{"id":649,"date":"2007-11-26T16:58:14","date_gmt":"2007-11-26T14:58:14","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=649"},"modified":"2013-12-03T17:13:12","modified_gmt":"2013-12-03T15:13:12","slug":"taurages-liuteronu-parapijai-440-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/taurages-liuteronu-parapijai-440-metu\/","title":{"rendered":"Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapijai – 440 met\u0173"},"content":{"rendered":"

\u0160iais metais Taurag\u0117 \u0161vent\u0117 garbing\u0105 jubiliej\u0173 \u2013 sukako 500 met\u0173 nuo jos pirmojo pamin\u0117jimo istoriniuose \u0161altiniuose (1507 m. funduota katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia). 1549 m. Melchiorui (Merkeliui) \u0160emetai vedus Onos Barto\u0161evi\u010di\u016bt\u0117s-Hlebavi\u010dien\u0117s dukter\u012f El\u017ebiet\u0105, 1552 m. Taurag\u0117 atiteko \u0160emetoms. 1567 m. \u017demaitijos ka\u0161telionas M. \u0160emeta miestelyje pastatydino evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 ir \u012fsteig\u0117 parapij\u0105. Iki \u0161iol istorikai \u0161iuos nuopelnus priskirdavo jo s\u016bnui Jonui \u0160emetai. 1567 m. bir\u017eelio 24 d. naujai bendruomenei i\u0161laikyti M. \u0160emeta skyr\u0117 apie 30 ha ariamos \u017eem\u0117s ir keturis kume\u010dius i\u0161 Butkeli\u0173 kaimo. Tais pa\u010diais metais buvo pakviestas ir pirmasis liuteron\u0173 kunigas Tomas Rydonskis.<\/p>\n

\"\"Ba\u017eny\u010dia sub\u016br\u0117 jau seniau buvusius miestelyje ir apylink\u0117je liuteronus, jie \u0161\u012f tik\u0117jim\u0105 i\u0161saugojo iki \u0161i\u0173 dien\u0173. 1570 m. mirus M. \u0160emetai, 1571 m., jo vaikams (du s\u016bn\u016bs ir dukra) dalijantis Paj\u016brio (Taurag\u0117s) dvar\u0105, buvo sudarytas inventorius, kuriame minima klebonija, bendrai i\u0161laikomas liuteron\u0173 pamokslininkas, pavaldini\u0173 mokes\u010diai liuteron\u0173 ba\u017eny\u010diai. Taigi dokumentas liudija tuo metu jau buvus ir liuteron\u0173 maldos namus. Tai rodo, kad XVI a. antroje pus\u0117je Taurag\u0117je ir jos apylink\u0117se jau b\u016bta nema\u017eos liuteron\u0173 bendruomen\u0117s, kuri\u0105 nuosavi maldos namai ir nuolatos rezidav\u0119s kunigas dar labiau sub\u016br\u0117. Teigiama, kad pamaldos jiems vyko lietuvi\u0173 kalba. Ba\u017eny\u010dia stov\u0117jo ant J\u016bros kranto, atokiau nuo dvaro sodybos, ma\u017edaug dabartin\u0117je A. Vymerio gatv\u0117je, kur \u0161iandien yra parapijos namai. 2002 m., minint 435-\u0105sias Taurag\u0117s parapijos \u012fsteigimo ir pirmosios ba\u017eny\u010dios metines, toje vietoje buvo pastatytas varpin\u0117s pavidalo paminklas su 500 kg varpu, atve\u017etu i\u0161 Vokietijos. L\u0117\u0161as paminklui skyr\u0117 mecenatas ma\u017elietuvis Kurtas V\u0117lius i\u0161 JAV, Taurag\u0117s savivaldyb\u0117 ir parapijie\u010diai.<\/p>\n

Apie ankstyv\u0105 (vien\u0105 pirm\u0173j\u0173 Did\u017eiojoje Lietuvoje) Taurag\u0117s liuteron\u0173 bendruomen\u0117s susik\u016brim\u0105 bei kov\u0105 su katalikais, be kit\u0173 \u0161altini\u0173, \u017eini\u0173 pateikia ir vyskupas Motiejus Valan\u010dius. Jis savo \u201e\u017demai\u010di\u0173 vyskupyst\u0117je\u201c pastebi, kad apie 1576 m. \u201enelaimingas papiktinimas taip buvo didis, jog \u017demai\u010diuose viso provisa septyni katalik\u0173 kunigai beliko\u201c, bet istorikas Zenonas Ivinskis teigia tuomet j\u0173 dar buvus 18-20.<\/p>\n

