{"id":439,"date":"2010-11-05T15:46:12","date_gmt":"2010-11-05T13:46:12","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=439"},"modified":"2013-11-28T16:02:29","modified_gmt":"2013-11-28T14:02:29","slug":"europine-reformatu-identiteto-dimensija-a-volano-veikaluose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/europine-reformatu-identiteto-dimensija-a-volano-veikaluose\/","title":{"rendered":"Europin\u0117 reformat\u0173 identiteto dimensija A. Volano veikaluose"},"content":{"rendered":"

Kun. dr. K\u0119stutis DAUGIRDAS, Mainz\u00a0<\/i><\/strong><\/p>\n

\u0160veicari\u0161kos Reformacijos tyrin\u0117tojai, dirb\u0119 su \u017denevos reformatoriaus Jono Kalvino teologiniu paveldu, yra vieningos nuomon\u0117s d\u0117l vieno i\u0161 \u0161ios Reformacijos \u0161akos kilusi\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 identiteto element\u0173: tiek Kalvinui, tiek juo sekusiems teologams yra b\u016bdingas universalumo siekis, t. y. \u012fsitikinimas, kad jiems pavesta teologin\u0117 atsinaujinimo misija apr\u0117pia vis\u0105 Europ\u0105, kas ano meto pasaul\u0117\u017e\u016broje vis dar neretai rei\u0161k\u0117 vis\u0105 pasaul\u012f.<\/strong><\/p>\n

Skirtingai nei pavyzd\u017eiui besiformuojan\u010dios liuteron\u0173 konfesijos atstovai, kurie nuo antros kartos buvo stipriai link\u0119 orientuotis \u012f Martyno Liuterio autoritet\u0105, \u0161e\u0161iolikto am\u017eiaus antros pus\u0117s reformat\u0173 teologai ma\u017eiau akcentavo i\u0161kili\u0173 Reformacijos t\u0117v\u0173 svarb\u0105: strukt\u016bri\u0161kai reformatai savo identitet\u0105 grind\u0117 pirmiausia priklausymu universaliai tik\u0117jimo ir ver\u010di\u0173 bendrijai. \u0160i\u0105 universali\u0105 – europin\u0119 – reformat\u0173 identiteto dimensij\u0105 pabandysiu Jums nu\u0161viesti, remdamasis m\u016bs\u0173 vakaro herojaus, prie\u0161 lygiai keturis \u0161imtus met\u0173 mirusio i\u0161kilaus Lietuvos reformat\u0173 teologo, Andriaus Volano<\/b>, konkre\u010diu pavyzd\u017eiu.<\/p>\n

