\u0160iemet*, i\u0161skyrus t\u016bkstantme\u010dio nuo pirmojo Lietuvos vardo pamin\u0117jimo dokumentuose jubiliej\u0173, nebuvo kitos \u017eymesn\u0117s datos, nei Ma\u017eojoje Lietuvoje gyvenusio ir dirbusio lietuvi\u0173 ra\u0161tijos atstovo Danieliaus Kleino gimimo 400 met\u0173 sukaktis. Lietuvi\u0173 literat\u016bros enciklopedijoje (p. 237) Leonas Gineitis, \u012f\u017eymus m\u016bs\u0173 ra\u0161tijos istorijos tyr\u0117jas, D. Klein\u0105 yra taip \u012fvertin\u0119s: \u201eOrganizaciniais u\u017emojais, k\u016brybi\u0161kumu, literat\u016brin\u0117s kalbos ugdymu, eil\u0117daros reforma (D. Kleinas) lietuvi\u0173 literat\u016bros istorijoje atliko etapin\u012f vaidmen\u012f.\u201c<\/b><\/p>\n
K\u0105 rei\u0161kia etapinis vaidmuo? Tai nurodymas, kad \u0161is asmuo baig\u0117 vien\u0105 reik\u0161ming\u0105 ir prad\u0117jo nauj\u0105, ne ma\u017eiau reik\u0161ming\u0105, auk\u0161tesn\u012f raidos etap\u0105. Tuo metu, XVII am\u017eiuje, \u017einome daugiau lietuvi\u0173 ra\u0161tijos darbinink\u0173, bet kito tokio etapin\u012f vaidmen\u012f atlikusio asmens, i\u0161skyrus Konstantin\u0105 Sirvyd\u0105 D. Lietuvoje, vargu ar kas \u0161alia D. Kleino gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti. Tik XVIII am\u017eiuje v\u0117l nauj\u0105 etap\u0105 prad\u0117jo Kristijonas Donelaitis, savo talentu, besiribojan\u010diu su genialumu, suk\u016br\u0119s novatori\u0161k\u0105 Met\u0173 poem\u0105.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 dien\u0173 D. Kleino etapin\u0119 reik\u0161m\u0119 lietuvi\u0173 tautai liudija, pavyzd\u017eiui, 2008 m. spalio 16\u201317 d. Kaliningrade \u012fvykusi tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija Lingvistin\u0117s minties raida XVI\u2013XXI am\u017eiuje, kuri buvo i\u0161 esm\u0117s skirta D. Kleino gramatikos Grammatica Litvanika 355 met\u0173 sukak\u010diai pamin\u0117ti. J\u0105 organizavo Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas Kaliningrade ir vilni\u0161kis Lietuvi\u0173 kalbos institutas. Konferencijoje net a\u0161tuoni prane\u0161imai, kuri\u0173 autoriai atvyk\u0117liai i\u0161 Lietuvos, buvo susij\u0119 su D. Kleino asmenybe ir darbais. Konferencijos ap\u017evalga i\u0161spausdinta: \u017davinta Sidabrait\u0117. Tarptautin\u0117 mokslo konferencija Lingvistin\u0117s minties raida XVI\u2013XXI am\u017eiuje \/\/ Archivum Lithuanicum, 10, 2008, p. 371\u2013378.<\/p>\n
Po ne vis\u0173 met\u0173, 2009 m. bir\u017eelio 25 d., Vilniuje vyko konferencija, skirta jo gimimo 400-osioms metin\u0117ms \u2013 Danielius Kleinas ir jo epocha. Jos reng\u0117ja buvo Vilniaus universiteto Lietuvi\u0173 kalbos katedra. \u0160i konferencija dar ry\u0161kiau parod\u0117, kad D. Kleinas ir jo darbai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra didelio tarptautinio b\u016brio mokslinink\u0173 tyrimo objektas. \u0160ioje konferencijoje dominavo ne lietuviai, bet sve\u010diai, dirbantys u\u017esienio universitetuose. Parmos universitet\u0105 reprezentavo prof. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini), Pizos universitet\u0105 \u2013 prof. Pietras U. Dinis (Pietro Umberto Dini). I\u0161 Vokietijos atvyko Lian\u0117 Klein (Greifsvaldo universitetas), Akselis E. Valteris (Osnabriuko universitetas) ir Egl\u0117 Bukantyt\u0117, derinanti savo darb\u0105 dviejuose universitetuose \u2013 Vokietijoje Erlangeno-Niurnbergo universitete su darbu Klaip\u0117dos universitete. I\u0161 \u010cekijos atvyko Ilja Leme\u0161kinas (Prahos universitetas).<\/p>\n
Pasibaigus konferencijos pos\u0117d\u017eiams, po piet\u0173, \u012fvyko antrasis renginys, liudijantis tarptautin\u012f d\u0117mse\u012f D. Kleino darbams: Vilniaus universiteto bibliotekos Pranci\u0161kaus Smuglevi\u010diaus sal\u0117je buvo pristatytos min\u0117to italo Gvido Mikelinio dvi knygos: D. Kleino Naujos giesmi\u0173 knygos. Tekstai ir j\u0173 \u0161altiniai ir Ma\u017eosios Lietuvos giesmyn\u0173 istorija: nuo Ma\u017evydo iki XIX a. pabaigos. Abi jos i\u0161leistos 2009 metais.<\/p>\n
Prid\u0117jus \u0161iuos tyrin\u0117jimus prie ankstesni\u0173j\u0173, galima \u012fsivaizduoti, kad per kelis am\u017eius susikaup\u0117 gausi literat\u016bra, skirta D. Kleinui, jo darbams ir gyvenamajai epochai. Vien susipa\u017einti su ta literat\u016bra reik\u0117t\u0173 skirti nema\u017ea laiko, didelio atsid\u0117jimo. Tad \u0161ios dienos prane\u0161im\u0105 tenka smarkiai apriboti: be keli\u0173 D. Kleino gyvenimo aplinkybi\u0173, tur\u0117sime tenkintis viena kita pastaba apie jo gramatik\u0105.<\/p>\n
