{"id":4619,"date":"2017-11-08T09:19:49","date_gmt":"2017-11-08T07:19:49","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=4619"},"modified":"2017-11-08T20:26:12","modified_gmt":"2017-11-08T18:26:12","slug":"reformacija-vakar-ir-siandien","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/reformacija-vakar-ir-siandien\/","title":{"rendered":"REFORMACIJA VAKAR IR \u0160IANDIEN"},"content":{"rendered":"<p><a href=\"http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-11-08-reformacija-vakar-ir-siandien\/165812\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-11-08-reformacija-vakar-ir-siandien\/165812<\/a><\/p>\n<p>VYSK. HANSAS DUMPYS<\/p>\n<p class=\"western\"><em>Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu \u0161ie metai paskelbti Reformacijos metais, siekiant pamin\u0117ti 500 met\u0173 protestant\u0173 Reformacijos prad\u017eios sukakt\u012f. Reformacijos prad\u017eia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kada augustinie\u010di\u0173 vienuolis Martynas Liuteris savo 95 tezes prikal\u0117 prie Wittenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 debatams ir kartu pasiunt\u0117 kopij\u0105 Mainzo arkivyskupui. \u201eBernardinai.lt\u201c skaitytoj\u0173 d\u0117mesiui Hanso Dumpio, vyskupo emerito lietuviams evangelikams i\u0161eivijoje, mintys, publikuotos pasaulio lietuvi\u0173 laikra\u0161tyje \u201eDraugas\u201c (spalio 28 d. numeryje).<\/em><!--more--><\/p>\n<p class=\"western\">\u0160e\u0161ioliktojo am\u017eiaus Reformacija yra daugialypis \u012fvykis, kurio pasekm\u0117s aktualios iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Istorikai teigia, kad Reformacija buvo b\u016btina, nes Romos Ba\u017eny\u010dia tada buvo aptemd\u017eiusi evangeli\u0161k\u0105 Ba\u017eny\u010dios tapatyb\u0119 \u012fvairiomis \u017emogi\u0161komis tradicijomis, netinkamais papro\u010diais ir korupcija. Reik\u0117jo sugr\u0105\u017einti Kristaus evangelij\u0105 \u012f Ba\u017eny\u010dios tapatyb\u0117s centr\u0105.<\/p>\n<p class=\"western\">Kartu Reformacija buvo ir tragi\u0161kas \u012fvykis, nes d\u0117l jos Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dia suskilo \u012f daugel\u012f konfesij\u0173. Liuteris niekada nesiek\u0117 naujos Ba\u017eny\u010dios at\u0161akos, jis tik tro\u0161ko Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios reformavimo. Trumpai pasakius, Reformacija buvo tragi\u0161ka b\u016btinyb\u0117.<\/p>\n<p class=\"western\">Liuterio inicijuota Reformacija vyko Dievo \u017dod\u017eio pagrindu. Jis siek\u0117 atnaujinti esam\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 tik\u0117jimu \u012f Kristaus evangelij\u0105. Pagal j\u0105 \u017emogus Dievo malon\u0119 \u012fgyja ne darbais, o tik\u0117jimu \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173. Ir toliau i\u0161 \u012fgytos malon\u0117s plaukia artimo meil\u0117s darbai. Liuteris kar\u0161tai tro\u0161ko \u012fgyti Dievo malon\u0119, tuo klausimu r\u0117m\u0117si visa Ba\u017eny\u010dios reforma. Paulius ra\u0161\u0117 Lai\u0161ke romie\u010diams:\u00a0<em>A\u0161 nesig\u0117diju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galyb\u0117 i\u0161gelb\u0117ti kiekvienam tikin\u010diajam\u2026 Joje apsirei\u0161kia Dievo teisumas i\u0161 tik\u0117jimo \u012f tik\u0117jim\u0105, kaip para\u0161yta: \u2018Teisusis gyvens tik\u0117jimu\u201d (Rom 1: 16\u201317)<\/em>. Tai rei\u0161kia, kad jeigu tik\u0117jimu esi Dievo malon\u0117s i\u0161teisintas, tavo darbai turi i\u0161reik\u0161ti meil\u0119 artimui. Mums dabar tai atrodo elementaru, bet Liuterio laikais vie\u0161patavo kitokie tik\u0117jimo argumentai \u2013 i\u0161ganymui tiko vienuoli\u0173 pardavin\u0117jamos indulgencijos. Bet i\u0161 ties\u0173 i\u0161ganymas n\u0117ra perkamas.