{"id":3979,"date":"2017-05-04T06:50:55","date_gmt":"2017-05-04T03:50:55","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3979"},"modified":"2017-05-04T06:52:54","modified_gmt":"2017-05-04T03:52:54","slug":"gintaras-karosas-lietuvos-pabaiga-de-jure-arba-geguzes-3-iosios-konstitucija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/gintaras-karosas-lietuvos-pabaiga-de-jure-arba-geguzes-3-iosios-konstitucija\/","title":{"rendered":"Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucija"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.voruta.lt\/gintaras-karosas-lietuvos-pabaiga-de-jure-arba-geguzes-3-iosios-konstitucija\/<\/a><\/p>\n

Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt<\/strong><\/p>\n

Pavasaris jau \u012fpus\u0117jo ir art\u0117ja Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucijos metin\u0117s. Nor\u0117\u010diau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pasteb\u0117jim\u0173 \u0161ia \u012fvairiai interpretuojama ir nevienareik\u0161mi\u0161kai vertinama tema.<\/p>\n

Turime i\u0161ties daug \u017emoni\u0173, besi\u017eavin\u010di\u0173 Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucija. \u0160is straipsnis niekaip n\u0117ra susij\u0119s su Lietuvos Respublikos Seime \u012fkurta Gegu\u017e\u0117s 3-iosios grupe, siekian\u010dia kuo geresnio bendradarbiavimo su m\u016bs\u0173 kaimynais ir bendrapilie\u010diais. Tik\u0117damas tolerancijos id\u0117j\u0173, mano manymu, kertinio atskaitos ta\u0161ko harmoningam visuomen\u0117s sugyvenimui, pl\u0117tros prasmingumu, kvie\u010diu padiskutuoti.<\/p>\n

Niekas net ir labai nor\u0117damas nepaneigs Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucijos dvasios, alsuojan\u010dios ypa\u010d tam laikotarpiui pa\u017eangiomis laisv\u0117s ir demokratijos id\u0117jomis. Ta\u010diau konstitucijoje nebelieka \u017eod\u017eio \u201eLietuva\u201c ir \u0161i konstitucija, kad ir kaip mums b\u016bt\u0173 apmaudu, u\u017ebaigia Lenkijos \u012ftakos \u0161e\u0161\u0117lyje formaliai tebegyvavusi\u0105 Lietuvos valstyb\u0119. Teisinis veikalas, u\u017ebaig\u0119s senos ir garbinga istorija, galybe bei asmenyb\u0117mis gars\u0117jusios valstyb\u0117s raid\u0105, nevertas pagarbos kaip valstyb\u0117s konstitucija.<\/p>\n

D\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 valstyb\u0117s kartais baigiasi: de facto<\/em> ir de jure<\/em>. Likus nors vienai i\u0161 egzistavimo po\u017eymi\u0173, nors ir nebepilnakrauj\u0117, su\u017eeista ar palau\u017eta, valstyb\u0117 dar tebeb\u016bna gyva, tebeegzistuoja.<\/p>\n

1791 m. Gegu\u017e\u0117s 3-iosios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Seimo priimta konstitucija formaliai dar egzistavusiai Lietuvai pad\u0117jo pabaigos ta\u0161k\u0105.<\/p>\n

Konstitucijos priederm\u0117 \u2013 sudaryti teisin\u012f pagrind\u0105 valstyb\u0117s egzistavimui ir i\u0161likimui. Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucija Lietuvos valstyb\u0117s at\u017evilgiu buvo ne konstitucija, o Ap\u0161vietos id\u0117jomis dekoruotas ir Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Seime patvirtintas m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s u\u017ebaigimo aktas.<\/p>\n

