{"id":3883,"date":"2017-04-05T20:25:30","date_gmt":"2017-04-05T17:25:30","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3883"},"modified":"2017-04-05T20:34:34","modified_gmt":"2017-04-05T17:34:34","slug":"kodel-m-liuteris-svarbus-net-ir-kataliku-baznyciai-liuteronu-istoriko-poziuris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/kodel-m-liuteris-svarbus-net-ir-kataliku-baznyciai-liuteronu-istoriko-poziuris\/","title":{"rendered":"KOD\u0116L M. LIUTERIS SVARBUS NET IR KATALIK\u0172 BA\u017dNY\u010cIAI. LIUTERON\u0172 ISTORIKO PO\u017dI\u016aRIS"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-04-03-kodel-m-liuteris-svarbus-net-ir-kataliku-baznyciai-liuteronu-istoriko-poziuris\/157499<\/a><\/p>\n

\u017dymus Ba\u017eny\u010dios istorikas Martinas Marty pokalb\u012f apie did\u017ei\u0105j\u0105 16 am\u017eiaus religin\u0119 fig\u016br\u0105 \u2013 Martyn\u0105 Liuter\u012f pradeda nuo \u201ekar\u0161t\u0173 naujien\u0173\u201c, kurios \u201enepasiekia televizijos ekran\u0173\u201c.<\/p>\n

\u201eLiuteris nebuvo vienuolis, \u2013 sako M. Marty. \u2013 Da\u017enai jis vadindavo save vienuoliu, ta\u010diau i\u0161ties Liuteris buvo augustin\u0173 brolis. Vienuoliai buvo benediktinai, gyven\u0119 klauz\u016broje. Jie atliko did\u017eiul\u012f dvasin\u012f darb\u0105, ta\u010diau broliai nuolat buvo tarp \u017emoni\u0173, skambindami varpais, rinkdami aukas.\u201c B\u016btent \u0161is artumas \u017emon\u0117ms, anot istoriko, tapo viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, supur\u010diusi\u0173 ne tik Liuterio tik\u0117jim\u0105, bet ir perkeitus\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n

M. Marty yra \u010cikagos teologijos mokyklos (Chicago Divinity School) profesorius emeritas bei liuteron\u0173 pastorius, vienas ry\u0161kiausi\u0173 religijos mokslinink\u0173 JAV. Neseniai pasirod\u017eiusi jo knyga \u201eOctober 31, 1517: Martin Luther and the Day that Changed the World\u201c, leid\u017eia \u012fd\u0117miau pa\u017evelgti \u012f Reformacij\u0105 ir \u012f tai, kod\u0117l Liuteris, dvasini\u0173 sunkum\u0173 turintis klero narys i\u0161 niekam ne\u017einomo Saksonijos kaimo, padar\u0117 tok\u012f did\u017eiul\u012f poveik\u012f krik\u0161\u010dionybei ir tie padariniai t\u0119siasi dar \u0161iandien.<\/p>\n

M. Marty antroji kar\u0161ta naujiena skamba taip: \u201eLiuteronai ir katalikai yra pakeliui \u012f didesn\u0119 vienyb\u0119.\u201c<\/p>\n

Tikriausiai tai pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l min\u0117jimas prasid\u0117jo metais anks\u010diau nei tikroji Liuterio \u201eDevyniasde\u0161imt penki\u0173 tezi\u0173\u201c paskelbimo 500-oji sukaktis. 2016 m. spalio 31-\u0105j\u0105 popie\u017eius Pranci\u0161kus prisijung\u0117 prie Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios vadov\u0173 min\u0117jimo atidarymo \u0160vedijoje, \u0161alyje, kuri draud\u0117 visus katalik\u0173 vienuolynus iki 1970-\u0173j\u0173. Popie\u017eius ten i\u0161sak\u0117 savo vilt\u012f, kad toliau bus siekiama susitaikyti su pasauline Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n

\u201eDevyniasde\u0161imt penki\u0173 tezi\u0173\u201c turinys, anot M. Marty, buvo revoliucinis: buvo teigiama, kad atgaila \u201enegali b\u016bti suprasta kaip sakramentin\u0117 atgaila… (t. y. i\u0161pa\u017eintis ir atsiteisimas, kurie atliekami vadovaujant kunigams)\u201c, ta\u010diau, istoriko nuomone \u2013 \u0161ie teiginiai buvo tik malkos, dar labiau pakurs\u010diusios jau seniai \u012fsiliepsnojus\u012f lau\u017e\u0105.<\/p>\n

