\u0160iais metais sukanka 115 met\u0173<\/b>, kai mir\u0117 vokie\u010di\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 teologas,\u00a0daugelio religini\u0173 knyg\u0173 autorius, Draugijos evangelik\u0173 misijoms stabmeld\u017ei\u0173 tarpe remti (Gesellschaft zur Bef\u00f6rderung der evangelischen Missionen unter der Herden) ilgametis direktorius dr. H. T. Wangemannas<\/b>. Jo vadovaujamos draugijos veikla yra labai susijusi ir su Ma\u017e\u0105ja Lietuva.<\/p>\n
Hermannas Theodoras Wangemannas <\/b>(1818 III 27-1894 VI 18)<\/p>\n
H. T. Wangemannas gim\u0117 1818 m. kovo 27 d. Wilsnacke, netoli Wittenbergo. B\u016bdamas trej\u0173 met\u0173 su \u0161eima persik\u0117l\u0117 \u012f Demino miest\u0105, kuriame jo t\u0117vas tapo muzikos mokyklos direktoriumi. Mok\u0117si Demino mokykloje, po to 1836-1840 metais studijavo teologij\u0105 ir filologij\u0105(?) Berlyno universitete. Kadangi t\u0117vas buvo nelabai turtingas, tai pinig\u0173 u\u017esidirbdavo mokydamas auk\u0161t\u0173j\u0173 pon\u0173 vaikus. Gav\u0119s pirmuosius kunigo \u0161ventimus, 1840-1844 m. dirbo priva\u010diu nam\u0173 mokytoju Berne (\u0160veicarija). Hall\u0117je gavo teologijos daktaro laipsn\u012f, o Stettine \u2013 i\u0161laik\u0117 antruosius kunigo egzaminus. Gr\u012f\u017e\u0119s pas t\u0117vus \u012f Demin\u0105 d\u0117l savo didelio pamaldumo negavo mokytojo vietos, tad 1845 m. spal\u012f tapo antruoju kunigu Wollino mieste, kur pasiliko iki 1848 m., kol buvo pakviestas dirbti Kamino miesto seminarijos direktoriumi ir antruoju katedros kunigu – arkidiakonu. 1865 m. rugs\u0117jo 25 d. \u0161io miesto katedroje buvo gausyb\u0117 \u017emoni\u0173, daug kunig\u0173 ir mokytoj\u0173, kurie susirinko atsisveikinti su dr. Wangemannu, kuris \u010dia praleido 16 met\u0173, nes Berlyno pasiuntinyst\u0117s draugyst\u0117<\/i> j\u012f paskyr\u0117 direktoriumi. Draugai dovanojo jam du paveikslus, giedotoj\u0173 draugyst\u0117 sugiedojo 23 psalm\u0119, vakare dar kart\u0105 susirinkus suskamb\u0117jo ir gra\u017eioji 36 psalm\u0117.<\/p>\n
1865 m. spalio 2 d. tapo (iki savo mirties) 1834 m. Berlyne \u012fsteigtos jau min\u0117tos misionieri\u0173 organizacijos, v\u0117liau Lietuvoje vadintos Wangemanno misija<\/i>, Wangemanno pasiuntinyst\u0117s draugyste, Berlyno pasiuntinyst\u0117s draugyste<\/i>, veikusios Afrikoje ir Kinijoje, ilgame\u010diu direktorium. Misijos vadovas prival\u0117jo sugeb\u0117ti ne tik Evangelij\u0105 pagonims apsakyti, bet, svarbiausia, parengti ir pa\u010dius misionierius. Siekdamas su\u017einoti tikr\u0105 misijos b\u016bkl\u0119, naujasis direktorius i\u0161sireng\u0117 \u012f savo pirm\u0105j\u0105 kelion\u0119 Afrikon. I\u0161keliavo per Barmen\u0105, Pary\u017ei\u0173 \u012f London\u0105, kur Vyriausioji Biblijos draugija dovanojo pus\u0119 centnerio religini\u0173 paveiksl\u0117li\u0173 ir knygeli\u0173 oland\u0173 kalba. Po 40-ies dien\u0173 kelion\u0117s laivu 1866 m. rugs\u0117jo 17 d. pasiek\u0117 Keiptaun\u0105 Piet\u0173 