Jau vien \u0161io apie 1531uosius metus Did\u017eiojoje Lenkijoje, netoli Poznan\u0117s gimusio ir 1610-aisiais metais sausio 6-\u0105j\u0105 dien\u0105 nuosavame Bijuti\u0161ki\u0173 dvare mirusio \u017emogaus biografija byloja apie s\u0105sajas, toli per\u017eengian\u010dias Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ribas. Kil\u0119s i\u0161 vokie\u010dio Jono Volano ir lenkait\u0117s Sofijos Kvileckos \u0161eimos, Andrius Volanas nuo 1544\u0173j\u0173 iki 1546\u0173j\u0173 met\u0173 studijavo Frankfurto prie Oderio universitete, o nuo 1550\u0173j\u0173 iki 1553\u0173j\u0173 – Karaliau\u010diuje. \u010cia jo vienu i\u0161 mokytoj\u0173 buvo \u017einomas lotynistas, garsaus Vitenbergo reformatoriaus bei humanisto Pilypo Melanchthono (1497-1560) \u017eentas, Jurgis Sabinas (1508-1560). Po studij\u0173 Volanas ilgus metus dirbo \u012ftakingo Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s Did\u017eiojo etmono bei Did\u017eiojo kanclerio Mikalojaus Radvilos Rudojo (apie 1515-1584) sekretoriumu, o valdant vengr\u0173 kilm\u0117s Lenkijos karaliui ir Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s Did\u017eiajam kunigaik\u0161\u010diui Steponui Batorui (1576-1586) jis tapo ir karali\u0161kuoju sekretoriumi. Radvilos Rudojo \u012f svarbius ano meto politinius \u012fvykius \u012ftrauktam Volanui teko ne kart\u0105 dalyvauti ir reik\u0161mingose diplomatin\u0117se misijose: 1569\u0173j\u0173 vasar\u0105 jis Lublino seime, gindamas Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s interesus, atstovavo Radvil\u0105 Rud\u0105j\u012f, bekaralme\u010dio laikotarpiu, 1575aisis metais senato pavedimu vyko \u012f Prah\u0105 pas imperatori\u0173 Maksimilijon\u0105 II, o 1589aisiais dalyvavo Bytomo-Bendzino taikos derybose tarp Habsburg\u0173 bei Lenkijos ir Lietuvos atstov\u0173. Pri\u0117m\u0119s Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s indigenat\u0105 ir taip tap\u0119s jos pilie\u010diu, Volanas \u0117m\u0117si aktyvios intelektualin\u0117s veiklos, did\u017ei\u0105j\u0105 energijos dal\u012f skirdamas savo pasirinkto teologinio kelio propagavimui bei gynimui. Savo metu d\u0117l daugelio i\u0161leist\u0173 teologini\u0173 ra\u0161t\u0173 tiek prie\u0161 antitrinitorius, tiek prie\u0161 j\u0117zuitus jis buvo gerai \u017einomas ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir Vokietijos \u017eem\u0117se: Heidelbergo universiteto teologijos profesorius Pranci\u0161kus Junius (1545-1602) 1590\u0173j\u0173 met\u0173 prad\u017eioje apie Andri\u0173 Volan\u0105 atsiliep\u0117 kaip apie asmen\u012f, kurio darbus Dievas laimina, tolim\u0173 kra\u0161t\u0173 skaitytojai \u0161ven\u010dia, o Lietuvos ir Lenkijos gyventojai \u012fsisavina.<\/p>\n

Asmeni\u0161kai i\u0161aukl\u0117tas Vitenbergo, t.y. liuteroni\u0161kosios reformacijos dvasioje, o nuo studij\u0173 laik\u0173 \u012ftakotas Melanchthono minties, Volanas, kaip ir daugelis kit\u0173 reformatori\u0161kai nusiteikusi\u0173 jo bendraam\u017ei\u0173 tuometin\u0117je Lietuvoje ir Lenkijoje, galiausiai pasuko \u017denevos ir Ciuricho teologiniu keliu. Ypatingai kristologiniais bei \u0161v. vakarien\u0117s klausimais jis nuosekliai per\u0117m\u0117 Jono Kalvino mokym\u0105, d\u0117l kurio 1570\u0173j\u0173 ir 1580\u0173j\u0173 met\u0173 b\u0117gyje ne kart\u0105 kry\u017eiavo teologines \u0161pagas su Lietuvon Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevi\u010diaus (apie 1505-1579) kvietimu atvykusiais j\u0117zuitais. Nat\u016bralu, kad b\u016btent \u0161iame kontekste para\u0161yti ir i\u0161spausdinti Volano poleminiai veikalai geriausiai atskleid\u017eia specifinius reformat\u0173 u\u017emojus, d\u0117l ko mes \u012f juos dabar atid\u017eiau ir pa\u017evelgsime.<\/p>\n

