{"id":3887,"date":"2014-10-31T19:26:21","date_gmt":"2014-10-31T17:26:21","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3887"},"modified":"2017-04-09T17:17:06","modified_gmt":"2017-04-09T14:17:06","slug":"reformacija-nuolatinis-atsinaujinimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/reformacija-nuolatinis-atsinaujinimas\/","title":{"rendered":"Reformacija \u2013 nuolatinis atsinaujinimas"},"content":{"rendered":"

\u0160is Reformacijos \u0161vent\u0117s apm\u0105stymas pirm\u0105 kart\u0105 buvo spausdintas prie\u0161 du de\u0161imtme\u010dius Vilniaus ev. liuteron\u0173 parapijos leidinyje \u201eLiuteron\u0173 balsas\u201c (1996 10 31, Nr.5, p.2,4). Tik truput\u0117l\u012f pakoreguot\u0105 dabar j\u012f pateikiame m\u016bs\u0173 skaitytojams.<\/em><\/p>\n

\u00a0\"\"Prie\u0161 keturis \u0161imtus devyniasde\u0161imt septynerius metus Vitenberge Martynas Liuteris paskelb\u0117 garsi\u0105sias devyniasde\u0161imt penkias tezes. Prasid\u0117jo Reformacija. Ar 1517 m. spalio 31-oji yra m\u016bs\u0173 Ba\u017eny\u010dios \u012fk\u016brimo data? O gal \u0161i data \u2013 1530 m., kai Pilypas Melanchtonas suformulavo Augsburgo i\u0161pa\u017einim\u0105? Ta\u010diau juk \u017einom, kad Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012fk\u016br\u0117 Kristus Sekmini\u0173 dien\u0105. Kur tad buvo Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia iki 1517 m.? Norveg\u0173 kilm\u0117s amerikietis liuteron\u0173 kunigas M.E. Hollensenas (1906\u20131998) savo knygoje \u201eIs it true?\u201c (1958) teigia: \u201eToje Ba\u017eny\u010dios dalyje, kuri, nepaisydama oficiali\u0173 klaiding\u0173 nurodym\u0173, skelb\u0117 i\u0161ganym\u0105 J\u0117zuje Kristuje vien per tik\u0117jim\u0105, i\u0161 malon\u0117s, kaip mus moko \u0160ventasis Ra\u0161tas\u201c<\/em>.<\/p>\n

\u00a0Kurti naujos, atskiros Ba\u017eny\u010dios Liuteris n\u0117 neketino. Remdamasis \u0160ventuoju Ra\u0161tu jis siek\u0117 gr\u012f\u017eti prie Ba\u017eny\u010dios i\u0161tak\u0173, apvalyti j\u0105 nuo svetim\u0173, \u017emoni\u0173 i\u0161galvot\u0173 dalyk\u0173. \u201eA\u0161 pra\u0161au \u017emones nesiremti mano vardu ir vadintis ne liuteronais, o krik\u0161\u010dionimis. Kas yra Liuteris? Galiausiai, ir doktrina n\u0117ra mano, nei a\u0161 buvau u\u017e kur\u012f nukry\u017eiuotas (…) Vienas Kristus yra Mokytojas. Jis moko mane ir visus tikin\u010diuosius vienos ir tos pa\u010dios doktrinos\u201c<\/em>, \u2013 1522 m. ra\u0161\u0117 dr. M. Liuteris.<\/p>\n