Liuterio i\u0161\u0161\u016bkis Ba\u017eny\u010dios vadovybei buvo mestas po daugel\u012f met\u0173 augusio nepasitenkinimo d\u0117l indulgencij\u0173 pardavin\u0117jimo, kaip priemon\u0117s u\u017esitikrinti savo ar kito mylimo asmens patekim\u0105 \u012f dang\u0173. I\u0161ties indulgencijos buvo vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 finansuoti \u0160v. Petro bazilikos perstatym\u0105 Romoje. \u0160is faktas vargu ar buvo priimtinas sunkiai dirbantiems Vokietijos katalikams, kurie prad\u0117jo \u0161iau\u0161tis prie\u0161 centralizuot\u0105 j\u0173 Ba\u017eny\u010dios kontrol\u0119 i\u0161 ka\u017ekur toli esan\u010dio miesto.<\/p>\n

\u201eJie buvo pasireng\u0119 dideliam poky\u010diui, visi\u0161kam pos\u016bkiui\u201c, \u2013 sako mokslininkas. Liuteris perteik\u0117 \u0161\u012f tro\u0161kim\u0105 viena trumpa fraze: nuteisinimas malone per tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Liuteriui i\u0161ganymas nerei\u0161k\u0117 ka\u017eko, k\u0105 galima \u012fgyti u\u017e pinigus ar gerus darbus. \u201eTai visada buvo laisva Dievo dovana, \u2013 sako M. Marty. \u2013 Liuteriui atrod\u0117, kad tas duris u\u017edar\u0117 Ba\u017eny\u010dioje \u012fsigal\u0117jusi mechanizacija, \u2013 kai prie dur\u0173 stovi kunigas ir tau negali b\u016bti atleista tol, kol jam nei\u0161pa\u017einsi.\u201c<\/p>\n

Liuteris mat\u0117 atgail\u0105 kaip nuolatin\u012f asmenin\u012f pasirinkim\u0105 kiekvienos dienos gyvenime. Apie tai jis kalba 27 ir 28 tez\u0117se: \u201ePer daug i\u0161kelia \u017emog\u0173 tie, kurie sako, kad siela kyla \u012f dang\u0173 vos skambtel\u0117jus \u012f d\u0117\u017eut\u0119 \u012fmestam pinigui. I\u0161 ties\u0173, skambtel\u0117jus \u012f d\u0117\u017eut\u0119 \u012fmestam pinigui, gali i\u0161augti pelnas ir godumas, o Ba\u017eny\u010dios u\u017etarimas yra vieno Dievo valioje\u201c (vertimas www.liuteronai.lt).<\/p>\n

M. Marty knygoje pateikiamas Liuterio \u2013 kaip atsitiktinio revoliucionieriaus paveikslas. Vyr\u0105 kamavo naktiniai nerimo priepuoliai bei nuolatin\u0117 baim\u0117 d\u0117l savo paties prasi\u017eengim\u0173. Buvo taip varginamas \u0161i\u0173 min\u010di\u0173, jog dvasios vadovas kart\u0105 jam priekai\u0161tavo u\u017e polink\u012f nuolat nor\u0117ti i\u0161pa\u017einti kiekvien\u0105 patirt\u0105 bangavim\u0105.<\/p>\n

Liuteris papratai \u012fsivaizduojamas juodu dvasininko drabu\u017eiu. Vaizdas, kaip jis paskelbia savo \u201eDevyniasde\u0161imt penkias tezes\u201c dramati\u0161ku gestu kaldamas jas prie Vitenbergo pilies ba\u017enyt\u0117l\u0117s dur\u0173, yra \u012fsi\u0161aknij\u0119s istorijoje. Ta\u010diau M. Marty savo knygoje argumentuoja, kad \u0161is \u012fvykis tikriausiai yra apkokrifinis. Autorius teigia, kad Liuteris gerai suvok\u0117 Ba\u017eny\u010dios autoritet\u0105 ir vis\u0173 pirma \u0161ias tezes nusiunt\u0117 savo vyskupui.<\/p>\n

\u201eJis buvo giliai \u012fsitikin\u0119s, kad, kai tik vyskupas perskaitys \u0161ias tezes, indulgencij\u0173 tikslas papiktins j\u012f ir jis i\u0161varys lauk visus indulgencij\u0173 pardavin\u0117tojus\u201c, \u2013 sako autorius.<\/p>\n

