{"id":5383,"date":"2018-06-29T13:06:36","date_gmt":"2018-06-29T10:06:36","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5383"},"modified":"2018-06-29T13:14:17","modified_gmt":"2018-06-29T10:14:17","slug":"poetas-sukilelis-sibiro-tremtinys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/poetas-sukilelis-sibiro-tremtinys\/","title":{"rendered":"Poetas, sukil\u0117lis, Sibiro tremtinys"},"content":{"rendered":"

selonija.lt<\/a><\/p>\n

T\u0117v\u0173 pastog\u0117je<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 kapin\u0117se stovi \u0105\u017euolinis paminklas, bylojantis, kad \u010dia palaidotas Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 mokyklos mokytojas, lietuvi\u0173 kalbininkas Kazimieras Kristupas Dauk\u0161a (1796\u20131865). Jis \u2013 Bir\u017euose gimusio poeto, 1863-\u0173j\u0173 met\u0173 sukil\u0117lio ir Sibiro tremtinio Edvardo Jok\u016bbo Dauk\u0161os t\u0117vas. Daug met\u0173, tikriausiai remiantis Vaclovo Bir\u017ei\u0161kos \u201eAleksandryne\u201c paskelbtais duomenimis, buvo tvirtinama, kad Kazimieras Dauk\u0161a gim\u0119s Pabir\u017e\u0117s apylink\u0117se esan\u010diame Naci\u016bn\u0173 kaime. Toki\u0105 gimimo viet\u0105 nurodo ir kalbininkas Antanas Smetona straipsnyje apie Kazimier\u0105 Kristup\u0105 Dauk\u0161\u0105 ir jo gramatik\u0105.<\/p>\n

Prisimenu, beveik prie\u0161 trisde\u0161imt met\u0173 Regina Mik\u0161yt\u0117 ir tautodailininkas bei kra\u0161totyrininkas Leonas Juozonis mane kalbino sukurti stogastulp\u012f Naci\u016bn\u0173 kaime gimusiems Dauk\u0161oms. Kiek v\u0117liau, 1984 metais, ra\u0161ytame lai\u0161ke L. Juozonis nupie\u0161toje schemoje pa\u017eym\u0117jo viet\u0105, kur tarp Bir\u017e\u0173 ir Pabir\u017e\u0117s, Naci\u016bn\u0173 kaime, seniau stov\u0117jusi Dauk\u0161\u0173 sodyba. Ta\u010diau bir\u017eie\u010diui kra\u0161totyrininkui Jonui Dagiliui i\u0161siai\u0161kinus, kad senosiose Semeni\u0161ki\u0173 kapin\u0117se b\u016bta akmenini\u0173 paminkl\u0173 su Dauk\u0161\u0173 pavard\u0117mis, \u012fsitvirtino kitokia nuomon\u0117: Kazimiero Dauk\u0161os gimimo vieta \u2013 ar\u010diau Papilio esan\u010diuose Neci\u016bnuose.<\/p>\n

Kazimieras Dauk\u0161a Sinodo l\u0117\u0161omis 1819\u20131824 metais mok\u0117si K\u0117daini\u0173 apskrities mokykloje. V\u0117liau kelet\u0105 met\u0173 joje mokytojavo. 1930 metais jis jau yra Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 parapijin\u0117s triklas\u0117s mokyklos mokytojas ir ba\u017eny\u010dios vargonininkas.<\/p>\n

1844 metais ra\u0161ytoje savo darbo ataskaitoje, atskleid\u017eian\u010dioje jo pedagogines pa\u017ei\u016bras, ra\u0161o, kad \u201emokini\u0173 stropumas labiausiai priklauso nuo mokytojo prie\u017ei\u016bros. (\u2026) Mokini\u0173 padorumas tai kaip liaunumas jauno medelio, kuris palinkti \u012f visas puses ir visaip pakrypti gali\u201c.<\/p>\n

Jautr\u0173 ir kartu reikl\u0173 mokytoj\u0105 i\u0161 pa\u0161aukimo, R. Mik\u0161yt\u0117s \u017eod\u017eiais, neapdir\u017eus\u012f nuo gyvenimo negand\u0173 ir kuklios algel\u0117s, vertino ne tik mokini\u0173 t\u0117vai. 1849 metais Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodo suva\u017eiavime jis \u201eu\u017e ger\u0105 darb\u0105 ir pastangas\u201c buvo paskatintas 15 sidabro rubli\u0173.<\/p>\n

