{"id":5113,"date":"2018-03-29T10:02:22","date_gmt":"2018-03-29T07:02:22","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5113"},"modified":"2018-03-29T10:02:22","modified_gmt":"2018-03-29T07:02:22","slug":"gresmes-akivaizdoje-d-rastenienes-interviu-su-filosofu-dr-krescencijumi-stoskumi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/gresmes-akivaizdoje-d-rastenienes-interviu-su-filosofu-dr-krescencijumi-stoskumi\/","title":{"rendered":"Gr\u0117sm\u0117s akivaizdoje: D. Rastenien\u0117s interviu su filosofu dr. Krescencijumi Sto\u0161kumi"},"content":{"rendered":"
\n
Krescencijus Sto\u0161kus, \u201eSaul\u0117s arkliukai\u201c, www.alkas.lt<\/a><\/div>\n<\/div>\n
<\/div>\n
\n
\"\"<\/a><\/p>\n

\n<\/div>\n

D. R. \u2013 Humanitarini\u0173 moksl\u0173 situacija tapo ypa\u010d gr\u0117sminga. Turiu omeny pastar\u0173j\u0173 dien\u0173 vie\u0161us parei\u0161kimus d\u0117l galimo bent trij\u0173 skirting\u0173 humanitarini\u0173 moksl\u0173 institut\u0173 \u201ejungim\u0105<\/strong>\u201c\u2026\u00a0 Kaip manote, kokios pasekm\u0117s m\u016bs\u0173 laukia, jei tai, neduokdie, \u012fvykt\u0173?\u00a0<\/strong><\/p>\n

K. S. \u2013 A\u0161 taip nesaky\u010diau. Gerai, kad prasideda rimtos diskusijos. Blogiausia, kai tokie sprendimai priimami niekam ne\u017einant. Gerai ir tai, kad jas dar pakaitina politikai ir \u017einiasklaida. Tai priver\u010dia \u012f debatus pritraukti daugiau \u017emoni\u0173. Iki \u0161iol diskutavo gana siauras \u017emoni\u0173 ratas. J\u0173 suformuluotuose si\u016blymuose per daug ry\u0161kiai ky\u0161o j\u0173 interesai. Nedaug gird\u0117jome ne\u0161ali\u0161k\u0173 ir platesnio akira\u010dio \u017emoni\u0173. Tik dabar jie i\u0161eina \u012f vie\u0161um\u0105. Visi\u0161kai\u00a0<\/span>sutinku ir su Lituanistikos stiprinimo s\u0105j\u016bd\u017eio lyderio Art\u016bro Jud\u017een\u010dio pasteb\u0117jimu: \u201eReikia atvirai ir s\u0105\u017einingai pripa\u017einti, kad lituanistikos naikinimo vajus gal\u0117jo netrukdomai \u012fsib\u0117g\u0117ti ir d\u0117l \u0161ioje srityje dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pilietinio abejingumo ir politinio naivumo\u201c.<\/p>\n

Nor\u0117\u010diau tik pridurti. Kur dingo tie humanitarai, ta atkakli kult\u016brin\u0117 opozicija, kuri net sovietme\u010dio represij\u0173, visuotin\u0117s cenz\u016bros ir u\u017espaust\u0173 l\u016bp\u0173 s\u0105lygomis visais \u012fmanomais ir net ne\u012fmanomais b\u016bdais sugeb\u0117jo u\u017esianga\u017euoti savo kult\u016bros gynimui ir nuosekliai, i\u0161tikimai t\u0119sti M. Ma\u017evydo, D. Kleino, K. Sirvydo, M. Dauk\u0161os, D. Po\u0161kos, S. Daukanto, V. Kudirkos, J. Bili\u016bno, Maironio, J. Tumo-Vai\u017eganto, V. Mykolai\u010dio-Putino kult\u016brini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 tradicijas. R\u016bpinimasis savo kult\u016bros b\u016bkle buvo j\u0173 pirmoji pareiga. O j\u0173 elgesio pavyzdys patraukdavo ne tik jaunim\u0105. Jis dar\u0117 \u012ftak\u0105 inteligent\u0173 m\u0105stysenai, neretai trikd\u0117 ir politikus. Su kiekviena paskaita, su kiekvienu straipsniu ir nauju kursu studentams, su kiekviena knyga, su kiekvienos naujos katedros atidarymu bei sunkia para\u0161\u0173 rinkimo akcija jie galvojo, kaip prapl\u0117sti tautos akirat\u012f, .kaip suma\u017einti u\u017egriuvusius kult\u016bros praradimus, kaip atidengti jos gilesnius klodus, kaip gaivinti kritin\u0119 mint\u012f ir istorin\u0119 atmint\u012f, kaip pla\u010diau praverti langus \u012f civilizuot\u0105 pasaul\u012f. Be \u0161i\u0173 dalyk\u0173 jiems gyvenimas netur\u0117jo prasm\u0117s.<\/p>\n

Dabar \u0161i karta jau beveik i\u0161mirusi. Z. Zinkevi\u010dius, pats \u017eymiausias lietuvi\u0173 kalbos istorijos \u017einovas ir \u0161vietimo eksministras, bene paskutinis mohikanas, i\u0161gird\u0119s apie lituanistini\u0173 katedr\u0173 likim\u0105, prie\u0161 pat mirt\u012f pirm\u0105syk gyvenime sodriai nusikeik\u0117. Jis negal\u0117jo patik\u0117ti. At\u0117jo nauji \u017emon\u0117s, daugiausia gana pragmati\u0161ki, be kontakt\u0173 su ankstesni\u0105ja karta, laisvi nuo \u012fsipareigojim\u0173 ir atsakomyb\u0117s. Iki \u0161iol laikas nuo laiko lietuvi\u0173 kalba, istorija ir literat\u016bra par\u016bpdavo daug kam. Tik ne lituanistams. Atrodo, prasideda atbudimas. Reikia tik\u0117tis, kad su institut\u0173 problemos sprendimu jis nepasibaigs.<\/p>\n

<\/p>\n

\u017dinoma, vald\u017eia turi bendresni\u0173 u\u017edavini\u0173. Ji yra \u012fsipareigojusi suma\u017einti valstyb\u0117s i\u0161laikom\u0173 \u012fstaig\u0173 ka\u0161tus. O tam tikslui pasiekti ji numato trij\u0173 u\u017edavini\u0173 sprendim\u0105 \u2013 \u012fstaig\u0173 ma\u017einim\u0105, darbuotoj\u0173 ma\u017einim\u0105, apvalym\u0105 nuo neproduktyvi\u0173 darbuotoj\u0173. Kadangi n\u0117 viena \u012fstaiga pati nesutiks b\u016bti sunaikinta, pasirinktas jungimo kelias, kuriuo einant tikimasi i\u0161spr\u0119sti visus \u0161iuos u\u017edavinius. Taip ant sujungto darinio galvos permetama atsakomyb\u0117 u\u017e apsivalym\u0105, suma\u017einim\u0105 ir atlyginim\u0173 padidinim\u0105.<\/p>\n