Kai kokia nors \u012fstaiga ar organizacija baigia savo veikl\u0105, ji nebegali naudoti savo vardo, jis \u0161alinamas i\u0161 registro duomen\u0173 baz\u0117s \u2013 pana\u0161us veiksmas buvo atliktas ir 1791 m. pavasar\u012f su Lietuvos valstybe \u2013 ji prarado savo tapatyb\u0119. Negalima u\u017emerkti akis \u012f tokio akto skaud\u017eias pasekmes, kai atsta\u010dius m\u016bs\u0173 \u0161alies Nepriklausomyb\u0119 1918 m., vienas i\u0161 argument\u0173, juridi\u0161kai bene tvir\u010diausias, kovoti su Lietuva ir buvo \u0161i nelemta konstitucija. Kov\u0173 pasekmes \u017einome visi puikiai \u2013 sek\u0117 tarpukario \u0161alies Palenk\u0117s (dab. Suvalkai) ir Pietry\u010di\u0173 \u017eemi\u0173 okupacija, jose intensyviai naikinta lietuvi\u0161ka kult\u016bra, u\u017edarytos mokyklos ir draugijos, vietiniai gyventojai sulenkinti, \u0161viesuoliai, kunigai ir kiti pa\u017eang\u016bs \u017emon\u0117s persekioti ir net tremti, kaip lenki\u0161ka administracija tuomet vadino, \u201eKauno Lietuvon\u201c.<\/p>\n

Konstitucijos negalima vertinti atskirai nuo konkre\u010dios valstyb\u0117s. Nors Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucijos tekste yra \u012ftvirtinta i\u0161ties pa\u017eangi\u0173 nuostat\u0173, toki\u0173 kaip \u012fstatymus leid\u017eian\u010dios ir vykdomosios vald\u017eios atskyrimas, did\u017eiuotis tokia konstitucija gal\u0117tume tik tuomet, jei ji savo nuostatomis neb\u016bt\u0173 panaikinusi paties subjekto, kuriam skirta ir tarnauja, \u2013 Lietuvos. Dabar mums Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucija gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fdomi tik kaip abstraktus gra\u017ei\u0173 sumanym\u0173 teisinis ar literat\u016brinis veikalas. Konstitucija nebuvo tvari, gyvavo kiek daugiau nei vienus metus, o neilgai trukus ir pats jos sumanytojas Stanislovas Poniatovskis, Rusijos spaud\u017eiamas, i\u0161si\u017ead\u0117jo \u0161iame teisyne \u012ftvirtint\u0173 ideal\u0173.<\/p>\n

Deja, m\u016bs\u0173 tuometini\u0173 didik\u0173 ir bajorijos valstyb\u0117s identiteto samprata visose gyvenimo srityse jau buvo i\u0161tirpusi kelis \u0161imtme\u010dius transliuojamos lenk\u0173 kult\u016brin\u0117s tradicijos kontekste. Tuometin\u0117s didik\u0173 ir bajorijos m\u0105stymo paradigmos buvo pana\u0161ios kaip daugumos \u0161iuolaikini\u0173 politik\u0173 \u2013 jie mat\u0117 Maskvos gr\u0117sm\u0119 rytuose, bet ignoravo ne ma\u017eesn\u0119, o gal net didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 prie vakarini\u0173 \u0161alies sien\u0173, kuri kartu buvo gr\u0117sme i\u0161 vidaus, gal tod\u0117l taip sunkiai pastebima. Dabartiniai politikai, deja, mato gr\u0117sm\u0119 tik rytuose, be abejo, \u2013 ji egzistuoja, ta\u010diau prie u\u017estrigusios plok\u0161tel\u0117s skeid\u017eiam\u0173 pasikartojan\u010di\u0173 gars\u0173 greit priprantama, taip visuomen\u0117 praranda budrum\u0105.<\/p>\n

Neseniai Lietuvos valstyb\u0117s saugumo departamentas savo ataskaitoje pim\u0105kart atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f gr\u0117smes nacionaliniam saugumui, kurios kyla Lietuvoje vienai i\u0161 tautini\u0173 bendrij\u0173 sudarant i\u0161kirtines teises. Pana\u0161u, kad m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 jau tampa \u0161iek tiek budresn\u0117, ir ne tik imama perra\u0161in\u0117ti gr\u0117smi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, kur\u012f pateikia m\u016bs\u0173 partnerai. Lietuvos situacija i\u0161 esm\u0117s yra kitokia, nes n\u0117 viena i\u0161 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 netur\u0117jo tarpukaryje Lenkijos okupuotos teritorijos ir n\u0117 viena kita \u0161alis taip nepasiduoda nepagr\u012fstam kaimyn\u0173 spaudimui bei reikalavimams.<\/p>\n

