{"id":610,"date":"2009-02-22T15:18:13","date_gmt":"2009-02-22T13:18:13","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=610"},"modified":"2013-12-03T15:23:50","modified_gmt":"2013-12-03T13:23:50","slug":"kruopsti-butosios-dvasios-archeologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/kruopsti-butosios-dvasios-archeologija\/","title":{"rendered":"Kruop\u0161ti b\u016btosios dvasios archeologija"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/span>Visad su baugia pagarba imu \u012f rankas solid\u017eias apimtimi \u2013 numatant ir turinio solidum\u0105 \u2013 monografijas, i\u0161 kuri\u0173 bent keliolika puslapi\u0173 \u201eatima\u201c \u012fvairiakalbiai s\u0105ra\u0161\u0117liai \u201eLiterat\u016bra\u201c bei \u201e\u0160altiniai\u201c \u2013\u00ad taigi knyga gim\u0117 ne \u0161iaip sau pervertus \u201epo ranka\u201c bibliotekoje esan\u010dius tomus, bet savai\u010di\u0173 savaites, m\u0117nesi\u0173 m\u0117nesius ki\u016btojus kurios nors \u0161alies archyvuose… \u012etariant, jog rankra\u0161tini\u0173 dokument\u0173 grafines vingrybes ne taip jau lengva i\u0161\u0161ifruoti, telieka prie\u0161 tok\u012f veikal\u0105 i\u0161kart nulenkti galv\u0105. Ypa\u010d jei tai, anot prof. V. Daujotyt\u0117s, \u201epara\u0161yta moter\u0173\u201c \u2013 be jokio feministinio anga\u017eavimosi, dr\u012fs\u010diau teigti, jog moters mokslinink\u0117s veikla neretai prilygsta \u017eygdarbiui… <\/span><\/p>\n

\u0160ios apriorin\u0117s pagarbos nuostatos, imant \u012f rankas Dainoros Poci\u016bt\u0117s monografij\u0105 \u201eMai\u0161tinink\u0173 katedros: ankstyvoji reformacija ir lietuvi\u0173\u2013ital\u0173 evangelik\u0173 ry\u0161iai\u201c, pasiteisino jau vien perskai\u010dius Pratarm\u0119. \u010cia tarsi trumpoje es\u0117 autor\u0117 skaitytoj\u0105 \u201elengvai\u201c \u012fveda \u012f savo tri\u016bso \u2013\u00ad galim nujausti, kad tikrai nelengvo \u2013\u00ad erdv\u0119, o tai \u2013\u00ad Italijos (\u012fvairi\u0173 Toskanos bei \u0160iaur\u0117s Italijos miest\u0173) bibliotekos ir archyvai, ir baigia \u201emotini\u0161ku atsid\u016bs\u0117jimu\u201c \u2013 pad\u0117ka mamos \u201eklajones\u201c i\u0161tv\u0117rusiam s\u016bnui… <\/span><\/p>\n

Ne, neb\u016btinas nei skepsis, nei atlaidumas \u2013 sulig Pratarme eseistinis lengvumas, asmenin\u0117s gaidel\u0117s ir baigiasi, toliau skaitytojas turi susikaupti nelengvai kelionei, toli gra\u017eu ne vienlinijine trajektorija \u2013\u00ad \u012ftempdamas ir d\u0117mes\u012f, ir atmint\u012f, ir login\u012f m\u0105stym\u0105, pasitelkdamas turimas istorines \u017einias, pasirengdamas dar pasikapstyti kituose informacijos \u0161altiniuose. <\/span><\/p>\n

D. Poci\u016bt\u0117 gilinasi \u012f ankstyv\u0105j\u012f reformacini\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s id\u0117j\u0173 radimosi ir plitimo Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je etap\u0105 \u2013 du XVI am\u017eiaus de\u0161imtme\u010dius: \u201eRadvilos Juodojo mirtis 1565 m. u\u017ebaig\u0117 pirmosios Lietuvos evangelik\u0173 kartos laik\u0105\u201c (p. 21), kurio prad\u017ei\u0105 \u017eenklina Abraomo Kulvie\u010dio tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas \u2013 Confesio fidei<\/i> (1543). <\/span><\/p>\n

