{"id":4992,"date":"2018-02-28T15:31:38","date_gmt":"2018-02-28T13:31:38","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=4992"},"modified":"2018-02-28T15:31:38","modified_gmt":"2018-02-28T13:31:38","slug":"dr-arunas-baublys-is-laisves-i-laisve-birzu-krasto-muziejus-sela","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/dr-arunas-baublys-is-laisves-i-laisve-birzu-krasto-muziejus-sela\/","title":{"rendered":"Dr. Ar\u016bnas Baublys. I\u0161 laisv\u0117s \u012f laisv\u0119 \u2013 Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejus \u201eS\u0117la\u201c"},"content":{"rendered":"

selonija.lt<\/a><\/p>\n

Vasario 16-osios i\u0161vakar\u0117se Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejus \u201eS\u0117la\u201c pa\u017eym\u0117jo muziejaus \u012fsteigimo Bir\u017euose 90-met\u012f. Vienas i\u0161 jubiliejaus rengini\u0173 buvo mokslin\u0117 konferencija, skirta 1918-\u0173j\u0173 Vasario 16-osios inspiruot\u0173 muziej\u0173 atsiradimui Lietuvoje, j\u0173 nueitam keliui, muziejin\u0117ms tendencijoms ap\u017evelgti. \u012e konferencij\u0105 d\u0117l nepalankiai susiklos\u010diusi\u0173 aplinkybi\u0173 nebegal\u0117jo atvykti buv\u0119s muziejaus darbuotojas, Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas, Vokietijos Federacin\u0117s Respublikos garb\u0117s konsulas, dr. Ar\u016bnas Baublys, ta\u010diau jis mielai sutiko savo prane\u0161imu pasidalinti su bir\u017eie\u010diais.<\/p>\n

Istorija ilgesn\u0117 nei 90 met\u0173<\/em><\/strong><\/p>\n

Kalbant apie muziej\u0173 Bir\u017euose neu\u017etenka kalb\u0117ti apie per 90 met\u0173 Bir\u017e\u0173 muziejaus \u201eS\u0117la\u201c nueit\u0105 keli\u0105. Kaip ir Lietuvos valstyb\u0117 turi nepalyginamai ilgesn\u0119 istorij\u0105 nei 100 met\u0173, taip ir muziejin\u0117 veikla Bir\u017euose, ar bent su ta veikla sietini istoriniai faktai, turi gerokai ilgesn\u0119 raid\u0105.<\/p>\n

Tradici\u0161kai kalb\u0117dami apie Bir\u017eus, be skanios duonos ir gaivaus, ta\u010diau kartais labai klastingo alaus, esame \u012fprat\u0119 did\u017eiuotis savo kra\u0161to \u017emon\u0117mis bei savo miesto, \u010dia esan\u010dios tvirtov\u0117s ir j\u0105 vald\u017eiusios kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 dinastijos bei juos pakeitusios Ti\u0161kevi\u010di\u0173 gimin\u0117s garbinga praeitimi. Gebame d\u017eiaugtis miesto ir kra\u0161to konfesine, tautine \u012fvairove, \u010dia gyvenusi\u0173 ir k\u016brusi\u0173 garbing\u0173 \u017emoni\u0173 palete ir dar daug daug kuo. S\u0105ra\u0161\u0105 galima b\u016bt\u0173 t\u0119sti.<\/p>\n

Kalb\u0117dami apie muziejinius, tiksliau \u2013 meno ir istorinius rinkinius, Bir\u017e\u0173 kra\u0161te, prie\u0161 prad\u0117dami kalb\u0117ti apie muziej\u0173 Bir\u017euose, privalome atminti, kad \u010dia, dar gerokai anks\u010diau nei atsirado 1928 metais muziejus, jau buvo sukaupta nema\u017eai verting\u0173 meno ir istorijos artefakt\u0173, kurie buvo saugomi priva\u010diuose rinkiniuose. Kaip ir paties kra\u0161to, taip ir t\u0173 rinkini\u0173 istorija tur\u0117jo labai sud\u0117tingus ir neretai tragi\u0161kus likimus, kurie tarsi atspindys kartojo paties kra\u0161to, miesto ir Lietuvos valstyb\u0117s istorij\u0105 bei jos vingius.<\/p>\n

<\/p>\n

Kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 numizmatikos kolekcija<\/em><\/strong><\/p>\n