I\u0161 mokytojo K. Dauk\u0161os ra\u0161yt\u0173 raport\u0173 matyti, kad Bir\u017e\u0173 reformat\u0173 parapijin\u0117je trij\u0173 skyri\u0173 mokykloje mokydavosi iki 50 \u012fvairi\u0173 socialini\u0173 sluoksni\u0173 (miestie\u010di\u0173, bajor\u0173, kaimie\u010di\u0173 ir laisv\u0173) berniuk\u0173 ir mergai\u010di\u0173. Pirmajame skyriuje vaikus mokydavo skaityti spausdint\u0105 lietuvi\u0173, lenk\u0173 ir rus\u0173 kalb\u0173 tekst\u0105. Antrame ir tre\u010diame skyriuose mokiniai mok\u0117si net vokie\u010di\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 kalb\u0173 bei ruo\u0161davosi stojimui \u012f apskrities mokykl\u0105 K\u0117dainiuose.<\/p>\n

\u0160ioje mokykloje mok\u0117si visi \u0161e\u0161i (pirmai \u017emonai Friderikai Bergrin mirus liko na\u0161lai\u010diai Adomas, Edvardas, Vladislovas, Emilija, o \u012f namus at\u0117jus pamotei, gim\u0117 dar du broliai) Kazimiero Dauk\u0161os vaikai. Jis j\u0173 i\u0161 kit\u0173 nei\u0161skyr\u0119s, j\u0173 nelepin\u0119s, buv\u0119s net reiklesnis negu kitiems mokiniams.<\/p>\n

Kazimieras Kristupas Dauk\u0161a buv\u0119s ne tik puikus pedagogas, bet ir lietuvi\u0173 kalbos gramatikos (\u201eTrumpa kalbomoksl\u0117 lie\u017euvio lietuvi\u0161ko\u201c) bei lietuvi\u0173-lenk\u0173 kalb\u0173 \u017eodyno autorius. Gramatikos i\u0161liko tik s\u016bnaus Edvardo Jok\u016bbo nura\u0161yti lietuvi\u0161kas ir lenki\u0161kas rankra\u0161tiniai nuora\u0161ai, o 1836\u20131844 metais ra\u0161yto apie 11000 \u017eod\u017ei\u0173 turin\u010dio lietuvi\u0173-lenk\u0173 kalb\u0173 \u017eodyno trys ketvirtadaliai rankra\u0161\u010dio i\u0161liko Poznan\u0117s universiteto bibliotekoje.<\/p>\n

B\u016bsimasis poetas Edvardas Jok\u016bbas Dauk\u0161a pirm\u0105sias meil\u0117s Lietuvai, patriotizmo pamokas patyr\u0117 t\u0117v\u0173 namuose. \u010cia nuo ma\u017eens vaikams buvo skiepijamos dvasin\u0117s vertyb\u0117s. Jau v\u0117liau eil\u0117ra\u0161tyje \u201ePokalbis su t\u0117vu apie vaikyst\u0119 ir senus laikus, ir apie lietuvyb\u0119\u201c jis ra\u0161ys, kad n\u0117ra brangesnio dalyko pasaulyje be artim\u0173j\u0173 ir Dievo u\u017e gimtin\u0117s slenkst\u012f, nes \u201eauksas viena niekyst\u0117, garb\u0117 \u2013 cigaro d\u016bmai, o \u0161lov\u0117 \u2013 kelio dulk\u0117s, kurios prava\u017eiavus norom nenorom v\u0117l ant vie\u0161kelio nus\u0117da\u201c.<\/p>\n

Mokslo metai<\/strong><\/p>\n

Per por\u0105 met\u0173 vienais penketais baigus\u012f trij\u0173 skyri\u0173 Bir\u017e\u0173 parapijin\u0119 mokykl\u0105 dvylikamet\u012f Edvard\u0105 t\u0117vas toliau mokytis i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f K\u0117daini\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 penkiaklas\u0119 mokykl\u0105. \u0160i mokykla, nuo 1808 met\u0173 per\u0117jusi Vilniaus universiteto \u017einion, mokymo kokybe gars\u0117jo visoje Lietuvoje, nes joje beveik visi mokytojai buvo studijav\u0119 Peterburgo, Dorpato, Karaliau\u010diaus, Marburgo, Frankfurto universitetuose. Mokykla tur\u0117jo turting\u0105 bibliotek\u0105, kurioje buvo daug knyg\u0173 lotyn\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis. Nors XIX am\u017eius laikomas did\u017eiausiais lietuvi\u0173 lenkinimo metais, ta\u010diau K\u0117daini\u0173 mokykloje buvo d\u0117stoma ir lietuvi\u0173 kalba. \u0160i\u0105 mokykl\u0105 Edvardas baig\u0117 per ketverius metus. Apdovanotas u\u017e uol\u0173 mokym\u0105si ir ger\u0105 elges\u012f \u0161e\u0161iolikmetis jaunuolis 1852 metais i\u0161vyksta t\u0119sti mokslo \u012f Slucko gimnazij\u0105, kurioje mokslo auk\u0161tum\u0173 siek\u0117 ne viena Bir\u017e\u0173 reformat\u0173 evangelik\u0173 jaunimo karta. \u010cia buvo d\u0117stomos lotyn\u0173, graik\u0173, vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173, rus\u0173, lenk\u0173 kalbos, biblioteka tur\u0117jo apie 8000 knyg\u0173, o s\u0117kmingai gimnazij\u0105 baig\u0119 jos aukl\u0117tiniai Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodo buvo siun\u010diami studijuoti \u012f Karaliau\u010diaus, Berlyno, Dorpato (Tartu), Maskvos, Peterburgo universitetus.<\/p>\n