Labai nesinori tik\u0117ti, kad \u0161iandien\u0117 Lenkijos politika Lietuvos at\u017evilgiu pana\u0161i \u012f nor\u0105 sudaryti prielaidas ateityje susigr\u0105\u017einti Pietry\u010di\u0173 Lietuvos \u017eemes. Gr\u0117sm\u0117s akivaizd\u017eios, j\u0173 daugiau, o tyrim\u0105 apsunkina tai, kad gr\u0117sm\u0117s kyla i\u0161 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 veiksm\u0173, kai \u010dia taikomi neadekvat\u016bs, neapdair\u016bs sprendimai, pagr\u012fsti klaidingu supratimu ar pasidavimu kaimyn\u0173 ar besinaudojan\u010di\u0173 palankia situacija vietos politik\u0173 spaudimu.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 valstyb\u0117s pinigais i\u0161laikomas did\u017eiausias Europoje Lietuvos interesais nepagr\u012fstas nevalstybin\u0117s kalbos mokykl\u0173 tinklas, tarsi bambagysle Pietry\u010di\u0173 Lietuv\u0105 saistantis su kaimyne Lenkija, trukdantis \u010dia formuotis visuomenei, kuri b\u016bt\u0173 patrioti\u0161ka ir lojali Lietuvai. \u0160vietimo sistema Pietry\u010di\u0173 Lietuvoje tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti dirbti Lietuvos valstybei, o moksleiviams, norintiems mokintis lenki\u0161kai, gudi\u0161kai ar kita nevalstybine kalba, nesunkiai galima b\u016bt\u0173 mokyklose \u012fsteigti u\u017eklasinius fakultatyvus.<\/p>\n

Kai kurie ap\u017evalgininkai gr\u0117smi\u0173 \u0161alies nacionaliniam saugumui ne\u012f\u017evelgia, nes Lietuvos valstyb\u0117 juk n\u0117ra suinteresuotas u\u017esakovas, neatsilygins u\u017e \u012f\u017evalgum\u0105. Lietuv\u0105, manau, privalome jausti \u0161irdimi ir pirmiausia mums turi r\u016bp\u0117ti jos perspektyva gyvuoti ir klest\u0117ti bent iki kito Lietuvos vardo t\u016bkstantme\u010dio min\u0117jimo, tai kiekvieno pilie\u010dio prasmi\u0173 prasm\u0117, kuri\u0105 valstyb\u0117s politikai tur\u0117t\u0173 siekti \u012ftvirtinti \u017emoni\u0173 \u0161irdyse.<\/p>\n

Vedant paraleles su Gegu\u017e\u0117s 3-iosios prie\u0161konstitucine XVIII \u0161imtme\u010dio vidurio Lietuva, tada, valdant Augustui III, Lietuvos politikai lenk\u0117 dabartinius abejingumu problemoms, nenoru \u012f\u017evelgti gr\u0117smes ir ie\u0161koti b\u016bd\u0173 j\u0173 prevencijai. Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucijos paskelbimas buvo bandymas tuometini\u0173 politik\u0173 abejingos laikysenos, savo pa\u010di\u0173 sukurtos situacijos padarini\u0173, ai\u0161ku, ne be Rusijos \u012ftakos, gelb\u0117ti \u0161al\u012f gra\u017eiomis id\u0117jomis \u017evilgan\u010diu aktu. Kilnu. Bet ar neb\u016bt\u0173 tikslingiau \u012fvardinti visas nacionalines gr\u0117smes dabar, ypa\u010d kylan\u010dias i\u0161 i\u0161skirtinio po\u017ei\u016brio \u012f Pietry\u010di\u0173 Lietuv\u0105, ir taip neprivesti \u0161alies prie poreikio, kaip sako liaudis, \u201egriebtis \u0161iaudo\u201c ateityje, kuris, kaip \u017einome, nebuvo tvarus XVIII a. pabaigoje ir tik dar labiau \u012fklampino Lietuv\u0105 \u012f visi\u0161ko valstyb\u0117s i\u0161nykimo teisines kolizijas.<\/p>\n

