 2012 \u2013 \u0173j\u0173, kasmet kovo 11-\u0105j\u0105, Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo dien\u0105 Vilniuje, Signatar\u0173 namuose, yra teikiama Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kult\u016bros premija. Premija skiriama asmeniui, kuris yra prisid\u0117j\u0119s prie Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s stiprinimo, laisv\u0117s id\u0117j\u0173 platinimo, valstyb\u0117s istorijos garsinimo bei \u017emoni\u0173 gerov\u0117s k\u0117limo ir kuriam artimos Donato Malinausko puosel\u0117tos vertyb\u0117s. \u0160i\u0173metin\u0117 Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kult\u016bros premija buvo skirta VDU Letonikos centro vadovui, Lituanistikos katedros profesoriui dr. Alvydui Butkui. Alvydas Butkus \u2013 baltistas, kalbininkas, Vytauto Did\u017eiojo universiteto Letonikos centro vadovas, habilituotas humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras, profesorius, asociacijos \u201eLietuvos ir Latvijos forumas\u201c pirmininkas.<\/p>\n

Gydytojas Viktoras Jencius, vienas i\u0161 Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko premijos steig\u0117j\u0173, knygos apie Donat\u0105 Malinausk\u0105 autorius, nuo\u0161ird\u017eiai d\u017eiaug\u0117si, kad garbinga premija \u0161iemet skirta i\u0161kiliam istorikui Alvydui Butkui. Renginyje dalyvav\u0119s nacionalinio istorijos laikra\u0161\u010dio \u201eVoruta\u201c leid\u0117jas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevi\u010dius palink\u0117jo laureatui stipryb\u0117s ir pakviet\u0117 susirinkusiuosius pasiklausyti profesoriaus paskaitos \u201eIdentitetas, istorija ir politika\u201c.<\/p>\n

Pasak profesoriaus, atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119 (1990), pasirod\u0117 nauj\u0173 lietuvio tapatyb\u0117s vertinim\u0173, kuriuos\u00a0 \u0117m\u0117 skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo i\u0161traukti\u00a0 i\u0161 Lietuvos istorijos lenki\u0161k\u0173j\u0173, neplatint\u0173 iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietme\u010diu). \u201eKai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima\u00a0 apibendrinti taip: lietuviai d\u0117l v\u0117lyvo krik\u0161to atsiliko nuo kit\u0173 Europos taut\u0173 ir tik lenk\u0173 d\u0117ka \u0117m\u0117 kult\u016br\u0117ti, ta\u010diau iki galo to nepadar\u0117, nes dalis liko \u012fsitv\u0117r\u0119 gimtosios, o ne lenk\u0173 kalbos.<\/p>\n

XIX a. pabaigoje lietuvi\u0173 tapatyb\u0119 suformavo filologai J. Basanavi\u010dius ir J. Jablonskis, susiej\u0119 j\u012f su bendrine lietuvi\u0173 kalba, kuri buvo sukurta tam, kad i\u0161stumt\u0173 tikr\u0105j\u0105 Lietuvos kalb\u0105 \u2013 lenk\u0173.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 visuomen\u0117 d\u0117l to skilusi pusiau \u2013 \u012f naujuosius lietuvius, J. Basanavi\u010diaus \u0161alininkus bei nacionalin\u0117s Lietuvos valstyb\u0117s id\u0117jos puosel\u0117tojus, ir senuosius lietuvius, arba litvinus, kalb\u0117jusius lenki\u0161kai ir svajojusius atkurti buvusi\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 (ATR).<\/p>\n

Nesutarim\u0173 d\u0117l Vilniaus (ir apskritai d\u0117l Lietuvos valstybingumo sampratos) 1920 m. kilo ne tarp Lietuvos ir Lenkijos, o tarp nauj\u0173j\u0173 ir sen\u0173j\u0173 lietuvi\u0173. Pati Vilniaus okupacija buvusi visai ne okupacija, o kra\u0161to i\u0161vadavimas i\u0161 \u201elietuvi\u0173 nacionalist\u0173\u201c, taip pat priemon\u0117 i\u0161vengti galimos bol\u0161evik\u0173 okupacijos ar dar vieno Raudonosios armijos \u017eygio \u012f Var\u0161uv\u0105. Tokie vertinimai skirti pateisinti mesianistinei ir kartu \u0161ovinistinei Lenkijos politikai Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je (LDK) ir etnin\u0117se Lietuvos \u017eem\u0117se. Lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 krik\u0161\u010dion\u0117jimas ir europ\u0117jimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prasid\u0117jo ne nuo krik\u0161to datos, o nuo Reformacijos ir Kontrreformacijos, t. y. keliais \u0161imtme\u010diais v\u0117liau, kai imta platinti krik\u0161\u010dionyb\u0119 vietin\u0117mis kalbomis, o pakra\u0161\u010diuose\u00a0 susigriebta sudarin\u0117ti reikiam\u0105 ba\u017eny\u010di\u0173 tinkl\u0105. Latviai krik\u0161\u010dion\u0117ti \u0117m\u0117 irgi tuo laiku ir d\u0117l toki\u0173 pat prie\u017eas\u010di\u0173. V\u0117lyvas balt\u0173 sukrik\u0161\u010dion\u0117jimas leido iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 geriau i\u0161laikyti turting\u0105 ir ypating\u0105 ikikrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 indoeuropieti\u0161k\u0105j\u0105 etnokult\u016br\u0105, kuria dabar galime did\u017eiuotis\u00a0 bevienod\u0117jan\u010dioje\u00a0 Europoje.<\/p>\n