Baig\u0119s Slucko gimnazij\u0105, 1855 metais E. Dauk\u0161a i\u0161va\u017eiavo studijuoti medicinos \u012f Maskvos universitet\u0105. Sinodo stipendijos jis negavo, ta\u010diau t\u0117vas jam i\u0161r\u016bpino neturto pa\u017eym\u0117jim\u0105, ir devyniolikmetis jaunuolis gal\u0117jo nemokamai klausyti laisvai pasirenkamas paskaitas. Palengva j\u012f u\u017evaldo lituanistin\u0117s id\u0117jos. \u201eMaskvoje E. Dauk\u0161a prad\u0117jo dom\u0117tis Lietuvos istorija ir tautosaka. Savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 knygel\u0117je jis sura\u0161o \u0161altinius studijoms: J. Kra\u0161evskio, L. Jucevi\u010diaus, L. Narbuto, J. Jaro\u0161evi\u010diaus veikalus. Mini S. Daukanto, M. Valan\u010diaus, L. R\u0117zos, S. Stanevi\u010diaus, F. Zatorskio knygas\u201c \u2013 ra\u0161o Regina Mik\u0161yt\u0117.<\/p>\n

Po met\u0173 jis jau Estijoje, Dorpato universitete. I\u0161laik\u0119s papildom\u0105 hebraj\u0173 kalbos egzamin\u0105, perkeliamas \u012f teologijos fakultet\u0105, ta\u010diau jau po pusme\u010dio pajunta, kad teologin\u0117s studijos, Biblijos komentarai, senosios kalbos jo nebedomina. Jis aktyviai dalyvauja lietuvi\u0173 student\u0173 veikloje. Patrioti\u0161kai nusiteikusiam jaunuoliui r\u016bpi Lietuvos likimas. Jis ra\u0161o lietuvi\u0161kai eil\u0117ra\u0161\u010dius, kuriuose juntami skausmingi gimtin\u0117s ilgesio motyvai, i\u0161nyra dar vaikyst\u0117je pamilti Agluonos up\u0117s, \u0160irv\u0117nos e\u017eero, Radvil\u0173 pilies griuv\u0117si\u0173, romanti\u0161k\u0173 Ti\u0161kevi\u010diaus r\u016bm\u0173 vaizdai. Turb\u016bt tai paskatina 1858 metais pra\u0161yti sinodo, kad jam b\u016bt\u0173 leista studijuoti teologij\u0105 Karaliau\u010diaus universitete. Sinodas E. Dauk\u0161os pra\u0161ymo nepatenkino, ta\u010diau jam suteik\u0117 200 rubli\u0173 pa\u0161alp\u0105. Karaliau\u010diaus universitetas jaun\u0105 poet\u0105 patrauk\u0117 d\u0117l jame dirbusi\u0173 mokslinink\u0173 d\u0117mesio lietuvi\u0173 kalbai ir jos tyrin\u0117jimams. Savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 album\u0117lyje Edvardas Dauk\u0161a ra\u0161\u0117, kad studij\u0173 Karaliau\u010diaus universitete tikslas buv\u0119s \u201eklausyti lietuvi\u0173 literat\u016bros\u201c. Jis tro\u0161k\u0119s \u201egeriau susipa\u017einti su lietuvi\u0173 kalbos ir sen\u0173j\u0173 ra\u0161t\u0173 tyrin\u0117jimu, kurie ten turi savo puosel\u0117toj\u0173, nes ir universitete d\u0117stoma lietuvi\u0173 kalba\u201c ir studijuoti \u201etam, kad gal\u0117t\u0173 skleisti \u0161vietim\u0105 tarp paprast\u0173 \u017emoni\u0173\u201c.<\/p>\n

