{"id":612,"date":"2009-02-13T15:23:55","date_gmt":"2009-02-13T13:23:55","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=612"},"modified":"2013-12-03T15:42:52","modified_gmt":"2013-12-03T13:42:52","slug":"merkelis-petkevicius-lietuviskos-reformatu-rastijos-pradininkas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/merkelis-petkevicius-lietuviskos-reformatu-rastijos-pradininkas\/","title":{"rendered":"Merkelis Petkevi\u010dius – lietuvi\u0161kos reformat\u0173 ra\u0161tijos pradininkas"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/b>2008 m. spalio 30 d. Vilniuje \u201e\u017dinijos\u201c draugijos Ma\u017eojoje sal\u0117je (Vilniaus g. 22) \u012fvyko renginys, skirtas Reformacijos dienai pamin\u0117ti. J\u012f sureng\u0117 Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros bei \u201e\u017dinijos\u201c draugijos. Vakaras prasid\u0117jo Reformacijos himnu-giesme \u201eTvir\u010diausia apsaugos pilis yra mums Vie\u0161pats Dievas\u201c (\u017eod\u017eiai ir melodija Martyno Liuterio). J\u0105 ir dar kelias giesmes pakiliai atliko Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios choras \u201eGiesm\u0117\u201c (vad. Janina Pamarnackien\u0117).<\/span><\/span><\/b><\/p>\n

LRIKD pirmininkas prof. habil. dr. Sigitas Kreg\u017ed\u0117 informavo, jog kasmet spalio 31 d. yra \u0161ven\u010diama Reformacijos diena, kuria paminima 1517 m. M. Liuterio tezi\u0173 paskelbimas ant pilies ba\u017eny\u010dios dur\u0173 Vitenberge, kuris \u017eymi katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios reformos arba evangelini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 atsiradimo prad\u017ei\u0105 ir pasid\u017eiaug\u0117, kad per metus nuo paskutin\u0117s \u0161ios dienos min\u0117jimo pasirod\u0117 net 6 draugijos nari\u0173 para\u0161ytos knygos bei monografijos.<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

LRIKD-os tikslai ir siekiai<\/span><\/b><\/p>\n

Draugijos vicepirmininkas Donatas Bal\u010diauskas primin\u0117, kad Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija yra pasaulietin\u0117, nekonfesin\u0117, nepolitin\u0117 dorovinio bei kult\u016brinio tobulinimosi organizacija, siekianti priminti per pastaruosius 500 met\u0173 reformacijos propaguotas humanistines \u0161vietimo, tauti\u0161kumo ir tolerancijos id\u0117jas, apm\u0105styti j\u0173 gyvybingum\u0105 bei prasm\u0119 \u0161iandienin\u0117je modernioje, ta\u010diau da\u017enai kamuojamoje i\u0161skirtini\u0173 materialinio komforto vertybi\u0173 tesiekian\u010dioje, susiprie\u0161inusioje visuomen\u0117je. Ji jungia visus, kurie domisi Lietuvos istorija ir kult\u016bra. Jis dar pabr\u0117\u017e\u0117 ir tai, jog per keturis am\u017eius Lietuvoje i\u0161lik\u0119 reformatai, kurie, nors ir b\u016bdami religine ma\u017euma, \u012fne\u0161\u0117 svar\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f \u0161alies kult\u016br\u0105. Tad reikia nuvalyti istorijos dulkes bei prisiminti \u017eymius \u017emones tokius, kaip spaustuvininkas Merkelis Petkevi\u010dius, kuriam ir skiriamas toks vakaras. Nors t\u0105dien Vilniuje buvo gausu \u012fvairi\u0173 rengini\u0173, bet labai malonu, kad ir \u0161itas min\u0117jimas sulauk\u0117 savo nuolatini\u0173 klausytoj\u0173. \u0160ios dienos min\u0117jimas miesto visuomenei vyksta jau 16-\u0105 kart\u0105, o \u0161ioje Radvil\u0173 r\u016bm\u0173 sal\u0117je – net 5-\u0105j\u012f.\u00a0<\/span><\/p>\n

