{"id":5695,"date":"2018-11-16T12:50:43","date_gmt":"2018-11-16T10:50:43","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=5695"},"modified":"2018-11-16T12:52:02","modified_gmt":"2018-11-16T10:52:02","slug":"irena-andrukaitiene-paminklas-mazajai-lietuvai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/irena-andrukaitiene-paminklas-mazajai-lietuvai\/","title":{"rendered":"Irena Andrukaitien\u0117. Paminklas Ma\u017eajai Lietuvai"},"content":{"rendered":"

voruta.lt\u00a0<\/a><\/p>\n

Irena ANDRUKAITIEN\u0116, Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto signatar\u0117, www.voruta.lt<\/strong><\/p>\n

Martynas Purvinas, docentas, humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras (architekt\u016bra ir menotyra), yra vienas i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 Lietuvos kult\u016bros paveldo tyr\u0117j\u0173, daugiau nei keturiasde\u0161imt met\u0173 paskyr\u0119s Lietuvos sen\u0173j\u0173 kaim\u0173, liaudies architekt\u016bros, kra\u0161tovaizd\u017eio ir urbanistikos tyrimams.<\/p>\n

Nuo 1980 m. iki \u0161iol M. Purvinas tiria Ma\u017eosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apiman\u010dio ne tik Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, bet kitas Karaliau\u010diaus srities balti\u0161k\u0105sias \u017eemes, \u0161iuo metu esan\u010dias u\u017e Lietuvos rib\u0173, kult\u016bros paveldo likim\u0105.\u00a0 Neatsitiktinai \u0161is kra\u0161tas, XVI am\u017eiuje tap\u0119s svarbiu lietuvi\u0161kosios ra\u0161tijos bei kult\u016bros \u017eidiniu ir i\u0161lik\u0119s juo iki XX am\u017eiaus prad\u017eios, nusipeln\u0117 i\u0161skirtinio mokslininko d\u0117mesio.<\/p>\n

<\/p>\n

M.Purvino senelis Martynas Purvinas yra kil\u0119s i\u0161 senos lietuvnink\u0173 ir kur\u0161inink\u0173 gimin\u0117s. Jis daug nuveik\u0117 lietuvyb\u0117s labui Klaip\u0117dos kra\u0161te: r\u016bpinosi lietuvnink\u0173 bendruomen\u0117s reikalais, redagavo lietuvi\u0161k\u0105 laikra\u0161t\u012f \u201ePagalba\u201c, buvo \u201eSandoros\u201c draugijos, kurios tikslas \u2013 tarnauti ir pad\u0117ti vienas kitam, valdybos narys. M. Purvino t\u0117vas Erikas Purvinas \u2013 garsus Ma\u017eosios Lietuvos veik\u0117jas, botanikas, pelk\u0117tyrininkas, docentas, biologijos moksl\u0173 daktaras, gilin\u0119sis \u012f savo kra\u0161to gamt\u0105, jo istorij\u0105.<\/p>\n

S\u016bnus M. Purvinas \u2013 architektas, istorikas, etnografas \u2013 toliau t\u0119sia gimin\u0117s vyri\u0161kosios linijos tradicij\u0105: aktualizuoja Ma\u017eosios Lietuvos istorin\u0119 misij\u0105, atskleid\u017eia \u0161io kra\u0161to kult\u016bros paveldo likim\u0105, fiksuodamas jo naikinim\u0105 ne tik per \u012fvairi\u0173 am\u017ei\u0173 istorijos virsmus ir katastrofas, bet ir parodydamas nestabdom\u0105 jo nykim\u0105 taikos metais bei stengdamasis bent jau, pasak M. Purvino, \u201einventorizacin\u0117s med\u017eiagos pavidale\u201c \u00a0i\u0161saugoti tai, kas dar yra i\u0161lik\u0119.<\/p>\n

\u0160iam darbui jis ruo\u0161\u0117si kryptingai nuo studij\u0173 laik\u0173. Kauno politechnikos instituto (dabar \u2013 KTU) Statybos fakultete M. Purvinas susidom\u0117jo gyvenvie\u010di\u0173 planavimo ir kra\u0161tovaizd\u017eio architekt\u016bros sritimis. 1980 m. apsigina disertacij\u0105 \u201eArchitekt\u016brin\u0117s \u2013 land\u0161aftin\u0117s analiz\u0117s teoriniai \u2013 metodiniai klausimai\u201c. \u012e etnografini\u0173 tyrim\u0173 metodik\u0105 gilinasi ir v\u0117liau, jau dirbdamas kult\u016bros paveldo tyr\u0117jo darb\u0105, i\u0161pl\u0117sdamas metodik\u0105, j\u0105 pagilindamas, pabr\u0117\u017edamas principin\u012f moment\u0105 \u2013 tyrim\u0173 i\u0161samum\u0105 ir visapusi\u0161kum\u0105.<\/p>\n

