{"id":662,"date":"2007-08-30T17:37:25","date_gmt":"2007-08-30T14:37:25","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=662"},"modified":"2013-12-03T17:50:07","modified_gmt":"2013-12-03T15:50:07","slug":"ekskursija-kunigaiksciu-radvilu-takais-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/ekskursija-kunigaiksciu-radvilu-takais-2\/","title":{"rendered":"Ekskursija \u201eKunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 takais\u201c"},"content":{"rendered":"

\u0160iemet liepos 14<\/strong> dien\u0105 Lietuvos karali\u0161koji bajor\u0173 s\u0105junga ir Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija kaip ir pernai sureng\u0117 labai \u012fdomi\u0105 bei informatyvi\u0105 kelion\u0119 kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 gyvenimo ir veiklos keliais (Vilnius \u2013 Dubingiai \u2013 Vy\u017euonos \u2013 Sv\u0117dasai \u2013 Papilys \u2013 Bir\u017eai \u2013 Vilnius<\/strong>). Apie lankomas piliavietes, pilis, dvarus ir parkus 43 keliautojams pasakojo garsiausias parkotyrininkas Lietuvoje K\u0119stutis Labanauskas<\/strong>.<\/p>\n

\"\"\u00a0 Kair\u0117je kelio pus\u0117je 26 km nuo Vilniaus prava\u017eiavome geografin\u012f Europos centr\u0105, esant\u012f gra\u017eioje vietoje prie Bernot\u0173 piliakalnio, mi\u0161kelio ir Girijos e\u017eero.<\/p>\n

Dubingiai – miestelis Mol\u0117t\u0173 rajono<\/a> pietuose, prie ilgiausio Lietuvos e\u017eero \u2013 Asvejos<\/a>. \u010cia, e\u017eero saloje, dabar jau siaura s\u0105smauka sujungtoje su krantu, st\u016bkso \u012fsp\u016bdinga, \u0105\u017euolais apaugusi kalva, vietos \u017emoni\u0173 vadinama Pilimi. Tai Dubingi\u0173 pilis, priklausiusi Vilniaus<\/a> gynybinei sistemai, minima nuo XIV a. \u0160alia Trak\u0173, Dr\u016bk\u0161i\u0173, Medilo, Plateli\u0173, Dubingiai buvo viena i\u0161 nedaugelio Lietuvos pili\u0173, stov\u0117jusi\u0173 e\u017eero saloje. Pirm\u0105kart Dubingiai pamin\u0117ti 1334<\/a> met\u0173 kry\u017eiuo\u010di\u0173<\/a> kronikose (lot. \u201eterra Dubingen\u201c). Valdant Vytautui Did\u017eiajam, Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove, pastatyta ba\u017eny\u010dia. XVI am\u017eiaus prad\u017eioje Dubingius perima didik\u0173 Radvil\u0173 gimin\u0117, o 1808 m. jie atitenka Ti\u0161kevi\u010diams. XVI a. viduryje Mikalojus Radvila Rudasis Dubingi\u0173 katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 perdav\u0117 evangelikams reformatams, o miestelis tapo vienu i\u0161 reformacijos<\/a> centr\u0173 Lietuvoje. Jonu\u0161as Radvila apie 1620 m. piliaviet\u0117je pastat\u0117 nauj\u0105 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. \u0160ios ba\u017eny\u010dios r\u016bsyje \u012frengtame mauzoliejuje buvo palaidoti \u017eymiausi Radvil\u0173 gimin\u0117s \u017emon\u0117s. Mokslinink\u0173 duomenimis, 2004 metais surastoje kapviet\u0117je, buvusios ba\u017eny\u010dios vietoje, rasta suirusi d\u0117\u017e\u0117 su tvarkingai sud\u0117tais kaulais. \u010cia buvo palaidoti \u0161ie Radvilos: Mikalojus Radvila Rudasis (Barboros Radvilait\u0117s brolis), Mikalojus Radvila Juodasis (Barboros Radvilait\u0117s pusbrolis), Mikalojaus Radvilos Juodojo \u017emona El\u017ebieta \u0160idlovecka, Mikalojaus Radvilos Rudojo s\u016bnus Mikalojus, jo vaikaitis Jonu\u0161as Radvila bei marti – Kristupo Radvilos Perk\u016bno pirmoji \u017emona Ana Sobkovna (d\u0117l jos dar kyla abejoni\u0173). Dar vienos rastos kaukol\u0117s tapatyb\u0117s nustatyti nepavyko. Reikia patikslinti, kad min\u0117ti palaikai pirm\u0105 kart\u0105 buvo atrasti jau 1939 metais, bet neidentifikuoti.<\/p>\n

