{"id":5287,"date":"2018-05-25T11:11:28","date_gmt":"2018-05-25T08:11:28","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5287"},"modified":"2018-05-25T11:12:34","modified_gmt":"2018-05-25T08:12:34","slug":"martynas-purvinas-apgaulingoji-lietuvos-istorija-paaugusiems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/martynas-purvinas-apgaulingoji-lietuvos-istorija-paaugusiems\/","title":{"rendered":"Martynas Purvinas. Apgaulingoji \u201eLietuvos istorija paaugusiems\u2026\u201c"},"content":{"rendered":"

Martynas Purvinas<\/em><\/p>\n

Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt<\/a><\/strong><\/p>\n

2017 m. \u201eBalt\u0173 lank\u0173\u201c leidykla i\u0161leido Alfredo ir Mangirdo Bumblausk\u0173 veikal\u0105 \u201eLietuvos istorija. Paaugusi\u0173 \u017emoni\u0173 knyga. I dalis\u201c. Ilgai reklamuota, kad \u010dia bus pateikiama visai nauja m\u016bs\u0173 \u0161alies istorijos versija, tinkanti jaunimui, i\u0161laisvinta nuo bereikaling\u0173 dat\u0173 ir kit\u0173 nuobod\u017ei\u0173 dalyk\u0173. I\u0161ties tikslai buvo gra\u017e\u016bs ir sveikintini.<\/strong><\/p>\n

I\u0161 pokarini\u0173 Lietuvos istorijos pamok\u0173 sovietme\u010dio mokykloje dabar atsimenu gal tik tams\u017eal\u012f plonos knygut\u0117s \u201eLietuvos TSR istorija\u201c vir\u0161el\u012f. Ten gal buvo ka\u017ekas apie pirmyk\u0161t\u0119 bendruomen\u0119, kokia numurzinta akmenini\u0173 kirvuk\u0173 ar kitoki\u0173 archeologini\u0173 dirbini\u0173 nuotrauka, nuobod\u016bs puslapiai apie valstie\u010di\u0173 ir darbinink\u0173 vargus, feodalin\u012f ir kapitalistin\u012f i\u0161naudojim\u0105 ir pan. Gal did\u017eioji tos knygel\u0117s dalis buvo skirta bol\u0161evik\u0173 veiklai ir j\u0173 sukurtam \u201erojui\u201c iki tol vargusioje Lietuvoje. Taip gal ir siekta \u012fteigti, kad ta senov\u0117 buvusi labai ne\u012fdomi.<\/p>\n

Prie\u0161 ketvirt\u012f am\u017eiaus i\u0161tr\u016bkus \u012f Vakarus, apstulbino tenyk\u0161\u010diuose knygynuose sukrautos kaug\u0117s populiari\u0173 knyg\u0173 apie istorij\u0105. Atsivertus kok\u012f gausiai iliustruot\u0105 veikal\u0105, nor\u0117josi j\u012f ryte ryti nelyg nuotyki\u0173 roman\u0105. I\u0161maningai parengti istoriniai \u017eem\u0117lapiai, \u012fsp\u016bdingi pie\u0161iniai, patraukiantis med\u017eiagos d\u0117stymas ir kiti beveik stebuklingi dalykai palikdavo nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f.<\/p>\n

Jau ne vienus metus tokios \u012fsp\u016bdingos knygos i\u0161 Vakar\u0173 apie tolim\u0173 pasauli\u0173 \u012fdomybes ver\u010diamos \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, perspausdinamos m\u016bs\u0173 leidykl\u0173. Beliko laukti i\u0161ties patrauklaus veikalo apie Lietuvos istorij\u0105, galin\u010dio atitraukti m\u016bs\u0173 jaunim\u0105 nuo kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 ir i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173, \u012fteigian\u010dio svarbiausias \u017einias apie m\u016bs\u0173 kra\u0161to praeit\u012f ir supratim\u0105, kokiais keliais at\u0117jome \u012f XXI am\u017ei\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

K\u0105 randame \u010dia aptariamoje A. ir M. Bumblausk\u0173 knygoje? Geranori\u0161kai nusiteikusieji joje aptikt\u0173 daug spalvot\u0173 paveiksl\u0117li\u0173, \u012fdomius puslapius apie pasaki\u0161kus Europos viduram\u017eius (p. 82), \u017dalgirio m\u016b\u0161\u012f (p. 106) ir kt. \u012ed\u0117miau beskaitantys ten aptikt\u0173 daug keist\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n

Vos atsivertus knyg\u0105 (p. 7), spalvotoje fotonuotraukoje matome akmenyje i\u0161kalt\u0105 dat\u0105 \u201e1847\u201c, bet para\u0161as skelbia, kad tai \u201e1851\u201c. Kaip kad mok\u0117 primir\u0161tasis Kozma Prutkovas \u201eNetik\u0117k savo akimis\u201c. I\u0161 paai\u0161kinimo gretimai nuotraukai turime su\u017einoti, kad tame Priekul\u0117s name gyven\u0119s toksai K. Grut\u0161usas, nors tasai \u017emogus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vadinosi tiesiog K. Gru\u010dius. I\u0161ties \u201ei\u0161 didelio ra\u0161to i\u0161einama i\u0161 kra\u0161to\u201c \u2013 jau ne kart\u0105 \u012fra\u0161as i\u0161 \u017eemaiti\u0161k\u0173 ra\u0161t\u0173 \u201eJons Lapins\u201c es\u0105 sulietuvinamas taip: \u201eJonsas Lapinsas\u201c. Deja, tie pirmieji liapsusai \u012fsp\u0117ja apie toliau vis da\u017enesnes autori\u0173 ir reng\u0117j\u0173 aplaidumo \u017eymes, atsain\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f Lietuvos istorij\u0105 ir dar blogesnius dalykus.<\/p>\n

Antai, p. 13 pateikta pasaulio istorijos periodizacijos lentel\u0117, jos s\u0105\u017einingai neaptariant, nepasakant, kad ten nurodytos datos tetinka Vidur\u017eemio j\u016bros ir v\u0117lesn\u0117s Vakar\u0173 Europos civilizacijoms. \u0160iandieniniai gudresni vaikai gal ir patys \u017eino, kad iki naujesni\u0173 laik\u0173 istorija visai kitaip klost\u0117si Kinijoje ar Japonijoje, Australijoje ar Naujajame pasaulyje. Deja, knygoje nerandame s\u0105\u017einingo pasvarstymo apie kitokius istorijos periodus lietuvi\u0161kose \u017eem\u0117se ir m\u016bs\u0173 regione, kur daug v\u0117liau k\u016br\u0117si civilizuoto gyvenimo pradmenys.<\/p>\n

P.29 pateiktame \u017eem\u0117lapyje teigiama, kad bene visas pasaulis (i\u0161skyrus lopin\u0117lius Afrikoje ir Azijoje) es\u0105 kalba indoeuropieti\u0161kai (tegu ir valstybin\u0117mis kalbomis). Jaunimui didesn\u012f \u012fsp\u016bd\u012f palikt\u0173 visai kiti \u017eem\u0117lapiai (pvz, indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173 plotelis iki 1492 m., t\u0173 kalb\u0173 v\u0117lesnio plitimo kryptys ar pan.), parodantys real\u0173 pasaulio sud\u0117tingum\u0105.<\/p>\n

P.33 teigiama: \u201e\u2026pr\u016bsai ir jotvingiai i\u0161mir\u0117 arba susiliejo su vokie\u010diais\u201c. P.77 jau nurodoma: \u201eJotvingi\u0173 gentis persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Lietuvos valstyb\u0119\u201c. Kokie humoristai gal\u0117t\u0173 \u0161aipytis \u2013 kaip tie jotvingiai Lietuvoje susirado tiek vokie\u010di\u0173, kad su tais gal\u0117jo visi susilieti. Taip atmestinai ir nekompetentingai ra\u0161ant apie balti\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173 praeit\u012f, nieko nepasakoma apie kur kas svarbesnius dalykus \u2013 jotvingi\u0173 ir nema\u017eos dalies pr\u016bs\u0173 sulietuv\u0117jim\u0105, klostantis Ma\u017eajai Lietuvai ir v\u0117lesnei S\u016bduvai \u2013 Suvalkijai. Neu\u017esiminta ir apie dalies t\u0173 gen\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 sulenk\u0117jim\u0105, klostantis moz\u016br\u0173 etninei grupei. Taip jaunimui vietoje tikrovi\u0161kesnio praeities paveikslo per\u0161ami i\u0161kreipti vaizdiniai.<\/p>\n

P.32 ra\u0161oma apie balt\u0173 gentis skalvius ir nadruvius, ta\u010diau \u0161alia talpintame \u017eem\u0117lapyje ( 8 pav.) tos gentys neberodomos. \u017dingeidesni jaunuoliai d\u0117l to gal suks galv\u0105 \u2013 bene tie skalviai su nadruviais gyven\u0119 kur Airijoje ar Norvegijoje.<\/p>\n

P.38 ra\u0161oma, kad etruskai gintaro dirbinius es\u0105 gamin\u0119 gal po Romos imperijos \u017elugimo (nenurod\u017eius, kad kalbama apie epoch\u0105 iki Kristaus gimimo).<\/p>\n

P.50 sumenkinami viking\u0173 pasiekimai, neparodant, kad j\u0173 b\u016bta ir Vidur\u017eemio j\u016broje, nutylint Sicilijos epop\u0117j\u0105 (pav. 2). Tame at\u017eagariai pie\u0161tame \u017eem\u0117lapyje Didysis Naugardas \u2013 itin reik\u0161minga viking\u0173 kelio vietov\u0117, paliekama toli nuo kelio \u201ei\u0161 variag\u0173 \u012f graikus\u201c.<\/p>\n

