Atk\u016brus nepriklausomyb\u0119 Lietuvoje prasid\u0117jo daugelio okupacijos metais draust\u0173 ir persekiot\u0173 gyvenimo sri\u010di\u0173 atstatymas. Viena, bene labiausiai nuniokot\u0173 sri\u010di\u0173, yra Ba\u017eny\u010dia. Greta gerai visiems \u017einomos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios Lietuvoje egzistuoja ir daugiau \u012fstatymi\u0161kai pripa\u017eint\u0173 ir \u012fteisint\u0173 tradicini\u0173 religini\u0173 konfesij\u0173, dar vadinam\u0173 religin\u0117mis ma\u017eumomis. Viena i\u0161 toki\u0173 konfesini\u0173 bendruomeni\u0173 Lietuvoje yra evangelikai reformatai, kuri\u0173 religin\u012f ir kult\u016brin\u012f gyvenim\u0105 Bir\u017e\u0173 kra\u0161te Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940 m.) pam\u0117ginsiu trumpai ap\u017evelgti.<\/p>\n
Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia turi turting\u0105 ir gra\u017ei\u0105 istorij\u0105, kuri glaud\u017eiai susijusi su visos Lietuvos praeitimi. Did\u017eiulis reformat\u0173 ind\u0117lis \u012f lietuvi\u0161kos kult\u016bros ir nacionalinio identiteto bei nacionalin\u0117s savimon\u0117s formavim\u0105si buvo gimtosios lietuvi\u0173 kalbos \u012fteisinimas ba\u017eny\u010dioje ir ra\u0161tijoje. Evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia Lietuvoje visais istoriniais laikotarpiais puosel\u0117jo lietuvyb\u0119, i\u0161ugd\u0117 m\u016bs\u0173 kra\u0161tui daug \u017eymi\u0173 mokslo \u017emoni\u0173 bei politini\u0173 veik\u0117j\u0173.<\/p>\n
Evangelik\u0173 reformat\u0173 ind\u0117lis atkuriant Lietuvos Nepriklausomyb\u0119 neabejotinai turi savo svor\u012f. Jie aktyviai dalyvavo Nepriklausomyb\u0117s kovose, u\u017e\u0117m\u0117 vadovaujan\u010dias pozicijas Lietuvos Respublikos valdininkijoje, rei\u0161k\u0117si politiniame ir kult\u016briniame \u0161alies gyvenime. I\u0161 toki\u0173 aktyviausi\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 asmenybi\u0173 tarpukaryje, der\u0117t\u0173 pamin\u0117ti Nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 generol\u0105, Silvestr\u0105 \u017dukausk\u0105, kuris buvo pirmasis Lietuvos kariuomen\u0117s vadas, kitas, bir\u017eietis Stasys Nastopka tarnavo Lietuvos kariuomen\u0117je brigados generolu, o Jonas Nastopka – vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 nepriklausomyb\u0117s kovose \u017euvusi\u0173 lietuvi\u0173 karinink\u0173. Aktyviai Ba\u017eny\u010dios ir visuomen\u0117s gyvenime rei\u0161k\u0117si kra\u0161tie\u010diai i\u0161 Bir\u017e\u0173 broliai Jonas ir Martynas Y\u010dai, kurie pad\u0117jo statyti savaranki\u0161k\u0105 ir nepriklausom\u0105 Lietuvos valstyb\u0119. Jie net kelis sykius u\u017e\u0117m\u0117 ministr\u0173 pareigas \u0161alies ministr\u0173 kabinetuose. Evangelikai reformatai tur\u0117jo ir Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto signatar\u0105, i\u0161 Bir\u017e\u0173 kra\u0161to kilus\u012f, teis\u0117s specialist\u0105 Jok\u016bb\u0105 \u0160ern\u0105, kunigo Adomo \u0160erno brol\u012f. Dar 1917 m. rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f, vokie\u010di\u0173 okupacijos metu, jis buvo i\u0161rinktas \u012f 20-ties nari\u0173 Lietuvos Taryb\u0105 eiti sekretoriaus pareigas.<\/p>\n
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu evangelikai reformatai sudar\u0117 ~ 0,53 procento vis\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173, t. y. apie 11 000 tikin\u010di\u0173j\u0173. Tur\u0117jo 9 parapijas: Bir\u017euose, Papilyje, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje, \u0160vobi\u0161kyje, Kaune, \u0160iauliuose, Kelm\u0117je, Seirijuose, K\u0117dainiuose bei 4 filijas: Naujamiestyje, Salamiestyje, Deltuvoje ir Auk\u0161telkiuose. \u010cia nepamin\u0117ta Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 parapija, kuri po 1919 m. Vilniaus kra\u0161to okupacijos liko lenk\u0173 valdomoje teritorijoje ir su ja iki XX a. ketvirto de\u0161imtme\u010dio, d\u0117l abiej\u0173 \u0161ali\u0173 diplomatini\u0173 santyki\u0173 nebuvimo, jokie tarpsinodiniai kontaktai nebuvo u\u017emegzti. Vilni\u0173 prijungus prie Lenkijos, evangelikai reformatai neteko savo tradicinio centro. Nepriklausomos Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017enytin\u012f centr\u0105 teko perkelti \u012f Bir\u017eus, kur dar nuo Bir\u017e\u0173 – Dubingi\u0173 at\u0161akos kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 laik\u0173 tvirtai puosel\u0117jamos evangelik\u0173 reformat\u0173 tradicijos. Nuo 1920 m. per vis\u0105 tarpukario laikotarp\u012f (i\u0161skyrus 1940 sausio 6 d. bendr\u0105 Vilnius ir Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 neeilin\u012f Sinod\u0105 Vilniuje) Sinodo suva\u017eiavimai vykdavo Bir\u017euose per Jonines. Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010diai vis\u0105 Nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f vadovavo generalinis superintendentas kunigas Povilas Jakub\u0117nas. Parapija Vilniuje liko Vilniaus evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios vardu ir jai vadovavo superintendentas kunigas Mykolas Jast\u017eembskis (Michal Jastrz\u0119mbski).<\/p>\n