\u00a0Liuteron\u0173 vardas pirm\u0105 kart\u0105 imtas vartoti 1521 m. angl\u0173 arkivyskupo Williamo Warhamo, neigiamai vertinusio Liuter\u012f. Pats Liuteris, siekdamas pabr\u0117\u017eti Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105, nor\u0117jo jud\u0117jim\u0105 vadinti \u2013 evangelikai katalikai. Ir \u0161iuo metu Amerikoje esama liuteron\u0173 at\u0161akos, kuri save vadina evangeli\u0161kaisiais katalikais, pabr\u0117\u017edama ry\u0161\u012f su visuotine Ba\u017eny\u010dia (graiki\u0161kas \u017eodis Katholikos <\/em>rei\u0161kia visuotinis<\/em>), o Airijoje esama grup\u0117s katalik\u0173, vadinan\u010dios save tuo pa\u010diu vardu, pabr\u0117\u017eiant ry\u0161\u012f su Evangelija. Galima teigti, jog vardas \u201eliuteronai\u201c prigijo atsitiktinai. Juo vadinam\u0117s pabr\u0117\u017edami ne asmen\u012f, o jo gint\u0105 doktrin\u0105. Beje, iki 1520 m. termin\u0105 \u201ereformacija\u201c Liuteris vartojo tik kalb\u0117damas apie reformas savo universitete. Kalb\u0117damas apie Ba\u017eny\u010di\u0105, jis vartojo \u017eod\u012f \u201eatsinaujinimas\u201c.<\/p>\n

\u00a0Ar mums \u0161iandien Reformacija yra tik istorinis \u012fvykis, nutik\u0119s beveik prie\u0161 penkis am\u017eius, kur\u012f, ai\u0161ku, prisimename ir netgi \u0161ven\u010diame? Reformacija atliko reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f ne tik Ba\u017eny\u010dios, bet ir visuomen\u0117s bei politiniame gyvenime. Nesuklysime pasak\u0119, kad ji paklojo pamatus \u0161iuolaikin\u0117s Europos konstituci\u0161kumui bei pilietin\u0117s visuomen\u0117s, laisvos ir atsakingos u\u017e savo poelgius, formavimuisi. N\u0117 vienas n\u0117ra \u012fstatymas, o visi pavald\u016bs tam pa\u010diam \u012fstatymui, joks \u017emogus negali b\u016bti vir\u0161esnis u\u017e \u012fstatym\u0105. Pakl\u016bstama ne kurio nors \u017emogaus \u2013 valstyb\u0117s ar Ba\u017eny\u010dios vadovo \u2013 autoritetui, bet kartu su tuo \u017emogumi pakl\u016bstama tai pa\u010diai absoliu\u010diai tiesai, kiek tai mums leid\u017eia m\u016bs\u0173 nuod\u0117minga prigimtis. (Beje, normas kuriantis ir dargi pats j\u0173 nesilaikantis vadovas yra vienas kriterij\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 atpa\u017einti kult\u0105 ar sekt\u0105). Kitais \u017eod\u017eiais tariant, lojalumas ne pa\u010diai vald\u017eiai, o tam, kam tu ir ta vald\u017eia tarnaujate. \u0160is suvokimas lemia tiek m\u016bs\u0173 veikl\u0105, tiek kasdienio gyvenimo poelgius.<\/p>\n

\u00a0Ar Reformacija \u2013 tai tik \u012fvyk\u0119s faktas, \u012fdomus vien istorijos at\u017evilgiu? Jei taip tvirtintume, parodytume nesuprant\u0105 jos esm\u0117s. Reformacija, tas Ba\u017eny\u010dios atsinaujinimas, tarsi augimas Kristuje, \u0161vent\u0117jimas, yra nuolatinis procesas. Ir Liuteris nebuvo pirmasis Ba\u017eny\u010dios istorijoje. Vis d\u0117lto b\u016btent nuo Reformacijos galime skai\u010diuoti naujos eros Europoje ir visame pasaulyje prad\u017ei\u0105. Ne visk\u0105 anuomet pavyko \u012fgyvendinti \u2013 teko derintis su buvusia tvarka bei \u0161io pasaulio netobulumu. Ir Reformacijos ba\u017eny\u010diose d\u0117l \u017emogi\u0161ko silpnumo radosi tiek tikro bei tariamo rigorizmo, tiek ir veidmaini\u0161ko ar pavir\u0161utini\u0161ko pamaldumo, papro\u010diais paremt\u0173 apeig\u0173 \u2013 i\u0161ganymui neb\u016btin\u0173 dalyk\u0173, apna\u0161\u0173, nuo kuri\u0173 Ba\u017eny\u010dia nuolat tur\u0117t\u0173 apsivalyti, j\u0173 nesureik\u0161mindama.<\/p>\n