Sinodo stipendijos negav\u0119s, Edvardas Dauk\u0161a 1860 metais gr\u012f\u017eta \u012f Lietuv\u0105. Apie jo studijas Karaliau\u010diaus universitete 1858\u20131860 metais nedaug \u017einoma. Evangelik\u0173 reformat\u0173 kunigas, Kauno Vytauto universiteto profesorius Povilas Jakub\u0117nas lai\u0161ke Juozui Tumui-Vai\u017egantui yra ra\u0161\u0119s, kad \u201eBerlyno akademiku\u201c vadintas Edvardas Jok\u016bbas Dauk\u0161a tais metais gal\u0117j\u0119s studijuoti ne tik Karaliau\u010diuje, bet ir Berlyno, gal net Frankfurto prie Maino universitetuose. Vaclovas Bir\u017ei\u0161ka \u201eAleksandryne\u201c teigia: pats Dauk\u0161a tvirtin\u0119s, kad \u201ejo ka\u017ein koki\u0105 para\u0161yt\u0105 Karaliau\u010diuje lietuvi\u0161k\u0105 knygut\u0119 kitas asmuo pasisavin\u0119s ir savo vardu ar slapyvard\u017eiu i\u0161leid\u0119s\u201c.<\/p>\n

Nors E. Dauk\u0161a, 1855\u20131860 metais studijav\u0119s net trijuose universitetuose, kaip rodo dokumentai, stropiai lank\u0119s paskaitas ir buv\u0119s pavyzdingo elgesio studentas, ta\u010diau egzamin\u0173 nelaik\u0117 ir universiteto nebaig\u0117. R. Mik\u0161yt\u0117 mano, kad \u0161is jo bla\u0161kymasis studij\u0173 metais, va\u017ein\u0117jimas i\u0161 vieno universiteto \u012f kit\u0105 rodo i\u0161tverm\u0117s ir valios stygi\u0173, psichikos nepastovum\u0105, staig\u0173 emocional\u0173 u\u017esidegim\u0105 politin\u0117mis id\u0117jomis bei visuomeniniais idealais. Ra\u0161ytojas ir istorikas Rimantas Ma\u010d\u0117nas (para\u0161\u0119s apie E. Dauk\u0161\u0105 roman\u0105 \u201eI\u0161draskyt\u0173 lizd\u0173 gandrai\u201c) teigia, kad \u201ekiek leid\u017eia spr\u0119sti Dauk\u0161os dienora\u0161\u010dio nuotrupos, \u0161is jo bla\u0161kymasis anaiptol nebuvo susij\u0119s su gabum\u0173 stoka ar charakterio nepastovumu, o grei\u010diau su materialini\u0173 i\u0161tekli\u0173 ribotumu\u201c.<\/p>\n

\u00a0<\/strong>Vilniuje<\/strong><\/p>\n

1860 met\u0173 ruden\u012f apsigyven\u0119s Vilniuje Edvardas Dauk\u0161a vert\u0117si pamokomis. Jis skepti\u0161kai vertino carinio valdininko darb\u0105. Tikriausiai tod\u0117l 1861 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 15 dien\u0105 Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 kolegijos patvirtintas kanceliarijos registratoriumi, darbe nepasirod\u0117 ir v\u0117liau buvo atleistas. Gyvenimo s\u0105lygos neturint nuolatini\u0173 pajam\u0173 E. Dauk\u0161ai tur\u0117jo b\u016bti nelengvos, nes savo dienora\u0161tyje skund\u017eiasi, kad d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stokos norom nenorom tur\u012fs \u201eubagauti\u201c, o i\u0161malda, nors ir i\u0161 draug\u0173 rank\u0173, vis vien \u017eeid\u017eianti \u0161ird\u012f. Savo bi\u010diulius vilnie\u010dius literatus jis \u017eavi erudicija, o netrukus i\u0161gars\u0117ja ir kaip patriotas lietuvis, \u012fsitikin\u0119s, kad lietuviai turi teis\u0119 patys spr\u0119sti savo likim\u0105. Gal net atsiskyr\u0119 nuo Lenkijos, tur\u0117dami savaranki\u0161k\u0105 Lietuv\u0105, toki\u0105, kokia ji buvo prie\u0161 Jogail\u0105.<\/p>\n