Tai ne pirmas autor\u0117s veikalas \u2013 para\u0161ytas (monografija XVI\u2013XVII a. protestant\u0173 ba\u017enytin\u0117s giesm\u0117s<\/i>) ar parengtas (Knyga noba\u017enyst\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos, 1653<\/i>), ne pirm\u0105kart ji gvildena ir LDK evangeli\u0161kos minties radim\u0105si, \u0161ia tema yra paskelbusi nema\u017ea straipsni\u0173. Ir anks\u010diau d\u0117mes\u012f buvo patrauk\u0119 D. Poci\u016bt\u0117s svarstymai apie \u201eAbraomo Kulvie\u010dio evangeli\u0161kos s\u0105mon\u0117s formavimosi ypatumus\u201c (taip vadinasi skyrius aptariamoje monografijoje) \u2013 \u0161i fig\u016bra, regis, iliustruoja tragi\u0161k\u0105j\u012f evangeli\u0161kosios (ar tiesiog \u2013 laisvosios) minties variant\u0105: kaip tik Italijoje, Sienoje, apsigyn\u0119s doktorat\u0105, A. Kulvietis 1541-\u0173j\u0173 pavasar\u012f Vilniuje \u012fk\u016br\u0117 vos metus veikusi\u0105 mokykl\u0105 (\u201epirmoji Lietuvoje pasaulietin\u0117 kolegijos arba auk\u0161tesniojo tipo mokykla\u201c, p. 99), netrukus sulauk\u0117 Ba\u017eny\u010dios pasmerkimo ir karaliaus \u017dygimanto Senojo persekiojim\u0105 \u012fteisinan\u010dio edikto, pasitrauk\u0117 \u012f Pr\u016bsij\u0105 (d\u0117l to \u012f kal\u0117jim\u0105 u\u017edaryta jo motina), kunigaik\u0161\u010dio Albrechto priglobtas dar sp\u0117jo pasidarbuoti Karaliau\u010diuje steigiant universitet\u0105, greit mir\u0117… A. Kulvietis istorijai paliko pirm\u0105j\u012f Lietuvos \u201eTik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105\u201c (Confesio fidei<\/i>, 1543) \u2013 tai Lenkijos ir Lietuvos karalienei Bonai Sforcai \u2013 taigi, italei \u2013 lotyni\u0161kai para\u0161ytas lai\u0161kas (taip pat ir publikuotas), atitik\u0119s Tik\u0117jim\u0173 i\u0161pa\u017einim\u0173 \u201e\u017eanr\u0105\u201c, kur\u012f, anot D. Poci\u016bt\u0117s, \u201eNauj\u0173j\u0173 laik\u0173 evangelikai atgaivino kaip pagrindin\u012f savo doktrinos deklaravimo b\u016bd\u0105\u201c (p. 123). Jau i\u0161 ankstesni\u0173 D. Poci\u016bt\u0117s publikacij\u0173 buvau \u201ei\u0161girdusi\u201c suintrigavusi\u0105 \u017eini\u0105: \u201eTik\u0117jimo i\u0161pa\u017einime\u201c A. Kulvietis pirmasis lietuvi\u0173 kult\u016bros istorijoje i\u0161k\u0117l\u0117 ir tiesai pagr\u012fsti pasinaudojo ne galios, kurios netur\u0117jo, bet s\u0105\u017ein\u0117s (conscentia<\/i>) kategorija\u201c (citata i\u0161 aptariamos monografijos \u2013 p. 160). <\/span><\/p>\n