Afrikoje. \u010cia lauk\u0117 ilga ir sunki kelion\u0117 ve\u017eimais, kuriuos trauk\u0117 nuo 12 iki 20 jau\u010di\u0173. Jis aplank\u0117 visas 20 misijos stotis \u0161e\u0161iose \u017eem\u0117se, kuriose veik\u0117 32 misionieriai, jose jau buvo 1800 krik\u0161\u010dioni\u0173. Taip pat susipa\u017eino ir su angl\u0173 bei oland\u0173 misionieri\u0173 veikla. Pirmojoje Amaliensteino stotyje prabuvo 14 dien\u0173, pakrik\u0161tijo keturis jaunus pagonis. Suvienijo stotis ir misionierius \u012f vyskupystes bei paskyr\u0117 vien\u0105 vyskup\u0105 j\u0173 vyresniuoju. Wangemannas ra\u0161\u0117, kad net \u0161e\u0161is kartus jojant virto jo arklys, penkis ar \u0161e\u0161is kartus \u0161oko nuodingi \u017eal\u010diai prie\u0161 mane, mane ar mano arkl\u012f k\u0105st nor\u0117dami, ale Vie\u0161pats mane visu\u010des maloningai apsaugojo<\/i>. 1867 m. rugs\u0117jo 26 d. i\u0161plauk\u0117 laivu \u012f Kanaano \u017eem\u0119, kur aplank\u0117 visas \u0161vent\u0105sias vietas ir Alyv\u0173 kaln\u0105. O \u0161vent\u0105j\u012f Kal\u0117d\u0173 vakar\u0105 jau garbino Vie\u0161pat\u012f su nami\u0161kiais Berlyne.<\/p>\n
Ple\u010diantis misijos veiklai, imta galvoti (1872 I 20) apie b\u016btinyb\u0119 naujo draugijos pastato, nes senajame, statytame 1837 m., gal\u0117jo mokytis tik 12 jaunuoli\u0173. Galima sakyti, kad stebuklingu b\u016bdu buvo gautos l\u0117\u0161os i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 \u017eem\u0117s sklypui pirkti ir naujiems namams statyti. 1873 m. lapkri\u010dio 2 d. buvo pa\u0161ventinti jo r\u016bpes\u010diu pastatyti nauji misijos namai Berlyne. Tai atliko vyr. vyskupas dr. B\u00fcchselis, o pats Wangemannas Bartolom\u0117jaus ba\u017eny\u010dioje laik\u0117 pad\u0117kos pamaldas.<\/p>\n
Jis 7 kartus lank\u0117si Ma\u017eojoje Lietuvoje (1874, 1882, 1884, 1885, 1889, 1890, 1891 m.), kurioje pasteb\u0117jo pietistines gyventoj\u0173 nuotaikas, steb\u0117josi, kad su lietuviais tur\u0117j\u0119s visada pras\u010diausia traukinio klase (ketvirta) va\u017eiuoti, nors \u0161iaip jie labai dosniai \u0161elp\u0117 misij\u0105. Jagomasto lietuvi\u0161kose kalendrose<\/i> (1925 m.) perspausdinti 1874 m. Wangemanno kelion\u0117s po lietuvi\u0161k\u0105 kra\u0161t\u0105 atsiminimai.<\/p>\n
1883 m. protestanti\u0161kas pasaulis pla\u010diai min\u0117jo Martyno Liuterio 400-\u0105sias gimimo metines. Ta proga Wangemannui buvo suteiktas daktaro laipsnis. Jis para\u0161\u0117 \u017eymiausiojo Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios reformatoriaus biografijos apybrai\u017e\u0105, kuri pavadinimu Liuteriaus knygeles<\/i>\u00a0lietuvi\u0161kai i\u0161leista 1883 m. (got. \u0161riftas, 108 psl.).<\/p>\n