Vargu, ar \u012fmanoma tiksliai nusakyti visk\u0105, ta\u010diau negalime nepamin\u0117ti Bir\u017e\u0173 gimin\u0117s kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 numizmatikos rinkinio, kuris gal\u0117jo b\u016bti saugomas kur\u012f laik\u0105 ir Bir\u017euose. Apie \u0161\u012f rinkin\u012f 1830 metais Peterburge i\u0161leistame leidin\u0117lyje jo autorius Ignotas Danilavi\u010dius ra\u0161\u0117 kaip apie kolekcij\u0105, saugot\u0105 Nesvy\u017eiuje, i\u0161 kur ji Rusijos kari\u0161ki\u0173 buvo pavogta ir i\u0161ve\u017eta pirmiausia \u012f Charkov\u0105, o v\u0117liau nukeliavo \u012f Peterburg\u0105, kur ir \u0161iandien yra saugoma Ermita\u017ee jau kaip Rusijos car\u0173 numizmatikos ir medalistikos rinkinys, nors prie pastarojo kaupimo jie niekuo neprisid\u0117jo, gal tik tiek, kiek prisideda pl\u0117\u0161ikai, kurie pasisavina svetim\u0105 turt\u0105.<\/p>\n

Galime tik pad\u0117koti I. Danilavi\u010diui, kuris kruop\u0161\u010diai apra\u0161\u0117 \u0161i\u0105 kolekcij\u0105 ir su ja siejamus dalykus, taip palikdamas ainiams \u017eini\u0105 apie kolekcijos savininkus, jos pob\u016bd\u012f ir su kolekcijos apskaita susijusius dalykus. \u0160iame leidinyje autorius mini, kad kolekcija buvo saugoma specialiose apskardintose skryniose, ant kuri\u0173 dang\u010di\u0173 buvo graviruoti kolekcijos savinink\u0173 portretai, tarp kuri\u0173 buvo ir Bir\u017e\u0173 bei Dubingi\u0173 \u0161akos Radvil\u0173 portretai, kas leid\u017eia mums hipoteti\u0161kai teigti, kad kur\u012f laik\u0105 kolekcija gal\u0117jo b\u016bti saugoma ir Bir\u017e\u0173 tvirtov\u0117s reprezentaciniuose r\u016bmuose.<\/p>\n

Reik\u0117t\u0173 priminti, kad restauruojant r\u016bmus j\u0173 r\u016bsyje buvo aptikta jokiuose planuose nepa\u017eym\u0117ta patalpa su ypa\u010d storomis (3\u20134 m storio) sienomis, kur gal\u0117jo buvo saugoma kolekcij\u0105. Kaip mini autorius, monetos ir medaliai buvo saugomi mediniuose aksomu dengtuose i\u0161traukiamuose stal\u010diuose, kurie tur\u0117jo \u012fdubas, atitinkan\u010dias monet\u0173 skersmen\u012f. Labai \u012fdomu, kad po kiekviena moneta buvo \u012fd\u0117ta kortel\u0117, kurioje buvo detalus monetos apra\u0161as, kas leid\u017eia manyti, kad Radvilos kuriame nors kolekcijos kaupimo etape jau tur\u0117jo profesional\u0173 numizmat\u0105, kuris r\u016bpinosi kolekcijos tvarkymu. Kadangi I. Danilavi\u010dius dirbdamas Vilniaus universitete palaik\u0117 glaud\u017eius ry\u0161ius su Joachimu Leleveliu, kuris jau tremtyje, Pary\u017eiuje, i\u0161leido iki \u0161i\u0173 dien\u0173 aktual\u0173 numizmatikos sisteminimo veikal\u0105, netenka abejoti jo kompetencijomis bei tuo, kad nuo 1824 iki 1835 met\u0173 d\u0117stydamas Charkovo universitete jis gal\u0117jo asmeni\u0161kai tyrin\u0117ti ten buvus\u012f rinkin\u012f. Apra\u0161ydamas \u0161i\u0105 kolekcij\u0105 jis akcentavo, kad pastaroji bent iki XVIII a. pabaigos savo apimtimi buvo i\u0161samus visos Europos kra\u0161t\u0173 monet\u0173 ir gana \u017eymus medali\u0173 rinkinys.<\/p>\n

