{"id":5284,"date":"2018-05-25T11:03:35","date_gmt":"2018-05-25T08:03:35","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5284"},"modified":"2018-05-25T11:05:01","modified_gmt":"2018-05-25T08:05:01","slug":"amzininkes-liudijimas-su-simonaityte-gyventi-buvo-sunku-kai-ji-isejo-atsidusome","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/amzininkes-liudijimas-su-simonaityte-gyventi-buvo-sunku-kai-ji-isejo-atsidusome\/","title":{"rendered":"Am\u017einink\u0117s liudijimas: su Simonaityte gyventi buvo sunku, kai ji i\u0161\u0117jo \u2013 atsidusome"},"content":{"rendered":"<p>Astrida PETRAITYT\u0116, <a href=\"https:\/\/www.lzinios.lt\/lzinios\/Kultura-ir-pramogos\/amzininkes-liudijimas-su-simonaityte-gyventi-buvo-sunku-kai-ji-isejo-atsidusome\/266149\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">\u201eKult\u016bros barai\u201c<\/a><\/p>\n<p><strong>Domas Kaunas yra vienas i\u0161 t\u0173 nedaugelio stulp\u0173, ant kuri\u0173 \u0161iandien laikosi Ma\u017eosios Lietuvos fenomenas, nes praeitis gyvuoja tik \u012fam\u017einama atminties. Jam brangus \u0161is regionas su b\u016btuoju lietuvi\u0161kumo inkliuzu voki\u0161kojoje terp\u0117je, su \u0161iandieniniu dvinari\u0161kumu \u2013 Kaliningrado sritis \/ Klaip\u0117dos kra\u0161tas. \u012e lietuvinink\u0173 \u017eem\u0119 likimas nublo\u0161k\u0117 j\u012f dar vaikyst\u0117je, v\u0117liau prav\u0117r\u0117 duris \u012f laike nugrimzdusius lobius, \u012fpareigodamas juos tyrin\u0117ti, skelbti visuomenei\u2026 <\/strong><\/p>\n<p>Naujausia profesoriaus Kauno knyga (A\u0161 esu Etm\u0117s Ev\u0117. Ieva Simonaityt\u0117 am\u017einink\u0173 liudijimuose: simonaitistikos \u0161altini\u0173 publikacija. \u2013 Liudijimus u\u017era\u0161\u0117, rinkin\u012f sudar\u0117 ir pareng\u0117 leisti Domas Kaunas. Vilnius: Akademin\u0117 leidyba. 2017, p. 332) remiasi dar jaunyst\u0117je surinktais liudijimais. Sovietme\u010diu, tarp 1978 ir 1983-i\u0173j\u0173 (taigi netrukus po ra\u0161ytojos Ievos Simonaityt\u0117s mirties), jis \u0117jo nuo vieno prie kito, galin\u010dio k\u0105 nors papasakoti, paliudyti, kruop\u0161\u010diai u\u017esira\u0161in\u0117jo ir pareng\u0117 atsiminim\u0173 apie ra\u0161ytoj\u0105 Ev\u0119 \/ Iev\u0105 Simonaityt\u0119 (1897\u20131978) rinkin\u012f, skirt\u0105 jos jubiliejui \u2013 120-me\u010diui.<!--more--><\/p>\n<p>\u012evadiniame tekste Kaunas primena bendruosius heroj\u0117s biografijos faktus, kai kuriuos turb\u016bt ir ne\u017einotus: pavainik\u0117, bemoksl\u0117, luo\u0161a; \u201eb\u016bdama 30-ies i\u0161stojo i\u0161 ba\u017eny\u010dios\u201e, \u201etapo pirm\u0105ja Nepriklausomos Lietuvos valstybin\u0117s literat\u016bros premijos (1936) ir Lietuvos TSR valstybin\u0117s premijos (1958) laureate\u201e (p. 10) ir t. t.