{"id":4049,"date":"2017-05-19T11:46:29","date_gmt":"2017-05-19T08:46:29","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=4049"},"modified":"2017-05-19T11:50:07","modified_gmt":"2017-05-19T08:50:07","slug":"dr-martynas-purvinas-mazosios-lietuvos-kaimo-pokyciai-reformacijos-epochoje-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/dr-martynas-purvinas-mazosios-lietuvos-kaimo-pokyciai-reformacijos-epochoje-2\/","title":{"rendered":"Dr. Martynas Purvinas. Ma\u017eosios Lietuvos kaimo poky\u010diai Reformacijos epochoje"},"content":{"rendered":"

\"\"<\/a><\/p>\n

Dr. Martynas Purvinas. www.voruta.lt nuotr.<\/em><\/p>\n

Dr. Martynas PURVINAS, KTU Architekt\u016bros ir statybos institutas, Kaunas<\/strong><\/p>\n

Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo b\u016bdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas \u012fvairiems poky\u010diams. T\u0105 l\u0117m\u0117 tradiciniai verslai (nuo gamtos s\u0105lyg\u0173 priklausiusi \u017eemdirbyst\u0117 ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaam\u017ee patirtimi, \u012fsi\u0161aknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis \u012f iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo \u012f \u012fvairius poky\u010dius ir i\u0161orinius poveikius, taip apdairiai vengdamas \u017eymesni\u0173 nuostoli\u0173 ir netek\u010di\u0173.<\/p>\n

Vis tik Reformacijos proces\u0173 poveikis Ma\u017eosios Lietuvos kaimams buvo gana pastebimas. Kod\u0117l ir kaip tai vyko?<\/p>\n

Esminiai poky\u010diai b\u016bsimosios Ma\u017eosios Lietuvos plote prasid\u0117jo XIII a., \u012f Baltijos pietrytin\u0119 pakrant\u0119 \u012fsiver\u017eus germani\u0161kiesiems kariniams ordinams. Anuometini\u0173 u\u017ekariavim\u0173 laikais atvyk\u0117li\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f vietos gyventojus (eilinius kaimie\u010dius ir kt.) atspindi eilut\u0117s i\u0161 Petro Dusburgie\u010dio ir kit\u0173 kronik\u0173: \u201e\u2026pa\u0117m\u0117 \u012f nelaisv\u0119 daugyb\u0119 \u017emoni\u0173, daugyb\u0119 nukov\u0119, o vis\u0105 \u017eem\u0119 nusiaub\u0117, grobdami ir degindami\u201c (psl. 168), \u201e\u0160itaip visa \u0161i \u017eem\u0117 liko ilgiems metams be gyventoj\u0173\u201c (psl. 196) ir t.t. ir t.p.<\/p>\n

Galima teigti, kad nekrik\u0161tyti, savo kalba kalb\u0117j\u0119 ir savaip gyven\u0119 vietos gyventojai XIII \u2013 XIV a. beveik nebuvo laikomi \u201enormaliais\u201c \u017emon\u0117mis, gal tik kokiais nereik\u0161mingais \u201eobjektais\u201c niokojamame kra\u0161te. Po \u017dalgirio m\u016b\u0161io (1410 m.) ir Melno taikos (1422 m.) kovoms aprimus, \u017einomuose XV a. dokumentuose da\u017eniau randame dalykinius \u012fra\u0161us apie duokli\u0173 rinkim\u0105, kokias valdini\u0173 pra\u017eangas, \u016bkines prievoles ir pan. Formaliai pakrik\u0161tyti vietos gyventojai (primintina, kad didel\u0117se teritorijose tuomet teveik\u0117 kelios krik\u0161\u010dioni\u0161kos ba\u017eny\u010dios ar pili\u0173 koply\u010dios, beveik nepasiekiamos daugeliui kaimie\u010di\u0173) tebebuvo laikomi \u201eobjektais\u201c, \u017eemesniu visuomen\u0117s sluoksniu \u2013 duoklininkais, prievolininkais ir pan. Atrodo, kad vietos kaimie\u010diai tuomet veikiau laikyti \u201ebeveide mase\u201c, kaip personalijos da\u017eniau min\u0117ti kolonistai i\u0161 Vakar\u0173, kokie administracijos ar kiti veik\u0117jai.<\/p>\n