Temos chronologiniai ir geografiniai r\u0117mai – Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940 m.) evangelik\u0173 reformat\u0173 bendruomen\u0117 Bir\u017e\u0173 kra\u0161te. Tiksliau, nagrin\u0117siu tik Bir\u017e\u0173, Papilio, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio ir Salamies\u010dio evangelik\u0173 reformat\u0173 bendruomenes, nes b\u016btent jos \u012feina \u012f Bir\u017e\u0173 kra\u0161to geografin\u012f areal\u0105. Kam kilt\u0173 klausimas – kuo gi skiriasi Bir\u017e\u0173 kra\u0161to evangelik\u0173 reformat\u0173 bendruomen\u0117s nuo Bir\u017e\u0173 distrikto evangelik\u0173 reformat\u0173 bendruomeni\u0173? Atsakymas b\u016bt\u0173 toks, kad jos niekuo nesiskiria, tiesiog visam Bir\u017e\u0173 distriktui Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu priklaus\u0117 kur kas daugiau parapij\u0173, kurios i\u0161sibars\u010diusios po vis\u0105 etnin\u0119 Lietuv\u0105 (neskaitant Vilniaus kra\u0161to). Tos parapijos, kurios priklauso Bir\u017e\u0173 distrikui, bet ne\u012feina \u012f mano tiriam\u0105 bendruomen\u0117s geografin\u012f areal\u0105, taip pat yra atsakingos Bir\u017euose reziduojan\u010diam Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios superintendentui, Kolegijai ir Sinodui. 1918-1933 metais Bir\u017e\u0173 distriktui priklaus\u0117 Bir\u017e\u0173, Papilio, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio, \u0160vobi\u0161kio ir Kelm\u0117s parapijos, Salamies\u010dio ir Naujamies\u010dio filijos, o nuo 1934 met\u0173 – ir Auk\u0161telki\u0173 filija bei iki 1939 met\u0173 naujai susib\u016brusi \u0160iauli\u0173 parapija. Taigi, per vis\u0105 Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f, Bir\u017e\u0173 distriktui oficialiai n\u0117ra priklausiusios tik Kauno, Deltuvos, Seirij\u0173 ir Panev\u0117\u017eio parapijos, kurios nustatyta kanonine sinod\u0173 tvarka buvo priklausomos Vilniaus distriktui, ta\u010diau d\u0117l nuolatinio kunig\u0173 stygiaus ir toliau aptarnaujamos Bir\u017e\u0173 distrikto dvasinink\u0173. Reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kad Vilniaus distriktas netapatinamas su okupuotuoju Vilniaus kra\u0161tu. Vilniaus distrikto parapij\u0173 delegatai rinkdavosi \u012f t\u0105 pat\u012f Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Unitas Lithuaniae Sinod\u0105 Bir\u017euose. Vilniaus distrikto superintendentu Nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu buvo i\u0161rinktas kunigas Jonas \u0160epetys. Taigi, 1918-1940 metais, Lietuvoje gyvavo du distriktai: Vilniaus ir Bir\u017e\u0173. \u0160i tema skirta aptarti Bir\u017e\u0173 distrikto, Bir\u017euose, Papilyje, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje ir Salamiestyje buvusias evangelik\u0173 reformat\u0173 bendruomenes.<\/p>\n
\u0160io arealo konfesin\u0117s ma\u017eumos tyrim\u0105 paskatino tai, kad istoriografijoje mano nagrin\u0117jamo laikotarpio lokalin\u0117 konfesin\u0117 bendruomen\u0117 ma\u017eai nagrin\u0117ta ir atskir\u0173 tyrim\u0173 \u0161iai temai prakti\u0161kai n\u0117ra. Bir\u017e\u0173 kra\u0161te reformat\u0173 bendruomen\u0117 nuo Bir\u017e\u0173 – Dubingi\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 at\u0161akos \u012fsik\u016brimo \u0161iame kra\u0161te buvo gausiausia visoje Lietuvos teritorijoje per visus am\u017eius iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Skaitlingiausia parapij\u0173 ir tikin\u010di\u0173j\u0173 skai\u010diumi Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, lyginant su kitomis Lietuvos parapijomis, taip pat yra Bir\u017e\u0173 kra\u0161to evangelik\u0173 reformat\u0173 bendruomen\u0117. Po Vilniaus kra\u0161to okupacijos, Bir\u017eai tampa Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios centru, \u010dia reziduoja Ba\u017eny\u010dios galva – generalinis superintendentas, po 1919 m. rugpj\u016b\u010dio 15-17 d. Sinodo, vykusio \u0160vobi\u0161kyje, nuo 1920 m., per vis\u0105 Nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f, auk\u0161\u010diausias Ba\u017eny\u010dios vidaus valdymo organas – Sinodas reguliariai (i\u0161skyrus neeilin\u012f Sinod\u0105 1940 01 06 vykus\u012f Vilniuje) per Jonines renkasi Bir\u017euose, \u010dia kuriasi evangelik\u0173 reformat\u0173 draugijos, leid\u017eiama spauda ir t. t. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia suklest\u0117jo taip, kad \u0161is laikotarpis dar yra vadinamas Ba\u017eny\u010dios renesansu, tod\u0117l galima teigti, kad Bir\u017eai buvo tikru to renesanso kult\u016briniu ir dvasiniu centru. 1939 m. spalio 11 d. Soviet\u0173 S\u0105jungai gr\u0105\u017einus Vilniaus kra\u0161t\u0105 Lietuvai, 1940 m. sausio 6 d. Vilniuje \u012fvyko nepaprastasis, jungtinis Lietuvos ir Vilniaus kra\u0161to evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodas. Tai buvo paskutinis Nepriklausomos Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodas.<\/p>\n
Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia l\u0117\u0161\u0173 buvo gavusi dar 1584 m. Ji tur\u0117jo veikti nuo XVI a. 6 de\u0161imtme\u010dio, kai Mikalojus Radvila Rudasis per\u0117jo \u012f reformacijos pus\u0119. 1589 met\u0173 savivaldos privilegijos dokumente pa\u017eym\u0117tina, kad Kristupas I Radvila Perk\u016bnas, pastat\u0119s Bir\u017e\u0173 pil\u012f, i\u0161m\u016brijo ten ba\u017eny\u010di\u0105 \u201etikrajai evangelik\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 tikybai\u201c. Ten pat minima, kad Bir\u017e\u0173 miesto burmistro ir patar\u0117j\u0173 tarnybas u\u017eimt\u0173 tik evangelik\u0173 tikybos \u017emon\u0117s, ne\u012fsileid\u017eiant katalik\u0173 ir \u017eyd\u0173. 1592 metais Bir\u017euose jau dirbo keli evangelik\u0173 kunigai. Radvilos patikino jiems i\u0161laikym\u0105. Pirmasis ba\u017eny\u010dios pastatas dingo 1625 m., \u0161vedams sudeginus tvirtov\u0119 ir miest\u0105. Toliau ba\u017eny\u010dia dar kelis kartus buvo perstatoma.<\/p>\n