Kad ir daug sukaupta med\u017eiagos, vis d\u0117lto D. Kleino gyvenimui nu\u0161viesti jos stokojame. Kiekvienas naujas, deja, retas atradimas archyvuose yra aukso vert\u0117s. \u0160tai abiejose konferencijose Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos instituto darbuotoja Liucija Citavi\u010di\u016bt\u0117 skait\u0117 prane\u0161im\u0105 apie neseniai Vokietijoje rast\u0105 D. Kleino lai\u0161k\u0105 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010diui kurfiurstui Frydrichui Vilhelmui, ra\u0161yt\u0105 Til\u017e\u0117je 1659 m. bir\u017eelio 19 d. Tai bene vienintelis autenti\u0161kas jo autografas. \u0160is dokumentas nu\u0161vie\u010dia kurias ne kurias sud\u0117tingas M. Lietuvos lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 XVII a. viduryje leidybos aplinkybes. Gal ilgainiui, kai bus, sakykim, \u0161ven\u010diama D. Kleino gimimo 500 m. sukaktis, bus per t\u0105 laik\u0105 atsirad\u0119 daugiau svarbi\u0173 dokument\u0173, tada m\u016bs\u0173 palikuonys gal\u0117s jas tiksliau nusakyti.<\/p>\n
\u0160iaip ar taip, D Kleinas vis d\u0117lto yra laimingesnis u\u017e savo pirmtakus Martyn\u0105 Ma\u017evyd\u0105, Abraom\u0105 Kulviet\u012f, Mikaloj\u0173 Dauk\u0161\u0105 ir daugel\u012f kit\u0173, kuri\u0173 net gimimo datos ir vietos tik sp\u0117jamos. Mums \u017einoma, kad D. Kleinas yra gim\u0119s 1609 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. Til\u017e\u0117je. \u010cionai po ankstyvos t\u0117vo Baltazaro, kunigavusio Kraupi\u0161kio ba\u017eny\u010dioje (25 km \u012f pietus nuo Ragain\u0117s), mirties buvo atsik\u0117lusi jaunoji motina. Nepriklausomosios Lietuvos laikais ka\u017ekas svarst\u0117, ar Kleino b\u016bta lietuvio, ar vokie\u010dio. Atsi\u017evelgiant dar \u012f motinos mergautin\u0119 pavard\u0119 Schoenwald, manytina, kad \u0161eima buvo voki\u0161ka. Ta\u010diau Kraupi\u0161ko lietuvi\u0161ka aplinka (iki 1709 m. maro \u010dia gyventa vien\u0173 lietuvi\u0173, o 1848 m. \u2013 dar 50 proc.), Kleinai buvo priversti mok\u0117ti lietuvi\u0161kai. T\u0117vas Baltazaras, jos nemok\u0117damas, neb\u016bt\u0173 gav\u0119s n\u0117 kunigo vietos lietuvi\u0161koje parapijoje. Taip pat ir Til\u017e\u0117je tada pla\u010diai kalb\u0117ta lietuvi\u0161kai. Tod\u0117l visai nat\u016bralu, kad Danielius Kleinas, augdamas tarp lietuvi\u0173, taip gerai i\u0161moko lietuvi\u0161kai, jog lietuvi\u0173 kalba jam pasidar\u0117 kaip gimtoji ir 44-aisiais savo am\u017eiaus metais gal\u0117jo i\u0161leisti jos gramatik\u0105.<\/p>\n
Apskritai reikia pasakyti, kad XVI\u2013XVII am\u017eiais, kai dar lietuvi\u0173 kalba nebuvo vertinama kalbinink\u0173 d\u0117l jos senumo, daug vokie\u010di\u0173 dvasinink\u0173 nuo\u0161ird\u017eiai r\u016bpinosi lietuvi\u0161kos religin\u0117s literat\u016bros rengimu ir leidimu. Tas r\u016bpestis nebuvo tik geros \u0161irdies skatinimas \u2013 tai b\u016bta bendros nuostatos, neatskiriamos nuo protestant\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 siekimo diegti liaud\u017eiai s\u0105moning\u0105 savo mokymo suvokim\u0105. Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, jei ne per daug klystu, daugiau pais\u0117 apeig\u0173 formos. Tod\u0117l atkakliai buvo ginamos apeigose lotyn\u0173 kalba, kurios dauguma \u017emoni\u0173 nesuprato. Protestantams suaug\u0119s \u017emogus tur\u0117jo religines apeigas atlikti suvokdamas j\u0173 prasm\u0119. Tam tikslui reik\u0117jo vartoti dalyviams j\u0173 mokam\u0105 kalb\u0105. Apie reikal\u0105 ai\u0161kinti religines tiesas tikintiesiems suprantama kalba pla\u010diai yra kalb\u0117j\u0119s apa\u0161talas Paulius savo Pirmajame lai\u0161ke korintie\u010diams. Lai\u0161ko 14 skyriuje \u0161is reikalas ai\u0161kinamas gana sud\u0117tingai ir vingriai. Cituoju skyriaus 10\u201312 eilutes: \u201eKas \u017eino, kiek esama \u012fvairi\u0173 kalb\u0173 pasaulyje, ta\u010diau n\u0117ra bereik\u0161m\u0117s kalbos. Tad jei a\u0161 nesuvoksiu kalbos reik\u0161m\u0117s, b\u016bsiu kalb\u0117tojui svetim\u0161alis, ir kalb\u0117tojas man bus svetim\u0161alis. Taigi ir j\u016bs, uoliai ie\u0161kantys Dvasios dovan\u0173, siekite j\u0173 gausos Ba\u017eny\u010diai ugdyti\u201c (\u0160ventasis ra\u0161tas. \u2013 1998, p. 1800). Toliau, 18\u201319 eilut\u0117se, apa\u0161talas daro i\u0161vad\u0105: \u201eD\u0117kui Dievui, a\u0161 kalbu kalbomis (visokiomis. \u2013 A. P.) daugiau u\u017e jus visus, vis d\u0117lto bendruomen\u0117s susirinkime ver\u010diau i\u0161tarsiu penkis \u017eod\u017eius savo protu, kad pamoky\u010diau ir kitus, negu t\u016bkstan\u010dius \u017eod\u017ei\u0173 kalbomis\u201c (t. y. nesuprantamomis bendruomenei. \u2013 A. P.).<\/p>\n