Siaurai biurokrati\u0161kai \u017evelgiant, sumanymas visai racionalus. Ta\u010diau \u0161vaist\u016bni\u0161koje ir tu\u0161\u010di\u0173 projekt\u0173 aibes finansuojan\u010dioje valstyb\u0117je toks l\u0117\u0161\u0173 taupymas kelia tik nepasitik\u0117jim\u0105. Ir ne tik tai. Juk \u010dia taip primena anekdotais virtusias sovietme\u010dio reformas. Ypa\u010d kolektyvizacij\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo kuriami smulk\u016bs, atskir\u0173 kaim\u0173, \u016bkiai, paskui juos stambino. V\u0117liau v\u0117l skald\u0117. I\u0161 to susidarydavo nema\u017ea administravimo, turt\u0173 perdalijimo, centr\u0173 perk\u0117limo, keli\u0173 tiesimo problem\u0173. Ir tai buvo laikoma reformomis.<\/p>\n

Bet nereikia n\u0117 \u201eko\u0142choz\u0173\u201c pavyzd\u017eio. Viena nepriklausomos Lietuvos vald\u017eia prik\u016br\u0117 daugyb\u0119 institut\u0173, universitet\u0173 ir kitoki\u0173 \u201eauk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173\u201c. Kam to reik\u0117jo, niekas dorai n\u0117ra paai\u0161kin\u0119s. O dabar be platesni\u0173 diskusij\u0173 imamasi j\u0173 ma\u017einimo darb\u0173. Kokios utopijos tur\u0117jo slyp\u0117ti galvose t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie mokslo \u012fstaig\u0173 skai\u010diaus didinimu band\u0117 pakelti atgimstan\u010dios valstyb\u0117s \u0161vietimo lyg\u012f. Ir kas \u0161iandien gali rimtai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f t\u0173 institucij\u0173 sujungimo prasm\u0119 ir vert\u0119. Juolab kad pa\u010di\u0173 organizatori\u0173 galvose ima painiotis net \u0161io proceso tikslai.<\/p>\n

Premjerui r\u016bpi l\u0117\u0161\u0173 taupymas, o ministerija, m\u0117gindama pateisinti \u0161\u012f r\u016bpest\u012f, suranda visai kitus motyvus. O jie ne tiek i\u0161ai\u0161kina, kiek u\u017etamsina jungimo motyvus. \u010cia pirmiausia kalbama apie darbo kokyb\u0117s gerinim\u0105. O kad \u0161is visur lengvai pritaikomas argumentas b\u016bt\u0173 aktualizuotas, jis savo ruo\u017etu motyvuojamas \u201evis sud\u0117ting\u0117jan\u010diais globaliais i\u0161\u0161\u016bkiais Lietuvos visuomenei bei kult\u016brai\u201c. Prie toki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 priskiriamas \u201edaugiakult\u016bri\u0161kumas\u201c ir \u201eglobali informacin\u0117 erdv\u0117\u201c. Su tam tikromis i\u0161lygomis juos dar b\u016bt\u0173 galima suprasti. Bet kai prie j\u0173 prijungiamos ir vis\u0173 politik\u0173 kartojamos \u201ehibridin\u0117s gr\u0117sm\u0117s nacionaliniam saugumui\u201c, sunku sulaikyti \u0161ypsen\u0105. Negi darbo grup\u0117s motyvaciniai paj\u0117gumai jau yra taip i\u0161sis\u0117m\u0119, kad tenka daryti aliuzijas net \u012f Krymo aneksij\u0105 ir kitus pana\u0161ius politinius \u012fvykius.<\/p>\n

Dar silpnesnis antrasis motyvas, kuriuo i\u0161rei\u0161kiamas pats raginimas i\u0161eiti \u201ei\u0161 siaur\u0173 disciplinini\u0173 r\u0117m\u0173\u201c, sukurti erdv\u0119 tarpkryptiniams tyrimams, i\u0161vengti \u201eveikl\u0173 dubliavimo\u201c, \u201esutelkti humanitarini\u0173 moksl\u0173 institut\u0173 mokslin\u012f potencial\u0105\u201c, \u201esuderinti valstyb\u0117s tyrim\u0173 paj\u0117gumus humanitarini\u0173 moksl\u0173 srityje\u201c. I\u0161 ministr\u0117s J. Petrauskien\u0117s l\u016bp\u0173 jis taip skamba: \u201e\u0161iuo metu m\u016bs\u0173 \u0161alies mokslo veikla ir i\u0161tekliai yra fragmentuoti, \u012fvairov\u0117 didel\u0117 ir n\u0117ra pakankamai s\u0105lyg\u0173 s\u0117kmingai vystyti\u00a0 institut\u0173 veikl\u0105\u201c. Ar ne i\u0161 \u201ekazarmin\u0117s\u201c epochos yra i\u0161lik\u0119s galvojimas, kad, norint k\u0105 nors sutelkti, reikia sujungti, suvaryti \u012f vien\u0105 viet\u0105, paki\u0161ti po vienos institucijos stogu ar pan.<\/p>\n

Dabar, kai visas pasaulis apraizgytas komunikaciniais tinklais, o globalistai, nei\u0161skiriant n\u0117 kai kuri\u0173 dabartin\u0117s vyriausyb\u0117s ministerij\u0173, be paliovos tebe\u012ftikin\u0117ja, kad \u0161iandien visai nesvarbu, kur gyvens Lietuvos valstyb\u0117s lietuviai, institut\u0173 sujungim\u0105 laikyti mokslinio potencialo sutelkimu ir paj\u0117gum\u0173 suderinimu atrodo jau ne tiek naivu, kiek cini\u0161ka. Ar ne lengviau juos \u0161iandien b\u016bt\u0173 galima sutelkti, keliant jiems bendrus u\u017edavinius? Taip b\u016bt\u0173 ir daug pigiau, ir demokrati\u0161kiau, ir protingiau. Juolab kad skaitant apie sujungimo motyvus matyti, kad yra pateikiami gana keisti argumentai: institutai veiki\u0105 \u201enepakankamai koordinuotai, j\u0173 potencialas i\u0161naudojamas ne visa apimtimi\u201c, o valstyb\u0117 menkai pasinaudojanti galimybe formuoti savo politik\u0105. Bet tai jau ne institut\u0173, o vyriausyb\u0117s pareigos.<\/p>\n