Artima bi\u010diulyst\u0117 j\u012f sieja su lenk\u0173 poetu romantiku Vladislavu Sirakomle (tikroji pavard\u0117 \u2013 Liudvikas Kondratovi\u010dius). 1861 metais para\u0161ytame eiliuotame lai\u0161ke L. Kondratovi\u010dius pavaizduoja E. Dauk\u0161\u0105 kaip u\u017esispyrus\u012f lietuvi\u0173 nacionalinio jud\u0117jimo veik\u0117j\u0105, nepiktai pasi\u0161aipydamas i\u0161 jo pasakojim\u0173 apie diding\u0105 Lietuvos praeit\u012f, lietuvi\u0173 tautinio jud\u0117jimo pakilim\u0105, kalbos ir istorijos tyrin\u0117jimus. Mirus poetui L. Kondratovi\u010diui, jo laidotuv\u0117se 1862 met\u0173 rugs\u0117jo 19 dien\u0105 dalyvavo apie 10000 \u017emoni\u0173 ne tik i\u0161 Vilniaus, bet ir kaimynini\u0173 gubernij\u0173. Buvo pasakytos trys kalbos. Ypa\u010d visiems \u012fsiminusi Vilniaus jaunimo vardu pasakyta Edvardo Dauk\u0161os kalba. V\u0117liau \u0161i kalba plito perra\u0161in\u0117jama. Sutrumpintas kalbos tekstas buvo paskelbtas tik 1922 metais, minint L. Kondratovi\u010diaus 60 \u2013 \u0105sias mirties metines. Su E. Dauk\u0161os kalba galima susipa\u017einti 1987 metais poezijos bibliotekoje \u201eVersm\u0117s\u201c i\u0161leistoje knygoje \u201eAnt up\u0117s kra\u0161to blindel\u0117 auga\u201c.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Edvardo Dauk\u0161os patriotin\u0117ms pa\u017ei\u016broms formuotis pad\u0117jo pa\u017eintis su sirguliuojant\u012f L. Kondratovi\u010di\u0173 lankiusiu 1863 met\u0173 sukilimo veik\u0117ju Jok\u016bbu Gei\u0161toru. \u201eE. Dauk\u0161a lank\u0117si ir pas gydytoj\u0105 P. Smuglevi\u010di\u0173 Svirlaukyje, kur gyveno S. Daukantas ir buvo prisiglaud\u0119s M. Akelaitis, buvodavo 1863 sukilimo veik\u0117jai J. Gei\u0161toras ir E. Liutkevi\u010dius, savait\u0117mis vie\u0161\u0117davo aktyviausieji Peterburgo ir Dorpato universitet\u0173 studentai lietuviai\u201c \u2013 ra\u0161o R. Mik\u0161yt\u0117.<\/p>\n

Galb\u016bt \u0161ie susitikimai ir pa\u017eintys paskatino jaunesn\u012f Petro Smuglevi\u010diaus brol\u012f Feliks\u0105 nutapyti Bir\u017e\u0173 pilies griuv\u0117sius. Tikriausiai tais metais E. Dauk\u0161ai teko susitikti ir su Jok\u016bbo Gei\u0161toro senais pa\u017e\u012fstamais \u2013 gausios Dalevski\u0173 \u0161eimos (joje augo keturi broliai ir \u0161e\u0161ios seserys, o viena i\u0161 j\u0173 \u2013 Apolonija, buvo i\u0161tek\u0117jusi u\u017e vieno i\u0161 1863 met\u0173 sukilimo vad\u0173 Zigmanto Sierakausko-Dolengos), aktyviai dalyvavusiais sukilime, nariais.<\/p>\n

Sukilime. Tremtis<\/strong><\/p>\n

Prasid\u0117jus 1863-\u0173j\u0173 met\u0173 sukilimui, E. Dauk\u0161a sugr\u012f\u017eo \u012f Bir\u017eus ir apsigyveno t\u0117v\u0173 namuose. U\u017emezg\u0117 ry\u0161ius su senu pa\u017e\u012fstamu sukil\u0117li\u0173 vadu Eliziejumi Liutkevi\u010diumi. Dar neb\u016bdamas jo b\u016bryje vadui prane\u0161\u0117, kada ir kuriuo keliu i\u0161 Bir\u017e\u0173 valdybos bus ve\u017eami pinigai. Sukil\u0117liai juos at\u0117m\u0117. Gegu\u017e\u0117s viduryje, \u012fstoj\u0119s \u012f E. Liutkevi\u010diaus b\u016br\u012f, E. Dauk\u0161a tampa vienu i\u0161 pa\u010di\u0173 artimiausi\u0173 jo pagalbinink\u0173.<\/p>\n

