{"id":5367,"date":"2018-06-21T09:55:17","date_gmt":"2018-06-21T06:55:17","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5367"},"modified":"2018-06-21T09:57:26","modified_gmt":"2018-06-21T06:57:26","slug":"gyvenimas-vardan-lietuvos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/gyvenimas-vardan-lietuvos\/","title":{"rendered":"Gyvenimas vardan Lietuvos"},"content":{"rendered":"

selonija.lt\u00a0\u00a0<\/a><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\u0160ie metai m\u016bs\u0173 valstybei yra jubiliejiniai \u2013 \u0161ven\u010diame atkurtos Lietuvos \u0161imtmet\u012f, prisimename tuos i\u0161kilius \u017emones, kurie 1918 m. vasario 16 d. savo para\u0161ais po Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Aktu patvirtino, kad \u201eLietuvos Taryba, kaipo vienintel\u0117 lietuvi\u0173 tautos atstovyb\u0117, remdamasi pripa\u017eint\u0105ja taut\u0173 apsisprendimo teise ir lietuvi\u0173 Vilniaus konferencijos nutarimu rugs\u0117jo m. 18\u2013 23 d. 1917 metais skelbia atstatanti nepriklausom\u0105, demokratiniais pamatais sutvarkyt\u0105 Lietuvos valstyb\u0119 su sostine Vilniuje\u201c.<\/p>\n

Tarp \u0161\u012f istorin\u0117s reik\u0161m\u0117s dokument\u0105 pasira\u0161iusi\u0173 signatar\u0173 yra du, kil\u0119 nuo Bir\u017e\u0173: Jok\u016bbas \u0160ernas ir Alfonsas Petrulis. Bir\u017e\u0173 \u017eem\u0117, kadaise buvusi Bir\u017e\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117, kunigaik\u0161\u010dio Mikalojaus Radvilos Rudojo t\u0117vonija \u2013 garsus, nuo Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s laik\u0173 m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0117s sargyboje bud\u0117j\u0119s kra\u0161tas, dav\u0117 daug i\u0161kili\u0173, valstyb\u0117s gerovei dirbusi\u0173 ir jai nusipelniusi\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio 14 d. min\u0117jome 130-\u0105sias J. \u0160erno gimimo metines. J. \u0160ernas Lietuvos Taryboje buvo vienas i\u0161 jauniausi\u0173 jos nari\u0173 \u2013 gim\u0119s 1888 m. jis tuo metu netur\u0117jo ir trisde\u0161imties. Jaunesni u\u017e j\u012f buvo tik du \u2013 Kazimieras Bizauskas ir Petras Klimas.<\/p>\n

\u016akinink\u0173 El\u017ebietos ir Martyno \u0160ern\u0173 \u0161eimoje, gyvenusioje Martyno t\u0117v\u0173 Petro ir Onos \u0160ern\u0173 sodyboje, esan\u010dioje Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio vals\u010diaus Jasi\u0161ki\u0173 kaime, augo penki vaikai: El\u017ebieta, Adomas, Jok\u016bbas, Petras ir Marija. Trys vaikai \u2013 dvi dukros (Emilija ir Ona) bei s\u016bnus Julijonas \u2013 mir\u0117 k\u016bdikyst\u0117je.<\/p>\n

El\u017ebieta ir Martynas \u0160ernai laik\u0117si savo t\u0117v\u0173 religijos \u2013 i\u0161pa\u017eino evangelik\u0173 reformat\u0173 tik\u0117jim\u0105. \u0160itame kra\u0161te nuo Bir\u017e\u0173 \u2013 Dubingi\u0173 at\u0161akos kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 laik\u0173 buvo stipri evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia, kuri atlaik\u0117 visus istorijos ir religini\u0173 kov\u0173 i\u0161bandymus, i\u0161ugd\u0117 aktyvi\u0105, savo kult\u016brin\u012f, dvasin\u012f ir materialin\u012f paveld\u0105 i\u0161saugojusi\u0105 reformat\u0173 bendruomen\u0119.<\/p>\n

Nuo Reformacijos s\u0105j\u016bd\u017eio prad\u017eios evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia r\u016bpinosi, kad Dievo \u017dodis nuolat pasiekt\u0173 kiekvien\u0105 \u0161eim\u0105, ir kas labai svarbu \u2013 kad tas \u017dodis skamb\u0117t\u0173 ne svetima ir nesuprantama, o gimt\u0105ja kalba. Tam tarnavo ir evangelik\u0173 reformat\u0173 \u0161eimose laikomos \u0161eimos ar nam\u0173 pamaldos.<\/p>\n

Merkelio Petkevi\u010diaus \u201eKatekizme\u201c, pirmojoje lietuvi\u0161koje evangelik\u0173 reformat\u0173 knygoje, i\u0161leistoje 1598 m. Did\u017eiojoje Lietuvoje, buvo specialus skyrius, skirtas nam\u0173 pamaldoms.<\/p>\n

Per Kal\u0117das, Velykas, Sekmines ir kitas \u0161ventes, jeigu \u0161eima negal\u0117davo i\u0161vykti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, arba tiesiog paprastomis dienomis \u0160ern\u0173 namuose t\u0117vas visai \u0161eimynai atlaikydavo pamaldas su atitinkamomis giesm\u0117mis ir maldomis, su \u0161ioms \u0161vent\u0117ms skirtais Evangelij\u0173 skaitiniais.<\/p>\n

El\u017ebietos ir Martyno \u0160ern\u0173 namuose buvo lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173. \u0160eima artimai bendravo su knygne\u0161iu Jurgiu Bieliniu, kurio sodyba buvo netoli nuo Jasi\u0161ki\u0173 esan\u010diame Purvi\u0161ki\u0173 kaime.<\/p>\n

\u0160ern\u0173 namuose tur\u0117jo b\u016bti Biblija, kaip Dievo \u017dod\u017eio pirminis \u0161altinis, Katekizmas \u2013 glaustas tik\u0117jimo pagrind\u0173, jo ties\u0173 i\u0161d\u0117stymas vaikams prieinama klausim\u0173 ir atsakym\u0173 forma, Postil\u0117 \u2013 pamoksl\u0173 rinkinys, suprantamai ai\u0161kinantis ir komentuojantis Biblijos siu\u017eetus ar i\u0161traukas. Tur\u0117jo b\u016bti ir Giesmynas \u2013 religini\u0173 giesmi\u0173 rinkinys. Tik\u0117tina, kad buvo ir gro\u017ein\u0117s literat\u016bros, bent jau kra\u0161tie\u010dio Stanislovo Dagilio \u201eLietuvi\u0161kas \u0161iupinys i\u0161 svetim\u0173 skanskoni\u0173 ant naudos broliams lietuviams pataisytas\u201c, kurio pirmoji dalis i\u0161\u0117jo 1884 m. Til\u017e\u0117je, o antroji \u2013 1891 m. Ragain\u0117je. Tai klasik\u0173 A. Mickevi\u010diaus, L. Kondratavi\u010diaus, M. Lermontovo. A. Pu\u0161kino, F. \u0160ilerio poetini\u0173 tekst\u0173 vertimai bei paties S. Dagilio originalioji k\u016bryba.<\/p>\n

\u0160ern\u0173 \u0161eimoje vaikai buvo aukl\u0117jami pagarbos ra\u0161tui, knygai dvasia. Pagarb\u0105 visai k\u016brinijai ugd\u0117 poeti\u0161kos evangelik\u0173 reformat\u0173 giesm\u0117s, nuolat girdimos ir pa\u010di\u0173 giedamos namuose ar ba\u017eny\u010dioje.<\/p>\n