1540 m. (vos 15 met\u0173 prab\u0117gus nuo 1525 m. \u2013 Pr\u016bsijos pasaulietin\u0117s kunigaik\u0161tyst\u0117s \u012fk\u016brimo ir tenyk\u0161t\u0117s oficialios Reformacijos prad\u017eios) buvo sudarin\u0117jami vadinam\u0105j\u012f \u201eturk\u0173 mokest\u012f\u201c mok\u0117jusi\u0173 asmen\u0173 \u2013 tuometini\u0173 kra\u0161to vietovi\u0173 gyventoj\u0173 s\u0105ra\u0161ai. Juose fig\u016bruoja nebe kaimai apskritai su beveide j\u0173 gyventoj\u0173 \u2013 prievolinink\u0173 mase, o personalijos \u2013 konkret\u016bs mokes\u010dio mok\u0117tojai (faktiniai Pr\u016bsijos valstyb\u0117s pilie\u010diai ir pan.). Taip Ragain\u0117s vals\u010diaus \u0160ventosios ir Smalinink\u0173 kaimuose 1540 m. nurodyti ne abstrakt\u016bs \u201epr\u016bsai\u201c ar \u201ekaimie\u010diai\u201c, o real\u016bs \u017emon\u0117s: Talminaitis, Mantk\u016bnas, Ramonaitis, Danilaitis (\u0161i pavard\u0117 siejasi su kra\u0161te da\u017enais Donelai\u010diais, Daniulai\u010diais ir pan.), Jukna, Liutkus, Alekna, Venckus, Dautartaitis, Bagdonas, Mankus, Petro\u0161ius, Josvilaitis ir t.t. Tuomet Klaip\u0117dos vals\u010diaus Veivir\u017eo kaime gyveno \u0161ie mokes\u010dio mok\u0117tojai: Stankus, Mi\u010dius, Petrikas, Narkus, Stanaitis, Jak\u0161tas, Bra\u010das, Man\u010daitis, \u017dilius, Mantvydas ir kt. ; Vilky\u010di\u0173 kaime: Jurgelis, \u0160eputis, Jucius, Laurynas, Eikdautas, Jurgis, Ju\u0161kus, Mickus, Stanaitis ir kt.<\/p>\n

Visi tie lietuvi\u0161kos (balti\u0161kos) kilm\u0117s kaimie\u010diai tuomet registruoti nebe kaip bendra prievolinink\u0173 mas\u0117, o kaip savaranki\u0161ki \u016bkininkai \u2013 mokes\u010dio mok\u0117tojai (jau nebe kaip XIII \u2013 XIV a. min\u0117ti bevard\u017eiai \u010diabuviai, kuriuos u\u017ekariautojai \u017eud\u0117 ar i\u0161sivesdavo \u012f nelaisv\u0119).<\/p>\n

Veikiausiai Reformacijos nuostatos (skatinta pagarba visiems vietos gyventojams, j\u0173 kalboms ir pan.) prisid\u0117jo prie anuometin\u0117s \u016bkin\u0117s revoliucijos Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s kaimo teritorijose: daug balti\u0161kos kilm\u0117s \u017emoni\u0173 (o ne vien i\u0161 Vakar\u0173 atvyk\u0119 vokie\u010di\u0173 ir kt. kolonistai) tapo \u201enormaliais \u016bkininkais\u201c \u2013 \u017eem\u0117s ploto naudotojais, gal visateisiais pilie\u010diais, mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojais ir pan. Antai, S.Rowello nuomone \u012f Ma\u017eosios Lietuvos plotus daugiausiai lietuvi\u0173 i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos atvykdavo 1540 \u2013 1560 m. \u2013 kaip tik \u012fsib\u0117g\u0117jus Reformacijai ir j\u0105 lyd\u0117jusiems kra\u0161to ir jo \u016bkin\u0117s sistemos pertvarkymams.<\/p>\n