\"\"Vadovaudamiesi garsi\u0105ja formule \u2013 kieno kra\u0161tas, to ir religija \u2013 feodaliniai didikai keit\u0117 tik\u0117jim\u0105 savo valdose ir vert\u0117 pavaldinius jais sekti. Taigi ne tik feodalin\u0117 diduomen\u0117 ar bajorija, bet ir \u201enelaimingi artojai su vargdieniais, <…> daugel vietose ir nenor\u0117dami tapo liuteriais arba kalvinais. <…> Tokia eile nebliko katalik\u0173 apskritose parakvijose: Lioli\u0173, Kelm\u0117s, Kurtuv\u0117n\u0173, Rietavo, Taurag\u0117s, \u017dagar\u0117s ir Kraki\u0173\u201c – apgailestauja M. Valan\u010dius. Tarp Taurag\u0117s katalik\u0173 ir liuteron\u0173 b\u016bta ilgalaik\u0117s trinties, jos p\u0117dsak\u0173 dar pasteb\u0117ta ir katalik\u0173 vyskupo Jurgio Ti\u0161kevi\u010diaus ganytoji\u0161kos veiklos (1633-1649) prad\u017eioje. M. Valan\u010dius ra\u0161o: \u201eVyskupas, atva\u017eiav\u0119s \u012f Taurag\u0119, rado ba\u017eny\u010di\u0105 apleist\u0105, neu\u017edaryt\u0105 ir ma\u017ene \u012f k\u016bt\u0119 apverst\u0105. Gavo dar \u017eini\u0105, kad liuteriai katalikus, \u012f tuos tu\u0161\u010dius namus Dievo \u0161ventomis dienomis renkan\u010dius, gainioja ir neleid\u017eia melstis. Susimil\u0119s ant gyvenan\u010di\u0173 Papr\u016bs\u0117j aveli\u0173 savo, tuojau u\u017edraud\u0117 liuteriams tai bedaryti ir skubiai atsiunt\u0117 \u012f Taurag\u0119 kunig\u0105, kurs, papuo\u0161\u0119s ba\u017eny\u010di\u0105, prad\u0117jo dvasi\u0161kiems reikalams katalik\u0173 u\u017egan\u0105 daryti\u201c.<\/p>\n

Nuo 1569 m. Taurag\u0117je veik\u0117 ir\u00a0 arijon\u0173 bendruomen\u0117, minima dar ir XVII a. II pus\u0117je. \u00a0Arijonai buvo krik\u0161\u010dionyb\u0117s srov\u0117, atsiradusi IV a. Romos imperijoje. Jie nepripa\u017eino Trejyb\u0117s dogmos (neig\u0117 J\u0117zaus Kristaus dievi\u0161kum\u0105). Atgijo XVI a. kaip radikaliausia reformacijos srov\u0117 Europoje. Lietuvoje atsiskyr\u0117 nuo evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios 1562 m., I sinodas \u012fvyko 1565 m. Veik\u0117 Vilniuje, K\u0117dainiuose ir Taurag\u0117je. Neatsisak\u0119 savo tikybos ir pacifistini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, buvo pripa\u017einti valstyb\u0117s i\u0161davikais ir po 1661 m. i\u0161tremti i\u0161 Lietuvos. Persik\u0117l\u0117 \u012f Pr\u016bsij\u0105, Olandij\u0105, v\u0117liau \u012f Anglij\u0105 ir \u0160iaur\u0117s Amerik\u0105.<\/p>\n

Tolesn\u0117 Taurag\u0117s dvaro savinink\u0173 kaita irgi buvo palanki liuteronams. 1598 m. J. \u0160emeta d\u0117l skol\u0173 Taurag\u0117s dvaro vald\u0105 u\u017estat\u0117 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s i\u017edininkui Kristupui von Roppui, o v\u0117liau pardav\u0117 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010diui Albrechtui Frydrichui. Pr\u016bsijos valdov\u0173 \u017einioje Taurag\u0117s dvaras su pertraukomis i\u0161buvo daugiau nei \u0161imt\u0105 met\u0173 (1598-1621, 1688-1793). Nors politiniu po\u017ei\u016briu dvaro \u017eem\u0117s tebepriklaus\u0117 LDK, o Pr\u016bsijos karalius mok\u0117jo mokes\u010dius \u012f LDK i\u017ed\u0105, ta\u010diau dvare buvo \u012fvesta voki\u0161ka administracija, tod\u0117l daug\u0117jo vokie\u010di\u0173 tarnautoj\u0173, amatinink\u0173 ir prekybinink\u0173, juo labiau, kad valstybin\u0117 siena tarp Pr\u016bsijos ir Lietuvos dabartine prasme fakti\u0161kai neegzistavo. Bet Taurag\u0117je galiojo Lietuvos, o ne Pr\u016bsijos \u012fstatymai. M. Liuterio sek\u0117jams palank\u016bs buvo ir 1653-1688 m., kai Taurag\u0119 vald\u0117 Radvilos.<\/p>\n

1641 m. Taurag\u0117je gyveno 35 \u0161eimos. Kai 1653 m. Taurag\u0117s dvar\u0105 u\u017e 110 000 auksin\u0173 nupirko Lietuvos etmonas Jonu\u0161as Radvila, pagal t\u0173 met\u0173 inventori\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia miesto pakra\u0161tyje prie kapini\u0173 buvo medin\u0117, apkalta skeltin\u0117mis lentomis, apgriuvusi, o klebonija visai sugriuvusi. Po 1793 m. rugs\u0117jo 25 d. Gardino sutarties, Pr\u016bsijos valdovai atsisak\u0117 Taurag\u0117s ir j\u0105 su Seirijais mainais u\u017e \u017eemes Lenkijoje palei pietin\u012f Pr\u016bsijos pasien\u012f gr\u0105\u017eino jungtinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei.<\/p>\n

Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapija per \u0161imtme\u010dius tai nyko, tai v\u0117l atsigaudavo. Tam \u012ftakos tur\u0117jo politinis, ekonominis ir socialinis klimatas. Ypa\u010d skaud\u017eios buvo \u0161imtus ar t\u016bkstan\u010dius gyvybi\u0173 nusine\u0161usi\u0173 kar\u0173, mar\u0173, epidemij\u0173 ir stichini\u0173 nelaimi\u0173 pasekm\u0117s. Teigiama, kad XVII a. pirmojoje pus\u0117je Taurag\u0117s liuteron\u0173 bendruomen\u0117 buvo visi\u0161kai sumenkusi. Apie ankstyv\u0105j\u012f XVI-XVII a. Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapijos gyvenim\u0105 \u017eini\u0173 labai ma\u017ea.<\/p>\n

Tiktai \u017einoma, kad XVII a. pirmoje pus\u0117je ji nebetur\u0117jo kunigo ir buvo tapusi Ma\u017eosios Lietuvos Vilky\u0161ki\u0173, o v\u0117liau Piktup\u0117n\u0173 parapijos filija. Tuomet tik kas tre\u010di\u0105 sekmadien\u012f Vilky\u0161ki\u0173 (ar Piktup\u0117n\u0173) ba\u017eny\u010dios kunigas atvykdavo \u012f Taurag\u0117s dvar\u0105 (M. \u0160emetos statytoji ba\u017eny\u010dia jau buvo sunykusi) laikyti pamald\u0173 lietuvi\u0173 kalba ir atlikti kitas tikybines apeigas. Minimas nuo 1643 m. pamaldas laik\u0119s Jok\u016bbas Vaivoda, iki 1671 m. \u2013 Morkus Naunynas, nuo 1674 m. \u2013 Jonas Kristupas Getkantas vyresnysis, 1690-1700? m. – Jonas Kristupas Getkantas jaunesnysis,\u00a0 iki 1705 m. Piktup\u0117nuose kunigav\u0119s Jok\u016bbas Glenas, 1705-1735 m. – Martynas \u0160imelpfenigis, 1738-1743 m. – Jonas Jok\u016bbas Saftas, nuo 1743 m. – Jonas Frydrichas Pr\u016bsas (Preuss).<\/p>\n

XVII a. viduryje miestelyje buvo daugiau nei 200 gyventoj\u0173. Jame gyveno taip pat 5 \u017eyd\u0173 ir 1 vokie\u010di\u0173 \u0161eima. Senosios evangelik\u0173 liuteron\u0173 kapin\u0117s prie ba\u017eny\u010dios (u\u017estatytos pokario metais, dabar \u010dia V\u012e ,,Taurag\u0117s regiono keliai\u201d kiemas) ir greta iki II pasaulinio karo stov\u0117jusi klebonija buvo, kaip pa\u017eym\u0117ta 1692 m. Taurag\u0117s dvaro \u017eemi\u0173 plane, ant kairiojo J\u016bros kranto, dabar vadinamo Vymerio kalnu.<\/p>\n

Pasibaigus karams ir maro epidemijoms, apie XVIII a. vidur\u012f Taurag\u0117s liuteron\u0173 bendruomen\u0117 atsigavo ir v\u0117l padid\u0117jo, tad prireik\u0117 ir atskiro kunigo. Jau min\u0117ta, kad 1601-1700 m. Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapija buvo Vilky\u0161ki\u0173 ba\u017eny\u010dios (Ragain\u0117s vyskupyst\u0117) filija, o 1701-1766 m. \u2013 Piktup\u0117n\u0173 ba\u017eny\u010dios (Til\u017e\u0117s vyskupyst\u0117) filija. Tod\u0117l 1766 m. Pr\u016bsijos valdovas Frydrichas Didysis Taurag\u0117s liuteronams paskyr\u0117 atskir\u0105 kunig\u0105 Teodor\u0105 Sakersdorf\u0105 (1766-1791), o 1768 m. senoje ba\u017eny\u010dios vietoje, prie J\u016bros up\u0117s, pastatydino medin\u0119 klebonij\u0105 ir ba\u017eny\u010di\u0105, taip pat kunigo pragyvenimui skyr\u0117 apie 8 margus ariamos \u017eem\u0117s. Per 1782 m. baland\u017eio 23 d. gaisr\u0105 ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117, bet jau 1787 m. atstatyta v\u0117l nauja medin\u0117.<\/p>\n

XVIII a. Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapijos atsigavimui ir stipr\u0117jimui \u012ftakos tur\u0117jo gyventoj\u0173 migracija. Ie\u0161kodami geresni\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 i\u0161 Pr\u016bsijos \u012f Lietuv\u0105 k\u0117l\u0117si daug gyventoj\u0173. K\u0117l\u0117si ne tik vokie\u010di\u0173, bet ir lietuvinink\u0173 \u0161eimos. Pagal 1788 m. duomenis, Taurag\u0117s dvaro valdose jau telk\u0117si apie 120 vokie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173, tod\u0117l nuo XVIII a. pabaigos buvo \u012fvestos pamaldos ir vokie\u010di\u0173 kalba. Tad sustipr\u0117jo voki\u0161kos kult\u016bros \u012ftaka. Liuteron\u0173 bendruomen\u0119 sudar\u0117 Taurag\u0117s dvaro valdiniai, aplinkini\u0173 kaim\u0173 valstie\u010diai, miestelio amatininkai ir pirkliai.<\/p>\n

Po tre\u010diojo Lietuvos ir Lenkijos valstyb\u0117s padalijimo 1795 m. liuteronai Lietuvoje lengviau atsikv\u0117p\u0117, nes Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia neteko savo privilegijuotos pad\u0117ties ir ankstesn\u0117s galios. 1806 m. duomenimis parapijoje gyveno 1269 liuteronai (651 vyras ir 618 moter\u0173).<\/p>\n