Jok\u016bbas, kaip ir kiti vaikai, lietuvi\u0161kai skaityti i\u0161moko namuose \u2013 i\u0161 giesmyno raides pa\u017einti ir giesmi\u0173 tekstus skaityti i\u0161mok\u0117 mama. T\u0117vas nupirko rus\u0173 kalbos elementori\u0173 ir i\u0161mok\u0117 skaityti ir ra\u0161yti rusi\u0161kai. V\u0117liau jis i\u0161moko ir lenk\u0173 kalb\u0105. Tokia buvo moksl\u0173 prad\u017eia spaudos draudimo metais. Pradin\u0119 mokykl\u0105 Jok\u016bbas lank\u0117 netoli nuo nam\u0173. Tai buvo u\u017e trij\u0173 kilometr\u0173 esanti Sinodo i\u0161laikoma Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio parapin\u0117 mokykla.<\/p>\n

XIX a. pabaigoje evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodas (auk\u0161\u010diausias evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios savivaldos organas, paritetiniais pagrindais renkamas i\u0161 dvasinink\u0173 bei pasaulie\u010di\u0173 ir \u012f savo sesijas susirenkantis kiekvienais metais) i\u0161laik\u0117 8 parapines mokyklas: Vilniuje, Bir\u017euose, Papilyje, Kelm\u0117je, Naujamiestyje, \u0160vobi\u0161kyje, Izabelinoje ir Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje.<\/p>\n

Baig\u0119s Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio parapin\u0119 mokykl\u0105 ir pasimok\u0119s priva\u010diai, 1903 m. \u012fstojo \u012f Slucko (dab. Baltarusija) gimnazij\u0105, kurioje mokslas evangelik\u0173 reformat\u0173 vaikams buvo nemokamas. \u0160i gimnazija buvo \u012fkurta Kristupo Radvilos apie 1626 m. ir teik\u0117 i\u0161silavinim\u0105 b\u016bsimiems evangelik\u0173 reformat\u0173 kunigams. Ji gars\u0117jo teikiamu auk\u0161tu i\u0161silavinimo lygiu. Nuo XVIII a. mokiniams buvo d\u0117stomos lotyn\u0173, hebraj\u0173, graik\u0173, vokie\u010di\u0173, lietuvi\u0173, lenk\u0173 kalbos, matematika, istorija, teis\u0117, retorika, etika.<\/p>\n

Gimnazija tur\u0117jo labai turting\u0105 bibliotek\u0105. Joje buvo leidiniai lotyn\u0173, hebraj\u0173, graik\u0173 kalbomis bei turtinga knyg\u0173 kolekcija beveik visomis Europos taut\u0173 kalbomis. Gimnazijos biblioteka buvo kaupiama donacijomis \u2013 knygas bibliotekai pirko kunigaik\u0161tis Boguslavas Radvila, jas dovanojo evangelikai reformatai bajorai ir didikai.<\/p>\n

Valdant Radviloms Sluckas nuo XVII a. buvo tap\u0119s vienu \u012f\u017eymiausi\u0173 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s reformacijos (kalvinizmo) ir kult\u016brinio gyvenimo centru. Tuo metu Lietuvoje jau siaut\u0117jo katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios inspiruota, j\u0117zuit\u0173 vykdoma ir \u0161alies valdov\u0173 palaikoma kontrreformacija, nukreipta prie\u0161 protestantizm\u0105 (evangelikus liuteronus, evangelikus reformatus) bei kitas konfesijas. Ypa\u010d buvo persekiojama protestant\u0173 veikla. XVII a. jau buvo \u012fvyk\u0119s ne vienas pogromas \u2013 du kartus sugriauta evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia Vilniuje, suniokota j\u0173 biblioteka, Sinodo archyvai, buvo ir smurto prie\u0161 evangelik\u0173 reformat\u0173 dvasininkus atvej\u0173.<\/p>\n

Po tre\u010diojo \u017de\u010dpospolitos padalinimo Lietuv\u0105 inkorporavus \u012f Rusijos imperij\u0105, evangelikai reformatai Slucko gimnazij\u0105 sugeb\u0117jo i\u0161laikyti savo rankose iki 1881 m. Po to ji per\u0117jo rus\u0173 \u017einion ir buvo pavadinta vyr\u0173 gimnazija, bet neprarado savo reformacijos dvasios. Ji veik\u0117 iki 1917 m.<\/p>\n

\u012estoj\u0119s \u012f Slucko gimnazij\u0105, penkiolikmetis Jok\u016bbas \u0160ernas i\u0161 tylios, ramios provincijos patenka \u012f didmiest\u012f \u2013 tuo metu Slucke buvo apie 15 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173. Nors alumnato mokiniai gyveno pakankamai u\u017edar\u0105, mokymusi u\u017eimt\u0105 gyvenim\u0105, bet \u017einios apie svarbiausius politinius \u012fvykius pasiekdavo ir juos.<\/p>\n

1904 m. lietuvi\u0161kos spaudos draudimo panaikinimas, rei\u0161k\u0119s kult\u016brinio ir tautinio gyvenimo pakilim\u0105, buvo sutiktas su d\u017eiaugsmu. 1905 m. sausio 9 d. \u012fvyk\u0119s taikios darbinink\u0173 demonstracijos su\u0161audymas Sankt Peterburge ir \u012f istorij\u0105 \u012f\u0117j\u0119s kaip Kruvinasis sekmadienis bei po jo visoje Rusijoje sek\u0119 masiniai streikai, valstie\u010di\u0173 sukilimai, peraug\u0119 \u012f revoliucij\u0105, veik\u0117 ir akademinio jaunimo nuotaikas. 1905 m. gruod\u017eio 4\u20135 d. Vilniuje \u012fvyk\u0119s Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo 2000 atstov\u0173 (i\u0161 j\u0173 didel\u0117 dalis buvo valstie\u010diai) paskelb\u0117 autonomijos Lietuvai bei kit\u0173 laisvi\u0173 ir teisi\u0173 reikalavimus. Tai buvo viltingas \u017eenklas, kad art\u0117ja politiniai poky\u010diai ir Lietuvos laukia naujas gyvenimas.<\/p>\n

Gyvas, revoliucingas charakteris neleido J. \u0160ernui likti nuo\u0161alyje. Jis \u012fsitrauk\u0117 \u012f revoliucin\u0119 ir tautin\u0119 veikl\u0105, u\u017e kuri\u0105 1906 m., nebaig\u0119s paskutin\u0117s, \u0161e\u0161tosios klas\u0117s, i\u0161 gimnazijos buvo pa\u0161alintas.<\/p>\n

Kadangi vyresnysis Jok\u016bbo brolis Adomas tuo metu (1905\u20131913 m.) gyveno Dorpate (Tartu) ir mok\u0117si Dorpato universiteto Teologijos \u2013 filosofijos fakultete, \u012f \u0161\u012f miest\u0105 persik\u0117l\u0117 ir Jok\u016bbas. Jis mok\u0117si priva\u010dioje gimnazijoje, j\u0105 baig\u0117 1910 m. ir tais pa\u010diais metais \u012fstojo \u012f Dorpato universitet\u0105 studijuoti teis\u0117s. Ta\u010diau po met\u0173 per\u0117jo mokytis \u012f Sankt Peterburgo imperatori\u0161k\u0105j\u012f universitet\u0105 ir Teis\u0117s fakultete t\u0119s\u0117 studijas. Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodas Jok\u016bbui \u0160ernui studijoms skyr\u0117 stipendij\u0105.<\/p>\n