1863 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 20 dien\u0105 \u012f Dauj\u0117nus (Pasvalio rajonas) atvykus E. Liutkevi\u010diaus b\u016briui, po pamald\u0173 prie ba\u017eny\u010dios po kovingos E. Liutkevi\u010diaus kalbos kalb\u0117j\u0119s E. Dauk\u0161a ragino valstie\u010dius d\u0117tis prie sukil\u0117li\u0173 ir persekioti i\u0161davikus. Manoma, kad ne vien d\u0117l savo neeilinio i\u0161silavinimo, bet ir d\u0117l ry\u0161i\u0173 su sukilimo vadovybe jis tapo E. Liutkevi\u010diaus b\u016brio id\u0117jine siela. Jau v\u0117liau, tardomas Panev\u0117\u017eio kal\u0117jime, E. Dauk\u0161a prisipa\u017eins 1863 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 18 dien\u0105, diktuojant Eliziejui Liutkevi\u010diui, ra\u0161\u0119s raport\u0105 Kauno vaivadijos sukil\u0117li\u0173 vadovybei.<\/p>\n

Manoma, kad po sukil\u0117li\u0173 pralaim\u0117jimo rugs\u0117jo 15 dien\u0105 prie Dauj\u0117n\u0173 kaimo Dauk\u0161a, \u012fsitikin\u0119s lemtinga sukilimo baigtimi, pasitrauk\u0117 i\u0161 sukil\u0117li\u0173 b\u016brio. Prisistat\u0119s generolui N. Ganeckiui, buvo paleistas. Ta\u010diau Bir\u017euose, t\u0117v\u0173 namuose, i\u0161buvo neilgai. Lapkri\u010dio 27 dien\u0105 j\u012f su\u0117m\u0117, nes vienas su ginklu rankose sulaikytas E. Liutkevi\u010diaus b\u016brio sukil\u0117lis tardomas papasakojo, kad Dauk\u0161a skait\u0119s mirties nuosprend\u012f pulkininkui Engelbachui. E. Dauk\u0161os lauk\u0117 beveik metus Panev\u0117\u017eio kal\u0117jime u\u017etruk\u0119s tardymas. Jo tvirt\u0105 laikysen\u0105 tardymo metu apra\u0161o literat\u016brolog\u0117 Regina Mik\u0161yt\u0117: \u201eDauk\u0161os parodymai tardymo komisijoms bei karo lauko teismui liudija jo ties\u0173 ir valing\u0105 charakter\u012f. Pradedant pirmuoju ir baigiant paskutiniuoju parodymu, E. Dauk\u0161a lakoni\u0161kai tvirtino t\u0105 pat\u012f, grie\u017etai paneigdamas jam u\u017emetamus kaltinimus, nesibla\u0161k\u0117, ne\u012fdavin\u0117jo joki\u0173 pavard\u017ei\u0173. Jo sakiniai logi\u0161ki, gra\u017eiai formuluojami. E. Dauk\u0161a prisipa\u017eino savanori\u0161kai stoj\u0119s \u012f b\u016br\u012f. Tvirtino, kad dalyvav\u0119s m\u016b\u0161iuose be ginklo ir siek\u0119s apginti kaimie\u010dius, ypa\u010d \u2013 reformatus bir\u017eie\u010dius, nuo mai\u0161tinink\u0173 ker\u0161to u\u017e j\u0173 teikt\u0105 pagalb\u0105 caro kariuomenei, pralaim\u0117jus Dolengai, Koly\u0161kai ir Mackevi\u010diui\u201c. \u012erodin\u0117jo ne visuomet sutar\u0119s su E. Liutkevi\u010diumi, pra\u0161\u0119s nebausti pulkininko Engelbacho, visada steng\u0119sis i\u0161gelb\u0117ti nuo mirties bausm\u0117s.<\/p>\n

E.Dauk\u0161a buvo Tardymo komisijos apkaltintas, kad \u201eb\u016bdamas neeilinio i\u0161silavinimo, naudoj\u0119sis ypatingu reik\u0161mingumu ir buv\u0119s vienas i\u0161 veikli\u0173 ir \u012ftaking\u0173 agitatori\u0173\u201c, net tarnyb\u0105, vienintel\u012f pragyvenimo \u0161altin\u012f, met\u0119s \u201erevoliuciniais sumetimais\u201c. Tardymo komisija E. Dauk\u0161ai, tardymo metu neparei\u0161kusiam jokio apgailestavimo, reikalavo neribotos katorgos.<\/p>\n