\u00a0Ant kai kuri\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 stog\u0173 smaili\u0173 galime i\u0161vysti gaid\u012f. Tai \u2013 bud\u0117jimo simbolis. Tad bud\u0117kime.\u00a0 Nesileiskime u\u017eli\u016bliuojami neva visk\u0105 geriau \u017einan\u010di\u0173j\u0173. \u017di\u016br\u0117kime, ar kitais vardais ir pavidalais \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 negr\u012f\u017eta indulgencijos, pasninkai, visokie blizgu\u010diai ir kiti dalykai, kuri\u0173 man\u0117me seniai ir visiems laikams atsikrat\u0119. Ribotumas, kur\u012f da\u017enai m\u0117gstame priskirti kitiems, nei\u0161nyko, o tik atsitrauk\u0117, laukdamas menkiausios progos v\u0117l sugr\u012f\u017eti. O gal iki galo jo ir nebuvome atsikrat\u0119? Am\u017ein\u0105sias vertybes, tikr\u0105 tik\u0117jim\u0105 pakei\u010dia pavir\u0161utinis apeigi\u0161kumas, \u201esekmadienin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117\u201c. Ir tai nieko naujo. Ar nesureik\u0161minam savo \u012fpro\u010di\u0173, prisiminim\u0173, taisykli\u0173, neprisiri\u0161am prie form\u0173, pastat\u0173, pamir\u0161dami, kad tai t\u0117ra priemon\u0117s? Pernelyg sureik\u0161mintos, jos \u2013 tarsi dulk\u0117s ant Vie\u0161paties veido, j\u012f dengian\u010dios ir i\u0161kraipan\u010dios kont\u016brus. O gal jos pa\u010dios mums tokios svarbios ir brangios? Gal n\u0117 netikim po jomis ka\u017ek\u0105 esant?<\/p>\n

\u00a0Ba\u017eny\u010dios institucijai nuolat i\u0161kyla nauj\u0173 u\u017edavini\u0173, naujai suformuluot\u0173 klausim\u0173, \u012f kuriuos ji privalo atsakyti. Jei jaunas vynas bus pilamas \u012f senus vynmai\u0161ius, jie sutr\u016bks \u2013 nebetur\u0117sim nei vyno, nei vynmai\u0161i\u0173. Ar nevert\u0117t\u0173, tad, naujais vynmai\u0161iais pasir\u016bpinti? Beje, tam tikr\u0105 laik\u0105 vyn\u0105 laikyti galima ir \u0105so\u010diuose bei kitose talpose. Klauskime, kas svarbiau \u2013 indas ar jame laikomas skystis? Indai sukurti tam, kad juose b\u016bt\u0173 laikomi skys\u010diai, o ne skys\u010diai tam, kad b\u016bt\u0173 k\u0105 laikyti induose. Tu\u0161ti gra\u017e\u016bs indai atlieka tik estetin\u0119 funkcij\u0105, ta\u010diau i\u0161tro\u0161kusiam keleiviui jie nenaudingi. Svarbu ir kas induose \u012fpilta.<\/p>\n

\u00a0\u201eVis d\u0117lto \u017ei\u016br\u0117kite, kad j\u016bs\u0173 laisv\u0117 netapt\u0173 papiktinimu silpniesiems\u201c <\/em>(1 Kor 8, 9).<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0K\u0119stutis Pulokas<\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, 2014 Nr.10-11<\/em><\/strong><\/p>\n

\"\"Martynas Liuteris skelbia 95 tezes. Iliustracija i\u0161 Gustavo Freytago (1816\u20131895)\u00a0 knygos \u201eMartin Luther\u201c1897 m. leidimo<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160is Reformacijos \u0161vent\u0117s apm\u0105stymas pirm\u0105 kart\u0105 buvo spausdintas prie\u0161 du de\u0161imtme\u010dius Vilniaus ev. liuteron\u0173 parapijos leidinyje \u201eLiuteron\u0173 balsas\u201c (1996 10 31, Nr.5, p.2,4). Tik truput\u0117l\u012f pakoreguot\u0105 dabar j\u012f pateikiame m\u016bs\u0173 skaitytojams.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3887","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3887","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3887"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3887\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3891,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3887\/revisions\/3891"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3887"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3887"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3887"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}