Sankt Peterburge XIX\u2013XX a. sand\u016broje mok\u0117si daug lietuvi\u0173, v\u0117liau tapusi\u0173 i\u0161kiliais Lietuvos mokslo, kult\u016bros \u017emon\u0117mis, svarbiais valstyb\u0117s veik\u0117jais. Tuo metu Sankt Peterburge veik\u0117 keletas lietuvi\u0173 organizacij\u0173: Lietuvi\u0173 ir \u017eemai\u010di\u0173 labdaringoji draugija, Peterburgo lietuvi\u0173 savitarpin\u0117s pa\u0161alpos draugija, Peterburgo lietuvi\u0173 student\u0173 mokslo draugija ir kt. J. \u0160ernas \u0161alia studij\u0173 daug laiko skyr\u0117 lietuvi\u0173 student\u0173 kult\u016brinei veiklai. Vienus metus jis vadovavo student\u0173 b\u016breliui, kuris tyrin\u0117jo lietuvi\u0173 kult\u016br\u0105.<\/p>\n

1914 m. baig\u0119s teis\u0117s studijas J. \u0160ernas gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 ir apsigyveno Vilniuje. Tai buvo nauja, nepa\u017e\u012fstama aplinka, bet energingas, komunikabilus, veiklus jaunas \u017emogus i\u0161syk atkreip\u0117 \u012f save d\u0117mes\u012f. Jis nat\u016braliai \u012fsiliejo \u012f \u017einom\u0173 Lietuvos visuomen\u0117s ir politini\u0173 veik\u0117j\u0173 rat\u0105, kuriame buvo aptariami Lietuvos ateities scenarijai, politin\u0117s perspektyvos. Tai buvo \u012fvairioms politin\u0117ms pa\u017ei\u016broms atstovaujanti grup\u0117, kuri greitai i\u0161augo \u012f keliolikos \u017emoni\u0173 b\u016br\u012f, k\u016brus\u012f teorinius ir teisinius b\u016bsimos Lietuvos valstyb\u0117s pamatus. Jauno teisininko J. \u0160erno balsas buvo girdimas diskusijose, kuriose dalyvavo Antanas Smetona, Steponas Kairys, Jonas Vilei\u0161is, Aleksandras Stulginskis, Petras Klimas ir kiti b\u016bsimi Lietuvos Tarybos nariai.<\/p>\n

\u0160ernas \u0117m\u0117si \u017eurnalistinio darbo. 1914 m. sausio \u2013 liepos m\u0117n. redagavo J. Vilei\u0161io \u012fsteigtas \u201eLietuvos \u017einias,\u201c ra\u0161\u0117 straipsnius aktualiais visuomenei klausimais, jo tekstai buvo publikuojami beveik kiekviename numeryje. Prasid\u0117jus Pirmajam pasauliniam karui jis \u012fsitrauk\u0117 \u012f humanitarin\u0119 veikl\u0105, tapo Lietuvi\u0173 draugijos nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti reikal\u0173 ved\u0117ju, v\u0117liau \u2013 draugijos Centro komiteto nariu.<\/p>\n

Kartu su kitais draugijos nariais r\u016bpinosi karo sumai\u0161tyje pasimetusiais \u017emon\u0117mis, ypa\u010d karo metu beglobiais tapusiais vaikais. 1915\u20131918 m. J. \u0160ernas buvo Vilniuje, \u0160nipi\u0161k\u0117se, veikusios vienos i\u0161 vaik\u0173 prieglaud\u0173 glob\u0117ju, ie\u0161kojo patalp\u0173 kitoms prieglaudoms, nes karo pab\u0117g\u0117li\u0173 (j\u0173 tarpe ir vaik\u0173) srautas buvo didelis.<\/p>\n

Okupacinei vokie\u010di\u0173 vald\u017eiai leidus Lietuvoje steigti lietuvi\u0161kas mokyklas, Lietuvos draugijos nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti Centro komitetas \u0117m\u0117si lietuvi\u0173 \u0161vietimo sistemos k\u016brimo darb\u0173. Prad\u0117ta nuo pedagogini\u0173 kurs\u0173 mokytojams ir lietuvi\u0161kos gimnazijos Vilniuje steigimo.<\/p>\n

1915 m. rugs\u0117jo 21 d. min\u0117tos draugijos Centro komiteto ir Lietuvi\u0173 \u0161vietimo draugijos \u201eRytas\u201c bendrame pos\u0117dyje buvo nutarta steigti parengiamuosius kursus mokytojams. Pedagogini\u0173 kurs\u0173 d\u0117stytojais buvo paskirti J. \u0160ernas, Povilas Gaidelionis, Mykolas Bir\u017ei\u0161ka, Bronislava Bir\u017ei\u0161kien\u0117, Augustinas Janulaitis, kun. Juozas Bak\u0161ys, kun. Me\u010dislovas Reinys, Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius, Juozas Naujalis. Kurs\u0173 ved\u0117ju paskirtas Aleksandras Stulginskis. Kursus finansi\u0161kai remti \u012fsipareigojo Lietuvi\u0173 draugija nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti.<\/p>\n

Po keli\u0173 dien\u0173, rugs\u0117jo 27 d., vykusiame Lietuvi\u0173 draugijos nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti Centro komiteto pos\u0117dyje prad\u0117tas svarstyti lietuvi\u0161kos gimnazijos steigimo klausimas, o rugs\u0117jo 28 d. pos\u0117dyje gimnazijos steigimo reikalais r\u016bpintis \u012fpareigoti Jonas Basanavi\u010dius, Mykolas Bir\u017ei\u0161ka ir Povilas Gaidelionis. Direktoriumi i\u0161rinktas Mykolas Bir\u017ei\u0161ka, patalpas gimnazijai surasti sutiko Augustinas Janulaitis ir Peliksas Bugaili\u0161kis. Gimnazijos mokytojais paskirti Jok\u016bbas \u0160ernas, Kleopa Brij\u016bnait\u0117 (b\u016bsimoji J. \u0160erno \u017emona), Matas Bagdonas, Pijus Grajauskas, Antanas Gylys, Kazys Kepalas, Pranas Jucaitis, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Povilas Gaidelionis, kun. M. Reinys, Juozas Naujalis, Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius ir Agnet\u0117 \u0160lagentvait\u0117. J. \u0160ernas paskirtas d\u0117styti visuotin\u0119 istorij\u0105.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 draugijos nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti Centro komiteto nariai nesirinkdami \u0117m\u0117si ant savo pe\u010di\u0173 vis\u0105 Lietuvos atgimimui reikaling\u0173 veikl\u0173 na\u0161t\u0105. D\u0117l savo darb\u0173 T\u0117vyn\u0117s labui jie tapo matomi vie\u0161ojoje erdv\u0117je ir neatsitiktinai net a\u0161tuoni draugijos Centro komiteto nariai po trej\u0173 met\u0173 buvo i\u0161rinkti \u012f Lietuvos Taryb\u0105: J. Basanavi\u010dius, A. Smetona, J. \u0160ernas, A. Stulginskis, P. Dovydaitis, D. Malinauskas, St. Kairys ir M. Bir\u017ei\u0161ka.<\/p>\n