Taurag\u0117, atsigavusi po kar\u0173 ir epidemij\u0173, spar\u010diai augo, 1833-1872 m. jos gyventoj\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo net 9,5 karto, o liuteron\u0173 parapija tur\u0117jo apie 8000 nari\u0173, i\u0161 j\u0173 apie 2000 buvo vokie\u010diai. Kartu did\u0117jo ir protestanti\u0161kos kult\u016bros bei \u0161vietimo poveikis visame regione. \u017dinoma, kad 1854 m. Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapijoje veik\u0117 net 13 parapini\u0173 prad\u017eios mokykl\u0173.<\/p>\n

Taurag\u0117 nuolat buvo niokojama ne tik kar\u0173, bet ir gaisr\u0173: ji deg\u0117 1780, 1782, 1815, 1836 m. Pastarasis gaisras miestui pridar\u0117 ypa\u010d daug \u017ealos. Jis kilo gegu\u017e\u0117s 21 d. (bir\u017eelio 2), ap\u0117m\u0117 vis\u0105 sen\u0105j\u0105 Taurag\u0117s miesto dal\u012f, suformuot\u0105 XVI-XVII a. Sudeg\u0117 59 kiemai su visais \u016bkiniais pastatais (apie 200 pastat\u0173), tarp j\u0173 neseniai pastatytas pa\u0161tas, muitin\u0117 ir liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia. Gaisro nepaliesti liko tik 8 kiemai. Tais pa\u010diais metais buvo sudarytas Taurag\u0117s atstatymo projektas (arch. Vaclovas Rit\u0161elis), pagal kur\u012f Taurag\u0119 buvo numatyta atstatyti ne ankstesn\u0117je vietoje, bet tu\u0161\u010dioje teritorijoje \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus nuo senojo miestelio, abipus naujojo Til\u017e\u0117s-Rygos plento. Pagal plano projekto schem\u0105 pagrindine gatve paversto plento abiejose pus\u0117se buvo suprojektuota sta\u010diakamp\u0117 aik\u0161t\u0117. Jos \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 dalis kaip tik ir buvo skirta statyti evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010diai. Ta\u010diau ba\u017eny\u010dios vietoje atsirado muitin\u0117. Grafui Valerijonui Zubovui tarpininkaujant, ba\u017eny\u010diai buvo paskirta vieta miesto pietrytin\u0117je dalyje, kur ji ir dabar stovi.<\/p>\n

Nauj\u0105j\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 projektavo VU aukl\u0117tinis Vilniaus gubernijos architektas Karolis Gregotovi\u010dius (1799-1848). Jis suprojektavo palyginti neauk\u0161t\u0105 sta\u010diakampio plano monumentalaus t\u016brio, grie\u017etos strukt\u016bros ir sant\u016brios formos akmens m\u016bro pastat\u0105 su grak\u0161\u010diu keturkampiu bok\u0161tu. Kertinis naujosios ba\u017eny\u010dios akmuo buvo pa\u0161ventintas 1840 m. bir\u017eelio 7 d. Jos statyba ir l\u0117\u0161omis r\u016bpinosi patys parapijie\u010diai, vadovaujami kunigo Karolio Juliaus \u010c\u0117snos. Ba\u017eny\u010dia buvo pastatyta (meistras Cimermanas) per trejus metus ir 1843 m. gegu\u017e\u0117s 21 d. pa\u0161ventinta. Ji i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173, tik per I pasaulin\u012f kar\u0105 vokie\u010diai patrank\u0173 \u0161\u016bviais sugriov\u0117\u00a0 jos bok\u0161t\u0105, kuris u\u017e ilgalaik\u0119 Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 konsistorijos 15 000 lit\u0173 paskol\u0105 energingo parapijos tarybos pirmininko Jurgio Preik\u0161ai\u010dio ir parapijie\u010di\u0173 pastangomis 1938 m. buvo atstatytas.<\/p>\n

Taurag\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios romantinio klasicizmo architekt\u016broje pinasi klasicizmo, renesanso ir liaudies stili\u0173 palikimas. Ilgos sta\u010diakamp\u0117s navos pagrindinio fasado plok\u0161tumoje vir\u0161 dvi\u0161lai\u010dio stogo kyla bok\u0161tas, fasad\u0105 per du tarpsnius pabr\u0117\u017eia klasikini\u0173 form\u0173 portalas, gilios arkin\u0117s ni\u0161os bei antrajame tarpsnyje \u012fkomponuoti apskriti langai. \u0160onini\u0173 fasad\u0173 plok\u0161tumas skaido siauri arkiniai langai, kuri\u0173 rustuoti balto tinko apvadai rai\u0161kiai i\u0161siskiria i\u0161 grubl\u0117to skaldyt\u0173 akmen\u0173 m\u016bro sien\u0173 pavir\u0161iaus. Tokios pat formos langai \u012fkomponuoti ir visose bok\u0161to sienose. Tvirtumo \u012fsp\u016bd\u012f pastatui suteikia ir sien\u0173 kamp\u0173 ment\u0117s su rustikos dantukais. \u012edomu pa\u017eym\u0117ti, kad ant bok\u0161te kaban\u010dio \u017ealvarinio varpo, kur\u012f Rygoje 1838 m. nuliejo meistras C. F. \u0160urinas (Schurin), yra u\u017era\u0161as vokie\u010di\u0173 kalba. Jame sakoma, kad ankstesnis 1796 m. kunigo Jono Linkio pastangomis \u012fgytas varpas i\u0161silyd\u0117 1836 m. gaisro liepsnose ir jis kunigo K. J. \u010c\u0117snos pastangomis perlydytas. Varpas nukent\u0117jo ir per II pasaulin\u012f kar\u0105, kai 1944 m. artilerijos sviedinys, pataik\u0119s \u012f bok\u0161t\u0105, i\u0161mu\u0161\u0117 varpo pakra\u0161tyje skeveldr\u0105.<\/p>\n