\u0160iandien\u0105 vien numizmatikos kolekcija Ermita\u017ee sudaro per vien\u0105 milijon\u0105 eksponat\u0173, bet neverta pamir\u0161ti, kad Jekaterinos II 1764 m. \u012fkurtas rinkinys, kuris visuomenei buvo atvertas 1852 m., sutapo su Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos trij\u0173 padalinimu laikme\u010diu (1772, 1793 ir 1795 m.), kurio metu u\u017ekariautas kra\u0161tas buvo be gailes\u010dio alinamas ir \u0161ie rinkiniai didele dalimi buvo surinkti i\u0161 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teritorijoje pripl\u0117\u0161to grobio \u2013 priva\u010di\u0173 didik\u0173 kolekcij\u0173.<\/p>\n

Radvilos ne tik kolekcionavo, bet buvo savo dinastijos asmenis \u012fam\u017einan\u010di\u0173 medali\u0173 u\u017esakovai. Tai mums liudija Vinco Ruzo parengtas ir i\u0161leistas katalogas \u201eRadvil\u0173 medaliai\u201c, kurio d\u0117ka matome, kad j\u0173 u\u017esakymai buvo gaminami \u012f\u017eymiausi\u0173 ano meto medalinink\u0173 ir juvelyr\u0173 meistr\u0173. Galime neabejoti \u0161ios kolekcijos verte ir reik\u0161me bei nesisteb\u0117ti, kad ji atsid\u016br\u0117 car\u0173 Ermita\u017ee.<\/p>\n

Graf\u0173 Ti\u0161kevi\u010di\u0173 sukaupti kult\u016bros vertybi\u0173 rinkiniai<\/em><\/strong><\/p>\n

Nepaisant toki\u0173 praradim\u0173, tvirtov\u0117s sugriovimo, XIX am\u017eiuje Bir\u017euose, tiksliau \u2013 greta j\u0173 esan\u010diame Astravo dvare, \u017einomame nuo 1617 m., kur\u012f i\u0161 Radvil\u0173 \u012fkeitimo keliu 1794 m. \u012fgijo Ti\u0161kevi\u010diai, kai po 1820 met\u0173 pusiasalyje buvo pastatyti r\u016bmai, kult\u016brinis gyvenimas prad\u0117jo v\u0117l vystytis.<\/p>\n

Nuo 1862 m. Bir\u017e\u0173 majorato valdytoju tapus archeologui ir keliautojui Mykolui Ti\u0161kevi\u010diui buvo prad\u0117ti kaupti kult\u016briniai rinkiniai, apie kuriuos i\u0161sami\u0105 studij\u0105 para\u0161\u0117 meno istorik\u0117 Aldona Snitkuvien\u0117, nusta\u010diusi, kad Bir\u017e\u0173 Ti\u0161kevi\u010di\u0173 kolekcija papild\u0117 net 33 pasaulio muziej\u0173 fondus.<\/p>\n

1865 m. Mykolui Ti\u0161kevi\u010diui i\u0161vykus \u012f Italij\u0105, iki 1871 m. majorat\u0105 fakti\u0161kai vald\u0117 jo pusbrolis Eustachijus Ti\u0161kevi\u010dius (1814\u20131873 m.), \u017einomas kaip Vilniaus Senien\u0173 muziejaus steig\u0117jas ir vertinamas kaip profesionalios muziejininkyst\u0117s bei mokslin\u0117s archeologijos pradininkas, u\u017e nuopelnus istorijos mokslui i\u0161rinktas Maino (Vokietija) archeologijos draugijos nariu, 1843 m. Danijos Karali\u0161kosios \u0161iaur\u0117s senien\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 draugijos ir Stokholmo Karali\u0161kosios meno istorijos ir senien\u0173 akademijos nariu korespondentu. B\u016bdamas Bir\u017euose jis para\u0161\u0117 pirm\u0105 modernios Lietuvos lokalin\u0117s istorijos tematikai skirt\u0105 monografij\u0105 bei 1867 m. Maskvoje vykusioje Rusijos etnografijos parodoje pristat\u0117 etnografinius Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muzikos instrumentus, valstie\u010di\u0173 darbo ir stalo \u012frankius, r\u016bkymo reikmenis bei detal\u0173 Bir\u017e\u0173 kra\u0161to \u016bkininko gyvenamos trobos maket\u0105, kuris iki \u0161iol yra saugomas viename Maskvos muziejuje.<\/p>\n