Lietuvi\u0161kas vertimas pernelyg grie\u017etai laikosi trumpasakio originalo, tod\u0117l kyla reikalas papildyti j\u012f pa\u017eyminiais. Rusi\u0161kame vertime pasakyta pilniau ir ai\u0161kiau: \u201eBlagadariu Boga mojego: ja bolee vsech vas govoriu jazykami; 19 No v cerkvi cho\u010diu lu\u010d\u0161e piatj slov skazatj umom moim, \u010dtob i drugich nastavitj, ne\u017eeli tmu slov na neznakomom jazyke\u201c (Biblija. Knigi Svia\u0161\u010dennogo Pisanija Vetchogo i Novogo Zaveta. \u2013 Perepe\u010datano s Sinodaljnogo iznadija. \u2013 (1989). \u2013 P. 215; i\u0161skirta leidinyje).<\/p>\n
\u0160\u012f bendr\u0105 apa\u0161talo Pauliaus princip\u0105 reformacijos pradininkas Martynas Liuteris pak\u0117l\u0117 \u012f nauj\u0105 lyg\u012f, nurodydamas, kad ir suprantamoji kalba negali b\u016bti bet kokia, bet tokia, kokia kalba liaudis, paprasti \u017emon\u0117s, kaip jis sak\u0117, \u201epasiklausus nam\u0173 motinos, vaik\u0173 gatv\u0117se, paprasto vyri\u0161kio turguje (…) ir jiems \u012f burn\u0105 \u017ei\u016brint, kaip jie kalba\u201c (voki\u0161kas tekstas: … m\u00fcsse man \u201edie Mutter im Hause, die Kinder auf der Gasse, den gemeinen Mann auf dem Markt… fragen und denselbigen auf das Maul sehen, wie sie reden\u201c (Die deutsche Sprache. I Band. \u2013 Leipzig, 1969. \u2013 S. 234).<\/p>\n
Galiausiai reikalavimas kalb\u0117ti adresatui jo kalba ap\u0117m\u0117 ne tik Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s (v\u0117liau karalyst\u0117s) ba\u017enytines sferas, bet ir pasaulietin\u0119 administracij\u0105. \u0160tai turime nuo 1589 m. i\u0161leist\u0173 Pr\u016bsijos vald\u017eios gromat\u0173, pagraudenim\u0173 ir apsakym\u0173 lietuviams valstie\u010diams rinkin\u012f (Vilnius, 1960), kuriame sud\u0117ti 107 administracijos dokumentai lietuvi\u0173 kalba. J\u0173 b\u016bta daugiau ir ankstesni\u0173. \u012esakai tada Pr\u016bsijoje leisti ir lenk\u0173 kalba. Tuo tarpu Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je, kurios gyventojai kalb\u0117jo keliomis kalbomis, tokia praktika nesusiformavo.<\/p>\n
Taigi XVI\u2013XVII am\u017eiais Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je dvasininkas prival\u0117jo aptarnauti savo parapijie\u010dius j\u0173 vartojama kalba: kas jos nemok\u0117davo, tur\u0117davo \u0161iaip ar taip i\u0161mokti. \u017dinoma, D. Kleinui buvo kur kas lengviau, negu, pavyzd\u017eiui, \u017eymiojo traktato Principium primarium in lingua Lithvanica (Pagrindinis lietuvi\u0173 kalbos principas, 1706) autoriui Mykolui Merlinui (M\u00f6rlin), gimusiam Vokietijoje, Oberslebene. Bet ilgainiui ir \u0161is, pagyven\u0119s M. Lietuvoje ir kur\u012f laik\u0105 Kaune, i\u0161moko lietuvi\u0173 kalb\u0105 gerai, net j\u0105 pam\u0117go.<\/p>\n
Reikia manyti, kad D. Kleinas, mokydamasis Til\u017e\u0117s provincin\u0117je mokykloje, neprarado ry\u0161io su lietuvi\u0173 kalba. Tolesnis jo mokslas ir gyvenimas literat\u016broje aptariamas labai bendrai: 1623 m. liepos 3 d. jis \u012fsimatrikuliav\u0119s Karaliau\u010diaus universitete, bet 1627 m. tai atlik\u0119s antru kartu. Dabar studijos t\u0119s\u0117si su pertraukomis devynerius metus. K\u0105 jis veik\u0117 tomis pertraukomis, ne\u017einome. Studijas baig\u0117 1636 m. spalio 20 d. (o gal ir 2 d.) magistro laipsniu. 1637 m. Kleinas ordinuojamas kunigu ir gauna paskyrim\u0105 \u012f gimt\u0105j\u012f miest\u0105. \u010cia kitais metais ved\u0117, kaip Vaclovas Bir\u017ei\u0161ka ra\u0161o, On\u0105 Klemait\u0119. Su ja susilauk\u0117 s\u016bnaus ir penki\u0173 dukr\u0173. Po jos mirties netrukus ved\u0117 antr\u0105 \u017emon\u0105 \u2013 On\u0105 Kaseburgait\u0119 (Anna Casseburg), su kuria tur\u0117jo dar vien\u0105 dukter\u012f. Til\u017e\u0117je pragyveno iki mirties 1666 m. lapkri\u010dio 22 d.<\/p>\n