Dabartin\u0117s ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 galime skai\u010diuoti nuo 1850 m., kai susir\u016bpinta naujos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios statyba Bir\u017euose, nes senoji medin\u0117 buvo jau gerokai pasenusi. Tais pa\u010diais metais pirmyk\u0161\u010diame \u0161ventoriuje buvo pad\u0117tas ir i\u0161kilmingai pa\u0161ventintas kertinis akmuo. 1856 m. evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodas Vilniuje pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 statyti nauj\u0105 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 Bir\u017euose. Po poros met\u0173 Izabeline vyk\u0119s Sinodas statybai skyr\u0117 1 000 rubli\u0173. Sinodas, \u012fvyk\u0119s Bir\u017euose 1860 m., pristat\u0117 ba\u017eny\u010dios su vienu bok\u0161tu plan\u0105. Po met\u0173 senoji ba\u017eny\u010dia nugriauta, o laikinai pamaldoms laikyti buvo pastatytas i\u0161 lent\u0173 sukaltas medinis namas su \u0161iaudiniu stogu, kuriame 13 met\u0173 buvo laikomos pamaldos. I\u0161 nugriautosios senosios ba\u017eny\u010dios dar naudojimui tinkam\u0173 med\u017eiag\u0173 buvo pastatyta parapijos mokykla ir butas vargonininkui. Naujos ba\u017eny\u010dios statybos fonde surinkta daugiau nei 4 000 rubli\u0173. Jam padidinti nuo 1867 m. kiekvienas reformatas \u016bkininkas \u012fsipareigojo mok\u0117ti mokes\u010dius, kurie metams sudarydavo 15-20 rubli\u0173. Jau tais pa\u010diais, 1867 metais, pakloti ir pa\u0161ventinti naujos ba\u017eny\u010dios pamatai. Ji buvo statoma pagal Rygos architekto, akademiko Heinricho Schellio projekt\u0105. Nauji m\u016briniai neogotikinio stiliaus reformat\u0173 maldos namai baigti statyti ir i\u0161kilmingai pa\u0161ventinti 1874 m. \u012edomus faktas, kad \u0161\u012f evangelik\u0173 reformat\u0173 kulto pastat\u0105 pad\u0117jo statyti Bir\u017euose gyven\u0119 Romos katalikai.<\/p>\n
Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia I pasaulinio karo metu nenukent\u0117jo, bet pokarin\u0117je spaudoje minima, kad ba\u017eny\u010diai ir jos trobesiams labai reikalingas remontas. 1921 met\u0173 sausio 29 d. seni\u016bn\u0173 sueigoje buvo nutarta da\u017eyti ba\u017eny\u010dios stog\u0105, remontuoti jos trobesius, statyti benami\u0173 prieglaud\u0105. 1924 metais buvo nutarta ba\u017eny\u010dioje \u012fvesti elektr\u0105. Med\u017eiagoms ir darbui apmok\u0117ti reik\u0117jo 1 000 lit\u0173. Pati elektra ba\u017eny\u010dioje galutinai \u012fvesta 1930 m. Reikmenis elektros \u012fvedimui parapija gavo i\u0161 \u201eAgaro\u201c bendrov\u0117s, o \u012fvedimo darbus atliko Adomas Pipyn\u0117. 1929 m. Bir\u017e\u0173 parapijos pos\u0117dyje aptartas li\u016bdnas ba\u017eny\u010dios vaizdas: ba\u017eny\u010dios bok\u0161tas k\u0117l\u0117 pavoj\u0173, jo vir\u0161\u016bn\u0119 reik\u0117jo i\u0161 naujo dengti, nes stogas praleido lietaus vanden\u012f. Bok\u0161to med\u017eio dalys labai aptr\u016bnijusios. Bok\u0161to vir\u0161\u016bn\u0117 dengta \u0161iferiu ir tos \u0161iferio plok\u0161t\u0117s buvo prikabintos tik viena vinimi, v\u0117jui jas i\u0161judinus atsirasdavo nemenki ply\u0161iai. Dr\u0117gm\u0117 siek\u0117 pa\u010dius bok\u0161to rams\u010dius. Ba\u017eny\u010dios pamatai apir\u0119. Jos vidus nuo pastatymo nebaltintas. Gri\u016bva \u0161ventoriaus aptvara i\u0161 piet\u0173 pus\u0117s.<\/p>\n
1933 m. rugs\u0117jo 27 d. Bir\u017e\u0173 parapijos valdyba, pritariant parapijos tarybai, sureng\u0117 ba\u017eny\u010dios bok\u0161to remonto l\u0117\u0161oms rinkti loterij\u0105. 1934 m. metais buvo suremontuotas ba\u017eny\u010dios bok\u0161tas. Taip pat, tais metais buvo suremontuoti ba\u017eny\u010dios pamatai ir \u0161ventoriaus tvora. Bok\u0161tas buvo apdengtas varine skarda. Darb\u0105 atliko bok\u0161t\u0173 dengimo specialistas Klemensas i\u0161 Plung\u0117s. Baigus remont\u0105, i\u0161 parapijos valdybos nari\u0173 tarpo neatsirado n\u0117 vienas, kuris i\u0161dr\u012fst\u0173 u\u017elipti ap\u017ei\u016br\u0117ti atlikt\u0105 darb\u0105. Tam reikalui parapijos valdybai teko kviestis ugniages\u012f Jon\u0105 Variakoj\u012f. Jam u\u017ekopus \u012f bok\u0161t\u0105 buvo pasteb\u0117ti keli tr\u016bkumai, kuriuos Klemensui teko pa\u0161alinti. Naujiena – ant ba\u017eny\u010dios stogo buvo \u012frengtas \u017eaibolaidis. 1936 metais perda\u017eytas ba\u017eny\u010dios vidus. Vir\u0161 \u0161ventoriaus buv\u0119s lotyni\u0161kas u\u017era\u0161as \u201eSoli Deo Gloria\u201c pakeistas lietuvi\u0161ku \u201eVienam Dievui Garb\u0117\u201c.<\/p>\n
Bir\u017e\u0173 parapijos konfirmant\u0173 mokykla buvo prad\u0117ta perstatyti dar prie\u0161 I pasaulin\u012f kar\u0105, o jam pasibaigus \u0161iaip ne taip baigta. Mokyklos vidus, kaip ra\u0161oma 1928 m. reformat\u0173 spaudoje, visai prastai beatrodo. I\u0161 lauko pus\u0117s mokykl\u0105 reik\u0117t\u0173 naujai apkalti, o ypa\u010d vakar\u0173 pus\u0117je esant\u012f pastato \u0161on\u0105, nes taip b\u016bt\u0173 galima kuriam laikui sien\u0105 apsaugoti nuo puvimo. Sienos statytos i\u0161 sen\u0173 r\u0105st\u0173, kurie buvo lik\u0119 ardant sen\u0105j\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105. Dar buvo reikalingas lietvamzdis vandeniui nuo stogo tek\u0117ti.<\/p>\n
1920 met\u0173 Sinodas, Kolegijai paved\u0117 senosios Bir\u017e\u0173 klebonijos dar tinkamas med\u017eiagas panaudoti Bir\u017e\u0173 parapijos reikalams – pastatyti pavarg\u0117li\u0173 prieglaud\u0105. 1928 m. reformat\u0173 spaudoje minima, kad ji jau pastatyta, ta\u010diau dar ne visi\u0161kai pabaigta. Tr\u016bksta vis\u0173 dur\u0173 ir dar nebaigti tinkavimo darbai. Po met\u0173 prieglaudoje jau gyveno 12 asmen\u0173, 1931 metais – 14, 1933 m. jau – 19 pavarg\u0117li\u0173. 1920 met\u0173 Sinodas nutar\u0117 pra\u0161yti grafo Alfredo Jono Ti\u0161kevi\u010diaus, kad pastarasis skirt\u0173 \u017eem\u0117s Bir\u017euose reformat\u0173 kapini\u0173 prapl\u0117timui. Kitais metais vyk\u0119s Sinodas, \u012fpareigojo kuratori\u0173 Petr\u0105 Variakoj\u012f gauti i\u0161 Astravo dvaro administracijos \u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119.<\/p>\n