Pirmosios protestant\u0173 knygos<\/b><\/span><\/p>\n

1996 m. prof. habil. dr. Arnoldas Piro\u010dkinas tokios dienos proga skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eReformacija ir lietuvi\u0173 ra\u0161tija\u201c, o dabar pristat\u0117 pirmosios lietuvi\u0161kos evangelik\u0173 reformat\u0173 knygos pareng\u0117j\u0105 ir leid\u0117j\u0105 Merkel\u012f Petkevi\u010di\u0173, nuo kurio mirties pra\u0117jo jau 400 met\u0173. Profesorius taip pat prad\u0117jo nuo M. Liuterio 95-i\u0173 tezi\u0173 prikalimo bei nuo tokio smerktino dalyko, kaip nuod\u0117mi\u0173 atleidimas u\u017e pinigus. Kilusi reformacijos lavina nu\u0161lav\u0117 to meto \u012fsigal\u0117jusi\u0105 tvark\u0105, pamaldos prad\u0117tos laikyti tautin\u0117mis kalbomis. Jau 1525 m. Liubeke i\u0161\u0117jo liuteroni\u0161k\u0173 tekst\u0173 est\u0173-latvi\u0173-lyvi\u0173 kalbomis knyga, ta\u010diau, deja, nei\u0161liko. Dalis jos tira\u017eo buvo katalik\u0173 sunaikinta, o likusios \u017euvo nuskendus j\u0105 gabenusiam laivui.Kunigaik\u0161\u010dio Albrechto d\u0117ka buvo \u012fvesta liuteronyb\u0117 Pr\u016bsijoje. Jau 1526 m. Karaliau\u010diuje prad\u0117ti sakyti lietuvi\u0161ki pamokslai, ta\u010diau nebuvo lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 bei \u017emoni\u0173 joms rengti. Tik i\u0161 LDK atb\u0117gus Stanislovui Rapolioniui, Abraomui Kulvie\u010diui, Martynui Ma\u017evydui, atsirado tokia galimyb\u0117. Bet 1545 m. mir\u0161ta du pirmieji sudarytojai, tad 1547 m. Karaliau\u010diaus universiteto studentas M. Ma\u017evydas pareng\u0117 ir i\u0161leido pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 knyg\u0105 – \u201eKatekizm\u0105\u201c. O LDK, kur kelis kartus buvo daugiau lietuvi\u0173 bei turtini\u0173 \"\"resurs\u0173, pirmasis katalik\u0173 katekizmas pasirod\u0117 tik po 38-eri\u0173 met\u0173, kai per t\u0105 laikotarp\u012f Ma\u017eojoje Lietuvoje pasirod\u0117 net 13 knyg\u0173. Istorik\u0117 Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117 teigia, jog katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios konservatyvumas l\u0117m\u0117, kad knyg\u0173 spausdinimas LDK liko priva\u010di\u0173 asmen\u0173 iniciatyva. Evangelikai reformatai savo ba\u017eny\u010dios reikm\u0117ms \u010dia \u0117m\u0117 vartoti tik vien\u0105 tautin\u0119 kalb\u0105 – lenk\u0173, o lietuvi\u0173 ir baltarusi\u0173 kalbos liko nuo\u0161alyje. Tada susidariusi\u0105 pad\u0117t\u012f gra\u017eiai apib\u016bdina reformacijos gyn\u0117jo didiko Jonu\u0161o Radvilos (1579-1620) \u017eod\u017eiai, para\u0161yti 1615 m. lai\u0161ke savo pusbroliui: \u201eNors lietuviu esu gim\u0119s ir lietuviu teks man mirti, ta\u010diau t\u0117vyn\u0117je turime vartoti lenk\u0173 kalb\u0105\u201c. Toks lenk\u0173 kalbos protegavimas \u017eeid\u0117 kai kuriuos lietuvi\u0173 ir baltarusi\u0173 veik\u0117jus.\u00a0<\/span><\/p>\n

Reformatas Merkelis Petkevi\u010dius ir jo \u201eKatekizmas\u201c<\/span><\/b><\/p>\n