Studijos universitete D. Kleinui dav\u0117 ne tik teologin\u012f, bet ir ger\u0105 lingvistin\u012f pasiruo\u0161im\u0105. Tad prad\u0117damas kunigauti jis, be vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 kalb\u0173, pakankamai gerai buvo i\u0161mok\u0119s lotyn\u0173, senosios graik\u0173 ir hebraj\u0173 kalb\u0173, taip pat buvo susipa\u017ein\u0119s su lenk\u0173, pranc\u016bz\u0173 ir \u010dek\u0173 kalbomis. Kalb\u0173 mok\u0117jimas, pa\u017eintis su j\u0173 gramatikomis ir \u017eodynais jam labai pravert\u0117, kai ry\u017eosi \u0161alia parapijos kunigo pareig\u0173 atsid\u0117ti dar lietuvi\u0173 kalbos studijoms. Suderinti abi sritis, be to, turint didel\u0119 \u0161eim\u0105, nebuvo lengva. Vaclovas Bir\u017ei\u0161ka Aleksandryne netgi i\u0161sitar\u0117, kad d\u0117l literat\u016brini\u0173 darb\u0173 \u201ekiek apleisdavo ir savo parapijos reikalus\u201c. Tuo Tarpu Gotfridas Ostermejeris po \u0161imto keturiasde\u0161imt met\u0173 i\u0161leistoje Pirmojoje lietuvi\u0173 giesmyn\u0173 istorijoje (1793) j\u012f apib\u016bdino labai patikliai: \u201eMokytas, pamaldus ir labai atsid\u0117j\u0119s lietuvi\u0173 parapijos reikalams, bet per vis\u0105 savo am\u017ei\u0173 daug vargo mat\u0119s \u017emogus, kurio stropumas ir s\u0105\u017einingumas susilauk\u0117 ned\u0117kingumo, kuris vargiai gali rasti sau lyg\u0173 ir jo pavyduoliams bei persekiotojams darys am\u017ein\u0105 g\u0117d\u0105\u201c (cit. i\u0161 T. Buchien\u0117, J. Palionis. Pirmosios spausdintos lietuvi\u0173 kalbos gramatikos \/\/ Pirmoji lietuvi\u0173 kalbos gramatika. 1653 metai. \u2013 Vilnius, 1957. \u2013 P. 12). Nesiimkime spr\u0119sti, kas i\u0161 \u0161i\u0173 autori\u0173 teisus. Mums ne taip jau ir svarbu, kai turime prie\u0161 akis D. Kleino darbus, kuri\u0173 vert\u0117 nekelia joki\u0173 abejoni\u0173. Galima tik steb\u0117tis, kad j\u0173 autorius, atsid\u016br\u0119s nykiame Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s pakra\u0161tyje, sugeb\u0117jo i\u0161pl\u0117toti savo k\u016brybinius pradus ir \u201eatlikti etapin\u012f vaidmen\u012f\u201c.<\/p>\n
Per palyginti ne tok\u012f ilg\u0105 gyvenim\u0105 (mir\u0117 sulauk\u0119s 57 met\u0173), \u012fveikdamas neabejotinai gausius sunkumus, jis para\u0161\u0117 penkias dideles knygas, i\u0161 kuri\u0173 mus pasiek\u0117 keturios: 1653 metais i\u0161leido pirm\u0105j\u0105 spausdint\u0105 lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105 Grammatica Litvanica. Po met\u0173 i\u0161\u0117jo jos voki\u0161ka santrauka lotyni\u0161ka antra\u0161te Compendium Litvanico\u2013Germanicum, kuri liudija, jog ir valstyb\u0117s tarnautojai jaut\u0117 reikal\u0105 mokytis lietuvi\u0173 kalbos. 1666 metais i\u0161leistos sujungtos \u012f vien\u0105 leidin\u012f dvi knygos \u2013 Naujos giesmju knygos ir Naujos, labai privalingos ir du\u0161oms naudingos maldu knygel\u0117s. Pirmoji tur\u0117jo 486, o antroji \u2013 164 puslapius.<\/p>\n
Ilgai ne\u017einota, kas nutiko D. Kleino rengtam vokie\u010di\u0173\u2013lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynui. I\u0161 min\u0117to 1659 m. ra\u0161yto kunigaik\u0161\u010diui lai\u0161ko su\u017einome, jog \u017eodyno rankra\u0161tis 1656 metais sudeg\u0119s. 1658 metais, pasibaigus ka\u017ekokiam teismui, D. Kleinas m\u0117gin\u0119s j\u012f atkurti, bet, skub\u0117damas rengti giesmyn\u0105, darb\u0105 atid\u0117jo. Giesmyno pratarm\u0117je jis supa\u017eindina su savo planuojamais darbais: \u201etoliau reikia rengti \u2013 katekizm\u0105, Evangelij\u0105 ir apa\u0161tal\u0173 lai\u0161kus, v\u0117liau imtis \u017e o d y n o (i\u0161retinta autoriaus), postil\u0117s ir galop Senojo ir Naujojo Testamento\u201c (I. Citavi\u010di\u016bt\u0117s prane\u0161imas konferencijoje, p. 9). Sprend\u017eiant i\u0161 i\u0161vardijam\u0173 darb\u0173 eil\u0117s, D. Kleinui \u017eodynas bus rod\u0119sis tada ne toks skubus. Deja, po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 viskas nutr\u016bko…<\/p>\n
I\u0161 vis\u0173 D. Kleino darb\u0173 iki paskutini\u0173 laik\u0173 lituanist\u0173 d\u0117mes\u012f labiausiai trauk\u0117 jo gramatika. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 to d\u0117mesio ji \u012fvairiais at\u017evilgiais ir verta. \u012edomios jos pasirodymo aplinkyb\u0117s, svarbu buvo apib\u016bdinti jos turin\u012f, mag\u0117jo \u012fvertinti poveik\u012f am\u017einink\u0173 ra\u0161tams ir v\u0117lesn\u0117ms lietuvi\u0173 kalbos gramatikoms.<\/p>\n