Deja, toliau akis u\u017ekli\u016bna u\u017e vis didesni\u0173 nes\u0105moni\u0173. P.53 teigiama \u201eXIII a. kur\u0161ius nukariavo i\u0161 Vokietijos atsibast\u0119 kry\u017eiuo\u010diai \u2013 Livonijos ordinas\u201c. I\u0161ties stulbina autori\u0173 nei\u0161manymas \u2013 ra\u0161ant vadov\u0117l\u012f vaikams veikiausiai ting\u0117ta atsiversti kok\u012f rimtesn\u012f istorijos veikal\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 nurodytos tikslios datos, apib\u016bdintas Kalavijuo\u010di\u0173 (o ne koks kitoks) ordinas ir t.t. \u012edomu, kur Bumblauskai atrado XIII a. Vokietij\u0105 \u2013 iki \u0161iol tokia valstyb\u0117 nebuvo \u017einoma tikriems istorikams.<\/p>\n

Ten pat imtasi ai\u0161kinti (veikiau klaidinti): \u201eLivonijos ordinas \u2013 ginkluota vienuolija, XII \u2013 XVI a. \u012fsik\u016brusi dabartin\u0117s Latvijos ir Estijos \u017eem\u0117se, kadaise vadintose Livonija\u201c. Kam \u010dia prisiminti, kad tas ordinas buvo \u012fkurtas tik XIII a. (1237m.) \u2013 \u0161imtmetis \u0161en ar ten autoriams nesvarbus. Nepasivarginta nurodyti, kad paslaptingoji ir da\u017enai min\u0117ta \u201eLivonija\u201c rei\u0161kia \u201elyvi\u0173 genties \u017eem\u0117\u201c. Jau min\u0117tame balt\u0173 gen\u010di\u0173 V \u2013 VIII a. \u017eem\u0117lapyje nepasir\u016bpinta nurodyti anuometinius kaimynus (tarp j\u0173 ir lyvi\u0173 gent\u012f).<\/p>\n

P.54 ra\u0161ant apie Brunono atvykim\u0105 \u012f Lietuv\u0105, nieko nepasakoma apie epochos kontekst\u0105 \u2013 kokios tada gal\u0117jo b\u016bti lietuvi\u0161kosios \u017eem\u0117s, koks Vakar\u0173 pasaulis, i\u0161 kur ir kod\u0117l atvyko tas misionerius.<\/p>\n

P.71 atsiranda \u201edidysis Lietuvos prie\u0161as Vokie\u010di\u0173 ordinas\u201c, neu\u017esiminus apie tuometin\u0119 geopolitin\u0119 pad\u0117t\u012f, Vakar\u0173 organizuotus Kry\u017eiaus \u017eygius \u012f Baltijos kra\u0161t\u0173 \u017eemes. P.70 teigiama, kad tas ordinas \u012fsik\u016br\u0119s XIII a. rytin\u0117je Baltijos j\u016bros pakrant\u0117je, nieko nepasakius apie to tikr\u0105sias aplinkybes \u2013 Mazovijos lenk\u0173 kunigaik\u0161\u010dio Konrado kvietim\u0105 kry\u017eiuo\u010diams \u012fsikurti ne kokiame paj\u016bryje, o Pavyslyje. Nieko nepasakyta ir apie lenk\u0173 kry\u017eiuo\u010dius, uoliai puolusius savo kaimynus baltus ir daug nuveikusius juos susilpninant.<\/p>\n

Vien\u0105 \u017eymesni\u0173 \u201eperliuk\u0173\u201c toje melagys\u010di\u0173 ir apgauling\u0173 \u017eini\u0173 virtin\u0117je atidesnis skaitytojas aptiks p.76, kur ra\u0161oma \u201eKalb\u0117sime apie keist\u0105 valstyb\u0119, toki\u0173 m\u016bs\u0173 laikais n\u0117ra. \u0160ven\u010diausiosios Mergel\u0117s Marijos Vokie\u010di\u0173 Ordinas \u2013 tai vienuoli\u0173 riteri\u0173 valstyb\u0117, siekusi ginklu pakrik\u0161tyti pagoni\u0173 tautas prie Baltijos j\u016bros. Da\u017enai ji vadinama tiesiog Vokie\u010di\u0173 Ordinu\u201c. I\u0161ties steb\u0117tinas knygos autori\u0173 (veikiausiai, paties A. Bumblausko, TV laidose ir vie\u0161ose paskaitose vis pa\u017eerian\u010dio stulbinan\u010di\u0173 nusi\u0161nek\u0117jim\u0173) nei\u0161manymas. Atrodo, kad nieko negird\u0117ta apie \u0160vent\u0105j\u0105 \u017dem\u0119 ir kry\u017eiaus karus, anuomet kurtus vienuoli\u0173 ordinus, apie \u0161io Ordino veikl\u0105 Palestinoje ir \u012fvairiose Europos \u0161alyse, apie ilgaam\u017e\u0119 to Ordino istorij\u0105 ir jo dabart\u012f. Tur b\u016bt tik retas \u017emogus gal\u0117t\u0173 supainioti vienuoli\u0173 brolij\u0105 (ordin\u0105) su valstybe. Galima pa\u0161maik\u0161tauti, kad nugirdusieji apie tokius Bumblausk\u0173 teiginius Lietuvos verslininkai ims r\u016bpintis produkcijos eksportu \u012f dominikon\u0173 ar pranci\u0161kon\u0173 valstybes, vizomis ir tiesioginiais l\u0117ktuv\u0173 skryd\u017eiais \u012f karmelit\u0173 ar cisters\u0173 valstybes. Belikt\u0173 pridurti, kad sen\u0173 laik\u0173 mokykloje tokie nei\u0161man\u0117liai b\u016bt\u0173 peln\u0119 nema\u017eai ryk\u0161\u010di\u0173, o civilizuotose \u0161alyse b\u016bt\u0173 pasvarstyta ar pelnytai jiems i\u0161duoti vidurinio mokslo baigimo pa\u017eym\u0117jimai ir kitokie ra\u0161tingumo liudijimai.<\/p>\n

Deja, toks pats nemok\u0161i\u0161kumo \u201eperlas\u201c akis bado p.78, kur ra\u0161oma \u201epama\u017eu pr\u016bsai vokiet\u0117jo ir kaip tauta i\u0161nyko kartu su savo kalba\u201c. O kur daugyb\u0117s an\u0173 senpr\u016bsi\u0173 lietuv\u0117jimas, \u0161imtme\u010diais \u017eenkl\u016bs j\u0173 p\u0117dsakai Ma\u017eojoje Lietuvoje?<\/p>\n

P.76 ra\u0161oma apie 1252 m. vokie\u010di\u0173 pastatyt\u0105 Klaip\u0117dos pil\u012f, ta\u010diau greta (pav. 13) vaizduojama v\u0117lesnioji Klaip\u0117dos pilis \u2013 apie tai niekaip nepersp\u0117jant.<\/p>\n

Ten pat teigiama, kad vokie\u010diai Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 vald\u0117 beveik 700 met\u0173. I\u0161ties steb\u0117tinas dalykas, nes toks kra\u0161tas kaip administracinis ir teritorinis vienetas atsirado tik 1920 m. prad\u017eioje. Ka\u017ekam dar teks laukti per 600 met\u0173, kol gal\u0117s patikrinti Bumblausk\u0173 teigin\u012f \u2013 jau \u0161iandien pripa\u017eintin\u0105 eiliniu nusi\u0161nek\u0117jimu.<\/p>\n

Tokie riktai v\u0117l ir v\u0117l atskleid\u017eia pagrindines aptariamos knygos autori\u0173 b\u0117das \u2013 esmini\u0173 istorijos gairi\u0173 nei\u0161manym\u0105, atsain\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f s\u0105vokas ir terminus, istorinius procesus ir datas, \u0161iuos bet kaip painiojant.<\/p>\n

Koks jautresnis istorijos \u017einovas gal\u0117t\u0173 susilaukti insulto ar infarkto, atsivert\u0119s p.78, kur ra\u0161oma \u201eXVI a. Vokie\u010di\u0173 Ordinas pasivadino Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyste, o v\u0117liau Pr\u016bsijos karalyste su sostine Berlynu\u201c. V\u0117l gal sovietme\u010dio palikta painiava \u2013 es\u0105 vienuoli\u0173 brolija yra valstyb\u0117. V\u0117l pating\u0117ta pasidom\u0117ti \u2013 kas gi buvo tas Ordinas, k\u0105 ir kur jis veik\u0117 po XVI a. Nutyl\u0117tas Lietuvos istorijai itin svarbus momentas \u2013 tikrosios Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s atsiradimo aplinkyb\u0117s, v\u0117liau taip pagelb\u0117jusios lietuvi\u0161kajai ra\u0161tijai ir kult\u016brai.<\/p>\n

P.79 klaidingai ai\u0161kinamos Vokie\u010di\u0173 ordino galyb\u0117s prie\u017eastys \u2013 es\u0105 \u201e\u2026Ordinas puikiai tvark\u0117 savo \u016bk\u012f\u201c. Es\u0105 \u201eTod\u0117l kry\u017eiuo\u010diai gal\u0117jo \u012f \u017eygius prie\u0161 Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 prisikviesti daugyb\u0119 sve\u010di\u0173 ir samdini\u0173 i\u0161 Vakar\u0173 Europos\u201c. To ordino ekonomika ir \u016bkis buvo nagrin\u0117jami daugelyje rimt\u0173 mokslini\u0173 studij\u0173, kur svarstyta did\u017eioji finansin\u0117 ir kitokia parama i\u0161 Vakar\u0173. Jau seniai nustatyta, kad Ordino silpn\u0117jim\u0105 ir esminius pralaim\u0117jimus \u017dalgiryje ir kitur nema\u017eu mastu l\u0117m\u0117 u\u017esit\u0119susios kriz\u0117s Vakar\u0173 Europoje \u2013 nuo maro epidemij\u0173 iki \u016bkio nuosmuki\u0173 ir politini\u0173 suiru\u010di\u0173.<\/p>\n