Dar 2009 m. Lietuvos mokslo tarybos sudaryta solidi darbo grup\u0117 persp\u0117jo, kad \u201eambicingos HM institut\u0173 misijos gali b\u016bti s\u0117kmingai \u012fgyvendintos tik\u00a0kryptingai bendradarbiaujant su mokslo politik\u0105 formuojan\u010diomis ir vykdan\u010diomis vald\u017eios institucijomis. Reikalingi mechanizmai, kurie sudaryt\u0173 institutams galimybes realiai dalyvauti formuojant nacionalin\u0119 lituanistikos pl\u0117tros politik\u0105. Reikalingos konkre\u010dios strategijos ir programos, kurios leist\u0173 institutams veiksmingiau prisid\u0117ti prie humanitarinio visuomen\u0117s \u0161vietimo, tautinio bei pilietinio s\u0105moningumo ugdymo, Lietuvos valstyb\u0117s ir tautos tapatyb\u0117s stiprinimo<\/em>\u201c.<\/p>\n

Pra\u0117jo 8 metai. Jokio judesio \u0161ia kryptimi nebuvo padaryta. Viceministras G. Vili\u016bnas susitikimuose su visuomene kartoja, kad \u201eministerija tik formuluoja u\u017edavinius, bet nesiki\u0161a \u012f \u012fgyvendinim\u0105\u201c. Tai kur tie jos u\u017edaviniai, kurie tur\u0117jo ir gal\u0117jo politi\u0161kai vienyti institutus? Po s\u0105j\u016bdinio Lietuvos kult\u016bros kongreso per vis\u0105 Nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f toki\u0173 dalyk\u0173 gird\u0117ti beveik neteko. O jeigu tokie u\u017edaviniai b\u016bt\u0173 buv\u0119 suformuluoti, gal ir vald\u017eia b\u016bt\u0173 supratusi, kad nei \u201edaugiakult\u016bri\u0161kumas\u201c, nei \u201eglobali informacin\u0117 erdv\u0117\u201c n\u0117ra pagrindiniai i\u0161\u0161\u016bkiai. O kita vertus, tiems i\u0161\u0161\u016bkiams suprasti neu\u017etekt\u0173 humanitarini\u0173 institut\u0173. Prie j\u0173 tekt\u0173 prijungti ir socialinius, ir net kai kuriuos gamtos mokslus.<\/p>\n

Tik dabar, kai i\u0161kilo humanitarini\u0173 institut\u0173 jungimo u\u017edavinys, vald\u017eia pam\u0117gino pasi\u016blyti tyrin\u0117jimus, kaip globalizacija veikia lietuvi\u0173 kult\u016br\u0105. Ir stipriai apsinuogino, kaip ji painiojasi su tuo nelaiminguoju identitetu. Bla\u0161kosi tarp dviej\u0173 identitet\u0173. O identifikacij\u0105 su globaliuoju \u017emogumi patys globalistai i\u0161 viso pamir\u0161o. Tai \u017eenklas, kad \u010dia sekama seklia politin\u0117s konjunkt\u016bros vaga. Kas patik\u0117s, kad jai tikrai tie dalykai r\u016bpi? O jeigu r\u016bpi \u2013 su ja ka\u017ekas negerai. Juk ji visi\u0161kai apeina pat\u012f did\u017eiausi\u0105 pilietin\u0117s visuomen\u0117s skausm\u0105 \u2013 masin\u0119 emigracij\u0105 ir pa\u010di\u0105 demografin\u0119 kriz\u0119. \u0160it\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f Lietuvai jau mato net Europos S\u0105junga. Bet kaip toli reikia b\u016bti vald\u017eiai nuo savo tautos, kad ji \u012f pirm\u0105 plan\u0105 i\u0161kelt\u0173 \u201elietuvi\u0161kojo identiteto pl\u0117tojimo bei europieti\u0161kojo pilieti\u0161kumo stiprinimo u\u017edavinius\u201c. Ir tuos dalykus dar skelbt\u0173 \u201evalstybei gyvybi\u0161kai svarbiais\u201c.<\/p>\n

Ar tai n\u0117ra nes\u0105\u017einingas prot\u0173 pudravimas, realyb\u0117s maskavimas, ne\u0161varus m\u0117ginimas nukreipti d\u0117mes\u012f nuo pa\u010di\u0173 did\u017eiausi\u0173 tautos skauduli\u0173? Ir dar norima, kad humanitarai tuo patik\u0117t\u0173. A. Jud\u017eentis sako: \u201etokia politi\u0161kai motyvuota Lietuvos mokslo pertvarka, aklai vykdant niekieno nerinkt\u0173 federalistin\u0117s Europos ideolog\u0173 vali\u0105, yra nusikalstamas ir\u00a0g\u0117dingas aktas, prilygstantis lietuvi\u0173 tautos ir Lietuvos valstyb\u0117s i\u0161davimui\u201c. Stipriai pasakyta. Bet ne be pagrindo ir pa\u010diu laiku.<\/p>\n

Gr\u0117sminga ne tik humanitarini\u0173 moksl\u0173, bet ir visos tautos situacija. Humanitarini\u0173 moksl\u0173 permainos tik dar syk\u012f primena, kas darosi su m\u016bs\u0173 \u0161vietimo ir humanitarini\u0173 moksl\u0173 sistema, o i\u0161 dalies ir su visa valstybe. Toki\u0173 destruktyvi\u0173 pasikeitim\u0173 jau priskai\u010diuojame aibes. Nema\u017ea j\u0173 dalis vadinama \u201ereformomis\u201c. Juk per \u0161\u012f ketvirt\u012f am\u017eiaus kiekviena partija, ateidama ketveriems metams valdyti valstyb\u0117s, i\u0161 naujo ir i\u0161 naujo rezg\u0117 \u0161vietimo reformas. Bet n\u0117 viena i\u0161 j\u0173 n\u0117ra prisipa\u017einusi, kad jos visada tik sulau\u017eydavo savo pirmtak\u0173 prad\u0117tas permainas. Ir kaip tik d\u0117l to jokia reforma nebuvo ir negal\u0117jo b\u016bti \u012fvykdyta.<\/p>\n

