{"id":5060,"date":"2018-03-20T22:11:21","date_gmt":"2018-03-20T20:11:21","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5060"},"modified":"2018-03-21T11:22:12","modified_gmt":"2018-03-21T09:22:12","slug":"ausrininkas-poetas-vertejas-pedagogas-1-stanislovo-dagilio-175-osioms-gimimo-metinems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/ausrininkas-poetas-vertejas-pedagogas-1-stanislovo-dagilio-175-osioms-gimimo-metinems\/","title":{"rendered":"Au\u0161rininkas, poetas, vert\u0117jas, pedagogas (1). Stanislovo Dagilio 175-osioms gimimo metin\u0117ms"},"content":{"rendered":"<div><a href=\"http:\/\/www.selonija.lt\/2018\/03\/20\/ausrininkas-poetas-vertejas-pedagogas-1-stanislovo-dagilio-175-osioms-gimimo-metinems\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">selonija.lt<\/a><\/div>\n<div><\/div>\n<div id=\"navwrap\" style=\"text-align: left;\"><span style=\"background-color: transparent; font-size: 1rem; font-style: italic;\"><a href=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/ausrininkas-poetas-vertejas-pedagogas-1-stanislovo-dagilio-175-osioms-gimimo-metinems\/dagilis\/\" rel=\"attachment wp-att-5064\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignleft size-medium wp-image-5064\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/Dagilis-206x300.jpg\" alt=\"\" width=\"206\" height=\"300\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/Dagilis-206x300.jpg 206w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/Dagilis-768x1117.jpg 768w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/Dagilis-704x1024.jpg 704w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/Dagilis-624x908.jpg 624w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/Dagilis.jpg 1200w\" sizes=\"auto, (max-width: 206px) 100vw, 206px\" \/><\/a>Kiekvieno gyvenimo kelias ir darbai prasideda nuo prad\u017ei\u0173 prad\u017eios \u2013 gimimo. Nuo t\u0117v\u0173 ir prot\u0117vi\u0173, kuri\u0173 dvasia plevena mumyse. Nuo t\u0117vi\u0161k\u0117s \u017eem\u0117s, kurioje \u017eengiame pirmutinius, o da\u017enai ir paskutiniuosius savo \u017eingsnius. Tokia \u017eem\u0117 Stanislovui Dagiliui buvo prie Bir\u017e\u0173 girios priglud\u0119s nedidelis Ma\u017euti\u0161ki\u0173 kaimelis su keliolika sodyb\u0173 ir daugiau kaip pus\u0161im\u010diu gyventoj\u0173.<\/span><\/div>\n<div><\/div>\n<div><\/div>\n<div id=\"content\">\n<div id=\"post-71336\" class=\"post-71336 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-istorija-ir-zmones tag-stanislovas-dagilis\">\n<div class=\"entry\">\n<p><strong>Vaikyst\u0117s dienos<\/strong><\/p>\n<p>\u012e Ma\u017euti\u0161ki\u0173 kaimo Lapieni\u0173 \u0161eim\u0105, pas \u017emon\u0105 Zuzan\u0105 Lapienyt\u0119, i\u0161 Paber\u017e\u0117s kaimo atsik\u0117l\u0117 Martynas Urbonas-Dagilis. V\u0117liau Martynas Urbono pavard\u0117s atsisak\u0117. Martynas ir Zuzana Dagiliai buvo baud\u017eiauninkai. Tur\u0117jo 33 de\u0161imtines (apie 36 ha) \u017eem\u0117s. \u0116jo baud\u017eiav\u0105 pas grafo Jono Ti\u0161kevi\u010diaus nuominink\u0105 Parov\u0117jos dvare. 1843 met\u0173 kovo 5 dien\u0105 jiems gim\u0117 s\u016bnus. Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 parapijos metrik\u0173 knygoje lenk\u0173 kalba para\u0161yta, kad pirmagimiui kunigas K. Nerlichas suteik\u0117 Stanislovo vard\u0105. V\u0117liau Dagili\u0173 \u0161eimoje gim\u0117 dar keturios dukros: Ona, Zuzana, Irena, Katr\u0117.<\/p>\n<p>\u0160viesi ir ner\u016bpestinga, kaip ir daugelio vaik\u0173, buvo jo vaikyst\u0117. Po daugelio de\u0161imtme\u010di\u0173 poeto sesers Onos dukra Zon\u0117 Jevaltien\u0117, jau \u012fpus\u0117jusi devint\u0105 de\u0161imt\u012f, prisimins, kad kart\u0105 jai d\u0117d\u0117 pasakoj\u0119s, kaip j\u012f, dar ma\u017e\u0105, valgant bardavo motina, nes Dagilis da\u017enai ko\u0161\u0119 \u0161auk\u0161tu kabindavo ne i\u0161 savo pus\u0117s. \u201eKam imi i\u0161 Aniut\u0117s kra\u0161to?\u201c \u2013 supyksta mama. O kai ji i\u0161eina, berniukas ir v\u0117l kabina, nes nori paerzinti seser\u012f. Mama perdeda per dubens vidur\u012f \u017eabel\u012f ir sako: \u201cTu valgyk i\u0161 \u0161ito kra\u0161to, o tu i\u0161 \u0161ito\u201c. Bet netrukus Stanislovas v\u0117l \u201epava\u017eiuoja\u201c po \u017eabeliu ir kabina ko\u0161\u0119 i\u0161 sesers kra\u0161to.<\/p>\n<p>\u016akio darbams Dagiliai samd\u0117 bern\u0105 Jon\u0105. Stanislovui jis labai patik\u0119s. Mat gr\u012f\u017edamas i\u0161 lauk\u0173 visuomet jam atne\u0161davo u\u017eantyje \u017eirni\u0173. \u017daid\u017eia kart\u0105 berniukas gry\u010dioje ir klausosi, k\u0105 mama su t\u0117te kalba. T\u0117vas sako, kad Jonui greitai reik\u0117s rekrutuos eiti. Papasakojo apie nugirst\u0105 kalb\u0105 Stanislovas Jonui. Jonas ka\u017ekur pasisl\u0117p\u0117. Pra\u0117jo \u012f rekrutus \u0117mimo laikas, ir Jonas v\u0117l \u0117m\u0117 dirbti Dagili\u0173 \u016bkyje. O Stanislovas ir po daugelio met\u0173 prisimindavo vaikyst\u0117je i\u0161gelb\u0117j\u0119s Jon\u0105 nuo rekrut\u0173. Tais laikais caro kariuomen\u0117je net 25 metus tarnauti reik\u0117davo. Ne kiekvienas \u012f namus sugr\u012f\u017edavo.<\/p>\n<p>Stanislovas nuo ma\u017eens pam\u0117go knygas. Nors devynioliktojo am\u017eiaus viduryje atokaus kaimo troboje tikriausiai nedaug t\u0173 knyg\u0173 ir buvo. Pasakojama, kad b\u016bsimo poeto senelis padar\u0117 to\u0161in\u0119 knyg\u0105, nes tikrosios knygos nuo ma\u017eojo skaitytojo, besklaidant lapus, nukent\u0117davo. Labai myl\u0117jo mi\u0161k\u0105. Bir\u017e\u0173 girios \u016bksm\u0117je b\u0117go jo vaikyst\u0117. Vasaromis gan\u0117 t\u0117vo gyvulius, uogavo, grybavo, rie\u0161utavo, \u017eaid\u0117 su kitais kaimo vaikais. \u017diem\u0105 mok\u0117si Bir\u017e\u0173 pradin\u0117je mokykloje. Da\u017enai dvaro laukuose dirbantiems nami\u0161kiams pro Parov\u0117jos kar\u010dem\u0105 ne\u0161davo pietus, klausydavosi j\u0173 kalb\u0173, dain\u0173 ir pasak\u0173. Berniuk\u0105 anksti patrauk\u0117 muzikos pasaulis. Sodyboje ar pami\u0161k\u0117je Stanislovas i\u0161tisas valandas \u010dirpindavo savo pasidarytu smuikeliu. V\u0117liau jam t\u0117vas nupirko tikr\u0105 smuik\u0105, ir S. Dagilis da\u017enai juo grie\u017edavo kaimo jaunimo \u0161okiuose, tikriausiai \u2013 ir Parov\u0117jos kar\u010demoje. Ji buvo svarbi ne tik kaip jaunimo susib\u016brimo vieta. Pro j\u0105 \u0117jo kelias \u012f giri\u0105. Medienos reik\u0117jo visada. Pirkimus ir sand\u0117rius u\u017ebaigti buvo \u012fprasta degtin\u0117le, kurios visada gal\u0117jai gauti Parov\u0117jos kar\u010demoje.