1918 m. i\u0161 Alfredo Ti\u0161kevi\u010diaus dvar\u0105 nupirko agronomas Petras Variakojis (1892\u20131970). Ilgai tarp bir\u017eie\u010di\u0173 vyravo \u012fsitikinimas, kad pastarasis nema\u017eai saugom\u0173 Astravo r\u016bmuose turt\u0173 perdav\u0117 Kauno muziejams, ta\u010diau, kaip parod\u0117 A. Snitkuvien\u0117s tyrimas, dar 1918 m. pats grafas Alfredas Ti\u0161kevi\u010dius dal\u012f daikt\u0173 patik\u0117jo laikinai saugoti Kauno miesto muziejaus vadovui, archeologui, dailininkui Tadui Daugirdui (1852\u20131919). Pastarasis \u0161io fakto nevie\u0161ino, nes bijojo A. Ti\u0161kevi\u010diaus kreditori\u0173, kurie po T. Daugirdo mirties, Eduardui Volterui pavie\u0161inus kolekcij\u0105, \u0117m\u0117 ir parei\u0161k\u0117 pretenzijas \u012f \u0161\u012f turt\u0105. Nors 1926 m. P. Variakojui, kuris buvo A. Ti\u0161kevi\u010diaus \u012fgaliotinis, ir buvo leista pasiimti neapra\u0161ytus ir d\u0117\u017e\u0117se saugomus k\u016brinius, jis to nepadar\u0117, ir 1930 m. jie tapo M. K. \u010ciurlionio muziejaus nuosavybe.<\/p>\n

Istorinis muziejaus atsiradimo Bir\u017euose kontekstas<\/em><\/strong><\/p>\n

\u0160ios istorijos \u2013 tai tik dalis t\u0173 kult\u016bros turt\u0173 likim\u0173, kuriuos buvo galima \u012fvairiu laiku aptikti Bir\u017euose. Reformatas, Kauno universiteto profesorius Jonas Y\u010das savo monografijoje apie Bir\u017eus detaliai supa\u017eindina skaitytoj\u0105 su slaptuoju Bir\u017e\u0173 miestie\u010di\u0173 archyvu bei u\u017esimena apie tai, kad P. Variakojis jau kuriamam Bir\u017e\u0173 muziejui yra perdav\u0119s Astrave saugot\u0105 archyv\u0105. Jis u\u017esimena ir apie Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios dokument\u0173 rinkin\u012f. Galima tik pasid\u017eiaugti, kad dalis \u0161i\u0173 dokument\u0173 pasiek\u0117 m\u016bs\u0173 laikus ir yra tinkamai saugomi Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejuje \u201eS\u0117la\u201c.<\/p>\n

Esant tokiam turtingam istoriniam kontekstui, manau, jau nekyla klausimas, kod\u0117l Bir\u017euose 1928 met\u0173 vasario 16 dien\u0105 buvo \u012fsteigtas Bir\u017e\u0173 muziejus. Muziejaus steigimas sutapo su nepriklausomyb\u0117s 10-me\u010dio jubiliejumi, o jo steig\u0117jais tapo Bir\u017e\u0173 kult\u016brinio elito atstovai. Steigimo iniciatoriumi buvo Bir\u017e\u0173 apskrities vir\u0161ininkas V. Rozmanas, o jam talkino neatlyginamai vadovaudami skyriams dr. J. Mikel\u0117nas, reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Superintendentas prof. dr. P. Jakub\u0117nas, agronomas A. Vali\u016bnas, mokytojas A. Latv\u0117nas, A. Norvai\u0161a, notaras Pranas Lembertas ir liuteron\u0173 kunigas A. Plam\u0161a. Buvo skirti ir du etatiniai darbuotojai: Jonas Macijauskas bei b\u016bsimas direktorius Mykolas Sta\u0161kevi\u010dius, kuris muziejui vadovavo iki 1941 met\u0173, muziejaus fond\u0105 i\u0161augindamas iki \u012fsp\u016bdingo 19 t\u016bkstan\u010di\u0173 eksponat\u0173 skai\u010diaus, kuris po karo muziejus pasiek\u0117 tik 1968 metais.<\/span><\/p>\n

Persik\u0117limas \u012f kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 r\u016bmus \u2013 naujas muziejaus raidos etapas<\/em><\/strong><\/p>\n