Antr\u0105 kart\u0105 Afrikon nukako 1884-1885 m.; \u0161ios kelion\u0117s jo lai\u0161kai ir dienora\u0161tis paskelbti t\u0173 met\u0173 Til\u017e\u0117s laikra\u0161tyje Lietuvi\u0161ka ceitunga<\/i>. Tikslas buvo taip pat pamin\u0117ti ir at\u0161v\u0119sti 50-ies met\u0173 Betanijos stoties jubiliej\u0173, kuri\u0105 pastat\u0117 pirmieji trys draugijos misionieriai Afrikoje. 1884 m. rugpj\u016b\u010dio 18 d. Wangemannas i\u0161vyko i\u0161 Berlyno Aleksandro gele\u017einkelio stoties, rugs\u0117jo 11 d. pasiek\u0117 Keiptaun\u0105, o 19 d. vakare jau meld\u0117si \u0161ios stoties ba\u017eny\u010dioje. Kit\u0105 dien\u0105 buvo i\u0161kilmingos pamaldos, kuriose dalyvavo daug vietos gyventoj\u0173 (kolonist\u0173 ir naujakrik\u0161t\u0173), vietos vald\u017eios atstovai. Wangemannas v\u0117l keliavo per stotis, vienoje i\u0161 j\u0173, Waterberge, 1885 m. kovo 22 d. \u012f\u0161ventino du vietinius \u012f kunigus. 1885 m. vasario 14 d. jis atkako prie up\u0117s Steelpoort, kuri buvo labai i\u0161tvinusi. O kitoje pus\u0117je buvo stotis, kurioje misionieriumi dirbo jo \u017eentas, vyriausios dukros Lisbeth vyras. Wangemannas meld\u0117 Vie\u0161paties, kad krokodyliams, kurie Aprikos up\u0117se u\u017esilaiko, nasrus u\u017elaikyt\u0173<\/i>, brido \u012f up\u0119 ir su palydovais j\u0105 laimingai perplauk\u0117, nors jau buvo 67-eri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus. Dabar gal atrodyt\u0173 ir keista, kad dukros trys vaikai nemok\u0117jo n\u0117 \u017eod\u017eio voki\u0161kai (abu t\u0117vai \u2013 vokie\u010diai), o tik basut\u0173 kalb\u0105. \u012e misijos namus Berlyne gr\u012f\u017eo 1885 m. liepos 17 d.<\/p>\n
1884 m. Vokietija \u012fsigijo ir sav\u0173 kolonij\u0173 Afrikoje. 1890 m. lapkri\u010dio 4 d. Wangemannas apsi\u0117m\u0117 \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Niasos e\u017eero prad\u0117ti nauj\u0105 misijos darb\u0105.Tad 1891 m. gegu\u017e\u0119 i\u0161keliavo, o spalio 2 d. min\u0117toje vietoje (dab. Tanzanija) jo szwogeris Merenskis su keliais jaunais pasiuntiniais<\/i> pastat\u0117 misijos stot\u012f Wangemannsh\u00f6h<\/i>. Tai buvo jo veiklos \u012fvertinimas, nes Wangemannas tikrai daug nusipeln\u0117 vadovaudamas misijai, rengdamas naujus misionierius, skelbdamas Evangelij\u0105 ne tik pagonims, bet ir pa\u010dioje Vokietijoje.<\/p>\n
Nors ir b\u016bdamas stiprios sveikatos per savo gyvenim\u0105 i\u0161kent\u0117jo daug varg\u0173 ir b\u0117d\u0173, u\u017epuol\u0117 ligos bei negalios. A\u0161tuonerius metus sirgo \u0161irdies liga, o 1887 m. dar kita liga paguld\u0117 \u012f patal\u0105. 1890 m. spalio 2 d. buvo i\u0161kilmingai pamin\u0117tas jo vadovavimo misijai 25-metis. Sirg\u0119s tik 12 dien\u0173, Wangemannas mir\u0117 Berlyne 1894 bir\u017eelio 14 d., pirmadien\u012f.<\/p>\n
1904 m. draugijos atsi\u0161aukime (vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 k.) d\u0117l materialin\u0117s paramos misijai ra\u0161oma, kad Wangemannas yra did\u017eioj garbej laikoms visu lietuvininku<\/i>. Lietuvi\u0161kai i\u0161spausdinta Wangemanno 24 psl. iliustr. knygel\u0117 Kaszane Mamatepa : amzio-begis isz Sziaur-Transvaallo, Pietaprikoj<\/i> [1910 m., Memel]. Joje ra\u0161oma apie 1884 m. baland\u017eio 11 d., Did\u012fj\u012f Penktadien\u012f, d\u0117l tik\u0117jimo nu\u017eudyt\u0105 apsikrik\u0161tijus\u012f karaliuk\u0105. O knygel\u0117s leidimo metais ten jau buvo 1 500 krik\u0161\u010dioni\u0173. T\u0105 knygel\u0119 turiu savo bibliotekoje, kitas \u017einomas egz. \u2013 VU bibliotekoje.<\/p>\n