<\/p>\n<p><strong>Susitikimas, nul\u0117m\u0119s ateit\u012f<\/strong><\/p>\n<p>B\u0117go metai. Stanislovas \u2013 jau jaunuolis, ariantis, s\u0117jantis, \u0161ienaujantis. Uoliai dirbantis visus \u017eem\u0117s \u016bkio darbus. Mylimas kaimo jaunimo u\u017e smuiku i\u0161vinguriuojamas melodijas, gra\u017e\u0173 bals\u0105, muzikalum\u0105. Gal net jau\u010diantis, kad kasdieni\u0173, monotoni\u0161k\u0173 kaimo darb\u0173 ir pramog\u0173 jo prigim\u010diai negana. Norisi ka\u017eko \u0161viesesnio, i\u0161kilesnio. Ta\u010diau jis \u2013 baud\u017eiauninko vaikas. Jam, kaip ir kitiems sod\u017eiuje gyvenantiems jaunuoliams, skirta \u017eemdirbio dalia. I\u0161siver\u017eti i\u0161 kaimieti\u0161kos buities gali pad\u0117ti tik palankiai susiklos\u010diusios aplinkyb\u0117s. Stebuklas.<\/p>\n<p>\u0160itaip galima pavadinti a\u0161tuoniolikme\u010dio jaunuolio susitikim\u0105 su Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 kunigu Konstantinu Mo\u010diulskiu. Apie Stanislov\u0105 Dagil\u012f ra\u0161\u0119 jo gyvenimo ir k\u016brybos tyrin\u0117tojai skirtingai nu\u0161vie\u010dia kaimie\u010dio vaikino ir reformacijos ra\u0161tijai nuopeln\u0173 turin\u010dio kunigo susitikim\u0105. Vieni tvirtina, kad jis \u012fvyk\u0119s Ma\u017euti\u0161ki\u0173 kaime, Dagili\u0173 namuose, kuomet K. Mo\u010diulskis buvo atvyk\u0119s lankyti savo parapijie\u010di\u0173. Kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 parapijoje kunigav\u0119s Povilas Ja\u0161inskas mano, kad K. Mo\u010diulskis \u012f Stanislovo Dagilio muzikinius gabumus d\u0117mes\u012f atkreip\u0119s konfirmacijos metu. Tuomet jis ir nusprend\u0119s, kad i\u0161 Stanislovo i\u0161eit\u0173 geras vargonininkas, puikiai i\u0161manantis ba\u017enytin\u0119 muzik\u0105. Tik reikia pasimokyti Evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodo i\u0161laikomos K\u0117daini\u0173 gimnazijos vargoninink\u0173 ruo\u0161imo klas\u0117je.<\/p>\n<p>Teko kreiptis pas graf\u0105 Jon\u0105 Ti\u0161kevi\u010di\u0173 ir pra\u0161yti, kad jis i\u0161leist\u0173 Stanislov\u0105 Dagil\u012f mokytis \u012f K\u0117dainius. Tok\u012f leidim\u0105 gauti neb\u016bdavo lengva. Daktaras Jok\u016bbas Mikel\u0117nas 1923 metais \u201eBir\u017e\u0173 \u017einiose ra\u0161\u0117, \u201ekad Dagili\u0173 kaimynas Varnupio Ardinskas, nor\u0117damas s\u016bn\u0173 mokinti K\u0117daini\u0173 gimnazijoje, tik per ilgas motinos a\u0161aras, verkim\u0105 grafo sutikim\u0105 gav\u0119s. Stanislovas Dagilis tok\u012f sutikim\u0105 tikriausiai gavo lengviau, nes Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios kunigas, klebonas, v\u0117liau \u2013 generalinis superintendentas Adalbertas Konstantinas Jonas Mo\u010diulskis buvo \u017eymiai \u012ftakingesnis u\u017e kaimiet\u0119 moter\u012f (devintas evangelik\u0173 reformat\u0173 kunigas Mo\u010diulski\u0173 gimin\u0117je), o ir iki baud\u017eiavos panaikinimo buvo lik\u0119 tik pora met\u0173. Grafas Jonas Ti\u0161kevi\u010dius, naujoms Bir\u017e\u0173 katalik\u0173 ir Evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioms pastatyti skyr\u0119s nema\u017eas l\u0117\u0161as, i\u0161silavin\u0119s \u017emogus, neprie\u0161taravo, kad Stanislovas i\u0161vykt\u0173 mokytis \u012f K\u0117dainius.