{"id":4399,"date":"2017-09-19T08:05:35","date_gmt":"2017-09-19T05:05:35","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=4399"},"modified":"2017-09-19T08:06:24","modified_gmt":"2017-09-19T05:06:24","slug":"dr-algirdas-matulevicius-vydunas-talentingas-istorikas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/dr-algirdas-matulevicius-vydunas-talentingas-istorikas\/","title":{"rendered":"Dr. Algirdas Matulevi\u010dius. Vyd\u016bnas \u2013 talentingas istorikas"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.voruta.lt\/dr-algirdas-matulevicius-vydunas-talentingas-istorikas\/<\/a><\/p>\n

Dr.Algirdas MATULEVI\u010cIUS,<\/strong>\u00a0istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt<\/strong><\/p>\n

\n

\u0160iais metais Europa mini Reformacijos 500-\u0105sias metines,prad\u0117jusi po vidurini\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 tamsos nauj\u0105 epoch\u0105-renesans\u0105 Ba\u017eny\u010dios,valstybi\u0173 bei taut\u0173 politiniame ir visuomeniniame gyvenime,ra\u0161tijos gimtosiomis kalbomis pl\u0117tr\u0105.Siomboli\u0161ka, kad dabar, po 85 met\u0173, Vokietijoje pakartotinai i\u0161leistas.<\/p>\n

Vyd\u016bno istoriosofinis ir istorinis kapitalinis veikalas\u00a0Septyni \u0161imtme\u010diai vokie\u010di\u0173 \u2013 lietuvi\u0173 santyki\u0173\u00a0<\/em>(1932m. Til\u017e\u0117je vokie\u010di\u0173 kalba, antras leidimas 1982m. \u010cikagoje, 2001m. lietuvi\u0173 kalba Vilniuje, 2017m. v\u0117l vokie\u010di\u0173 kalba\u00a0Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen<\/em>\u00a0Miunsteryje). Visuomen\u0117je genialusis Vyd\u016bnas labiausiai \u017einomas kaip filosofas,publicistas,ra\u0161ytojas,visuomen\u0117s ir kult\u016bros veik\u0117jas.Ma\u017eiau \u2013kaip \u017eymus istorikas.\u0160is jo veikalas yra vienas reik\u0161mingiausi\u0173, originaliausi\u0173 ir aktualiausi\u0173 i\u0161 Pr\u016bsijos ir Ma\u017eosios (Pr\u016bs\u0173) Lietuvos istorijos. Apima kelias epochas nuo kry\u017eiuo\u010di\u0173 u\u017ekariavim\u0173 vakarini\u0173 balt\u0173 kra\u0161tuose XIII a. \u00a0iki XX a. pirmosios pus\u0117s antro ketvir\u010dio imtinai.\u0160ia monografija naudojausi 1970-1972metais ra\u0161ydamas disertacij\u0105 apie Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105. Vyd\u016bnas pirmasis \u0117m\u0117 kritikuoti tarpukario vokie\u010di\u0173 tyr\u0117j\u0173 Gertrudos Heinrich-Mortensen ir Hanso Mortenseno teiginius, es\u0105 Pr\u016bs\u0173 (Ma\u017eosios) Lietuvos lietuviai (lietuvininkai) n\u0117ra autochtonai,o XVa.-XVIa. prad\u017eios atsik\u0117l\u0117liai i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos, neva tokie pat kolonistai kaip ir vokie\u010diai, tik \u0161ie, atsieit, ankstesni \u2013 nuo XIIIa.Tikrieji kra\u0161to \u0161eimininkai, tvirtina Vyd\u016bnas, yra pr\u016bsai, lietuviai, s\u016bduviai, kur\u0161iai. Iki naci\u0173 \u012fsigal\u0117jimo vald\u017eioje Vilhelmas Storostas buvo itin toleranti\u0161kas, lojalus Vokietijos pilietis, daugiausia d\u0117mesio skyr\u0119s lietuvyb\u0117s stiprinimui \u0161viet\u0117ji\u0161ka veikla, auk\u0161tai vertin\u0119s vokie\u010di\u0173 taut\u0105 ir kult\u016br\u0105, propagav\u0119s demokratines id\u0117jas. Reiche stipr\u0117jant tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 prievartinei germanizacijai ir plintant nacionalsocializmo ideologijai, neigian\u010dios apskritai kit\u0173 tautin\u0119 gyvast\u012f, Vyd\u016bnui teko ginti lietuvyb\u0119, i\u0161auk\u0161tinti garbing\u0105 ais\u010di\u0173-balt\u0173 praeit\u012f ir parodyti lietuvi\u0173 kult\u016bros, kalbos svar\u0173 \u012fna\u0161\u0105 \u012f Europos taut\u0173 civilizacij\u0105, \u012f demokratines vertybes.Jis skyr\u0117 Pr\u016bsijos ir Vokietijos vald\u017eios politik\u0105 nuo vokie\u010di\u0173 \u0161viesuomen\u0117s (Hegelio, Herderio, Kanto, Goethes, Hamanno, Osterm\u0117jerio, Schillerio, Sudermanno, Wicherto), ypa\u010d evangelik\u0173 dvasinink\u0173, pastang\u0173 apginti lietuvi\u0173 taut\u0105 kaip darb\u0161\u010di\u0105, dor\u0105, taiki\u0105. Savo viena seniausi\u0173 indoeuropieti\u0161ka kalba, kilnumu,taikingumu ir gyvenimo b\u016bdu lietuviai i\u0161laik\u0117 daugiausia archai\u0161kumo, o germanai ir slavai per klajones daugelio \u0161i\u0173 savybi\u0173 neteko,tapo karingais u\u017ekariautojais.Kai balt\u0173 \u017eem\u0117s buvo u\u017ekariautos i\u0161 ryt\u0173 ir vakar\u0173,tada tiesiogiai susid\u016br\u0117 ir prad\u0117jo tarpusavyje kariauti minimos dvi tautos.<\/p>\n