1678 m. pastatyta katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. 1682 metais Dubingiuose buvo su\u0161auktas Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 sinodas. 1735 m. reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117, trenkus \u017eaibui \u012f v\u0117jarod\u0119. XVII-XVIII a. reformat\u0173 bendruomen\u0117 miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui per\u0117jo \u012f katalikyb\u0119<\/a>. 2003 metais archeologai Albinas Kuncevi\u010dius, Rimantas Lau\u017eikas, Daina Stankevi\u010di\u016bt\u0117 ir Gintautas Stri\u0161ka prad\u0117jo vienos did\u017eiausi\u0173 Lietuvoje Dubingi\u0173 piliaviet\u0117s archeologinius kasin\u0117jimus. Abejotina, ar seni \u0105\u017euolai ant piliakalnio dar mena Radvil\u0173 laikus. Piliaviet\u0117s inventoriai rodo, kad tuo metu Radvil\u0173 r\u016bmai buvo m\u016briniai, dviej\u0173 auk\u0161t\u0173, su r\u016bsiais, bok\u0161tu ir kitomis patalpomis. Dabar r\u016bm\u0173 archeologiniai kasin\u0117jimai sustabdyti. Juose nuo 1547 XI 19 dienos penkis nerimo m\u0117nesius praleido Barbora Radvilait\u0117 (1520-1551), laukdama seimo pripa\u017einimo karaliaus \u017dygimanto Augusto \u017emona.<\/p>\n

Archeologams pasisek\u0117, kad piliaviet\u0117 nuo XVII am\u017eiaus liko neu\u017estatyta, nesuarta, tik \u0161ienaujama. O 1938 metais pastatyto vasarnamio i\u0161lik\u0119 tik pamatai. Medinis tiltas per e\u017eer\u0105 pastatytas 1934 metais. Miestelyje yra katalik\u0173 \u0160v. Jurgio medin\u0117 ba\u017enyt\u0117l\u0117, \u012frengta 1958 m. buvusioje prieglaudoje, pagrindin\u0117 mokykla, veikia kra\u0161totyros muziejus, yra Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kult\u016brinis paminklas \u2013 medin\u0117, did\u017eiausia Ryt\u0173 Lietuvoje Dubingi\u0173 kar\u010dema (past. 1842 m.) be stogo, tik ky\u0161o keturi kaminai (pastatas remontuojamas). Piliaviet\u0117 tvarkoma, beveik visur nu\u0161ienauta, \u012frengtos informacin\u0117s lentos ir patog\u016bs mediniai laiptai \u012f kaln\u0105. Paskutinio karo pabaigoje Dubingi\u0173 apylink\u0117se \u017eiauriai siaut\u0117jo lenk\u0173 \u201eArmija Krajowa\u201c.<\/p>\n