<\/p>\n<p><strong>K\u0117dainiuose<\/strong><\/p>\n<p>Manoma, kad S. Dagilis \u012f K\u0117dainius i\u0161va\u017eiavo 1862 metais.<\/p>\n<p>Nedaug yra i\u0161lik\u0119 \u017eini\u0173 apie Stanislovo Dagilio mokslus K\u0117dainiuose. Jo bendramokslis K\u0117daini\u0173 gimnazijoje, kil\u0119s i\u0161 Klausu\u010di\u0173 kaimo mokytojas Jonas Plepys, lai\u0161ke Jok\u016bbui Mikel\u0117nui ra\u0161\u0117, jog Stanislovas Dagilis atva\u017eiavo \u012f K\u0117dainius i\u0161mokti groti vargonais, kad gal\u0117t\u0173 dirbti kurioje nors reformat\u0173 parapijoje vargonininku. K\u0117dainiuose jis apsigyveno bendrabutyje (alumnate). \u010cia gyveno visi bir\u017e\u0117nai gimnazistai. Vargonininkas j\u012f mok\u0117 muzikos, o vienas auk\u0161tesn\u0117s klas\u0117s gimnazistas \u2013 rus\u0173 kalbos, aritmetikos, geografijos. Pamat\u0119, kad Stanislovas gabus, \u0117m\u0117 \u012fkalbin\u0117ti stoti gimnazijon. Po met\u0173 jis i\u0161laik\u0117 egzaminus \u012f tre\u010di\u0105j\u0105 klas\u0119. Gerai mok\u0117si, j\u012f labai myl\u0117jo visi draugai gimnazistai.<\/p>\n<p>Atostogaudamas t\u0117vi\u0161k\u0117je, lai\u0161ke savo draugui Jonui Plepiui ra\u0161\u0117: \u201cA\u0161 noriu b\u016bti naudingas Lietuvai, manau pasidarbuoti d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos, toji kalba labai gra\u017ei\u201c. Tai tarsi dvide\u0161imtme\u010dio jaunuolio priesaikos \u017eod\u017eiai, kuriems jis liko i\u0161tikimas vis\u0105 gyvenim\u0105, nesvarbu, kur likimas j\u012f nublok\u0161davo. Mokytis K\u0117daini\u0173 gimnazijoje jam ilgai neteko. Prasid\u0117jo 1863 met\u0173 sukilimas. Dalis K\u0117daini\u0173 gimnazijos vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 gimnazist\u0173 tapo \u0161io sukilimo dalyviais. Tikriausiai tod\u0117l 1864 metais K\u0117daini\u0173 gimnazija buvo u\u017edaryta.<\/p>\n<p>Stanislovui Dagiliui teko rinktis: gr\u012f\u017eti \u012f Ma\u017euti\u0161kius ar ie\u0161koti galimybi\u0173 mokytis toliau. T\u0119sti moksl\u0105 jis gal\u0117jo kitoje Vilniaus Evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodo i\u0161laikomoje gimnazijoje. Tokia gimnazija buvo Minsko gubernijos Slucko mieste. Bet ir ji po sukilimo buvo atimta i\u0161 Sinodo ir suvalstybinta, paversta grynai rusi\u0161ka gimnazija su vald\u017eios skiriamais direktoriumi ir mokytojais. \u201eTa\u010diau reformatams joje buvo paliktos \u0161iokios tokios teis\u0117s. Glob\u0117j\u0173 taryboje buvo leista tur\u0117ti Sinodo atstov\u0105, be to, buvo d\u0117stoma reformat\u0173 tikyba lenk\u0173 kalba ir prie gimnazijos reformatai gal\u0117jo laikyti savo konvikt\u0105 (bendrabut\u012f), kuriam vadovavo reformat\u0173 kapelionas\u201c\u00a0 \u2013 ra\u0161o 2004 met\u0173 \u201eKrant\u0173\u201c \u017eurnalo pirmajame numeryje bir\u017eietis mokytojas Liubomiras Nastopka.<\/p>\n<p><strong>Slucko gimnazijoje<\/strong><\/p>\n<p>Pagal vadinam\u0105j\u012f Radvil\u0173 testament\u0105 keliolikai reformat\u0173 jaunuoli\u0173 buvo mokamos stipendijos. Dalis j\u0173 tekdavo Bir\u017e\u0173 kra\u0161to gimnazistams. Darb\u0161tus, pavyzdingo elgesio gimnazistas Stanislovas Dagilis tikriausiai buvo u\u017esitikrin\u0119s viet\u0105 Slucko konvikte, nemokam\u0105 maist\u0105, knygas ir mokest\u012f u\u017e moksl\u0105. 