{"id":4287,"date":"2017-08-04T12:09:21","date_gmt":"2017-08-04T09:09:21","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=4287"},"modified":"2017-08-04T12:11:42","modified_gmt":"2017-08-04T09:11:42","slug":"profesorius-vede-lietuviskais-reformacijos-keliais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/profesorius-vede-lietuviskais-reformacijos-keliais\/","title":{"rendered":"Profesorius ved\u0117 lietuvi\u0161kais Reformacijos keliais"},"content":{"rendered":"
\n

Jurbarkosviesa.lt<\/a><\/p>\n

2017-uosius Seimas paskelb\u0117 Reformacijos metais. \u0160iemet daugelis krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173 \u0161v\u0119s 500-\u0105sias Reformacijos metines. Jurbarke \u0161iai progai gegu\u017e\u0117s viduryje surengtas pirmasis renginys \u2013 Jurbarko rajono Garb\u0117s pilietis, habil. dr. prof. Arnoldas Piro\u010dkinas skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eReformacija atv\u0117r\u0117 keli\u0105 lietuvi\u0173 ra\u0161tijai\u201c.<\/p>\n<\/div>\n

\n

Kelios progos<\/b><\/p>\n

\u012e Jurbarko vie\u0161\u0105j\u0105 bibliotek\u0105 pasiklausyti profesoriaus susirinko nedidelis b\u016brelis jo gerb\u0117j\u0173. Lietuvi\u0173 kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirminink\u0117 Aldona Pauliukaitien\u0117 tikino, kad inspiracija suorganizuoti \u0161\u012f rengin\u012f buvo kunigo Mindaugo Kairio, kuris lai\u0161ke Jurbarko r. savivaldybei i\u0161vardijo visus Reformacijos jubiliejui skirtus renginius ir primin\u0117, kad Reformacija labai daug nusipeln\u0117 lietuvi\u0173 ra\u0161tijai.
\nProf. Arnoldas Piro\u010dkinas lietuvi\u0173 ra\u0161tijos vystymosi tema buvo pareng\u0119s straipsni\u0173 cikl\u0105, spausdint\u0105 dar 1996 m. \u201eGimtajame \u017eodyje\u201c, pana\u0161i\u0105 paskait\u0105 kalbininkas skait\u0117 \u0160ilut\u0117je, o dalyvauti renginyje gimtajame Jurbarke, pasak profesoriaus, jam visada labai smagu.
\nGegu\u017e\u0117s 12 d. vyk\u0119s renginys nenutolo ir nuo gegu\u017e\u0117s 7-\u0105j\u0105 min\u0117tos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. \u0160iais metais sukanka 470 met\u0173, kai 1547-aisiais Martynas Ma\u017evydas i\u0161leido \u201eKatekizm\u0105\u201c \u2013 pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 knyg\u0105.
\n79 puslapi\u0173 i\u0161 penki\u0173 dali\u0173 sudaryta knygel\u0117 i\u0161leista 200-300 egzempliori\u0173 tira\u017eu. I\u0161liko tik du \u2013 Lietuvoje saugomas i\u0161 Odesos Maksimo Gorkio mokslin\u0117s bibliotekos gautasis ir Torun\u0117s universiteto bibliotekos mikrofilmas.
\nPirmoji lietuvi\u0161ka knyga i\u0161leista pra\u0117jus vos 30 met\u0173 nuo reformacijos prad\u017eios. Tai rodo, koki\u0105 \u012ftaka reformacija tur\u0117jo ra\u0161tijos vystymuisi ir kaip spar\u010diai plito \u0161vietimas bei lietuvi\u0173 kalbos pripa\u017einimas.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Tez\u0117s keit\u0117 pasaul\u012f<\/b><\/p>\n