M.Purvino darb\u0173, skirt\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros paveldo tyrin\u0117jimams, s\u0105ra\u0161as \u012fsp\u016bdingas. Daugyb\u0117 straipsni\u0173 periodikoje bei mokslo leidiniuose, daugiau kaip 1600 straipsni\u0173 trijuose \u201eMa\u017eosios Lietuvos enciklopedijos\u201c tomuose, o svarbiausia \u2013 solid\u017eios monografijos, skirtos senajam nykstan\u010diam Lietuvos ir Ma\u017eosios Lietuvos kaimui.<\/p>\n

1999 m. pasirodo M. Purvino studija \u201eB\u016bdingi tradicin\u0117s architekt\u016bros pavyzd\u017eiai Nemuno deltos regioniniame parke\u201c, 2008 m. i\u0161eina \u201eMa\u017eosios Lietuvos tradicin\u0117 kaimo architekt\u016bra\u201c, 2010 m. (kartu su architekte Marija Purviniene) i\u0161leid\u017eia monografij\u0105 \u201eMa\u017eosios Lietuvos kapin\u0117s ir antkapiniai paminklai\u201c (I kn.), 2011 m. skaitytoj\u0105 pasiekia studija \u201eMa\u017eosios Lietuvos etnografiniai kaimai\u201c. Tais pa\u010diais metais pasirodo ilgame\u010di\u0173 kult\u016bros paveldo tyrim\u0173 rezultatas \u2013 kapitalinis veikalas, monografija \u201eRyt\u0173 Lietuvos kaim\u0173 istorin\u0117 raida\u201c (I kn.). 2013 m. i\u0161eina \u201eMa\u017eosios Lietuvos kaim\u0173 istorin\u0117 raida\u201c (I kn.). 2014 m. v\u0117l gr\u012f\u017etama prie sakralinio paveldo \u2013 i\u0161leid\u017eiama monografija \u201eMa\u017eosios Lietuvos kapin\u0117s ir antkapiniai paminklai\u201c (II kn., su M. Purviniene), drauge su kitais autoriais 2014 m. i\u0161leid\u017eiamas \u201eLietuvos dvar\u0173 sodyb\u0173 atlasas, II: Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117\u201c.<\/p>\n

\u0160iame kontekste M. Purvino monografija \u201eMa\u017eosios Lietuvos panemuniais ir pamariais\u201c (I kn. Trakai: Voruta, 2015, 343 p.) pradeda mokslo darb\u0173 cikl\u0105, skirt\u0105 sen\u0173j\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 prie Nemuno \u017eemupio istorijai. Antroji ciklo dalis \u2013 knyga \u201eMa\u017eosios Lietuvos panemuniais ir pamariais\u201c (II kn., Trakai: Voruta, 2017, 559 p.) toliau t\u0119sia prad\u0117t\u0105 tem\u0105.<\/p>\n

<\/div>\n

Abi \u0161ios knygos yra dedikuotos \u0161viesiam Evos Mildos Jankut\u0117s \u2013 Gerolos,\u00a0 Martyno Jankaus \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos visuomen\u0117s veik\u0117jo, publicisto, spaustuvininko, vieno i\u0161 \u201eAu\u0161ros\u201c leid\u0117j\u0173, Til\u017e\u0117s Akto signataro, Lietuvos Tarybos nario (nuo1920 m.) \u2013 an\u016bk\u0117s atminimui.<\/p>\n

Monografijos pradedamos Pratarm\u0117mis (lietuvi\u0173, vokie\u010di\u0173 ir rus\u0173 kalbomis), kuriose M. Purvinas glaustai per\u017evelgia Ma\u017eosios Lietuvos istorij\u0105 nuo vokie\u010di\u0173 karini\u0173 ordin\u0173 ver\u017eimosi \u012f balt\u0173 gen\u010di\u0173 \u017eemes prad\u017eios XIII a., apib\u016bdina lietuvnink\u0173 etnokult\u016brin\u0117s grup\u0117s susidarym\u0105 \u0161iame regione, pabr\u0117\u017edamas Ma\u017eosios Lietuvos i\u0161skirtinum\u0105, jos reik\u0161m\u0119 ir svarb\u0105 Did\u017eiajai Lietuvai bei primindamas skaud\u017eias \u0161io kra\u0161to netektis (nutautinim\u0105, tremt\u012f, genocid\u0105, etnin\u012f valym\u0105, kult\u016bros paveldo naikinim\u0105) per visus karus ir okupacijas (ypa\u010d po Antrojo pasaulinio karo), neatpa\u017e\u012fstamai pakeitusias Ma\u017eosios Lietuvos veid\u0105.<\/p>\n