1864 metais jis drauge su kitais bir\u017eie\u010diais gimnazistais i\u0161vyko \u012f Sluck\u0105. Kelion\u0117 buvo tolima ir varginanti. I\u0161 Bir\u017e\u0173 iki Slucko buvo daugiau negu 400 kilometr\u0173. Pasak Martyno Y\u010do, \u017eydas ve\u017e\u0117 daiktus, o patys bir\u017e\u0117nai gimnazistai tris savaites \u0117jo p\u0117sti.<\/p>\n<p>Slucko gimnazijoje S. Dagilis mok\u0117si penkerius metus. Per t\u0105 laik\u0105 priprato prie Slucko, kuris buvo nedidelis u\u017ekampio miestelis su daugiau kaip dvide\u0161im\u010dia t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173, mal\u016bnais, lentpj\u016bve, spirito varykla, keliomis de\u0161imtimis stambesni\u0173 ar smulkesni\u0173 apskrities administracijos valdinink\u0173, pa\u0161tu, ambulatorija, de\u0161imties lov\u0173 ligonine, dviem cerkv\u0117mis, reformat\u0173 ir katalik\u0173 ba\u017eny\u010diomis, keturiomis sinagogomis. Kiekvien\u0105 ryt\u0105 skub\u0117jo \u012f Slucko gimnazij\u0105 \u2013 ilg\u0105 m\u016brin\u012f renesansin\u012f dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 pastat\u0105, kurio paradin\u012f \u012f\u0117jim\u0105 puo\u0161\u0117 portikas su kolonomis ir pla\u010diais laiptais. Ta\u010diau gimnazijos moksleiviams pro tas duris nebuvo leid\u017eiama vaik\u0161\u010dioti. Jiems buvo skirtas kuklus ir paprastas \u0161oninis \u012f\u0117jimas.<\/p>\n<p>Pro paradin\u012f \u012f\u0117jim\u0105 vaik\u0161\u010diojo gimnazijos mokytojai. Jie buvo gerbiami. Mokytojui praeinant pro \u0161al\u012f, mokiniai tur\u0117davo sustoti, stov\u0117ti ramiai, nesikalb\u0117ti. Klas\u0117je mokytojas s\u0117d\u0117davo katedroje ant pusmetrinio paauk\u0161tinimo. I\u0161 \u010dia b\u016bdavo patogu steb\u0117ti vis\u0105 klas\u0119.<\/p>\n<p>Konviktas, kuriame gyveno Stanislovas Dagilis, buvo netoli gimnazijos, mediniame dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 pastate. \u010cia buvo a\u0161tuoni miegamieji ir dvi mokymosi sal\u0117s, kurios per pusry\u010dius, pietus ir vakarien\u0119 virsdavo valgomaisiais. Konvikte gyvendavo apie 30 gimnazist\u0173. Pus\u0117 i\u0161 j\u0173 buvo Sinodo stipendininkai. Mokiniai gyveno po keturis ar penkis kambaryje. Tik abiturientai gaudavo teis\u0119 gyventi po du. Prie\u0161 kiekvien\u0105 valg\u012f ir 9 valand\u0105 vakare pirmojo auk\u0161to sal\u0117je buvo kalbamos bendros maldos. Sekmadieniais moksleiviai prival\u0117jo dalyvauti bendrose pamaldose, kurios vykdavo netoli gimnazijos esan\u010dioje reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Aukl\u0117jimas buvo grind\u017eiamas bes\u0105lygi\u0161ku paklusnumu vadovybei, grie\u017eta dienotvarke. Konvikto gyventojai greitai priprasdavo prie privalomos tvarkos ir drausm\u0117s.<\/p>\n<p>Tikriausiai S. Dagiliui buvo paskirta ne visa, o pus\u0117 stipendijos, nes jo giminai\u010diai yra pasakoj\u0119, kad Slucke praleisti metai nebuv\u0119 lengvi. T\u0117vai menkai gal\u0117jo paremti savo s\u016bn\u0173. Poeto sesers Katr\u0117s s\u016bnus gydytojas Jok\u016bbas Mikel\u0117nas prisimena, kad S. Dagilis \u201epasiilg\u0119s t\u0117v\u0173, atva\u017eiuodavo atostogoms, o i\u0161va\u017eiavimui tur\u0117j\u0119s rinkti auk\u0173 kaime. Nuo kuri\u0173 kelet\u0105 kapeik\u0173, grivin\u0173, net rubl\u012f gav\u0119s, i\u0161va\u017eiuodavo. Visiems aukotojams, baig\u0119s mokslus, atsilygin\u0119s penkeriopai. Ypa\u010d buv\u0119s d\u0117kingas ma\u017ea\u017eemiui (keturias de\u0161imtines \u017eem\u0117s tur\u0117jusiam) Jurgiui Prunckui, kuris dav\u0119s jam kelionei rubl\u012f\u201c.