Reformacija i\u0161 lotyn\u0173 kalbos rei\u0161kia pertvarkym\u0105. XV \u2013 XVII a. prasid\u0117j\u0119s ir suklest\u0117j\u0119s religinis s\u0105j\u016bdis u\u017ebaig\u0117 viduram\u017ei\u0173 epoch\u0105 ir Europ\u0105 negr\u012f\u017etamai nuved\u0117 \u0161vietimo, ra\u0161tijos, progreso keliu. Religinis s\u0105j\u016bdis, dav\u0119s prad\u017ei\u0105 protestantizmui, liuteronizmui, anglikonybei, kalvinizmui, i\u0161augo \u012f visuomenin\u012f, politin\u012f ir ideologin\u012f jud\u0117jim\u0105.
\nReformacijos prad\u017eia laikoma 1517 m. spalio 31 d. , kai i\u0161 Saksonijos Vokietijoje kil\u0119s buv\u0119s vienuolis Martynas Liuteris \u00a0prie Vitenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0117 \u201e95 tezes\u201c, nors dar iki jo kai kurioms naujov\u0117ms kelius ties\u0117 anglas D\u017eonas Viklifas ir \u010dekas Janas Husas.
\nTez\u0117s skelb\u0117, kad \u017emogus savo veikla turi tarnauti Dievui, o krik\u0161\u010dionys tik\u0117jime privalo vadovautis tik Biblija. M. Liuteris pasisak\u0117 prie\u0161 lobstan\u010di\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, ypa\u010d kritikavo indulgencijas \u2013 nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 u\u017e pinigus.
\nPasak A. Piro\u010dkino, niekas nesitik\u0117jo, kad \u0161ios tez\u0117s sukels pasaulin\u012f jud\u0117jim\u0105, atrod\u0117, kad tai tik protestas prie\u0161 vienuoli\u0173 ordin\u0105. Ta\u010diau jau po 10 met\u0173 tez\u0117s virto dokumentu, kuris dar\u0117 \u012ftak\u0105 visoms gyvenimo sritims.<\/p>\n

Religija ir ra\u0161tija<\/b><\/p>\n

Ra\u0161tijos ir gimtosios kalbos vystymuisi labai svarbu, koki\u0105 viet\u0105 ji u\u017eima ba\u017eny\u010dios gyvenime. Pirmin\u0117s religijos buvo tautin\u0117s \u2013 jos r\u0117m\u0117si vienos tautos mentalitetu, kalba. V\u0117liau jos tapo universaliomis, pasaulin\u0117mis \u2013 krik\u0161\u010dionyb\u0117, islamas, budizmas plito po vis\u0105 pasaul\u012f.
\nSu Kristumi gimusi krik\u0161\u010dionyb\u0117 buvo universali, o J\u0117zus mok\u0117 j\u0105 ne\u0161ti visoms tautoms ir skelbti visomis kalbomis. Apa\u0161talas Paulius platino evangelij\u0105 visomis kalbomis, o jo lai\u0161ke buvo sakoma: \u201eKas \u017eino, kiek esama \u012fvairi\u0173 kalb\u0173 pasaulyje, ta\u010diau n\u0117ra bereik\u0161m\u0117s kalbos. Tad jei a\u0161 nesuvoksiu kalbos reik\u0161m\u0117s, b\u016bsiu kalb\u0117tojui svetim\u0161alis, ir kalb\u0117tojas man bus svetim\u0161alis. Taigi ir j\u016bs, uoliai ie\u0161kantys Dvasios dovan\u0173, siekite j\u0173 gausos Ba\u017eny\u010diai ugdyti.\u201c
\nTuo metu kult\u016bros kalba buvo graik\u0173. \u0160ia kalba krik\u0161\u010dionyb\u0117 plito Ma\u017eojoje Azijoje. Netrukus iki tol liturgijai naudotos tautin\u0117s kalbos pakeistos lotyn\u0173 kalba. Kitoms kalboms liturgijoje vietos neliko. Sunku patik\u0117ti, kad Vatikano 2-asis susirinkimas tik 1962-1965 m. leido liturgij\u0105 \u0161v\u0119sti \u017emoni\u0173 kalbomis, o ne tik lotyni\u0161kai.
\nNors lietuviai viduram\u017eiais i\u0161veng\u0117 priklausomyb\u0117s kitoms \u0161alims, ta\u010diau \u010dia nebuvo s\u0105lyg\u0173 rastis lietuvi\u0161kai ra\u0161tijai. Manoma, kad Mindaugas gal\u0117jo b\u016bti apie 10 met\u0173 pri\u0117m\u0119s krik\u0161t\u0105 ir tuo laiku pagrindin\u0117s maldos gal\u0117jo b\u016bti i\u0161verstos \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, bet tikr\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra.
\nSu 1387 m. \u012f Lietuv\u0105 Jogailos atne\u0161tu krik\u0161tu lietuvi\u0173 kalba taip pat nesivyst\u0117 \u2013 pasak A. Piro\u010dkino, katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia abejingai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo religini\u0173 ties\u0173 platinim\u0105 kitomis kalbomis, nors puikiai \u017einojo apa\u0161talo Pauliaus mokymus.
\n1962 m. buvo rasta 1503 m. Strasb\u016bre i\u0161leista knyga \u2013 traktatas kunigams, kurios gale \u012fra\u0161yti poteriai lietuvi\u0173 kalba. I\u0161kelta versija, kad jie nura\u0161yti i\u0161 ankstesni\u0173 tekst\u0173, o poterius gal\u0117jo i\u0161versti Jogaila ir Vytautas. Ta\u010diau spartesnis lietuvi\u0173 kalbos paplitimas prasid\u0117jo tik su reformacija. Ir tai \u012fvyko Ma\u017eojoje Lietuvoje.<\/p>\n