Pratarm\u0117se nusakytas ir pagrindinis abiej\u0173 monografij\u0173 tikslas \u2013 apib\u016bdinti Nemuno \u017eemupyje \u012fsik\u016brusi\u0173 sen\u0173j\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 istorijos bruo\u017eus, supa\u017eindinti skaitytojus su turtinga ir tragi\u0161ka Ma\u017eosios Lietuvos istorija, \u0161io kra\u0161to kult\u016bros paveldo likimu.<\/p>\n

Pirmoje knygoje apra\u0161ytos 25 tokios gyvenviet\u0117s, i\u0161sid\u0117s\u010diusios abiejose Nemuno pus\u0117se. Lietuvos krante \u2013 5 Jurbarko rajono ir 3 Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s gyvenviet\u0117s, \u0161alia lietuvi\u0161ko j\u0173 pavadinimo nurodant ir buvus\u012f suvokietint\u0105 pavadinim\u0105 (Smalininkai \u2013 Schmalleningken, Baltup\u0117nai \u2013 Baltuponen) bei17 gyvenvie\u010di\u0173 Karaliau\u010diaus kra\u0161te (nurodant sen\u0105j\u012f balti\u0161k\u0105 vietov\u0117s pavadinim\u0105, suvokietint\u0105 jo variant\u0105, o po Antrojo pasaulinio karo Karaliau\u010diaus kra\u0161tui tapus Soviet\u0173 S\u0105jungos valdoma Kaliningrado sritimi soviet\u0173 \u012fvest\u0105 ir iki dabar oficialiai funkcijonuojant\u012f rusi\u0161k\u0105 gyvenviet\u0117s pavadinim\u0105 (Tusainiai \u2013 Tusseinen \u2013 \u010capajevo, B\u016bdup\u0117nai \u2013 Budupohnen \u2013 Dol\u017eanskoje). Nemuno \u017eemupio gyvenvie\u010di\u0173 istorija pradedama nuo buvusio svarbaus pasienio ta\u0161ko Smalinink\u0173 \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos vart\u0173, kaip juos \u012fvardina pats autorius, ir baigiama Ragain\u0117s miesto istorijos pristatymu.<\/p>\n

Antroje knygoje apra\u0161yta 61 Nemuno ir jo at\u0161ak\u0173 pakrant\u0117se buvusi gyvenviet\u0117 (32 Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s, 4 \u0160ilut\u0117s rajono ir 25 Karaliau\u010diaus kra\u0161to gyvenviet\u0117s) analogi\u0161kai prie kiekvieno lietuvi\u0161ko pavadinimo nurodant jo ankstesn\u012f suvokietint\u0105 variant\u0105 (Bit\u0117na \u2013 Bitthenen, \u0160iaudy\u010diai \u2013 Schauditten), o Karaliau\u010diaus kra\u0161te nurodant ir dabartin\u012f rusi\u0161k\u0105 (Til\u017e\u0117 \u2013 Tilsit \u2013 Sovetsk, Gini\u0161kiai \u2013 Ginnischken \u2013 Chmelnickoje). \u0160ioje knygoje pradedama \u0161iek tiek nuo Nemuno nutolusiais Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s teritorijoje esan\u010diais Mikytais ir baigiama Karaliau\u010diaus ra\u0161te esan\u010diais Kauk\u0117nais bei j\u0173 artimiausiomis apylink\u0117mis.<\/p>\n

Kiekvienos gyvenviet\u0117s (esan\u010dios ar jau i\u0161nykusios) apra\u0161ymui\u00a0 pasitelkiama gausi istorin\u0117 med\u017eiaga, keliolika met\u0173 rinkta Vokietijos bei kituose archyvuose ir bibliotekose.<\/p>\n