Lietuvinink\u0173 1906-1910 m. surinktomis l\u0117\u0161omis Piet\u0173 Afrikos misijos stotyje Neu-Wangemannsh\u00f6he<\/i> buvo pastatyta ba\u017eny\u010dia Wangemanno atminimui. Jos statyba r\u016bpinosi misionierius Jonas Kilius (1876-1918) i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos.<\/p>\n
Wangemanno biografij\u0105 Sein Leben und Wirken<\/i> vokie\u010di\u0173 kalba para\u0161\u0117 Gartzo vyskupas Hermannas Petrichas, kuri 1895 m. i\u0161leista Berlyne. Ji buvo ir lietuvi\u0161kai i\u0161spausdinta periodikoje (Nusidavimai apie Evangelijos praplatinim\u0105…,<\/i> 1910 m., nr. 11\/12, p. 88-96; 1911 m., nr. 1\/2, p. 3-15) bei Karaliau\u010diuje atskira knygele Pasiuntinystes tews Wangemann. <\/i>[Berlynas], K\u00f6nigsberg, [1912 m., 20 psl., j\u0105 turiu savo bibliotekoje, kit\u0105 \u017einom\u0105 egz. turi prof. D. Kaunas].Knygut\u0117 buvo prid\u0117ta ir prie dab. \u017demai\u010di\u0173 Naumiestyje kantoriaus Frydricho Megnio leisto pirmojo ev. liuteron\u0173 savaitra\u0161\u010dio Rusijos imperijoje \u201eSwezcias\u201c 1912 m. nr. 20.<\/p>\n
Kai kurios Wangemanno para\u0161ytos knygos: Kurze Geschichte des evangelischen Kirchenliedes; Das Opfer nach Lehre der heiligen Schrift alten und neuen Testaments; Sieben B\u00fccher Preussischer Kirchengeschichte; Der Kirchenstreit unter den von der Landeskirche sich getrennt haltenden Lutheranern in Preussen<\/i> (i\u0161 viso 39 knygos).<\/p>\n
Apie misijas<\/b><\/p>\n
Misijos yra organizuota religini\u0173 organizacij\u0173 veikla, turinti tiksl\u0105 \u012fgyti nauj\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173. Jos paprastai susijusios su jas organizuojan\u010di\u0173 religini\u0173 sluoksni\u0173 ir valstybi\u0173 politine, ekonomine ir kult\u016brine ekspansija. \u012e misij\u0173 veikl\u0105 telkti tikin\u010diuosius lietuvininkus XIX a. II de\u0161imtmetyje prad\u0117jo Ma\u017eosios Lietuvos protestantai. Tuo tikslu jie steig\u0117 draugijas, visomis vietos gyventoj\u0173 kalbomis leido ir platino specialius leidinius \u2013 atsi\u0161aukimus, vyskup\u0173 pamokslus, kitus smulkiuosius spaudinius ir knygeles, tur\u0117jo savo periodin\u0119 spaud\u0105 – Nusidavimai apie evangelijos praplatinim\u0105 tarp \u017eyd\u0173 ir pagon\u0173<\/i>. Protestanti\u0161k\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos teritorijoje steng\u0117si platinti 6 misij\u0173 draugijos: Misij\u0173 d-ja Karaliau\u010diuje, Karaliau\u010diaus miesto vidaus misijos d-ja, Brit\u0173 \u017eyd\u0173 misijos Ryt\u0173 Pr\u016bsijos stotis Karaliau\u010diuje, Gossnerio misijos d-ja, Wangemanno misijos d-ja <\/i>(abi Berlyne), Reino misijos d-ja Barmene.<\/i><\/p>\n