Interjeras, kaip ir fasadai, lakoni\u0161kas ir sant\u016brus, b\u016bdingas daugeliui liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173. Vienanav\u0117 erdv\u0117 perdengta plok\u0161\u010diomis lubomis, abiejuose \u0161onuose t\u0119siasi keturkampi\u0173 stulp\u0173 palaikomos medin\u0117s galerijos. Lygios sienos fone i\u0161siskiria altorin\u0117 dalis. Altorius \u012fkomponuotas ni\u0161oje, apr\u0117mintoje triumfo ark\u0105 primenan\u010dia architekt\u016brine kompozicija su u\u017era\u0161u \u201eDievas yra meil\u0117\u201c, atitvertas baliustr\u0173 tvorele. Ant sienos kabo Leonardo da Vin\u010dio \u201ePaskutin\u0117s vakarien\u0117s\u201c kopija ir kry\u017eius su rai\u0161kia Nukry\u017eiuotojo skulpt\u016bra, po karo perimta i\u0161 nuniokotos \u017duk\u0173 ba\u017eny\u010dios. Ant atramini\u0173 altoriaus arkos konstrukcij\u0173 pritvirtintos memorialin\u0117s vyskup\u0173 Jono Viktoro Kalvano vyresniojo (\u010dia tarnavusio 1940-1995) ir Jono Viktoro Kalvano jaunesniojo (1984-2003) atminimo lentos, o zakristijoje ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 mena ant sien\u0173 sukabinti joje dirbusi\u0173 kunig\u0173 portretai.<\/p>\n

1947 m., minint pirmosios lietuvi\u0161kos knygos 400 m. jubiliej\u0173, Taurag\u0117s ba\u017eny\u010diai buvo suteiktas garbingas Martyno Ma\u017evydo vardas. Konsistorin\u0117 ba\u017eny\u010dia nuolatos r\u016bpestingai tvarkoma. 1983 m. atstatytas audros nuverstas kry\u017eius, 1987 m. ba\u017eny\u010dios fasado ni\u0161as papuo\u0161\u0117 tautodailininko Antano Bagdono sukurtos varin\u0117s M. Liuterio ir M. Ma\u017evydo skulpt\u016bros, 1995 m. baigtas interjero kapitalinis remontas, 2005 m. skardintas stogas, po met\u0173 tvarkyta \u0161ventoriaus tarpukariu tverta akmen\u0173 m\u016bro tvora, atlikti kiti didesni ir ma\u017eesni darbai.<\/p>\n

Taurag\u0117je dirbo daug kunig\u0173. Tai J. Linkas (1792-1802), Jonas Karolis Kristijonas Kryz\u0117 (Kriese, 1802-1804), Jonas Gotfrydas \u010c\u0117sna (1805-1831), jo s\u016bnus K. J. \u010c\u0117sna (1831-1871). Pasi\u017eym\u0117jo kunigai lietuvininkai Jonas Pipiras (1872-1883), Martynas Keturakaitis (1883-1892) ir latvis Gustavas Karolis Matisonas (1893-1911), kurie platino lietuvi\u0161kas knygas (1872 m. u\u017edrausti lietuvi\u0161ki leidiniai ir goti\u0161komis raid\u0117mis, kuriuos naudojo evangelikai). Kun. Augustas Vymeris (1911-1942) \u2013 vienas i\u0161 nepriklausomos Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 konsistorijos organizatori\u0173 \u2013 gars\u0117jo kaip aktyvus lietuvi\u0173 tautinio jud\u0117jimo r\u0117m\u0117jas. Vyskupui J. V. Kalvanui vyresniajam ir J. V. Kalvanui jaunesniajam teko dirbti sunkiais sovietin\u0117s vald\u017eios metais.<\/p>\n

Verta pamin\u0117ti, kad pagal 1948 m. parengt\u0105 Taurag\u0117s miesto planavimo ir u\u017estatymo projekt\u0105 buvo numatyta rekonstruoti ir prapl\u0117sti liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, pritaikant j\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 vaidinim\u0173 ir susirinkim\u0173 namams. Laim\u0117, kad tai nebuvo \u012fvykdyta.<\/p>\n

Pasta\u010dius ba\u017eny\u010di\u0105, klebonijos \u017eem\u0117 liko senojoje vietoje. 1844 m. Taurag\u0117je buvo \u012fkurta seneli\u0173 ir na\u0161lai\u010di\u0173 prieglauda, jai nupirkti namai \u0161alia klebonijos ir kapini\u0173. 1865 m. kartu su liuteron\u0173 klebonija sudeg\u0117 ir mokykla, ta\u010diau jai buvo surastos kitos patalpos. Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tis 1636 m. pastatydino mokykl\u0105, bet ji veik\u0117 jau ir anks\u010diau. 1736 m. v\u0117l minima parapin\u0117 mokykla. Rusijos vidaus reikal\u0173 ministro potvarkiu 1869 m. u\u017edarytos evangelik\u0173 (liuteron\u0173 ir reformat\u0173) mokyklos visoje Lietuvoje, mokytojai pa\u0161alinti i\u0161 pareig\u0173.<\/p>\n

