{"id":5619,"date":"2018-10-19T07:44:02","date_gmt":"2018-10-19T04:44:02","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5619"},"modified":"2018-10-19T07:47:56","modified_gmt":"2018-10-19T04:47:56","slug":"virginija-ruskiene-vyduno-kurybiniu-galiu-slepiniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/virginija-ruskiene-vyduno-kurybiniu-galiu-slepiniai\/","title":{"rendered":"Virginija Ru\u0161kien\u0117. Vyd\u016bno k\u016brybini\u0173 gali\u0173 sl\u0117piniai"},"content":{"rendered":"<p><strong>Virginija RU\u0160KIEN\u0116, <a href=\"http:\/\/www.voruta.lt\/virginija-ruskiene-vyduno-kurybiniu-galiu-slepiniai\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">www.voruta.lt<\/a><\/strong><\/p>\n<p>Vyd\u016bnas, kaip i\u0161kili asmenyb\u0117, paliko nei\u0161dildom\u0105 p\u0117dsak\u0105 lietuvi\u0173 tautos kult\u016briniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo id\u0117jas skleid\u0117 per ra\u0161ytin\u012f ir gyv\u0105 \u017eod\u012f, tod\u0117l pelnytai \u012fvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami \u017eurnaluose \u201eJaunimas\u201c, \u201eDarbymetis\u201c, \u201eDienovidis\u201c bei kituose periodiniuose leidiniuose.<\/p>\n<p>M\u0105stytojas savo ra\u0161tuose teig\u0117, kad tautos kult\u016br\u0105 atspindi \u017emoni\u0173 dvasios \u0161viesumas ir skaidrumas, kaip \u0161\u012f pasaul\u012f suprantame, pasitinkame ir priimame. Kult\u016brinis gyvenimas susideda i\u0161 papro\u010di\u0173, tik\u0117jimo, men\u0173, \u017eini\u0173 ir kit\u0173 materialini\u0173 bei dvasini\u0173 vertybi\u0173 sklaidos, lavinimo bei i\u0161saugojimo ir perdavimo ateities kartoms. Vyd\u016bnas kviet\u0117 kiekvien\u0105 prisid\u0117ti prie tautos kult\u016bros augimo ir skaidr\u0117jimo, atsigr\u0119\u017eti \u012f savo esm\u0119, b\u016bti dvasin\u0117s kult\u016bros rei\u0161k\u0117jais, gra\u017eesnio pasaulio k\u016br\u0117jais. Tautos \u0161viesuolis ragino \u017emones skaityti auk\u0161tesnio dvasinio lygmens knygas, o ra\u0161ytojams si\u016bl\u0117 imtis rimtesni\u0173 tem\u0173, paremt\u0173 tautiniu pagrindu, sielos galybe ir \u017emogi\u0161k\u0105ja prigimtimi.<!--more--><\/p>\n<p>Vyd\u016bnas teig\u0117, kad ra\u0161ytojas, perduodantis \u017eini\u0105 skaitytojui per knygas,\u00a0 pirmiausiai turi r\u016bpintis savo paties dvasios augimu ir stipr\u0117jimu, o tai galima pasiekti tik remiantis tvirtu tik\u0117jimu \u2013 neu\u017etenka vien \u012fgyti auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. M\u0105stytojas nerimavo, kad knyg\u0173 skaitymas, kuri\u0173 turinys menkas ir nesvarbus, \u017emog\u0173 nebrandina, bet atvirk\u0161\u010diai \u2013 skurdina ir skriaud\u017eia, nes bereikalingai atimamas jo laikas. Taip pat labai svarbu, koki\u0105 tem\u0105 ra\u0161ytojas pasiims i\u0161 savo sielos \u0161viesos, i\u0161 savo asmenyb\u0117s gelmi\u0173. Vyd\u016bnas mok\u0117: \u201eRa\u0161ytojas, ypa\u010diai poetas, kaip tik turi pareig\u0105 savo dovanomis tarnauti gyvenimui ir j\u012f lobinti. Tik nereik\u0117t\u0173 jau ir varg\u0161ui elgetai manyti, kad jis j\u012f lobin\u0105s, savo skarmalus kitiems si\u016blydamas.