Kardelis R\u0117nius (1791-1838) buvo pirmasis misionierius lietuvininkas i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos. Jau 1807-1810 m. dalyvaudamas savo d\u0117d\u0117s dvare prie Klaip\u0117dos\u00a0veikusiame surinkime<\/i> ir skaitydamas misionieri\u0173 spaud\u0105 (lietuvi\u0161kos dar nebuvo), R\u0117nius nusprend\u0117 tapti misionieriumi. Brit\u0173 misijos buvo pasi\u0173stas darbui \u012f Ryt\u0173 Indij\u0105. 1909 m. Pasiuntinyst\u0117s knygel\u0117se<\/i> buvo i\u0161spausdinta jo 1828 m. lai\u0161ko i\u0161trauka i\u0161 R. Indijos. Jo atminimui 1839 m. buvo publikuotos dvi Johano Ferdinando Kelkio giesm\u0117s Linksmay t`esie giedojama<\/i>\u2026bei Taigi jau miegok!<\/i>.., kuri ir dabar dar giedama.<\/p>\n
XIX a. II p. \u2013 XX a. pr. lietuvininkai misionieriai dirbo daugiausiai Gossnerio ir Wangemanno misijose<\/i>, baig\u0119 \u0161i\u0173 misij\u0173 seminarijas Berlyne. Misionieri\u0173 mokyklos neturtingiems lietuvi\u0173 jaunuoliams buvo bene vienintel\u0117 galimyb\u0117 \u012fgyti auk\u0161tesn\u012f i\u0161silavinim\u0105, pramokti kalb\u0173, aplankyti egzoti\u0161kus kra\u0161tus. Seminarijose vyravo grie\u017etos vidaus taisykl\u0117s \u2013 mokiniai negal\u0117jo palaikyti ry\u0161i\u0173, net susira\u0161in\u0117ti ne tik su pa\u017e\u012fstamais ar draugais, bet net ir su t\u0117vais, paklusti bet kuriems vadov\u0173 nurodymams, stropiai mokytis. Kai kurie d\u0117l silpnos sveikatos likdavo Ma\u017eojoje Lietuvoje, pvz., Vyd\u016bno t\u0117vas Anskis Storosta. Da\u017enas i\u0161 j\u0173 misij\u0173 stotyse steig\u0117 mokyklas, amat\u0173 kursus, tarp \u010diabuvi\u0173 skleid\u0117 agronomijos \u017einias.<\/p>\n
Ma\u017eojoje Lietuvoje misionieriai buvo vadinami pasiuntiniais<\/i>, o misijos \u2013 pasiuntinyst\u0117mis<\/i>. Evangelik\u0173 misijose nuo XIX a. VII de\u0161imtme\u010dio dirbo daugiau kaip 40 lietuvinink\u0173 i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos. Kas keleri metai misionieriai gr\u012f\u017edavo \u012f t\u0117vi\u0161k\u0119 atostog\u0173, pails\u0117ti, pataisyti sveikatos, lankydavosi parapijose ir surinkimuose<\/i>, rinkdavo aukas savo darbui, pasakodavo \u012fsp\u016bd\u017eius i\u0161 misij\u0173 veiklos.<\/p>\n
Lietuvi\u0173 moter\u0173 nebuvo misionieri\u0173, tik kelios buvo i\u0161tek\u0117jusios u\u017e misionieri\u0173, pad\u0117jo jiems j\u0173 sunkiame misijos darbe, pasirei\u0161k\u0117 spaudoje (pvz., Urt\u0117 Lokien\u0117).<\/p>\n
Gossnerio misija<\/i>, pavadinta jos \u012fk\u016br\u0117jo, daugelio religini\u0173 studij\u0173 autoriaus Johannes Evangelistos Gossnerio (1773-1858) pavarde, nuo pat \u012fsteigimo 1836 m. veik\u0117 R. Indijoje.<\/p>\n
Iki 1839 m. Kinijoje buvo tik vienintel\u0117 misijos stotis Kantone. 1913 m. \u010dia jau veik\u0117 3000 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173\u00a0parapij\u0173, filij\u0173, surinkim\u0173. Reikia pasteb\u0117ti, kad iki 1811 m. Azijos valstyb\u0117s ne\u012fsileisdavo misionieri\u0173.<\/p>\n