<\/p>\n<blockquote>\n<p class=\"western\">Reformacija buvo tragi\u0161ka b\u016btinyb\u0117<\/p>\n<\/blockquote>\n<p class=\"western\">Liuterio reform\u0173 \u012fna\u0161as \u012f visuotin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105 yra ne\u012fkainojamas. Komunija imta teikti, kaip ir Kristaus \u012fsakyta \u2013 abiem pavidalais \u2013 duona ir vynu, o pa\u010dios pamaldos vedamos gimt\u0105ja kalba, kad eiliniai \u017emon\u0117s suprast\u0173 jas ir aktyviai dalyvaut\u0173. Taip pat Liuteris suk\u016br\u0117 daug giesmi\u0173, taip pagyvindamas pamaldas. Be kit\u0173 savo ra\u0161t\u0173, Liuteris i\u0161vert\u0117 Nauj\u0105j\u012f ir Sen\u0105j\u012f testamentus \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105, ir nuo to prasid\u0117jo \u0161ventra\u0161\u010dio vertimai \u012f nacionalines kalbas, \u017emon\u0117s \u0117m\u0117 giliau suprasti ir vertinti Dievo \u017dod\u012f. Kartu tai buvo ir Europos literat\u016brin\u0117s kult\u016bros kilimo prielaidos.<\/p>\n<p class=\"western\">Liuteris suk\u016br\u0117 du katekizmus: vien\u0105 aukl\u0117ti \u0161eim\u0105 tik\u0117jimu, kit\u0105 \u2013 ugdyti kunigus. R\u016bpinosi ir vaik\u0173 aukl\u0117jimu, k\u016br\u0117 jiems tinkamas giesmes. Kadangi Liuteris d\u0117l savo veiklos buvo popie\u017eiaus ekskomunikuotas i\u0161 Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios, istorijos raidoje dinami\u0161kas Ba\u017eny\u010dios atnaujinimo s\u0105j\u016bdis tapo atskira institucija.<\/p>\n<p class=\"western\">Europos valstybi\u0173 ribose i\u0161sivyst\u0117 \u012fvairios evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios su sava tvarka ir papro\u010diais. \u0160iandien turime 140 atskir\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 visuose pasaulio \u017eemynuose su daugiau kaip 80 milijon\u0173 nari\u0173. Jos tvarkosi savaranki\u0161kai, bet didel\u0119 daugum\u0105 jungia Pasaulin\u0117 liuteron\u0173 federacija.<\/p>\n<p class=\"western\">Klausimas kyla \u2013 kur liko visuotin\u0117s reformuotos Ba\u017eny\u010dios id\u0117ja, kuri\u0105 puosel\u0117jo Liuteris? Dievo \u0160ventoji Dvasia i\u0161laiko Ba\u017eny\u010dios vienyb\u0119, bet istoriniai \u012fvykiai j\u0105 li\u016bdnai u\u017etemd\u0117. Ba\u017eny\u010dios vienyb\u0117s stygius yra viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kliudan\u010di\u0173 Ba\u017eny\u010diai atlikti savo misij\u0105 pasaulyje. \u012evairios konfesijos skelbia Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105, ta\u010diau kuris balsas yra labiausiai tik\u0117tinas m\u016bs\u0173 supasaul\u0117jusioj visuomen\u0117j? Ir \u0161iandien tenka pripa\u017einti, kad vienyb\u0117s tr\u016bkumas \u2013 tai tarsi \u017eaizda ant Kristaus k\u016bno, o nenoras t\u0105 \u017eaizd\u0105 gydyti tik pagilina skausm\u0105 ir atitolina jos i\u0161gijim\u0105.<\/p>\n<p class=\"western\">Esu \u012fsitikin\u0119s, kad pa\u017eym\u0117ti svar\u0173 istorin\u012f \u012fvyk\u012f yra prasminga, bet vien to nepakanka. Mes tur\u0117tume labiau \u012fsiklausyti \u012f J\u0117zaus mald\u0105 savo T\u0117vui:\u00a0<em>\u2026kad jie b\u016bt\u0173 viena, kaip ir mes\u2026 kad pasaulis \u012ftik\u0117t\u0173, jog tu esi mane siunt\u0119s\u00a0<\/em>(Jn 17, 11, 21).<\/p>\n<p class=\"western\">Ar \u0161iandien Ba\u017eny\u010dia pakankamai atnaujinta, kad gal\u0117tume imtis \u017eingsni\u0173 gydyti \u012fvykus\u012f l\u016b\u017e\u012f? Daug kas pasikeit\u0117 istorijos raidoje nuo XVI \u0161imtme\u010dio ir Romos Katalik\u0173, ir Evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010diose. Antrasis Vatikano susirinkimas nebevadina evangelik\u0173 eretikais, o \u012fvardija atsiskyrusiais broliais ir seserimis. Per pastaruosius 50 met\u0173 dvipusis Romos katalik\u0173 ir liuteron\u0173 dialogas atved\u0117 prie vienas kito gilesnio teologinio supratimo pozicijos. Viena \u017eymi dialog\u0173 i\u0161dava \u2013 tai dokumentas \u201eBendra i\u0161teisinimo deklaracija\u201d, 1999 metais ratifikuota Pasaulin\u0117s liuteron\u0173 federacijos ir Vatikano pontifikato tarybos krik\u0161\u010dioni\u0173 vienybei. Tuo dokumentu dabar turime bendr\u0105 sutarim\u0105 apie i\u0161teisinimo doktrin\u0105, kurios supratimas XVI am\u017eiuje skyr\u0117 katalikus ir evangelikus.