<\/p>\n<p>Slucko gimnazija buvo klasikin\u0117, pagrindinis d\u0117mesys joje buvo kreipiamas \u012f senov\u0117s kalb\u0173 mokym\u0105, \u012f senosios klasikin\u0117s literat\u016bros, kult\u016bros ir istorijos pa\u017einim\u0105. I\u0161 abiturient\u0173 buvo reikalaujama laisvai be \u017eodyno skaityti lotyn\u0173 ir graik\u0173 klasikus.<\/p>\n<p><strong>Istorijos ir filologijos institute<\/strong><\/p>\n<p>1869 metais S. Dagilis baig\u0117 Slucko gimnazij\u0105, puikiai mok\u0117damas lenk\u0173, rus\u0173, graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbas, visam gyvenimui pam\u0117g\u0119s humanitarines disciplinas. Ry\u017eosi siekti auk\u0161tojo mokslo. Reik\u0117jo pasirinkti toki\u0105 auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105, kurioje studentas gaut\u0173 vis\u0105 i\u0161laikym\u0105. Tokia auk\u0161toji mokykla buvo Peterburgo imperatori\u0161kasis istorijos ir filologijos institutas, ruo\u0161\u0119s humanitarinio profilio mokytojus Rusijos gimnazijoms.<\/p>\n<p>Po trisde\u0161imties met\u0173 \u0161iame institute studijavo ir S. Dagilio sesers s\u016bnus Jonas Y\u010das. U\u017e mokym\u0105si institute absolventai tur\u0117jo atidirbti ne ma\u017eiau kaip \u0161e\u0161erius metus \u2013 po pusantr\u0173 met\u0173 u\u017e kiekvienus mokslo metus. \u201eStudentai gyveno instituto patalpose ir buvo valstyb\u0117s i\u0161laikomi. Minimaliai mebliuotuose kambariuose, kameromis vadintuose, gyveno po kelet\u0105 student\u0173. J\u0173 uniform\u0105 sudar\u0117: \u017eieminis ir vasarinis paltai, surdutas, kostiumas, vasarinis \u0161varkas ir keln\u0117s, baltiniai, apsiaustas, kepur\u0117, pir\u0161tin\u0117s, kaklarai\u0161tis, batai, kalio\u0161ai, lovos baltiniai ir kt. Studentai gaudavo vadov\u0117lius ir ra\u0161to reikmenis. Maitindavo penkis kartus per dien\u0105. (\u2026) Buvo privaloma kasdien dalyvauti rytmetin\u0117je ir vakarin\u0117je maldoje, (\u2026) sekmadieniais ir \u0161ven\u010di\u0173 dienomis eiti \u012f cerkv\u0119 pamald\u0173. Be to, po rytmetin\u0117s maldos buvo skaitoma Evangelija graik\u0173 kalba, kalbama malda prie\u0161 ir po piet\u0173. Kol nebus sukalb\u0117tos maldos, niekas negal\u0117jo i\u0161eiti i\u0161 valgyklos. \u201eYpa\u010d i\u0161samiai studentai studijavo antikos kult\u016br\u0105, nes tai buvo i\u0161silavinusio \u017emogaus aukl\u0117jimo pagrindas. Kiekvienas baig\u0119s \u0161\u012f institut\u0105 tur\u0117jo b\u016bti pakankamai pasiruo\u0161\u0119s d\u0117styti ir literat\u016br\u0105, ir istorij\u0105, ir sen\u0105sias graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbas\u201c \u2013 monografijoje \u201eJonas ir Martynas Y\u010dai\u201c apie \u0161\u012f institut\u0105 ra\u0161o Jonas Ani\u010das. Ketvirtame kurse studentai atlikdavo pedagogin\u0119 praktik\u0105 prie instituto veikusioje gimnazijoje.