    \n
  1. 83 teigiama, kad Vakar\u0173 Europos \u201eMiestai viduram\u017ei\u0173 karalyst\u0117se \u0117m\u0117 rastis gana v\u0117lai, IX \u2013 X am\u017eiuje\u201c. I\u0161ties kur kas anks\u010diau gyvavo kiti miestai ir j\u0173 u\u017euomazgos, gyvenimas tebevyko kai kuriose Romos imperijos miest\u0173 liekanuose. Belikt\u0173 priminti Ryt\u0173 Romos imperij\u0105 \u2013 Bizantij\u0105 su jos gausiais miestais \u012fvairiuose Europos kra\u0161tuose. Beje, \u012f ispani\u0161kas \u017eemes ver\u017e\u0119si maurai taip pat negyveno vien palapin\u0117se. Kai kas gal tebesivadovauja stalinizmo epochos vadov\u0117liais \u2013 es\u0105 pirmieji ir vieninteliai Europos miestai tebuv\u0119 Kijevas su Did\u017eiuoju Naugardu (tada nem\u0117gta prisiminti net mil\u017eini\u0161kojo Konstantinopolio).<\/li>\n
  2. 86 kalbant apie Senuosius Trakus, nepateiktas joks tos vietov\u0117s vaizdelis (hipotetin\u0117 rekonstrukcija ar pan.), o rodyti vien Naujieji (dabartiniai) Trakai.<\/li>\n
  3. 88-89 (pav. 8-9) niekaip nekomentuoti XV a. prad\u017eios Vilniaus planas ir pili\u0173 maketas \u2013 nenurodyta, kur buvo \u0160ventaragio sl\u0117nis, Kreivoji pilis, vokie\u010di\u0173 miestas ir kiti esminiai dalykai. Pana\u0161i med\u017eiaga kartota ir v\u0117lesniuose skyriuose, klaidinant skaitytojus.<\/li>\n<\/ol>\n

    Steb\u0117tina, kad autoriai gal nieko nei\u0161mano net apie Gedimino pil\u012f Vilniuje. Antai, p. 90 (pav. 11) rodomas \u201eDabartinis Gedimino pilies vaizdas\u201c t\u0117ra tik vienintelis jos bok\u0161tas, o ne visas Auk\u0161tutin\u0117s pilies plotas. Nepasir\u016bpinta \u012fd\u0117ti kok\u012f vaizdel\u012f i\u0161 vir\u0161aus, kuris jaunuoliams \u2013 knygos skaitytojams pad\u0117t\u0173 suprasti kur ir kas buvo ant Gedimino kalno.<\/p>\n

      \n
    1. 93 (pav. 2) vaizduojamos Jogailai\u010di\u0173 Europoje valdytos valstyb\u0117s, bet nepasir\u016bpinta parodyti, kur buvo nukeliavusios Gediminai\u010di\u0173 dinastijos nuotakos \u2013 moterys, gal\u0117jusios kiek paveikti atokesni\u0173 \u0161ali\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f lietuvi\u0161k\u0105sias \u017eemes. Tame \u017eem\u0117lapyje rodyta, kad Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino valstyb\u0119 tuomet taip pat vald\u0119s Jogailaitis, bet tekste niekaip neu\u017esimenama apie autoriams ne\u012ftikus\u012f asmen\u012f \u2013 t\u0105 valstyb\u0119 likvidavus\u012f paskutin\u012f Ordino magistr\u0105 Albrecht\u0105 (Albert\u0105) Brandenburgiet\u012f (Jogailait\u0117s s\u016bn\u0173) \u2013 vien\u0105 svarbiausi\u0173 tikrosios Lietuvos istorijos fig\u016br\u0173.<\/li>\n
    2. 100 (pav.5) rodoma Lietuvos valstyb\u0117s pl\u0117tra 1252 \u2013 1430 m., ta\u010diau tame \u017eem\u0117lapyje daug netiesos. Vaizduojama, kad dar Mindaugo laikais tarp LDK ir Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino valstyb\u0117s es\u0105 egzistavo daug v\u0117lesn\u0117 siena (i\u0161 ties\u0173 nustatyta tik pagal 1422 m. Melno taikos sutart\u012f). Es\u0105 nepasteb\u0117ta, kad \u017demaitija (iki Dubysos ir kt.) ne kart\u0105 buvo priskirta Ordinui, kad \u0161io pilys stov\u0117jo prie Kauno ir kitur. Taip padailinant buvusi\u0105 pad\u0117t\u012f, kai kam gal ir b\u016bt\u0173 malonu pasipuikuoti melagingomis \u017einiomis \u2013 es\u0105 visados visur buvusios tik m\u016bs\u0173 valdos. Ne visada maloni tiesa vis tik tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarbesn\u0117 u\u017e sald\u017ei\u0105 apgaul\u0119.<\/li>\n
    3. 108 atsirado \u201ekalavijuo\u010diai\u201c, nors anks\u010diau min\u0117tas (ne visada teisingai) Livonijos ordinas. Stulbina teiginys, kad kry\u017eiuo\u010diai su kalavijuo\u010diais es\u0105 u\u017ekariavo pr\u016bs\u0173 \u017eemes. Net \u012fdomu, kaip sugeb\u0117davo tie \u0161arvuoti riteriai su kalavijo \u017eenklu vargingai nup\u0117denti nuo Dauguvos iki pat Vyslos. Taip geografijos, logikos ir tikrosios istorijos nepais\u0119 autoriai sugeb\u0117jo i\u0161 niekur sukurti daug kvailiausi\u0173 galvos\u016bki\u0173 \u2013 vargu ar nauding\u0173 k\u0105 nors tikro apie Lietuvos praeit\u012f norintiems su\u017einoti jaunuoliams.<\/li>\n
    4. 125 teigiama, kad Lietuvos valstie\u010diai pavardes es\u0105 gav\u0119 tik XVII a., nors jos min\u0117tos dar XVI a. dokumentuose.<\/li>\n
    5. 146 tik u\u017esiminta apie lietuvi\u0173 \u012fsiver\u017eimus \u012f vokie\u010di\u0173, lenk\u0173, rus\u0173 \u017eemes. Nieko apie tai pla\u010diau nera\u0161ant, neminint gausi\u0173 lietuvi\u0173 \u017eygi\u0173 \u012f atoki\u0105 Saremos sal\u0105 ir kitur, knygos skaitytojams taip ir nepaai\u0161kinama kaip i\u0161 ties\u0173 k\u016br\u0117si ta senoji Lietuva. Sl\u0117ptos \u017einom\u0173 istorik\u0173 fraz\u0117s apie \u201esausumos vikingus\u201c (lietuvius pl\u0117\u0161ikus), \u201egrobio ir naikinimo \u017eygius\u201c, atskleid\u017eian\u010dios esmines senosios Lietuvos istorijos puses.<\/li>\n<\/ol>\n

      Skyrelyje \u201e 16.2 Riteriai, kalavijai ir damos\u201c kaip ir daug kur kitur autoriai nelyg \u012fgud\u0119\u00a0\u0161uleriai<\/em>\u00a0sukei\u010dia kortas \u2013 vietoje Lietuvos realij\u0173 pasakoja apie buvusi\u0105 pad\u0117t\u012f Vakar\u0173 Europoje. Tai paranku dumiant akis \u2013 es\u0105 pas mus viskas buv\u0119 taip pat kaip pas juos, tod\u0117l vis brukami pavyzd\u017eiai, iliustracijos ir kitkas i\u0161 Vakar\u0173. Tie gra\u017e\u016bs blizgu\u010diai u\u017estoja tikr\u0105j\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alies istorij\u0105, kurios es\u0105 galima ir ne\u017einoti. Sav\u0105j\u0105 vi\u0161t\u0105 apkai\u0161ant svetimomis povo plunksnomis, jos nepaversime kokiu stebuklingu pauk\u0161\u010diu.<\/p>\n

      Apgaul\u0117s ausys i\u0161lenda ir p. 153 \u2013 155, apra\u0161in\u0117jant Boguslov\u0105 Radvil\u0105 kaip Pranc\u016bzijos karaliaus laidotuvi\u0173 dalyv\u012f, tenyk\u0161t\u012f dvikovinink\u0105, bet nieko nepasakant apie jo reik\u0161ming\u0105 veikl\u0105 lietuvi\u0161kose \u017eem\u0117se. Atseit, kam Lietuvos jaunimui \u017einios apie m\u016bs\u0173 kra\u0161to istorij\u0105, tegu sau pasitenkina pranc\u016bzi\u0161kais \u201eTrimis mu\u0161kietininkais\u201c.<\/p>\n

        \n
      1. 158 \u2013 159 kalbant apie katalikyb\u0119 ir sta\u010diatikyb\u0119, nieko nepasakoma apie Vakar\u0173 ir Ryt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dias, l\u0117musias v\u0117lesnius skirtingumus Europoje ir Lietuvoje.<\/li>\n
      2. 170 gana teisingai pamin\u0117ta Reformacija, Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117 ir M. Ma\u017evydo katekizmas (visai kitaip nusi\u0161nekant p. 76, 78 ir kituose puslapiuose). Atrodo, kad jaunesnysis Bumblauskas bent savo skyreliuose band\u0117 i\u0161vengti bendraautorio pam\u0117gt\u0173 kvailiojim\u0173. Kita vertus, pareigingesnis skaitytojas nebe\u017einos, kuriame puslapyje ra\u0161oma tiesa, o kur sumeluota.<\/li>\n<\/ol>\n

        Minint labai svarbius \u0161vietimo raidos dalykus (\u012fdomius ir knygos adresatams \u2013 jaunuoliams), \u0161okin\u0117jama per epochas, nurodant kaip kas buvo \u0160veicarijoje, Nyderlanduose ir kitur. O kaip buvo Lietuvoje? Beveik nieko tikro nepasakyta apie pirm\u0173j\u0173 mokykl\u0173 atsiradim\u0105, j\u0173 pad\u0117t\u012f v\u0117lesniais \u0161imtme\u010diais. V\u0117l uoliai nutylima Ma\u017eoji Lietuva, ten nuo XVI a. vidurio pl\u0117totos lietuvi\u0161kos mokyklos, v\u0117lesni nutarimai d\u0117l platesnio ir visuotinio \u0161vietimo. Skelbiama, kad pirmasis lietuvi\u0161kasis iliustruotas elementorius pasirod\u0119s tik 1824 m., ignoruojant Ma\u017eojoje Lietuvoje pl\u0117tot\u0105 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 leidyb\u0105.<\/p>\n