<\/p>\n<p>Kai kurie autoriaus teiginiai kelia klaustuk\u0173, antai ra\u0161oma, kad nutraukusi ry\u0161ius su liuteroni\u0161k\u0105ja bendruomene, \u201eatsisak\u0117 politikavimo\u201e (p. 10). Tarsi tur\u0117tume suprasti, kad jai ner\u016bp\u0117jo nei politin\u0117 situacija, nei vienos ar kitos politin\u0117s j\u0117gos palaikymas. Bet juk tuoj pat paliudijama \u2013 r\u0117musi 1923-i\u0173j\u0173 akcij\u0105 (o \u0161i dar ir kokia politin\u0117!). Trikdo ir tai, kad \u012f vien\u0105 sakin\u012f sura\u0161yta Simonaityt\u0117s patirta nacistin\u0117s Vokietijos, okupavusios Lietuv\u0105, prievarta (ra\u0161ytoj\u0105 su\u0117m\u0117, tard\u0117, pasodino \u012f kal\u0117jim\u0105, tiesa, trumpam) ir nemalon\u0117, parodyta jau Nepriklausomoje, Kovo 11-osios Lietuvoje (k\u016bryba pa\u0161alinta i\u0161 mokyklos program\u0173, tiesa, dabar jau sugr\u0105\u017einta), \u2013 tarsi tai b\u016bt\u0173 vienodo lygmens kankinyst\u0117. Leidinio pavadinimas irgi kelia abejoni\u0173 \u2013 taip, ma\u017eamet\u0117 bet\u0117v\u0117 mergait\u0117 buvo \u012fsis\u0105moninusi toki\u0105 savo tapatyb\u0119 ir vie\u0161ai t\u0105 skelb\u0117, bet ar brand\u017eiai k\u016br\u0117jai svarbiausia tai, kad ji \u2013 Motinos Dukra? Ar neb\u016bt\u0173 buv\u0119 tiksliau i\u0161kelti koki\u0105 nors sentencij\u0105 apie priklausym\u0105 Ma\u017eajai Lietuvai?<\/p>\n<p>Savo paties anga\u017euotum\u0105 \u0161iam kra\u0161tui Kaunas liudija ir tuo, kad yra susir\u016bpin\u0119s d\u0117l Ievos Simonaityt\u0117s memorialinio muziejaus Priekul\u0117je. Profesoriaus manymu, padaryta klaida, kad \u0161i vasarviet\u0117 atskirta nuo Maironio literat\u016bros muziejaus ir perduota Garg\u017ed\u0173 kra\u0161to muziejui. Ne tik baksteli: \u201eGarg\u017ed\u0173 kra\u0161tas n\u0117ra Ma\u017eoji Lietuva\u201e (p. 27), bet ir pasidalija vizijomis, per\u017eengian\u010diomis \u201elietuvi\u0161kojo patriotizmo\u201c ribas: \u201eMemorialinis muziejus tur\u0117t\u0173 kurti I. Simonaityt\u0117s ir Ma\u017eosios Lietuvos t\u0117vi\u0161k\u0117s ra\u0161ytoj\u0173 (toki\u0173 kaip Ernsto Wicherto, Hermanno Sudermanno, Agn\u0117s Miegel, Johanneso Bobrowskio ir kit\u0173) literat\u016bros pa\u017einimo, knygas iliustravusi\u0173 dailinink\u0173 k\u016brybos priartinimo projektus\u201e (p. 27\u201328).<\/p>\n<p>Primena ankstesni\u0173 leidini\u0173 apie Simonaityt\u0119 autorius (Vytautas Kubilius, Romana Dambrauskait\u0117, Bernardas Aleknavi\u010dius, Vytautas Kaltenis, kt.). \u012e \u0161\u012f simonaitistikos sraut\u0105 \u012fsiterpia ir paties Kauno knyga \u201eKlaip\u0117di\u0161k\u0117\u201c, i\u0161leista Simonaityt\u0117s \u0161imtme\u010diui (1997), atsiradusi i\u0161 dar studenti\u0161k\u0173 ir aspiranti\u0161k\u0173 (doktoranti\u0161k\u0173) autoriaus \u201ekonsultacij\u0173\u201c su ra\u0161ytoja.<\/p>\n<p>\u012e knyg\u0105 \u201eA\u0161 esu Etm\u0117s Ev\u0117\u201c sud\u0117tus tekstus pareng\u0117jas vadina sakytiniais liudijimais (vie\u0161uose knygos pristatymuose, pavyzd\u017eiui, per TV vis pabr\u0117\u017eiama, kad tai klaus\u0117jo provokuoti, specialia linkme kreipti pasisakymai). Liudytojus, o j\u0173 57, Kaunas suskirsto \u012f kelet\u0105 kategorij\u0173, neb\u016btinai nurodan\u010di\u0173 tiesiogin\u012f artim\u0105 \/ tolim\u0105 ry\u0161\u012f su ra\u0161ytoja, \u0161tai vienas i\u0161 skyri\u0173 pavadintas \u201eMenininkai\u201c. Tiesa, ne visiems pasisakymams taikomi grie\u017eti liudijimo apie ra\u0161ytoj\u0105 reikalavimai \u2013 pavyzd\u017eiui, Martyno Kavolio ilgokas tekstas grei\u010diau autobiografinis (tarkime, poskyryje \u201eApie sodininkavim\u0105\u201c