Visas muziejaus raidos kelias \u0161iandien jau gali pretenduoti net \u012f atskir\u0105 knyg\u0105, tod\u0117l nor\u0117t\u0173si nors epizodi\u0161kai apsistoti ties muziejaus veiklai ypa\u010d svarbiais 1988 -1991 metais, kada buvo pad\u0117ti pamatai daugeliui svarbi\u0173 ateities dalyk\u0173. 1988 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f muziejus lankytojams u\u017edaromas ir prasideda jo perk\u0117limas \u012f restauruotas tvirtov\u0117s r\u016bm\u0173 patalpas. Tuo metu muziejus jau turi surink\u0119s daugiau kaip 40 000 eksponat\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 1000 buvo kruop\u0161\u010diai restauruota 1980\u20131988 metais. Taip pat \u0161iuo laikotarpiu muziejaus direktoriaus Algimanto Baublio iniciatyva sukuriama ir oficialiai registruojama muziejaus mokslin\u0117 biblioteka, kurios fondas 1988 metais jau siek\u0117 12 t\u016bkst. leidini\u0173. Pastarieji sudar\u0117 prielaidas rastis rimtam muziejaus moksliniam darbui. Jei 1986 metais muziejuje dirbo tik trys moksliniai bendradarbiai, tai jau 1988 metais j\u0173 skai\u010dius i\u0161augo iki 9 bei buvo \u012fsteigtas dailininko-restauratoriaus etatas, atsirado specializuoti skyriai.<\/p>\n

Dar 1988 metais muziejus pateik\u0117 ano meto Kult\u016bros ministerijai naujo muziejaus \u2013 kra\u0161to istorijos muziejaus \u2013 koncepcij\u0105, ta\u010diau ministerijos valdininkai jos nepatvirtino. Tik atgavus nepriklausomyb\u0119, kada buvo susipa\u017einta su Vakar\u0173 Europos muziejine patirtimi, paai\u0161k\u0117jo, kad parengta dar 1988 metais koncepcija buvo teisinga.<\/p>\n

1991 metais Bir\u017e\u0173 kra\u0161totyros muziejus pirmas Lietuvoje buvo pervadintas \u012f kra\u0161to istorijos muziej\u0173, o atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad to meto muziejaus aptarnaujamos teritorijos did\u017eioji dalis sutapo su s\u0117li\u0173 genties teritorija, jis buvo pavadintas Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejumi \u201eS\u0117la\u201c.<\/p>\n

Muziejaus persik\u0117limas \u012f tvirtov\u0119 ir jo atidarymas visuomen\u0117s lankymui sutapo su 1989 m. organizuota pirma tarptautine moksline konferencija, kuri buvo skirta Bir\u017e\u0173 miesto Magdeburgo teis\u0173 suteikimo 400-osioms metin\u0117ms. Tokio renginio organizavimas buvo tikras i\u0161\u0161\u016bkis jaunam muziejaus kolektyvui, nes tokio pob\u016bd\u017eio rengini\u0173 organizavimo rajonuose patirties tuo metu nebuvo. Lietuvoje jau buvo prasid\u0117j\u0119s \u201eat\u0161ilimas\u201c, tod\u0117l ir \u012f konferencij\u0105 bei jos tematik\u0105 buvo \u017ei\u016brima palankiau, nei tai b\u016bt\u0173 buv\u0119 dar prie\u0161 por\u0105 met\u0173. Jau mirusio teis\u0117s istoriko, tremtinio Vytauto Raudeli\u016bno asmenini\u0173 kontakt\u0173 su \u012f\u017eymiu Lenkijos istoriku profesoriumi Henriku Wisner\u2018iu d\u0117ka pavyko \u012fkalbinti \u012f \u0161i\u0105 konferencij\u0105 atvykti dar 5 Lenkijos mokslininkus, tirian\u010dius Bir\u017e\u0173 Radvil\u0173 istorij\u0105, o lietuviams atstovavo Lietuvos Moksl\u0173 Akademijos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus mokslininkai. I\u0161 viso konferencijoje dalyvavo 20 prane\u0161\u0117j\u0173, kurie skyr\u0117 d\u0117mes\u012f Bir\u017e\u0173 miesto, tvirtov\u0117s, savivaldos raidos, istorijos, architekt\u016bros, archeologijos, genealogijos ir kitiems klausimams. Taip per tris 1989 m. kovo dienas (simboli\u0161ka, kad tai vyko kovo 9\u201311 dienomis) Bir\u017eai i\u0161 provincinio tarybin\u0117s respublikos u\u017ekampio tapo tarptautin\u0117s konferencijos vieta.<\/p>\n