Taurag\u0117s vie\u0161osios bibliotekos darbuotojos pareng\u0117 knygel\u0119 \u201eVymerio kalnas\u201c (1997) apie garsi\u0105 Vymeri\u0173 \u0161eim\u0105, kaln\u0105 ir jo sutvarkym\u0105. \u0160iame straipsnyje panaudota jos dalis, beveik nepakeitus teksto.<\/p>\n

Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119, Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapija dar labiau sustipr\u0117jo. Nuo 1911 m. jai vadovavo Augustas Vymeris, i\u0161silavin\u0119s, pla\u010di\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 kunigas. Gausi Vymeri\u0173 \u0161eima gyveno klebonijoje ant kalno. \u010cia buvo \u012fsik\u016brusi ir parapijos ra\u0161tin\u0117, kurioje 1921 m. A. Vymeris apgyvendindavo pradini\u0173 mokykl\u0173 mokytoj\u0173 kurs\u0173 klausytojus. Klebonij\u0105 supo did\u017eiulis sodas, aptvertas lentine tvora. Sode tyvuliavo 3 tvenkiniai, i\u0161sid\u0117st\u0119 \u017eem\u0117jan\u010dia tvarka. Juose plaukiojo gulb\u0117s. 1940 m. \u010dia apsigyveno jaunas kunigas J. Kalvanas, paskirtas \u012f pagalb\u0105 pasiligojusiam A. Vymeriui.<\/p>\n

1948 m. klebonijos pastat\u0105 sovietin\u0117 vald\u017eia nacionalizavo. Klebono J. Kalvano \u0161eima buvo i\u0161kelta \u012f antr\u0105j\u012f namo auk\u0161t\u0105, pirmajame apgyvendintos trys \u0161eimos. Kur\u012f laik\u0105 \u010dia dar gyveno tikroji namo \u0161eiminink\u0117 L. Vymerien\u0117 su dukra. Kai 1950 m. Kalvanai i\u0161sik\u0117l\u0117, j\u0173 vietoje buvo \u012fkurdintos dar 4 \u0161eimos. I\u0161grobstyta sod\u0105 juosusi tvora, per klebonijos \u017eem\u0119 nutiestas kelias prie Autokeli\u0173 valdybos (dabar V\u012e ,,Taurag\u0117s regiono keliai\u201d). 1970 m. klebonijos pastatas apdeg\u0117. Gyventoj\u0173 nebeliko\u2026<\/p>\n

Naujam gyvenimui jis pakilo tik 1977 m. Per t\u0105 laik\u0105 Vymerio kalnas neatpa\u017e\u012fstamai pasikeit\u0117. I970-1976 m. j\u012f gra\u017eino rajono melioratoriai. Jie sutvark\u0117 J\u016bros krantin\u0119, nuties\u0117 takus, \u012freng\u0117 vasaros estrad\u0105. Kalnas suskambo ne tik lak\u0161tingal\u0173, bet ir daininink\u0173 balsais. 1976 m. vasaros estradoje \u012fvyko pirmoji rajono dain\u0173 \u0161vent\u0117. Tais pa\u010diais metais krantin\u0119 papuo\u0161\u0117 tauragi\u0161ki\u0173 tautodailinink\u0173 sukurtas \u0105\u017euolini\u0173 skulpt\u016br\u0173 ansamblis. 1977 m. gra\u017eiai suremontuotas buvusios klebonijos pastatas buvo atiduotas 1-ajai miesto bibliotekai ir rajono tautodailininkams, \u012fk\u016brusiems jame meno ir dail\u0117s m\u0117g\u0117j\u0173 klub\u0105 ,,Versm\u0117\u201d.<\/p>\n

Klubas tapo jo nari\u0173 susitikim\u0173, pokalbi\u0173, apm\u0105stym\u0173 vieta. \u010cia buvo rengiamos parodos. Tautodailininkai savo darbais pavert\u0117 kaln\u0105 pasak\u0173 karalija. Jie tur\u0117jo daug nuostabi\u0173 id\u0117j\u0173, ta\u010diau\u2026 Vald\u017eios abejingumas, prastai \u0161ildomos patalpos, kiauras stogas at\u0161ald\u0117 j\u0173 entuziazm\u0105. Pastate liko tik kantriosios bibliotekinink\u0117s\u2026<\/p>\n

1988 m. tu\u0161\u010dios ,,Versm\u0117s\u201d patalpos buvo i\u0161nuomotos vienam pirm\u0173j\u0173 Taurag\u0117s verslinink\u0173 – R. Ozgirdui. Jis \u010dia \u012fk\u016br\u0117 kavin\u0119-klub\u0105, v\u0117liau sal\u0117s buvo i\u0161nuomojamos banketams, atidaryta parduotuv\u0117. Gra\u017ei aplinka, pievel\u0117s tapo automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tele. Skurdo ir nyko kalnas. Apsamanojo ir apaugo med\u017eiais skulpt\u016bros, tvenkiniai virto ap\u017e\u0117lusiomis k\u016bdromis.<\/p>\n