Lietuvyb\u0117 \u2013 u\u017e sienos<\/b><\/p>\n

Pr\u016bsija ilgai buvo valdoma Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino. 1525 m. Vokie\u010di\u0173 ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis atsimet\u0117 nuo katalikyb\u0117s, pri\u0117m\u0117 liuteronyb\u0119, tapo pirmuoju Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010diu ir atv\u0117r\u0117 keli\u0105 reformacijai ir \u0161vietimui. Jis \u0117m\u0117 platinti liuteronyb\u0119 pagal Pauliaus mokym\u0105 \u2013 pr\u016bs\u0173, lietuvi\u0173, lenk\u0173 ir kitomis kalbomis.
\nPirmiausia buvo i\u0161leistos knygos pr\u016bs\u0173 kalba, ta\u010diau \u0161i tauta netur\u0117jo, pasak prof. A. Piro\u010dkino, savo tautini\u0173 kadr\u0173 \u2013 inteligent\u0173, tod\u0117l jie negyn\u0117 savo kalbos. Kitaip buvo su lietuviais \u2013 i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s d\u0117l savo skleid\u017eiam\u0173 reformacijos, lietuvyb\u0117s id\u0117j\u0173 tur\u0117jo palikti Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 (LDK), o prieglobst\u012f rado Pr\u016bsijoje. Taip \u010dia \u012fsik\u016br\u0117 Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Martynas Ma\u017evydas ir kiti.
\n\u201eJei inteligentai neb\u016bt\u0173 pab\u0117g\u0119 i\u0161 Lietuvos, \u010dia grei\u010diau b\u016bt\u0173 plitusios reformacijos id\u0117jos, atsirad\u0119 mokykl\u0173, knyg\u0173. Deja…\u201c, \u2013 prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 lietuvyb\u0117 suklest\u0117jo Pr\u016bsijoje, \u012fvardijo A. Piro\u010dkinas. Emigrantai sudar\u0117 branduol\u012f, aplink kur\u012f spiet\u0117si ir kit\u0173 tautybi\u0173 \u017emon\u0117s, nusiteik\u0119 platinti lietuvyb\u0119 \u2013 netgi vokie\u010di\u0173 kunigai lietuvi\u0161kose parapijose naudojo lietuvi\u0173 kalb\u0105.
\n1542 m. Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tis \u012fsteig\u0117 lietuvi\u0161k\u0105 partikuliar\u0105, kuriam vadovavo A. Kulvietis. V\u0117liau \u0161i \u012fstaiga tapo Karaliau\u010diaus universitetu. 1544-46 m. \u010dia mok\u0117si 23 studentai i\u0161 LDK, jiems buvo mokamos stipendijos. Nieko steb\u0117tina, kad tokiomis palankiomis s\u0105lygomis buvo i\u0161leistas M. Ma\u017evydo \u201eKatekizmas\u201c.
\nA. Brandenburgie\u010dio \u012fp\u0117diniai neapleido jo prad\u0117tos veiklos. V\u0117liau Pr\u016bsijoje buvo \u012fsteigtas Lietuvi\u0173 kalbos seminaras, kuriame 3 metus po dvi paskaitas per savait\u0119 buvo mokoma lietuvi\u0173 kalbos, \u0161\u012f seminar\u0105 buvo lank\u0119 1500 student\u0173. XVI-XVIII a. Karaliau\u010diaus universitetas ir Lietuvi\u0173 kalbos seminaras dominavo ruo\u0161iant lietuvi\u0173 kalbos specialistus.<\/p>\n