Teiginys, jog v\u0117lyvas krik\u0161tas atitolino lietuvi\u0161ko ra\u0161to atsiradim\u0105, irgi yra gerokai pritemptas\u201c, \u2013 \u00a0teigia profesorius Alvydas Butkus. \u201eVakarieti\u0161koji krik\u0161\u010dionyb\u0117s atmaina\u00a0 iki pat M. Liuterio reformos neskatino naujos ra\u0161tijos k\u016brimo. Lenkai krik\u0161tijosi X a. pabaigoje (966), ta\u010diau pirmoji knyga lenk\u0173 kalba pasirod\u0117 tik XVI a. prad\u017eioje (1513), kaip ir pr\u016bs\u0173 (1545) ar lietuvi\u0173 (1547), t. y. beveik po 550 met\u0173 nuo Lenkijos krik\u0161to. Lietuvos nekrik\u0161\u010dioni\u0161kiesiems valdovams nebuvo kli\u016b\u010di\u0173 susira\u0161in\u0117ti su Vakarais voki\u0161kai ar lotyni\u0161kai, o vidaus poreikiams vartoti jau turim\u0105 slavi\u0161k\u0105j\u012f ra\u0161t\u0105, u\u017euot i\u0161radin\u0117jus dvirat\u012f ir potvarkius LDK slavams leidus jiems nesuprantama lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n

I\u0161ry\u0161kintos lietuvi\u0173 tapatyb\u0117s i\u0161tak\u0173 paie\u0161kos lenk\u0173 kult\u016broje, tos kult\u016bros sureik\u0161minimas Lietuvos istorijoje, neatsi\u017evelgiant \u012f istori\u0161kai nei\u0161naudot\u0105 balti\u0161k\u0105j\u0105 dimensij\u0105, stiprina ne lietuvi\u0161k\u0105 savimon\u0119, o lietuvi\u0161kuosius baud\u017eiauninko kompleksus. Be to, aroganti\u0161kas lenk\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f lietuvius, i\u0161d\u0117stytas A. Rotundo knygoje Rozmowa Polaka z Litwinem (Lenko pokalbis su lietuviu, 1565), daugeliu atvej\u0173 lieka ma\u017eai pakit\u0119s ir \u0161iais laikais. \u0160is po\u017ei\u016bris, nors Lenkijos atvirai dar neatskleid\u017eiamas, pasirei\u0161kia jos remiamoje Vilnijos lenk\u0173 \u201epolitik\u0173\u201c veikloje, siekian\u010dioje sukurti kra\u0161te kalbin\u012f ir administracin\u012f lenk\u0173 get\u0105, ne\u012fsiliejant\u00a0 \u012f Lietuvos visuomen\u0119, perd\u0117tai prie\u0161inant lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 kult\u016bras, ki\u0161antis \u012f Lietuvos \u0161vietimo reikalus (net \u012f ra\u0161yb\u0105!), kurstant parapin\u0119 ksenofobij\u0105, garbinant tarpukario lenki\u0161k\u0105j\u012f laikotarp\u012f Vilnijoje bei Armijos Krajovos veikl\u0105 ten Antrojo pasaulinio karo metu.<\/p>\n