        Kaip ir kitur, begal\u0117s kurioz\u0173. Antai, p. 177 ra\u0161oma, kad \u201emergait\u0117ms, \u012f mokykl\u0105 eiti nereik\u0117jo\u201c. Gretimame p. 175 (pav. 3) vaizduojamos mokyklos klas\u0117je sus\u0117dusios mergait\u0117s. Apsimelav\u0119 autoriai net nebando teisintis, paai\u0161kindami, kad protestanti\u0161koje \u0160veicarijoje b\u016bta kitaip \u2013 ten mergait\u0117s nebuvo atskirtos nuo moksl\u0173. Nepaai\u0161kinant toki\u0173 svarbi\u0173 dalyk\u0173, nutylint esminius momentus ( nuo pad\u0117ties Ma\u017eojoje Lietuvoje iki tikr\u0173j\u0173 \u0161vietimo sistemos raidos etap\u0173 ir pan.), knygos skaitytojams brukamas padrikas kai kuri\u0173 \u017einu\u010di\u0173 ir melagingos informacijos kratinys.<\/p>\n

        Aptariamos knygos I dalis skiriama laikotarpiui iki 1795 m. \u2013 Senajai Lietuvai apib\u016bdinti. Ta\u010diau autoriams ner\u016bpi kokia logika ar bent minimalus sistemingumas. Antai, p. 181 (pav. 3) vaizduojama prie\u0161karin\u0117 ba\u017eny\u010dia su para\u0161u \u201eKristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dia Kaune \u2013 tai ir tautos atgimimo simbolis\u201c. Koks moksl\u0173 ma\u017eiau krimt\u0119s provincijos jaunuolis gal sp\u0117lios \u2013 tai Renesanso ar Vytauto Did\u017eiojo laik\u0173 statinys?<\/p>\n

        Linksmybi\u0173 nestinga da\u017ename knygos puslapyje. Antai, p. 199 ra\u0161oma \u201eIlgus \u0161imtme\u010dius \u017emon\u0117s netik\u0117jo, kad paaugl\u0117 gali i\u0161tek\u0117ti\u201c. \u017demiau ra\u0161oma, kad pagal II ir III Lietuvos statutus gal\u0117jo i\u0161tek\u0117ti trylikamet\u0117s mergait\u0117s. Bene jos jau laikytos senut\u0117mis. D\u0117l vedyb\u0173 ankstyvo am\u017eiaus lik\u0119 aib\u0117s istorini\u0173 liudijim\u0173, publikacij\u0173 ir kt., ta\u010diau knygos autoriams visa tai ner\u016bp\u0117jo.<\/p>\n

        Atrodo, kad bendraautoriams bene nuobod\u017eiausias buvo kasdienis \u017emoni\u0173 gyvenimas, tai, kas daugumai buvo ir teb\u0117ra svarbiausia. Tiesa, p. 210-211 u\u017esiminta, kad iki Mindaugo visi gyven\u0119 skurd\u017eiau. Net nebandyta parodyti, kokie i\u0161tekliai i\u0161laik\u0117 Lietuv\u0105 \u012fvairiomis epochomis, kaip kauptas ar praradin\u0117tas turtas \u0161eimose ir kra\u0161te, kokias pajamas gaudavo atskiri gyventoj\u0173 sluoksniai, kaip skyr\u0117si pragyvenimo lygis Lietuvoje ir kitose \u0161alyse \u012fvairiais laikotarpiais. Visa tai (pateikus duomenis \u012fdomiai) b\u016bt\u0173 naudinga ir \u0161i\u0173 dien\u0173 jaunuoliams, nuo vaikyst\u0117s \u017einantiems, kas yra pinigai ir prek\u0117s.<\/p>\n

        Net \u0161iurpu p. 212-213 skaityti: \u201eDvaras \u2013 tai ne tik pono ir jo \u0161eimos gyvenamoji vieta, bet ir biblioteka, paveiksl\u0173 galerija, koncert\u0173 ir teatro sal\u0117. Tiesa, daugumai valstie\u010di\u0173 kult\u016bros lobiai ma\u017eai r\u016bp\u0117jo, jie net vaikus nelabai noriai leisdavo \u012f pono \u012fsteigt\u0105 mokykl\u0105\u201c. I\u0161ties baisu \u2013 kokie barbarai buv\u0119 tie \u201echamai\u201c (lietuvi\u0173 baud\u017eiauninkai) \u2013 es\u0105 nenor\u0117j\u0119 s\u0117d\u0117ti nei simfonin\u0117s muzikos koncertuose, klausytis itali\u0161k\u0173 oper\u0173, dvaro bibliotekoje skaityti Homer\u0105 ar Vergilij\u0173, dvaro paveikls\u0173 galerijoje g\u0117r\u0117tis Rembrantais ir Rafaeliais. Es\u0105 tie netik\u0117liai net vaik\u0173 neleid\u0119 mokytis. Nei juoktis, nei verkti \u2013 gal Bumblauskai ateityje tokia pa\u010dia dvasia para\u0161ys, kad maloningojo sovietinio re\u017eimo laikais tie blogieji lietuviai niekaip nenor\u0117dav\u0119 masi\u0161kai vykti \u012f Vakarus, ten semtis kult\u016bros lobi\u0173 ir viso kito.<\/p>\n

        Reikia pripa\u017einti, kad sovietme\u010diu dvarai b\u016bdavo apib\u016bdinami vienpusi\u0161kai, pirmiausiai kalbant apie i\u0161naudojim\u0105 ir klasi\u0173 kov\u0105. Tai nerei\u0161kia, kad visk\u0105 reikia apversti \u201eauk\u0161tyn kojom\u201c es\u0105 \u0161imtme\u010diais dvarininkais buv\u0119 vien kokie angelai ir kult\u016bros skleid\u0117jai. Liko \u0161\u016bsnys istorini\u0173 dokument\u0173, visai neliudijan\u010di\u0173 apie es\u0105 praeityje buvusi\u0105 socialin\u0119, ekonomin\u0119, kult\u016brin\u0119 ir kt. idil\u0119.<\/p>\n

        Dar didesn\u0117 b\u0117da \u2013 gluminantis knygos autori\u0173 nei\u0161manymas. Senov\u0117je sakyt\u0173 \u201eaklas nereg\u012f veda\u201c \u2013 nemok\u0161os istorikai \u0117m\u0117si mokyti dar nei\u0161prususius vaikelius. \u0160iems priki\u0161us \u012f galvas visoki\u0173 kvailys\u010di\u0173, tur b\u016bt sulauksime dar ne vienos kartos nei\u0161man\u0117li\u0173, tebetikin\u010di\u0173, kad Vytautas Didysis karved\u017eio laurus peln\u0117 ka\u017ekur Kinijoje (i\u0161 LRT TV laidos \u201eKlausim\u0117lis\u201c).<\/p>\n

        Bent kiek prasilavin\u0119 \u017emon\u0117s \u017einot\u0173, kad \u201edvaras\u201c tai pirmiausiai stambi \u017eem\u0117s valda, i\u0161 kurios savininkas gaudavo nema\u017eas pajamas. \u0160iandieniniu \u201edvarininku\u201c pravard\u017eiuojame ne pasista\u010dius\u012f didesn\u012f namel\u012f (kur\u012f \u0161eimininkui dar tenka i\u0161laikyti), o de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 hektar\u0173 pasi\u010diupus\u012f \u017eemvald\u012f, i\u0161 to ploto gaunant\u012f milijoninius pelnus. Tokius dalykus ir reik\u0117t\u0173 paai\u0161kinti Lietuvos vaikams, nemulkinant j\u0173 kvailomis pasak\u0117l\u0117mis.<\/p>\n

        Baisu skaityti ir toliau: \u201eM\u016briniai pastatai Lietuvoje prigijo sunkiai. Nebuvo statybai tinkamo akmens\u2026\u201c (p. 213). Pasirodo, knygos autoriai nieko n\u0117ra gird\u0117j\u0119 apie keramines plytas, i\u0161 kuri\u0173 per \u0161imtme\u010dius buvo pastatyti beveik visi senieji m\u016briniai Lietuvos pastatai. V\u0117l nepasivarginta para\u0161yti, kada m\u016bs\u0173 kra\u0161te prad\u0117tos degti tokios plytos, kaip j\u0173 gamybai b\u016bdavo atsive\u017eami svetim\u0161aliai meistrai ir kt. Es\u0105 Lietuvos jaunimui to \u017einoti nereikia\u2026<\/p>\n

        Dar li\u016bdniau skaityti apie kaim\u0173 statinius \u2013 es\u0105 gal Mindaugo laikais gyventa taip kaip \u0161iandieniame Rum\u0161i\u0161ki\u0173 muziejuje. Nesivarginta prisiminti atskir\u0173 region\u0173 ypatum\u0173: \u201eSeniausias gyvenamas namas buvo d\u016bmin\u0117 pirkia, \u017eemaiti\u0161kai\u00a0nums<\/em>\u201c. K\u0105 tik ra\u0161ius apie Dz\u016bkijos pirkias, jos tuoj paver\u010diamos \u017demaitijos namais. Deja, \u0161iame ra\u0161inyje ne\u012fmanoma visko paai\u0161kinti, aptarti beveik begalinius netikslumus A. ir M. Bumblausk\u0173 knygoje. Reikt\u0173 begalin\u0117s kantryb\u0117s aptikti ir sumin\u0117ti visus bendraautori\u0173 taip m\u0117gstamus pasikartojimus. K\u0105 perskait\u0119s, u\u017e keli\u0173 ar keliolikos puslapi\u0173 atrandi v\u0117l t\u0105 pat\u012f. Antai, p. 220 ir 222 kartota \u201ePagrindinis sald\u0117sis buvo medus\u201c. Reiklesnei redaktorei i\u0161braukus tokius pasikartojimus, knyga b\u016bt\u0173 suplon\u0117jusi gal bent ketvirtadaliu. Kartais atrodo, kad veikalo apimt\u012f bandyta dirbtinai \u201ep\u016bsti\u201c, \u012fterpiant vis kok\u012f bereikaling\u0105 dalyk\u0105. Antai, p. 252 didel\u0119 dal\u012f u\u017eima pasigyrimas \u2013 mat, Bumblauskai aplank\u0117 sp\u0117jam\u0105 reformat\u0173 ideologo J. Kalvino kap\u0105 \u017denevoje. K\u0105 tokie ra\u0161in\u0117jimai duoda Lietuvos vaiku\u010diams?<\/p>\n