Daugiakalb\u0117 LDK\u00a0<\/b><\/p>\n

Lietuvyb\u0117s klest\u0117jim\u0105 Pr\u016bsijoje nutrauk\u0117 Pranc\u016bzijos-Pr\u016bsijos karas, po kurio Ma\u017eojoje Lietuvoje lietuvi\u0173 \u0117m\u0117 ma\u017e\u0117ti \u2013 kra\u0161tas \u0117m\u0117 vokiet\u0117ti ir ma\u017eoms tautoms vietos nebeliko. Bet iki to laiko lietuvininkai sp\u0117jo daug nuveikti, ko negalima pasakyti apie did\u017ei\u0105j\u0105 Lietuv\u0105.
\nPirmieji reformacijos \u0161alininkai LDK buvo persekiojami, tod\u0117l i\u0161vyko \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, o pa\u010dioje Lietuvoje reformacija plito ne taip spar\u010diai. Ta\u010diau ir \u010dia, tik v\u0117liau, radosi \u0161viesuoli\u0173 \u2013 1595 m. Mikalojus Dauk\u0161a i\u0161leido i\u0161 lenk\u0173 kalbos i\u0161verst\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 \u201eKatekizm\u0105\u201c. Tai buvo pirmoji LDK lietuvi\u0161kai i\u0161leista knyga. 1599 m. tas pats autorius i\u0161leido ir \u201ePostil\u0119\u201c, kurioje auk\u0161tino lietuvi\u0173 kalb\u0105.
\nXVII a. pirmoje pus\u0117je Lietuvoje jau buvo grie\u017etai smerkiamas nacionalini\u0173 jausm\u0173 rei\u0161kimas. I\u0161auk\u0161tinta lenk\u0173 kalba. Kunigai buvo raginami mok\u0117ti lietuvi\u0173 kalb\u0105, bet ja nesi\u017eav\u0117ti. Norint mokytis kalbos reikia vadov\u0117li\u0173 \u2013 tuo laiku lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105, \u017eodyn\u0173 i\u0161leido lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradininkas Konstantinas Sirvydas.
\n1822 m. \u0161viesuolis Kazimieras Kontrimas si\u016bl\u0117 Vilniaus universitete steigti lietuvi\u0173 kalbos katedr\u0105, ta\u010diau jo id\u0117joms nebuvo pritarta. Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je XVII-XVIII a. katalikyb\u0117je vangiai naudota lietuvi\u0173 kalba, grei\u010diau buvo prie\u0161i\u0161kas nusiteikimas. Tik XIX a. atsirado kunig\u0173 \u2013 kalbos puosel\u0117toj\u0173.
\nDid\u017eiojoje Lietuvoje lietuvi\u0173 kalba buvo nuolat gniau\u017eiama, naikinama \u2013 tiek lenk\u0173, kuri\u0173 kunigai dar XIX a. prad\u017eioje kartojo, kad \u201eDievas nemoka lietuvi\u0161kai, kalb\u0117kite lenki\u0161kai\u201c, tiek vokie\u010di\u0173, kuriems Lietuva su savo kalba baig\u0117si ties Jurbarku.<\/p>\n