1992 m. klebonijos pastatas ir \u017eem\u0117 atiduoti tikriesiems jos \u0161eimininkams – Taurag\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapijai. Iki 1996 m. \u010dia dar veik\u0117 biblioteka, kuriai 1994 m. suteiktas Augusto Vymerio vardas. Dabar biblioteka perkelta \u012f \u0161iltesnes ir pigesnes patalpas \u0160altinio vidurin\u0117je mokykloje. Vymerio vardas suskambo ir kitoje miesto dalyje\u2026 Klebonijos pastate \u012fsik\u016br\u0117 Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 konsistorijos ra\u0161tin\u0117, laidojimo sal\u0117.<\/p>\n

Tarpukariu Taurag\u0117s liuteron\u0173 parapija buvo viena did\u017eiausi\u0173 Lietuvoje. Jai priklaus\u0117 daugiau nei 7500 nari\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 5000 buvo lietuviai, likusieji \u2013 vokie\u010diai ( nuo 1941 m. pamaldos laikomos tik lietuvi\u0161kai). Tuo metu ji nema\u017eai nusipeln\u0117 Lietuvos \u0161vietimui ir kult\u016brai. 1921 m. kun. A. Vymeris su miesto burmistru Jonu Vilkai\u010diu organizavo lietuvi\u0173 mokytoj\u0173 kursus, kurie 1923 m. i\u0161augo \u012f Taurag\u0117s mokytoj\u0173 seminarij\u0105, parengusi\u0105 nema\u017eai mokytoj\u0173 ne tik Lietuvos \u0161vietimo sistemai, bet ir lietuvi\u0161koms Klaip\u0117dos kra\u0161to mokykloms. 1925 ir 1929 m. ba\u017eny\u010dioje vyko lietuvi\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 sinodai.<\/p>\n

Aktyvia \u012fvairiopa veikla Taurag\u0117je gars\u0117jo Lietuvi\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 s\u0105junga \u201ePagalba\u201c. \u0160i s\u0105junga \u012fkurta 1923 m. lapkri\u010dio 23 d. tauti\u0161kai nusiteikusi\u0173 lietuvi\u0173, siekusi\u0173 pagerinti lietuvi\u0173 pad\u0117t\u012f ba\u017eny\u010diose, ypa\u010d tose, kur buvo jau\u010diama didel\u0117 vokie\u010di\u0173 \u012ftaka. Jai vadovavo \u017eymus lietuvi\u0173 liuteron\u0173 veik\u0117jas medikas Kristupas Gudaitis. \u0160ios s\u0105jungos ir draugijos \u201eSandora\u201c (pirmininkas dr. kun. Vilius Gaigalaitis) pra\u0161ymu \u017dem\u0117s reformos valdyba 1924 m. spalio 15 d. Taurag\u0117s dvaro sodybos centr\u0105 perdav\u0117 \u0161ioms Taurag\u0117je veikusioms organizacijoms. Dvaro centro per\u0117mimas \u012fvyko 1928 m. baland\u017eio 23 d.; \u201eSandorai\u201c, \u012fsipareigojusiai steigti ne\u012fgali\u0173j\u0173 prieglaud\u0105, 36 metams nemokamai atiteko dvaro centras su 48 ha \u017eem\u0117s. \u201eSandoros\u201c valdyba apleist\u0173 dvaro sodybos pastat\u0173 remontui ir prieglaudos \u012frengimui i\u0161leido 25 000 lit\u0173. L\u0117\u0161\u0173 skyr\u0117 ir Klaip\u0117dos kra\u0161to Direktorija. Lietuvi\u0173 liuteron\u0173 bendruomen\u0117 sutvark\u0117 dvaro centro aplink\u0105, park\u0105, sodybos teritorijoje u\u017eveis\u0117 didel\u012f sod\u0105 su dar\u017eu, \u012freng\u0117 \u0161iltnam\u012f (jame augino g\u0117les, dar\u017eoves). Prieglauda prad\u0117jo veikti 1928 m., joje buvo globojami seneliai, na\u0161lai\u010diai, kiti ne\u012fgal\u016bs \u017emon\u0117s, veik\u0117 vaik\u0173 dar\u017eelis. Joje buvo \u012fsteigti mergai\u010di\u0173 nam\u0173 ruo\u0161os kursai, buvo sumanyta steigti spaustuv\u0119, diakon\u0173 parengiamuosius kursus. Vasaros metu \u201eSaleme\u201c vila (dvaro pastatai juose veikiant \u201eSandorai\u201c, tur\u0117jo atskirus, pagal \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 sumanytus pavadinimus) buvo i\u0161nuomojama vasarotojams. Manoma, kad \u0161is pastatas, i\u0161lik\u0119s tik to meto fotografijose, ir buvo dvaro r\u016bmai. 1934 m. Taurag\u0117s dvaro pastatus teko u\u017eleisti Lietuvos kariuomen\u0117s reikm\u0117ms (\u201eSandoros\u201c draugija prieglaudai \u012fsigijo kiek apleist\u0105 \u016bk\u012f Laugaliuose, netoli Garg\u017ed\u0173).<\/p>\n