M. Petkevi\u010dius i\u0161leido pirm\u0105j\u0105 reformat\u0173 knyg\u0105 Lietuvoje. Jos atsiradim\u0105 neabejotinai paskatino Mikalojaus Dauk\u0161os darbai: pasirod\u017eius kataliki\u0161kam katekizmui, teko ir reformatams paskubinti savojo leidim\u0105. Tai jie padar\u0117 1598 m., pra\u0117jus 3 metams po M. Dauk\u0161os \u201eKatekizmo\u201c pasirodymo bei metams prie\u0161 M. Dauk\u0161os \u201ePostil\u0119\u201c.Apie leidinio pareng\u0117j\u0105 M. Petkevi\u010di\u0173 \u017einoma nedaug. Buvo kil\u0119s i\u0161 senos vidutin\u0117s bajor\u0173 gimin\u0117s. Gimimo data ne\u017einoma, sp\u0117jama, kad apie 1550 m. Anksti, dar nepilnametis, neteko t\u0117vo, netrukus ir mamos. Na\u0161lait\u012f globojo d\u0117d\u0117 Matas, tur\u0117j\u0119s dvarelius prie Panev\u0117\u017eiuko, \u012f pietvakarius nuo K\u0117daini\u0173. V\u0117liau kur\u012f laik\u0105 dirbo mokes\u010di\u0173 rink\u0117ju. 1574 m. jau Vilniaus \u017eem\u0117s teismo ra\u0161tininkas. \u0116jo ir Vyriausiojo tribunolo ra\u0161tininko pareigas, kai tas pos\u0117d\u017eiaudavo Vilniuje. Buvo \u017eymus \u017emogus, mirus pirmajai \u017emonai, ved\u0117 katalik\u0173 vyskupo Merkelio Giedrai\u010dio pusseser\u0119 Darat\u0105 \u0160alkauskien\u0119. Vilniuje tur\u0117jo namus, kelet\u0105 dvar\u0173 apie Mai\u0161iagal\u0105, Giedrai\u010dius, Salak\u0105. Be lietuvi\u0173, mok\u0117jo lotyn\u0173, slav\u0173 kanceliarin\u0119 ir lenk\u0173 kalbas. Buv\u0119s labai uolus reformatas, 1598 m. \u012fsteig\u0117 spaustuv\u0119 specialiai reformat\u0173 knygoms leisti, joje pirmiausiai i\u0161spausdino vien\u0105 religin\u0119 lenki\u0161k\u0105 knyg\u0105 ir po to savo \u201eKatekizm\u0105\u201c. Kadangi tapo sunku spaustuv\u0119 i\u0161laikyti, teko j\u0105 parduoti. M. Petkevi\u010dius mir\u0117 1608 m. prad\u017eioje.Reikia pasteb\u0117ti, kad pirmosios vis\u0173 trij\u0173 pagrindini\u0173 religij\u0173 knygos Lietuvoje buvo katekizmai. M. Petkevi\u010diaus \u201eKatekizmas\u201c – universali knyga. J\u0105 sudaro katekizmas, maldos, 93 giesm\u0117s, 43 Dovydo psalm\u0117s ir agenda (apeig\u0173 formul\u0117s). Taigi savo turiniu primena M. Ma\u017evydo \u201eKatekizm\u0105\u201c. Matyt, nor\u0117ta \u0161ia knyga u\u017eki\u0161ti visas spragas, kurios susidar\u0117 neturint lietuvi\u0161kos reformat\u0173 literat\u016bros. Ji dvikalb\u0117: kair\u0117je pateikiamas lenki\u0161kas, de\u0161in\u0117je – lietuvi\u0161kas tekstas. Abiej\u0173 kalb\u0173 teksto po 252 puslapius (nuo psl. 118 nenumeruoti). Titulinis lapas atspaustas lenki\u0161kai dviej\u0173 spalv\u0173 (juodos ir raudonos) \u0161riftu. Lietuvi\u0161kas jo vertimas sutrumpintai toks: \u201eLenki\u0161kas ir Lietuvi\u0161kas Katekizmas Arba Trumpai \u012f vien\u0105 viet\u0105 surinktos Krik\u0161\u010dioni\u0161kos tiesos ir pareigos … su Maldomis, Psalm\u0117mis Giesmel\u0117mis… I\u0161leista Jo M(yli)stos Pono Merkelio Petkevi\u010diaus Vilniaus \u017dem\u0117s Ra\u0161tininko. Vilniuje … 1598 metais\u201c. M. Ma\u017evydo katekizmas beveik visas para\u0161ytas lietuvi\u0173 kalba, o M. Petkevi\u010diaus beveik visas – lenk\u0173, tad lyg ir tr\u016bksta to didelio patriotizmo, kuris dominuoja M. Ma\u017evydo lotyni\u0161koje prakalboje, skirtoje LDK.M. Petkevi\u010diaus katekizmo prad\u017eioje \u012fd\u0117ta lenki\u0161ka prakalba, kurioje nurodomi leidimo motyvai, pabr\u0117\u017eiamas \u201edidelis ir neatid\u0117liojamas lietuvi\u0161ko katekizmo reikalingumas\u201c, gimtosios kalbos reik\u0161m\u0117 skleid\u017eiant religines dogmas, ta\u010diau n\u0117ra raginimo gr\u012f\u017eti prie lietuvi\u0173 kalbos, kaip, pavyzd\u017eiui, M. Dauk\u0161os \u201ePostil\u0117s\u201c prakalboje. Pareng\u0117jas sak\u0117si nema\u017e\u0105 katekizmo dal\u012f pats i\u0161vert\u0119s \u201ekiek gal\u0117damas ir atsp\u0117damas\u201c, giesmi\u0173 vertim\u0173 gav\u0119s i\u0161 kit\u0173 asmen\u0173, panaudojo ir kelet\u0105 M. Ma\u017evydo i\u0161leist\u0173 giesmi\u0173. Dar yra \u012fd\u0117tos lenki\u0161kos eil\u0117s \u201eTam, kas skaitys\u201c, pasira\u0161ytos ka\u017ekokio M. I., ir niekieno nepasira\u0161ytas a\u0161tuoneilis \u201eKlausyk\u201c – raginimas mokytis vaikams. Tad \u0161ioji knyga buvo skiriama ne tik naudotis ba\u017eny\u010dioje, bet ir mokykloje.\u00a0<\/span><\/p>\n