Vis\u0173 pirma man \u012f akis krinta faktas, kad D. Kleino gramatika, kaip sakyta, nutrauk\u0117 dvide\u0161imt a\u0161tuonerius metus u\u017esit\u0119susi\u0105 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 leidimo Ma\u017eojoje Lietuvoje pertrauk\u0105. Kas tai \u2013 atsitiktinumas, objektyvios kli\u016btys ar s\u0105moningas trukdymas? Ko gero, labiausiai tik\u0117tina tre\u010dioji galimyb\u0117. Atkreiptina \u012f tai, kad paskutin\u0117je iki \u0161ios nelemtos pertraukos i\u0161leistoje knygoje Jono R\u0117zos Psaltere Dovydo i\u0161spausdintos dvi Kristupo Sap\u016bno ir viena paties J. R\u0117zos epigramos. Jose piktai atsiliepiama apie pavyduolius, \u012fvardijamus antikos graik\u0173 dievo Momo vardu: \u201eMomai, \u0161unie \u012fkyrus, kam knygel\u0119 \u0161i\u0105 kand\u017eioji skaud\u017eiai \/ \u0161uns dantimis…?\u201c \u2013 klausia K. Sap\u016bnas. Matyt, tada b\u016bta tam tikros \u012ftakingos grup\u0117s, kuri d\u0117l ka\u017ekoki\u0173 tiksl\u0173 puldavo parengas leisti lietuvi\u0161kas knygas. Gal d\u0117l \u0161ios grup\u0117s prie\u0161i\u0161kumo, nesitik\u0117damas \u012fveikti jos kliau\u010di\u0173, kaip tik K. Sap\u016bnas n\u0117 nem\u0117gino pateikti savo apie 1643 m. para\u0161ytos lietuvi\u0173 kalbos gramatikos. Po tokios piktos epigramos visi\u0161kai neliko jam vilties laim\u0117ti prie\u0161 \u0161i\u0105 grup\u0119.<\/p>\n
Apie tiesiogin\u012f trukdym\u0105 i\u0161leisti ir D. Kleino gramatik\u0105 taip pat turime duomen\u0173. Jos Prakalboje skaitytojui su sveikinimu D. Kleinas, pad\u0117koj\u0119s grupei kunig\u0173 u\u017e pagalb\u0105, ra\u0161\u0117 ne\u012fvardydamas asmen\u0173: \u201eTa\u010diau pikta linkin\u010di\u0173 pavydo ir \u0161mei\u017eto i\u0161vengti negalime. Yra toki\u0173, kurie, pasisavin\u0119 cenzoriaus lazdel\u0119, neapgalvotai sprend\u017eia apie m\u016bs\u0173 darbus (…). Bet peikiantieji ir kandieji turi prigimt\u0105 nor\u0105 \u017eemais nuodais \u012fgelti auk\u0161t\u0105 dalyk\u0105. Tokie jau yra tie \u017emon\u0117s, jog niekuomet nesijau\u010dia tokie laimingi, kada jie gali \u012f\u017eeisti nusipelnius\u012f ger\u0105 vard\u0105. Pavyduoli, k\u0105 darai!\u201c \u2013 su\u0161unka D. Kleinas (cit. i\u0161: Pirmoji lietuvi\u0173 kalbos gramatika, p. 410).<\/p>\n
I\u0161 1659 m. D. Kleino lai\u0161ko su\u017einome, kad atkakl\u016bs jo darb\u0173 prie\u0161ai buvo Melchioras \u0160voba, kunigav\u0119s Valtarkiemyje, i\u0161 Vokietijos kil\u0119s, bet po studij\u0173 Karaliau\u010diuje dirb\u0119s Bal\u0117tuose, Gumbin\u0117je ir pagaliau Nybud\u017eiuose Vilhelmas Jonas Liudemanas (Ludemann) ir Gumbin\u0117s kunigas Jonas Forhofas (Johann Vorhoff), mir\u0119s 1672 m. Kiek pirmieji du gal\u0117jo tada, prie\u0161 1653 m., b\u016bti oponentai D. Kleino gramatikai, kyla abejoni\u0173: j\u0173 b\u016bta pernelyg jaun\u0173. M. \u0160voba gim\u0119s apie 1624, o V. J. Liudemanas \u2013 apie 1628 metus. Tuo labiau juodu negal\u0117jo b\u016bti prie\u0161ininkai 1625 m. i\u0161leistai knygai Psalteras Dovydo. Matyt, prie\u0161i\u0161kumas lietuvi\u0161kai knygai buvo t\u0119stinis rei\u0161kinys, kur\u012f pl\u0117tojo kur kas paj\u0117gesn\u0117s to meto Ma\u017eosios Lietuvos dvasinio gyvenimo fig\u016bros.<\/p>\n
\u0160iaip ar taip, D. Kleinui pavyko atremti klasting\u0173 prie\u0161\u0173 atakas. \u010cia jam talkininkavo \u0161e\u0161i gramatikos prakalboje i\u0161vardyti \u201edideli lietuvi\u0173 kalbos \u017einovai\u201c: min\u0117tas did\u017ei\u0173j\u0173 Rudup\u0117n\u0173 kunigas Kristupas (Kristoforas) Sap\u016bnas, Katnavos kunigas Johanas Kleinas, Ragain\u0117s kunigas Johanas Hurtelijus, \u017dili\u0173 kunigas Frydrichas Pretorijus, Klaip\u0117dos kunigas Johanas L\u0117manas ir Verdain\u0117s (dabar \u0160ilut\u0117s miesto dalis) kunigas Vilhelmas Martinijus. I\u0161 j\u0173 dar kart\u0105 nor\u0117t\u0173si i\u0161skirti K. Sap\u016bn\u0105 (ne veltui jis \u012fra\u0161ytas pirmasis), jo nesavanaudi\u0161kum\u0105. Tur\u0117damas para\u0161yt\u0105 gramatik\u0105, bet suvok\u0119s, kad ji menkesn\u0117 u\u017e D. Kleino veikal\u0105, kukliai j\u0105 nutyl\u0117jo ir steng\u0117si, kad jaunesniojo konfratro darbas i\u0161eit\u0173 grei\u010diau ir geresnis. K. Sap\u016bno gramatik\u0105 savo vardu 1673 m. i\u0161leido Teofilis Gotlibas \u0160ulcas.<\/p>\n