Vis d\u0117lto pradedant skaityti \u201eMai\u0161tinink\u0173 katedras\u201c, greta pagarbos, b\u016bta ir baugulio \u2013 ar ne pernelyg siaura prizm\u0117, per kuri\u0105 \u017evelgiama \u012f LDK reformacijos istorij\u0105 \u2013\u00ad na, ka\u017ekokios \u0161alies, visai ne reformacijos \u201epirminio \u0161altinio\u201c, atstov\u0173 galb\u016bt visai atsitiktiniai ry\u0161iai su lietuviais… Bet \u0161tai puslapis po puslapio \u2013\u00ad ir atsiveria XVI am\u017eiaus vidurio daugiasluoksn\u0117 LDK politinio, religinio ir visuomeninio gyvenimo panorama, kurioje itali\u0161kosios gijos itin ry\u0161kios! I\u0161 pat prad\u017ei\u0173 i\u0161k\u0117lusi tez\u0119, jog \u201epirmieji lietuvi\u0173 protestanti\u0161kosios minties laim\u0117jimai yra Lietuvos ir Italijos evangelik\u0173 kult\u016brini\u0173 susitikim\u0173 vaisiai\u201c (p. 22), autor\u0117, verdama fakt\u0105 prie fakto, monografijoje tai puikiai \u012frodo. Tad, manytume, ir leidinio pavadinime vert\u0117jo i\u0161kart jaut\u012f griebti u\u017e rag\u0173, kalb\u0117ti, tarkim, apie ital\u0173 \u201evaidmen\u012f\u201c, ne apie \u201ery\u0161ius\u201c, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti tapatinami su asmenin\u0117mis simpatijomis \u2013 o juk ne \u0161iaip sau pas\u0117d\u0117ti u\u017e Radvilos Juodojo vai\u0161i\u0173 stalo da\u017enas italas susirengdavo i\u0161 savo egzodo kokioj \u017denevoj, Tiubingene ar Karaliau\u010diuj\u2026 O taip, ital\u0173 evangelik\u0173 likimai \u012fdom\u016bs per se<\/i> \u2013 knygoje rasime ir \u012fvadin\u012f-ap\u017evalgin\u012f skyrel\u012f apie evangelizmo s\u0105j\u016bd\u012f Italijoje, patirsime XVI a. atgijus inkvizicijos teismus prie\u0161 \u201eeretikus\u201c, tad, nat\u016bralu, kad \u201eantipopie\u017ei\u0161ka bacila\u201c u\u017esikr\u0117t\u0119 ir teologai, ir pasaulie\u010diai italai galiausiai \u0117m\u0117 telktis emigracijoje, daugiausia \u2013 \u0160veicarijoje. Taigi \u0161ie monografijoje aptariami lietuvi\u0173\u2013ital\u0173 evangelik\u0173 ry\u0161iai toli gra\u017eu nebuvo \u201egryni\u201c dvitau\u010diai \u2013 aktyvieji evangelini\u0173 reform\u0173 \u0161alininkai italai ne tik skleid\u0117 savo mintis, leisdami knygas, apsilankydami personaliai, bet neretai imdavosi ir kurjeri\u0173, tarpinink\u0173 vaidmens, susiedami LDK didikus (pirmiausia \u2013 Vilniaus vaivad\u0105 Radvil\u0105 Juod\u0105j\u012f) su \u201etikraisiais\u201c protestantizmo reprezentantais \u2013 kunigaik\u0161\u010diu Albrechtu Pr\u016bsijoje ar Calvinu \u0160veicarijoje\u2026 Tiesa, reformacijos autoriteto Calvino santykiai su emigrantais italais greitai komplikavosi, pastar\u0173j\u0173, matyt, ir mintis, ir b\u016bdas ne visada der\u0117jo prie \u201ehelvet\u0173 ortodoksijos\u201c. Kad ir kaip man, protestantei, tai b\u016bt\u0173 \u201ene prie \u0161irdies\u201c, teko nuryti kar\u010di\u0105 piliul\u0119, skaitant sant\u016braus konstatuojamojo stiliaus \u017eini\u0105: italai emigrantai, pab\u0117g\u0119 nuo t\u0117vynin\u0117s inkvizicijos, susid\u016br\u0117 su analogi\u0161komis kovos prie\u0161 \u201eerezij\u0105\u201c priemon\u0117mis: 1553 m. Calvino nuosprend\u017eiu sudegintas ispanas Servetas, o \u201edidieji \u0160veicarijos centrai \u0117m\u0117 vengti ital\u0173 d\u0117l heterodoksijos pavojaus\u201c. Gal i\u0161ties ital\u0173 veiklumas, kar\u0161tas b\u016bdas kartais juos i\u0161vesdavo i\u0161 kelio \u012f \u0161alutinius keliukus (tai jau mano asmeniniai svarstymai \u2013 o turtinga veikalo faktografija i\u0161ties suteikia peno ir fantazijai)? Bet j\u0173 \u2013 disident\u0173, iniciatori\u0173, id\u0117j\u0173 skleid\u0117j\u0173, nauj\u0173j\u0173 \u017eingsni\u0173 provokuotoj\u0173 vaidmuo veikale puikiai matyti. Akmenukus mai\u0161tinink\u0173 katedroms<\/i> LDK teritorijoje \u201epam\u0117t\u0117jo\u201c ne tik \u0160veicarijos atstovai M. Gribaldis, B. Ochinas, G. Biandrata, V. Gentile\u2019is, C. S. Curione\u2019is ar itin reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f suvaidin\u0119s Vokietijos emigrantas P. P. Vergerijus, bet ir tiesiogiai pa\u010dioje LDK ir Lenkijoje \u2013\u00ad pavyzd\u017eiui, karalien\u0117s Bonos Sforzos dvare \u2013 veik\u0119 italai (vienas \u017eymesni\u0173 \u2013 F. Lismaninis). <\/span><\/p>\n