Nor\u0117damas pagelb\u0117ti besimokan\u010diai jaunuomenei, 1921 met\u0173 Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Sinodas nutar\u0117 \u012frengti mokini\u0173 bendrabut\u012f prie Apa\u0161\u010dios up\u0117s esan\u010dioje antrojoje Bir\u017e\u0173 klebonijoje ir sudaryti stipendij\u0105 bei pa\u0161alp\u0173 fond\u0105. Po met\u0173 vykusiame Sinode, buvo i\u0161rinktas bendrabu\u010diui steigti ir vesti globos komitetas, kur\u012f sudar\u0117: J. Mikel\u0117nas, M. Nastopka, H. Jakub\u0117nien\u0117, E. Nastopkien\u0117, O. Mikul\u0117nien\u0117. Komitetas tur\u0117jo teis\u0119 savo nuo\u017ei\u016bra \u012f komitet\u0105 priimti naujus narius. Pagal 1923 met\u0173 Sinodo memorialus, matyti, kad bendrabutis jau veik\u0117. Komitetas Sinodui padar\u0117 prane\u0161im\u0105 apie bendrabu\u010dio pad\u0117t\u012f per pirmuosius jo gyvavimo metus. Nebuvo pasteb\u0117ta neigiam\u0173 dorov\u0117s ir sveikatos apsirei\u0161kim\u0173 mokini\u0173 gyvenime, bet tvarkos pagerinimui, Sinodas nutar\u0117 pavesti mokini\u0173 bendrabu\u010dio tvarkymu r\u016bpintis Kolegijai. \u012e bendrabut\u012f nutarta priimti tik berniukus iki 15 met\u0173 am\u017eiaus. Be to, Sinodas \u012fsteig\u0117 keturias stipendijas po 250 Lt metams kiekvienam. Bendrabutis veik\u0117 iki 1928 m. Tais metais vyk\u0119s Sinodas nutar\u0117 bendrabut\u012f u\u017edaryti, kaip nebereikaling\u0105. Taip pat, Sinodas paved\u0117 Kolegijai tinkamai i\u0161naudoti buvusias bendrabu\u010dio patalpas. Nuo 1930 m., buvusiame mokini\u0173 bendrabu\u010dio pastate, apsigyveno diakonas Vytautas Kurnatauskas. Jam paskirti du kambariai antrame auk\u0161te.<\/p>\n
Sinodas, matydamas reikal\u0105 tur\u0117ti Lietuvoje evangelik\u0173 reformat\u0173 gimnazij\u0105, 1927 m. Sinode nusprend\u0117 j\u0105 steigti Kaune arba Bir\u017euose. \u012e \u0161i\u0105 komisij\u0105 \u012f\u0117jo Petras Variakojis, Jonas Y\u010das, Hypatija – Julija Y\u010dien\u0117, kun. Povilas Jakub\u0117nas, Gabrielius Macys ir kun. Konstantinas Kurnatauskas. Ta\u010diau \u0161i gra\u017ei iniciatyva iki pat sovietin\u0117s okupacijos nebuvo \u012fgyvendinta.<\/p>\n
1927 m. liepos 28 d. Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 aplank\u0117 Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona. Valstyb\u0117s vadovas buvo sutiktas i\u0161kilmingai. Visa Reformat\u0173 gatv\u0117 buvo i\u0161puo\u0161ta v\u0117liavomis ir vainikais. Prie ba\u017eny\u010dios vart\u0173 A. Smeton\u0105 pasitiko Kolegijos nariai, Bir\u017e\u0173 parapijos taryba ir valdyba. Kolegijos Prezidentas Jok\u016bbas Mikel\u0117nas pasak\u0117 trump\u0105 pasveikinimo kalb\u0105. Toliau, prie \u0161ventoriaus vart\u0173, Prezident\u0105 pasitiko superintendentas, kunigas Povilas Jakub\u0117nas su dviem kunigais. Jis vis\u0173 reformat\u0173 vardu pasveikino Valstyb\u0117s vadov\u0105 ir pagiedojo dvi giesmes.<\/p>\n
1932 metais Bir\u017euose neapseita be tarpkonfesini\u0173 incident\u0173 su katalikais. Atidarant naujai pastatyt\u0105 Bir\u017e\u0173 gimnazij\u0105, buvo pakviestas generalinis superintendentas kun. Povilas Jakub\u0117nas jos pa\u0161ventinti. Nuvykus jam \u012f viet\u0105, gimnazijos direktorius prane\u0161\u0117 \u0160vietimo Ministerijos vardu, kad \u0161ventinimo nebus, kadangi neatvyko Romos katalik\u0173 dvasininkas. Tok\u012f direktoriaus poelg\u012f su kun. P. Jakub\u0117nu Sinodas palaik\u0117 nesuderinam\u0105 su Konstitucija bei evangelik\u0173 reformat\u0173 \u012f\u017eeidimu. Sinodas nutar\u0117 si\u0173sti Vyriausybei savo apgailestavim\u0105 d\u0117l tokio direktoriaus – kataliko neeti\u0161ko poelgio reformat\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n
Bir\u017euose nuo 1929 m. veik\u0117 Lietuvos evangeliki\u0173 moter\u0173 s\u0105junga, o nuo 1931 m. Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 jaunimo d-ja \u201eRadvila\u201c, vedina jauno kunigo Aleksandro Bal\u010diausko. \u0160ios abi iniciatyvios organizacijos labai pagyvino vis\u0105 to kra\u0161to gyvenim\u0105. Joms pla\u010diau aptarti reik\u0117t\u0173 atskiro straipsnio.<\/p>\n
Lietuvos evangeliki\u0173 moter\u0173 s\u0105junga – vienintel\u0117 tokia moter\u0173 organizacija, veikusi Nepriklausomos Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje 1929-1940 m. \u0160ios s\u0105jungos veikla buvo \u012fvairi. Ji reng\u0117 paskaitas ir vakarus, r\u016bpinosi vaik\u0173 aukl\u0117jimu, steig\u0117 mokini\u0173 bendrabu\u010dius, vaik\u0173 aik\u0161teles, dar\u017eelius, u\u017esi\u0117m\u0117 labdara, ligoni\u0173 ir seneli\u0173 prie\u017ei\u016bra. Per Kal\u0117das vaikams buvo ruo\u0161iamos eglut\u0117s, vasar\u0105 organizuojamos \u0161vent\u0117s vaikams, pavarg\u0117li\u0173 prieglaudai aukojami drabu\u017eiai. Per Sinodus rengiami special\u016bs renginiai, loterijos, buvo kvie\u010diami paskaitininkai. S\u0105jungos skyriai veik\u0117 Bir\u017euose, Papilyje ir Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje. S\u0105jungos veikloje daugiausiai rei\u0161k\u0117si jos iniciator\u0117, kunigo Jono \u0160epe\u010dio \u017emona Klara \u0160epetien\u0117.<\/p>\n
Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios gyvenim\u0105 Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pagyvino 1931 m. kun. Aleksandro Bal\u010diausko iniciatyva Bir\u017euose \u012fsteigta Lietuvos evangelik\u0173 jaunimo draugija \u201eRadvila\u201c. Draugija steig\u0117 sekmadienines mokyklas, vie\u0161as skaityklas, reng\u0117 kilnojamus knygyn\u0117lius, ruo\u0161\u0117 paskaitas aukl\u0117jimosi, religijos, dorov\u0117s, protestant\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bros, istorijos ir blaivyb\u0117s, \u012fvairi\u0173 moksl\u0173, higienos ir \u016bkio klausimais, steig\u0117 chorus, orkestrus, dramos, muzikos ir rankdarbi\u0173 sekcijas, ruo\u0161\u0117 suart\u0117jimo arbat\u0117les, vakarus, koncertus ir ekskursijas, teik\u0117 nariams moralin\u0119 ir materialin\u0119 param\u0105, steig\u0117 ir palaik\u0117 draugijos skyrius kitose evangelik\u0173 parapijose, palaik\u0117 ry\u0161ius su pana\u0161iomis vietos ir u\u017esienio organizacijomis. Draugijos centro valdybos pirmininku ilgiausiai dirbo jos iniciatorius kun. A. Bal\u010diauskas.<\/p>\n
Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 parapija per vis\u0105 Nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f buvo did\u017eiausia Lietuvoje savo tikin\u010di\u0173j\u0173 skai\u010diumi. Bir\u017eai nuo 1919 m. tapo visos Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 centru. \u010cia kasmet rinkdavosi Sinodai, veik\u0117 evangelik\u0173 reformat\u0173 Kolegija. Bir\u017euose rezidavo evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios galva – generalinis superintendentas. Parapijoje \u012fsteigtas mokini\u0173 bendrabutis, statomi visuomen\u0117s centro namai, r\u016bpinamasi amat\u0173 mokyklos steigimu, pri\u017ei\u016brima \u012fsteigta neturting\u0173j\u0173 prieglauda. Bir\u017euose buvo \u012fsteigtas \u0161vietimo fondas, \u010dia buvo leid\u017eiama evangelik\u0173 reformat\u0173 spauda.<\/p>\n
Papilio miestelis stovi de\u0161iniajame Rov\u0117jos up\u0117s (de\u0161inysis Apa\u0161\u010dios intakas, 34,8 km ilgio) krante, 18 km \u012f pietry\u010dius nuo Bir\u017e\u0173. Papilyje yra gim\u0119s ir \u010dia mok\u0119sis kunigaik\u0161tis Jonu\u0161as Radvila (1612-1655 m.). XVIII a. Papilys atiteko Kosialkovskiams. Evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo \u012fsteigta kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 tuo pa\u010diu metu su Bir\u017e\u0173 katalik\u0173 parapija. Radvil\u0173 dvaras teik\u0117 ba\u017eny\u010diai ir klebonui vis\u0105 i\u0161laikym\u0105. \u0160ioje ba\u017eny\u010dioje yra \u012fm\u016brytas akmuo, tikin\u010di\u0173j\u0173 laikomas tur\u012fs stebuklingos galios. Papilio dabartin\u0117 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia statyta 1782-1785 m. Tai liudija datos, \u012fra\u0161ytos lentel\u0117je, vir\u0161 pagrindini\u0173 dur\u0173.<\/p>\n
Papilys po Bir\u017e\u0173 – gausiausia ir seniausia parapija. Iki I pasaulinio karo parapija buvo gra\u017eiai sutvarkyta. Papilyje \u012fsik\u016br\u0117 benami\u0173 prieglauda, buvo pastatyta m\u016brin\u0117 konfirmant\u0173 mokykla, kuri\u0105 kasmet lank\u0117 nuo 60 iki 70 mokini\u0173. Kunigo Adolfo Neimano pastangomis buvo sutvarkyti ba\u017eny\u010dios tarn\u0173 namai, i\u0161kastas \u0161ulinys, nuda\u017eytas ba\u017eny\u010dios stogas ir sienos, atlikti kiti remonto darbai. Jau 1914 m. Vilniaus Sinodas buvo patvirtin\u0119s projekt\u0105 padidinanti Papilio ba\u017eny\u010di\u0105, \u012ftaisant i\u0161 \u0161on\u0173 vi\u0161kas. \u0160is remonto darbas buvo pavestas kuratoriui in\u017einieriui Voidei. Jis buvo nuvyk\u0119s \u012f Papil\u012f ir sudar\u0119s remonto s\u0105mat\u0105. Po karo \u0161io sumanymo niekas nebek\u0117l\u0117 ir jis liko u\u017emir\u0161tas.<\/p>\n
Per kar\u0105 Papilys pereidin\u0117jo tai \u012f rus\u0173, tai \u012f vokie\u010di\u0173 rankas. Klebonijoje buvo \u012fsik\u016br\u0119s vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117s \u0161tabas. Kai klebonija sudeg\u0117, \u0161tabas buvo perkeltas \u012f m\u016brin\u0119 mokykl\u0105. Per kovas sudeg\u0117 medin\u0117 mokykla, klebonija ir klebonijos \u016bkiniai pastatai – klojimas, dar\u017ein\u0117 ir svirnai. 1919 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f \u012fvykusioje Papilio seni\u016bn\u0173 sueigoje buvo apsvarstyti Papilio parapijos patirti nuostoliai karo metu. Viso nuostoli\u0173 patirta u\u017e 98 400 auksini\u0173.<\/p>\n
Nuo 1925 m. baland\u017eio 5 d. Papilyje \u012fsteigtas parapijos knygynas. Knygyno naudojimosi taisykl\u0117s sudarytos t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 kovo 1 d. Beje, t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 i\u0161rinkta ir knygyno taryba, \u012f kuri\u0105 \u012f\u0117jo tuometinis knygyno ved\u0117jas M. Gav\u0117nas ir nariai: M. Suveizdis ir K. \u0160epetin\u0117. Buvo paaukota 300 Lt, u\u017e kuriuos nupirkta 200 knyg\u0173. 1926 metais knygynas jau tur\u0117jo 240 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173, 18 voki\u0161k\u0173 ir 8 rus\u0173 kalba spausdint\u0173 knyg\u0173. I\u0161 pajam\u0173 ir auk\u0173 knygynas per \u0161\u012f laik\u0105 gavo 118 lit\u0173. Knygynas turi 72 u\u017esira\u0161iusius skaitytojus. Knygyno ved\u0117jais yra buv\u0119 M. Gav\u0117nas, Klara \u0160epetin\u0117 ir Albertas Jank\u016bnas i\u0161 Mili\u0161ki\u0173 kaimo. Pastarasis 1929 m. gegu\u017e\u0117s 2 d. i\u0161\u0117jo \u012f kariuomen\u0119. Jam tvarkant knygyn\u0105 \u0161is i\u0161augo iki 460 tom\u0173. Jo darb\u0105 knygyne per\u0117m\u0117 Petras Rupl\u0117nas i\u0161 Kuci\u016bn\u0173 kaimo. U\u017e lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 skaitym\u0105 buvo imamas 25 centai per m\u0117nes\u012f, o u\u017e rusi\u0161k\u0173 ir voki\u0161k\u0173 – po 1 Lt per m\u0117nes\u012f. Nekonfirmuoti asmenys u\u017e knyg\u0173 skaitym\u0105 nemok\u0117jo. Knygynui spint\u0105 ir vitrin\u0105 pagamino M. Gav\u0117nas. 1925\/26 m. buvo 176 skaitytojai. \u017diemos metu skaitydavo vidutini\u0161kai apie 50 skaitytoj\u0173. 1927\/28 m. knygyne jau tur\u0117ta 370 knyg\u0173, i\u0161 kuri\u0173 341 lietuvi\u0161kos. Per tris metus nuo knygyno \u012fk\u016brimo dingo 3 knyg\u0173 egzemplioriai. Daugiausiai – 26 egzempliorius – knygynui dovanojo S. \u010ciurlionien\u0117.<\/p>\n