Vyko tik permanentinis griovimas. Mokykla buvo ne tik dezorganizuota, bet ir diskredituota. Jos autoritetas sugniu\u017edytas. Gal\u0173 gale prasid\u0117jo gr\u012f\u017eimas \u012f pradin\u0119 pad\u0117t\u012f, i\u0161 kurios i\u0161augo visos \u201ereformos\u201c. V\u0117l mokiniai ra\u0161o dailyra\u0161\u010dius, \u201ezubrina\u201c eil\u0117ra\u0161\u010dius, v\u0117l mokosi pasakoti perskaitytus tekstus, mokytojams atstatomi etatiniai atlyginimai ir pan. O pati auk\u0161\u010diausia vald\u017eia skelbia gana komi\u0161k\u0105 mokytoj\u0173 presti\u017eo atstatymo lozung\u0105. Negi tokia ateitis laukia ir humanitarini\u0173 moksl\u0173?<\/p>\n

\u0160ie dalykai gal\u0117jo suve\u0161\u0117ti tik tokioje \u0161alyje, kurios lyderiai seniai yra apimti paranoji\u0161k\u0173 svajoni\u0173 apie globali\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, kuri jau m\u016bs\u0173 akyse ryte ryja savo T\u0117vyn\u0119 prie Baltijos j\u016bros. Savo gyvenimo pabaigoje prof. V. Zaborskait\u0117, pati nema\u017eai prisid\u0117jusi prie mokyklos reform\u0173, retori\u0161kai klaus\u0117: \u201eKas liko i\u0161 mokyklos humanitarizavimo id\u0117jos?\u201c Ir \u010dia pat m\u0117gino su nerimu atsakyti: \u201eNe\u017einau, koks \u0161iuo metu dar\u017eeliuose santykis tarp lietuvi\u0161kumo ir, pavyzd\u017eiui, angli\u0161k\u0173 daineli\u0173 bei \u017eaidim\u0173, bet bijau, kad lietuvi\u0161ki momentai \u010dia da\u017enai i\u0161stumiami i\u0161 jiems priklausan\u010dios pirmosios vietos. Tai matyti, sakykime, kad ir \u201eDain\u0173 dainel\u0117s\u201c renginiuose\u201c. \u0160is visada \u0161viesiu \u017evilgsniu \u012f ateit\u012f \u017evelg\u0119s \u017emogus \u0161ioje vietoje jau ne\u012fsteng\u0117 susilaikyti: \u201eI\u0161 mokykl\u0173 dings bendradarbiavimo dvasios liku\u010diai. Neliks vietos i\u0161samesniam, laisvesniam humanitariniam ugdymui, bus i\u0161stumta esteti\u0161kumo sfera, neliks literat\u016bros pamok\u0173 kaip estetinio i\u0161gyvenimo mokyklos. <\u2026> Rizikuojame prarasti visus tuos dalykus: nesudarkyt\u0105 gamt\u0105, nesuniokotus kult\u016bros paminklus, nenususint\u0105 kult\u016bros gyvenim\u0105, kuri\u0173 d\u0117ka gyvenimas dar yra vertas gyventi\u201c. (V. Zaborskait\u0117. Tekan\u010dio laiko \u017eenklai, 2017, p. 126\u2013129).<\/p>\n

Daug kam nepasitik\u0117jim\u0105 kelia ir \u0161\u012f projekt\u0105 rengusi\u0173 \u017emoni\u0173 darbo grup\u0117. \u012e j\u0105 \u012ftraukti \u201eVyriausyb\u0117s, \u0160vietimo ir mokslo ministerijos, mokslo bendruomen\u0117s, verslo atstovai ir ekspertai\u201c. Gerai \u017einoma, kaip tokios grup\u0117s yra sudaromos. Joms neie\u0161koma ne\u0161ali\u0161k\u0173, o juo labiau skirtingiems po\u017ei\u016briams atstovaujan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Atvirk\u0161\u010diai, atrenkami bendramin\u010diai arba savo nuomon\u0117s neturintys ir negalintys jos pagr\u012fsti asmenys. Nedaug \u0161iuo atveju rei\u0161kia ir kvalifikacijos. Ekspertais \u0161iais laikais vadinami geriausi draugai ir save tuo \u017eod\u017eiu vie\u0161umoje pristatantys asmenys. Matyt, ne visai be pagrindo D. Kuolys yra prasitar\u0119s: \u201eMinistr\u0117s Jurgitos Petrauskien\u0117s vadovaujamos darbo grup\u0117s pagrind\u0105 sudaro ministerijos ir Vyriausyb\u0117s kanceliarijos darbuotojai, kuri\u0173 dauguma niekad gyvenime su lituanistiniais tyrimais n\u0117ra susid\u016br\u0119\u201c.<\/p>\n

\u2013 Kaip padaryti \u012ftak\u0105 \u012fvyki\u0173 t\u0117kmei? Kaip pasiprie\u0161inti \u0160vietimo ir mokslo ministerijai, Mokslo tarybai, priiman\u010dioms \u017emoni\u0173 l\u016bkes\u010diams prie\u0161taraujan\u010dius ir valstyb\u0117s stiprum\u0105 dar labiau menkinan\u010dius sprendimus?<\/strong><\/p>\n

\u2013 \u0160alyje, kur visuomen\u0117 susiprie\u0161inusi ir visi ty\u010diojasi i\u0161 vis\u0173, kur vald\u017eia nesugeba apibr\u0117\u017eti savo politini\u0173 veiksm\u0173 krypties ir neu\u017emezga partneri\u0161k\u0173 diskusij\u0173 su pilietine visuomene, o demokratija tik vaidinama, lieka tik vienas kelias \u2013 kuo stipresn\u0117s pilietin\u0117s j\u0117gos demonstravimas. Tuo keliu, kiek supratau, \u0161iandien jau yra priverstas eiti\u00a0lituanistikos stiprinimo s\u0105j\u016bdis<\/em>, kurio vardu prabilo cituotasis A. Jud\u017eentis. J\u012f pagimd\u0117 gana pragmatinis savigynos interesas. Jeigu jo r\u016bpes\u010diai i\u0161sipl\u0117s iki kalbos ir kult\u016bros gynimo, o iniciatoriams pakaks organizuotumo ir i\u0161tverm\u0117s, jeigu juos parems pla\u010dioji visuomen\u0117, parodydama savo pilietin\u012f brandum\u0105, supratingum\u0105 ir\u00a0 solidarum\u0105, pozityv\u016bs pasikeitimai \u012fvyks. Mes turb\u016bt nulipinti i\u0161 to paties molio kaip ir kiti civilizuoti europie\u010diai.<\/p>\n