Karo lauko teismas pripa\u017eino, kad E. Dauk\u0161a buvo E. Liutkevi\u010diaus adjutantas, saugojo revoliucin\u012f antspaud\u0105, aktyviai susira\u0161in\u0117jo su Centriniu sukilimo komitetu ir kitais sukil\u0117li\u0173 b\u016bri\u0173 vadais, sudarin\u0117jo mirties nuosprend\u017eius ir juos skait\u0117 \u017emon\u0117ms, E. Liutkevi\u010diaus nuteistiems pakarti ar su\u0161audyti. Teismo nuosprendis buvo 16 met\u0173 Sibiro r\u016bdynuose. Dar po 7 m\u0117nesi\u0173, E. Dauk\u0161ai b\u016bnant Kauno kal\u0117jime, atsi\u017evelgus \u012f jo savanori\u0161k\u0105 pasitraukim\u0105 i\u0161 sukilimo, bausm\u0117 suma\u017einta iki 12 met\u0173. Nors Kauno karo ligonin\u0117s vyriausias gydytojas pa\u017eym\u0117jime apie E. Dauk\u0161os sveikatos b\u016bkl\u0119 ra\u0161\u0117, kad jo \u201ekr\u016btin\u0117s sandara yra silpna ir sustiprintas \u0161irdies plakimas, kad jis gal\u0117si\u0105s dirbti tik lengv\u0105 darb\u0105 kalini\u0173 kuopose\u201c, E. Dauk\u0161a buvo i\u0161tremtas \u012f Tobolsk\u0105. Tremtyje teko dirbti ra\u0161tin\u0117je, o po 1866 met\u0173 amnestijos, perpus suma\u017einus katorgos laik\u0105, keliolika met\u0173 dirbo Pavolgyje gele\u017einkelio valdininku.<\/p>\n

 <\/p>\n

Paskutinieji metai<\/strong><\/p>\n

\u012e Lietuv\u0105 Edvardas Dauk\u0161a sugr\u012f\u017eo po dvide\u0161imties met\u0173. Buvo mir\u0119 ne tik t\u0117vai (mokytojas Kazimieras Kristupas Dauk\u0161a mir\u0117 dar 1865 metais, Edvardui b\u016bnant Kauno kal\u0117jime), bet ir brolis Adomas bei sesuo Emilija. Neberado ir jaunyst\u0117s dien\u0173 draug\u0173, su kuriais kar\u0161tai diskutuota apie Lietuvos ateit\u012f, kautasi sukil\u0117li\u0173 b\u016briuose. Jo bi\u010diulis poetas Julius Anusavi\u010dius, kartu su Edvardu redagav\u0119s E. Liutkevi\u010diaus raportus ir \u201enurodymus\u201c, \u012f tremtyje i\u0161siilgtus Dani\u016bnus per Ryg\u0105 ir Skaistkaln\u0119 sugr\u012f\u0161 tik po keleri\u0173 met\u0173, jau po E. Dauk\u0161os mirties.<\/p>\n

E.Dauk\u0161a 1884 metais apsistojo pas \u0160iauli\u0173 apskrityje, netoli Papil\u0117s, gyvenus\u012f brol\u012f Vlad\u0105. Bet po met\u0173 brolis mir\u0117. Edvardas, matyt, pasijuto svetimas brolio \u017emonos namuose. Prasid\u0117jo \u0161e\u0161erius metus tr\u016bkusios klajon\u0117s po Lietuv\u0105. I\u0161 kaimo \u012f kaim\u0105, niekur ilgiau neapsistojant. Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 E. Dauk\u0161os gyvenimo ir k\u016brybos tyrin\u0117toj\u0173 Mykolas Bir\u017ei\u0161ka ra\u0161o, kad kovingas, nenuolankus, tremties met\u0173 nepalau\u017etas E. Dauk\u0161a broliui Vladui pasimirus, pasi\u0117m\u0117 mai\u0161el\u012f su tikybin\u0117mis ir kt. knygomis, gal ir su rankra\u0161\u010diais, ir \u0117jo per \u017emones, sakydamas tikybines, (\u201espiritualistines\u201c) prakalbas, puldamas taip pat maskolius ir lenkus taip, kad \u017emon\u0117s bijodavo j\u012f net priimti nakvyn\u0117s. Ba\u017eny\u010dioje kunigams meld\u017eiantis u\u017e car\u0105, balsu protestuodavo. Veng\u0117 visko, kas buvo cari\u0161ka ir pa\u017eym\u0117ta dvigalviu ereliu: gele\u017einkeli\u0173, pinig\u0173, pa\u0161to \u017eenkl\u0173. (\u2026) Vald\u017eios sulaikytas kaip valkata (grei\u010diausiai d\u0117l prie\u0161 car\u0105 kurstan\u010di\u0173 kalb\u0173), buvo u\u017edarytas \u0160iauli\u0173 kal\u0117jime. (\u2026) Teisme tekalb\u0117jo lietuvi\u0161kai. Teis\u0117jui pareikalavus kalb\u0117ti rusi\u0161kai, atr\u0117\u017e\u0117: \u201eKai a\u0161 nuva\u017eiuosiu pas tave \u012f Rusij\u0105, a\u0161 tav\u0119s nepra\u0161ysiu kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai, o dabar tu, pas mus \u012f Lietuv\u0105 atva\u017eiav\u0119s, kalb\u0117k lietuvi\u0161kai!\u201c<\/p>\n