Taigi, pats laikas trumpai pristatyti LDK didik\u0173 Radvil\u0173 gimin\u0119 (lenki\u0161kai save vadino \u2013 \u201eRadziwi\u0142\u0142owie\u201c). Vienas i\u0161 Kristino Astiko s\u016bn\u0173 \u2013 Radvila Astikaitis, tapo Radvil\u0173 gimin\u0117s pradininku. Ji i\u0161kilo XV am\u017eiuje ir i\u0161liko viena i\u0161 \u012ftakingiausi\u0173 bei galingiausi\u0173 iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje. 1547 metais gautas Romos imperijos kunigaik\u0161\u010di\u0173 titulas. Radvil\u0173 giminei jos klest\u0117jimo laikotarpiu turtais nebuvo lygios Europoje. Radvilos vald\u0117 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus, 10 053 kaimus. Jie tur\u0117jo atskir\u0105 kariuomen\u0119, kuri kartais b\u016bdavo paj\u0117gesn\u0117 u\u017e visos Lietuvos kariuomen\u0119. Net 166 metus jie u\u017e\u0117m\u0117 vien\u0105 i\u0161 svarbiausi\u0173 post\u0173 \u2013 Vilniaus<\/a> vaivados. Radvilos herb\u0105 (trimitus) gavo 1413 m. Horodl\u0117je<\/a>. Garsiausi gimin\u0117s atstovai buvo \u0161ie: Mikalojus Radvila Juodasis (1515 \u2013 1565, fakti\u0161kasis Lietuvos valdovas, nevainikuotas karalius), LDK kancleris ir Vilniaus vaivada, vienas ry\u0161kiausi\u0173 ir \u012ftakingiausi\u0173 Lietuvos protestant\u0173; Mikalojus Radvila Rudasis (1512 \u2013 1584), Lietuvos didysis etmonas, nuo 1565 m. LDK kancleris ir Vilniaus vaivada, Lietuvos delegacijos vadovas Liublino seime ir Barbora Radvilait\u0117 \u2013 \u017dygimanto Augusto mylimoji, Lietuvos did\u017eioji kunigaik\u0161tien\u0117 ir Lenkijos karalien\u0117. XVI am\u017eiuje \u0161i gimin\u0117 skilo \u012f dvi \u0161akas: Bir\u017e\u0173 – Dubingi\u0173 (reformat\u0173, pradininkas Mikalojus Radvila Rudasis) ir Nesvy\u017eiaus – Olykos (katalik\u0173, pradininkas Mikalojus Radvila Juodasis). Paskutin\u0117 Bir\u017e\u0173 – Dubingi\u0173 \u0161akos dvar\u0173 valdytoja \u2013 Liudvika Karolina Radvilait\u0117 (1667 \u2013 1695). Radvilos gyn\u0117 LDK suverenum\u0105 ir teritorijos vientisum\u0105. \u017dymiausios Radvil\u0173 rezidencijos nuo XVI a. pabaigos buvo Vilniuje, Bir\u017euose, K\u0117dainiuose, Nesvy\u017eiuje.<\/p>\n

Vy\u017euonos \u2013 sena gyvenviet\u0117 abipus Vy\u017euonos up\u0117s, Utenos rajone. Dvaras ir miestelis minimi nuo XV a. Pasak padavimo, miestelio pavadinimas kil\u0119s i\u0161 kar\u016bnuoto, pagoni\u0173 garbinto \u017eal\u010dio Vy\u017eo. Nors galima ai\u0161kinti ir kitaip. ,,Vy\u017e, v\u0117\u017e\u201c \u017eodeliai senov\u0117je rei\u0161k\u0117 med\u017eiais ir kr\u016bmais priaugusi\u0105 vietov\u0119. Gal nuo to ar dievai\u010dio Vy\u017eo, ir Vy\u017euonos upelio bei miestelio pavadinimo kilm\u0117? XVI – XVIII a. Vy\u017euonas vald\u0117 didikai Radvilos, v\u0117liau \u2013 Ti\u0161kevi\u010diai, Puslovskiai.<\/p>\n