Vietovi\u0173 apra\u0161ymui (i\u0161skyrus Karaliau\u010diaus kra\u0161to B\u016bdup\u0117n\u0173, Treibgiri\u0173, M\u0117\u017ei\u0173, \u0104\u017euolyn\u0173, Nemunijos, Raud\u017ei\u0173, Baub\u0117s, Skulb\u0117tvari\u0173, Seli\u0173, Baltru\u0161ai\u010di\u0173, Kampini\u0161ki\u0173, Urbantai\u010di\u0173 gyvenvietes ir Ventori\u0173 pilait\u0119) iliustruoti pasitelkiama \u012fvairi med\u017eiaga: paties autoriaus (1991 \u2013 2014 m.) ar kit\u0173 (2011 \u2013 2016 m.) darytos nuotraukos; fotografijos, paimtos i\u0161 muziej\u0173 rinkini\u0173, u\u017esienio archyv\u0173 ar i\u0161 kit\u0173 \u0161altini\u0173;\u00a0 gyvenvie\u010di\u0173 planai, schemos, XVI \u2013 XX a. apra\u0161om\u0173 vietovi\u0173 \u017eem\u0117lapiai, gauti i\u0161 priva\u010di\u0173 bei muziejini\u0173 kartografijos rinkini\u0173; vietovi\u0173 ar urbanistini\u0173 objekt\u0173 pie\u0161iniai, gauti i\u0161 priva\u010di\u0173 rinkini\u0173 ar kit\u0173 \u0161altini\u0173 bei kita iliustracin\u0117 med\u017eiaga.<\/p>\n

Monografij\u0173 d\u0117stomoji dalis suskirstyta \u012f skyrius, kuri\u0173 pavadinimai sutampa su gyvenvie\u010di\u0173 vardais. Skyri\u0173 apimtis priklauso nuo gyvenviet\u0117s dyd\u017eio arba jos svarbos vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu. Tekst\u0173 poskyrius bei j\u0173 skai\u010di\u0173 apibr\u0117\u017eia aptariam\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 specifika \u2013 \u012fsik\u016brimo vieta, verslai, pramon\u0117, \u017eem\u0117s \u016bkio kryptys, kult\u016brinis gyvenimas, religin\u0117s praktikos ir pan. faktoriai.<\/p>\n

Ma\u017eosios Lietuvos gyvenvie\u010di\u0173 apra\u0161ymui skirta med\u017eiaga abiejose monografijose d\u0117stoma pagal tam tikr\u0105 schem\u0105.<\/p>\n

<\/div>\n

Pasitelkus archeologijos duomenis, liudijan\u010dius apie seniausius toje vietov\u0117je aptiktus gyvenimo p\u0117dsakus, fiksuojamas gyvenviet\u0117s atsiradimo faktas, o toliau chronologi\u0161kai d\u0117stomi \u0161ioje vietov\u0117je vyk\u0119 istoriniai \u012fvykiai, vienaip ar kitaip nul\u0117m\u0119 gyvenviet\u0117s likim\u0105 archyviniais dokumentais pagrind\u017eiant tragi\u0161kas Ma\u017eosios Lietuvos netektis, patirtas per did\u017eiuosius istorinius sukr\u0117timus \u2013 Rusijos invazij\u0105 XVIII a., germanizacij\u0105, Pirmojo pasaulinio karo pasekmes ir katastrofi\u0161kus Antrojo pasaulinio karo bei sovietin\u0117s okupacijos padarinius, l\u0117musius ne\u012ftik\u0117tin\u0105 \u0161io kra\u0161to kult\u016bros paveldo naikinim\u0105.<\/p>\n

Aptariama gyvenvie\u010di\u0173 bei j\u0173 artimiausi\u0173 apylinki\u0173 ekonomin\u0117 raida, jos specifika (verslai, pramon\u0117, \u017eem\u0117s \u016bkis), priklausiusi nuo gyvenviet\u0117s vietos palei Nemun\u0105 \u2013\u00a0 did\u012fj\u012f vandens keli\u0105 bei nuo kit\u0173 \u0161alia esan\u010di\u0173 komunikacij\u0173 (vietin\u0117s ar tarptautin\u0117s reik\u0161m\u0117s keli\u0173, gele\u017einkelio linij\u0173). Fiksuojami kra\u0161to \u016bkio raidos pakilimai ir nuosmukiai, l\u0117m\u0119 ir pa\u010dios gyvenviet\u0117s pl\u0117tot\u0119 arba nykim\u0105 bei gyventoj\u0173 skai\u010diaus kait\u0105, kuri nustatoma remiantis archyviniais bei gyventoj\u0173 sura\u0161ymo duomenimis. Pateikiami duomenys apie gyventoj\u0173 migracij\u0105. Demografiniai poslinkiai aptariami analizuojant t\u0173 poky\u010di\u0173 prie\u017eastis.<\/p>\n