1915 m. lapkri\u010dio 8 d. Jok\u016bbas \u0160ernas ved\u0117 savo koleg\u0119 mokytoj\u0105, katalik\u0173 tik\u0117jimo Kleop\u0105 Florentin\u0105 Brij\u016bnait\u0119, kilusi\u0105 i\u0161 Joni\u0161kio rajono Dr\u0105seiki\u0173 kaimo. Santuoka \u012fregistruota Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Jaunuosius sutuok\u0117 garsus dvasininkas, antrasis ba\u017eny\u010dios pamokslininkas, filosofijos daktaras Konstantinas Kurnatauskas. Liudininkais buvo Petras Klimas ir evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios kisteris Henrikas Hof\u0161teteris. Vestuvi\u0173 sve\u010diai \u2013 tuometinis Lietuvos elitas: Jonas Basanavi\u010dius, Mykolas Bir\u017ei\u0161ka, Bronislava Bir\u017ei\u0161kien\u0117, Antanas Smetona, Sofija Smetonien\u0117, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Augustinas Janulaitis, Elena Janulaitien\u0117, Justina Janulaityt\u0117, Peliksas Bugaili\u0161kis, Povilas Gaidelionis, kun. Povilas Dogelis, kun. Pranas Bieliauskas, kun. Juozas Bak\u0161ys, kun. Juozas Kukta, kun. Vladas Jazukevi\u010dius.<\/p>\n

Jok\u016bbas ir Kleopa \u0160ernai toliau mokytojavo gimnazijoje. J. \u0160ernas dirbo ne visu kr\u016bviu, nes visuomenin\u0117 politin\u0117 veikla, darbas Lietuvi\u0173 draugijos nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti Centro komitete, pasirengimas svarbiam politiniam \u017eingsniui \u2013 Lietuvi\u0173 konferencijai \u2013 atimdavo beveik vis\u0105 laik\u0105. Pagrindin\u0117 K. \u0160ernien\u0117s darboviet\u0117 ir toliau liko gimnazija.<\/p>\n

J.\u0160ernas entuziastingai \u0117m\u0117si organizuoti 1917 m. rugs\u0117jo 18\u201322 d. Lietuvi\u0173 konferencij\u0105, aktyviai dalyvavo j\u0105 rengiant. Kadangi vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117 vald\u017eia neleido daryti rinkim\u0173 \u012f konferencij\u0105, tai atstovai buvo si\u016blomi i\u0161 visos Lietuvos. Kartu konferencijos organizaciniam komitetui \u0117jo nusiskundimai d\u0117l vokie\u010di\u0173 okupacijos padarytos \u017ealos, buvo siun\u010diami ra\u0161ti\u0161ki pasi\u016blymai b\u016bsimoms konferencijos rezoliucijoms.<\/p>\n

\u012e konferencij\u0105 i\u0161 33 apskri\u010di\u0173 buvo pasi\u016blyti 264 atstovai, dalyvavusi\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161e u\u017eregistruoti 222. Konferencijoje dalyvavo abu broliai \u0160ernai. J. \u0160ernas kaip Vilniaus atstovas, o A. \u0160ernas, Papilio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios kunigas, kaip atstovas i\u0161 Bir\u017e\u0173 kra\u0161to.<\/p>\n

Konferencijos metu diskutuojant d\u0117l svarstom\u0173 dokument\u0173 A. \u0160ernas vietoje tuo metu vartot\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u201eliuosyb\u0117\u201c, \u201eneprigulmyb\u0117\u201c pasi\u016bl\u0117 \u201enepriklausomyb\u0119\u201c. \u0160is \u017eodis \u012fra\u0161omas \u012f konferencijos rezoliucijas ir \u012fsitvirtina lietuvi\u0173 kalboje.<\/p>\n

Teikiant kandidatus \u012f b\u016bsim\u0105 Lietuvos Taryb\u0105 \u0161alia kit\u0173 pasi\u016blomi ir abu broliai \u2013 Jok\u016bbas ir Adomas \u0160ernai. I\u0161 viso buvo pasi\u016blyti trisde\u0161imt a\u0161tuoni kandidatai. I\u0161rinkta dvide\u0161imt. Balsavimo rezultatai l\u0117m\u0117, kad \u012f Lietuvos Taryb\u0105 i\u0161rinktas buvo J. \u0160ernas.<\/p>\n

Beje, konferencijos baigiamajame pos\u0117dyje buvo perskaityti \u0160iauli\u0173 apylink\u0117s ir Vilniaus moter\u0173 atsiliepimai \u201ed\u0117lei moter\u0173 aplenkimo kvie\u010diant konferencij\u0105\u201c, nes joje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nedalyvavo n\u0117 viena moteris. \u201eVienoje svarbi\u0173j\u0173 tautos gyvenimo valand\u0173 \u017eymi visuomen\u0117s dalis negavo teis\u0117s lygiai priklausom\u0105j\u0105 pilieti\u0161k\u0105j\u0105 pareig\u0105 atlikti\u201c, \u2013 sakoma \u0160iauli\u0173 moter\u0173 atsiliepime. Abu ra\u0161tus pasira\u0161\u0117 34 moterys. Tarp j\u0173 \u2013 Emilija Vilei\u0161ien\u0117, Bronislava Bir\u017ei\u0161kien\u0117, Marija \u017dmuidzinavi\u010dien\u0117, Marija \u0160lapelien\u0117, Kleopa Florentina \u0160ernien\u0117 (J. \u0160erno \u017emona), Emilija Putvinskien\u0117.<\/p>\n

Komentuodamas situacij\u0105 Jurgis \u0160aulys band\u0117 ai\u0161kinti, kad rengiant konferencij\u0105 buvo daug technini\u0173 ir administracini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, kad i\u0161 vien\u0173 apskri\u010di\u0173 buvo pateiktas per didelis atstov\u0173 skai\u010dius, kitos apskritys v\u0117lavo pristatyti s\u0105ra\u0161us, kad lenk\u0173 dvarininkai nebuvo pakviesti, nes konferencija lietuvi\u0173, kad \u201ed\u0117lei moter\u0173 nepakvietimo nutarimas buvo ne principialinis, tik priepuolamas\u201c, bet tikroji prie\u017eastis taip ir nebuvo \u012fvardinta.<\/p>\n

1917 m. pabaigoje J. ir K. \u0160ern\u0173 \u0161eimoje buvo laukiama pagaus\u0117jimo. Rugs\u0117jo m\u0117n. K. \u0160ernien\u0117 i\u0161\u0117jo atostog\u0173. Rugs\u0117jo 26 d. gimnazijos Pedagog\u0173 tarybos pos\u0117d\u017eio protokole pa\u017eym\u0117ta, kad \u201eK. \u0160ernienei pasitraukus i\u0161 j\u0173\u00a0(mokytoj\u0173 \u2013 aut. past.)<\/em>\u00a03 m\u0117nesiams (ligi Nauj\u0173j\u0173 Met\u0173) ir visai atsisakius lietuvi\u0173 kalbos, nutarta: mokytoj\u0173 pad\u0117j\u0117jas Jurgis Talmantas pavaduos p. \u0160ernien\u0119 parengiamojoje klas\u0117je i\u0161 lietuvi\u0173 kalbos, matematikos ir klas\u0117s vedimo\u201c.<\/p>\n