Beje, galb\u016bt kaip tik \u012fsigilinimas \u012f evangelizmo formas Italijoje autorei pad\u0117jo kriti\u0161kai pa\u017evelgti \u012f dabartin\u0117je Lietuvos istoriografijoje m\u016bs\u0173 (t. y. LDK, o ne Ma\u017eosios Lietuvos tradicijos) reformacijos pradininkams klijuojamas \u201eliuteronyb\u0117s\u201c, \u201ekalvinizmo\u201c ir pana\u0161ias etiketes. Gi reformistin\u0117s id\u0117jos da\u017eniausiai rei\u0161k\u0117 siek\u012f gr\u012f\u017eti prie \u201etikrosios\u201c krik\u0161\u010dionyb\u0117s, prie jos i\u0161tak\u0173, Biblijoje skelbiamas tiesas apvalant nuo \u017emogi\u0161kosios interpretacijos apna\u0161\u0173 ir neketinant (bent jau pradiniame etape) tapti apibr\u0117\u017etu \u201eereti\u0161ku\u201c jud\u0117jimu. \u0160tai autor\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, jog \u201eItalijoje ankstyvajai protestanti\u0161kojo pob\u016bd\u017eio ideologijai nusakyti\u201c greta \u012fprasto termino \u201eevangelizmas\u201c palyginti neseniai \u012fsitvirtino ir kitas \u2013 \u201espiritualai\u201c, arba, paprastai tariant, \u2013 tiesiog dvasios neramuoliai. D. Poci\u016bt\u0117 aptaria ne tik atviro mai\u0161to (Romos ba\u017eny\u010dios, jos doktrinos at\u017evilgiu), bet ir ne re\u010diau pasirei\u0161kusias \u201esimuliacines\u201c pozicijas (nikodemizm\u0105). Turime progos suvokti, jog to meto dvasin\u0117s paie\u0161kos gim\u0117 b\u016btent krik\u0161\u010dioni\u0161kos (kataliki\u0161kosios) minties kontekste, ir tik\u0117tina, jog kaip tik labiausiai Tiesos ir Esm\u0117s trok\u0161tan\u010di\u0173j\u0173 kelias netapo liniuote nubr\u0117\u017eta linija… <\/span><\/p>\n