Lenk\u0173 etnosas Lietuvoje yra naujas tiek kilm\u0117s, tiek tapatyb\u0117s po\u017ei\u016briu. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai net ne kilm\u0117s, o pasirinkimo dalykas. \u0160is etnosas Pietry\u010di\u0173 Lietuvoje atsirado pirmiausia i\u0161 lenki\u0161kai kalb\u0117jusi\u0173 lietuvi\u0173 (litvin\u0173), \u0161iems pakeitus savo etnin\u0119 tapatyb\u0119 \u012f lenki\u0161k\u0105. Etnin\u0117s savimon\u0117s kaita gal\u0117jusi \u012fvykti XIX a. pabaigoje (per tarpin\u0119 tutei\u0161io ar tutako savimon\u0119), stipr\u0117jant rusifikacijai, kai\u00a0 tapatyb\u0117\u00a0 imta sieti ne tik su konfesine priklausomybe, bet ir su vartojam\u0105ja kalba. Naujai (XIX\u2013XX a.) suslav\u0117j\u0119 Vilnijos lietuviai valstie\u010diai da\u017eniausiai buvo link\u0119 tapatintis jau su lenkais; pana\u0161iai elg\u0117si ir \u010dia atsikraust\u0119 baltarusiai \u2013 lenki\u0161koji tapatyb\u0117, pasak j\u0173, atrod\u017eiusi\u00a0 tinkamesn\u0117, o nepriklausomos Lietuvos s\u0105lygomis dar ir naudingesnis u\u017e baltarusi\u0161k\u0105j\u012f. Pakeitus tapatyb\u0119, pakito ir politin\u0117 bei istorin\u0117 reik\u0161m\u0117 \u2013 ji tapo pabr\u0117\u017etinai prolenki\u0161ka, XX a. prad\u017eioje i\u0161augusi \u012f Lietuvos ir Lenkijos nesutarimus\u00a0 d\u0117l Vilniaus, Lietuvai pasibaigus\u012f sostin\u0117s ir visos mi\u0161riakalb\u0117s pietry\u010di\u0173 dalies netektimi. \u0160iais laikais Vilnijos lenk\u0173 tapatyb\u0117s rai\u0161ka i\u0161lieka prolenki\u0161ka, \u012fskaitant valstybini\u0173 \u017eenkl\u0173 vartojim\u0105 ir po\u017ei\u016br\u012f \u012f Lietuvos istorij\u0105, kult\u016br\u0105 bei valstybin\u0119 kalb\u0105.<\/p>\n

Lietuvos u\u017esienio politika kaimyn\u0173 at\u017evilgiu tur\u0117t\u0173 b\u016bti sant\u016bresn\u0117, oresn\u0117, suderinta ir nukreipta \u012f baltoskandijos id\u0117j\u0105, bet ne \u012f atgyvenusias ATR nostalgijas. Ankstesnis buvimas vienoje valstyb\u0117je n\u0117ra pagrindas rodyti i\u0161skirtin\u012f d\u0117mes\u012f Lenkijai, kaip ir Rusijai. Juo labiau, kad tas buvimas sukelia ne visada malonius istorinius prisiminimus, o skelbiamoji\u00a0 Lietuvos ir Lenkijos strategin\u0117 partneryst\u0117 yra asimetri\u0161ka d\u0117l skirtingo dabartini\u0173 \u0161ali\u0173 dyd\u017eio. Tai, kad Lenkija Baltijos \u0161alims yra fizinis slenkstis \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105, dar n\u0117ra pagrindas j\u0105 skelbti strateginiu partneriu nei Suomijai, nei Latvijai su Estija. Ne i\u0161imtis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ir Lietuva. Strateginiam bendradarbiavimui turi b\u016bti taikomos kitokios, ne geografin\u0117s vertinimo nuostatos,\u201c \u2013 kalb\u0117jo profesorius Alvydas Butkus.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

2016-\u0173j\u0173 Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kult\u016bros premijos laureatas \u2013 dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas. Au\u0161ros Virvi\u010dien\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n

\u0160iemet \u012f Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kult\u016bros premijos \u012fteikim\u0105 istorikui Alvydui Butkui atvyko, ir tuo visus nepaprastai nud\u017eiugino 2016-\u0173j\u0173 met\u0173 laureatas, Lietuvos architekt\u016bros tyrin\u0117tojas ir istorikas, architekt\u016brinio paveldo vertybi\u0173 restauravimo ir atk\u016brimo specialistas, kult\u016brininkas ir visuomenininkas dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas. Pra\u0117jusiais metais laureatas pats premijos atsiimti negal\u0117jo \u2013 buvo su\u0161lubavusi sveikata. Premij\u0105 atsi\u0117m\u0117 jo dukt\u0117 Aust\u0117 Petrauskien\u0117, dr. N. Kitkausko vardu pad\u0117kojusi u\u017e parodyt\u0105 d\u0117mes\u012f ir garbing\u0105 \u012fvertinim\u0105. \u0160iemet dr. N. Kitkauskas jau pats d\u0117kojo premijos steig\u0117jams \u2013 D. Malinausko vaikai\u010diui Tadui Stommai su \u017emona Jadvyga, Donato Malinausko giminai\u010diui roki\u0161k\u0117nui gydytojui Viktorui Jenciui \u2013 Butautui ir t\u0119s\u0117jo pa\u017ead\u0105 papasakoti apie Vilniaus arkikatedros bazilikos architekt\u016brinius ir archeologinius tyrimus. Kazio Napoleono Kitkausko nuomone, vienas svarbiausi\u0173 atradim\u0173, tyrin\u0117jant Vilniaus arkikatedr\u0105, yra tai, kad giliai po \u017eeme, po katedros pamatais, yra atrasta kitos, daug senesn\u0117s, galb\u016bt Mindaugo katedros pamatai.<\/p>\n