Prie D. Kleino pergal\u0117s prie\u0161 \u201epavyduolius\u201c tikriausiai daug prisid\u0117jo Karaliau\u010diaus universiteto profesoriaus, jau tada i\u0161gars\u0117jusio visoje Vokietijoje poeto Simono Dacho palankus atsiliepimas apie gramatik\u0105 ir jos autori\u0173. Vilniuje vykusioje D. Kleino konferencijoje i\u0161 Osnabriuko universiteto atvyk\u0119s sve\u010dias Akselis E. Valteris S. Dach\u0105 savo prane\u0161ime apib\u016bdino taip: \u201eDachas priklauso \u017eymiausiems ir iki \u0161iol garsiausiems XVII a. vokie\u010di\u0173 literat\u016bros poetams\u201c (\u017er. Program\u0105, p. 31). S. Dachas savo nuomon\u0119 i\u0161rei\u0161k\u0117, kaip tada buvo \u012fprasta, eiliuota dedikacija Apie labai gerbiamo, mokyto ir t .t. magistro Danieliaus Kleino lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105, i\u0161spausdint\u0105 po paties D. Kleino dedikacijos kunigaik\u0161\u010diui Fridrichui Vilhelmui ir prakalbos.<\/p>\n
Po S. Dacho gra\u017eaus lietuvi\u0173 kalbos \u012fvertinimo \u0117jo antrasis atsiliepimas-dedikacija, para\u0161yta Til\u017e\u0117s elektorin\u0117s mokyklos rektoriaus magistro Kasparo Devicijaus. Kad b\u016bt\u0173 laiko, vert\u0117t\u0173 j\u0105 vis\u0105 perskaityti kaip pavyzd\u012f to laiko retorin\u0117s kalbos. Tenkinam\u0117s pirmaisiais dviem sakiniais: \u201eM\u016bs\u0173 mylimas Kleinai, Febo papuo\u0161ale, savo puikiu darbu tu mokysi lietuvius kalb\u0117ti, nes tu i\u0161mintingai sutvarkei gramatikos d\u0117snius. Ta kalba gul\u0117jo am\u017ei\u0173 dulk\u0117se ir b\u016bt\u0173 likusi ne\u017einoma, jei tu neb\u016btum toks prityr\u0119s gramatikos k\u016br\u0117jas\u201c (Pirmoji lietuvi\u0173 kalbos gramatika, p. 415).<\/p>\n
XVII\u2013XVIII am\u017eiais tokios pristatomosios dedikacijos buvo tam tikra reklama autoriui ir jo k\u016briniui, o kartu ir garantija skaitytojui, kad \u0161i knyga tikrai verta jo d\u0117mesio. S. Dacho ir K. Devicijaus dedikacijos, be viso \u0161ito, apskritai palankiai nuteik\u0117 Pr\u016bsijos vald\u017ei\u0105 d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos ir ja leid\u017eiam\u0173 knyg\u0173.<\/p>\n
Su savo oponentais netiesiogiai, ne\u012fvardydamas j\u0173 vardais pavard\u0117mis, polemizuoja savo prakalboje ir pats D. Kleinas. Pla\u010diausiai atsakoma \u012f du priekai\u0161tus d\u0117l galimyb\u0117s para\u0161yti lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105. Vis\u0173 pirma \u2013 priekai\u0161tas \u201elietuvi\u0161kos gramatikos su tikromis taisykl\u0117mis nes\u0105 galima para\u0161yti.\u201c Mat \u201e\u0161i kalba esanti sumai\u0161yta ir netvarkinga\u201c, \u201ejos vartosena nepastovi\u201c, o \u201etarm\u0117s \u012fvairios\u201c (p. 414). Remdamasis kit\u0173 kalb\u0173 \u2013 lotyn\u0173, vokie\u010di\u0173, lenk\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiu, jis \u012frodin\u0117ja, kad lietuvi\u0173 kalba min\u0117tais bruo\u017eais nesiskiria nuo j\u0173. Kaip ir \u0161iose, lietuvi\u0173 kalboje es\u0105 skolint\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, bet \u201etiems \u017eod\u017eiams, tiek i\u0161 graik\u0173, tiek i\u0161 lenk\u0173 kalb\u0173, jie (t. y. lietuviai) suteik\u0117 savo pilietines teises ir pritaik\u0117 juos savo kaitymui bei taisykl\u0117ms.\u201c<\/p>\n
Gana pla\u010diai apib\u016bdinamas lietuvi\u0173 kalbos tarminis \u012fvairavimas, bet ir \u0161iuo at\u017evilgiu ji nesiskirianti nuo kit\u0173 kalb\u0173. \u010cia i\u0161ry\u0161k\u0117ja labai \u012fdomus ir svarbus D. Kleino po\u017ei\u016bris \u2013 teikimas i\u0161 vis\u0173 tarmi\u0173 pasirinkti vien\u0105 ir j\u0105 i\u0161dailinti. Jam geriausia ir tinkamiausia rodosi esanti kaunie\u010di\u0173 tarm\u0117. Mes nuo seno j\u0105 vadinome suvalkie\u010di\u0173 tarme, t. y. toji \u0161nekta, kuri XIX a. pabaigoje tapo dabartin\u0117s m\u016bs\u0173 bendrin\u0117s kalbos pagrindu ir buvo galutinai \u012fteisinta 1901 met\u0173 Petro Kriau\u0161ai\u010dio (t. y. Jono Jablonskio) Lietuvi\u0161kos kalbos gramatikoje.<\/p>\n
Taigi pra\u0117jo beveik 250 met\u0173, kol D. Kleino gramatikos \u012f\u017evalgi id\u0117ja buvo \u012fk\u016bnyta pirmojoje bendrin\u0117s kalbos gramatikoje.\u00a0D. Kleinas grie\u017etai atmeta ir antr\u0105 motyv\u0105, kuriuo prie\u0161taraujama reikalui ra\u0161yti lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105: kalbos es\u0105 galima i\u0161mokti i\u0161 praktikos. M\u016bs\u0173 kalbininkas su tokia galimybe sutinka, bet, tur\u0117damas prie\u0161 akis kitas kalbas, sako: \u201eKod\u0117l ir mums nei\u0161dailinti \u0161ios kalbos, kuri\u0105 daugelis laiko barbari\u0161ka ir netvarkinga, i\u0161radingomis taisykl\u0117mis, kad nuvalytume t\u0105 purv\u0105, kuriuo taip ilgai ji buvo apta\u0161kyta, ir ji d\u017eiugint\u0173 mus visu savo blizg\u0117jimu\u201c (p. 408).<\/p>\n