Savo teologine kokybe i\u0161siskiria Andriaus Volano lotyn\u0173 kalba u\u017emegsta polemin\u0117 diskusija su svarbiu Lietuvos ir Lenkijos j\u0117zuitu Petru Skarga (1536-1612) bei jo Italijoje gyvenan\u010diu ordino broliu, ispanu Pranci\u0161kumi Turrianiu (1504-1584). I\u0161 jos i\u0161sirutuliojo ano meto i\u0161silavinusiai publikai geriausiai \u017einomi Volano veikalai – \u0161andien nebei\u0161likusi, 1574 Loske i\u0161spausdinta knyga Vera orthodoxa vetusque in ecclesia sententia de sacramento corporis et sanguinis Domini nostri (Tikras, ortodoksi\u0161kas ir ba\u017eny\u010dioje senas mokymas apie m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties k\u016bno ir kraujo sakrament\u0105), kuriai \u012fkandin sek\u0117 1579aisiais taip pat Loske pasirod\u017eiusi polemika Defensio verae sententiae de sacramento corporis et sanguinis Domini nostri (Tikro mokymo apie Vie\u0161paties k\u016bno ir kraujo sakrament\u0105 apgynimas) bei 1584aisiais Vilniuje leistos Libri quinque contra Scargae septem missae sacrificiique eius columnas (Penkios knygos prie\u0161 Skargos septynis mi\u0161i\u0173 bei j\u0173 aukojimo \u0161ulus). Pastarasis veikalas reagavo \u012f Skargos lenki\u0161kai para\u0161yt\u0105 polemik\u0105 Siedm filar\u00f3w na kt\u00f3rych stoi katolicka nauka o Sakramencie O\u0142tarza (Septyni \u0161ulai, kuriais remiasi kataliki\u0161kas mokymas apie altoriaus sakrament\u0105, 1582). O jo prad\u017eioje Volanas pabr\u0117\u017e\u0117, kad jis ir toliau ketin\u0105s laikytis lotyn\u0173 kalbos. Tam jis tur\u012fs svarb\u0173 pagrind\u0105: jis ra\u0161\u0105s tod\u0117l lotyni\u0161kai, nes nor\u012fs, kad visose krik\u0161\u010dioni\u0161ko pasaulio vietose pamatyt\u0173, kokiais silpnais argumentais remiasi tiek jo oponentas, tiek ir visas j\u0117zuit\u0173 ordinas kovoje prie\u0161 tikr\u0105j\u012f Kristaus mokym\u0105.<\/p>\n

Kaip i\u0161 pacituoto pasisakymo galima spr\u0119sti, ra\u0161ydamas Libri quinque Volanas planavo savo prie\u0161 j\u0117zuitus nukreiptais ra\u0161tais pasiekti ne vien tik Lietuvos ar Lenkijos skaitytojus, o platesn\u0119 i\u0161silavinusi\u0105 publik\u0105. Jis s\u0105moningai laik\u0117si kalbos, siekian\u010dios toli u\u017e valstyb\u0117s rib\u0173 ir atitinkamai \u012fgalinan\u010dios \u0161ias ribas per\u017eengian\u010dias diskusijas. Lotyn\u0173 kalba buvo svarbi prielaida, kad su laiku \u012f vis plat\u0117jant\u012f diskusij\u0173 rat\u0105 \u012fsitraukt\u0173 ir u\u017esienio bendramin\u010diai. Kiekvienu atveju Volano ketinimai ir toliau ra\u0161yti lotyni\u0161kai, idant visas pasaulis atpa\u017eint\u0173 j\u0117zuit\u0173 klaidas, buvo ne vien tik retorin\u0117 fraz\u0117, nors ji, \u017einoma, yra persis\u0117musi charakteristi\u0161ka ano meto polemine retorika. Tai sakydamas jis grei\u010diausiai tur\u0117jo omenyje Europos reformat\u0173 planuojam\u0105 bei \u0160veicarijoje, Bazelyje jau prad\u0117t\u0105 leisti daugiatom\u012f, prie\u0161 j\u0117zuitus nukreipt\u0173 ra\u0161t\u0173 rinkin\u012f Doctrinae Jesuiticae praecipua capita (J\u0117zuit\u0173 doktrinos pagrindin\u0117s dalys). Min\u0117to rinkinio, apjungusio tiek Vakar\u0173, tiek Vidurio, tiek Ryt\u0173 Europos reformat\u0173 atitinkamas polemikas, 1586aisiais metais pasirod\u017eiusiame ketvirtame tome buvo perspausdinta ir Volano knyga Defensio verae sententiae de sacramento corporis et sanguinis Domini nostri (Tikro mokymo apie Vie\u0161paties k\u016bno ir kraujo sakrament\u0105 apgynimas).<\/p>\n