\u2013\u00a0<\/strong>Kaip patyr\u0119s kult\u016bros politikas, tikriausiai turite galvoje veiksm\u0173 plan\u0105, kaip pasiprie\u0161inti sveiku protu nesuvokiamioms \u201ereformoms<\/strong>\u201c\u00a0ir galimoms lietuvi\u0173 tautai baisioms pasekm\u0117ms? K\u0105 J\u016bs si\u016blytum\u0117te? Kaip, J\u016bs\u0173 nuomone, reik\u0117t\u0173 visiems Lietuvos \u017emon\u0117ms elgtis \u0161iame lituanistikai, vadinasi, ir lietuviams paskelbtame kare?<\/strong><\/p>\n

\u2013 A\u0161 joks politikas. Pasidariau tik \u0161iek tiek atidesnis politini\u0173 proces\u0173 steb\u0117tojas. O toki\u0105 galimyb\u0119 dabar mes visi turime. Svarbu tik nesivelti \u012f smulkmenas ir i\u0161saugoti sveik\u0105 prot\u0105, kur\u012f visiems padeda palaikyti\u00a0ne\u0161ali\u0161kas kriti\u0161kumas<\/em>. Gaila, kad Lietuvoje jo nedaug beliko. \u017diniasklaidoje jis neskiriamas nuo pasi\u0161aipym\u0173, paty\u010di\u0173, pl\u016bdim\u0173 ir visokiausi\u0173 pa\u017eeminim\u0173, kuriuos formalioji logika yra priskyrusi argumentum ad hominem kategorijai. Negana to, \u010dia viskas vertinama tik pagal skon\u012f, subjektyvi\u0105, \u0161ali\u0161k\u0105, atsitiktin\u0119 nuomon\u0119, savo interes\u0105, polink\u012f, pom\u0117g\u012f, savo ligos b\u016bkl\u0119. O tai jau visai blogai.<\/p>\n

\u0160ios praktikos ir j\u0173 ideologai bei mitologai \u0161iandien mums yra suk\u016br\u0119 beveik visuotin\u0119 nesusikalb\u0117jimo ir ne\u012fveikiam\u0173 kivir\u010d\u0173 b\u016bkl\u0119, kurioje visi skuba kalb\u0117ti, r\u0117kti ir interpretuoti dar nepasakytas mintis, bet niekam ne\u012fdomu klausyti ir suprasti. Pasakiau \u201ene\u0161ali\u0161kas kritikas\u201c. Bet tai ne visai tikslu. Visa kritika \u2013 tik tiek kritika, kiek ji ne\u0161ali\u0161ka. Kritikas yra teis\u0117jas, siekiantis teisingai i\u0161spr\u0119sti byl\u0105 (kivir\u010d\u0105, nuomoni\u0173 susikirtim\u0105), teisingai pasverti, ne\u0161ali\u0161kai \u012fvertinti dalyk\u0105, situacij\u0105 ir kt. O tam reikia apsvarstyti dalykus i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173, nustatyti pliusus ir minusus, kitaip sakant, tuos ypatumus subalansuoti, kad sprendimas b\u016bt\u0173 maksimaliai teisingas.<\/p>\n

Kivir\u010d\u0173 ir nekomunikabilumo pasaulyje neturi svorio nei sveikas protas, nei jo argumentai. Visk\u0105 lemia nuogos j\u0117gos: 1)\u00a0vald\u017eia<\/em>, 2)\u00a0pinigai<\/em>, 3) j\u0173 valdom\u0105 reklam\u0105 aptarnaujanti\u00a0did\u017eioji \u017einiasklaida,<\/em>\u00a04) klaniniais suk\u010diavimo ir nusikaltim\u0173 ry\u0161iais susisais\u010diusi\u0173\u00a0grupuo\u010di\u0173 spaudimas<\/em>. Yra duomen\u0173, rodan\u010di\u0173 naujos, penktosios, j\u0117gos atsiradim\u0105. \u0160i j\u0117ga siejama su\u00a0\u201esocialini\u0173 tinkl\u0173<\/em>\u201c i\u0161plitimu.<\/p>\n

Man teko dirbti su Lietuvos kult\u016bros kongresu ir jo taryba, Lietuvos ateities forumu, Nepartiniu demokratiniu jud\u0117jimu, jud\u0117jimu \u201eConsilia academica\u201c, Pilietini\u0173 teisi\u0173 gynimo asociacija, samb\u016briu \u201eKad Lietuva nei\u0161sivaik\u0161\u010diot\u0173\u201c ir kitomis organizacijomis. Visur mes gaminome kalnus dokument\u0173 (\u012fstatym\u0173 projekt\u0173, koncepcij\u0173, veikimo program\u0173 ir strategij\u0173, deklaracij\u0173, analizi\u0173, rezoliucij\u0173), kuri\u0173 ma\u017eai kam tereik\u0117jo. Pavyko tik i\u0161platinti po vis\u0105 Lietuv\u0105 prana\u0161ing\u0105 R. Mikutavi\u010diaus poetin\u012f kvietim\u0105, \u201ekad Lietuva nei\u0161sivaik\u0161\u010diot\u0173\u201c. Ir kartu reg\u0117ti absoliut\u0173 kurtum\u0105 \u0161itam kvietimui. Ir taip atsitiko tik d\u0117l to, kad mes patys netur\u0117jome ry\u0161io su jokia i\u0161 min\u0117t\u0173 j\u0117g\u0173. Be j\u0173 pagalbos nebuvo \u012fmanoma \u012fgyvendinti ir daugelio kit\u0173 labai svarbi\u0173 projekt\u0173. Be j\u0173 mes likome stabiliais idealistais ir su v\u0117jo mal\u016bnais kovojan\u010diais donkichotais.<\/p>\n

\u0160iandien mums daugiau negu ai\u0161ku: kai n\u0117ra komunikacijos su vald\u017eia, tenka keisti veikimo b\u016bd\u0105, t. y. patiems kurti masin\u0119 j\u0117g\u0105, kuri gal\u0117t\u0173 var\u017eytis su vald\u017eios j\u0117ga. Kad ir kokia b\u016bt\u0173 ribota m\u016bs\u0173 demokratija, ji sudaro minimalias prielaidas formuotis demonstratyviems masiniams samb\u016briams. At\u0117jo laikas \u0161ias galimybes maksimaliai i\u0161naudoti. Gaila, kad iki \u0161iol dar daug kas j\u0173 purtosi. Gatv\u0117je ar mitinge jau\u010diasi nejaukiai. Kiti bijo sugadinti santykius su vald\u017eia bei darbdaviais. Ir renkasi savoti\u0161ko kolaboravimo keli\u0105.<\/p>\n