Vyd\u016bno monografijoje pabr\u0117\u017eiama, kad Vokie\u010di\u0173 ordino riteri\u0173 tik technika, m\u016bro pilys buvusios galingesn\u0117s, bet baltai liko stipresni dvasia. \u010cia Vyd\u016bnas i\u0161k\u0117l\u0117 moral\u0117s prioritet\u0105.Apra\u0161oma ir idealizuojama Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 ir jos valdovai. Anot jo ,joks karas, joks pavergimas<\/em>\u00a0ilgai nesu\u017ealojo tautos.\u00a0<\/em>Vyd\u016bnas, tartum XX a. balt\u0173 krivi\u0173 krivaitis, pabr\u0117\u017eia kult\u016bros u\u017edavin\u012f ugdyti tauti\u0161kum\u0105.Tautos gyvastis- kalba. Vyd\u016bnas mat\u0117, kaip \u017emon\u0117s, kalbantys svetima kalba, tampa\u00a0aistringi i\u0161moktosios \u00a0kalbos tautyb\u0117s gyn\u0117jai<\/em>.Taip elg\u0117si suvokiet\u0117j\u0119 ma\u017elietuviai. Galiu pridurti, taip atsitiko su sulenk\u0117jusiais Vilniaus kra\u0161to didlietuviais. \u012e klausim\u0105 ar i\u0161liks lietuvyb\u0117 Vyd\u016bnas monografijoje atsak\u0117:\u00a0Jeigu visi m\u016bs\u0173<\/em>\u00a0tautos \u017emon\u0117s tuo r\u016bpinsis, tautai v\u0117l bus suteiktas gyvenimas laisvoje T\u0117vyn\u0117je<\/em>.<\/p>\n