\u201c Ra\u0161ytojas poezij\u0105 \u012fvardijo kaip vidaus arba \u0161irdies, sielos gro\u017eyb\u0119. \u201eKas viduje neturi poezijos, negali jos apreik\u0161ti, negali poezijos i\u0161tarti\u201c, \u2013 m\u0105st\u0117 Vyd\u016bnas ir i\u0161samiai paai\u0161kino, kad poezij\u0105 reikia ra\u0161yti i\u0161jau\u010diant ir i\u0161gyvenant savyje, savo vidumi, tod\u0117l visi bandymai rinkti ir d\u0117lioti \u017eod\u017eius bei surimuoti \u012f eiles, bus tik \u017eod\u017ei\u0173 eiliavimas, bet ne poezija. Svarbiausia poezijoje yra vaizdingi i\u0161sirei\u0161kimai, poeti\u0161kas min\u010di\u0173 perteikimas, kai per \u0161iuos vaizdinius yra sujungiamas i\u0161orinis pasaulis su vidinio pasaulio gro\u017eiu ir gyvastimi. Poeto eil\u0117s turi b\u016bti regimos, jau\u010diamos, gyvos. M\u0105stytojas nuog\u0105stavo, kad yra daug i\u0161leista poezijos rinkini\u0173, kuriuose \u017eod\u017eiai ma\u017eai juda, n\u0117ra \u012ftaig\u016bs. B\u016bna, kad ra\u0161oma apie didvyrius ir j\u0173 darbus, bet mintis, i\u0161sirei\u0161kimas toks silpnas, lyg bailys sl\u0117pt\u0173si u\u017e kr\u016bm\u0173. Arba bandoma ra\u0161yti apie kilnius dalykus, bet \u017eod\u017eiai keliauja vieni paskui kitus, tarsi elgetos eit\u0173 duoneliaudamos. \u017dod\u017eiai turi jud\u0117ti: vienas skiemuo garsiau, kitas \u2013 tykiau skamb\u0117ti, vienas grei\u010diau, kitas \u2013 l\u0117\u010diau pra\u0161okti ir taip gra\u017eiai, banguojan\u010diai sroventi.<\/p>\n<p>Jeigu eil\u0117s nesirimuoja, nerandami tinkami \u017eod\u017eiai, metaforos, tai reikt\u0173 susitelkti \u012f savo vidin\u012f pasaul\u012f ir tik i\u0161 savasties i\u0161plauks reikiamos mintys ir tinkami \u017eod\u017eiai. O rimas gali b\u016bti visoks ir ne visoms eil\u0117ms jis reikalingas. Jei norima pasakyti k\u0105 nors labai svarbaus ir prasmingo, tai rimavimo aplamai nereikt\u0173 vartoti, nes u\u017ego\u0161 esm\u0119, suprastins guvum\u0105. Da\u017eniausiai rimavimas tinka trumpoms eil\u0117ms, patarl\u0117ms, satyriniams k\u016brin\u0117liams ar dainoms papuo\u0161ti, o poezijai ra\u0161yti b\u016btin\u0105 s\u0105lyga yra vidin\u0117 gyvastis, subtilus jausmingumas, sakini\u0173 vaizdingumas ir j\u0173 guvumas.<\/p>\n<p>Bet v\u0117lgi, m\u0105stytojas pabr\u0117\u017e\u0117, kad menininkas turi ra\u0161yti tai, k\u0105 jis jau\u010dia ir kuom gyvena, kokias dvasines vertybes pripa\u017e\u012fsta: \u201eGirtuokliavimas, paleistuvavimas, visoki\u0173 tro\u0161kim\u0173 ir kar\u0161\u010diavim\u0173 patenkinimas yra meninink\u0173 gabumams nuodai.\u201c Taip pat Vyd\u016bnas pripa\u017eino, kad yra meninink\u0173, kurie gyveno nevisai dorai, o yra suk\u016br\u0119 garsius veikalus, bet geriau \u012fsigilinus \u012f j\u0173 gyvenim\u0105 paai\u0161k\u0117ja, kad jie kovojo su savo ydomis ir priklausomyb\u0117mis. Visa tai atsispindi j\u0173 ra\u0161tuose, tod\u0117l \u0161ie k\u016briniai yra reik\u0161mingi, nes menininko dvasios \u0161vies\u0117jimas sukaupia gra\u017eiausi\u0105 ir prasmingiausi\u0105 k\u016brinio turin\u012f, o vaizduot\u0117s galia perteikia patirties b\u016bsen\u0105. \u201eRodos kiekvienas eina savo keliu. Tik mums pridera vaik\u0161\u010dioti auk\u0161\u010diausiuoju, \u017emoni\u0161kuoju\u201c \u2013 savo pa\u017ei\u016bras apie ra\u0161ytojus d\u0117st\u0117 Vyd\u016bnas.