\u012edomu, kad kaip tik tais laikais (XVI a. pirmojoje pus\u0117je) pasteb\u0117tas da\u017enesnis \u017demaitijos ir Did\u017eiosios Lietuvos kaimie\u010di\u0173 b\u0117gimas i\u0161 sav\u0173j\u0173 \u016bki\u0173, ten vis stipr\u0117jant prievoli\u0173 na\u0161tai. \u0160imtams ir t\u016bkstan\u010diams eilini\u0173 kaimie\u010di\u0173 patrauklesne tapo nebe j\u0173 gimtin\u0117, o pagal Reformacijos nuostatas pertvarkoma Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117, kur buvo sukurtos galimyb\u0117s \u012fsikurti tinkamiau. Masi\u0161kai atvykstant i\u0161eiviams i\u0161 lietuvi\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173, formavosi Ma\u017eosios Lietuvos fenomenas \u2013 iki tol retai apgyventuose plotuose (kur po ilgaam\u017ei\u0173 kov\u0173 buvo u\u017esilik\u0119 sen\u0173j\u0173 balt\u0173 gen\u010di\u0173 palikuoni\u0173) spar\u010diai \u012fsigal\u0117jo lietuvi\u0173 kalba ( vakar\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 ir kt. tarm\u0117s), paplito tradiciniai lietuvi\u0161ki vietovard\u017eiai (\u0160ilgaliai ir pan.). Pa\u017eym\u0117tina, kad naujieji ateiviai (su sen\u0173j\u0173 balt\u0173 gen\u010di\u0173 palikuonimis galop suformav\u0119 lietuvinink\u0173 etnokult\u016brin\u0119 grup\u0119) Reformacijos laikais da\u017eniau b\u016bdavo gana laisvi \u017emon\u0117s, gal\u0117j\u0119 savaranki\u0161kai \u016bkininkauti jiems paskirtuose sklypuose. Jie gal\u0117jo i\u0161laikyti sav\u0105j\u0105 etnin\u0119 tapatyb\u0119 \u2013 tam pad\u0117jo lietuvi\u0161kos pamaldos liuteron\u0173 ba\u017eny\u010diose, mokyklose d\u0117styta lietuvi\u0161ka kalba.<\/p>\n

Da\u017eniausiai Ma\u017eosios Lietuvos kaimie\u010di\u0173 gyvenimas daugumos \u0161iandienos \u017emoni\u0173 suvokiamas per K. Donelai\u010dio \u201eMetuose\u201c vaizdingai apra\u0161ytus \u201eb\u016br\u0173\u201c vargus ir r\u016bpes\u010dius. tie \u017emon\u0117s da\u017eniausiai prisimenami kaip beteisiai baud\u017eiauninkai ir visi\u0161ki varguoliai. M\u0117gstama g\u0105sdinti, kad ten buv\u0119 blogiau nei Did\u017eiojoje Lietuvoje. Kaip buvo i\u0161 ties\u0173?<\/p>\n

Primintina, kad Reformacijos laikais Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je (o ypa\u010d jos \u0161iaurin\u0117je dalyje \u2013 Ma\u017eojoje Lietuvoje) dvar\u0173 b\u016bta nedaug.\u00a0 \u017dymesnis dvar\u0173 \u2013 stambi\u0173j\u0173 vald\u0173 k\u016brimas ir kaimie\u010di\u0173 \u012fbaud\u017eiavinimas buvo b\u016bdingas v\u0117lesniems am\u017eiams, neretai ir tolstant nuo Reformacijos laik\u0173 ideal\u0173, kitaip pradedant \u017evelgti \u012f tautin\u0117s ma\u017eumas. Nema\u017eai lietuvinink\u0173 ilgai nepa\u017eino dvarinink\u0173 priespaudos.<\/p>\n

Ma\u017eosios Lietuvos kaime per \u0161imtme\u010dius vyko ir kiti procesai. Antai, \u017einoma, kad 1682 m. poeto K. Donelai\u010dio senelis H. Donelaitis gavo \u201eam\u017einai valdyti\u201c du \u016bbus (apie 34 ha \u017eem\u0117s) valdovo \u017eem\u0117s \u2013 girioje i\u0161kirstos dykyn\u0117s, ir \u0161atulinio \u2013 kulminio (laisvojo) valstie\u010dio status\u0105. Taip negyvenamoje (ar \u017emoni\u0173 apleistoje) vietov\u0117je buvo \u012fkurtas Lazdyn\u0117li\u0173 kaimas, v\u0117liau tap\u0119s ir Lazdyn\u0117li\u0173 dvaru, vald\u017eiusiu kelias de\u0161imtis hektar\u0173 \u017eem\u0117s. Ten apsigyveno lietuvininkai, o ne kokie svetim\u0161aliai. Valdovo\u00a0 \u017eem\u0117s sklypus ir nauding\u0105 status\u0105 (ap\u010diuopiamas mokestines ir kt. privilegijas) anuomet gavo \u0161imtai ir t\u016bkstan\u010diai lietuvinink\u0173 valstie\u010di\u0173 (o ne vien kokie atvyk\u0117liai i\u0161 Vakar\u0173, kaip neretai m\u0117gstama vaizduoti).<\/p>\n