Nacius siutino knygoje skelbiama taut\u0173 taikaus samb\u016bvio nuostata, \u012fsp\u0117jimas, kad spartus ginklavimasis, naujausi\u0173 i\u0161radim\u0173 Vokietijoje \u00a0panaudojimas tobuliausi\u0173 ginkl\u0173 gamybai gali sukelti nauj\u0105 pasaulio gaisr\u0105. Militarin\u0117 totalitarin\u0117 valstyb\u0117 i\u0161sigim\u0117. Kokie prana\u0161i\u0161ki \u017eod\u017eiai! D\u0117l to jis nukent\u0117jo. Genialus m\u0105stytojas k\u016br\u0117 su \u0161irdg\u0117la. Tik didis savo tautos patriotas ir dr\u0105sus talentingas mokslininkas \u012fsigalint hitlerizmui, gal\u0117jo para\u0161yti didlietuvi\u0173 ir ma\u017elietuvi\u0173, pastar\u0173j\u0173 koegzistencijos su vokie\u010diais per kelet\u0105 \u0161imtme\u010di\u0173 istorij\u0105. Technikos pa\u017eanga, visuomen\u0117s\u00a0 ir valstyb\u0117s modernizacija,anot Vyd\u016bno, turi tarnauti kilniam tikslui, prana\u0161i\u0161kas jo numatymas, kad\u00a0kai kurie jau m\u0105sto apie keliones \u012f kosmines<\/em>\u00a0erdves.\u00a0<\/em>Nacionalsocialistai, didvalstyb\u0117s Tre\u010diojo Reicho \u0161ovinistai j\u012f smerk\u0117 kaip lietuvi\u0173 nacionalist\u0105.Vyd\u016bnas atkirto, kad ma\u017elietuvi\u0173 kova u\u017e savo kult\u016bros teises, d\u0117l gimtosios kalbos, tautos gyvast\u012f esanti teis\u0117ta ir morali. Monografija u\u017ebaigiama viltimi, kad lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 santykiai ger\u0117s. Taip ir atsitiko.<\/p>\n

Vyd\u016bno knyga\u00a0Septyni \u0161imtme\u010diai vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 santyki\u0173<\/em>\u00a0yra vienas reik\u0161mingiausi\u0173, objektyviausi\u0173 ir pla\u010diausi\u0173 veikal\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos istoriografijoje. Tai testamentas ma\u017elietuviams i\u0161laikyti tautin\u012f tapatum\u0105, gyventi laisvoje savo per t\u016bkstantme\u010dius gyvenamoje \u017eem\u0117je. Savo k\u016bryboje Vyd\u016bnas pasirei\u0161k\u0117 kaip tautin\u0117s savigynos, taut\u0173 lygiateisi\u0161kumo, laisv\u0117s, demokratijos, dorov\u0117s \u0161auklys. Vyd\u016bnizmas- tai epochinis rei\u0161kinys. Jei Vyd\u016bnas b\u016bt\u0173 buv\u0119s vokietis, jis ir \u0161iandien gars\u0117t\u0173 pasaulyje kaip vienas \u017eymiausi\u0173 Europos humanist\u0173, g\u0117rio, moral\u0117s,i\u0161tikimyb\u0117s savo tautai, ypatingo dvasingumo etalonas. B\u016btina mums i\u0161 jo priesak\u0173 mokytis ir \u012fgyvendinti tai gyvenime.<\/p>\n

Vilnius,2017 rugs\u0117jis<\/p>\n<\/div>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.voruta.lt\/dr-algirdas-matulevicius-vydunas-talentingas-istorikas\/ Dr.Algirdas MATULEVI\u010cIUS,\u00a0istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt \u0160iais metais Europa mini Reformacijos 500-\u0105sias metines,prad\u0117jusi po vidurini\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 tamsos nauj\u0105 epoch\u0105-renesans\u0105 Ba\u017eny\u010dios,valstybi\u0173 bei taut\u0173 politiniame ir visuomeniniame gyvenime,ra\u0161tijos gimtosiomis kalbomis pl\u0117tr\u0105.Siomboli\u0161ka, kad dabar, po 85 met\u0173, Vokietijoje pakartotinai i\u0161leistas. Vyd\u016bno istoriosofinis ir istorinis kapitalinis veikalas\u00a0Septyni \u0161imtme\u010diai vokie\u010di\u0173 \u2013 lietuvi\u0173 santyki\u0173\u00a0(1932m. Til\u017e\u0117je vokie\u010di\u0173 kalba, antras leidimas 1982m. \u010cikagoje, 2001m. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-4399","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4399","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4399"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4399\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4402,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4399\/revisions\/4402"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4399"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4399"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4399"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}