aptariamas jo, bet ne Simonaityt\u0117s pom\u0117gis&#8230;) Galiu paliudyti, kad \u0161iam leidiniui Kaunas skyr\u0117 daug laiko, antai sutiktas reik\u0161mingose pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 konferencijose \u2013 juk Reformacijos, kuri neatsiejama nuo Ma\u017eosios Lietuvos, 500 met\u0173 jubiliejus! \u2013 klausiamas, kod\u0117l neskaito prane\u0161imo, vis atsakydavo: negaliu bla\u0161kytis, darbuojuos prie knygos apie Simonaityt\u0119. Prie\u0161 kiekvien\u0105 pasisakym\u0105 glaustai pateikiami paties liudytojo pagrindiniai biografijos faktai. Be to, sudarytojas i\u0161\u0161ifruoja tekste minimas pavardes, kitas realijas, neretai priduria ir vien\u0105 kit\u0105 Pried\u0105 (tarkime, ra\u0161ytojos lai\u0161k\u0105).<\/p>\n<p>Pavyzd\u017eiui, prie An\u0117s Bendikait\u0117s liudijimo apie rengim\u0105si kartu su Eve konfirmacijai Vanag\u0173 ba\u017eny\u010dioje 1911 m. \u012fdeda pastab\u0105: \u201eKalbant apie I. Simonaityt\u0117s ankstyv\u0105j\u012f brandos tarpsn\u012f, Vanag\u0173 kunig\u0105 E. Bleiweiss\u0105 tenka laikyti vienu i\u0161 reik\u0161mingiausi\u0173 jos skurd\u017eios vaikyst\u0117s asmen\u0173\u201e (p. 97). Pateikiama Emilio Bleiweisso biografijos duomen\u0173. Arba kai paminima, kad ra\u0161ytoja gul\u0117jusi Tel\u0161i\u0173 ligonin\u0117je, Kaunas priduria: \u201eI. Simonaityt\u0117 po gydymosi \u0160veicarijoje \u012f Tel\u0161ius atvyko ir apsigyveno 1939 m. vasar\u0105, nes negal\u0117jo gr\u012f\u017eti \u012f nacistin\u0117s Vokietijos u\u017eimt\u0105 Klaip\u0117d\u0105, kurioje prarado but\u0105\u201e (p. 224). Taigi knyg\u0105 reng\u0117 kruop\u0161\u010diai, neapsiribodamas archyvini\u0173 u\u017era\u0161\u0173 publikavimu.<\/p>\n<p>(Galiu paliudyti, kad \u0161iam leidiniui Kaunas skyr\u0117 daug laiko, antai sutiktas reik\u0161mingose pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 konferencijose \u2013 juk Reformacijos, kuri neatsiejama nuo Ma\u017eosios Lietuvos, 500 met\u0173 jubiliejus! \u2013 klausiamas, kod\u0117l neskaito prane\u0161imo, vis atsakydavo: negaliu bla\u0161kytis, darbuojuos prie knygos apie Simonaityt\u0119.) Kruop\u0161\u010diu, matyt, laikytinas ir redaktor\u0117s darbas, nors vienas kitas riktas pasitaiko. \u0160tai prajuokin\u0119s, many\u010diau, liapsusas: \u201eNu\u0117jome \u012f restoran\u0105 valgyti. Ne\u012fleid\u017eia \u2013 es\u0105 valgydinami vaiku\u010diai. Simonaityt\u0117 pasiuto. Karo metais ant dur\u0173 ra\u0161\u0117 \u201eTik vokie\u010diams\u201c, dabar \u2013 tas pats\u201e (p. 266). Leidinyje \u012fdomiausi (bent man) pirmo skyriaus, pavadinto \u201eMa\u017eosios Lietuvos lietuviai\u201c, liudijimai ir tarpukario epizodai, i\u0161nyrantys ir kituose skyriuose (sovietinis ra\u0161ytojos monumentalumas jau sp\u0117j\u0119s \u012fstrigti \u012f s\u0105mon\u0119). Juk ir pa\u010di\u0173 pasakotoj\u0173 asmenyb\u0117s, biografiniai duomenys liudija kra\u0161to istorij\u0105, vienaip ar kitaip skaud\u017eius likimus&#8230; \u0160tai poeto Fridricho Bajorai\u010dio sesuo Lidija, 1890 m. gimusi Ragain\u0117s apskrityje, Baland\u017eiuose, dalyvavusi Vyd\u016bno Giedotoj\u0173 draugijoje, 1923 m. Klaip\u0117doje \u012fstojo \u2013 tai bent! \u2013 \u012f \u0161aulius. 