1917 m. spalio 26 d. J. Ir K. \u0160ernams gim\u0117 dukra Danut\u0117 Irena. Motinyst\u0117s atostogose K. \u0160ernien\u0117 buvo iki gruod\u017eio vidurio. Gimnazijos Pedagog\u0173 tarybos gruod\u017eio 20 d. pos\u0117dyje fiksuota, kad ji gr\u012f\u017eo \u012f darb\u0105 ir pa\u017eym\u0117ta, kad d\u0117stys matematik\u0105 I ir II gimnazijos klas\u0117je.<\/p>\n

\n

K.\u0160ernien\u0117 gimnazijoje dirbo iki 1918\/1919 m. m. pabaigos. 1919 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. 14 d. Pedagog\u0173 tarybos pos\u0117dyje ji nebedalyvavo, protokole u\u017efiksuota: \u201eatsisak\u0117 toliau mokytojav\u0119 A. Janulaitis, K. \u0160ernien\u0117, B. Masiulis, I. \u010ciurlys, A. Atlasevi\u010di\u016bt\u0117\u201c. Neai\u0161ku, d\u0117l kokios prie\u017easties K. \u0160ernien\u0117 i\u0161\u0117jo i\u0161 gimnazijos, ir ne\u017einoma, kuo ji u\u017esi\u0117m\u0117 toliau.<\/span><\/p>\n<\/div>\n

J.\u0160ernui prasid\u0117jo intensyvus ir \u012ftemptas laikotarpis. Vyko pasirengimas art\u0117jan\u010diam istoriniam \u012fvykiui. Lietuvos Taryboje nesibaigia kar\u0161ti debatai d\u0117l b\u016bsimos valstyb\u0117s kelio pasirinkimo. Tarybos nari\u0173 nesutarimus k\u0117l\u0117 Vokietijos reikalavimas Lietuvos valstyb\u0117s ateit\u012f tampriais ry\u0161iais (per karin\u0119, muit\u0173, susisiekimo ir pinig\u0173 sistem\u0105) susieti su Vokietijos imperija. Visgi 1917 m. gruod\u017eio 11 d. Lietuvos Tarybos parei\u0161kim\u0105 \u201eD\u0117l Lietuvos valstybingumo\u201c su daug diskusij\u0173 suk\u0117lusia antr\u0105ja dalimi, kurioje i\u0161d\u0117stoma nuostata apie ry\u0161\u012f su Vokietija, pasira\u0161\u0117 penkiolika Tarybos nari\u0173. Trys susilaik\u0117, vienas balsavo \u201eprie\u0161\u201c. J. \u0160ernas \u0161\u012f Parei\u0161kim\u0105 pasira\u0161\u0117.<\/p>\n

Protestuodami prie\u0161 b\u016bsimus Lietuvos \u012fsipareigojimus Vokietijai, i\u0161 Lietuvos tarybos pasitrauk\u0117 S. Kairys, S. Narutavi\u010dius, J. Vilei\u0161is ir M. Bir\u017ei\u0161ka.<\/p>\n

Prie gruod\u017eio 11 d. Parei\u0161kimo buvo sugr\u012f\u017eta 1918 m. sausio 26 d. Lietuvos Tarybos pos\u0117dyje. Nei\u0161sprendus principinio nesutarimo d\u0117l nepriklausomyb\u0117s varianto \u2013 ar bus renkamasi nuolaid\u0173 kelias, i\u0161d\u0117stytas min\u0117tame Parei\u0161kime, ar bus skelbiama visi\u0161ka nepriklausomyb\u0117 \u2013 Tarybos Prezidiumas atsistatydino.<\/p>\n

Su i\u0161stojusiais i\u0161 Lietuvos Tarybos nariais vyksta diskusijos, konsultacijos, derybos. Suradus bendr\u0105 sutarim\u0105 d\u0117l Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo dokumento teksto (be \u012fsipareigojim\u0173 Vokietijai), buvo nuspr\u0119sta i\u0161stojusiuosius pakviesti \u012f Taryb\u0105 sugr\u012f\u017eti. A. Smetona su tuo nesutiko ir atsistatydino i\u0161 Tarybos pirmininko pareig\u0173. Pirmininkauti Tarybai buvo i\u0161rinktas vyriausias am\u017eiumi Tarybos narys J. Basanavi\u010dius.<\/p>\n

1918 m. vasario 16 d. rytiniame Lietuvos Tarybos pos\u0117dyje buvo balsuojama d\u0117l naujo Tarybos Prezidiumo. J. \u0160ernas buvo i\u0161rinktas Prezidiumo sekretoriumi.<\/p>\n

Pos\u0117dyje visiems Tarybos nariams stovint i\u0161kilmingai buvo perskaitytas Lietuvos Tarybos nutarimas, kuris nuo tada vadinamas Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Aktu. U\u017e j\u012f balsavo visi dvide\u0161imt Lietuvos Tarybos nari\u0173 ir ab\u0117c\u0117l\u0117s tvarka j\u012f pasira\u0161\u0117.<\/p>\n

Prasid\u0117jo valstyb\u0117s k\u016brimo darbas, \u012f kur\u012f \u012fsitrauk\u0117 visi signatarai. J. \u0160ernas nepailsdamas dirbo \u012fvairiose Lietuvos Tarybos nuolatin\u0117se ir laikinosiose komisijose. Kaip teisininkas jis dalyvavo teism\u0173 sistemos k\u016brime, dirbo Milicijos komisijoje, Kult\u016bros paminkl\u0173 saugojimo komisijoje, buvo Archyv\u0173 komisijos narys, svarst\u0117 biud\u017eeto, valstyb\u0117s finans\u0173 ir \u016bkio klausimus, \u012fsitrauk\u0117 \u012f organizacin\u012f darb\u0105 Antrajai valstyb\u0117s konferencijai su\u0161aukti.<\/p>\n

1918 m. kovo prad\u017eioje d\u0117l intensyvaus darbo Lietuvos Taryboje J. \u0160ernas atsisak\u0117 mokytojo pareig\u0173 gimnazijoje. Pedagog\u0173 tarybos kovo 16 d. pos\u0117dyje u\u017efiksuota, kad, \u201eatsisakius J. \u0160ernui istorijos priedermi\u0173\u201c, \u012f jo viet\u0105 pakviestas buv\u0119s Pedagogini\u0173 kurs\u0173 mokytojas Augustinas Janulaitis.<\/p>\n

J.\u0160ernas aktyviai dalyvavo evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios veikloje. 1918 m. jis buvo i\u0161rinktas ba\u017eny\u010dios kuratoriumi. Sinodo kuratoriai (dvasininkai ir pasaulie\u010diai) yra Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 auk\u0161\u010diausiosios vadovyb\u0117s \u2013 Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodo nariai, turintys sprend\u017eiamojo balso teis\u0119 Sinode.<\/p>\n

Kuratoriaus pareigos n\u0117ra lengvos. Jis turi aktyviai dalyvauti ba\u017enytiniame gyvenime, vykdyti trumpalaikes ir ilgalaikes ba\u017enytin\u0117s tarnyst\u0117s pareigas parapijos ar Sinodo lygmenyje, remti ba\u017eny\u010di\u0105 aukomis. Jis turi b\u016bti pasiruo\u0161\u0119s \u0161iai tarnystei \u2013 gerai i\u0161manyti ba\u017enytin\u0119 teis\u0119, b\u016bti i\u0161studijav\u0119s Biblij\u0105, Katekizmo tiesas.<\/p>\n