Po m\u016bs\u0173 ap\u017evelgt\u0173 \u012fvadini\u0173 dalyk\u0173 eina tikrasis gramatikos mokslas. \u0160iai knygos daliai, apiman\u010diai 11 puslapi\u0173, duota atskira antra\u0161t\u0117 \u2013 Grammatices Litvanicae (Lietuvi\u0173 gramatikai). I\u0161samiai j\u0105 ap\u017evelgti b\u016bt\u0173 \u010dia ne\u012fmanoma. Tur\u0117kime galvoje, kad D. Kleino kalbos mokslas, i\u0161d\u0117stytas \u0161ioje dalyje, atspindi ano meto kalbotyros lyg\u012f, kuris gerokai skiriasi nuo m\u016bs\u0173 dien\u0173. Pavyzd\u017eiui, padala Grammatices Litvanicae skiriama \u012f dvi dalis: Apie etimologij\u0105 ir Apie sintaks\u0119. Mums terminas etimologija rei\u0161kia kalbotyros \u0161ak\u0105, tirian\u010di\u0105 \u017eod\u017ei\u0173 kilm\u0119 ir j\u0173 giminyst\u0119 su kitais tos pa\u010dios arba kit\u0173 kalb\u0173 \u017eod\u017eiais. D. Kleinas \u0161\u012f termin\u0105 taip apib\u016bdina: \u201eEtimologija, ai\u0161kindama atskir\u0173 gars\u0173 prigimt\u012f, apima: 1) pirm\u0173j\u0173 element\u0173 pa\u017einim\u0105, skyriai I ir II, 2) pa\u010di\u0173 gars\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0105 arba \u017eod\u017ei\u0173, paimt\u0173 atskirai, ne sakinyje, i\u0161tarim\u0105 (…)\u201c (p. 417). Taigi jam etimologija \u2013 tai mokslas, kuris nagrin\u0117ja m\u016bs\u0173 vadinamus fonetikos, susietos su ra\u0161yba, ir morfologijos dalykus.<\/p>\n
Tad trumpai \u017evilgter\u0117kime, kaip 1653 m. gramatikoje ai\u0161kinami kurie ne kurie fonetikos ir ra\u0161ybos dalykai. D. Kleinas sako, kad raid\u017ei\u0173, t\u0173 pirm\u0173j\u0173 element\u0173, \u201elietuvi\u0173 kalboje priskaitoma paprastai 22\u201c. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161e j\u0173 kur kas daugiau \u2013 net 37. Mat jo viena raide laikomos kelios tos pa\u010dios raid\u0117s atmainos, turin\u010dios koki\u0173 prid\u0117tini\u0173 element\u0173 ar sudarytos i\u0161 keli\u0173 raid\u017ei\u0173 derinio. Pavyzd\u017eiui, vien\u0105 raid\u0119 a sudaro keturi jos variantai: \u00e1 (su ak\u016btu), a (be diakritinio \u017eenklo), . (su ta\u0161ku) ir a (vietoj dabartin\u0117s nosin\u0117s skersin\u0117 \u0161akel\u0117). Analogi\u0161kai vien\u0105 raid\u0119 e sudaro keturios atmainos: \u00e9, e, \u0117 ir e<\/b>. Raid\u0117 i jungia tris variantus: i, y ir i<\/b>. Taip pat viena raide eina trys variantai c<\/b>, \u0107 ir cz arba s<\/b>, \u00c9 ir \u017fz<\/b>. Paai\u0161kinimuose D. Kleinas nurodo, kad tie variantai tariami skirtingai. D\u0117l pavyzd\u017eio paimkime paprastesn\u012f atvej\u012f \u2013 ai\u0161kinim\u0105, kaip reikia tarti c variantus: viena c tariama kaip vokie\u010di\u0173 z ar lotyn\u0173 c \u017eod\u017eiuose cervus, cedo. Taigi taip pat ji tariama lietuvi\u0161kuose \u017eod\u017eiuose Traice, macis, lencugas, Ciesorus. Variantas \u0107 tariamas vis\u0173 pirma tuose \u017eod\u017eiuose, kur t pakei\u010diama \u0107: pa\u0107ios i\u0161 pati, tarnai\u0107iu \u2013 i\u0161 tarnaite, taip pat II linksniuot\u0117s vardininkuose su gal\u016bn\u0117mis ia: ba\u017ani\u0107ia, wini\u0107ia, uli\u0107ia. O cz ra\u0161oma ten, kur tariam kie\u010diau, visi\u0161kai kaip vokie\u010di\u0173 tsch, pavyzd\u017eiui, czartas (velnias), sunczu, czonai. Netgi \u0161i\u0173 trij\u0173 variant\u0173 apib\u016bdinimui dar reik\u0117t\u0173 daugiau komentar\u0173, tad k\u0105 jau kalb\u0117ti apie vis\u0173 raid\u017ei\u0173 ir j\u0173 variant\u0173 analiz\u0119. Tad, nesileisdami \u012f gilumas, trumpai pa\u017evelkime \u012f dalykus, kurie \u0161i\u0173 dien\u0173 gramatikose priskiriami morfologijai.<\/p>\n
Gramatikoje kalbama apie penkias kaitom\u0173j\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 r\u016b\u0161is (dabar sakytume \u2013 apie kalbos dalis): daiktavard\u012f, b\u016bdvard\u012f, skaitvard\u012f, \u012fvard\u012f ir veiksma\u017eod\u012f. Kadangi labai daug vietos, net atskiras skyrius (XXI, p. 504\u2013505), duota dalyviui, verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f jo \u012fvertinim\u0105. D. Kleinas sako: \u201eLietuvi\u0173 kalba labai m\u0117gsta dalyvius, j\u0173 turi daugiau negu lotyn\u0173, tuo at\u017evilgiu b\u016bdama turtingesn\u0117, turi ir daugiau dalyvi\u0173 laik\u0173, nes veikiamosios r\u016b\u0161ies yra keturi laikai: esamasis laikas, imperfektas, perfektas ir b\u016bsimasis laikas, kuris yra dvejopas: pirmasis ir antrasis\u201c. \u010cia \u012fdomiausia, kad D. Kleinas dalyviu (veik. r. imperfektas) laiko pusdalyv\u012f su formantu -damas, -dama, bet nemini b\u016btojo da\u017eninio ir vadinamojo reikiamyb\u0117s dalyvio (\u017einodav\u0119s, \u017einotinas). Gramatikoje nekalbama n\u0117 apie padalyvio kategorij\u0105: m\u016bs\u0173 padalyviai vadinami bendratimis. J\u0173 esan\u010dios kelios r\u016b\u0161ys: esamojo laiko (vadinti), imperfektas (vadinant), perfektas ir pliuskvamperfektas (vadinus) ir b\u016bsimojo laiko (vad\u012fsiant) (p. 447).<\/p>\n