Lotyni\u0161kai prie\u0161 j\u0117zuitus para\u0161yti Volano poleminiai veikalai \u012fgalino Lietuvos sienas per\u017eengian\u010dias diskusijas dar ir kitu at\u017evilgiu. Jie buvo ne vien tik priemon\u0117, per kuri\u0105 Vakar\u0173 Europos skaitytojai gal\u0117jo susipa\u017einti su \u010dionyk\u0161te argumentacija. Sykiu jie buvo ir rai\u0161tis, siej\u0119s Lietuvos i\u0161silavinusi\u0105 visuomen\u0119 su Vakar\u0173 Europos analogi\u0161kais sluoksniais. Volanas savo veikaluose palaipsniui \u0117m\u0117si vis da\u017enesni\u0173 nuorod\u0173 \u012f kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 reformat\u0173 knygas, taip jas pristatydamas Lietuvos ir Lenkijos i\u0161silavinusiai publikai bei j\u0105 informuodamas apie europini\u0173 diskusij\u0173 stov\u012f. Polemizuodamas prie\u0161 Turrian\u012f jis, pavyzd\u017eiui, teologi\u0161kai rung\u0117si su tuo pa\u010diu prie\u0161ininku, kaip ir vienas i\u0161kiliausi\u0173 hugenot\u0173 m\u0105stytoj\u0173, pranc\u016bzas Antuanas de la Roche Chandieu (1534-1591). Nenuostabu, kad pranc\u016bz\u0173 bendramin\u010dio para\u0161ytos knygos Sophismata Turriani (Turrianio sofistika, 1577) bei Ad repetita Turriani sophismata (Prie\u0161 Turrianio pakartotin\u0119 sofistik\u0105, 1580) Volano akyse buvo itin tinkamas \u012frodymas, kad Europos reformatai yra artimai suri\u0161ti bendro mokymo: Vilniuje i\u0161leistuose veikaluose Assertionum Vegae Iesuitae confutatio (J\u0117zuito Vegos teigini\u0173 paneigimas, 1586) bei Apologia ad calumnias (Apologija prie\u0161 \u0161mei\u017et\u0105, 1587) jis ne kart\u0105 gyr\u0117 min\u0117tas Chandieu knygas, jas metafori\u0161kai apib\u016bdindamas kaip galing\u0105 – intelektualin\u012f – Herkulio v\u0117zd\u0105.<\/p>\n

Svarbu yra pamin\u0117ti ir tai, kad Volanas nepasitenkino vien tik nuorodomis, ta\u010diau \u0117m\u0117si ir iniciatyvos \u012ftraukti kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 reformatus teologus \u012f Lietuvoje bei Lenkijoje verdan\u010dias polemikas prie\u0161 j\u0117zuitus. \u0160iuo tikslu jis gerai mok\u0117jo pasinaudoti glaud\u017eiais ry\u0161iais, kurie siejo reformatus visoje Europoje bei garantavo s\u0105lyginai greit\u0105 apsikeitim\u0105 informacija. 1589\u0173j\u0173 met\u0173 b\u0117gyje Volanas kreip\u0117si \u012f Heidelbergo universiteto teologijos profesori\u0173 Daniel\u012f Tossan\u0105 (1541-1602) pra\u0161ydamas, kad \u0161is ra\u0161ti\u0161kai reaguot\u0173 \u012f Poznan\u0117s j\u0117zuito Art\u016bro Faunt\u0117jaus Eucharistines tezes bei 1589aiais pasirod\u017eiusi\u0105 knygel\u0119 apie \u0161vent\u0173j\u0173 garbinim\u0105. Heidelbergo profesorius mielai sutiko atlikti tai, ko bendramintis i\u0161 jo nor\u0117jo: Jis netrukus para\u0161\u0117 atitinkamas Disputationes duae (Dvi disputacijas), kurias jau 1590\u0173j\u0173 met\u0173 vasar\u012f i\u0161leido spaudoje kartu su itin \u0161iltu, vasario 1\u0105 dien\u0105 datuotu lai\u0161ku Volanui bei dedikacija reformat\u0173 bendruomen\u0117ms Lietuvoje ir Lenkijoje.<\/p>\n