Beje, kad ta proga organizuojant konferencij\u0105 dar 1988 m. pavyko organizuoti iniciatyv\u0105 ir padedant heraldikos specialistui prof. E. Rim\u0161ai, talkinant Bir\u017e\u0173 dailininkui E. Skujai, buvo \u012fteisintas ir atkurtas senasis Bir\u017e\u0173 miesto herbas bei v\u0117liava, kuri dar 1988 met\u0173 pabaigoje kartu su tautine trispalve suplev\u0117savo vir\u0161 tvirtov\u0117s r\u016bm\u0173.<\/p>\n

Manau, kad konferencijoje skaityti prane\u0161imai pasiek\u0117 bir\u017eie\u010di\u0173 \u0161irdis ir pa\u017eadino j\u0173 u\u017eslopint\u0105 istorin\u012f pasidid\u017eiavim\u0105 savo miesto praeitimi, nes jau tais pat metais rudeniop, kaip ir s\u0105j\u016bd\u017eio iniciatyvin\u0117 grup\u0117, kuri 1988 m. muziejaus patalpose susirinko steigti Bir\u017e\u0173 skyri\u0173, taip ir Vilniuje \u012fsteigtos Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos steigimo sumanymo i\u0161takos, kilo \u201eS\u0117los\u201c muziejuje.<\/p>\n

Gr\u0117smingas 1991-\u0173j\u0173 sausis<\/em><\/strong><\/p>\n

1990 metais Bir\u017e\u0173 muziejaus administracija d\u0117jo did\u017eiules pastangas, kad Bir\u017e\u0173 tvirtov\u0117s r\u016bmuose \u012fsik\u016brusiam \u201eS\u0117los\u201c muziejui b\u016bt\u0173 suteiktas, kaip tada buvo manoma, pats palankiausias, garantuojantis jo ateit\u012f, respublikinio pavaldumo muziejaus statusas. Met\u0173 pabaigoje buvo gautas palankus atsakymas i\u0161 Lietuvos Ministr\u0117s Pirminink\u0117s Kazimieros Prunskien\u0117s kanceliarijos, pasira\u0161ytas jos pavaduotojo Romualdo Ozolo, kuris informavo, kad galutiniam sprendimui reikalingas Vyriausyb\u0117s potvarkis. Buvo prad\u0117ti ruo\u0161ti dokumentai, bet Vyriausyb\u0117s gri\u016btis, auganti politin\u0117 \u012ftampa sutrukd\u0117, kaip tada man\u0117me, tik kuriam laikui, \u0161io klausimo sprendim\u0105.<\/p>\n

Jau 1991 met\u0173 sausio 10 dienos ryt\u0105 Lietuvos kult\u016bros ministerija informavo muziejaus direktori\u0173 Algimant\u0105 Baubl\u012f apie b\u016btinyb\u0119 parengti vertingiausius eksponatus greitai evakuacijai, kad jie b\u016bt\u0173 pasl\u0117pti nuo galimo kari\u0161ki\u0173 ar SSSR vidaus kariuomen\u0117s ir jai pavald\u017ei\u0173 specialiosios paskirties milicijos b\u016bri\u0173 agresyvi\u0173 veiksm\u0173. Liepta vertingiausius muziejaus eksponatus nedelsiant parengti evakuacijai ir kuo grei\u010diau juos saugiai pasl\u0117pti. Ministerija \u012fsp\u0117jo apie labai sud\u0117ting\u0105 pad\u0117t\u012f ir persp\u0117jo, kad su evakuacija susij\u0119 darbuotojai b\u016bt\u0173 parinkti tik i\u0161 lojali\u0173 ir patikim\u0173 Lietuvai \u017emoni\u0173. Liepta visk\u0105 daryti ypa\u010d slaptai. Tiems, kurie tai darys, \u012fsakyta i\u0161likti bet kokia kaina, kad paskui, krizei pra\u0117jus, b\u016bt\u0173 galima eksponatus gr\u0105\u017einti i\u0161 tik jiems \u017einom\u0173 sl\u0117ptuvi\u0173. Pirmiausia liepta sl\u0117pti ginklus, dokumentus, susijusius su rezistencija, Lietuvos valstybingumu ir istorija, tauri\u0173j\u0173 metal\u0173 gaminius, monetas, meno k\u016brinius.<\/p>\n