1939 m. pasirinko Lietuvos pilietyb\u0119 ir persik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105. Po tremties Sibire (1946\u20131956) gr\u012f\u017eo \u012f buvusi\u0105 Laikin\u0105j\u0105 sostin\u0119. Br\u0117\u017etel\u0117jusi vien\u0105 kit\u0105 br\u016bk\u0161n\u012f ra\u0161ytojos portretui, prisimin\u0117 kai kurias kitas lietuvinink\u0173 kra\u0161to asmenybes \u2013 Vyd\u016bn\u0105 (jo Simonaityt\u0117, beje, nem\u0117gusi&#8230;), Zauni\u0173 \u0161eim\u0105 ir kt. Liudijim\u0173 vert\u0119 praple\u010dia tai, kad da\u017ename atsiskleid\u017eia ne tik ra\u0161ytojos, bet ir kit\u0173 kult\u016bros \u017emoni\u0173 b\u016bdo bruo\u017eai. \u0160tai Danut\u0117 \u010ciurlionyt\u0117-Zubovien\u0117 tuos laikus prisimena daugiausia per savo mamos Sofijos \u010ciurlionien\u0117s \u201eprizm\u0119\u201c. Pasakoja, kad 1941 m. vokie\u010diams u\u017e\u0117mus Kaun\u0105, Simonaityt\u0117 buvo i\u0161varyta i\u0161 buto Ra\u0161ytoj\u0173 namuose, are\u0161tuota, tiesa, netrukus paleista, bet sulauk\u0117 grasinim\u0173, kad bus i\u0161tremta. U\u017e j\u0105 laidavo ir savo namuose priglaud\u0117 Sofija \u010ciurlionien\u0117, ten ra\u0161ytoja praleidusi ma\u017edaug metus. \u201e\/.\u201c<\/p>\n<p>Tada kuriam laikui ra\u0161ytoja \u012fsik\u016br\u0117 Pramon\u0117s ir prekybos r\u016bm\u0173 r\u016bsyje. Esama ir pikanti\u0161k\u0173 detali\u0173 apie \u0161i\u0105 kieto b\u016bdo ma\u017elietuv\u0119: \u201ePas j\u0105 lank\u0117si uniformuotas vokie\u010di\u0173 karininkas. Labai da\u017enai lank\u0117si. Kada benueina \u010ciurlionien\u0117, vis j\u012f ten randa. Kav\u0105 gerdavo, liker\u012f. Simonaityt\u0117 t\u0105 vokiet\u012f, matyt, buvo \u012fsimyl\u0117jusi\u201e (p. 152). Nors ir niekingas regisi tas meil\u0117s objektas, bet ra\u0161ytoja tampa simpati\u0161kesn\u0117, kai pamatome, kad ji \u2013 ne granitinis monumentas&#8230; Taip nutiko ir skaitant, pavyzd\u017eiui, jos Ra\u0161t\u0173 epistolikos tom\u0105, kuriame dauguma jausming\u0173 lai\u0161k\u0173 skirta Liudui Girai.<\/p>\n<p>Beje, karo metais, Jono Grai\u010di\u016bno teigimu, \u201eSimonaityt\u0117 pani\u0161kai bijojo Enzio Jagomasto ir jo \u0161eimos likimo [visi jie su\u0161audyti Paneriuose \u2013 A. P.]\u201c (p. 158). Tad sunku spr\u0119sti, ko \u010dia b\u016bta daugiau \u2013 meil\u0117s ar baim\u0117s. Pikanti\u0161ki epizodai kartais pagyvina, o kartais \u0161ar\u017euoja monumental\u0173 jos portret\u0105. Antai apie 1950-uosius Kaune j\u0105 lankydav\u0119s rus\u0173 karininkas: \u201eKortomis lo\u0161davo, g\u0117rimais vai\u0161indavosi. J\u0173 pokalbiai u\u017etrukdavo iki v\u0117lyvos nakties. Jiedu buvo \u012fsimyl\u0117j\u0119. Labai kar\u0161tai. [&#8230;] Vienas nemok\u0117jo lietuvi\u0161kai, kita \u2013 rusi\u0161kai\u201e (p. 290). Sovietme\u010diu sulaukdavusi ne tik pagarbos, bet ir materialin\u0117s paramos i\u0161 Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos, \u012fvairi\u0173 vald\u017eios maloni\u0173, Simonaityt\u0117 gal\u0117jo sau leisti ir kasdieninius pasilepinimus, ir \u0161ventinius mostus: \u201e\u0160iaip sve\u010dius visada vai\u0161ino kava, konjaku ir