        U\u017etat rimtiems dalykams vietos pagail\u0117ta. Antai, p. 216 ra\u0161oma, kad Kristijonas Donelaitis XVIII a. gyveno ka\u017ekokioje \u201eRyt\u0173 Pr\u016bsijoje\u201c (gal kokiose Berlyno apylink\u0117se), o ne m\u016bsi\u0161kiams svarbesn\u0117je Ma\u017eojoje Lietuvoje ( kuri\u0105 knygoje vis bandyta nutyl\u0117ti).<\/p>\n

        Sunkiai iriantis per aptariamos knygos puslapius, galop ai\u0161k\u0117ja, kad \u201egilyn \u012f mi\u0161k\u0105 \u2013 daugiau med\u017ei\u0173\u201c \u2013 stulbinantys dalykai prasideda apra\u0161ant prie\u0161taring\u0105j\u0105 Liublino unij\u0105 ir Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105.<\/p>\n

        Antai, p. 234 teigiama, kad Vilnius \u201esuklest\u0117jo bendroje valstyb\u0117je\u201c. Kaip buvo i\u0161 tikr\u0173j\u0173?<\/p>\n

          \n
        1. 235 skelbiamas A. Bumblausko\u00a0credo<\/em>: \u201e\u2026XX a. prad\u017eioje, lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 atkuriama Lietuva d\u0117l savo laisv\u0117s net kovojo su broliais lenkais!\u201d Vaje, kokie bais\u016bs tie lietuvi\u0173 valstie\u010diai \u2013 gal jie k\u0117sinosi nuo Lenkijos atpl\u0117\u0161ti Var\u0161uv\u0105 su Krokuva, dar prisidurdami vis\u0105 tos \u0161alies paj\u016br\u012f su Gdansku\/Dancigu? Specialistai \u017eino kitokius Lietuvos istorijos faktus, nepuola smerkti t\u0173 \u201enesusiprat\u0117li\u0173\u201c lietuvi\u0173, siekusi\u0173 sukurti nepriklausom\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 valstyb\u0119.<\/li>\n<\/ol>\n

          Aptariamoje knygoje minint Liublino unijos sudarymo peripetijas, vengiama s\u0105\u017einingai pateikti i\u0161kalbingus skai\u010dius. Nera\u0161oma, kad apie pus\u0117 buvusi\u0173 LDK vald\u0173 tuomet buvo perduota Lenkijos Karalystei, kad tada buvo atimti patys pelningiausi plotai \u2013 dabartin\u0117s Ukrainos \u017eem\u0117s. A. ir M. Bumblauskai nera\u0161o, koki\u0105 LDK i\u017edo pajam\u0173 dal\u012f anks\u010diau sudar\u0117 \u012fplaukos i\u0161 1569 m. atimt\u0173 \u017eemi\u0173. Po anuometinio \u201emonk\u0117s biznio\u201c LDK valdos ir pajamos suma\u017e\u0117jo beveik perpus, o Lenkijos \u2013 beveik dvigubai i\u0161augo. Anuomet valstyb\u0117s pajamos rei\u0161k\u0117 ir valstyb\u0117s gali\u0105 \u2013 tur\u0117jusieji daugiau pinig\u0173 gal\u0117jo nusisamdyti daugiau ir geriau apginkluot\u0173 (tuo pa\u010di\u0173 ir brangesni\u0173) kareivi\u0173. Tada buvo prarastos derlingiausios ukrainieti\u0161kos \u017eem\u0117s, kurias v\u0117liau s\u0117kmingai kolonizavo lenk\u0173 dvarininkai, u\u017esitikrin\u0119 reik\u0161mingus pelnus, r\u0117m\u0119 tolesn\u012f Lenkijos suklest\u0117jim\u0105.<\/p>\n

          To did\u017eiojo praradimo vieninteliu kaltininku Bumblauskai vaizduoja lietuvi\u0173 m\u0117gstam\u0105 valdov\u0105 \u017dygimant\u0105 August\u0105 \u2013 es\u0105 jis \u0117m\u0117 ir nuskriaud\u0117 Lietuv\u0105, o visokie lenk\u0173 patar\u0117jai ir \u012ftakingosios Lenkijos j\u0117gos es\u0105 buvusios \u201enei prie ko\u201c. Taip \u0161ioje knygoje istorijos faktais manipuliuojama ne kart\u0105 \u2013 nutylint vienus dalykus, i\u0161keliant kitus.<\/p>\n

          Tokie istorijos perra\u0161in\u0117jimai hibridini\u0173 kar\u0173 laikais visai \u012fprasti. Antai, prorusi\u0161ki propagandistai vis primena, kad pa\u010di\u0105 did\u017eiausi\u0105 Til\u017e\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 pokariu nugriov\u0119 Kauno politechnikos instituto studentai. Taip patogu vaizduoti, kad visokia antireligine ir smerktina veikla anuomet u\u017esi\u0117m\u0117 tik netik\u0117liai lietuviai, j\u0173 blogoji studentija, prasimanydavusi visoki\u0173 eibi\u0173, o pats sovietinis re\u017eimas ir did\u017eioji rus\u0173 tauta tokiais atvejais es\u0105 buvusi \u201enei prie ko\u201c.<\/p>\n

            \n
          1. ir M. Bumblausk\u0173 knygoje istorijos faktais \u017eaid\u017eiama ir toliau. Antai, p. 251 teigiama: \u201e\u2026Radvilos suk\u016br\u0117 lenki\u0161k\u0105j\u0105 Lietuvos kult\u016br\u0105\u201c, \u201eLenk\u0173 kalba plito ne prievarta, o buvo pasirinkta Lietuvos bajori\u0161kosios visuomen\u0117s\u201c, vienas i\u0161 Radvil\u0173 ra\u0161\u0119s \u201e\u2026savo t\u0117vyn\u0117je turime vartoti lenk\u0173 kalb\u0105\u201c. Ta\u010diau i\u0161keliant tik Lenkijai naudingus faktus, nutylimi buv\u0119 antilenki\u0161ki jud\u0117jimai, K\u0117daini\u0173 sutartis su \u0160vedija (nukreipta prie\u0161 Lenkij\u0105 ir tod\u0117l sl\u0117ptina nuo Lietuvos jaunimo) ir kt. Tos prolenki\u0161kos pozicijos \u0161alininkams patogu dangstytis lietuvi\u0173 m\u0117gstamais Radvilomis, nutylint jiems netinkamus tos gimin\u0117s \u017emones (Jonu\u0161\u0105, Boguslov\u0105 ir kt.).<\/li>\n<\/ol>\n

            S\u0105\u017einingai rengtame veikale b\u016btina ra\u0161yti apie buvusius pozityvius dalykus Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, lenki\u0161kos kult\u016bros pasiekimus ir vis\u0105 kit\u0105, ta\u010diau nedera nutyl\u0117ti kai kam nepatogi\u0173 dalyk\u0173, i\u0161kreiptai vaizduojant Lietuvos istorij\u0105.<\/p>\n

            Jaunimui skirtoje knygoje dalykai tur\u0117t\u0173 b\u016bti d\u0117stomi ai\u0161kiai, o ne greitakalbe pra\u0161okant svarbius dalykus \u2013 gal vaikeliai patys susigaudys. Antai, p. 244 ra\u0161oma \u201ekaralius Jonas Sobieskis\u201c, taip vaikams ir nepaai\u0161kinant ar jis buv\u0119s austr\u0173, vokie\u010di\u0173 ar lenk\u0173 karalius.<\/p>\n

            Toliau manipuliuojant istorijos faktais, p. 246 u\u017esimenama, kad 1569 m. \u012f Vilni\u0173 atvyko vienuoliai j\u0117zuitai ir \u0117m\u0117 daryti gerus darbus. Es\u0105, Lietuvos jaunimui negalima nieko \u017einoti apie XVI a. vykusi\u0105 inirting\u0105 kov\u0105 tarp atskir\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 konfesij\u0173, anaiptol ne savaime vykusi\u0105 Kontrreformacij\u0105. Visa tai nusl\u0117pus, ma\u017eai k\u0105 \u017einantiems jaunuoliams pateikiamas nusaldintas \u0161ventinis paveiksl\u0117lis \u2013 viskas naujoje jungtin\u0117je valstyb\u0117je buv\u0119 tik gra\u017eu ir gerai. P. 229-231 u\u017esiminus apie ragan\u0173 teismus ir gyv\u0173 \u017emoni\u0173 deginimus ant lau\u017e\u0173, tai visai nesiejama su Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos (ATR) epocha. Kai kur u\u017esimenant apie religin\u012f pakantum\u0105 LDK \u017eem\u0117se, toliau vengiama prasitarti apie v\u0117liau besikeitusi\u0105 pad\u0117t\u012f, Lenkijos radikalesni\u0173 j\u0117g\u0173 ir fanatik\u0173 veiksmus.<\/p>\n