Sudaryta grup\u0117: direktorius Algimantas Baublys, vyriausioji fond\u0173 saugotoja Jadvyga Kri\u0161\u010di\u016bnien\u0117, muziejininkai Ar\u016bnas Baublys, Antanas Seibutis ir Roma Songailait\u0117. Did\u017eiausia problema buvo \u2013 kur ir kaip sl\u0117pti. Tvirtov\u0117s teritorija pakankamai u\u017edara, vienas i\u0161va\u017eiavimas. \u017diema, \u0161alta, \u017eem\u0119 kaust\u0117 \u012f\u0161alas. Pasteb\u0117jome, kad jau nuo sausio 9 dienos tvirtov\u0117s prieigos buvo diskreti\u0161kai stebimos uniformuot\u0173 kari\u0161ki\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 civili\u0173 automobili\u0173, o kai sausio 11 d. po piet\u0173 \u012f teritorij\u0105 \u012fva\u017eiavo karinio komisariato automobilis su nepa\u017e\u012fstamais milicijos uniform\u0105 d\u0117vin\u010diais asmenimis (v\u0117liau su\u017einojau, kad tai buvo Rygos OMON-as) ir dair\u0117si po tvirtov\u0117s teritorij\u0105, tapo ai\u0161ku, kad nieko nei\u0161gabensime nepasteb\u0117ti.<\/p>\n

Dar sausio 10 buvome fond\u0173 saugyklose pareng\u0119 ir supakav\u0119 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f vertingiausi\u0173 istorini\u0173 eksponat\u0173 bei dokument\u0173, bet taip ir buvo neai\u0161ku, kur juos sl\u0117pti ir kaip gabenti. Direktorius A. Baublys prisimin\u0117, kad turime lifto \u0161acht\u0105, kuri buvo parengta netradicinio \u017eingsnio liftui, bet lifto nebuvo, nes po \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo Arm\u0117nijoje 1988 m. jo taip ir nepagamino, ten buvo sugriauta vienintel\u0117 SSSR buvusi toki\u0173 lift\u0173 gamykla. Tai, kad ten lifto \u0161achta, niekas i\u0161 pa\u0161alini\u0173 asmen\u0173, kaip ir dauguma darbuotoj\u0173, net nenutuok\u0117, nes dar iki persik\u0117limo \u012f r\u016bmus jo dur\u0173 angos buvo u\u017em\u016brytos ir u\u017etinkuotos taip, kad nesiskirt\u0173 nuo vidaus sien\u0173. Pirmo ir antro auk\u0161to sal\u0117se esantys atsiki\u0161imai gal\u0117jo b\u016bti lengvai supainioti su ventiliaciniais ar nefunkcionaliais \u017eidini\u0173 ar krosni\u0173 kanalais. Pastog\u0117je radome lentomis u\u017ekalt\u0105 ir lengvo betono plok\u0161t\u0117mis u\u017edengt\u0105 \u0161acht\u0105. Nutarta buvo vienam nusileisti virve \u012f \u0161acht\u0105, o kiti tyliai ne\u0161\u0117 i\u0161 fond\u0173 \u012f pastog\u0119 atrinktus eksponatus bei juos virve leido \u012f \u0161acht\u0105.<\/p>\n

Tai buvo idealus sprendimas. I\u0161 fond\u0173 \u012f pal\u0117p\u0119 buvo galima patekti nepasteb\u0117tiems. Muziejaus bud\u0117tojai ir muziejaus lankytojai taip pat to nemat\u0117. Laim\u0117, kad dar i\u0161 persikraustymo laikotarpio fonduose buvo daug tvirto ir pakankamai ilgo lyno, kuriuo pavyko nuleisti \u017eemyn Antan\u0105 Seibut\u012f, kuris ir priimin\u0117jo bei krov\u0117 d\u0117\u017ees su eksponatais. Truput\u012f buvo nedr\u0105su, ar per plytos storio sien\u0105 bud\u0117tojai ir sali\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117tojai kartais neu\u017egirs, kad kai kas vyksta, ta\u010diau nusileidus tariamai pasi\u0161nek\u0117ti su bud\u0117tojais tyla buvo tokia, kad gal\u0117jome dr\u0105siai dirbti.<\/p>\n