pyragai\u010diais\u201e (p. 195). Nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s ir talkinink\u0117s (kuri\u0173 nuolatos tur\u0117jo, paskutinius 15 met\u0173 gyvendama Vilniuje) liudija, kad ra\u0161ytojos kasdienyb\u0117 buvusi ir k\u016brybos \u201e\u012fkrauta\u201c, ir draugys\u010di\u0173 nuspalvinta, ir nemaloni\u0173 i\u0161lyd\u017ei\u0173 nestokojanti&#8230; \u0160tai regime, kaip i\u0161 prad\u017ei\u0173 viltingai klostosi, paskui vis labiau komplikuojasi santykiai su seserimi Marija, atvykstan\u010dia i\u0161 Kanados (net ketinusia likti Lietuvoje). Regime vasaras, praleistas Priekul\u0117s vasarnamyje, i\u0161vykas Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos skirta Volga&#8230; Ne vienas prisimin\u0117 ir kiet\u0105, aik\u0161ting\u0105 b\u016bd\u0105. \u201eSimonaityt\u0117 charakter\u012f rodydavo ir ligonin\u0117je. Tur\u0117jo sesel\u0119, kuri jai vir\u0117 ger\u0105 kav\u0105. M\u0117go pavaikyti gydytojus\u201e (p. 119).<\/p>\n<p>Esama ir vienas kitam prie\u0161taraujan\u010di\u0173 liudijim\u0173 (myl\u0117jo vaikus \/ nem\u0117go vaik\u0173; buvo geros \u0161irdies \/ \u012fnoringa, irzli; dosni \/ \u0161yk\u0161ti), nes \u017evelgiant i\u0161 \u012fvairi\u0173 pusi\u0173, turb\u016bt apie kiekvien\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 galima pasakyti t\u0105 pat\u012f. Kalbama ir apie k\u016bryb\u0105 \u2013 greta susi\u017eav\u0117jimo \u012fsiterpia nema\u017eai kritini\u0173 gaid\u0173. Jonas Grai\u010di\u016bnas piktinasi: \u201eAutobiografija \u2013 kokti. Ji ap\u0161mei\u017e\u0117 visus \u017emones, kurie jai pad\u0117jo\u201e (p. 157). Knygotyros specialisto leidinys, kaip jau \u012fprasta, dailus (dailininkas Alfonsas \u017dvilius), gausiai iliustruotas.<\/p>\n<p>Nuotraukose atsispindi Simonaityt\u0117s gyvenimo momentai, pradedant, matyt, pirmuoju \u012fsiam\u017einimu Angerburge, kur sanatorijoje tarp 1912 ir 1914 m. gyd\u0117si kaul\u0173 d\u017eiov\u0105, baigiant kadru post mortem (laidotuv\u0117s Antakalnio kapin\u0117se Vilniuje 1978 m. rugpj\u016b\u010dio 30 d.). Ypa\u010d vertingos, many\u010diau, ikisovietini\u0173 laik\u0173 fotografijos (pasitelktos ir i\u0161 asmeninio, ir i\u0161 \u012fvairi\u0173 valstybini\u0173 archyv\u0173) \u2013 \u0161tai 1924 m. \u012fsiam\u017einusi kaip aktyvi \u201eEgl\u0117s\u201c draugijos dalyv\u0117, o \u0161tai \u201eVilties\u201c draugijai 1929 m. \u0161ven\u010diant de\u0161imtmet\u012f, pirmoje eil\u0117je matome Vyd\u016bn\u0105, Simonaityt\u0119&#8230; Knygos vir\u0161el\u012f puo\u0161ia 1936 m. nuotrauka, pavadinta \u201eTriumfo akimirka\u201c su ra\u0161ytojos u\u017era\u0161u: \u201eTokias akis ji padar\u0117 tuokart, kada ji patyr\u0117 tapusi I V[alstybin\u0117s] lit[erat\u016bros] premijos laureate&#8230;<\/p>\n<p>E. Simonaityt\u0117 Eglait\u0117\u201e (Eglait\u0117 \u2013 k\u016brybinio kelio prad\u017eios slapyvardis). \u012ed\u0117tos mamos, pat\u0117vio, sesers, kit\u0173 gimini\u0173 nuotraukos suteikia prog\u0105 pamintyti apie ma\u017elietuvi\u0161k\u0105j\u012f tipa\u017e\u0105&#8230; To kra\u0161to tradicijas (ne tik asmeninio gyvenimo momentus) liudija giesmynai. \u0160tai Ev\u0117s gyvenime svarbus \u017emogus \u2013 