Kalb\u0117damas apie kra\u0161to \u0161vietimo pad\u0117t\u012f, M. Purvinas aptaria mokykl\u0173 tinkl\u0105, kuris Ma\u017eojoje Lietuvoje prad\u0117tas formuoti XVI a. prad\u017eioje ir buvo pakankamai tankus, kas l\u0117m\u0117 ir gyventoj\u0173 ra\u0161tingumo lyg\u012f. Kaip yra teig\u0119s XVIII a. Ma\u017eosios Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 kunigas, filologas, lietuvi\u0173 kalbos puosel\u0117tojas, lietuvi\u0173 knygotyros pradininkas Gotfrydas Ostermejeris, \u201ei\u0161 \u0161imto lietuvi\u0173 vos vienas kitas skaityti nemoka\u201c.<\/p>\n

Monografijose pla\u010diai pristatomi ir Lietuvos kult\u016bros istorijai did\u017eiul\u0117s svarbos tur\u0117j\u0119 Ma\u017eosios Lietuvos miestai Ragain\u0117 (I kn.) ir Ma\u017eosios Lietuvos sostin\u0117 Til\u017e\u0117 (II kn.). Atskleid\u017eiama miest\u0173 raida nuo j\u0173 i\u0161tak\u0173 ir einama per visus j\u0173 augimo ir pl\u0117timosi am\u017eius iki klest\u0117jimo period\u0173 ir patirt\u0173 materialiojo ir dvasinio paveldo praradim\u0173, kuriuos am\u017ei\u0173 b\u0117gyje atne\u0161\u0117 karin\u0117s invazijos ir did\u017eiosios XX a. katastrofos \u2013 karai bei okupacijos.<\/p>\n

Autorius pateikia detali\u0173 \u017eini\u0173 apie Ma\u017eosios Lietuvos gyventoj\u0173 tautin\u0119 sud\u0117t\u012f, fiksuoja, kaip \u012fvairiais laikotarpiais kito lietuvi\u0173 kalbos ribos. Apra\u0161ydamas kiekvien\u0105 gyvenviet\u0119, mokslininkas i\u0161skiria sen\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 balti\u0161kosios kilm\u0117s pavardes, rodan\u010dias, kad j\u0173 tur\u0117tojai lietuvninkai yra autochtonai \u0161iame kra\u0161te.<\/p>\n

M.Purvinas gilinasi \u012f gyvenvie\u010di\u0173 pavadinim\u0173 genez\u0119, atskleisdamas j\u0173 balti\u0161k\u0105 kilm\u0119 ir paneigdamas kai kuriose voki\u0161kose publikacijose d\u0117stomus teiginius, kad dalies Ma\u017eosios Lietuvos gyvenvie\u010di\u0173 pavadinimai es\u0105 kil\u0119 i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos (pvz., Smalininkai). Autorius atid\u017eiai seka kiekvienos vietov\u0117s toponim\u0173 situacij\u0105 ir fiksuoja j\u0173 germanizacijos, i\u0161likimo arba panaikinimo faktus.<\/p>\n

Monografijose pristatomos apra\u0161omose vietov\u0117se gyvavusios religin\u0117s bendruomen\u0117s, ap\u017evelgiama parapij\u0173 k\u016brimosi istorija, j\u0173 sakralini\u0173 centr\u0173 \u2013 \u012fvairi\u0173 konfesij\u0173 \u0161ventykl\u0173 bei kapini\u0173 \u2013 likimas istorijos virsmuose.<\/p>\n

Monografijose pla\u010diai apib\u016bdinama valstie\u010di\u0173 pad\u0117tis, j\u0173 statusas (laisvieji paveld\u0117tojai, laisvieji \u0161atulininkai, kulmi\u0161kiai ir kt.), pagal surenkamus mokes\u010dius vertinama kaimo turtin\u0117 pad\u0117tis, aptariamas gyvenamosios vietos (sodyb\u0173, kit\u0173 statini\u0173) k\u016brimas bei formavimas atkreipiant d\u0117mes\u012f \u012f liaudi\u0161kosios architekt\u016bros radim\u0105si ir jos specifinius bruo\u017eus, kurie atsiskleid\u017eia gausiose iliustracijose.<\/p>\n

Autorius ap\u017evelgia ir abiejuose Nemuno krantuose esan\u010di\u0173 dvar\u0173 istorijas, apib\u016bdina dvarinink\u0173 \u012fdiegtas inovacijas pramon\u0117je, \u017eem\u0117s \u016bkyje, aptaria j\u0173 dalyvavim\u0105 kra\u0161to visuomeniniame, politiniame, kult\u016briniame gyvenime, apibr\u0117\u017eia j\u0173 \u012fvairiapus\u0117s veiklos ind\u0117l\u012f \u012f kra\u0161to gerov\u0117s raid\u0105.<\/p>\n