1406 m. miestelyje i\u0161kyla pirmoji \u0160v. Jurgio ba\u017eny\u010dia, XVI a. antroje pus\u0117je \u2013 1656 m. priklausiusi evangelikams reformatams. Nors daug kur ra\u0161oma (net enciklopedijose), kad min\u0117ta ba\u017eny\u010dia i\u0161likusi iki m\u016bs\u0173 laik\u0173, abejoju, ar tuo metu giliam u\u017ekampy gal\u0117jo b\u016bti pastatyta m\u016brin\u0117 ba\u017eny\u010dia. Ba\u017eny\u010dioje 1604 m. baland\u017eio 8 d. buvo palaidotas Kristupas Mikalojus Radvila Perk\u016bnas (1547 \u2013 1603 11 20). Labiau tik\u0117tina, kad m\u016brin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 stat\u0117 reformatai vietoj medin\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios. Jau XVII a. veik\u0117 reformat\u0173 parapin\u0117 mokykla. \u0160iaur\u0117s karo metu (1700 – 1721) beveik visas miestelis sudeg\u0117. Deg\u0117 jis ir v\u0117liau, bet vis b\u016bdavo atstatomas. 1736<\/a> m. pastatyta klebonija. Nuo 1777<\/a> m. minima parapin\u0117 mokykla. M\u016brin\u0117 Vy\u017euon\u0173<\/a> ba\u017eny\u010dia 1793<\/a> metais tur\u0117jo 2 \u0161onines koply\u010dias<\/a> ir neseniai prim\u016bryt\u0105 prieba\u017enyt\u012f. Per miestelio gaisr\u0105 1796<\/a> m. kovo 26<\/a> d. ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117, bet 1811 m. restauruota. 1891\u20131892<\/a> metais ba\u017eny\u010dia perstatyta ir padidinta, prim\u016brytas bok\u0161tas. \u012erengti devyni\u0173 registr\u0173 vargonai, Kry\u017eiaus kelio stotys. Baigus m\u016bryti bok\u0161t\u0105, 1899<\/a> m. \u012f j\u012f \u012fkelti varpai. \u0160ventorius<\/a> apjuostas akmen\u0173 m\u016bro tvora 1912 metais. Per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105<\/a> \u012f Rusij\u0105 i\u0161ve\u017eti varpai. XVII\u2013XVIII a. miestelyje gyveno daug \u017eyd\u0173, buvo sinagoga, yra i\u0161likusios senosios j\u0173 kapin\u0117s. Vy\u017euonos buvo vienas i\u0161 trij\u0173 LDK \u017eyd\u0173 religini\u0173 ir administracini\u0173 centr\u0173. Miestel\u012f pasiek\u0117 ir 1831, 1863 -1864 met\u0173 sukilim\u0173 bangos.<\/p>\n

Vy\u017euon\u0173 apylink\u0117se 1919 m. bir\u017eelio 1 d. vyko Lietuvos kariuomen\u0117s atkakl\u016bs m\u016b\u0161iai su bol\u0161evikais. Nema\u017eai vy\u017euoni\u0161ki\u0173 stojo \u012f Lietuvos kariuomen\u0119 ir dalyvavo kovose su bol\u0161evikais, bermontininkais ir lenkais. Miestelyje ar apylink\u0117je gim\u0117 ar augo \u017eym\u016bs visuomen\u0117s ar kult\u016bros veik\u0117jai: Mykolas Janu\u0161kevi\u010dius – visuomen\u0117s veik\u0117jas, publicistas, vert\u0117jas,\u00a0 Stasys Karanauskas – tautodailininkas, literatas, Stanislava Kybartien\u0117 – aktor\u0117, radijo diktor\u0117, Bronius Radzevi\u010dius \u2013 ra\u0161ytojas, Adolfas \u0160apoka \u2013 istorikas, Antanas Masionis \u2013 poetas, literat\u016bros kritikas, Pr. Salad\u017eius \u2013 pulkininkas, \u0160auli\u0173 s\u0105jungos vadas, P. Gau\u010dys\u00a0 – visuomen\u0117s veik\u0117jas, J. Musteikis – vidaus reikal\u0173 ministras ir kt.<\/p>\n