            Juokingos ir kai kurios smulkmenos. Antai, p. 248 ra\u0161oma apie ital\u0173 architekt\u0105 D. Fredian\u012f, ta\u010diau p. 247-248 min\u0117to architekto J.K. Glaubico tautyb\u0117 ir kilm\u0117 nebenurodyta \u2013 gal tas buv\u0119s dz\u016bkas ar \u017eemaitis, gal koks kupi\u0161k\u0117nas.<\/p>\n

            \u0160iaip \u012fdom\u016bs pasakojimai apie XVI-XVIII a. pasiekimus palydimi paai\u0161kinimo, kad kalbama apie \u201eLietuvos laim\u0117jimus bendryst\u0117je su Lenkija\u201c (p. 261). \u017d\u016btb\u016btiniai laikantis u\u017esibr\u0117\u017et\u0173 prolenki\u0161k\u0173 nuostat\u0173, net nebandyta svarstyti \u2013 k\u0105 realiai LDK laim\u0117jo tais am\u017eiais d\u0117l anos bendryst\u0117s, o k\u0105 prarado. Dar senov\u0117s m\u0105stytojai si\u016bl\u0117 atskirti visai kitokios reik\u0161m\u0117s aplinkybes: \u201epo to\u201c ir \u201ed\u0117l to\u201c. Deja, knygos autoriai net nebando atskirti nat\u016bralios LDK raidos (1569 m. netekus svarbiausi\u0173 vald\u0173 ir pajam\u0173) nuo pozityvios Lenkijos pagalbos atvej\u0173. Vengiant rimtesn\u0117s LDK ir ATR istorin\u0117s raidos analiz\u0117s, \u201ei\u0161 pyrago graibstomos razinos\u201c \u2013 i\u0161keliami vien kai kam naudingi dalykai, nutylimos buvusios problemos ir b\u0117dos.<\/p>\n

            Kaip yla i\u0161 mai\u0161o vis i\u0161lenda knygos autori\u0173 panieka buvusio gyvenimo materialiems pagrindams. Gal jiems patiems ir ne\u012fdomu, i\u0161 ko \u0161imtme\u010dius pragyveno LDK \u017emon\u0117s, bet Lietuvos jaunimui veikiausiai b\u016bt\u0173 \u012fdomu su\u017einoti apie m\u016bs\u0173 kra\u0161to ilgaam\u017eius pajam\u0173 \u0161altinius, \u012fvairi\u0173 sluoksni\u0173 \u017emoni\u0173 buvus\u012f gyvenimo b\u016bd\u0105 ir i\u0161gyvenimo galimybes, buvusio skurdo ar prabangos prie\u017eastis. Autoriams lengvab\u016bdi\u0161kai (neretai ir apgaulingai) prab\u0117gant sen\u0173j\u0173 laik\u0173 pavir\u0161\u0117liu, ne vienas jaunasis knygos skaitytojas gal manys, kad \u0161imtme\u010dius Lietuva i\u0161gyveno tik d\u0117l Lenkijos es\u0105 si\u0173st\u0173 labdaros karavan\u0173 su tra\u0161ku\u010di\u0173 pakuot\u0117mis ir \u201eCoca Cola\u201c skardin\u0117mis.<\/p>\n

            Knygos autoriams teigiant, kad XVI a. LDK suklest\u0117jusi vien d\u0117l s\u0105jungos su Lenkija, net nebandoma prisiminti tada labai i\u0161augusio lietuvi\u0161kosios produkcijos eksporto \u012f Vakar\u0173 rinkas, i\u0161 to gaut\u0173 reik\u0161ming\u0173 pajam\u0173. A. Bumblausko taip nem\u0117giamu Nemunu anuomet plukdyti did\u017eiuliai \u012fvairi\u0173 preki\u0173 kiekiai \u012f Karaliau\u010di\u0173 ir tolyn \u012f Vakarus. Nepasir\u016bpinta knygos skaitytojams papasakoti, kad tada LDK vaikai kasmet pririnkdavo t\u016bkstan\u010dius statinai\u010di\u0173 lazdyn\u0173 rie\u0161ut\u0173 \u2013 paklausios eksportin\u0117s prek\u0117s. Autoriams ne\u012fdomus ir tada vyk\u0119s didysis pl\u0117\u0161ini\u0173 \u012fsisavinimas, vis naujus plotus paver\u010diant dirbamais laukais. Taip siekta kasmet u\u017eauginti vis daugiau gr\u016bd\u0173 \u2013 dar vienos Vakaruose paklausios prek\u0117s. Nutyl\u0117tas ir didysis giri\u0173 kirtimas, nuverstus lietuvi\u0161kus \u0105\u017euolus plukdant \u012f Vakarus, daugyb\u0119 j\u0173 paver\u010diant pelenais (dar viena Europoje geistina preke). Nusl\u0117pus daugyb\u0119 toki\u0173 dalyk\u0173, A. ir M. Bumblausk\u0173 knygoje konstruojamas ka\u017ekoks prolenki\u0161kas \u201edisneilendas\u201c \u2013 es\u0105 smagi\u0173 pramog\u0173 pasaulis, o ne sunkus ir prie\u0161taringas realus gyvenimas.<\/p>\n

            Per daugel\u012f \u0161imtme\u010di\u0173 civilizuotose Europos \u0161alyse ra\u0161ant vis naujus veikalus apie praeit\u012f, da\u017enas rimtas istorikas \u012f\u017eangoje ar i\u0161vadose pabr\u0117\u017edavo, kad jo kra\u0161tas ka\u017eko pasiek\u0117 \u201eper krauj\u0105 ir prakait\u0105\u201c. Deja, aptariamoje knygoje vengiama ir vieno, ir kito \u2013 nenorima priminti ilgaam\u017ei\u0173 varg\u0173 ir auk\u0173 kuriant ir ginant Lietuv\u0105, milijon\u0173 \u017emoni\u0173 kasdienio darbo, po menk\u0105 \u017eingsnel\u012f tobulinant savo gimt\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105. Dabartiniam jaunimui es\u0105 nereikia \u017einoti apie did\u017ei\u0173j\u0173 netek\u010di\u0173 laikus, t\u016bkstan\u010dius \u017euvusi\u0173j\u0173 ir suniokotas vietoves, kurias v\u0117liau tekdavo atkurti. Nenor\u0117ta ai\u0161kinti koki\u0105 kain\u0105 u\u017e didik\u0173 prabang\u0105 tekdavo mok\u0117ti daugybei paprast\u0173 \u017emoni\u0173, savo sunkiu darbu apmok\u0117davusi\u0173 puo\u0161ni\u0173 r\u016bm\u0173 ir ba\u017eny\u010di\u0173 statyb\u0173 i\u0161laidas. Per\u0161ant lengvo, turtingo ir ner\u016bpestingo gyvenimo iliuzij\u0105, tvirkinamos paaugan\u010dios kartos \u2013 vis daugiau kas nor\u0117s b\u016bti prabangoje skendin\u010diomis princes\u0117mis ar kunigaik\u0161\u010diais, o ne kokias juodnugariais vargetomis. Fakti\u0161kai diegama \u201elengv\u0173 pinig\u0173\u201c id\u0117ja \u2013 taip nuteiktas jaunimas ver\u010diau vagiliaus, prekiaus narkotikais ar savo k\u016bnu, nei varginsis kokiu rimtesniu darbu. Niekaip nenor\u0117ta jaunimui atvirai pasakyti, kad \u201enemokam\u0173 prie\u0161pie\u010di\u0173 neb\u016bna\u201c \u2013 u\u017e visk\u0105 tekdavo ir tenka kam nors sumok\u0117ti.<\/p>\n

            Visoje knygoje vengta Ma\u017eosios Lietuvos, net nebandyta lyginti daugelio dalyk\u0173, besikeitusios pad\u0117ties gretimuose lietuvi\u0161kuose kra\u0161tuose. Tiesa, beveik pabaigoje \u012fterptas 28 skyrius \u201eKita Senoji Lietuva, arba Lietuva Pr\u016bsijoje\u201c, kur vos \u0161e\u0161iuose puslapiuose lyg tur\u0117t\u0173 b\u016bti paai\u0161kinta kelis \u0161imtme\u010dius trukusi savita to kra\u0161to istorija. Deja, reik\u0161ming\u0173 \u017eini\u0173 ten nedaug.<\/p>\n

            Antai, skyrelis 28.1 pavadintas \u201eKas yra Pr\u016bs\u0173 Lietuva ir Klaip\u0117dos kra\u0161tas\u201c. Deja, apie pastar\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105 (prad\u0117jus\u012f egzistuoti 1920m. sausio 1d.) \u010dia visai nieko nepaai\u0161kinama. Klaidingai teigiama \u201eXX a. pirmoje pus\u0117je lietuvinink\u0173 \u0161viesuomen\u0117 siek\u0117 prijungti Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 prie Lietuvos\u201c (p, 265). V\u0117l atsainus autori\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f praeities \u012fvykius: iki 1920 m. toks kra\u0161tas net neegzistavo, kai kurie lietuvininkai tuomet svajojo apie Ma\u017eosios ir Did\u017eiosios Lietuv\u0173\u00a0suglaudim\u0105<\/em>. Tik suk\u016brus Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, prad\u0117ta r\u016bpintis jo tolesniu likimu. Knygos autoriams painiojant istorini\u0173 \u012fvyki\u0173 sek\u0105, mai\u0161ant ir slapstant istorijos faktus, toliau kuriama apgaulingoji Lietuvos istorija.<\/p>\n