Atskiro autoriaus d\u0117mesio nusipelno \u0161io kra\u0161to \u017emon\u0117s, k\u016br\u0119 jo gerov\u0119. Apra\u0161ydamas gyvenvietes, autorius pristato archyviniuose dokumentuose pamin\u0117tus tose vietov\u0117se gyvenusius ir dirbusius \u017emones nepriklausomai nuo j\u0173 socialinio statuso \u2013 tarnautojus, verslininkus, miestel\u0117nus, amatininkus, valstie\u010dius, samdinius, \u016bkininkus, dvarininkus \u2013 visus, prisid\u0117jusius prie miestelio, kaimo ar visos vietov\u0117s suklest\u0117jimo nepamir\u0161damas pamin\u0117ti ir j\u0173 pastang\u0173 saugoti lietuvnink\u0173 dvasi\u0105.<\/p>\n

<\/div>\n

M.Purvinas mini arba prikelia i\u0161 u\u017emar\u0161ties ne vien\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos visuomen\u0117s veik\u0117j\u0105 si\u016blydamas tyr\u0117jams pasidom\u0117ti dar niekieno neskaityta gausia archyvine med\u017eiaga apie dal\u012f \u0161i\u0173 i\u0161kili\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n

Tai ir Boguslavas Radvila, XVII a. buv\u0119s Rytpr\u016bsi\u0173 valdytojas, kil\u0119s i\u0161 Bir\u017e\u0173 ir Dubingi\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 gimin\u0117s, turtais pranok\u0119s ir tuometin\u012f Lenkijos karali\u0173 Jon\u0105 II Kazimier\u0105 Vaz\u0105.<\/p>\n

Tai ir verslusis Vie\u0161vil\u0117s dvaro savininkas Johanas Fridrichas fon Domhardtas, XVIII a. \u012fk\u016br\u0119s popieriaus fabrik\u0105, kra\u0161tui ilgai tiekus\u012f kokybi\u0161k\u0105 popieri\u0173, vario kalykl\u0105, i\u0161kil\u0119s \u012f visuomen\u0117s elit\u0105 \u2013 tap\u0119s visos Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s oberprezidentu.<\/p>\n

Tai ir garsiojo B\u016bbli\u0161k\u0117s dvaro savininko Eduardo Heinricho \u0160lenterio s\u016bnus Florijonas \u0160lenteris, XIX a. pab. ai\u0161kin\u0119sis sen\u0173j\u0173 pr\u016bs\u0173 ir kit\u0173 balt\u0173 kra\u0161t\u0173 kilm\u0119, nagrin\u0117j\u0119s antikinio pasaulio ry\u0161ius su baltais, i\u0161leid\u0119s ne vien\u0105 veikal\u0105 apie Baltijos kra\u0161t\u0173 senov\u0119.<\/p>\n

Tai ir garsioji Banai\u010di\u0173 gimin\u0117 i\u0161 Paskalvi\u0173, XIX \u2013 XX a. sand\u016broje \u012fsijungusi \u012f lietuvnink\u0173 tautinio atgimimo jud\u0117jim\u0105. Sp\u0117jama, kad ji susijusi su Zanavyk\u0173 kra\u0161to Banai\u010diais, i\u0161 kuri\u0173 kil\u0119s Vasario 16 \u2013 osios Akto signataras Saliamonas Banaitis. Tai ir kra\u0161totyrininkas, kult\u016bros veik\u0117jas Jurgis Banaitis bendradarbiav\u0119s su Jonu Basanavi\u010diumi, juvelyras Mikas Banaitis, tap\u0119s Til\u017e\u0117s Akto signataru, kra\u0161totyrinink\u0117 Eva Banaityt\u0117 \u2013 Koch, surinkusi sen\u0173j\u0173 lietuvnink\u0173 etnin\u0117s kult\u016bros paveldo kolekcij\u0105, kuri \u0161iuo metu yra \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejuje.<\/p>\n

U\u017esiminta ir apie Bit\u0117nuose gimus\u012f Ma\u017eosios Lietuvos visuomen\u0117s veik\u0117j\u0105, publicist\u0105, spaustuvinink\u0105, XIX a. pabaigoje \u2013 XX a. prad\u017eioje i\u0161spausdinus\u012f apie 400 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 ir 27 periodinius leidinius lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis, vien\u0105 \u201eAu\u0161ros\u201c leid\u0117j\u0173, Ma\u017eosios Lietuvos patriarch\u0105, Til\u017e\u0117s Akto signatar\u0105, Lietuvos Valstyb\u0117s Tarybos nar\u012f (kooptuot\u0105 1920 m.) Martyn\u0105 Jank\u0173 (autoriaus pla\u010diau pristatom\u0105 monografijoje \u201eMa\u017eosios Lietuvos etnografiniai kaimai\u201c Trakai: Voruta, 201).<\/p>\n