1912 m. Vokietijoje veik\u0117 27 evangeli\u0161kos pasiuntinyst\u0117s draugijos, \u012fskaitant ir voki\u0161kai kalban\u010di\u0105 \u0160veicarijos dal\u012f. I\u0161 viso tuo metu pasaulyje dirbo protestanti\u0161ki 19 288 vyrai ir moterys misionieriai.<\/p>\n
I pasaulinio karo metu i\u0161 Vokietijos kil\u0119 misionieriai (taip pat \u0161ved\u0173 ir \u0161veicar\u0173) 1916 m. buvo suimti, internuoti stovyklose arba i\u0161si\u0173sti \u012f Vokietij\u0105 i\u0161 Anglijos kontroliuojam\u0173 kolonij\u0173, o taip pat ir i\u0161 u\u017eimt\u0173 Vokietijai priklausiusi\u0173 kolonij\u0173, kurios jai ir po karo nebebuvo gr\u0105\u017eintos. Misionieriams buvo u\u017edrausta gr\u012f\u017eti \u012f ankstesnes darbo vietas. Beveik visi parkeliavo \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105.<\/p>\n
Dalis misionieri\u0173, tap\u0119 ev. liuteron\u0173 kunigais, dirbo Ma\u017eojoje ar Did\u017eiojoje Lietuvoje (F. Juknaitis, F. Oksas, M. Keturakaitis, M. Kibelka, K. Lokys, D. Jurkaitis, broliai Tenikai\u010diai), kiti pasirei\u0161k\u0117 periodin\u0117je spaudoje (D. Didlaukis, M. Ker\u0161is, M. Keturakaitis, J. Kikilius, J. Kilius, M. B. Lau\u017eemis, E. \u0160velnius). Apie misijas buvo leid\u017eiama periodin\u0117 spauda (Nusidawimai apie Ewangelijos praplatinim\u0105\u2026<\/i>(1832-1914, 1921), Pasiuntinyst\u0117s Laiszkelis<\/i>, 1900 m. pavadintas Pasiuntinyst\u0117s Laiszkelis<\/i> arba Bitel\u0117 ant Pasiuntinyst\u0117s Lauko<\/i>, 1907 m. pervadintas Pasiuntinyst\u0117s<\/i> knygel\u0117s<\/i>, Pasiuntinyst\u0117s Prietelis, Metinis Pasiuntinyst\u0117s Lai\u0161kelis<\/i> (1914)).<\/p>\n
Afrikos, Azijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u010diabuvi\u0173 evangelizacijos tematika i\u0161 vokie\u010di\u0173 spaudos greitai persimet\u0117 ir \u012f lietuvi\u0173 periodinius leidinius ir tapo jos skatintojams parankia darbuotoj\u0173, l\u0117\u0161\u0173 ir apskritai \u0161alinink\u0173 telkimo priemone. Knygos (i\u0161 viso 36), jei neskai\u010diuosime M. \u0160apalo kaip Tiesos prieteliaus<\/i> priedas i\u0161leist\u0173 jo Pasiuntinyst\u0117s nusidavim\u0173 <\/i>(1881 m.), pasirod\u0117 gerokai v\u0117liau – 1902-1914 metais. J. Kilius, M. B. Lau\u017eemis, K. Lokys ir kt. (i\u0161 viso 5) misionieriai ir vieno i\u0161 j\u0173 \u017emona (U. Lokien\u0117) \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161vert\u0117 keliolika knygeli\u0173, daugiausiai apie misij\u0173 darb\u0105.<\/p>\n
Misionieri\u0173 \u012fvairiuose laikra\u0161\u010diuose (ne tik misij\u0173) paskelbtose korespondencijose gausu etnografin\u0117s, gamtamokslin\u0117s ir filologin\u0117s med\u017eiagos apie Afrikos ir Indijos \u010diabuvius, misijos veiklos s\u0105lygas. J\u0173 darbo \u012fsp\u016bd\u017eiai apra\u0161yti lai\u0161kuose pasirodydavo laikra\u0161\u010diuose: Konzerwatyw\u0173<\/i> Draugyst\u0117s<\/i> Laiszkas<\/i> ir jo priede Keleivis, Til\u017e\u0117s Keleiwis<\/i> ir jo priede Keleiwio Draugas<\/i>, Nauja Lietuwiszka Ceitunga<\/i>, Lietuvi\u0161ka Ceitunga, Pagalba<\/i>, kalendrose ir kt.<\/p>\n