Vis dar kalbama apie valstie\u010di\u0173 \u0161eimoje gimusio K. Donelai\u010dio vaikyst\u0117s ir jaunyst\u0117s vargus, jo buvus\u012f sunk\u0173 gyvenim\u0105, nebandant objektyviai \u012fvertinti anuometinio bendro gyvenimo lygio, sugretinti pad\u0117t\u012f, pavyzd\u017eiui, Ma\u017eosios ir Did\u017eiosios Lietuvos kaimuose. Primintina, kad ne vien K. Donelaitis \u0117jo mokslus Karaliau\u010diuje, bet ir kiti tos gimin\u0117s palikuonys \u012fgydavo \u012fvairias profesijas, neretai prasigyvendami. Tyr\u0117jams surinkus duomenis apie keli\u0173 \u0161imt\u0173 Donelai\u010di\u0173 gimin\u0117s \u017emoni\u0173 likimus, paai\u0161k\u0117jo, kad tarp j\u0173 b\u016bta dvarinink\u0173, s\u0117kmingai besidarbavusi\u0173 amatinink\u0173, tarnautoj\u0173 ir kitoki\u0173 neblogai gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 kilusi\u0173 i\u0161 vis t\u0173 pa\u010di\u0173 lietuvinink\u0173 valstie\u010di\u0173. Tokias socialin\u0117s karjeros galimybes Pr\u016bsijos valstyb\u0117je atv\u0117r\u0117 vis ta pati Reformacija, paskatinusi kurti demokrati\u0161kesn\u0119 ir toleranti\u0161kesn\u0119 valstyb\u0119, kurioje eilini\u0173 kaimie\u010di\u0173 palikuonims b\u016bta \u012fvairesnio gyvenimo galimybi\u0173.<\/p>\n

Ma\u017eosios Lietuvos kaimo specifik\u0105 primena gana \u012fdomus politinis \u2013 administracinis vajus XIX a. pabaigoje \u2013 XX a. prad\u017eioje. Tuomet geriau besitvarkiusiems ( ir gal kit\u0173 nuopeln\u0173 tur\u0117jusiems) stambesniems \u016bkininkams gal\u0117jo b\u016bti suteikiamas kaimi\u0161kojo dvarininko statusas ir tam tikros privilegijos. Anuomet tokiais dvarininkais tapo ir de\u0161imtys (jei ne daugiau) lietuvinink\u0173 ar sen\u0173j\u0173 balt\u0173 palikuoni\u0173. V\u0117lesniuose kaimie\u010di\u0173 prisiminimuose buvo fiksuojamos \u012fdomios kit\u0173 vietos \u017emoni\u0173 reakcijos \u2013 ilgai piktintasi, kad koks Jonas daugel\u012f met\u0173 buv\u0119s paprastas \u201ejuodnugaris\u201c, pats ardav\u0119s laukus ir m\u0117\u017edav\u0119s m\u0117\u0161l\u0105. o dabar kaimynai j\u012f turintys vadinti \u201edvarininku\u201c. Tok\u012f senovin\u0117s luomin\u0117s sistemos \u201ei\u0161klibinim\u0105\u201c ka\u017ekada prad\u0117jo taip pat Reformacija, daugiau d\u0117mesio skyrusi \u012fvairiems \u017emon\u0117ms \u2013 ne vien i\u0161rinktiesiems turtuoliams, ar kurios nors vienos tautos atstovams.<\/p>\n

Galima priminti pad\u0117t\u012f XIX a. Did\u017eiojoje Lietuvoje, kur ne vienam gabesniam valstie\u010di\u0173 palikuoniui tekdavo naudotis padirbtais bajoryst\u0117s dokumentais, siekiant moksl\u0173 ar geresn\u0117s vietos gyvenime, kur archaji\u0161koji luomin\u0117 sistema (ir carin\u0117s Rusijos \u012fvesti socialiniai, etniniai ir kiti apribojimai) u\u017ekirto keli\u0105 nat\u016bralesnei kaim\u0173 socialinei ir \u016bkinei raidai.<\/p>\n

Dar primintina, kad Ma\u017eojoje Lietuvoje kaimie\u010di\u0173 baud\u017eiava prad\u0117ta naikinti jau 1807 m., o Did\u017eiojoje Lietuvoje \u2013 tik 1861 m. To skirtumo i\u0161tak\u0173 taip pat galima ie\u0161koti XVI a. Reformacijoje.<\/p>\n