\u201eSu Vilniaus arkikatedra bazilika esu susij\u0119s jau daugiau nei 50 met\u0173\u201c, \u2013 \u0161ypsodamasis pasakojo istorikas. \u201eTai, kad po dabartine katedra yra senosios, galb\u016bt Mindaugo laikus menan\u010dios \u0161ventyklos liekanos, \u017einojome jau pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio 8-\u0105jame de\u0161imtmetyje. Kitaip tariant \u2013 pirmoji katedra. Remiantis tyrim\u0173 duomenimis, galima teigti, kad tai \u2013 XIII a. vidurio ir XIV a. vidurio statyba. Tai gali b\u016bti karaliaus Mindaugo katedra, statyta po 1251-\u0173j\u0173 met\u0173 krik\u0161to. \u0160\u012f fakt\u0105 liudija ir istoriniai \u0161altiniai\u201c, \u2013 t\u0119sia N. Kitkauskas. \u201e1388 metais lai\u0161ke popie\u017eiui kry\u017eiuo\u010diai teig\u0117, kad Mindaugas buvo 8-erius metus krik\u0161\u010dionis ir \u012fk\u016br\u0117 vyskupij\u0105 Vilniuje. Taip pat 1393 metais kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino pasiuntiniai Tor\u016bn\u0117je lenkams deryb\u0173 metu parei\u0161k\u0117, kad Vilniuje Mindaugas buvo \u012fk\u016br\u0119s vyskupij\u0105. Konstancos ba\u017enytiniame susirinkime 1415 metais, kuriame dalyvavo ir Jogaila, ir Vytautas, ir visa to meto Europos diduomen\u0117, Peteris Wormdittas teig\u0117, kad Mindaugas buvo krik\u0161\u010dionis, kad Mindaugas krik\u0161t\u0105 pri\u0117m\u0117 kartu su \u017emona, kad Vilniuje buvo \u012fkurta vyskupija, kad \u0161iame mieste buvo katedra. \u0160ios pirmin\u0117s prielaidos leid\u017eia teigti, kad surastas kvadratinio plano pastatas giliai po dabartine katedra gal\u0117jo b\u016bti karaliaus Mindaugo statyta katedra\u201c, \u2013 apie atliktus tyrimus ir rastus laiptus bei m\u016brinius pamatus pasakojo dr. Napoleonas Kitkauskas.<\/p>\n

\u201eVoruta\u201c primena, kad Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko premijas yra gav\u0119 a.a.mons. Alfonsas Svarinskas, \u201eVorutos\u201c steig\u0117jas, leid\u0117jas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevi\u010dius (2012), \u201eVilnijos\u201c draugijos pirmininkas, habil. dr. Kazimieras Gar\u0161va (2013), visuomeninink\u0117, etnolog\u0117 Nijol\u0117 Bal\u010di\u016bnien\u0117 (2014), politikas ir visuomen\u0117s veik\u0117jas, buv\u0119s Lietuvos Persitvarkymo S\u0105j\u016bd\u017eio iniciatyvin\u0117s grup\u0117s ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, tautininkas Gintaras Songaila (2015), Lietuvos architekt\u016bros tyrin\u0117tojas, istorikas, architekt\u016brinio paveldo vertybi\u0173 restauravimo ir atk\u016brimo specialistas, kult\u016brininkas ir visuomenininkas dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas (2016).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kult\u016bros premij\u0105 prof. dr. Alvydui Butkui \u012fteik\u0117 Donato Malinausko giminaitis, vienas premijos steig\u0117j\u0173, gydytojas Viktoras Jencius-Butautas. Au\u0161ros Virvi\u010dien\u0117s nuotr. Au\u0161ra VIRVI\u010cIEN\u0116, Vilnius, www.voruta.lt<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3875","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3875","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3875"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3875\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3879,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3875\/revisions\/3879"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3875"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3875"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3875"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}