Daug stropi\u0173 ir \u017eymi\u0173 misionieri\u0173 bei pagalbinio personalo i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos dirbo vokie\u010di\u0173 u\u017esienio misijose, kur veik\u0117 ne tik Dievo karalyst\u0117s praplatinimo labui ir skelb\u0117 Evangelij\u0105 pagonims, bet ir dieg\u0117 vokie\u010di\u0173 germanizacijos kult\u016br\u0105. Nors tuo metu labai tr\u016bko lietuvi\u0173 kunig\u0173, kurie b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 dirbti sav\u0173j\u0173 labui, o kunigavo vokie\u010diai, nemokantys lietuvi\u0161kai.<\/p>\n
Wangemanno misija<\/b><\/p>\n
Wangemanno misija, Wangemanno pasiuntinyst\u0117s draugyst\u0117, Wangemanno pasiuntinyst\u0117, Wangemanno pasiuntinyst\u0117 Berlyne, Berlyno pasiuntinyst\u0117s draugyst\u0117, Berlyni\u0161koji Wangemanno pasiuntenyst\u0117s draugyst\u0117, Wangemanno misionieri\u0173 draugija<\/i>(Draugija evangelik\u0173 misijoms stabmeld\u017ei\u0173 tarpe remti – Gesellschaft zur Bef\u00f6rderung der evangelischen Missionen unter der Herden<\/i>), veikusi Afrikoje ir Kinijoje. \u0160i misijos organizacija \u012fsteigta Berlyne 1834 m. ir v\u0117liau Lietuvoje vadinta jos ilgame\u010dio direktoriaus (1865-1894), ev. liuteron\u0173 teologo Hermano Theodoro Wangemanno pavarde, kuris pakeit\u0117 mirus\u012f direktori\u0173 Wallmann\u0105.<\/p>\n
1873 XI 2 d. Berlyne buvo pa\u0161ventinti naujai pastatyti misijos namai su kry\u017eiumi (Georgenkirch gt. prie kampo Friedens gt.), nes senuosiuose (statyti 1837 m. Sebastiano gt.) gal\u0117jo mokytis tik 12 jaunuoli\u0173 misijos darbui. Kry\u017eius ant stogo kalba apie t\u0105, kur\u012f tik vien\u0105 misija apsako. Vir\u0161 paradini\u0173 dur\u0173 prasmingas u\u017era\u0161as Eikit \u012f wis\u0105 Swiet\u0105. <\/i>\u0160i seminarija pareng\u0117 kelis \u0161imtus misionieri\u0173, tarp j\u0173 apie 20 lietuvinink\u0173. 1834 m. pastatyta misijos pirmoji Betanijos (Bethanien) stotis Piet\u0173 Afrikoje, o po 50 met\u0173 jau buvo 44 stotys su 15 000 krik\u0161\u010dioni\u0173. Pirmieji draugijos misionieriai 1882 m. i\u0161si\u0173sti ir \u012f Kinij\u0105.<\/p>\n
1902 m. ir 1904 m. draugija paskelb\u0117 atsi\u0161aukimus (vokie\u010di\u0173 ir\u00a0lietuvi\u0173 k.) d\u0117l materialin\u0117s paramos misijai. 1905 m. misija tur\u0117jo 346 776, 1914 m. – 200 000 marki\u0173 skolos. Lietuvininkai dosniai misijas r\u0117m\u0117 savo aukomis. Toki\u0173 auk\u0173 Wangemanno misijai<\/i> vien tik sakytojas<\/i> Mikelis Kibelka kasmet surinkdavo po 3-4 t\u016bkst. marki\u0173 ir i\u0161si\u0173sdavo \u012f Berlyn\u0105.<\/p>\n