Vis\u0173 \u0161i\u0173 Volano pastang\u0173 tikslas buvo gerai koordinuotas Lietuvos ir Lenkijos bei u\u017esienio reformat\u0173 atsakas j\u0117zuitams. B\u016btent valstybi\u0173 sienas per\u017eengian\u010diame, bendrame savo teologini\u0173 princip\u0173 propagavime ir bendroje j\u0173 gynyboje jis \u012f\u017evelg\u0117 \u0161ios Reformacijos \u0161akos atstov\u0173 europin\u012f sutarim\u0105 mokyme. Ne veltui Volanas dar 1579aisiais metais polemizuodamas prie\u0161 Petr\u0105 Skarg\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117, kad vienas svarbiausi\u0173 reformat\u0173 i\u0161pa\u017einim\u0173 ra\u0161t\u0173, Confessio helvetica posterior (Antrasis \u0161veicari\u0161kas tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas), yra priimtas daugelyje \u0161ali\u0173: jis \u0161\u012f fakt\u0105 interpretavo kaip reformat\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 tiesos paliudijim\u0105, tokia interpretacija, beje, niekuo nesiskirdamas nuo Confessio helvetica posterior autoriaus, Ciuricho teologo Heinricho Bullingerio (1504-1575). Kuo nuosekliau reformatai visoje Europoje teologi\u0161kai gyn\u0117 tai, k\u0105 jie man\u0117 esant tiesa, tuo, \u0161ia logika remiantis, didesn\u0117 tikimyb\u0117 buvo \u012frodyti, kad tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra negin\u010dyjama tiesa. Tuo geresn\u0117s galimyb\u0117s buvo \u012ftikinti ir Lietuvos ir Lenkijos dvejojan\u010dius bei neapsisprendusius ir patraukti juos savo pus\u0117n.<\/p>\n

Jei mes i\u0161keltume klausim\u0105, kas \u012fgalino ir skatino bendr\u0105 reformat\u0173 princip\u0173 propagavim\u0105, atsakymas b\u016bt\u0173, \u017evelgiant i\u0161 Volano perspektyvos, vienareik\u0161mi\u0161kas: bendras teologinis identitetas, gr\u012fstas principiniu sutarimu. Reformat\u0173 konfesijos virsmas intensyviausiu Andriaus Volano veiklos metu buvo, be jokios abejon\u0117s, pakankamai toli pa\u017eeng\u0119s, kad \u012fgalint\u0173 ne vien tik visiems protestantams b\u016bding\u0105 atsiribojim\u0105 nuo Tridento Susirinkimo pagrindu besikonsoliduojan\u010dios Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios. Pats Volanas gerai mat\u0117 jau ir ribas, reformatus skirian\u010dias nuo galutinai baigian\u010dios i\u0161sikristalizuoti liuteron\u0173 konfesijos, kuri\u0105 apibr\u0117\u017e\u0117 1577 priimta Formula concordiae (Sutarimo formul\u0117) bei 1580aisis i\u0161leista Konkordienbuch (Sutarimo knyga). Savo ruo\u017etu ir pats br\u0117\u017edamas konfesines ribas, Volanas paskutiniuose savo poleminiuose veikaluose, kaip pvz. 1589aisiais i\u0161leistame atkirtyje Vilniaus kanauninkui Andriui Jurgevi\u010diui (m. 1640), Ad scurrilem et famosum libellum (Prie\u0161 farso kupin\u0105 knygel\u0119), ne kart\u0105 nurod\u0117 \u012f reformat\u0173 i\u0161pa\u017einim\u0173 ra\u0161tus. Remdamasis pranc\u016bzo \u017dano-Fransua Salvardo (1530-1585) parengta ir 1581aisiais i\u0161leista Harmonia confessionum fidei (Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0173 harmonija), jis buvo link\u0119s pabr\u0117\u017eti viening\u0105 skirtingose Europos vietose para\u0161yt\u0173 tik\u0117jimo dokument\u0173 dvasi\u0105. Volan\u0105 pacituojant: Skirting\u0173 asmen\u0173 skirtingu laiku Anglijoje, Pranc\u016bzijoje, Belgijoje, \u0160veicarijoje, \u0160kotijoje bei voki\u0161kose \u017eem\u0117se para\u0161yti tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimai es\u0105 esminiais tik\u0117jimo klausimais tokie vieningi, kad jie i\u0161 niekur kitur, kaip tik i\u0161 vienos Dvasios gali b\u016bti kil\u0119.<\/p>\n