<\/p>\n<p>Remdamasis savo patirtimi ir pajauta, Vyd\u016bnas pasakojo, kaip ruo\u0161iasi ra\u0161ymui, kokios mintys kyla jo pas\u0105mon\u0117je \u2013 jis tarsi gauna u\u017edavin\u012f, \u012f kur\u012f reikia \u017evelgti ypatinga kryptimi. Atsis\u0117d\u0119s prie popieriaus lapo, m\u0105stytojas dar ne\u017eino apie k\u0105 ra\u0161ys, k\u0105 pasakys skaitytojui. \u0160is darbas vyksta jo pas\u0105mon\u0117je, jo dvasios viduje. Tik pabuv\u0119s tyloje, ramyb\u0117je ir harmonijoje su savimi, lyg nu\u0161vitimas atsiranda k\u016brybin\u0117s mintys ir id\u0117jos, kurias Vyd\u016bnas \u012fvardija regra\u010diu \u2013 s\u0105mon\u0117s regos rat\u0105, kuris s\u0105mon\u0117s vyzd\u017eiu apr\u0117pia rei\u0161kini\u0173 visum\u0105, min\u010di\u0173 gyvast\u012f. Ir tada tampa ai\u0161ku, kokia bus ra\u0161inio ar poezijos prad\u017eia, eiga ir pabaiga. Ra\u0161ymo b\u016bsen\u0105, kuri\u0105 patiria ra\u0161ytojas, Vyd\u016bnas \u012fvardija kaip apsirei\u0161kim\u0105, kai jis jau\u010diasi esantis savo esm\u0117s \u0161viesoje, gyvumo skritulyje, o k\u016brinys yra tarsi sl\u0117pinys, kuris atsiranda patirties d\u0117ka ir i\u0161kyla i\u0161 atminties bei atgimsta pas\u0105mon\u0117je. Taip pat k\u016briniuose da\u017enai fantazija persipina su svajon\u0117mis, real\u016bs atsiminimai ir nutikimai \u2013 su \u012fsivaizduojamaisiais ir apra\u0161omas gyvenimas pereina i\u0161 b\u016bsenos, esan\u010dios auk\u0161\u010diau s\u0105mon\u0117s. Tuo metu sukurti veik\u0117jai \u012fgauna gyvumo galios ir tampa gyvais asmenimis, tod\u0117l did\u017eiais ra\u0161ytojais tampa tie, kurie moka su\u017eadinti vaizduot\u0119 ir knygos turin\u012f perkelti \u012f skaitytojo pas\u0105mon\u0119. Ra\u0161ydamas tikras k\u016br\u0117jas jau\u010diasi tarsi jis b\u016bt\u0173 danguje arba jam tos dangi\u0161kosios galios b\u016bt\u0173 suteiktos \u2013 gyvena auk\u0161\u010diau savo asmenyb\u0117s ir tampa ai\u0161kiaregiu. Toki\u0105 b\u016bsen\u0105 pasiekia ne tik ra\u0161ytojai, bet ir kit\u0173 sri\u010di\u0173 menininkai, nes visa tai perduodama ne i\u0161 i\u0161orin\u0117s asmenyb\u0117s b\u016bties, bet per jausmus i\u0161 savo giluminio vidinio pasaulio. Tod\u0117l ra\u0161ytojas turi b\u016bti pasi\u0161vent\u0119s k\u016brybai ir gyventi tomis mintimis, ta b\u016bsena, kuri\u0105 nori \u012fam\u017einti savo veikaluose ir tai pasiekiama tik sunkaus darbo d\u0117ka.<\/p>\n<p>Vyd\u016bnas savo straipsniuose svarsto, kod\u0117l vienos knygos \u017emon\u0117ms yra \u012fdomios ir skaitomos, o kitos \u2013 atmetamos, paliekamos. Kai kurie i\u0161 j\u0173 skaito ne\u012fdomius straipsnius vien tod\u0117l, nes \u017eino ar yra gird\u0117j\u0119, jog tai svarbus ir prasmingas tekstas ir, jei pirm\u0105 kart\u0105 nesupranta jo turinio, tai antr\u0105 kart\u0105 skaitydami susikaupia, \u012fsijau\u010dia ir \u0161is tampa jiems \u012fdomus. Taip \u012fvyksta tod\u0117l, kad kiekvienas skaitytas sakinys atidengia savo \u0161vies\u0105 \u2013 nu\u0161vinta, skaidr\u0117ja ir ry\u0161k\u0117ja. \u201eS\u0105moningumas \u0161vies\u0117ja pa\u017eadintas kito \u017emogaus dvasinio atspind\u017eio\u201c \u2013 teig\u0117 m\u0105stytojas. Didis ra\u0161ytojas niekada nepataikaus skaitytoj\u0173 skoniams, bet ra\u0161ys tai, kas jam r\u016bpi, kuom jis gyvena ir jei jo knygos turinys bus nesuprantamas, ne\u012fdomus \u017emon\u0117ms, jis vis tiek t\u0119s savo misij\u0105, belsis \u012f \u017emoni\u0173 pas\u0105mon\u0119, kurs ir ra\u0161ys aktualia tema ir lauks skaitytoj\u0173 subrendimo, j\u0173 s\u0105mon\u0117s nu\u0161vitimo.