D\u0117kui autorei, kad perskai\u010diusi jos monografij\u0105, judriame, s\u016bkuringame XVI am\u017eiaus fone i\u0161vydau reik\u0161ming\u0105, tvirt\u0105 Radvilos Juodojo fig\u016br\u0105 \u2013 tvirt\u0105 toli gra\u017eu ne dogmatin\u0117mis nuostatomis, o geb\u0117jimu joms prie\u0161intis. Visai pagr\u012fstai D. Poci\u016bt\u0117 ironizuoja: \u201eKunigaik\u0161tis Mikalojus Radvila Juodasis istorik\u0173 yra paverstas tris kartus konvertavusia fig\u016bra (\u201eliuteronas\u201c, \u201ekalvinistas\u201c, \u201eantitrinitorius\u201c)\u201c, pa\u017eym\u0117dama, jog \u201eRadvila Juodasis para\u0161\u0117 ir pasira\u0161\u0117 tik vien\u0105 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105, kuriuo atsiskyr\u0117 nuo Romos ba\u017eny\u010dios, o visa jo \u012fmanoma atkurti minties istorija nurodo \u012f autenti\u0161kos religin\u0117s s\u0105mon\u0117s ir gyvos evangelin\u0117s doktrinos fenomen\u0105\u201c (p. 20). Kur kas lankstesn\u0117 tuo po\u017ei\u016briu LDK fig\u016bra (matyt, ir titulas tam \u012fpareigoja) \u2013 kunigaik\u0161tis \u017dygimantas Augustas, gal\u0117j\u0119s ir globoti \u201eereti\u0161kumu\u201c u\u017esikr\u0117tusius sve\u010dius italus, ir i\u0161leisti edikt\u0105, nukreipt\u0105 \u201eprie\u0161 u\u017esienie\u010dius\u201c. O Radvilos Juodojo atsakymas \u012f popie\u017eiaus nuncijaus Lippomano lai\u0161k\u0105, regis, tapo kertiniu LDK protestanti\u0161kosios ba\u017eny\u010dios (mai\u0161tinink\u0173 katedros<\/i>) akmeniu. <\/span><\/p>\n

Aktyvaus \u201efermento\u201c vaidmen\u012f, ne tik rutuliojantis oficialaus Romos ba\u017eny\u010dios atstovo ir Vilniaus vaivados polemikai tik\u0117jimo klausimais, bet ir jai \u012fgyjant vie\u0161as (leidinio) formas, v\u0117lgi atliko vienas i\u0161 ital\u0173 emigrant\u0173 \u2013 Pieras Paolo Vergerijus, nekart lank\u0119sis ir Vilniuje. Due Epistolae<\/i> lotyn\u0173 kalba buvo i\u0161leistas Karaliau\u010diuje 1556 m. ir \u201etapo pirmuoju pla\u010diai Europoje i\u0161plitusiu protestanti\u0161ku Lietuvos autoriaus veikalu\u201c (jame, be \u0161i\u0173 dviej\u0173 lai\u0161k\u0173, esama ir Vergerijaus \u201eprakalbos\u201c bei komentaro), o netrukus pasirod\u0117 ir vokie\u010di\u0173, ir lenk\u0173 kalba. D. Poci\u016bt\u0117 atmeta reik\u0161tas abejones d\u0117l atsakymo nuncijui tikrosios autoryst\u0117s \u2013\u00ad lai\u0161ko \u201eautoritatyvus tonas, pasisakant net ir religiniais klausimais, visi\u0161kai atitinka \u0161i\u0105 i\u0161skirtinai ry\u0161ki\u0105 paties Radvilos asmens ir jo kit\u0173 religini\u0173 lai\u0161k\u0173 ypatyb\u0119\u201c (p. 370); beje, lai\u0161ko tonas net gan a\u0161trus, kaip galime suprasti i\u0161 pateikt\u0173 Romos ba\u017eny\u010dios \u012fvardijimo pavyzd\u017ei\u0173 (\u201eBabilono paleistuv\u0117\u201c, \u201elaisva sugulov\u0117\u201c). Taigi prie\u0161 akis i\u0161kilo nenuolanki, gal kiek tiesmuka, bet tiesos ie\u0161kanti Radvilos Juodojo fig\u016bra; o tai, kad veikta buvo ne vien savo galva, bet \u012fsiklausant \u012f \u017eymiausius to meto evangelin\u0117s minties rei\u0161k\u0117jus \u2013 ir italus, ir vokie\u010dius ar \u0161veicarus \u2013\u00ad \u201eherojaus\u201c erudicijos vertinim\u0105 gali tik pakelti, ne sumenkinti. <\/span><\/p>\n