Tinkuota, balta ba\u017eny\u010dia yra architekt\u016bros, o tragi\u0161ko likimo literat\u0173 Br. Radzevi\u010diaus ir Vyt. Masionio kapai \u2013 istorijos paminklai. Ba\u017eny\u010dios sienoje \u012fm\u016bryta saul\u0117s – \u017eal\u010dio kulto liekana – akmuo, vadinamas \u017eal\u010dio Vy\u017eo galva ir \u0161ved\u0173 patrankos akmeninis sviedinys. Miestelyje atstatytas Lietuvos nepriklausomyb\u0117s paminklas, o prie miestelio esan\u010diame Kartuvi\u0173 kalne stovi jaunuoli\u0173 P. Zabulionio, S. Gau\u010diaus ir K. Salad\u017eiaus dar 1930 metais pastatytas paminklas Vytautui Did\u017eiajam.<\/p>\n

Dabartiniai i\u0161lik\u0119 \u016bkiniai dvaro pastatai yra kitoje vietoje nei buvusio Radvil\u0173 dvaro (\u0161is buvo \u0161alia Kartuvi\u0173 kalno).<\/p>\n

Sv\u0117dasai \u2013 miestelis Anyk\u0161\u010di\u0173 rajone prie Sv\u0117das\u0173 (Beragio) ir Alau\u0161o e\u017eer\u0173 – prof. K. B\u016bgos teigimu, tai es\u0105s s\u0117li\u0161kos kilm\u0117s vandenvardis. Pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117ti 1503 m. rugpj\u016b\u010dio 15 d. Nuo 1533 m. Sv\u0117das\u0173 dvaras priklaus\u0117 \u017einomiems Lietuvos didikams Radviloms. Tai, matyt, buvo karali\u0161kasis dvaras, nes, pasak 1567 m. Radvil\u0173 dvar\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173, arklius valstyb\u0117s kariuomenei i\u0161 \u0161io dvaro tur\u0117jo pristatyti Kristupas Mikalojus Radvila. V\u0117liau Sv\u0117das\u0173 dvaras bei aplinkiniai kaimai buvo Bir\u017e\u0173 Radvil\u0173 gimin\u0117s valdos. 1574 m. dokmentuose Sv\u0117dasai minimi jau kaip miestelis. 1640 m. rugs\u0117jo 19 d. Sv\u0117das\u0173 dvare, susikrimt\u0119s d\u0117l katalik\u0173 ir reformat\u0173 nesutarim\u0173, mir\u0117 i\u0161 Vilniaus atvyk\u0119s kunigaik\u0161tis Kristupas Radvila II. Netoli dabartini\u0173 kapini\u0173 (dabar jau kapini\u0173 teritorijoje) Sv\u0117dasuose stov\u0117jo pra\u0161matn\u016bs didik\u0173 Radvil\u0173 r\u016bmai. Dvarui, be kit\u0173 \u017eemi\u0173, priklaus\u0117 ir Urbani\u0161kio palivarkas (dabar Kamajai), kur\u012f iki 1678 m. vald\u0117 L. K. Radvilait\u0117. Dalis jo pajam\u0173 buvo skiriama Vilniaus reformat\u0173 bendruomenei, nes Radvilos prisid\u0117jo prie reformaciojos plitimo Lietuvoje. Karolis Povilas Radvila, dar vadinamas Panie Kochanku, perleido Leonidui Borovskiui Sv\u0117das\u0173 dvar\u0105, kur\u012f jis trumpai tevald\u0117. I\u0161 jo dvar\u0105 per\u0117m\u0117 ir i\u0161laik\u0117 iki 1890 m. ital\u0173 kilm\u0117s graf\u0173 Marikoni\u0173 (Mariconi) gimin\u0117. Paskutinis grafas Lucijanas Marikonis pastat\u0117 r\u016bmus, kurie nebepri\u017ei\u016brimi nuo Pirmojo pasaulinio karo baigia sugri\u016bti.<\/p>\n