Tenka pripa\u017einti, kartu ir keista, ir nesuprantama, kod\u0117l nesimokoma i\u0161 Lietuv\u0105 sugriovusi\u0173 istorijos pamok\u0173, skaitant daugum\u0105 istorini\u0173 ai\u0161kinim\u0173 juoda spalva laikoma balta. Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 nesistengia i\u0161silaisvinti i\u0161 kaimyn\u0117s Lenkijos primetam\u0173 jai palanki\u0173 istorijos interpretacij\u0173, kurios \u017eeid\u017eia m\u016bs\u0173 \u0161alies pilie\u010di\u0173 orum\u0105, kelia nepasitik\u0117jim\u0105 savo valstybe, suteikia netikrumo jausm\u0105. Pasakysiu net daugiau, viena i\u0161 tokios vie\u0161osios nuomon\u0117s sklaidos pasekmi\u0173 skatina ir visi\u0161k\u0105 Lietuvos sunykim\u0105 \u2013 pilie\u010di\u0173 i\u0161vykim\u0105 i\u0161 \u0161alies, kuri, pagal formuojam\u0105 vie\u0161\u0105 nuomon\u0119, es\u0105 yra nieko verta.<\/p>\n

Vie\u0161ojoje erdv\u0117je netgi formuojama nuomon\u0117, kad Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucija suprantama tik labai i\u0161silavinusiems, t. y. visuomen\u0117s elito atstovams. Taip yra matoma gra\u017ei \u0161io veikalo forma, ta\u010diau nepasigendama t\u016brinio ry\u0161io su pa\u010dia valstybe, k\u0105 jau nekalb\u0117tiant apie v\u0117lesnes \u0161io veikalo pasekmes Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atstatymui. 1791 m. Gegu\u017e\u0117s 3-iosios dokumento paradoksas, o ir pamoka atei\u010diai gal\u0117t\u0173 b\u016bti tokia, kad u\u017emir\u0161tant pa\u010di\u0105 valstyb\u0119 net geriausi demokratijos, lygiateisi\u0161kumo ir pana\u0161\u016bs gra\u017e\u016bs siekiai tampa beprasmiai, o kartais ir lemtingi pa\u010dios valstyb\u0117s i\u0161likimui.<\/p>\n

Liaudies i\u0161mintis sako: kas tinka vienam, neb\u016btinai tinka ir antram. Posakis pravers ir kalbant apie skirtingas valstybes, j\u0173 pilie\u010di\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f tuos pa\u010dius rei\u0161kinius ar \u012fvykius. Nesunku pasteb\u0117ti, kad pas mus da\u017enai manoma, jog ir mums verta d\u017eiaugtis tuo, kuo did\u017eiuojasi kaimynai lenkai. Tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir mentalinis nepilnaverti\u0161kumas, tam tikras pam\u0117g\u017eiojimas, kuris i\u0161siugd\u0117 per daugel\u012f met\u0173 prarandant Lietuv\u0105 Lenkijos naudai. 1569 m. pasira\u0161ytas Liublino unijos aktas buvo pirmasis rimtas Lietuvos pa\u017eeminimas, u\u017eprogrmav\u0119s \u0161alies sunykim\u0105 \u2013 nuo Lietuvos buvo atpl\u0117\u0161ta ma\u017edaug pus\u0117 per ilgus \u0161imtme\u010dius kar\u017eygi\u0173 krauju i\u0161kovotos valstyb\u0117s teritorijos, ir ta teritorija buvo prijungta prie Lenkijos. Ar tuo galime d\u017eiaugtis? Lenkai \u2013 taip, o mes? Ar \u017emogus, taip ir valstyb\u0117 \u2013 pilie\u010di\u0173 bendruomen\u0117, d\u017eiaugiasi, kai i\u0161 jo atimama pus\u0117 sunkiai u\u017egyvento turto?<\/p>\n