1905 m. pas pagonis i\u0161keliavo 25 misionieriai. 1908 m. seminarijoje mok\u0117si ir 8 lietuvi\u0161ki jaunikai\u010dei<\/i>. 1910 m. Wangemanno misijai<\/i> priklaus\u0117 P. Afrikoje, voki\u0161koje R. Afrikoje (dab. Tanzanija) ir Kinijoje 86 didel\u0117s ir 439 ma\u017eos misijos stotys bei 616 \u017dod\u017eio apsakymo vietos su 60 000 pakrik\u0161tyt\u0173 pagoni\u0173 (vien 1910 m. pakrik\u0161tijo 4781). Joje dirbo 119 misionieri\u0173, 6 gydytojai ir mokytojai, 33 mokytojos ir 23 \u010diabuviai pasiuntiniai<\/i>. Tarp j\u0173 17 i\u0161 Rytpr\u016bsi\u0173, neskai\u010diuojant dviej\u0173 misionieriaus E. \u0160velniaus Afrikoje gimusi\u0173 s\u016bn\u0173. Veik\u0117 307 pradin\u0117s ir 7 auk\u0161tesn\u0117s mokyklos, kuriose mok\u0117si 13 000 pagoniuk\u0173.<\/p>\n
Wangemanno misijos<\/i> veiklai finansuoti 1913 m. Ma\u017eojoje Lietuvoje buvo surinktos net 30 796 mark\u0117s (didelis ir turtingas Berlynas surinko tik 30 000 Mk.). \u0160i organizacija per metus i\u0161leisdavo apie 200 000 marki\u0173. Misijoje dirbo 18 lietuvinink\u0173 misionieri\u0173: Daudertas,Gre\u0161kaitis (Greszkat),\u00a0Dovas Jurkaitis, Martynas \u00a0Kybelka, Jonas Kikilius (Kikillus), Jonas Kilius(Killus), A. Klonius (Klonus), Adolfas Petrikas (Petrickas), dailid\u0117 (cimerninkas) Maksas Skwirblys (1907 m. pasira\u0161\u0117 sutart\u012f 5-riems metams statyti ba\u017eny\u010dias ir misij\u0173 stotis), sub\u016br\u0119s \u010diabuvi\u0173 d\u016bd\u0173 orkestr\u0105, Erdmonas\u00a0\u0160velnius (\u0160wellnus) (1841-1910), jo trys s\u016bn\u016bs Jonas, Jurgis, Paulius, kuri\u0173 du gim\u0117 Afrikoje, Teodoras \u0160velnius ir kt. P. \u0160velnys buvo gabus vietin\u0117ms kalboms, i\u0161vert\u0117 Biblij\u0105 \u012f bavend\u0173 kalb\u0105, redagavo Biblij\u0105 sep\u0117di kalba, \u0161iomis ir, atrodo, kitomis kalbomis pareng\u0117 kelet\u0105 tikybos bei kit\u0173 mokyklini\u0173 knyg\u0173. U\u017e nuopelnus Pretorijos universitetas jam suteik\u0117 filosofijos garb\u0117s daktaro laipsn\u012f.<\/p>\n
Piet\u0173 Kinijoje (Thoi-hang-Schakkok) nuo 1909 m. dirbo Martynas Wanagas, kil\u0119s i\u0161 Grumbli\u0173 kaimo (Priekul\u0117s par.). Gal pirmasis Priekul\u0117s (1930-1944) kunigas Martynas Wanagas yra tas pats misionierius i\u0161 Kinijos?<\/p>\n
Wangemanno misija leido laikra\u0161t\u012f Pasiuntinyst\u0117s priedelis ir Metin\u012f Pasiuntinyst\u0117s Lai\u0161kel\u012f, <\/i>kuriame pristatoma daug i\u0161laid\u0173 reikalaujanti misijos sto\u010di\u0173 veikla, pateiktas 1913 m. aukojusi\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161as bei surinktos l\u0117\u0161os. 1910-1914 m. veik\u0117 Berlyno misijos draugijos knygynas (Buchhandlung der Berliner evangel. Missionsgesellschaft, Berlyno pasiuntinyst\u0117s draugyst\u0117s knygyny\u010dia ), kuris i\u0161leido (spausdintos Ma\u017eojoje Lietuvoje) <\/i>15 knyg\u0173 apie misionierius vertim\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105.Misijos direktoriai lank\u0117si ir Ma\u017eojoje Lietuvoje – H. T.Wangemannas 7 kartus, Gensichenas \u2013 tik 1905 m., D. Axenfeldas, kuris savo pareigas paliko 1921 m. pabaigoje, – tik 1913 m. 1916 m. pabaigoje kare jau buvo \u017euv\u0119 draugijos 27 misionieriai ir j\u0173 mokiniai.<\/p>\n