Katekizmo tyrin\u0117jimai<\/span><\/b><\/p>\n

M. Petkevi\u010diaus leidinyje esamos giesm\u0117s verstos i\u0161 J. Kochanovskio, M. Ribinskio ir kit\u0173 lenk\u0173 autori\u0173. Tai pirmasis<\/b> giesmyn\u0117lis LDK. Anks\u010diau manyta, kad jo \u201eKatekizmo\u201c i\u0161liko vienintelis egzempliorius, kuris tarp I ir II pasaulini\u0173 kar\u0173 buvo Gdansko (Dancigo) miesto bibliotekoje. J\u012f rado A. Briukneris ir 1891 m. paskelb\u0117 \u017eurnale \u201eArchiv f\u00fcr slavische Philologie\u201c. 1939 m. Kaune pasirod\u0117 J. Bal\u010dikonio parengtas fotografuotinis to egzemplioriaus leidimas, kuriame \u012fd\u0117tas ir K. Jablonskio straipsnis apie M. Petkevi\u010di\u0173. Po karo paai\u0161k\u0117jo, kad \u201eKatekizmas\u201c yra ir Gotos kra\u0161to bibliotekoje (Vokietijoje). Manyta, kad tai tas pats jau min\u0117tas egzempliorius. Ta\u010diau A. Raba\u010diauskait\u0117 i\u0161ai\u0161kino, kad tai kitas, iki \u0161iol ne\u017einomas egzempliorius, be to, ne visai identi\u0161kas esamajam Gdanske.M. Petkevi\u010diaus \u201eKatekizmo\u201c kalb\u0105 daugiausiai yra tyrin\u0117j\u0119 E. Frenkelis, J. Kruopas ir Z. Zinkevi\u010dius. I\u0161 t\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 matyti, kad ji gana vieninga. Vis\u0105 tekst\u0105 galutinai per\u017ei\u016br\u0117ti, sutvarkyti bei suvienodinti kalb\u0105 tur\u0117jo pats pareng\u0117jas. Taigi jis buvo naudoj\u0119sis M. Ma\u017evydo darbais, ta\u010diau dedam\u0173 giesmi\u0173 kalb\u0105 keit\u0119s bei jas perredagav\u0119s. Tad ai\u0161kiai matoma, jog pasaulie\u010dio M. Petkevi\u010diaus kalba yra prastesn\u0117, o M. Ma\u017evydo, kaip dvasininko, esan\u010dio teologinio i\u0161silavinimo vir\u0161\u016bn\u0117je, – grynesn\u0117. Bet nepamir\u0161kime, kad rengti knygas LDK, ypa\u010d reformat\u0173, buvo labai nepalanki aplinka. Palyginimui galima pasakyti, kad Ma\u017eojoje Lietuvoje J. Bretk\u016bno \u201ePostil\u0119\u201c (1591 m.) svarst\u0117 ir redagavo 6, o jo verst\u0105, bet nei\u0161spausdint\u0105 Biblij\u0105 (1590 m.), net 9 gerai lietuvi\u0161kai mok\u0117j\u0119 evangelik\u0173 liuteron\u0173 kunigai.Kalbos kokybe M. Petkevi\u010diaus \u201eKatekizmas\u201c n\u0117 i\u0161 tolo negali lygintis ir su M. Dauk\u0161os ra\u0161tais. Ai\u0161kus \u017eingsnis atgal. Leidinys parengtas skubotai, vert\u0117jas nesir\u016bpino kalbos grynumu ir apskritai jos kult\u016bra. Vert\u0117 i\u0161 lenk\u0173 kalbos vergi\u0161kai, da\u017eniausiai pa\u017eod\u017eiui, pras\u010diau nei M. Dauk\u0161a. Gausu kalki\u0173, daugyb\u0117 svetimybi\u0173 (vos ne ketvirtadalis leksikos!), ypa\u010d polonizm\u0173. Kalba sunki, nesklandi, daugeliu atvej\u0173 dirbtina. Juo r\u0117m\u0117si 1653 m. K\u0117dainiuose (tuo metu svarbiausias reformacijos centras Lietuvoje) i\u0161leista religin\u0117 \u201eKnyga noba\u017enyst\u0117s\u201c ir v\u0117lesni reformat\u0173 leidiniai.Ta\u010diau, nepaisant nesklandum\u0173, M. Petkevi\u010diaus \u201eKatekizmas\u201c yra svarbus XVI a. lietuvi\u0173 kalbos paminklas, nu\u0161vie\u010diantis daugel\u012f lietuvi\u0173 kalbos istorijos, dialektologijos, gramatikos, sintaks\u0117s, leksikos ir kit\u0173 dalyk\u0173. Taigi labai svarbu tai, jog XVI a. negausiame lietuvi\u0173 ra\u0161tijos b\u016bryje M. Petkevi\u010dius su savo knyga neu\u017emir\u0161ti ir \u0161iandien. Beje, visas prof. A. Piro\u010dkino prane\u0161imo tekstas dar \u0161iemet bus i\u0161spausdintas \u017eurnale \u201eMokslas ir gyvenimas\u201c.Prasming\u0105 vakar\u0105 u\u017ebaig\u0117 prie\u0161 septynerius metus atsik\u016brusios reformat\u0173 jaunimo draugijos \u201eRadvila\u201c ansamblis (vad. Kornelijus \u0160i\u0161la).Pagal tradicij\u0105 buvo pagerbti draugijos nariai, \u0161ven\u010diantys apvalius jubiliejus, jiems \u012fteiktos ro\u017e\u0117s. <\/span><\/p>\n