Tik \u0161io istorinio konteksto akivaizdoje pilnai atsiskleid\u017eia ir Volano nuorod\u0173 \u012f kit\u0173 Europos reformat\u0173 veikalus prasm\u0117, kurias ypa\u010d da\u017enai galima rasti b\u016btent min\u0117toje polemikoje Ad scurrilem et famosum libellum (Prie\u0161 farso piln\u0105 kupin\u0105 knygel\u0119). Be mums jau pa\u017e\u012fstam\u0173 Antuano de la Roche Chandieu ir Danieliaus Tossano, \u010dia sutiksime Oksfordo karali\u0161k\u0105j\u012f profesori\u0173 Lorenc\u0105 Humphrey (1527-1590), Cambridge\u2018o \u0161v. Jono koled\u017eo profesori\u0173 Wiljam\u0105 Whitaker\u012f (1548-1595), pranc\u016bz\u0105 \u017dan\u0105 de Serres\u2018\u0105 (1540\/42-1598) ir kitus europie\u010dius su j\u0173 prie\u0161 j\u0117zuitus nukreiptais veikalais. \u012evardindamas geografi\u0161kai tolimus bendramin\u010dius, i\u0161vardindamas j\u0173 darbus bei sugretindamas juos su Lietuvoje ir Lenkijoje dirban\u010di\u0173 reformat\u0173, kaip Andrius Ch\u017eonstovskis (1544-1612) ar Jurgis \u017darnoveckis (apie 1528-1601), veikalais, Volanas tapo \u012fsp\u016bding\u0105 intelektualiai vieningos bendrijos paveiksl\u0105. Bendrijos, kuri nepaisant dideli\u0173 atstum\u0173 tarp pavieni\u0173 jos per vis\u0105 Europ\u0105 i\u0161sibars\u010diusi\u0173 atstov\u0173, sugeba kartu ginti savo teologines \u012f\u017evalgas.<\/p>\n

Volano nutapytas europin\u0117s reformat\u0173 bendrijos kaip intelektualiai vientiso rei\u0161kinio paveikslas yra, be jokios abejon\u0117s, idealizuota konstrukcija: \u0161iandienos istorikai gerai \u017eino, kad reformat\u0173 konfesija skirtinguose Europos regionuose gal\u0117davo \u012fgauti skirtingus teologinius atspalvius. Nepaisant to, negalima paneigti, kad Volano poleminiuose veikaluose ai\u0161kiai juntama tendencija pabr\u0117\u017eti ne skirian\u010dius, o apjungian\u010dius elementus. S\u0105moningai ra\u0161ydamas visoje Europoje i\u0161silavinusi\u0173 sluoksni\u0173 gerai suprantama lotyn\u0173 kalba, Volanas sykiu ir asmeni\u0161kai aktyviai siek\u0117 \u012ftraukti u\u017esienio bendramin\u010dius \u012f bendras diskusijas. Jo paties argumentacijoje ry\u0161kiai ap\u010diuopiamas bebaigiantis i\u0161sikristalizuoti reformat\u0173 identitetas, kuriam yra b\u016bdingas universalumo siekis, konkre\u010diai pasirei\u0161kiantis nuorodomis \u012f europin\u0119 \u0161ios Reformacijos \u0161akos dimensij\u0105. Trumpai dr\u016btai tariant: Volanas buvo, be abejo, Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigak\u0161tyst\u0117je veik\u0119s m\u0105stytojas, politi\u0161kai identifikav\u0119sis su savo nauja t\u0117vyne. Ta\u010diau tuo pa\u010diu metu jis buvo ir asmuo su europiniu akira\u010diu bei europiniu minties horizontu.<\/p>\n

Kun. dr. K\u0119stutis DAUGIRDAS, Mainz\u00a0<\/i><\/strong><\/p>\n

www.ref.lt<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kun. dr. K\u0119stutis DAUGIRDAS, Mainz\u00a0 \u0160veicari\u0161kos Reformacijos tyrin\u0117tojai, dirb\u0119 su \u017denevos reformatoriaus Jono Kalvino teologiniu paveldu, yra vieningos nuomon\u0117s d\u0117l vieno i\u0161 \u0161ios Reformacijos \u0161akos kilusi\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 identiteto element\u0173: tiek Kalvinui, tiek juo sekusiems teologams yra b\u016bdingas universalumo siekis, t. y. \u012fsitikinimas, kad jiems pavesta teologin\u0117 atsinaujinimo misija apr\u0117pia vis\u0105 Europ\u0105, kas ano meto pasaul\u0117\u017e\u016broje […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,15,3],"tags":[95,96],"class_list":["post-439","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","category-pranesimai","category-renginiai","tag-andriaus-volano-400-osios-mirties-metiniu-minejimas","tag-kun-dr-kestutis-daugirdas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=439"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":441,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439\/revisions\/441"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=439"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=439"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=439"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}