Apib\u016bdindamas linksniavim\u0105, D. Kleinas kalba apie \u0161e\u0161is linksnius. M\u016bs\u0173 terminais tariant, yra vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, \u0161auksmininkas, bet n\u0117ra \u012fnagininko ir vietininko: \u0161ie du pastarieji sudaro vien\u0105 bendr\u0105 linksn\u012f \u2013 abliatyv\u0105, kuris es\u0105s dvejopas \u2013 \u012fnagio ir vietos (p. 434). Sutampa linksniuo\u010di\u0173 skai\u010dius: gramatikoje sakoma, kad j\u0173 lietuvi\u0173 kalboje, kaip ir graik\u0173 kalboje, esan\u010dios penkios: keturios lygiaskiemen\u0117s ir viena nelygiaskiemen\u0117. Ta\u010diau neskiriamos daiktavard\u017ei\u0173 ir b\u016bdvard\u017ei\u0173 linksniuot\u0117s: jos sujungtos. Tod\u0117l antrajai linksniuotei priklaus\u0105 \u017eod\u017eiai su gal\u016bn\u0117mis -a (duona) ir -i (teisi). Tre\u010diajai linksniuotei priklaus\u0105 \u017eod\u017eiai su gal\u016bn\u0117mis -\u0117 (giesm\u0117, did\u0117) ir -is (ausis). Ketvirtoji sutampa su m\u016bs\u0173 ketvirt\u0105ja (s\u016bnus), bet jai priklauso ir b\u016bdvard\u017eiai su gal\u016bne -us (gra\u017eus). \u012edomu, kad \u017eodis vaisius (gramatikoje ra\u0161oma be sumink\u0161tinimo vaisus) linksniuojamas kaip s\u016bnus. Penktoji linksniuot\u0117 apima m\u016bs\u0173 penktosios linksniuot\u0117s daiktavard\u017eius. Tarp j\u0173 pateikiami kaip gyvi \u017eod\u017eiai \u017emuo, jent\u0117 (brolien\u0117), jenters. Prie penktosios linksniuot\u0117s prid\u0117ti vyr. gimin\u0117s dalyviai kalb\u0105s, kalb\u0117j\u0119s, kalb\u0117si\u0105s, nors kiti linksniai skiriasi nuo V linksniuot\u0117s daiktavard\u017ei\u0173.<\/p>\n
Daug gal\u0117tume kalb\u0117ti apie veiksma\u017eod\u012f, kuris aptariamas gana i\u0161samiai. Gramatikoje apib\u016bdinami taip pat prieveiksmiai, prielinksniai, jungtukas ir jaustukas. Antroji dalis Apie sintaks\u0119 daugiausia nagrin\u0117ja \u0161iandien vadinam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 jungini\u0173 atvejus.<\/p>\n
Pra\u0117jus metams nuo lotyni\u0161kosios lietuvi\u0173 kalbos gramatikos, D. Kleinas, kaip sakyta, i\u0161leido Karaliau\u010diuje jos voki\u0161k\u0105 santrauk\u0105 lotyni\u0161ku pavadinimu Compendium Litvanico-Germanicum. Veikalo apimtis \u2013 \u0161e\u0161i puslapiai \u201ePratarm\u0117s\u201c (jie \u017eymimi rom\u0117ni\u0161kais skaitmenimis) ir 114 puslapi\u0173 pa\u010dios gramatikos. \u0160is kompendiumas skiriamas \u201etiems, kurie n\u0117ra \u0117j\u0119 auk\u0161t\u0173j\u0173 moksl\u0173, bet su lietuviais bendrauja arba juos valdo ir teisia\u201c (p. 532), kitaip sakant, vokie\u010diams valdininkams Ma\u017eojoje Lietuvoje.<\/p>\n
\u0160ie du D. Kleino gramatiniai darbai prad\u0117jo tikr\u0105j\u012f lietuvi\u0173 kalbos gramatikos moksl\u0105 \u2013 fonetin\u0117s, morfologin\u0117s ir sintaksin\u0117s sistemos apra\u0161ym\u0105. O visa, kas pradeda kuri\u0105 \u017emogaus veiklos srit\u012f, visada susilaukia palikuoni\u0173 pagarbos. Lietuvi\u0173 kalbos gramatikos pradininko \u0161lov\u0117 lydi ir Danieli\u0173 Klein\u0105. \u0160iandien apie j\u012f ir jo darbus \u012fstengta pakalb\u0117ti labai pavir\u0161utini\u0161kai. Norintiems su jais giliau susipa\u017einti galime pasi\u016blyti gausi\u0105 literat\u016br\u0105. Be min\u0117t\u0173 ra\u0161ini\u0173, gal\u0117\u010diau rekomenduoti prof. Jono Palionio ir akad. Zigmo Zinkevi\u010diaus darbus, o ypa\u010d naujausi\u0105, 2006 m. i\u0161leist\u0105 Aldonos Paulauskien\u0117s analitin\u0119 studij\u0105 Pirmosios lietuvi\u0173 kalbos gramatikos, kurios did\u017eioji dalis skirta abiem D. Kleino veikalams.<\/p>\n
Arnoldas Piro\u010dkinas<\/span><\/b><\/p>\n <\/p>\n * Paskaita skaityta 2009 m. lapkri\u010dio 26 d. Lietuvos reformacijos istorijos ir Kult\u016bros draugijos susirinkime<\/i><\/p>\n http:\/\/mokslasplius.lt\/mokslo-lietuva\/node\/2444<\/span><\/span><\/a><\/p>\n