<\/p>\n<p class=\"western\">Turime dar ir kit\u0173 reik\u0161ming\u0173 kartu ratifikuot\u0173 dokument\u0173. Bet dokumentai liks popieriumi, jeigu jie nebus abiej\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 priimti ir konkre\u010diai vyskup\u0173, sinod\u0173, vyskupij\u0173, dvasinink\u0173 ir parapij\u0173 \u012fgyvendinti. \u0160i\u0173 met\u0173 spalio 31 dien\u0105 \u0160ventojo Vardo Katedroje (Holy Name Cathedral) \u010cikagoje vyks ekumenin\u0117s pamaldos, vadovaujant kardinolui Blase J. Cupichui ir \u010cikagos diecezijos liuteron\u0173 vyskupui Wayne N. Milleriui. Pamald\u0173 tikslas \u2013 atnaujinti sandor\u0105 tarp katalik\u0173 ir evangelik\u0173 parapij\u0173. Sandora duoda galimyb\u0119 parapijoms \u012fsijungti \u012f dialog\u0105, kuriuo \u0161alinami konkret\u016bs barjerai tarp konfesij\u0173.<\/p>\n<p class=\"western\">2016 m. spalio 31 d. atidarant istorinius Reformacijos min\u0117jimo metus Lundo katedroje, \u0160vedijoje, popie\u017eius Pranci\u0161kus parei\u0161k\u0117: \u201eM\u016bs\u0173 bendras tik\u0117jimas \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173 ir m\u016bs\u0173 krik\u0161tas reikalauja kasdienio atsivertimo, kuriuo mes atsikratome istorini\u0173 nesutarim\u0173 ir konflikt\u0173, sulaikiusi\u0173 mus nuo susitaikymo.\u201c<\/p>\n<p class=\"western\">Liuterio pirmoji tez\u0117 skamba taip: \u201eKada m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats ir Mokytojas J\u0117zus Kristus \u012fsak\u0117 \u2018Atgailaukite\u2019, jis nor\u0117jo, kad visas tikin\u010di\u0173j\u0173 gyvenimas tapt\u0173 atgaila.\u201c Atgaila nerei\u0161kia meldimosi, kad kita pus\u0117 susiprast\u0173 priimti m\u016bs\u0173 \u012fsitikinimus. Veikiau, pagal Biblijos ai\u0161kinim\u0105, atgaila reikalauja tokio \u0161ird\u017ei\u0173 pasikeitimo, kad atgailautojai melsdamiesi pakeist\u0173 savo savimon\u0119, nusilenkdami po Kristaus kry\u017eiumi. Kai mes artinsim\u0117s prie Kristaus, mes suart\u0117sime ir vieni su kitais, bus \u0161alinami konkret\u016bs barjerai tarp konfesij\u0173 ir ugdomas pasitik\u0117jimas.<\/p>\n<div class=\"source\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-11-08-reformacija-vakar-ir-siandien\/165812 VYSK. HANSAS DUMPYS Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu \u0161ie metai paskelbti Reformacijos metais, siekiant pamin\u0117ti 500 met\u0173 protestant\u0173 Reformacijos prad\u017eios sukakt\u012f. Reformacijos prad\u017eia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kada augustinie\u010di\u0173 vienuolis Martynas Liuteris savo 95 tezes prikal\u0117 prie Wittenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 debatams ir kartu pasiunt\u0117 kopij\u0105 Mainzo arkivyskupui. \u201eBernardinai.lt\u201c skaitytoj\u0173 d\u0117mesiui Hanso Dumpio, vyskupo [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-4619","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4619","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4619"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4619\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4633,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4619\/revisions\/4633"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4619"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4619"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4619"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}