Kitas draugijos bendras renginys su LERB jaunimo draugija \u201eRadvila\u201c \u012fvyks gruod\u017eio 4 d. 17.30 val., Vilniaus Mokytoj\u0173 nam\u0173 Svetain\u0117je (Vilniaus g. 36\/1). Prane\u0161im\u0105 \u201eLokalin\u0117s konfesin\u0117s bendruomen\u0117s. Bir\u017e\u0173 kra\u0161to ev. reformatai 1918-1940 m\u201c skaitys jaunas istorikas Kornelijus \u0160i\u0161la.<\/span><\/p>\n

Algirdas \u017dEMAITAITIS<\/strong>, Vilnius<\/i><\/span><\/p>\n

2009-02-13<\/span><\/i><\/p>\n

www.voruta.lt<\/i><\/a><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u00a02008 m. spalio 30 d. Vilniuje \u201e\u017dinijos\u201c draugijos Ma\u017eojoje sal\u0117je (Vilniaus g. 22) \u012fvyko renginys, skirtas Reformacijos dienai pamin\u0117ti. J\u012f sureng\u0117 Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros bei \u201e\u017dinijos\u201c draugijos. Vakaras prasid\u0117jo Reformacijos himnu-giesme \u201eTvir\u010diausia apsaugos pilis yra mums Vie\u0161pats Dievas\u201c (\u017eod\u017eiai ir melodija Martyno Liuterio). J\u0105 ir dar kelias giesmes pakiliai atliko Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,3],"tags":[36,126],"class_list":["post-612","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","category-renginiai","tag-algirdas-zemaitaitis","tag-merkelis-petkevicius"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/612","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=612"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/612\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":613,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/612\/revisions\/613"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=612"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=612"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=612"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}