            Pa\u0161nekant apie \u0161\u012f bei t\u0105, nieko nepasakoma apie Ma\u017eosios Lietuvos kilm\u0119 \u2013 did\u017ei\u0105j\u0105 t\u0173 plot\u0173 (nukent\u0117jusi\u0173 per u\u017esit\u0119susius karus su kry\u017eiuo\u010diais)\u00a0lituanizacij\u0105<\/em>\u00a0XV-XVI a., kai ten pl\u016bdo i\u0161eiviai i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos, neretai k\u016br\u0119 mi\u0161rias \u0161eimas su skalvi\u0173, nadruvi\u0173 ir kit\u0173 balt\u0173 gen\u010di\u0173 palikuonimis. Nepamin\u0117ta, kad tuomet kra\u0161te atsirado t\u016bkstan\u010diai lietuvi\u0161k\u0173 vietovard\u017ei\u0173 (nuo Juodup\u0117n\u0173 iki \u0160ilgali\u0173 ir Vy\u017ei\u0173), kad ten apsigyveno Butkai, Dapkai, Petkai ir kiti i\u0161eiviai i\u0161 \u017eemaiti\u0161k\u0173 ir auk\u0161taiti\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173.<\/p>\n

            Eilin\u012f kart\u0105 d\u0117stant vis skirtingas t\u0173 pa\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 versijas, p. 266-268 visai tinkamai apib\u016bdintas Kristijonas Donelaitis (jau kitaip nei nevykusiame pristatyme p. 216). V\u0117l galvos\u016bkis vaikams \u2013 kurie i\u0161 t\u0173 teigini\u0173 klaidingi, o kurie teisingi?<\/p>\n

            Gerai, kad p. 269 minima Taravos Anik\u0117. Deja, neskiriant vietos svarbiausiems Lietuvos praeities \u012fvykiams ir procesams, \u010dia pa\u017eeriami visi\u00a0pletkai<\/em>: kiek ta vokiet\u0117 moteri\u0161k\u0117 tur\u0117jusi vyr\u0173, kiek vaik\u0173, kiek i\u0161 j\u0173 numir\u0119 ir pan. Tokie begaliniai tu\u0161\u010dia\u017eod\u017eiavimai vargu ar patrauks rimtesnius Lietuvos jaunuolius. U\u017etat nei vieno \u017eod\u017eio nepaskirta M. Ma\u017evydo b\u016bstinei Ragain\u0117je, ilgaam\u017eei Ma\u017eosios Lietuvos sostinei Til\u017eei, kitoms lietuvinink\u0173 kra\u0161to \u012fdomyb\u0117ms ir lietuvyb\u0117s veik\u0117jams.<\/p>\n

            Baigiant Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos (ATR) istorij\u0105, v\u0117l meluojama \u2013 es\u0105 \u201ePer nes\u0117kmingus\u00a0 XVIII am\u017eiaus karus su Rusija ir \u0160vedija valstyb\u0117 nusilpo ir pateko galing\u0173 kaimyn\u0173 \u012ftakon\u201c (p. 270). Tiek gyrus t\u0105 jungtin\u0119 valstyb\u0119, palaiming\u0105 Lenkijos vaidmen\u012f, taip nieko ir nepasakyta apie svarbiausias ATR nuosmukio ir galutinio \u017elugimo prie\u017eastis. Jaunimui taip nieko ir nepaai\u0161kinta: kod\u0117l ne per seniai savo prie\u0161us nugal\u0117davusi ir valdas pl\u0117tusi LDK, galop nepaj\u0117g\u0117 net apsiginti; kod\u0117l did\u017eioji jungtin\u0117 valstyb\u0117 tapo ne visagale imperija, o tik u\u017ekariautoj\u0173 niekinta pastumd\u0117le, nugyventu ir nuskurdusiu kra\u0161tu. Juk ir tais laikais, niokojant \u012fvairiems u\u017ekariautojams, turtus sugeb\u0117jo krautis Flandrija (dabartin\u0117 Belgija), potvyni\u0173 siaubiami Nyderlandai ir kitos Vakar\u0173 \u0161alys.<\/p>\n

            Daug vietos skiriami fakti\u0161kai neveikusiai ATR Konstitucijai, dar i\u0161samiai ra\u0161ant apie \u012fvykius Pranc\u016bzijoje, JAV ir kitur. V\u0117l tendencinga d\u0117stymo mozaika \u2013 u\u017euot kalb\u0117jus apie ATR \u017elugimo svarbiausias prie\u017eastis, geriau paplep\u0117kime apie t\u0105 vienintel\u012f \u012fvyk\u012f, trumpu \u017eybsniu nepaj\u0117gusiu nuskaidrinti anuometin\u0117s pad\u0117ties.<\/p>\n

            Tik u\u017esimenama apie ATR svarbiausi\u0105 tragedij\u0105 \u2013 es\u0105 jos lietuvi\u0161kos \u017eem\u0117s XVIII a. pabaigoje visai nat\u016braliai atitekusios Rusijai. \u0160iandien rusi\u0161kame internete gausu pasipiktinimo \u2013 ka\u017ekas aptiko ten i\u0161leist\u0105 knyg\u0105, kurioje u\u017esiminta apie anuometin\u0119 okupacij\u0105 \u2013 es\u0105 tai \u0161mei\u017etas, es\u0105 tuomet lenkai ir lietuviai patys tapo Rusijos imperijos pavaldiniais (kaip ir 1940m.).<\/p>\n

            Reikia pagirti priedu tapus\u012f 30 skyrel\u012f \u201eTrys i\u0161kylos \u012f Vilni\u0173\u201c (p. 284-297), kur visai smagiai apra\u0161omos m\u016bs\u0173 sostin\u0117s \u012fdomyb\u0117s (tiesa, v\u0117l nepalie\u010diant esmini\u0173 tem\u0173 \u2013 Vilniaus lietuv\u0117jimo ir lenk\u0117jimo, buvusios pl\u0117tros ir netek\u010di\u0173). Deja, v\u0117l pasigendama likusios Lietuvos \u2013 dabar jau pradedame suvokti, kad visk\u0105 skiriant vieninteliam miestui (tegu ir sostinei) galop bus blogai visai \u0161aliai. \u0160ios knygos skaitytojai taip pat liks apgauti \u2013 jie daugiau k\u0105 naudingo su\u017einos apie Vilni\u0173 nei apie vis\u0105 likusi\u0105 Lietuv\u0105. Deja, ir \u017einios apie sostin\u0119 neretai kartojasi atskiruose skyriuose.<\/p>\n

            Trumpai pamin\u0117tini ir bendrieji knygos tr\u016bkumai. Nors \u0161is veikalas vadintas \u201eLietuvos istorija\u201c, bet nema\u017ea jo dalis skirta visai kitiems kra\u0161tams. Jau kalb\u0117jau apie puslapius puo\u0161ian\u010dias spalvotas iliustracijas, kuriose pernelyg daug visai svetim\u0173 kra\u0161t\u0173 vaizd\u0173. Tinka Lietuv\u0105 lyginti su kitais kra\u0161tais, jei pagrindinis d\u0117mesys skiriamas m\u016bs\u0173 kra\u0161tui, o ne kitiems. Antai, p. 210 pamin\u0117tos bene pirmosios Lietuvos kat\u0117s. Deja, kelis kartus tiek puslapi\u0173 ploto u\u017eima ka\u010di\u0173 atvaizdai i\u0161 Egipto ir Nyderland\u0173. Gal ting\u0117ta surasti kok\u012f paveiksl\u0105 i\u0161 lietuvi\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173 \u2013 panel\u0117 su ka\u010diuku ar pan. Piktai juokaujama, kad ie\u0161kantiems \u017eini\u0173 apie Lietuvos praeit\u012f, ateityje gal reik\u0117s studijuoti Egipto ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 istorijas \u2013 gal ten neatsakingi autoriai i\u0161tisus puslapius skirs tolimai Lietuvai.<\/p>\n

            Labai nuvyl\u0117 knygos \u017eem\u0117lapiai. Ma\u017eai informatyvios ir nepatrauklios schemos u\u017eima daug vietos, ta\u010diau i\u0161 j\u0173 galima su\u017einoti visai nedaug. V\u0117l tenka prisiminti \u012fsp\u016bdingus ir turiningus istorinius \u017eem\u0117lapius Vakar\u0173 leidiniuose, kuriuos galima studijuoti valand\u0173 valandas. Vargu ar \u0161ios knygos ne\u012fdom\u016bs \u017eem\u0117lapiai su\u017eav\u0117s \u012fmantr\u0173 kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 prisi\u017ei\u016br\u0117jusius, internete nardan\u010dius Lietuvos jaunuolius.<\/p>\n

            \u0160iais laisv\u0117s ir demokratijos laikais lyg ir netikt\u0173 priekabiauti \u2013 es\u0105 tegul autoriai ra\u0161o kaip nori, demonstruodami savo nemok\u0161i\u0161kum\u0105 ir tendencingum\u0105. Ta\u010diau \u0161ios knygos leidyb\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 \u0161alies mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 l\u0117\u0161\u0173 dosniai finansavo Lietuvos kult\u016bros ministerija ir Lietuvos kult\u016bros taryba. Leidinyje apdairiai nutyl\u0117ti \u0161ios knygos lobistai, ra\u0161\u0119 jos rankra\u0161\u010diui rekomendacijas ir teigiamus atsiliepimus. Veikiausiai dauguma j\u0173 to veikalo net nepaskait\u0117 \u2013 atseit, autorius savas \u017emogus, vis \u0161neka per televizijas, kartu puotaujama ir t.t. Taip Lietuvoje lengvai byra valdi\u0161ki pinig\u0117liai \u012fvairioms avanti\u016broms.<\/p>\n

            Tekt\u0173 u\u017ejausti ir solid\u017ei\u0105 \u201eBalt\u0173 lank\u0173 leidykl\u0105\u201c. Ten irgi nepasir\u016bpinta atid\u017eiai perskaityti rankra\u0161t\u012f, i\u0161taisyti bent ry\u0161kiausias klaidas ir kvailystes.<\/p>\n