<\/p>\n<p>Ketveri S. Dagilio studij\u0173 metai prab\u0117go Rusijos sostin\u0117je. Konkre\u010diais faktais paremt\u0173 \u017eini\u0173 apie tuos metus nei\u0161liko. Tikriausiai poetas, beveik po trisde\u0161imties met\u0173 apsigyven\u0119s Bir\u017euose, bendraudamas su bir\u017eie\u010diais inteligentais, prisimindavo studij\u0173 metus, Peterburgo muziejus, bibliotekas, jaunatvi\u0161k\u0105 ry\u017et\u0105 savo k\u016brybiniu darbu tarnauti Lietuvai ir jos \u017emon\u0117ms, turintiems tiek nedaug inteligent\u0173.<\/p>\n<p><strong>Sum\u0173 gimnazijos mokytojas<\/strong><\/p>\n<p>1873 metais, baig\u0119s institut\u0105, jis buvo paskirtas klasikini\u0173 kalbu mokytoju \u012f Charkovo gubernijos Sum\u0173 mieste esan\u010di\u0105 Aleksandro imperatori\u0161k\u0105j\u0105 gimnazij\u0105. \u010cia, toli nuo t\u0117vyn\u0117s, dirbo 21 metus. Gimnazistus mok\u0117 lotyn\u0173 ir graik\u0173 kalb\u0173. Darb\u0161tus, pareigingas, nebijantis pareik\u0161ti ir apginti savo nuomon\u0119. Apie Stanislov\u0105 Dagil\u012f kaip pedagog\u0105 Juozas Tumas-Vai\u017egantas ra\u0161\u0117: \u201eTeisyb\u0119 pastat\u0119s auk\u0161\u010diausiame laipsnyje, pasidar\u0119s j\u0105 savo s\u0105\u017ein\u0117s brangenybe, prie\u0161 niek\u0105 neu\u017etyl\u0117jo, visur ir nuo vis\u0173 teisyb\u0119 gyn\u0117. Pedagog\u0173 taryboje da\u017enai likdavo vienas; dr\u0105siai protokoluodavo atskir\u0105 savo nuomon\u0119 ir auk\u0161tesn\u0117je instancijoje \u2013 Mokslo apygardoje \u2013 laim\u0117davo\u201c.<\/p>\n<p>Nuo\u0161irdus S. Dagilio pedagoginis darbas buvo \u012fvertintas. Apie poet\u0105 ir jo giminai\u010dius Jon\u0105 ir Martyn\u0105 Y\u010dus ra\u0161\u0119s istorikas Jonas Ani\u010das Vilniaus universiteto Mokslin\u0117s bibliotekos rankra\u0161tyne aptiko S. Dagilio apdovanojimo Rusijos ordinais dokumentus: car\u0173 Aleksandro II ir Aleksandro III \u012fsakus, pasira\u0161ytus Rusijos imperijos ordin\u0173 kapitulos. 1881 met\u0173 sausio 30 dienos \u012fsaku S. Dagilis buvo apdovanotas \u0160v. Stanislovo III laipsnio, 1884 m. gruod\u017eio 26 dienos \u012fsaku \u2013 \u0160v. Onos III laipsnio, 1891 m. gruod\u017eio 26 dienos \u012fsaku \u2013 \u0160v. Stanislovo II laipsnio ordinais. U\u017e nepriekai\u0161ting\u0105 pedagogin\u0119 veikl\u0105 jam buvo suteiktas civilinio (valstyb\u0117s) patar\u0117jo titulas.<\/p>\n<p>Poeto giminait\u0117 Zon\u0117 Jevaltien\u0117 man yra pasakojusi, kad Sum\u0173 gimnazijoje jos d\u0117dei patikusi pranc\u016bz\u0173 kalbos mokytoja. Rod\u0117 ir nuotrauk\u0105 \u2013 u\u017e dailios, \u0161velni\u0173 veido bruo\u017e\u0173 moters stovi auk\u0161tas, solidus S. Dagilis. Neai\u0161ku, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 susi\u017eav\u0117jimas (o gal ir draugyst\u0117) santuoka nepasibaig\u0117, poetas liko vieni\u0161as, tod\u0117l vis\u0105 savo laisvalaik\u012f gal\u0117jo skirti k\u016brybai, lietuvyb\u0117s puosel\u0117jimui. Nedaug tuomet b\u016bta lietuvi\u0173 inteligent\u0173. Sumuose S. Dagilis tuo metu tikriausiai buvo vienintelis lietuvis. Ra\u0161\u0117, J. Mikel\u0117no \u017eod\u017eiais, visai vienas, netur\u0117damas su kuo pasitarti, kam pasid\u017eiaugti. Nebuvo nei lietuvi\u0161ko laikra\u0161\u010dio, kuriam gal\u0117t\u0173 savo eil\u0117ra\u0161\u010dius pasi\u0173sti. Vienas tarp svetim\u0173, rus\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173, S. Dagilis ra\u0161\u0117 lietuvi\u0161kai.