1831 m. miestel\u012f buvo u\u017e\u0117m\u0119 sukil\u0117liai. 1861 m. Sv\u0117das\u0173 dvaro valstie\u010diai atsisak\u0117 mok\u0117ti prievoles, j\u0173 mal\u0161inimui buvo atsi\u0173sta kariuomen\u0117. Ne kart\u0105 Sv\u0117dasai deg\u0117 – ypa\u010d nukent\u0117jo miestelis per 1835 ir 1904 m. gaisrus. Spaudos draudimo laikotarpiu Sv\u0117dasuose, Kunigi\u0161kiuose ir kitur veik\u0117 slaptos liaudies mokyklos, buvo platinama spauda. Sv\u0117das\u0173 miestelis, kaip vals\u010diaus centras, \u012fvairiu metu priklaus\u0117 Ukmerg\u0117s apskri\u010diai (pavietui), Roki\u0161kio, Anyk\u0161\u010di\u0173 apskritims. Per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 buvo sunaikinti visi \u017eydai (apie 300).<\/p>\n

Pirmoji ba\u017eny\u010dia Sv\u0117dasuose pastatyta XVI a. pr. Ji minima 1522 m. Vilniaus vyskupijos prelato Jono Albino akte. V\u0117liau ji perduodama evangelikams reformatams. Radvil\u0173 dvaras slopino katalikyb\u0119, nes r\u0117m\u0117 reformatus. 1574 m. didiko Kristupo Mikalojaus Radvilos fundacija buvo pastatyta reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia, kuri 1657 m. atiteko katalikams. Sv\u0117dasuose dar kur\u012f laik\u0105 veik\u0117 reformat\u0173 bendruomen\u0117. Ji buvo pasista\u010diusi naujus maldos namus, bet 1755 m. jie sudeg\u0117 ir reformat\u0173 bendruomen\u0117 i\u0161iro. 1794 m. klebonas kanauninkas Mykolas Smolskis prie senosios m\u016brin\u0117s ba\u017eny\u010dios pristat\u0117 nauj\u0105 \u0160v. arkangelo Mykolo medin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105. M\u016brin\u0117je koply\u010dioje, senosios Radvil\u0173 m\u016brin\u0117s ba\u017eny\u010dios i\u0161saugotoje dalyje, yra senas laidojim\u0173 r\u016bsys. L. Marikonio mauzoliejus (1848) kartu su ba\u017eny\u010dia ir m\u016brine varpine (36 m auk\u0161\u010dio, 1863) sudaro verting\u0105 istoriniu bei architekt\u016briniu po\u017ei\u016briu ansambl\u012f.<\/p>\n

Netoli ir paminklinis akmuo su i\u0161kaltomis datomis \u201e1503-2003\u201c ir varpu – miestelio herbu. Kitoje gatv\u0117s pus\u0117je, skverelyje, stovi paminklas ra\u0161ytojui Juozui Tumui \u2013 Vai\u017egantui (1937), aplink kur\u012f auga baravykai. Miestel\u012f puo\u0161ia medinis koplytstulpis ir Nepriklausomyb\u0117s paminklas, lauko akmen\u0173 paminklas (kompozicija) rezistencijos kovotojams. I\u0161va\u017eiavus i\u0161 miestelio kair\u0117je pus\u0117je yra Kunigi\u0161ki\u0173 prad\u017eios mokykla, kurioje garsus ra\u0161ytojas mok\u0117si; joje jau dvide\u0161imtus metus veikia muziejus.<\/p>\n

Nesustodami prava\u017eiuojame Kamajus, kuri\u0173 ba\u017eny\u010dia nukent\u0117jusi per paskutin\u012f kar\u0105 stovi su dviem bok\u0161tais be j\u0173 smaili\u0173. \u010cia nuo 1820 met\u0173 gyveno (1824 m. vikaravo) ir palaidotas poetas kunigas Antanas Strazdas (1760 \u2013 1833). 1933 m. jam pastatytas paminklas (skulpt. A. Aleksandravi\u010dius).<\/p>\n