            Prie jau pamin\u0117t\u0173j\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 pridursiu dar vien\u0105 Bumblausk\u0173 \u201eperliuk\u0105\u201c \u2013 \u201eM\u016briniai pastatai Lietuvoje prigijo sunkiai\u2026 dideli\u0173 patalp\u0173 nemok\u0117ta \u0161ildyti\u201c (p. 213). I\u0161ties graudu skaityti tokias nes\u0105mones. Dar prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 mamut\u0173 med\u017eiotojai tundroje i\u0161gyvendavo \u0161ildydamiesi prie lau\u017e\u0173, susisukdami \u012f \u017ev\u0117ri\u0173 kailius \u2013 negi kokiais Mindaugo laikais lietuviai es\u0105 b\u016bt\u0173 mirtinai su\u0161al\u0119 kokioje m\u016brin\u0117je men\u0117je, gal pamir\u0161\u0119 vis\u0105 prot\u0117vi\u0173 patirt\u012f.<\/p>\n

            Blogiausia, kad prisidengus spalvotais paveiksl\u0117liais ir labiau vykusiais puslapiais, Lietuvos jaunimui per\u0161amos, kaip dabar sakoma,\u00a0feikin\u0117s<\/em>\u00a0\u017einios \u2013 atseit, vienuoli\u0173 ordinas tai valstyb\u0117, dvaras tai pastatas ir t.t. Gal oficialiosios Lietuvos Respublikos institucijos remia ir tokius, pavyzd\u017eiui, aritmetikos vadov\u0117lius, kuriuose teigiama, kad 2\u00d72=17. U\u017ejau\u010diu s\u0105\u017einingus istorijos mokytojus, kuriems teks piktai bartis su kokiais u\u017esispyr\u0117liais, \u0161aukian\u010diais \u201eo Bumblauskai ra\u0161\u0117 visai kitaip!\u201d<\/p>\n

            Dar li\u016bdniau, kad knygoje nenor\u0117ta s\u0105\u017einingai apib\u016bdinti ilgaam\u017ei\u0173 Lietuvos ir Lenkijos santyki\u0173. Nutyl\u0117ti svarbiausieji j\u0173 momentai \u2013 ankstyvosios lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 kovos, Lenkijos kry\u017eiuo\u010diai, pirmieji susitarimai ir sandoriai, v\u0117lesni \u012fvairiapusiai ry\u0161iai ir pan. Teigiant, kad Radvilos sulenkino Lietuv\u0105, kad ten \u012fsigal\u0117jo lenki\u0161koji kult\u016bra, niekaip nepaminima Ma\u017eoji Lietuva, kurios lietuvyb\u0117s beveik nepaliet\u0117 lenki\u0161kos \u012ftakos. Visoje knygoje vengiant skai\u010di\u0173 ir ai\u0161kesni\u0173 duomen\u0173, nutyl\u0117ta, kad vadinamoji lenki\u0161koji Lietuvos kult\u016bra ap\u0117m\u0117 tik nedidel\u012f anuometin\u0117s visuomen\u0117s sluoksnel\u012f. Nenor\u0117ta priminti, kad eiliniai m\u016bs\u0173 kra\u0161to \u017emon\u0117s, dauguma kaimie\u010di\u0173 ir kit\u0173 visai neskub\u0117jo sulenk\u0117ti, iki pat 1918 m. i\u0161laikydami lietuvi\u0173 kalb\u0105, prot\u0117vi\u0173 papro\u010dius ir sav\u0105j\u012f mentalitet\u0105. Nepasakyta, kad tas giluminis savo etnin\u0117s tapatyb\u0117s poj\u016btis per \u0161imtme\u010dius i\u0161saugojo pa\u010di\u0105 lietuvyb\u0119, kad dauguma lietuvi\u0173 instinktyviai atsispirdavo ilgaam\u017eei polonizacijai, rusifikacijai, germanizacijai, nepuldami prisiglausti prie stipresni\u0173j\u0173 kaimyn\u0173 ir u\u017ekariautoj\u0173.<\/p>\n

            Li\u016bdna, kad nenor\u0117ta Lietuvos jaunimui bent hipoteti\u0161kai paai\u0161kinti svarbiausi\u0173j\u0173 dalyk\u0173 \u2013 kod\u0117l susiformavo ir i\u0161kilo Lietuva, kod\u0117l neilgai \u0161vyt\u0117jusi LDK \u017elugo Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos r\u0117muose ar sp\u0105stuose, kod\u0117l lietuvi\u0161kosios imperijos k\u016br\u0117jai galop tapo Europos autsaideriais\u2026<\/p>\n

            B\u016bt\u0173 gerai, kad toji ydingoji knyga i\u0161nykt\u0173 it koks slogutis. Deja, pasklid\u0119 jos egzemplioriai dar ilgai nuodys t\u016bkstan\u010di\u0173 lietuvi\u0173 jaunuoli\u0173 protus ir \u0161irdis.<\/p>\n

            Gal ateityje kokie s\u0105\u017einingi \u017emon\u0117s imsis kurti i\u0161ties patikim\u0105 ir jaunimui pritaikyt\u0105 Lietuvos istorijos versij\u0105. Tuo gal\u0117t\u0173 u\u017esiimti ne vien vadinamieji oficialieji istorikai (aptartoje knygoje g\u0117dingai pademonstrav\u0119 savo nemok\u0161i\u0161kum\u0105), bet ir tikrieji Lietuvos praeities myl\u0117tojai. Gal koks talentingas dizaineris kada nors sukurs i\u0161ties u\u017eburiant\u012f veikal\u0105 \u2013 \u017eai\u017earuojant\u012f i\u0161mone ir i\u0161maningai pateikiamais tikrais (o ne\u00a0feikiniais<\/em>) faktais. Gal kas nepating\u0117s apib\u016bdinti lietuvi\u0161k\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 \u016bkin\u0117s istorijos, surinkdamas \u017einias apie kaimus ir miestus, skirting\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 \u012fvairiose epochose. Gal kada nors lietuvi\u0161kai tebekalbantys jaunuoliai atsivert\u0119 tok\u012f \u012fdom\u0173 leidin\u012f, gal\u0117s su\u017einoti kokie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo lietuviai ir Lietuva prie\u0161 500, 1000 ar 2000 met\u0173, kaip tada gyventa ir kovota d\u0117l i\u0161likimo ir ateities. Gal kas nors vaizdingai paai\u0161kins, kada atsirado Lietuvos valstie\u010diai (kaip ir dvarininkai, baud\u017eiauninkai, miestie\u010diai bei kiti), kuo jie skyr\u0117si nuo kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u017emoni\u0173, kaip jie keit\u0117si per am\u017eius, kaip gyveno (skurd\u017eiau ar turtingiau nei kitur), atsakys ir \u012f kitus jaunimui kylan\u010dius klausimus. Gaila, kad aptariamos knygos autoriai apsiribojo savo \u0161irdims mielesniais dalykais \u2013 didik\u0173 puotomis, ry\u0161iais su Lenkija, Vilniumi, \u017dalgirio m\u016b\u0161iu ir pan., kitk\u0105 palikdami ne\u017einioje.<\/p>\n

            Belieka apgailestauti, kad A. ir M. Bumblausk\u0173 ra\u0161inys pretenzingai pavadintas \u201eLietuvos istorija\u201c, nors tai t\u0117ra padrik\u0173 \u017eini\u0173 ir neretai klaiding\u0173 teigini\u0173 kratinys, kuriame nebandyta paai\u0161kinti esmini\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies praeities moment\u0173. Gal\u0117tume prisiminti, kad ir kuklius XVIII a. \u0161viesuolius, kurie savo reik\u0161mingus traktatus nepretenzingai vadindavo \u201eKai kurie pasteb\u0117jimai apie\u2026\u201c . \u201eKelios pastabos d\u0117l\u2026\u201c Juokaujama, kad principingesn\u0117 leidykla \u0161\u012f veikal\u0105 b\u016bt\u0173 pavadinusi, pavyzd\u017eiui, taip: \u201ePletkai, \u0161posai ir kitokie pramanai apie Lietuvoje b\u016btus ir neb\u016btus dalykus\u201c, taip jauniesiems skaitytojams paai\u0161kindama, kas j\u0173 i\u0161 ties\u0173 laukia, atsivertus spalvingus knygos vir\u0161elius.<\/p>\n

            Tenka apgailestauti, kad \u201eBalt\u0173 lank\u0173\u201c leidykla \u0161\u012f ra\u0161in\u012f leido kaip vadov\u0117l\u012f. Belikt\u0173 tik\u0117tis, kad ydinga knyga nebus \u012fteisinta ir netaps privaloma mokymo priemone Lietuvos mokyklose. Dar galima padejuoti, kad nema\u017eas leid\u0117j\u0173 darbas ir i\u0161leistos l\u0117\u0161os nepatenkino vil\u010di\u0173, kad taip ir nesulaukta s\u0105\u017einingai ir kompetentingai para\u0161yto veikalo m\u016bs\u0173 jaunimui, kuriam teks rinktis tarp nuobod\u017ei\u0173 tekst\u0173 ir viliojan\u010dios bei spalvingos apgaul\u0117s.<\/p>\n

            2018 m. gegu\u017e\u0117s 16 d.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

            Martynas Purvinas Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt 2017 m. \u201eBalt\u0173 lank\u0173\u201c leidykla i\u0161leido Alfredo ir Mangirdo Bumblausk\u0173 veikal\u0105 \u201eLietuvos istorija. Paaugusi\u0173 \u017emoni\u0173 knyga. I dalis\u201c. Ilgai reklamuota, kad \u010dia bus pateikiama visai nauja m\u016bs\u0173 \u0161alies istorijos versija, tinkanti jaunimui, i\u0161laisvinta nuo bereikaling\u0173 dat\u0173 ir kit\u0173 nuobod\u017ei\u0173 dalyk\u0173. I\u0161ties tikslai buvo gra\u017e\u016bs ir sveikintini. I\u0161 pokarini\u0173 Lietuvos […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1,4],"tags":[428,429,430,40],"class_list":["post-5287","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","category-leidiniai","tag-alfredas-bumblauskas","tag-knyga-lietuvos-istorija-paaugusiu-zmoniu-knyga-i-dalis","tag-mangirdas-bumblauskas","tag-martynas-purvinas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5287","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5287"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5287\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5291,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5287\/revisions\/5291"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5287"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5287"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5287"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}