Ta\u010diau visa kita yra istorija. Ji i\u0161teisino Liuter\u012f, teigia M. Marty. Nors vis dar i\u0161lieka dideli\u0173 nesutarim\u0173, ta\u010diau Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia i\u0161ties po Vatikano II Susirinkimo (apie kur\u012f M. Marty ra\u0161\u0117 kaip \u017eurnalistas), per\u0117m\u0117 kai kurias Liuterio id\u0117jas, tarp kuri\u0173 ir komunij\u0105 dviem pavidalais (communion under both kinds) ir Mi\u0161ias gimt\u0105ja kalba.<\/p>\n

1999 met\u0173 dokumentu, \u017einomu kaip \u201eBendroji deklaracija d\u0117l nuteisinimo doktrinos\u201c, katalikai \u017eeng\u0117 \u017eingsn\u012f priimti Liuterio pabr\u0117\u017et\u0105 i\u0161ganym\u0105 per tik\u0117jim\u0105. Didel\u0117 dalis (nors ne visos) Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios pri\u0117m\u0117 ger\u0173 darb\u0173 svarb\u0105 kelyje \u012f i\u0161ganym\u0105.<\/p>\n

Nepaisant monumentali\u0173 pos\u016bki\u0173, kuri\u0173 kulminacija tapo 1517-ieji, M. Marty teigia, kad \u201ereformacija dar tik i\u0161 dalies \u012fvykusi\u201c. Ba\u017eny\u010dia visada yra \u201etapsme\u201c.<\/p>\n

Vis d\u0117lto Liuterio padaryto poveikio ne\u012fmanoma sumenkinti. Jubiliejaus proga atlikta ap\u017evalga parod\u0117, kad Liuteris yra vienas i\u0161 trij\u0173 istorijos persona\u017e\u0173, apie kur\u012f para\u0161yta daugiausia knyg\u0173 \u2013 kiti du yra Napoleonas ir Abrahamas Lincolnas. Jo ra\u0161tai sudaro 130 tom\u0173. Liuterio \u012fkurta tik\u0117jimo tradicija toliau sklinda. \u0160iandien antroji pagal dyd\u012f liuteroni\u0161ka \u0161alis pasaulyje po Vokietijos yra Tanzanija. Etiopija yra tre\u010dioji. Indonezija ir Indija yra pirmajame de\u0161imtuke, kaip ir JAV.<\/p>\n

Ta\u010diau tai, k\u0105 Liuteris prad\u0117jo, ir toliau susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiais. Jo laikais klausimas skamb\u0117jo: \u201eAr Dievas yra maloningas?\u201c M. Marty sako, kad \u0161iandien Liuteris tikriausiai susidurt\u0173 su klausimu, ar Dievas i\u0161vis egzistuoja.<\/p>\n

Tradici\u0161kose liuteron\u0173 tvirtov\u0117se tokiose kaip Vokietija, \u0160vedija ir Islandija, did\u017eioji dauguma gyventoj\u0173 vis dar laiko save liuteronais, ta\u010diau sekmadien\u012f ba\u017eny\u010dios suolai lieka gerokai aptu\u0161t\u0117j\u0119. B\u016btent tokius i\u0161\u0161\u016bkius, jei b\u016bt\u0173 gyvas \u0161iandien, anot M. Marty, Liuteris tikriausiai imt\u0173si spr\u0119sti. Ko gero, kaip prie\u0161nuod\u012f pasi\u016blydamas sav\u0105j\u0105 Dievo vizij\u0105: Dievo, kuris yra r\u016bpestingas, teisingas ir gailestingas, si\u016blantis i\u0161ganym\u0105 kaip dovan\u0105.<\/p>\n

Pagal \u201eAmerica magazine\u201c pareng\u0117 S. \u017diug\u017edait\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-04-03-kodel-m-liuteris-svarbus-net-ir-kataliku-baznyciai-liuteronu-istoriko-poziuris\/157499 \u017dymus Ba\u017eny\u010dios istorikas Martinas Marty pokalb\u012f apie did\u017ei\u0105j\u0105 16 am\u017eiaus religin\u0119 fig\u016br\u0105 \u2013 Martyn\u0105 Liuter\u012f pradeda nuo \u201ekar\u0161t\u0173 naujien\u0173\u201c, kurios \u201enepasiekia televizijos ekran\u0173\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3883","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3883","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3883"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3883\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3884,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3883\/revisions\/3884"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3883"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3883"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3883"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}