Popie\u017eiaus nuncij\u0173 (legat\u0105) Lenkijai ir Lietuvai Lippoman\u0105 autor\u0117 mini ne tik ra\u0161ti\u0161kos polemikos su Vilniaus vaivada kontekste \u2013 \u0161io Romos ba\u017eny\u010dios atstovo varg\u0173 Vilniuje apra\u0161ymas mokslin\u0119 monografij\u0105 pagyvina kai kuriomis intriguojan\u010diomis psichologin\u0117mis detal\u0117mis (skaitydami \u201etarp eilu\u010di\u0173\u201c, nuncijaus pastangas b\u0117gti i\u0161 taip nemielos Lietuvos, prisidengiant b\u016btinybe lyd\u0117ti Italijon gr\u012f\u017etan\u010di\u0105 Bon\u0105 Sforz\u0105, galime matyti ir kaip komedij\u0105). <\/span><\/p>\n

Beje, tokiems istorijos diletantams, kaip \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 autor\u0117, kai kada tenka papildomai pasidom\u0117ti kontekstu, \u0161tai, pavyzd\u017eiui, kniet\u0117jo su\u017einoti, kaip nutiko, kad dar iki vis\u0173 unij\u0173, \u017ee\u010dpospolit\u0173 LDK ir Lenkija tur\u0117jo vien\u0105 valdov\u0105 \u2013\u00ad \u017dygimant\u0105 Sen\u0105j\u012f, v\u0117liau \u017dygimant\u0105 August\u0105? Arba: kas yra Ma\u017eoji ir kas yra Did\u017eioji Lenkija? Visai suprantama, kad reformatori\u0161kos minties tyr\u0117ja veda skaitytoj\u0105 savo nu\u017eym\u0117tomis gair\u0117mis, nesistengdama veikalo paversti tiesiog istorijos vadov\u0117liu. Vis d\u0117lto kai kada \u0161ioks toks konteksto pateikimas b\u016bt\u0173 pravert\u0119s. \u0160tai, matyt, visi ir i\u0161 sovietini\u0173, ir i\u0161 dabartini\u0173 mokykl\u0173 esame i\u0161sine\u0161\u0119 chrestomatin\u0119 \u017eini\u0105: protestantizmas atv\u0117r\u0117 keli\u0105 pamokslams ba\u017eny\u010diose gimt\u0105ja kalba, taip radosi daugelio taut\u0173 katekizmai ir kita religin\u0117 literat\u016bra, taip pat \u2013 ir pirmoji lietuvi\u0161ka knyga M. Ma\u017evydo Katekizmas. \u017dinia, D. Poci\u016bt\u0117s knyga ne apie tai \u2013 ne apie reformacijos procesus Ma\u017eojoje Lietuvoje, bet provokuoja \u0161i\u0173 prisiminimus ir lyginim\u0105 su evangelin\u0117s minties rutuliojimusi LDK. Tarkim, apsid\u017eiaugiau patyrusi: \u201eRadvilos Juodojo \u012fkurta spaustuv\u0117 Brastoje buvo pirmoji LDK lotyni\u0161ko alfabeto spaustuv\u0117…\u201c (p. 213), \u201eRadvila Juodasis organizavo kuo platesnio \u017eanrinio spektro knyg\u0173, reikaling\u0173 ankstyvajai evangeli\u0161kai bendruomenei, parengim\u0105, pradedant katekizmais bei giesmynais ir baigiant pirm\u0105ja Lietuvos Biblija (1563)\u201c (p. 213\u2013214), bet, ties\u0105 sakant, sutrikau, kai situacija trumpai dr\u016btai buvo reziumuota: \u201eKnygos rengtos lenk\u0173 kalba, tad ankstyvoji LDK evangelik\u0173 bendruomen\u0117 reik\u0161mingai nusipeln\u0117 religin\u0117s lenki\u0161kosios literat\u016bros raidos istorijai\u201c (p. 214). Bent trumpo komentaro tikrai nor\u0117t\u0173si. <\/span><\/p>\n