Knygynas tur\u0117jo savo naudojimosi taisykles, pagal kurias jo abonentu gal\u0117jo b\u016bti kiekvienas pilietis. Ta\u010diau, jei \u017emogus buvo nepa\u017e\u012fstamas knygas i\u0161duodan\u010diam asmeniui, tai jis tur\u0117jo b\u016bti rekomenduotas to, k\u0105 knygyno darbuotojas pa\u017e\u012fsta. Abonentas prival\u0117jo pinigus sumok\u0117ti i\u0161 anksto, prie\u0161 gaudamas knyg\u0105, ir nurodyti savo vard\u0105, pavard\u0119 bei gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105. Knygas buvo galima keisti kiekvien\u0105 sekmadien\u012f. Buvo i\u0161duodama po vien\u0105 knygos egzempliori\u0173, bet jei knyga nevir\u0161ydavo 50 puslapi\u0173, tai – dvi arba tris, bet ne daugiau. Knygos buvo i\u0161duodamos terminuotai. Ilgiausiai galima laikyti knyg\u0105 vien\u0105 m\u0117nes\u012f. Jei buvo v\u0117luojama, tai abonentas prival\u0117jo sumok\u0117ti 25 cent\u0173 baud\u0105. I\u0161imtis buvo taikoma tuo atveju, jei nesibaigus laikymo terminui, skaitytojas ateidavo pas knygyno darbuotoj\u0105 su pra\u0161ymu knyg\u0105 patur\u0117ti ilgiau. Tokiu atveju bauda nebuvo taikoma. Knygos prival\u0117jo b\u016bti gr\u0105\u017eintos \u0161varios ir nesuply\u0161usios. Jei knygai b\u016bdavo padarytas koks nors nuostolis, tai abonentas knygynui tur\u0117davo sumok\u0117ti knygos kain\u0105 ir t\u0105 sugadint\u0105j\u0105 gal\u0117davo pasilikti sau. Buvo pra\u0161oma skaitytoj\u0173, kad \u0161ie knygyno knyg\u0173 neperdavin\u0117t\u0173 tretiems asmenims.<\/p>\n
Papilio evangelik\u0173 reformat\u0173 parapija buvo antra pagal tikin\u010di\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 parapija ne tik Bir\u017e\u0173 kra\u0161te, bet ir visoje Nepriklausomos Lietuvos reformat\u0173 bendruomen\u0117je. Nuo 1924 m. Papilyje veik\u0117 sekmadienin\u0117 mokykla, pastatyta medin\u0117 klebonija. Visi\u0161kai atstatyta I pasaulinio karo metu nukent\u0117jusi ba\u017eny\u010dia. Nuo 1925 m. Papilyje \u012fsteigtas parapijos knygynas. Papilio parapijoje veik\u0117 parapijos biblioteka, kuri tur\u0117jo 1000 knyg\u0173 ir j\u0105 lank\u0117 70 skaitytoj\u0173. Ilgiausiai parapijos klebonu dirbo kun. Jonas \u0160epetys. \u010cia veik\u0117 Lietuvos evangeliki\u0173 moter\u0173 s\u0105jungos ir evangelik\u0173 jaunimo draugijos \u201eRadvila\u201c skyriai.<\/p>\n
Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio miestelis \u012fsik\u016br\u0119s toje vietoje, kur Apa\u0161\u010dia \u012fteka \u012f Nemun\u0117l\u012f, 24 km \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Bir\u017e\u0173, prie pat Lietuvos sienos su Latvija. Nemun\u0117lio apylink\u0117se, kiek \u012f \u0161iaur\u0117s rytus, yra labiausiai \u012f \u0161iaur\u0119 nut\u012fsusi Lietuvos teritorijos dalis. Miestelis pavadinim\u0105 gavo nuo Radvil\u0173 gimin\u0117s, kuriems priklaus\u0117 minimos teritorijos. Radvilos \u010dia XVI a. pastat\u0117 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 ir apdovanojo \u012fvairiais turtais. Miestelis \u012fra\u0161ytas jau 1529-1567 m. Lietuvos miest\u0173 ir miesteli\u0173 s\u0105ra\u0161uose. XVIII a. prad\u017eioje miestelis labai nukent\u0117jo nuo karo su \u0161vedais ir nuo maro. Miestelis prad\u0117jo augti, kai 1868-1870 m. buvo pravesta gele\u017einkelio linija. 1887 m. liepos 26 d. pa\u0161ventintas Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios pamat\u0173 kertinis akmuo ir jau 1890 m. liepos 8 d. – nauja evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n
Prie\u0161 I pasaulin\u012f kar\u0105 Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje gyveno stipri evangelik\u0173 reformat\u0173 bendruomen\u0117. 1890 m. \u010dia \u012fvyko Sinodo suva\u017eiavimas naujos ba\u017eny\u010dios pa\u0161ventinimo proga. Tai buvo paskutinis Sinodas Bir\u017e\u0173 kra\u0161te iki 1920 met\u0173. Parapijoje dirbo net trys kunigai radvili\u0161kie\u010diai: Andrius Kadaras, Adomas Cunftas ir Adomas \u0160ernas. Caro laikais iki 1895 m. Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio parapijos klebonu buvo kun. Martynas Cunftas, jam susirgus 1893 m. j\u012f pavadavo jo \u017eentas, diakonas Jonas \u0160epetys. Iki 1911 m. \u010dia klebonavo kun. Jonas Cunftas.<\/p>\n
I pasaulinio karo metu Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio parapija labai nukent\u0117jo, beveik visi parapijie\u010diai kazok\u0173 i\u0161varyti \u012f Rusij\u0105. Daugelis i\u0161 bado ir vargo ten mir\u0117. Gotikinio stiliaus ba\u017eny\u010dios bok\u0161te per kar\u0105 buvo \u012frengtas kariuomen\u0117s steb\u0117jimo postas. Ba\u017eny\u010dia buvo minuota, o ko nesuard\u0117 dinamitas, ta pribaig\u0117 ugnis. Toks pat likimas i\u0161tiko ir klebonij\u0105. Bok\u0161tas buvo iki stogo i\u0161sprogdintas, o ugnis sunaikino visk\u0105, kas buvo ar\u010diau bok\u0161to: sudeg\u0117 ba\u017eny\u010dios stogas, vargonai, langai ir i\u0161 dalies durys. Ko viduje ugnis nepaliet\u0117, tai griuvo per 6 metus oro permain\u0173, nuo lietaus ir sniego. Klebonija buvo sugriauta iki pamat\u0173, varpininko trobesiai sunaikinti. Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio didel\u012f akmenin\u012f kapini\u0173 aptvar\u0105 vokie\u010di\u0173 kareiviai i\u0161ard\u0117 ir akmenis i\u0161ve\u017eiojo.<\/p>\n