Tod\u0117l pilietin\u0117 branda yra nepateisinamai l\u0117ta.\u00a0 Bet pana\u0161u, kad br\u0119sta l\u016b\u017eis. I\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 girdime raginimus ginti gimt\u0105j\u0105 \u017eem\u0119, ginti akademin\u0119, profesionali\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105, ginti kalb\u0105, ginti taut\u0105, ginti gyvyb\u0119, ginti mi\u0161kus, ginti diskusij\u0173 kult\u016br\u0105, ginti sveik\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105. Kai \u017emogus ne tik \u017eino, bet ir supranta, ne tik supranta, bet jam skauda d\u0117l esamos pad\u0117ties, tada jis sukyla ir ima veikti, kad pasiprie\u0161int\u0173 ne tik savo nepatogumams ir laikinoms baim\u0117ms, bet ir ant vis\u0173 galv\u0173 gri\u016bvan\u010dioms neteisyb\u0117ms. Susidariusi\u0105 situacij\u0105 J\u016bs pavadinote karu. Vadinasi, kito kelio n\u0117ra: reikia kariauti.<\/p>\n

\u2013 Kaip apskritai turime vertinti akivaizd\u0173 mel\u0105, kai kalbama viena, o daroma kita. Kai \u012fstatymuose skelbiama, kad kalba ir etnin\u0117 kult\u016bra, istorija, atmintis yra did\u017eiausios vertyb\u0117s ir svarbiausi m\u016bs\u0173 tautinio identiteto formavimosi dalykai, o realyb\u0117je daroma visa, kad t\u0173 svarbi\u0173j\u0173 d\u0117men\u0173 net nelikt\u0173\u2026<\/strong><\/p>\n

\u2013 \u017dmon\u0117s meluoja d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Yra net nekaltas melas, kyl\u0105s i\u0161 menko \u017einojimo ir kai kuri\u0173 kit\u0173 pikt\u0173 ketinim\u0173 neturin\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.O \u010dia ne \u0161iaip sau melas, bet\u00a0politin\u0117 dviveidyst\u0117.\u00a0<\/em>Did\u017eia dalimi ji atsine\u0161ta i\u0161 kasdienio gyvenimo \u012fpro\u010di\u0173, kurie \u0161iandien taip i\u0161plit\u0119, kad kai kurie u\u017esienie\u010diai net link\u0119 j\u0105 laikyti lietuvi\u0161ko charakterio savybe. O politikoje atsiranda nema\u017ea dar ir specifini\u0173 dviveidyst\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n

Pirma<\/em>, politikai da\u017enai atsiduria vald\u017eioje ne d\u0117l \u012fsitikinim\u0173, o d\u0117l asmenini\u0173 interes\u0173. Net i\u0161 j\u0173 vie\u0161\u0173 kalb\u0173 ir straipsni\u0173 ne visada \u012fmanoma su\u017einoti, ar jie turi pakankamai tvirtas, deramai i\u0161pl\u0117totas pa\u017ei\u016bras. Tokiais atvejais niekas negali \u017einoti net to, ar jie patys galvoja apie tai, k\u0105 kalba, ar tik kalba tai, k\u0105 reikia sakyti. I\u0161 to rato i\u0161auga neblogi \u201eartistai\u201c. Seime iki \u0161iol mes turime \u201eger\u0173 meistr\u0173\u201c, kurie puikiai atlieka vis\u0173 partij\u0173 vaidmenis.<\/p>\n

Antra<\/em>, kadangi dauguma politik\u0173 neturi pakankamai tvirt\u0173 ir i\u0161pl\u0117tot\u0173 (\u012fvairioms situacijoms pritaikom\u0173) \u012fsitikinim\u0173, da\u017enai jie patenka \u012f dviprasmi\u0161kas situacijas, kuriose negali deramai apsispr\u0119sti, tod\u0117l tenka balsuoti pagal atsitiktinius patarimus ar frakcij\u0173 lyderi\u0173 reikalavimus.<\/p>\n

Tre\u010dia<\/em>, garbinga politik\u0173 i\u0161tikimyb\u0117 duotam \u017eod\u017eiui geriausiai i\u0161bandoma kintan\u010diomis situacijomis. O jie Lietuvoje yra \u012fprat\u0119 t\u0173 situacij\u0173 buvimu teisinti duoto \u017eod\u017eio lau\u017eymus. Sakysime, jie ramiausiai gali d\u0117styti, kad veiksmai, padaryti po rinkim\u0173, negali sutapti su prie\u0161rinkiminiais pa\u017eadais, kadangi jiems prie\u0161inasi opozicija, partiniai s\u0105jungininkai, verslininkai, Europos S\u0105jungos direktyvos ir kt.<\/p>\n

\u2013 Ir kaip vertinti m\u016bs\u0173 dien\u0173 ne\u012ftik\u0117tin\u0105 rei\u0161kin\u012f, kad \u012f bet kokius klausimus, pastabas, si\u016blymus, t\u016bkstan\u010diais para\u0161\u0173 patvirtintas nuomones ir reikalavimus ar pra\u0161ymus valstyb\u0117s pareig\u016bnai gali nereaguoti?<\/strong><\/p>\n

\u2013 O kod\u0117l jie tur\u0117t\u0173 reaguoti? Juk jie da\u017eniausiai ateina \u012f vald\u017ei\u0105 ne mums tarnauti, o pasir\u016bpinti savimi. O \u010dia pajunta savo gali\u0105 ir ima ja naudotis. Vald\u017eia yra pats geriausias \u017emogaus i\u0161bandymo testas. Ne be pagrindo sakoma: \u201eVald\u017eia gadina \u017emones, o absoliuti vald\u017eia \u2013 absoliu\u010diai\u201c. Labai retai kas atlaiko jos i\u0161bandymus. Net protingi ir nuo\u0161ird\u016bs \u017emon\u0117s da\u017enai pasikei\u010dia. Teisingiau pasakius, ne pasikei\u010dia, o neatlaiko i\u0161m\u0117ginim\u0173. I\u0161 beveik 100 Romos imperatori\u0173 pador\u016bs i\u0161liko tik bene penki valdovai.<\/p>\n