\u0160iaip ar taip, \u012fveikdamas \u0161\u012f solid\u0173 veikal\u0105, skaitytojas turi galimyb\u0119 ap\u017evelgti teorinius Mai\u0161tinink\u0173 katedr\u0173<\/i> \u201ebr\u0117\u017einius\u201c ir pa\u010diupin\u0117ti kruop\u0161\u010diai atkastas, nuvalytas nuo (skubotai daryt\u0173 vertinim\u0173) apna\u0161\u0173, pasirodo, neblogai i\u0161silaikiusias j\u0173 liekanas \u2013\u00ad autor\u0117 atliko mil\u017eini\u0161k\u0105 dvasios archeolog\u0117s darb\u0105. O jau m\u016bs\u0173 sielos tebyloja, ar patik\u0117ti Mikalojaus Radvilos Juodojo atsakymo popie\u017eiaus legatui Aloisijui Lippomanui \u017eod\u017eiais, priimtais kaip veikalo epigrafas: Cathedram quoque veritatis, non pestilentia habeo… \/ Turiu teisyb\u0117s, ne pragai\u0161ties katedr\u0105…<\/i> <\/span><\/p>\n

Poci\u016bt\u0117 D. MAI\u0160TININK\u0172 KATEDROS: ANKSTYVOJI REFORMACIJA IR LIETUVI\u0172\u2013ITAL\u0172 EVANGELIK\u0172 RY\u0160IAI. \u2013 V.: Versus aureus, 2008.<\/span><\/p>\n

Astrida Petraityt\u0117<\/strong>, Vilnius<\/i><\/span><\/p>\n

2009-02-22<\/span><\/i><\/p>\n

http:\/\/www.culture.lt\/lmenas\/?leid_id=3225&kas=straipsnis&st_id=14240<\/i><\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u00a0Visad su baugia pagarba imu \u012f rankas solid\u017eias apimtimi \u2013 numatant ir turinio solidum\u0105 \u2013 monografijas, i\u0161 kuri\u0173 bent keliolika puslapi\u0173 \u201eatima\u201c \u012fvairiakalbiai s\u0105ra\u0161\u0117liai \u201eLiterat\u016bra\u201c bei \u201e\u0160altiniai\u201c \u2013\u00ad taigi knyga gim\u0117 ne \u0161iaip sau pervertus \u201epo ranka\u201c bibliotekoje esan\u010dius tomus, bet savai\u010di\u0173 savaites, m\u0117nesi\u0173 m\u0117nesius ki\u016btojus kurios nors \u0161alies archyvuose…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,4],"tags":[13,125,61],"class_list":["post-610","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","category-leidiniai","tag-astrida-petraityte","tag-maistininku-katedros-ankstyvoji-reformacija-ir-lietuviu-italu-evangeliku-rysiai","tag-prof-dainora-pociute"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/610","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=610"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/610\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":611,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/610\/revisions\/611"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=610"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=610"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=610"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}