Taip dirbome sausio 11 ir 12 dienomis iki pat v\u0117laus vakaro. Sp\u0117jome iki lemting\u0173 \u012fvyki\u0173 visk\u0105 pasl\u0117pti, nors netr\u016bko ir nerami\u0173 akimirk\u0173. Vien\u0105 kart\u0105, kai tvirtov\u0117s teritorijoje pasirod\u0117 kari\u0161kiai, teko darbus nutraukti, o apa\u010dioje nuleistas Antanas Seibutis ten pras\u0117d\u0117jo net por\u0105 valand\u0173, nes bijodami, kad kari\u0161kiai gali bet kokiu pretekstu ateiti ir pareikalauti ap\u017ei\u016br\u0117ti r\u016bmus, visk\u0105 u\u017edar\u0117me ir u\u017emaskavome. Pasisukioj\u0119 pirmo auk\u0161to foj\u0117, kari\u0161kiai apsisuko ir i\u0161vyko. Tik po rugpj\u016b\u010dio pu\u010do i\u0161 vieno Bir\u017e\u0173 karinio komisariato karininko su\u017einojau, kad buvo planai tvirtov\u0117je \u012frengti internuot\u0173 asmen\u0173 stovykl\u0105.<\/p>\n

Tomis dienomis buvo ir patriot\u0173, bet netr\u016bko ir provokatori\u0173, kurie pra\u0161\u0117 i\u0161 muziejaus ginkl\u0173, tod\u0117l buvom laimingi saugiai pasl\u0117p\u0119 muziejaus eksponatus ir gal\u0117jome nemirks\u0117dami sakyti, kad toki\u0173 dalyk\u0173 muziejuje n\u0117ra.<\/p>\n

Sl\u0117ptuv\u0117 veik\u0117 iki 1992 met\u0173 prad\u017eios, kada, gavus l\u0117\u0161\u0173, siena buvo i\u0161ardyta ir ten \u012frengtas bud\u0117toj\u0173 kambar\u0117lis. I\u0161kovojus laisv\u0119 \u0161iuos \u012fvykius galima atsiminti su \u0161ypsena, ta\u010diau \u0161iandien a\u0161 juos nutariau atsiminti tod\u0117l, kad jau dviej\u0173 i\u0161 penki\u0173 \u0161i\u0105 akcij\u0105 vykd\u017eiusi\u0173 asmen\u0173 neb\u0117ra tarp m\u016bs\u0173, ir b\u016bt\u0173 neteisinga, jei \u0161i naujausioji m\u016bs\u0173 muziejaus istorijos atkarpa, kaip ir daugelis paprast\u0173 dalyk\u0173, b\u016bt\u0173 pamir\u0161ti.<\/p>\n

Labai viliuosi, kad \u012f muziejaus 100 met\u0173 jubiliejaus proga \u0161vies\u0105 i\u0161vys ir muziejaus istorij\u0105 i\u0161samiai gvildenantis leidinys.<\/p>\n

\u201eBir\u017eie\u010di\u0173 \u017eodis\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

selonija.lt Vasario 16-osios i\u0161vakar\u0117se Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejus \u201eS\u0117la\u201c pa\u017eym\u0117jo muziejaus \u012fsteigimo Bir\u017euose 90-met\u012f. Vienas i\u0161 jubiliejaus rengini\u0173 buvo mokslin\u0117 konferencija, skirta 1918-\u0173j\u0173 Vasario 16-osios inspiruot\u0173 muziej\u0173 atsiradimui Lietuvoje, j\u0173 nueitam keliui, muziejin\u0117ms tendencijoms ap\u017evelgti. \u012e konferencij\u0105 d\u0117l nepalankiai susiklos\u010diusi\u0173 aplinkybi\u0173 nebegal\u0117jo atvykti buv\u0119s muziejaus darbuotojas, Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas, Vokietijos […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[412],"class_list":["post-4992","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-arunas-baublys-birzu-krasto-muziejus-sela"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4992","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4992"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4992\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4993,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4992\/revisions\/4993"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4992"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4992"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4992"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}