\u012esitikinus, kad ligotas ir anksti susen\u0119s E. Dauk\u0161a caro re\u017eimui nebepavojingas, jis i\u0161 kal\u0117jimo buvo paleistas ir atiduotas globoti brolio Vlado vaikams. Bet i\u0161 j\u0173 nam\u0173 greitai v\u0117l i\u0161keliavo. \u0160\u012f kart\u0105 i\u0161siruo\u0161\u0117 pas gimines Vitebsko gubernijoje. Tai buvo paskutinioji penkiasde\u0161imt ketveri\u0173 met\u0173 tremtinio ir poeto Edvardo Dauk\u0161os kelion\u0117. 1890 met\u0173 \u017eiem\u0105 j\u012f rado su\u0161alus\u012f pakel\u0117je gimtajame Bir\u017e\u0173 kra\u0161te. Palaidojo \u017dardini\u0173 kaimo kapin\u0117se. Prie jo nerado nuolat ne\u0161iojamo, prikim\u0161to popieri\u0173 mai\u0161elio. Daugelis apie Dauk\u0161\u0105 ra\u0161\u0119 mano, kad ten gal\u0117j\u0119 b\u016bti tremties metais para\u0161yti k\u016briniai. Buvo \u0161nekama, kad mai\u0161elyje E. Dauk\u0161a ne\u0161ioj\u0119s ir 2000 rubli\u0173, kuriuos buvo nusprend\u0119s paskirti lietuvi\u0161kai mokyklai steigti. Kas \u017eino, gal koks godus \u017emogus susigund\u0117 tais pinigais, kuri\u0173 tikriausiai ir nebuvo. Niekas tais metais poeto mirties aplinkybi\u0173 netyr\u0117. Pa\u0161nek\u0117jo ir nutilo. Gal vietos administracija net apsid\u017eiaug\u0117, kad neliko neparankaus, prie\u0161 caro vald\u017ei\u0105 prie\u0161i\u0161kai nusiteikusio, nuolat raginan\u010dio kovoti u\u017e Lietuvos i\u0161vadavim\u0105 i\u0161 carizmo vergov\u0117s, \u017emogaus.<\/p>\n

Tik po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 paai\u0161k\u0117s, kad 1863-\u0173j\u0173 met\u0173 sukilimo dalyvis, Sibiro tremtinys Edvardas Jok\u016bbas Dauk\u0161a, patraukli, laisva, nesi\u017eeminanti asmenyb\u0117, buvo ir poetas, XIX am\u017eiaus lietuvi\u0173 literat\u016broje \u012fsitvirtin\u0119s kaip vienas i\u0161 meil\u0117s lyrikos ir moderniosios poezijos pradinink\u0173.<\/p>\n

Algirdas BUTKEVI\u010cIUS<\/em><\/p>\n

\u201eBir\u017eie\u010di\u0173 \u017eodis\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

selonija.lt T\u0117v\u0173 pastog\u0117je Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 kapin\u0117se stovi \u0105\u017euolinis paminklas, bylojantis, kad \u010dia palaidotas Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 mokyklos mokytojas, lietuvi\u0173 kalbininkas Kazimieras Kristupas Dauk\u0161a (1796\u20131865). Jis \u2013 Bir\u017euose gimusio poeto, 1863-\u0173j\u0173 met\u0173 sukil\u0117lio ir Sibiro tremtinio Edvardo Jok\u016bbo Dauk\u0161os t\u0117vas. Daug met\u0173, tikriausiai remiantis Vaclovo Bir\u017ei\u0161kos \u201eAleksandryne\u201c paskelbtais duomenimis, buvo tvirtinama, kad Kazimieras Dauk\u0161a gim\u0119s […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2,15],"tags":[369],"class_list":["post-5383","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-pranesimai","tag-kazimieras-kristupas-dauksa"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5383","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5383"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5383\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5389,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5383\/revisions\/5389"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5383"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5383"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5383"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}