1918 m. lapkri\u010dio 15 d. Sinodo sesijoje Lietuvos Valstyb\u0117s Tarybos generalinis sekretorius J. \u0160ernas, kaip \u012fvardinta lenk\u0173 kalba ra\u0161ytame protokole, sekretarz jeneralny Taryby, buvo i\u0161rinktas \u012f kontrol\u0117s komitet\u0105. V\u0117liau J. \u0160ernas i\u0161renkamas \u012f ba\u017enytini\u0173 rinkliav\u0173 reorganizacijos komisij\u0105. 1920 m. Kolegijos sprendimu J. \u0160ernui \u012fpareigojamas u\u017esiimti Naujamies\u010dio ir Deltuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017enytini\u0173 \u017eemi\u0173 nuomos i\u0161ie\u0161kojimu, i\u0161duodant jam atitinkam\u0105 \u012fgaliojim\u0105. Jis pats, kaip ir priklauso kuratoriui, 1923 m. paaukojo 1000 Lt Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio ba\u017eny\u010dios, sugriautos Pirmojo pasaulinio karo metu, atstatymui. J. \u0160ernas vis\u0105 laik\u0105 skatino parapijie\u010dius kult\u016brinei veiklai ir j\u0105 r\u0117m\u0117.<\/p>\n

Lietuvos Valstyb\u0117s Taryba J. \u0160ernui paved\u0117 atlikti ir diplomatin\u012f darb\u0105. 1918 m. spalio 20 d. kartu su kitais a\u0161tuoniais Lietuvos Tarybos delegacijos nariais vyko \u012f Berlyn\u0105 susitikti su Vokietijos kancleriu Maksimiljanu von Badenu. \u0160ios diplomatin\u0117s misijos rezultatas \u2013 gautas Vokietijos pritarimas, kad lietuviai gali patys sudaryti vyriausyb\u0119, spr\u0119sti, koki\u0105 politin\u0119 santvark\u0105 rinktis ir nustatyti santykius su kaimynin\u0117mis \u0161alimis.<\/p>\n

1919 m. J. \u0160ernas buvo i\u0161rinktas \u012f Lietuvos prekybos ir pramon\u0117s banko taryb\u0105, po trej\u0173 met\u0173 tapo ir banko Valdybos nariu bei vienu i\u0161 banko direktori\u0173. Jis buvo vienas i\u0161 valstyb\u0117s vidaus paskolos projekto autori\u0173, ragin\u0119s pilie\u010dius pirkti to meto valstyb\u0117s obligacijas tam, kad b\u016bt\u0173 paremta nelengvai institucijas kurianti ir biud\u017eet\u0105 renkanti vald\u017eia.<\/p>\n

Mykolo Sle\u017eevi\u010diaus IV Vyriausyb\u0117je (1919 m. baland\u017eio 12 d. \u2013 1919 m. spalio 10 d.) J. \u0160ernas \u0117jo ministro be portfelio pareigas. Ministras be portfelio \u2013 vyriausyb\u0117s narys, kuris nevadovauja jokiai ministerijai, bet yra atsakingas u\u017e kok\u012f nors valstyb\u0117s politikai svarb\u0173 reikal\u0105.<\/p>\n

J.\u0160ernui buvo patik\u0117ta ypatinga, strategi\u0161kai svarbi misija \u2013 prisid\u0117ti prie Ma\u017eosios Lietuvos prisijungimo prie Did\u017eiosios Lietuvos. Tuo tikslu Lietuvos Valstyb\u0117s Taryba J. \u0160ern\u0105, kaip vienintel\u012f protestant\u0173 tik\u0117jimo atstov\u0105 Lietuvos Taryboje, delegavo \u012f Ma\u017eosios Lietuvos lietuvi\u0173 politin\u0119 organizacij\u0105 \u2013 Pr\u016bs\u0173 Lietuvos Tautin\u0119 Taryb\u0105, kuri veik\u0117 1918 \u2013 1924 m.<\/p>\n

\u0160i Taryba 1919 m. baland\u017eio m\u0117n. \u012fteik\u0117 Taikos konferencijai Pary\u017eiuje deklaracij\u0105, kurioje pra\u0161oma, kad \u201eMa\u017eoji Lietuva b\u016bt\u0173 priglausta prie Did\u017eiosios Lietuvos\u201c.<\/p>\n

J.\u0160ernas nuolat ragino politin\u0117mis priemon\u0117mis siekti \u0161io istori\u0161kai gimini\u0161ko kra\u0161to prijungimo prie Lietuvos. 1920 m vasario 10 d. Lietuvos Valstyb\u0117s Taryba delegavo Lietuvos Vyriausyb\u0117s ministr\u0105 be portfelio J. \u0160ern\u0105 \u012f Klaip\u0117d\u0105 pavesdama su Pr\u016bs\u0173 Lietuvos Tautine Taryba aptarti jungimosi aplinkybes ir s\u0105lygas. Viskas buvo suderinta ir atrod\u0117, kad gin\u010dytin\u0173 pozicij\u0173 jungimosi klausimu nebeliko.<\/p>\n

1920 m. vasario 16 d. J. \u0160ernas su Pr\u016bs\u0173 Lietuvos Tautin\u0117s Tarybos nariais Martynu Jankumi, Jurgiu Strekiu ir Kristupu Lek\u0161u atvyko \u012f Kaun\u0105. Buvo planuota i\u0161kilmingo pos\u0117d\u017eio metu juos kooptuoti \u012f Lietuvos Valstyb\u0117s Taryb\u0105, ta\u010diau \u0161i ceremonija ne\u012fvyko, nes Ma\u017eosios Lietuvos atstovai dar susilaik\u0117 nuo stojimo ir nusprend\u0117 gr\u012f\u017e\u0119 pasitarti. Jie nuog\u0105stavo, ar kataliki\u0161koji Lietuva nebandys var\u017eyti protestantizmo, kuris buvo dominuojanti religija Klaip\u0117dos kra\u0161te, ar nesieks primesti savo tikybos. Kitas klausimas, k\u0117l\u0119s nerim\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos atstovams, buvo Klaip\u0117dos kra\u0161to administracinio pertvarkymo eiga bendroje Lietuvos valdymo sistemoje.<\/p>\n

Vasario 19 d. jie gr\u012f\u017eo \u012f Klaip\u0117d\u0105. Kartu va\u017eiavo J. \u0160ernas ir Lietuvos u\u017esienio reikal\u0173 viceministras Petras Klimas. Pr\u016bs\u0173 Lietuvos Tautin\u0117s Tarybos pos\u0117dyje dar kart\u0105 buvo svarstomos rezoliucijos prisijungimo klausimu. Buvo sutarta, kad Ma\u017eosios Lietuvos administracijos pertvarkym\u0105 spr\u0119s Steigiamasis Seimas. Jame bus ir Ma\u017eosios Lietuvos atstovai. J. \u0160ernas, kalb\u0117damas Tarybos pos\u0117dyje, patikino, kad \u201eDid\u017eioji Lietuva niekuomet neskriaus savo Ma\u017eesniosios Sesers ir \u017ei\u016br\u0117s vis\u0173 jos reikal\u0173 patenkinimo lygiai taip, kaip savo\u201c. Taryba visais balsais pri\u0117m\u0117 svarstytus dokumentus.<\/p>\n

J.\u0160erno pastang\u0173 ir jo diplomatini\u0173 geb\u0117jim\u0173 d\u0117ka keturi Pr\u016bs\u0173 Lietuvos Tautin\u0117s tarybos nariai V. Gaigalaitis, M. Jankus, K. Lek\u0161as ir J. Strekys 1920 m. kovo 20 d. buvo kooptuoti \u012f Lietuvos Valstyb\u0117s Taryb\u0105.<\/p>\n