Pasakojama apie Ragain\u0117je gyvenus\u012f ir k\u016brus\u012f pirmosios lietuvi\u0161kos knygos autori\u0173 Martyn\u0105 Ma\u017evyd\u0105, Til\u017e\u0117je gyvenusius Ma\u017eosios Lietuvos visuomen\u0117s ir kult\u016bros veik\u0117jus: filosof\u0105, ra\u0161ytoj\u0105, publicist\u0105 Vyd\u016bn\u0105; bibliofil\u0105, lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 leid\u0117j\u0105 Enz\u012f Jagomast\u0105; tautosakinink\u0105, leksikograf\u0105 Vili\u0173 Kalvait\u012f; lietuvi\u0161k\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 ir \u017eurnal\u0173 leid\u0117j\u0105, tautinio s\u0105j\u016bd\u017eio dalyv\u012f Jurg\u012f Lapin\u0105; au\u0161rinink\u0105, vien\u0105 i\u0161 tautinio s\u0105j\u016bd\u017eio pradinink\u0173 Jurg\u012f Mik\u0161\u0105 ir kitus lietuvninkus.<\/p>\n

Atskira tema, einanti per abi knygas, yra ne vien\u0105 \u0161imtmet\u012f abiem kryptimis \u2013 pasroviui ir prie\u0161 srov\u0119 \u2013 veik\u0119s didysis prekybinis (ir keleivinis) vandens kelias Nemunu, siej\u0119s Did\u017ei\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 ir Vakarus. Tai buvo svarbiausia magistral\u0117,\u00a0\u00a0 dominavusi iki pat gele\u017einkelio atsiradimo XIX a. bei sugeb\u0117jusi i\u0161laikyti savo svarb\u0105 net iki XX a. vidurio.<\/p>\n

M.Purvinas nuosekliai apib\u016bdina \u0161io vandens kelio pritaikymo laivybai atliktus darbus: up\u0117s krant\u0173 sutvirtinimus, vagos tiesinim\u0105, Nemuno at\u0161ak\u0173 pertvarkymus, laivybai reikaling\u0173 kanal\u0173 i\u0161kasim\u0105, prieplauk\u0173 ir uost\u0173 \u012frengim\u0105. Apib\u016bdinami Nemunu plauk\u0119 senieji upi\u0173 laivai ir valtys, supa\u017eindinama su laivinink\u0173 darbo ir gyvenimo specifika. Pateikiama turima statistin\u0117 informacija apie keleivini\u0173 garlaivi\u0173 bei prekybini\u0173 laiv\u0173 jud\u0117jim\u0105 Nemunu XIX a. pabaigoje ir XX a. prad\u017eioje bei nurodomos \u012fsp\u016bdingos plukdyt\u0173 krovini\u0173 apimtys \u012f pagrindinius \u0161ios trasos uostus Ragain\u0119, Til\u017e\u0119 bei tolimesn\u012f krovini\u0173 jud\u0117jim\u0105 \u012f Vakarus.<\/p>\n

<\/div>\n

M.Purvinas pristato ir vien\u0105 i\u0161 seniausi\u0173 upeivi\u0173 versl\u0173 \u2013 sieli\u0173 plukdym\u0105 Nemunu, klest\u0117jus\u012f ne vien\u0105 \u0161imtmet\u012f ir suk\u016brus\u012f abiejuose up\u0117s krantuose i\u0161tis\u0105 medienos apdirbimo pramon\u0117s infrastrukt\u016br\u0105. Sielininkyst\u0117s verslas ne tik suk\u016br\u0117 darbo vietas daugeliui Nemuno pakrant\u0117se \u012fsik\u016brusi\u0173 gyventoj\u0173, bet ir formavo savit\u0105 \u0161io kra\u0161to veid\u0105.<\/p>\n

Abiejose M. Purvino monografijos \u201eMa\u017eosios Lietuvos panemuniais ir pamariais\u201c knygose i\u0161kyla sud\u0117tingas Ma\u017eosios Lietuvos paveikslas, nutapytas remiantis autoriaus sukaupta archyvine ir iliustracine med\u017eiaga, su daugybe iki \u0161iol neaktualizuot\u0173 ar nauj\u0173 fakt\u0173. \u0160ios monografijos \u2013 ilgame\u010dio ir kruop\u0161taus darbo rezultatas, solid\u016bs mokslo veikalai, galintys tapti tolesni\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos kra\u0161to mokslini\u0173 tyrim\u0173 lauku.<\/p>\n