Tod\u0117l demokratin\u0117 sistema reikalauja j\u0105 reguliariai keisti, kad valstybi\u0173 vadovai ne\u012fsijaust\u0173 \u012f diev\u0173 vaidmenis. \u017dinoma, vie\u0161umoje jie nevengia kalb\u0117ti apie tarnyst\u0119, bet laikysena ir elgsena rodo k\u0105 kita. Tarnyst\u0117 lieka tik vie\u0161oms kalboms. Pagrindin\u0117 tokio elgesio prie\u017eastis yra ta, kad jie jau\u010diasi menkai nuo \u017emoni\u0173 tepriklausomi. Nuo visuomen\u0117s valios jie priklauso tik rinkim\u0173 metu. Bet ir tas valios parei\u0161kimas valdomas pinig\u0173 ir reklamos gali\u0173.<\/p>\n

\u017dinoma, vald\u017eia sulaukia labai daug si\u016blym\u0173. Ne visada jie protingi, o da\u017enai ir prie\u0161taringi. Bet demokratija tam ir sukurta, kad visos nuomon\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161klausomos, pasi\u016blymai \u012fvertinami, o \u012f lai\u0161kus atsakoma. Jei vald\u017eia \u0161i\u0173 reikalavim\u0173 nevykdo, savaime suprantama, ji nusi\u017eengia savo darbo kodeksui. Pilietin\u0117s visuomen\u0117s (t. y. m\u016bs\u0173) pareiga priversti, kad vald\u017eia laikyt\u0173si \u012fstatym\u0173 ir darbo kodekso reikalavim\u0173.<\/p>\n

\u2013 Ir paskutinis klausimas: kaip \u017emogui i\u0161augti lietuviu, jei daroma viskas, kad lietuvyb\u0117s at\u017evilgiu jis tapt\u0173 mankurtas, kaip kad anks\u010diau sakydavome?<\/strong><\/p>\n

\u2013 Beveik visa Lietuvos istorija yra prie\u0161inimasis. Tik anks\u010diau daugiausia l\u0117m\u0117 susitelkimas prie\u0161 i\u0161orinius pavojus. Dabar jie persik\u0117l\u0117 \u012f vid\u0173. Nesakau, kad i\u0161nyko i\u0161orin\u0117s gr\u0117sm\u0117s. Bet prie\u0161 i\u0161orinius pavojus jau prismaigstyta gana daug saugikli\u0173. O prie\u0161 vidinius vengiama net pir\u0161t\u0105 pajudinti. Lieka tik kalbos ir aimanos, aimanos ir kalbos.<\/p>\n

Ar ne \u010dia pagrindin\u0117 nykstan\u010dios tautos i\u0161davyst\u0117, bandoma pridengti tautiniais kostium\u0117liais? Ar ne \u010dia \u017eioj\u0117ja pati did\u017eiausia sveiko proto skyl\u0117 ir praraja. Kuo tai paai\u0161kinti? Pani\u0161ka tiesos baime? Bej\u0117gi\u0161kumo spazmomis? Chamizmu, kylan\u010diu i\u0161 gyvenimo \u010dia ir dabar?<\/p>\n

Prie\u0161 mus yra i\u0161kil\u0119s labai konkretus tautos i\u0161likimo u\u017edavinys, kurio sprendimus lengvai galime patikrinti ne tik metiniais, bet ir m\u0117nesiniais gyventoj\u0173 skai\u010diaus rodikliais. Bet visi apeina \u0161it\u0105 u\u017edavin\u012f. Net garbingieji humanitarai. Jie, rodos, pirmiausia tur\u0117t\u0173 suprasti, ko vertos m\u016bs\u0173 \u0161vietimo, kalbos, buitini\u0173 tradicij\u0173, institucij\u0173 gynimo kalbos, jei jos n\u0117ra saistomos su demografin\u0117s kriz\u0117s \u012fveikimo u\u017edaviniu. Bet kol kas beveik visi jie tebestato savo puo\u0161niuosius r\u016bmus ant sm\u0117lio \u201epamat\u0173\u201c. Ant sm\u0117lio, kurio tre\u010ddalis per ketvirt\u012f am\u017eiaus jau yra i\u0161byr\u0117j\u0119s. Ir net nepastebi, kad tie r\u016bmai lieka vis efemeri\u0161kesniu m\u016bs\u0173 fantazij\u0173 dariniu.<\/p>\n

Tai u\u017edavinys Nr.1, kurio i\u0161si\u017eada beveik visi. O i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai pirmas ir galutinis m\u016bs\u0173 patriotizmo, pilieti\u0161kumo ir s\u0105\u017einingumo indikatorius. Jeigu mes \u012f j\u012f neatsi\u0161aukiame, visi kiti patriotizmo \u017eenklai yra tik tu\u0161\u010dias fasadas ir muilo burbulas, pana\u0161us \u012f \u0161io \u0161imtme\u010dio jubiliej\u0173.
\nMan did\u017eia dalimi suprantamas tas atsilikimo kompleks\u0105 turin\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 b\u0117gimas i\u0161 paskos. Graikai kadaise skub\u0117jo paskui egiptie\u010dius, rom\u0117nai \u2013 paskui graikus, japonai \u2013 paskui kinus, kinai \u2013 paskui indus ir t. t. Bet toli gra\u017eu ne visiems skubantiems i\u0161 paskos pakako orumo i\u0161saugoti tai, kas turi i\u0161liekamosios vert\u0117s j\u0173 pa\u010di\u0173 kult\u016broje, ir i\u0161minties \u012fvertinti tai, k\u0105 tikrai privalu perimti. Ir kaip tik d\u0117l to stygiaus atsirasdavo\u00a0atsitok\u0117jimo<\/em>\u00a0epochos, t. y. spontani\u0161ki, bet gana nuostolingi sugr\u012f\u017eimai prie savo kult\u016bros \u0161akn\u0173.<\/p>\n

Bet m\u016bs\u0173 b\u0117gimas labiausiai pavojingas, nes visi\u0161kai iracionalus ir be ai\u0161kios krypties.<\/p>\n