<\/p>\n<p>Taip pat Vyd\u016bnas pagr\u012fstai nerimavo, kad atgimstan\u010dioje tautoje atsirado ra\u0161ytoj\u0173, kurie skleid\u017eia niekalus ar net s\u0105\u0161lavas ir taip slopina \u017emoni\u0161kum\u0105. Dauguma j\u0173 ra\u0161o ne i\u0161 pa\u0161aukimo, bet nor\u0117dami pasipelnyti parduodant knygas ar laikra\u0161\u010dius. Tai da\u017eniausiai juntama spaudoje, kur skelbiamos \u012fvairios apkalbos, i\u0161galvotos nedoros istorijos, ir tai sudomina skaitytojus, bet nieko gero ir prasmingo jiems neduoda, netgi atvirk\u0161\u010diai \u2013 sukelia intrigas, pavydus ir pyk\u010dius. Tokiu b\u016bdu yra marinamas \u017emoni\u0161kumas, o nedoryb\u0117s, niek\u0161i\u0161kumas \u2013 penimos, tod\u0117l nereikt\u0173 spaudoje skelbti tai, kas daugumai \u017emoni\u0173 yra \u012fdomu, bet reikt\u0173 atsi\u017evelgti \u012f tautos s\u0105moningumo lygio k\u0117lim\u0105, id\u0117j\u0173 taurinim\u0105 ir skleidim\u0105. Ra\u0161ytojas turi kelti dvasin\u012f tautos lyg\u012f, gaivinti taur\u0173 \u017emoni\u0161kum\u0105 ir tai gali padaryti tik \u0161viesios sielos ir kilnios dvasios \u017emogus.<\/p>\n<p>Vyd\u016bno ra\u0161tai ir mokymai yra labai svarb\u016bs ir reik\u0161mingi ugdant jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 \u2013 jai m\u0105stytojas pirmiausia ir skyr\u0117 savo k\u016bryb\u0105, skiepijo meil\u0119 ra\u0161ytiniam \u017eod\u017eiui, socialiniams tautos bei pasaulio gyvenimo aspektams. D\u017eiugu \u017einoti, kad yra susik\u016brusi\u0173 Vyd\u016bno vardo draugij\u0173 ir t\u0119siami tautos \u0161viesuolio prad\u0117ti darbai. \u0160i prasminga veikla yra aktuali ir \u012fkvepianti, puosel\u0117jant pa\u017eangi\u0105j\u0105 ir k\u016brybing\u0105j\u0105 visuomen\u0119, ugdant tautos s\u0105moningum\u0105.<\/p>\n<p>Naudota literat\u016bra:\u00a0 Vyd\u016bnas. \u017dvilgsnis \u012f gyvenimo gelmes. II. Kult\u016bra \u2013 gyvenimo k\u016brimo t\u0119sinys.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Virginija RU\u0160KIEN\u0116, www.voruta.lt Vyd\u016bnas, kaip i\u0161kili asmenyb\u0117, paliko nei\u0161dildom\u0105 p\u0117dsak\u0105 lietuvi\u0173 tautos kult\u016briniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo id\u0117jas skleid\u0117 per ra\u0161ytin\u012f ir gyv\u0105 \u017eod\u012f, tod\u0117l pelnytai \u012fvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami \u017eurnaluose \u201eJaunimas\u201c, \u201eDarbymetis\u201c, \u201eDienovidis\u201c bei kituose periodiniuose leidiniuose. M\u0105stytojas savo ra\u0161tuose teig\u0117, kad tautos kult\u016br\u0105 atspindi \u017emoni\u0173 dvasios [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1,15],"tags":[473],"class_list":["post-5619","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","category-pranesimai","tag-vydunas-voruta"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5619","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5619"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5619\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5622,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5619\/revisions\/5622"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5619"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5619"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5619"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}