M.Purvinas monografijose pateikia i\u0161sam\u0173 pagalbin\u012f knygos tekst\u0105. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra bibliografin\u0117s nuorodos: periodikos \u0161altiniai, i\u0161 kuri\u0173 paimti pirmos knygos tekstai, naudotos literat\u016bros s\u0105ra\u0161as bei rezium\u0117 vokie\u010di\u0173 ir rus\u0173 kalbomis. Pirmos knygos pabaigoje autorius \u012fdeda du priedus: \u201eSenieji \u017eem\u0117s plot\u0173 vienetai\u201c ir \u201eVir\u0161elio ir prie\u0161lapi\u0173 iliustracijos\u201c. Antros knygos pabaigoje pateikiamos pagalbin\u0117s rodykl\u0117s [\u201eAsmenvard\u017ei\u0173 rodykl\u0117 (II knyga), \u201eVietovard\u017ei\u0173 rodykl\u0117 (II knyga)\u201c, \u201eAsmenvard\u017ei\u0173 rodykl\u0117 (I knyga)\u201c, \u201eVietovard\u017ei\u0173 rodykl\u0117 (I knyga\u201c)] ir priedai: \u201eVir\u0161elio ir prie\u0161lapi\u0173 iliustracij\u0173 paai\u0161kinimai ir pateik\u0117jai\u201c bei \u201eDoc. Dr. Martyno Purvino svarbiausios publikacijos\u201c.<\/p>\n

Monografijos skaitomos ne vien kaip mokslinis veikalas. Jos para\u0161ytos su tokia \u012ftaiga, kad skamba kaip Rekviem Ma\u017eosios Lietuvos lietuvnink\u0173 ilgus \u0161imtme\u010dius kurtam ir okupant\u0173 negr\u012f\u017etamai sunaikintam kult\u016bros paveldui. Kartu tai yra ir imperatyvus priesakas i\u0161saugoti t\u0105 etninio paveldo dal\u012f, kuris kol kas teb\u0117ra dar neprarastas.<\/p>\n

Abu \u201eMa\u017eosios Lietuvos panemuniais ir pamariais\u201c tomai skamba kaip negailestingas kaltinimas savoti\u0161kame Niurnbergo procese tiems, kas vykd\u0117 \u0161iame kra\u0161te genocid\u0105 bei etnocid\u0105, kas Karaliau\u010diaus kra\u0161te sunaikino did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f\u00a0 Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros paveldo ir itin svarbi\u0105 jo dal\u012f \u2013\u00a0 toponim\u0173 sluoksn\u012f. Tai nusikaltimas ne tik prie\u0161 \u0161al\u012f ir jos \u017emones, tai nusikaltimas ir prie\u0161 vis\u0105 Europos kult\u016br\u0105.<\/p>\n

M.Purvino monografijos \u201eMa\u017eosios Lietuvos panemuniais ir pamariais\u201c \u2013 mokslinis veikalas su labai ai\u0161kia autoriaus pilietine pozicija \u2013 i\u0161kyla kaip am\u017einas, nesugriaunamas paminklas Ma\u017eajai Lietuvai.<\/p>\n

Abi \u0161io mokslinio veikalo dalys tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161verstos (bent jau pirmiausia) \u012f rus\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbas kaip autenti\u0161kas ir nepaneigiamas liudijimas, neleid\u017eiantis klastoti, perra\u0161in\u0117ti ar naujai \u201einterpretuoti\u201c skaud\u017ei\u0105 \u0161io kra\u0161to istorij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

voruta.lt\u00a0 Irena ANDRUKAITIEN\u0116, Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto signatar\u0117, www.voruta.lt Martynas Purvinas, docentas, humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras (architekt\u016bra ir menotyra), yra vienas i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 Lietuvos kult\u016bros paveldo tyr\u0117j\u0173, daugiau nei keturiasde\u0161imt met\u0173 paskyr\u0119s Lietuvos sen\u0173j\u0173 kaim\u0173, liaudies architekt\u016bros, kra\u0161tovaizd\u017eio ir urbanistikos tyrimams. Nuo 1980 m. iki \u0161iol M. Purvinas tiria Ma\u017eosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apiman\u010dio ne […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[478,271,39,40],"class_list":["post-5695","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-leidiniai","tag-irena-andrukaitiene","tag-knyga-mazosios-lietuvos-panemuniais-ir-pamariais","tag-marija-purviniene","tag-martynas-purvinas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5695","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5695"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5695\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5697,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5695\/revisions\/5697"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5695"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5695"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5695"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}