Ta proga \u012fvyko speciali Lietuvos Valstyb\u0117s Tarybos XV sesija, skirta Ma\u017eajai Lietuvai. I\u0161kilmingame pos\u0117dyje dalyvavo Anglijos, Pranc\u016bzijos, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173, Olandijos, Latvijos valstybi\u0173 atstovai bei Ma\u017eosios Lietuvos atstovai K. Lek\u0161as, M. Jankus ir J. Strekys. V. Gaigalaitis pos\u0117dyje nedalyvavo.<\/p>\n

Pos\u0117d\u017eio prad\u017eioje Lietuvos Valstyb\u0117s Tarybos generalinis sekretorius J. \u0160ernas perskait\u0117 1920 m. vasario 21 d. Ma\u017eosios Lietuvos Tautin\u0117s tarybos Akt\u0105 \u2013 Prisiglaudimo deklaracij\u0105.<\/p>\n

\u0160ventiniame pos\u0117dyje i\u0161kilmingas ir jautrias kalbas sak\u0117 Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona, Valstyb\u0117s Tarybos Pirmininkas S. \u0160ilingas, Ministras Pirmininkas E. Galvanauskas bei naujieji Lietuvos Valstyb\u0117s Tarybos nariai K. Lek\u0161as, M. Jankus ir J. Strekys.<\/p>\n

\u0160iam \u012fvykiui pa\u017eym\u0117ti J. \u0160ernas pareng\u0117 leidin\u012f \u201eKovo 20 diena\u201c. Paantra\u0161t\u0117je nurodyta, kad knyga yra skirta \u201e Ma\u017eosios Lietuvos prisiglaudimui pamin\u0117ti\u201c. Knyga tur\u0117jo b\u016bti i\u0161leista 1920 m. pavasar\u012f i\u0161kart po \u0161io istorinio \u012fvykio. D\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 v\u0117luodama ji pasirod\u0117 1921 m. I\u0161leisti, kad ir v\u0117luojant, buvo svarbu, nes, pasak J. \u0160erno \u012f\u017eanginio \u017eod\u017eio, \u201elie\u010diamas \u0161ioj knygoj klausimas pasilieka aktualus, tai manome, kad \u0161is leidinys ir dabar nenustoja savo reik\u0161m\u0117s ir pasitarnaus Sujungtos Lietuvos id\u0117jai\u201c.<\/p>\n

Leidinyje publikuoti Petro Klimo ir dr. Jono Y\u010do parengti straipsniai apie Pr\u016bs\u0173 tautos istorij\u0105 ir \u0161ventin\u0117je sesijoje bei i\u0161kilmingoje vakarien\u0117je pasakytos kalbos. Vis\u0173 kalb\u0173 emocingos, paveikios, pagrindinis j\u0173 leitmotyvas \u2013 d\u017eiaugsmas, kad po 500 met\u0173 priverstin\u0117s atskirties abi Lietuvos v\u0117l kartu. \u0160i knyga jau tapo bibliografine retenybe. Lietuvos Nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje saugomas E. Galvanausko ir K. Griniaus vyriausyb\u0117se dirbusiam gud\u0173 reikal\u0173 ministrui be portfelio D. Sema\u0161kai J. \u0160erno dovanotas egzempliorius su autografu tituliniame lape.<\/p>\n

I\u0161 istorijos \u017einome, kad Klaip\u0117dos kra\u0161tas tik 1923 m. sausio 15 d., po s\u0117kmingos sukilimo baigties, \u012fsijung\u0117 \u012f Lietuvos sud\u0117t\u012f. Bet tai n\u0117 kiek nesumenkina 1920 m. kovo 20 d. istorin\u0117s svarbos ir nesuma\u017eina signataro, Lietuvos Valstyb\u0117s Tarybos nario J. \u0160erno ind\u0117lio \u012fgyvendinant Klaip\u0117dos kra\u0161to susigr\u0105\u017einim\u0105, kuris pagr\u012fstai laikomas vienu i\u0161 svarbiausi\u0173 tuometin\u0117s Lietuvos valstyb\u0117s pasiekim\u0173. J. \u0160ernas tuo labai d\u017eiaug\u0117si.<\/p>\n

Ta\u010diau asmenin\u012f gyvenim\u0105 temd\u0117 nesusiklost\u0119 \u0161eimyniniai santykiai. 1922 m. rugs\u0117jo 19 d. evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Sinodo kolegija svarst\u0117 J. \u0160erno pra\u0161ym\u0105 i\u0161skirti j\u012f su \u017emona. Visa med\u017eiaga nagrin\u0117jimui buvo perduota Sinodo komisijai, kuri tur\u0117jo priimti sprendimus d\u0117l skyryb\u0173. I\u0161siai\u0161kinti bylos aplinkybes kolegija paved\u0117 kuratoriui Martynui Y\u010dui.<\/p>\n

\u0160is laikotarpis J. \u0160ernui buvo sunkus. Po skyryb\u0173 dabar jau buvusi \u017emona K. Brij\u016bnait\u0117-\u0160ernien\u0117 i\u0161vyksta \u012f Jungtines Amerikos Valstijas pas savo motin\u0105 ir lieka ten visam laikui. \u0160e\u0161eri\u0173 met\u0173 dukr\u0105 Danut\u0119 Iren\u0105 ji paliko vyrui. Mergait\u0119 globoti pasi\u0117m\u0117 J. \u0160erno brolis evangelik\u0173 reformat\u0173 kunigas Adomas \u0160ernas ir jo \u017emona Zuzana \u0160ernien\u0117.<\/p>\n

1922 m. lapkri\u010dio 4 d. J. \u0160ernas ved\u0117 aktor\u0119 Ver\u0105 Feinbergait\u0119-Skorbnaja, Sankt Peterburgo kaili\u0173 pirkli\u0173 gildijos nari\u0173 Boriso ir Esteros Feinberg\u0173 dukr\u0105. Juos sutuok\u0117 Jok\u016bbo brolis kunigas Adomas \u0160ernas. Santuoka buvo registruojama Kaune. Kaune jaunoji pora ir gyveno.<\/p>\n

J.\u0160ernas ir toliau atkakliai darbavosi valstyb\u0117s k\u016brimo baruose. 1923 m. \u012fsteig\u0117 \u017eurnal\u0105 \u201eSavivaldyb\u0117\u201c ir buvo jo redaktorius, dirbo Vidaus reikal\u0173 ministerijos referentu, inicijavo Savivaldybi\u0173 departamento steigim\u0105 ir buvo pirmuoju jo direktoriumi.<\/p>\n

\u0160alia tiesiogini\u0173 darb\u0173 J. \u0160ernas dalyvavo ir politiniame gyvenime. Jis priklaus\u0117 Tautos pa\u017eangos partijai, dalyvavo rinkimuose \u012f Steigiam\u0105j\u012f Seim\u0105, bet prezidentin\u0117 partija juose patyr\u0117 visi\u0161k\u0105 pralaim\u0117jim\u0105. V\u0117liau jis prisid\u0117jo prie Lietuvos \u016bkinink\u0173 s\u0105jungos.<\/p>\n

1925 m. liepos 30 d. Kaune Jok\u016bbo ir Veros \u0160ern\u0173 \u0161eimoje gim\u0117 s\u016bnus Jok\u016bbas Bernardas. \u0160eimos laim\u0117 truko neilgai. J. \u0160ern\u0105 u\u017eklupo nepagydoma liga. Jis i\u0161va\u017eiavo \u012f Karaliau\u010di\u0173 tik\u0117damasis, kad lig\u0105 pavyks \u012fveikti. Ten buvo operuotas, bet, deja, operacija nebepad\u0117jo.<\/p>\n