kunigas Bleiweissas \u2013 konfirmacijos proga padovanojo jai giesmyn\u0105, i\u0161leist\u0105 1907 m. Kionigsberge. Prie\u0161lapyje u\u017era\u0161yta \u2013 \u201e\u012e\u017eegnojimo \u0161prukas\u201c ir \u201e\u012e\u017eegnojimo mi\u0161ios \u017eodis\u201c (matyt, tuos \u0160ventojo Ra\u0161to fragmentus Evik\u0117, priklaupusi prie\u0161ais kunig\u0105 prie altoriaus, tar\u0117 kartu su kitais keturiolikme\u010diais \u2013 taip daro ir \u0161iandieniniai konfirmantai). Laikmet\u012f, ra\u0161ytojos aplink\u0105 iliustruoja ir senieji atvirukai \u2013 Priekul\u0117s, Klaip\u0117dos (Memelio) vaizdai&#8230;<\/p>\n<p>Leidinio mokslin\u012f status\u0105 patvirtina santraukos angl\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis, asmenvard\u017ei\u0173 ir vietovard\u017ei\u0173 rodykl\u0117s. Pabaigoje verta gr\u012f\u017eti prie pradin\u0117s \u2013 reziumuojan\u010dios \u2013 sudarytojo i\u0161tarm\u0117s: \u201eIevos Simonaityt\u0117s k\u016bryba \u2013 nepakartojamas Ma\u017eosios Lietuvos lietuvi\u0173 kult\u016bros rei\u0161kinys ir jo kaip paveldo i\u0161liekamosios vert\u0117s matmuo, jos autor\u0117 \u2013 prarastos Ma\u017eosios Lietuvos simbolis\u201e (p. 12). Be \u0161io matmens ir lygmens netekt\u0173 prasm\u0117s net \u012fdomiausi gyvenimo fakt\u0173 liudijimai. P. S. Negaliu nutyl\u0117ti \u017einios, sutrikd\u017eiusios mane asmeni\u0161kai, \u2013 iki mokyklos baigimo gyvenau Tel\u0161iuose tame pa\u010diame name, kuriame 1939\u20131940 m. buvo apsistojusi Ieva Simonaityt\u0117. Kadaise gal ir nugirstas gandas apie tai nek\u0117l\u0117 susidom\u0117jimo, bet dabar, kai skaitau juodu ant balto i\u0161d\u0117stytus savo mamos liudijimus, atsi\u0161aukia s\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161tu \u2013 visai nepasidom\u0117ta&#8230;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Astrida PETRAITYT\u0116, \u201eKult\u016bros barai\u201c Domas Kaunas yra vienas i\u0161 t\u0173 nedaugelio stulp\u0173, ant kuri\u0173 \u0161iandien laikosi Ma\u017eosios Lietuvos fenomenas, nes praeitis gyvuoja tik \u012fam\u017einama atminties. Jam brangus \u0161is regionas su b\u016btuoju lietuvi\u0161kumo inkliuzu voki\u0161kojoje terp\u0117je, su \u0161iandieniniu dvinari\u0161kumu \u2013 Kaliningrado sritis \/ Klaip\u0117dos kra\u0161tas. \u012e lietuvinink\u0173 \u017eem\u0119 likimas nublo\u0161k\u0117 j\u012f dar vaikyst\u0117je, v\u0117liau prav\u0117r\u0117 duris [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1,4],"tags":[427],"class_list":["post-5284","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","category-leidiniai","tag-domas-kaunas-ieva-simonaityte-mazoji-lietuva"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5284","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5284"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5284\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5286,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5284\/revisions\/5286"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5284"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5284"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5284"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}