<\/p>\n<p>Stanislov\u0105 Dagil\u012f labai nud\u017eiugino \u017einia, kad 1879 metais buvo \u012fsteigta Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 literat\u016bros draugija, kuriai priklaus\u0117 tokie \u017einomi \u012fvairi\u0173 taut\u0173 kalbininkai ir kult\u016bros veik\u0117jai kaip J. Basanavi\u010dius, A. Baranauskas, G. Neselmanas, J. \u0160liupas, J. Boduenas de Kurtene, F. Fortunatovas ir kiti. Nieko nelaukdamas u\u017emezg\u0117 ry\u0161ius su draugija, siunt\u0117 jai t\u0117vi\u0161k\u0117je surinktas dainas, ra\u0161\u0117, kad \u201eapgarsintos spaudoje Neselmano (\u201eLietuvi\u0173 liaudies dainos\u201c, 1853 m. ) ir kit\u0173 lietuvi\u0173 dainos visai beveik ne\u017einomos bir\u017e\u0117nams ir kad nei\u0161rodyt\u0173, b\u016bk bir\u017e\u0117nai \u201eneturi akvatos ant dain\u0173\u201c, jis siun\u010dia 23 dainas \u201ed\u0117l prabos, be nepripa\u017eins Lietuvi\u0161k\u0173 Ra\u0161t\u0173 Draugyst\u0117 jose vertumo\u2026 tuomet gal\u0117siu ir daugiau atsi\u0173sti\u201c. Siun\u010diamoms dainoms Dagilis para\u0161\u0117 komentarus, suskirst\u0117 dainas r\u016b\u0161imis pagal turin\u012f, atsiradimo laik\u0105 ir pan.<\/p>\n<p>Tai nebuvo vienintel\u0117s Stanislovo Dagilio u\u017era\u0161ytos Bir\u017e\u0173 kra\u0161to dainos. Po jo mirties buvo rastas s\u0105siuvinis gra\u017eiai sura\u0161yt\u0173 dain\u0173 su priera\u0161u: \u201eDainos, kurios prie\u0161 40 met\u0173 buvo dainuojamos Ma\u017euti\u0161ki\u0173 apylink\u0117je\u201c. 1881 metais Stanislovas Dagilis tapo \u0161ios Lietuvi\u0173 literat\u016bros draugijos nariu, jam buvo i\u0161duotas nario pa\u017eym\u0117jimas Nr. 187.<\/p>\n<p><em>Algirdas BUTKEVI\u010cIUS<\/em><\/p>\n<p><em>\u201eBir\u017eie\u010di\u0173 \u017eodis\u201c<\/em><\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>selonija.lt Kiekvieno gyvenimo kelias ir darbai prasideda nuo prad\u017ei\u0173 prad\u017eios \u2013 gimimo. Nuo t\u0117v\u0173 ir prot\u0117vi\u0173, kuri\u0173 dvasia plevena mumyse. Nuo t\u0117vi\u0161k\u0117s \u017eem\u0117s, kurioje \u017eengiame pirmutinius, o da\u017enai ir paskutiniuosius savo \u017eingsnius. Tokia \u017eem\u0117 Stanislovui Dagiliui buvo prie Bir\u017e\u0173 girios priglud\u0119s nedidelis Ma\u017euti\u0161ki\u0173 kaimelis su keliolika sodyb\u0173 ir daugiau kaip pus\u0161im\u010diu gyventoj\u0173. Vaikyst\u0117s dienos \u012e [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[417],"class_list":["post-5060","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-stanislovas-dagilis-birzai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5060","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5060"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5060\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5068,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5060\/revisions\/5068"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5060"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5060"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5060"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}