Karo prad\u017eioje caro vald\u017eios \u012fsakymu i\u0161 Lietuvos tur\u0117jo b\u016bti i\u0161ve\u017eti visi variniai varpai \u0161audmenims gaminti. Bet Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio varpai liejybos i\u0161veng\u0117. Juos Maskvoje su kitais Lietuvos varpais rado parapijietis kuratorius Adomas \u017demaitis. V\u0117liau rus\u0173 vald\u017eia varpus gr\u0105\u017eino, bet nuo ve\u017eimo didysis varpas buvo \u012fskil\u0119s. Ant \u0161io did\u017eiojo varpo, kiek pamena ilgametis \u0161ios parapijos klebonas, kunigas Stasys Neimanas, buvo u\u017era\u0161ytas toks tekstas: \u201e\u0160is varpas nulietas superintendento kun. Aleksandro Ma\u010diulskio r\u016bpes\u010diu\u201c.<\/p>\n
1920 m. Sinodas pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105 atstatyti ba\u017eny\u010di\u0105. Ba\u017eny\u010dios remonto darbai prasid\u0117jo kun. Adomui \u0160ernui atsik\u0117lus \u012f Nemun\u0117lio Radvili\u0161k\u012f i\u0161 Papilio. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 Sinodas, pripa\u017eindamas reikalingum\u0105 neatid\u0117liotinai atstatyti Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, tuo darbu r\u016bpintis \u012fpareigojo kuratori\u0173 Povil\u0105 Ja\u0161insk\u0105. Sinodas paliko pa\u010diai parapijai susitarti su P. Ja\u0161insku d\u0117l gyvenamojo buto ir algos. Sinodas ragino parapijie\u010dius sudaryti ba\u017eny\u010dios atstatymo komitet\u0105. Apskrities in\u017einierius Mickevi\u010dius nemokamai sutiko sudaryti reikiamus br\u0117\u017einius ba\u017eny\u010dios stogo remontui. 1922 m. Povilas Ja\u0161inskas, Petras \u0160ernas ir J. Dilys sudar\u0117 ba\u017eny\u010dios atstatymo komitet\u0105, kuris kreip\u0117si \u012f Amerikos reformatus kviesdamas prisid\u0117ti prie ba\u017eny\u010dios l\u0117\u0161omis. Kreipimesi pra\u0161oma atsiminti, kad u\u017e \u201ekiekvien\u0105 doler\u012f galima nupirkti 100 plyt\u0173\u201c. Atstatyta ba\u017eny\u010dia pa\u0161ventinta 1924 m. vasar\u0105. Pa\u0161ventinimo akt\u0105 atliko superintendentas kun. Povilas Jakub\u0117nas. Ilgiausiai Nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu \u0161i\u0105 parapij\u0105 administravo kunigas Stasys Neimanas. Jis \u010dia dirbo iki pat sovietin\u0117s okupacijos. V\u0117liau emigravo \u012f JAV.<\/p>\n
Nepriklausomyb\u0117s metais Nemun\u0117lio Radvili\u0161kis buvo vals\u010diaus centru. Pirmuoju vals\u010diaus vir\u0161ai\u010diu 1918 m. buvo i\u0161rinktas reformatas – mokytojas Andrius Kreg\u017ed\u0117 i\u0161 Boben\u0173 kaimo, o vals\u010diaus sekretore – Ona Puod\u017ei\u016bnait\u0117 i\u0161 Legaili\u0173 kaimo. Miestelis tur\u0117jo keturias gatves, kurios prasid\u0117davo turgaus aik\u0161t\u0117je. Miestelyje 1923 metais stov\u0117jo 126 namai. Tais metais jame gyveno 646 gyventojai, o 1931 metais jau 753, i\u0161 kuri\u0173 61 reformatas, 591 katalikas ir 101 \u017eydas. Be dviej\u0173 m\u016brini\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ir katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, miestelyje buvo medin\u0117 sinagoga, vals\u010diaus, policijos, muitin\u0117s, pa\u0161to b\u016bstin\u0117s ir vaistin\u0117. Parapijie\u010di\u0173 skai\u010diumi, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio parapija buvo tre\u010dia Lietuvoje.<\/p>\n
Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio evangelik\u0173 reformat\u0173 parapija sunkiausiai i\u0161 vis\u0173 Bir\u017e\u0173 kra\u0161to evangelik\u0173 reformat\u0173 parapij\u0173 pasitiko Lietuvos Nepriklausomyb\u0119, nes I pasaulinis karas labiausiai nuniokojo b\u016btent \u0161i\u0105 bendruomen\u0119. Teko atstatyti visi\u0161kai sugriaut\u0105 ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105, suremontuoti ba\u017eny\u010dios vid\u0173 ir i\u0161or\u0119 (baigta 1924 m.), i\u0161 naujo pastatyti klebonij\u0105 (1929 m.). 1922 m. pa\u017ei\u016br\u0117ti Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio remontuojamos ba\u017eny\u010dios buvo atvyk\u0119s prof. dr. J. I. Good\u2018as, Amerikos Suvienijimo viceprezidentas ir Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Sinodo garb\u0117s kuratorius. Ilgiausiai parapijos klebonu dirbo kun. Stasys Neimanas. \u010cia veik\u0117 Lietuvos evangelik\u0173 moter\u0173 s\u0105jungos ir evangelik\u0173 jaunimo draugijos \u201eRadvila\u201c skyriai.<\/p>\n
Salamies\u010dio miestelis \u012fsik\u016br\u0119s de\u0161iniajame Pyvesos (de\u0161inysis M\u016b\u0161os intakas, 95,4 km ilgio) krante, 10 km \u012f pietry\u010dius nuo Vabalninko. Istori\u0161kai Salamiestis yra \u017einomas nuo XVI a. pab. ir priklaus\u0117 kunigaik\u0161\u010diams Radviloms. Jie miestelyje \u012fk\u016br\u0117 reformat\u0173 maldos namus, kuriuos mini 1673 met\u0173 inventorius. Kunig\u0105 Radvilos i\u0161laikydavo i\u0161 savo i\u017edo. Pamaldos buvo laikomos lietuvi\u0161kai. Yra i\u0161lik\u0119s reformat\u0173 pamokslininko Andriaus Lisieckio skundas, kad j\u012f sumu\u0161\u0119s Kupi\u0161kio klebonas kun. S. Lipovskis. Sumu\u0161tasis v\u0117liau mir\u0119s. Tuo religiniai nesutarimai miestelyje nesibaig\u0117: 1729-08-24 Pal\u0117ven\u0117s domininkonas Gruzdis sukurst\u0119s \u017emones, kurie apipl\u0117\u0161\u0119 reformat\u0173 maldos namus su klebonija; pamokslininkas \u010caprackis su \u017emona tur\u0117j\u0119 b\u0117gti. Reformatai skund\u0119si net Pr\u016bsijos rezidentui Var\u0161uvoje Hoffmanui. 1762 metais pamokslininkas Mykolas Jaugelis v\u0117l buvo sumu\u0161tas katalik\u0173. Nuo 1751 m. Salamiestyje ne vis\u0105 laik\u0105 b\u016bdavo net ir vienas reformat\u0173 kunigas. Paskutiniuoju nuolatiniu kunigu yra buv\u0119s Jonas Snarskis, \u012f Salamies\u010dio parapij\u0105 paskirtas 1837 m. 1841 met\u0173 kovo m\u0117n. jis buvo i\u0161keltas \u012f Bir\u017eus ir nuo to laiko Salamies\u010dio parapija savo kunigo netur\u0117jo.<\/p>\n