Atne\u0161\u0117 \u0161vies\u0105<\/b><\/p>\n

\u201eVokietinimu kai kas m\u0117gina kaltinti ir evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Gal tai dar\u0117 vienas kitas vokietis, ta\u010diau pati ba\u017eny\u010dia prie vokietinimo nesijung\u0117. \u0160iose ba\u017eny\u010diose pamaldos vyko lietuvi\u0161kai iki pat 1944 m., kada at\u0117jo rusinimo laikas\u201c, \u2013 tikino prof. A. Piro\u010dkinas.
\nLDK nebuvo s\u0105lyg\u0173 plisti lietuvi\u0161kai ra\u0161tijai, tai su kaupu padar\u0117 lietuvininkai Pr\u016bsijoje. 1547-1600 m. LDK buvo i\u0161leistos 8 lietuvi\u0161kos knygos, o Ma\u017eojoje Lietuvoje \u2013 22, 1701-1750 m. LDK \u2013 28 leidiniai, o Ma\u017eojoje Lietuvoje \u2013 111. O juk LDK gyventoj\u0173 buvo kelis kartus daugiau nei Ma\u017eojoje Lietuvoje.
\nEvangelikai reformatai \u012f lietuvi\u0161k\u0105 ra\u0161tij\u0105, kult\u016br\u0105 ir \u0161vietim\u0105 \u012fne\u0161\u0117 did\u017eiul\u012f ind\u0117l\u012f \u2013 leido be baim\u0117s, aktyviai reik\u0161tis lietuvi\u0173 inteligentams ir \u0161viesuoliams. Kalbos ir tautos mentaliteto i\u0161likimui labai svarbus visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris. \u201eKas savo negiria, t\u0105 i\u0161 turgaus varo\u201c, \u2013 savo mo\u010diut\u0117s \u017eod\u017eius dabartinei situacijai pritaik\u0117 A. Piro\u010dkinas. Profesorius konstatavo, kad \u0161iandiena taip pat ver\u010dia susim\u0105styti, nes \u017emon\u0117s nebemyli savo kalbos, ja nesidid\u017eiuoja.
\nRengin\u012f papuo\u0161\u0117 Jurbarko kult\u016bros centro Konstantino Glinskio teatro artist\u0173 skaitomos eil\u0117s ir M. Ma\u017evydo lai\u0161kai bei parodytos i\u0161traukos i\u0161 1976 m. Klaip\u0117dos teatre pastatyto spektaklio \u201eMa\u017evydas\u201c.
\nGaila, kad \u0161iame renginyje nesimat\u0117 jaun\u0173 veid\u0173. Tokiose paskaitose \u0161imt\u0105 kart\u0173 geriau nei sausose pamokose suvoki, kiek paaukota, nuveikta ir sukurta, kad dabar gal\u0117tume kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai. O kai \u012fdomi\u0105j\u0105 istorij\u0105 pasakoja puikus oratorius \u2013 kalbininkas A. Piro\u010dkinas, belieka g\u0117r\u0117tis gimtosios kalbos gro\u017eiu ir stiprybe.
\nJ\u016brat\u0117 Stanaitien\u0117<\/p>\n<\/div>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jurbarkosviesa.lt 2017-uosius Seimas paskelb\u0117 Reformacijos metais. \u0160iemet daugelis krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173 \u0161v\u0119s 500-\u0105sias Reformacijos metines. Jurbarke \u0161iai progai gegu\u017e\u0117s viduryje surengtas pirmasis renginys \u2013 Jurbarko rajono Garb\u0117s pilietis, habil. dr. prof. Arnoldas Piro\u010dkinas skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eReformacija atv\u0117r\u0117 keli\u0105 lietuvi\u0173 ra\u0161tijai\u201c. Kelios progos \u012e Jurbarko vie\u0161\u0105j\u0105 bibliotek\u0105 pasiklausyti profesoriaus susirinko nedidelis b\u016brelis jo gerb\u0117j\u0173. Lietuvi\u0173 kalbos draugijos […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[392],"class_list":["post-4287","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-arnoldas-pirockinas-reformacija-jurbarkas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4287","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4287"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4287\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4291,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4287\/revisions\/4291"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4287"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4287"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4287"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}