Lietuvoje beveik neprisimenamas XX a. prad\u017eios Rytpr\u016bsi\u0173 dvarininkas Adolfas fonBatockis, tuomet tap\u0119s tos provincijos oberprezidentu –\u00a0 u\u017e\u0117m\u0119s pa\u010dias auk\u0161\u010diausias administracines pareigas tame turtingame kra\u0161te, savo pad\u0117timi gal lygintinas su senosios LDK kunigaik\u0161\u010diais ar kitais didikais. Tas \u017emogus siejamas su \u017demaitijos Batakiuose gyvenusiais Tartylomis (Tortylovi\u010diais), Reformacijos laikais pasitraukusiais \u012f Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0119. \u012esid\u0117m\u0117tina, kad lietuvi\u0161ka (\u017eemaiti\u0161ka) \u0161itos gimin\u0117s kilm\u0117 toje valstyb\u0117je neu\u017ekirto kelio j\u0173 palikuoni\u0173 i\u0161kilimui \u2013 bataki\u0161ki\u0173 \u012fp\u0117diniai tapo dvarininkais ir kitokiais \u017einomesniais \u017emon\u0117mis, peln\u0117 oficial\u0173 kilming\u0173j\u0173 titul\u0105 \u201efon\u201c, u\u017ekop\u0117 \u012f pa\u010di\u0105 tuometinio elito vir\u0161\u016bn\u0119.<\/p>\n

\u0160is pavyzdys tur\u0117t\u0173 priminti, kad Reformacijos paliestoje Pr\u016bsijos valstyb\u0117je lietuvi\u0173 palikuonys anaiptol neb\u016bdavo vien vargani baud\u017eiauninkai, kad jiems neretai atsiverdavo ir kitokios galimyb\u0117s (kuriomis ne visi paj\u0117gdavo ar sugeb\u0117davo pasinaudoti).<\/p>\n

Be abejo, reikia pripa\u017einti, kad vien Reformacija negal\u0117jo stebuklingai paspartinti kra\u0161to \u016bkin\u0117s, socialin\u0117s ir kitokios raidos, ten sukurti ka\u017ekok\u012f \u201eroj\u0173 \u017eem\u0117je\u201c visiems gyventojams. Ta\u010diau vertinant objektyviai b\u016btina prisiminti anuometin\u0119 reali\u0105 pad\u0117t\u012f gretimose valstyb\u0117se, platesniame regione ir visoje Europoje, kur ilgai vyravo skurdas, kur buvo neretos ekonomin\u0117s, socialin\u0117s ir kitokios kriz\u0117s, kur labai i\u0161 l\u0117to jud\u0117ta sunkiu pa\u017eangos keliu.<\/p>\n

Deja, Ma\u017eosios Lietuvos (kaip ir kit\u0173 lietuvi\u0161k\u0173j\u0173 etnokult\u016brini\u0173 region\u0173) tradicinio kaimo ypatumai iki \u0161iol deramai neapib\u016bdinami. To nesiimta ir nemok\u0161i\u0161kai parengtame \u201eLietuvos architekt\u016bros istorijos\u201c \u00a0tome, kur klaidingai apib\u016bdinti lietuvi\u0161kosios etnin\u0117s architekt\u016bros savitumai. Neskelbiami reik\u0161mingi senieji dokumentai i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 archyv\u0173 apie Lietuvos kaimo praeit\u012f . 2016 m. prad\u017eioje tam tikroms j\u0117goms u\u017eblokavus mokslo monografij\u0173 ciklo \u201e Lietuvos kaim\u0173 istorin\u0117 raida\u201c tolesn\u012f rengim\u0105, Lietuvos \u017emon\u0117s nebesulauks \u017demaitijos, \u0160iaur\u0117s Lietuvos, S\u016bduvos \u2013 Suvalkijos ir kit\u0173 region\u0173 sen\u0173j\u0173 kaim\u0173 visapusi\u0161k\u0173 apib\u016bdinim\u0173. Nebebandoma vytis civilizuot\u0173 Europos kra\u0161t\u0173, kur tradicinio kaimo ypatumai uoliai nagrin\u0117ti dar nuo XVIII a., kur paskelbta daugyb\u0117 studij\u0173 apie kaim\u0173 \u012fvairiuose regionuose savitumus, apie j\u0173 istorin\u0117s raidos ypatybes.<\/p>\n

www.voruta.lt<\/strong><\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dr. Martynas Purvinas. www.voruta.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, KTU Architekt\u016bros ir statybos institutas, Kaunas Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo b\u016bdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas \u012fvairiems poky\u010diams. T\u0105 l\u0117m\u0117 tradiciniai verslai (nuo gamtos s\u0105lyg\u0173 priklausiusi \u017eemdirbyst\u0117 ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaam\u017ee patirtimi, \u012fsi\u0161aknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis \u012f iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[40,387,298],"class_list":["post-4049","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","tag-martynas-purvinas","tag-mazosios-lietuvos-kaimai","tag-reformacija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4049","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4049"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4049\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4054,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4049\/revisions\/4054"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4049"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4049"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4049"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}