I pasaulinio karo metu, kai lietuviai dvasininkai buvo i\u0161bla\u0161kyti po tolimiausius Rusijos miestus, 1916 m. Salamies\u010dio parapij\u0105 kartu su Bir\u017e\u0173, Papilio ir Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio parapijomis aptarnavo kun. Miulleris. Pastarasis buvo atvyk\u0119s i\u0161 Klaip\u0117dos kra\u0161to, tod\u0117l prastai mok\u0117jo lietuvi\u0161kai. 1918 metais lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f Vilniuje susirink\u0119s evangelik\u0173 reformat\u0173 Sinodas paskyr\u0117 Salamies\u010dio parapij\u0105 administruoti kun. Adomui \u0160ernui. Pagal 1923 met\u0173 duomenis Salamiestyje buvo 19 sodyb\u0173 ir 103 gyventojai. Per I pasaulin\u012f kar\u0105 nukent\u0117jo Salamies\u010dio klebonija ir \u016bkio pastatai. Viskas virto pelenais, nors pati ba\u017enyt\u0117l\u0117 nebuvo paliesta.<\/p>\n
Salamies\u010dio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia yra medin\u0117 ir nedidel\u0117, be varpo, bet su dideliu \u0161ventoriumi. Surinkimas nedidelis, \u012f pamaldas susirenka vos 20-30 parapijie\u010di\u0173, kunigams i\u0161 Bir\u017e\u0173 ar i\u0161 Papilio kelis sykius \u012f metus atva\u017eiuojant. XVI, XVII ir XVIII am\u017eiais tai buvo reformacijos tvirtov\u0117, Radvil\u0173 kunigaik\u0161tijos i\u0161ky\u0161ulys. Saks\u0173 karaliavimo laikais, gana ank\u0161tame Salamies\u010dio plote kunkuliavo tikybin\u0117 kova, buvo persekiojami reformatai ir kankinami kunigai. Ankstesniais laikais Salamiestyje gyvendavo net po kelis kunigus ir parapija buvusi plati, nusit\u0119susi beveik iki Sv\u0117das\u0173 \u012f pietus ir iki Svili\u0173 \u012f \u0161iaur\u0119. Nepriklausomyb\u0117s metais parapija \u017euvo katalik\u0173 bangose. Salamiestyje liko tik kelios evangelik\u0173 reformat\u0173 tikybos \u0161eimos: Lapien\u0117s, Gasparavi\u010diai, Tamuli\u016bnai, Auk\u0161tikalniai ir kt.<\/p>\n
Klebonija ir \u016bkio pastatai, sudeg\u0119 karo metu, Salamiestyje taip ir nebuvo atstatyti, nors Sinodas ne kart\u0105 \u012f i\u0161laid\u0173 s\u0105mat\u0105 buvo \u012ftrauk\u0119s \u0161i\u0173 pastat\u0173 atstatymui ar kito, Salamiestyje esan\u010dio namo pirkimui reikalingus pinigus, bet parapijie\u010diai jokios iniciatyvos neparod\u0117. Nuvyk\u0119s \u012f Salamiest\u012f laikyti pamald\u0173, kunigas netur\u0117davo vietos kur apsistoti. 1932 m. Kolegija pra\u0161\u0117 Salamies\u010dio parapijie\u010di\u0173 Petro Gasparavi\u010diaus, Jurgio Bubalos, Jono Lapien\u0117s nupirkti nam\u0105, kuris tikt\u0173 \u012frengti Salamies\u010dio klebonijai. Ta\u010diau \u0161is pra\u0161ymas nebuvo teigiamas. Klebonija Salamiestyje nebuvo \u012frengta.<\/p>\n
Kolegija 1930 m. nutar\u0117 \u012f Salamies\u010dio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 atgabenti sakykl\u0105 i\u0161 Deltuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios. 1935 m. Salamies\u010dio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010diai buvo nupirkta fisharmonija ir j\u0105 mokomas tai parapijai tarnausiantis vargonininkas.<\/p>\n
Salamies\u010dio parpijos pagyv\u0117jimas prasid\u0117jo nuo 1934 m. sausio 7 dienos, kai Lietuvos evangelik\u0173 jaunimo draugijos \u201eRadvila\u201c centro valdybos r\u016bpes\u010diu, Jono Lapien\u0117s bute Salamiestyje, \u012fvyko steigiamasis \u201eRadvilos\u201c draugijos Salamies\u010dio skyriaus susirinkimas.<\/p>\n
1938 metais Salamies\u010dio parapijoje gyveno vos 57 evangelik\u0173 reformat\u0173 tikybos \u017emon\u0117s. Pastovaus klebono parapija netur\u0117jo, o vizituojantis kunigas per metus parapijoje lankydavosi 3-4 kartus laikyti pamald\u0173 parapijie\u010diams.<\/p>\n
Straipsnyje remtasi Bir\u017e\u0173 \u201eS\u0117los\u201c muziejuje saugoma evangelik\u0173 reformat\u0173 archyvine med\u017eiaga – Sinod\u0173 kanonais, memorialais, pos\u0117d\u017ei\u0173 protokolais, vizitacijomis ir kitais dokumentais. Taip pat to meto evangelik\u0173 reformat\u0173 leistais periodiniais leidiniais \u201eM\u016bs\u0173 \u017eodis\u201c ir \u201eS\u0117j\u0117jas\u201c.<\/p>\n
Kornelijus \u0160I\u0160LA<\/em><\/strong>, Vilnius, 2009 m. sausio 12 d.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Atk\u016brus nepriklausomyb\u0119 Lietuvoje prasid\u0117jo daugelio okupacijos metais draust\u0173 ir persekiot\u0173 gyvenimo sri\u010di\u0173 atstatymas. Viena, bene labiausiai nuniokot\u0173 sri\u010di\u0173, yra Ba\u017eny\u010dia. Greta gerai visiems \u017einomos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios Lietuvoje egzistuoja ir daugiau \u012fstatymi\u0161kai pripa\u017eint\u0173 ir \u012fteisint\u0173 tradicini\u0173 religini\u0173 konfesij\u0173, dar vadinam\u0173 religin\u0117mis ma\u017eumomis. Viena i\u0161 toki\u0173 konfesini\u0173 bendruomeni\u0173 Lietuvoje yra evangelikai reformatai, kuri\u0173 religin\u012f ir kult\u016brin\u012f gyvenim\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[131,92],"class_list":["post-621","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pranesimai","tag-birzu-krasto-evangelikai-reformatai-1918-1940-m","tag-kornelijus-sisla"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/621","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=621"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/621\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":624,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/621\/revisions\/624"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=621"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=621"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=621"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}