\u012e tarpukario Taurag\u0117s muzikin\u012f gyvenim\u0105 darniai \u012fsiliejo pla\u010diai gars\u0117j\u0119s evangelik\u0173 choras, nuolatos dalyvav\u0119s \u012fvairiuose renginiuose. Vienas i\u0161 itin \u012fsimintin\u0173 miesto muzikinio gyvenimo \u012fvyki\u0173 \u2013 didel\u0117 evangeli\u0161k\u0173 giesmi\u0173 \u0161vent\u0117, surengta 1938 m. rugs\u0117jo 18 d. atstatyto ba\u017eny\u010dios bok\u0161to pa\u0161ventinimo proga. \u0160vent\u0117je dalyvavo apie 20 parapini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 chor\u0173 ir bandoninink\u0173 ansambli\u0173, atva\u017eiavusi\u0173 i\u0161 gretim\u0173 apylinki\u0173.<\/p>\n

Taurag\u0117 apie 50 met\u0173 yra tradicinis Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 centras. Iki 2004 m. Taurag\u0117je gyveno vyskupas, veik\u0117 svarbiausios ba\u017enytin\u0117s institucijos, pos\u0117d\u017eiavo sinodas, \u010dia 1955 m. buvo i\u0161leistas pirmasis evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios kalendorius, 1957 m. \u201eGiesmi\u0173 ir mald\u0173 knygel\u0117\u201c, beveik visi pokario sinodai ir kt. 2004 m. Taurag\u0117s ba\u017eny\u010dioje buvo konsekruotas naujasis Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios vadovas, vyskupas Mindaugas Sabutis. \u0160iuo metu tai did\u017eiausia Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 bendruomen\u0117, vienijanti daugiau nei 5000 tikin\u010di\u0173j\u0173. Parapijos klebonas dabar yra kun. Mindaugas Dik\u0161aitis.<\/p>\n

Kituose Taurag\u0117s kra\u0161to miesteliuose ir kaimuose evangelik\u0173 liuteron\u0173 bendruomen\u0117s k\u016br\u0117si palyginti v\u0117lai. I\u0161 esm\u0117s jos susiformavo tik XIX a.<\/p>\n

Nuotraukos K\u0119stu\u010dio Puloko, 2005 m. liepa<\/p>\n

Literat\u016bra.<\/p>\n

Gudaitis K. Taurag\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapijos istorijos apybrai\u017ea \/\/ Tautos praeitis, t. 2, Chicago-Roma, 1967, 271-286. Hermann A. Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia 1915-1995 m. \/\/ Lietuvos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios. Istorijos metmenys \/ Sudaryt. Arthur Hermann, Vilnius, 2003, 249. Ju\u0161ka A. Ma\u017eosios Lietuvos Ba\u017eny\u010dia XVI-XX am\u017eiuje, Klaip\u0117da, 1997, 216, 406. Lietuvos architekt\u016bros istorija. Nuo XVII a. prad\u017eios iki XIX a. vidurio, t. 2, Vilnius, 1994, p. 30-31,\u00a0 201, 226-228, 322, 495. Lietuvos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios kalendorius 1988, Vilnius, 1988, p. 14-19, 22-27. Luk\u0161ait\u0117 I. Reformacija Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je ir Ma\u017eojoje Lietuvoje, Vilnius, 1999, p. 256, 266, 602. Luk\u0161ait\u0117 I. Reformacijos Lietuvoje raida ir evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios istorija XVI-XVIII a. \/\/ Lietuvos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios. Istorijos metmenys \/ Sudaryt. Arthur Hermann, Vilnius, 2003, p. 58. Pra\u0161mantait\u0117 A. Lietuvos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 bruo\u017eai XIX a. \/\/ Lietuvos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios. Istorijos metmenys \/ Sudaryt. Arthur Hermann, Vilnius, 2003, p. 187. Taurag\u0117s kra\u0161tas: istorija, kult\u016bra, meno paminklai, Vilnius, 2007, p. 98, 139, 142, 280, 296-303, 358-359, 365, 419, 421, 423, 424, 425, 426, 427, 432, 434. Vaivada V. Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia ir Reformacija \u017demaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruo\u017eai, Klaip\u0117da, 2004., 124, 126. Valan\u010dius M. Ra\u0161tai, t. 2, Vilnius, 1972, p. 84, 85-86, 120. Vymerio kalnas, Taurag\u0117s vie\u0161oji biblioteka, 1997, p. 5-8.<\/p>\n

Prieiga per internet\u0105<\/p>\n

http:\/\/www.liuteronai.lt\/parapijos\/Taurag\u0117s parapija<\/a>.<\/p>\n

Algirdas \u017demaitaitis<\/strong> Vilnius, 2007-10-02<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iais metais Taurag\u0117 \u0161vent\u0117 garbing\u0105 jubiliej\u0173 \u2013 sukako 500 met\u0173 nuo jos pirmojo pamin\u0117jimo istoriniuose \u0161altiniuose (1507 m. funduota katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia). 1549 m. Melchiorui (Merkeliui) \u0160emetai vedus Onos Barto\u0161evi\u010di\u016bt\u0117s-Hlebavi\u010dien\u0117s dukter\u012f El\u017ebiet\u0105, 1552 m. Taurag\u0117 atiteko \u0160emetoms. 1567 m. \u017demaitijos ka\u0161telionas M. \u0160emeta miestelyje pastatydino evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 ir \u012fsteig\u0117 parapij\u0105. Iki \u0161iol istorikai \u0161iuos nuopelnus […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[36,141],"class_list":["post-649","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-renginiai","tag-algirdas-zemaitaitis","tag-taurages-liuteronu-parapijai-440-metu"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/649","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=649"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/649\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":650,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/649\/revisions\/650"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=649"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=649"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=649"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}