Tada \u017dygimantas Augustas, pirmas jau nekalb\u0117j\u0119s lietuvi\u0161kai Jogailaitis, privert\u0117 Lietuvos atstovus pasira\u0161yti Lietuvai nenauding\u0105 akt\u0105. Tiesa, pasira\u0161\u0117 ne visi \u2013 kunigaik\u0161\u010diui Mikalojui Radvilai Rudajam toks aktas nebuvo priimtinas ir jo antspaudo ten n\u0117ra. Tik ar dabar daugiau turime asmenybi\u0173, suprantan\u010di\u0173 Lietuvos tapatumo i\u0161saugojimo \u2013 valstyb\u0117s i\u0161likimo garanto \u2013 svarb\u0105 pavojingai globalizacijos skersv\u0117j\u0173 persmelktame \u0161iandienos pasaulyje?<\/p>\n

\u0160iandienos pasaulis turi daug privalum\u0173, mums \u012fvairiais kanalais prieinama daug informacijos, bet informacija, kaip ir konstitucja, XVIII a. pab. u\u017ebaigusi Lietuvos valstyb\u0119, n\u0117ra vertyb\u0117 pati savaime. Informacija tampa vertinga valstybei ir jos pilie\u010diams tuomet, kai padeda sukurti stiprios Valstyb\u0117s strategij\u0105 ir jos visais \u012fmanomais b\u016bdais siekti. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161analizuotos Lietuvos, kaip nepriklausomo subjekto, istorini\u0173 nes\u0117kmi\u0173 pamokos, padaryta esam\u0173 ir galim\u0173 gr\u0117smi\u0173 analiz\u0117, spalvas vadinant tikraisiais pavadinimais.<\/p>\n

Svarbiausias valstyb\u0117s i\u0161likimo leitmotyvas, net ir subyr\u0117jus, nors to nelinkiu, i\u0161 pa\u017ei\u016bros galingiausioms Europos S\u0105jungoms, tur\u0117t\u0173 b\u016bti Valstyb\u0117s vizija \u2013 i\u0161saugoti ir sustiprinti Lietuvos tautin\u0119 tapatyb\u0119. Be jokios abejon\u0117s, neatsiribojant nuo pasaulio \u2013 gra\u017eiai ir oriai bendraujant su visais m\u016bs\u0173 kaimynais: lenkais, gudais ir rusais.<\/p>\n

1791 m. Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucija mums \u2013 li\u016bdnas, nors \u012fdomus ir teikiantis vilties kurti pa\u017eangesn\u0119 valstyb\u0119 Ap\u0161vietos epochos teisinis veikalas, kurio paradoksalumas skatina apm\u0105styti Valstyb\u0117s esm\u0119 ir pasimokyti i\u0161 istorijos pamok\u0173, kitaip, neduokdie, istorija gali pasikartoti.<\/p>\n

Straipsnio autorius yra nepartinis Vilniaus rajono savivaldyb\u0117s tarybos narys, mi\u0161rios frakcijos \u201eKartu \u2013 u\u017e pa\u017eang\u0105 Vilniaus rajone\u201c seni\u016bnas, skulptorius, Europos parko ir Liubavo muziej\u0173 \u012fk\u016br\u0117jas, Lietuvos bajor\u0173 karali\u0161kosios s\u0105jungos narys, Nacionalin\u0117s pa\u017eangos premijos laureatas.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.voruta.lt\/gintaras-karosas-lietuvos-pabaiga-de-jure-arba-geguzes-3-iosios-konstitucija\/ Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Pavasaris jau \u012fpus\u0117jo ir art\u0117ja Gegu\u017e\u0117s 3-iosios konstitucijos metin\u0117s. Nor\u0117\u010diau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pasteb\u0117jim\u0173 \u0161ia \u012fvairiai interpretuojama ir nevienareik\u0161mi\u0161kai vertinama tema.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3979","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3979","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3979"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3979\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3980,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3979\/revisions\/3980"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3979"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3979"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3979"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}