Gr\u012f\u017eus\u012f i\u0161 Karaliau\u010diaus Vera j\u012f labai r\u016bpestingai slaug\u0117, bet likimas jau buvo negailestingai nul\u0117m\u0119s i\u0161siskyrim\u0105. Kai J. \u0160ernas 1926 m. liepos 31 d. mir\u0117, s\u016bneliui Jok\u016bbui Bernardui buvo vieni metukai. Dukrai Danutei Irenai nebuvo n\u0117 devyneri\u0173. Verai \u0160ernienei \u2013 dvide\u0161imt ketveri.<\/p>\n

1926 m. rugpj\u016b\u010dio 15 d. \u201eBir\u017e\u0173 \u017einios\u201c ra\u0161\u0117: \u201eMir\u0117 Jok\u016bbas \u0160ernas, paskutini\u0173 laik\u0173 Savivaldybi\u0173 Departamento Direktorius, \u017einomas bir\u017e\u0117nams visuomen\u0117s veik\u0117jas. <> Tai jaunas, vos 38 m. \u017emogus, didel\u0117s energijos, gerai pa\u017e\u012fstamas visame Lietuvos kra\u0161te\u201c. I\u0161 viso signatar\u0173 b\u016brio J. \u0160ernas i\u0161\u0117jo pirmas. Likimas taip l\u0117m\u0117, kad atkurtos Lietuvos labui jis tegal\u0117jo darbuotis tik nepilnus a\u0161tuonerius metus.<\/p>\n

Jok\u016bbo \u0160erno palaikai traukiniu buvo atve\u017eti i\u0161 \u0160iauli\u0173 \u012f Bir\u017eus, i\u0161 kur ve\u017eimu keliavo \u012f Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio kapines. J. \u0160erno gimin\u0117s t\u0119s\u0117ja Danut\u0117 Plepyt\u0117-Kubilien\u0117, kalb\u0117dama apie tuos laikus, pasakoja, kad ne kart\u0105 gird\u0117jo namuose vyresniuosius kalbant apie J. \u0160erno laidotuves, vis prisimenant, kaip j\u0173 namuose buvo ruo\u0161iamas ve\u017eimas paskutinei J. \u0160erno kelionei. Jos t\u0117tis Jok\u016bbas Plepys sutvark\u0117 ratus, moterys nuo pat ryto pyn\u0117 vainikus, paskui visi jais aptais\u0117 ve\u017eim\u0105, dar priskyn\u0117 dar\u017eelio g\u0117li\u0173 \u2013 buvo rugpj\u016b\u010dio pirmos dienos, pats rudens g\u0117li\u0173 \u017eyd\u0117jimas. Taip susiruo\u0161\u0119s i\u0161va\u017eiavo \u012f Bir\u017eus.<\/p>\n

D.Kubilien\u0117s \u0161eimoje ir dabar teb\u0117ra gyvas pasakojimas, kaip Vera \u0160ernien\u0117 i\u0161 Bir\u017e\u0173 p\u0117s\u010diomis atlyd\u0117jo J. \u0160erno karst\u0105 beveik trisde\u0161imt kilometr\u0173 iki Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio evangelik\u0173 reformat\u0173 kapini\u0173. Geduling\u0105 procesij\u0105 lydin\u010di\u0173j\u0173 raginama nes\u0117do n\u0117 \u012f vien\u0105 ve\u017eim\u0105. \u0116jo iki kraujo nutrintomis kojomis. Su s\u016bneliu ant rank\u0173. Sielvarto palau\u017eta.<\/p>\n

D.Kubilien\u0117 prisimena, kad gimin\u0117je visi labai gail\u0117jo Jok\u016bbo. Net ir metams b\u0117gant, kai tik kalba pasisukdavo apie j\u012f, visi jautriai prisimindavo. Kaip D. Kubilien\u0117 pasakoja, susigraudindavo vyrai, moterys prad\u0117davo verkti \u2013 ir Danut\u0117s bobut\u0117, Jok\u016bbo \u0160erno sesuo El\u017ebieta \u0160ernait\u0117-Ja\u0161inskien\u0117, ir Danut\u0117s mama, Ja\u0161inskien\u0117s dukra Emilija Ja\u0161inskait\u0117-Plepien\u0117, ir teta Zuzana \u0160ernien\u0117, El\u017ebietos Ja\u0161inskien\u0117s dukt\u0117, kunigo Adomo \u0160erno \u017emona. Verkdavo, apgail\u0117davo, kad be laiko numir\u0117, kad laim\u0117s netur\u0117jo\u2026<\/p>\n

Labai nelaiku nutr\u016bko Vasario 16-osios Akto signataro, gabaus, patyrusio politiko Jok\u016bbo \u0160erno gyvenimas. Be atokv\u0117pio dirb\u0119s vardan tos vienintel\u0117s Lietuvos, nesirink\u0119s lengv\u0173 darb\u0173, \u0117jo ten, kur buvo reikalingas jo protas ir i\u0161silavinimas, kur reik\u0117jo jo i\u0161minties ir \u012f\u017evalgumo, patirties ir atkaklumo, energijos ir pasiry\u017eimo. I\u0161aukl\u0117tas evangelik\u0173 reformat\u0173 tik\u0117jimo dvasia, jis negalvojo apie save, svarbiausia jam buvo pareiga T\u0117vynei \u2013 visk\u0105 atidav\u0117 d\u0117l gimtojo kra\u0161to gerov\u0117s, visas savo j\u0117gas paaukojo d\u0117l jo suklest\u0117jimo.<\/p>\n

Jok\u016bbo \u0160erno atminimo \u012fprasminimas, jo darb\u0173 \u012fvertinimas net ir dabar, minint \u0161imt\u0105sias atkurtos Lietuvos metines, teb\u0117ra nepakankamas, kol kas nepatrauk\u0119s tyr\u0117j\u0173, istorik\u0173 d\u0117mesio. At\u0117jo laikas tinkamai \u012fvertinti \u0161ios neeilin\u0117s asmenyb\u0117s ind\u0117l\u012f \u012f Lietuvos valstyb\u0117s k\u016brim\u0105.<\/p>\n

Irena ANDRUKAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto signatar\u0117<\/em><\/p>\n

\u201eBir\u017eie\u010di\u0173 \u017eodis\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

selonija.lt\u00a0\u00a0 \u0160ie metai m\u016bs\u0173 valstybei yra jubiliejiniai \u2013 \u0161ven\u010diame atkurtos Lietuvos \u0161imtmet\u012f, prisimename tuos i\u0161kilius \u017emones, kurie 1918 m. vasario 16 d. savo para\u0161ais po Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Aktu patvirtino, kad \u201eLietuvos Taryba, kaipo vienintel\u0117 lietuvi\u0173 tautos atstovyb\u0117, remdamasi pripa\u017eint\u0105ja taut\u0173 apsisprendimo teise ir lietuvi\u0173 Vilniaus konferencijos nutarimu rugs\u0117jo m. 18\u2013 23 d. 1917 metais skelbia […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[450],"class_list":["post-5367","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pranesimai","tag-jokubas-sernas-vasario-16-aktas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5367","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5367"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5367\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5371,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5367\/revisions\/5371"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5367"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5367"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5367"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}