Pirma<\/em>, mes \u017einome tik nuo ko b\u0117game. Ir tai tik kiekvienas savaip. Vieni \u2013 tik nuo Rusijos, kiti \u2013 nuo autoritarin\u0117s sistemos represij\u0173, treti \u2013 nuo gele\u017ein\u0117s u\u017edangos, ketvirti \u2013 nuo savo praeities, penkti \u2013 nuo savo t\u0117v\u0173, \u0161e\u0161ti \u2013 nuo savo niekingos pad\u0117ties, septinti \u2013 nuo apgaudin\u0117jan\u010dios vald\u017eios ir Lietuvos. Bet ma\u017eiausiai \u017einome, kur b\u0117game. Mes net negalime pasakyti, \u012f koki\u0105 \u0161al\u012f i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u0117game. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo pir\u0161tu rodoma \u012f \u012f Vokietij\u0105, v\u0117liau \u2013 \u012f JAV, paskui \u2013 \u012f \u0160vedij\u0105, dabar \u2013 \u012f Estij\u0105 bei Suomij\u0105. Kai kas protegavo \u0160veicarij\u0105 (pana\u0161iai kaip ir tarpukaryje). O i\u0161 tikr\u0173j\u0173 daugiausia buvome vedami ne konkre\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, o gana savavali\u0161k\u0173 Europos Komisijos sprendim\u0173, sistemi\u0161kai naikinan\u010di\u0173 visus taut\u0173 kult\u016brinius skirtumus ir vis labiau stumiantys \u012f garsi\u0173j\u0173 XX a. antiutopij\u0173 (E. Zamiatino, O.Hekslio, D\u017e. Orvelo, E. Biord\u017eeso ir kt.) gl\u0117b\u012f<\/p>\n

Antra<\/em>, i\u0161 politinio korekti\u0161kumo skelb\u0117j\u0173 ir populiarintoj\u0173 kalb\u0173 bei ra\u0161t\u0173 susidaro ma\u017edaug toks vaizdas. Mes\u00a0privalome tik\u0117ti<\/em>\u00a01) nuolatine pasaulio pa\u017eanga, 2) vis labiau spart\u0117jan\u010diu gamybos augimu ir vartojimu, 3) vis\u0173 valstybi\u0173 atsiv\u0117rimu susijungimui \u012f vien\u0105 pasaulin\u0119 valstyb\u0119, 4) vis\u0173 taut\u0173 susimai\u0161ymu \u012f vien\u0105, vientis\u0105 ir vienod\u0105 mas\u0119, 5) vis\u0173 kult\u016br\u0173 susiliejimu \u012f viening\u0105 populiari\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105. Jie mums rodo \u012f mobiliuosius telefonus ir m\u0117gina u\u017eburti XIX a. \u0161\u016bkiais: \u201eMokslo, technikos ir pa\u017eangos! Mes negalime ja netik\u0117ti\u201c, \u201ePramonin\u0117 revoliucija\u201c, \u201eKetvirtoji banga\u201c, \u201eVisuotin\u0117 lygyb\u0117, laisv\u0117 ir laim\u0117! \u201c\u201eKelias \u012f \u0161viesi\u0105 \u017emonijos ateit\u012f\u201c, \u201eViskas, kas kei\u010diasi \u2013 eina \u012f gera!\u201c, \u201eBegalinis tobul\u0117jimas veda \u012f roj\u0173 \u017eem\u0117je\u201c ir t. t. \u0160iais \u0161\u016bkiais i\u0161sisukin\u0117ja nuo atsakymo \u012f pat\u012f sunkiausi\u0105 klausim\u0105: \u201eO kaip tos galios mums pad\u0117s susitvarkyti su pagrindin\u0117mis \u0161i\u0173 dien\u0173 civilizacijos kriz\u0117mis: su vis pavojingesniais ir rizikingesniais mokslo ir technikos eksperimentais bei nekontroliuojamais mokslo ir technikos padariniais, su besaik\u012f vartojim\u0105 u\u017eprogramuojan\u010dios masin\u0117s gamybos \u0161vaist\u016bni\u0161kumu, su hedonistine \u201elaisve\u201c be atsakomyb\u0117s, su neatl\u0117gstan\u010diu susvetim\u0117jimu ir susiprie\u0161inimu, su nesibaigian\u010diomis termobranduolinio ginklavimosi var\u017eybomis, su paraleli\u0161kai gil\u0117jan\u010dia masine demoralizacija, su nesuvaldomomis ekologin\u0117s b\u016bkl\u0117s permainomis ir pan. Ir apskritai, kod\u0117l pra\u0117jo utopij\u0173 laikai? Kod\u0117l j\u0173 vietoje \u012fsitvirtino antiutopijos?<\/p>\n

D\u0117l skirting\u0173 ir nepaliaujamai kintan\u010di\u0173 orientyr\u0173, did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f pramogomis maitinamai Lietuvai \u0161iandien daro\u00a0popso<\/em>\u00a0ir masinio\u00a0vartojimo<\/em>\u00a0\u0161alis JAV. Ir d\u0117l to labiausiai ken\u010dia asmenybi\u0173 kuriam\u0105sias dvasines galias ugdanti tradicin\u0117, profesionalioji ir klasikin\u0117 kult\u016bra. Bet d\u0117l to ne JAV kalta, o steb\u0117tinai greitai susiformav\u0119s m\u016bs\u0173 masinio vartojimo mentalitetas bei j\u012f uoliai aptarnaujanti valstyb\u0117s politika. Mums niekaip nesiseka pasekti JAV pavyzd\u017eiu, kad i\u0161saugotume ir sutelktume savo \u0161alies intelektines galias, amerikieti\u0161k\u0105 teisin\u0119 sistem\u0105, politin\u012f t\u0119stinum\u0105 u\u017etikrinan\u010dius demokratinius institutus. Bet \u0161i importin\u0117s kalbos ir multikult\u016brin\u0117s visuomen\u0117s \u0161alis n\u0117ra tur\u0117jusi r\u016bpes\u010di\u0173 nei d\u0117l savo kalbos, nei d\u0117l kult\u016bros b\u016bkl\u0117s.<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Krescencijus Sto\u0161kus, \u201eSaul\u0117s arkliukai\u201c, www.alkas.lt D. R. \u2013 Humanitarini\u0173 moksl\u0173 situacija tapo ypa\u010d gr\u0117sminga. Turiu omeny pastar\u0173j\u0173 dien\u0173 vie\u0161us parei\u0161kimus d\u0117l galimo bent trij\u0173 skirting\u0173 humanitarini\u0173 moksl\u0173 institut\u0173 \u201ejungim\u0105\u201c\u2026\u00a0 Kaip manote, kokios pasekm\u0117s m\u016bs\u0173 laukia, jei tai, neduokdie, \u012fvykt\u0173?\u00a0 K. S. \u2013 A\u0161 taip nesaky\u010diau. Gerai, kad prasideda rimtos diskusijos. Blogiausia, kai tokie sprendimai priimami […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[421],"class_list":["post-5113","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-krescencijus-stoskus"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5113","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5113"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5113\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5116,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5113\/revisions\/5116"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5113"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5113"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5113"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}