Jei prad\u017eioje va\u017eiavome per vaizdingas Auk\u0161taitijos kalvas, upi\u0173 sl\u0117nius ar dubaklonius su varlin\u0117jan\u010diais gandrais (kai kurie net su trimis jaunikliais), tai toliau jau mi\u0161kingos lygumos, ypa\u010d nuo Roki\u0161kio (tik pro autobuso lang\u0105 mat\u0117me garsi\u0105j\u0105 raudonplyt\u0119 vienabok\u0161t\u0119 katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105). Beveik visos pirkios da\u017eytos geltonai, o langai baltai. Pand\u0117lyje u\u017e nam\u0173 de\u0161in\u0117je \u0161m\u0117k\u0161tel\u0117jo raudon\u0173 plyt\u0173 v\u0117jo mal\u016bnas su stogeliu, be kepur\u0117s ir sparn\u0173. U\u017e miesto \u017ealiuoja sulauk\u0117j\u0119s buv\u0119s parkas. Tos lygumos brangios ir artimos \u0161ird\u017eiai \u010dia gimusiems bir\u017e\u0117nams, kuri\u0173 va\u017eiavo nemenkas b\u016brys.<\/p>\n

Papilys \u2013 miestelis Bir\u017e\u0173 rajone, pusiaukel\u0117je tarp Bir\u017e\u0173 ir Pand\u0117lio, prie Rov\u0117jos up\u0117s. \u201ePapiliu\u201c vadinama \u012ftvirtinta piliakalnio pap\u0117d\u0117s gyvenviet\u0117, kurios \u012ftvirtinimai gerokai galingesni u\u017e paprastos gyvenviet\u0117s \u012ftvirtinimus (nepainioti su prie\u0161piliu). Papilys b\u016bdavo u\u017e piliakaln\u012f didesn\u0117 teritorija, apjuosta gynybiniu grioviu ir \/ ar pylimu.<\/p>\n

1541 m. Mikalojus Radvila kartu su kitomis Bir\u017e\u0173 \u017eem\u0117mis paveld\u0117jo ir Papil\u012f. 1561 m. pirm\u0105 kart\u0105 minimas Papilio dvaras, kur\u012f 1568 m. baland\u017eio 28 d. Mikalojus Radvila Rudasis savo s\u016bnaus Kristupo vestuvi\u0173 proga jam dovanojo. 1571 m. istorijos \u0161altiniai leid\u017eia manyti Papil\u012f jau buvus miesteliu. \u010cia gim\u0117 LDK didysis etmonas Jonu\u0161as Radvila (1612 \u2013 1655), evangelik\u0173 reformat\u0173 glob\u0117jas, kuris 1655 metais su \u0161vedais sudar\u0117 K\u0117daini\u0173 unij\u0105, kuria Lietuva atsiskyr\u0117 nuo Lenkijos, gaila, kad unija ne\u012fsigaliojo (dabar gyventume kaip \u0161vedai). 1640 m. Papilio savininku tapo pats Jonu\u0161as Radvila. 1659 ir 1797 m. miestel\u012f i\u0161tiko gaisras. 1760 m. Jeronimas Florijonas Radvila \u012fkeit\u0117 Papilio dvar\u0105 Koscialkovskiams. Apie 1870 m. Papilio dvar\u0105 nusipirko pranc\u016bzas grafas \u0160uazelis de Gufj\u0117.<\/p>\n

Piliaviet\u0117, vadinama Zomkeliu, – archeologijos paminklas. Tai neauk\u0161ta, med\u017eiais apaugusi, kalvel\u0117, apsupta i\u0161kasto dabar jau sauso griovio (apie 12 m plo\u010dio, yra tik nedidel\u0117 k\u016bdra). \u010cia pernai kasin\u0117jimus atliko Bir\u017e\u0173 kra\u0161to \u201eS\u0117los\u201c muziejaus archeolog\u0117 R\u016bta Drevinskien\u0117 (Songailait\u0117). Dabar jau duob\u0117 u\u017elyginta. \u0160ioje vietoje prasmingai bei patrioti\u0161kai pagerb\u0117me prot\u0117vius, sugiedodami Maironio giesm\u0119 \u201eLietuva brangi\u201c. Netoli ir labai apleistas, primenantis d\u017eiungles, 14 ha parkas su dvaro sodyba, kuriame ankstesn\u0119 didyb\u0119 mena dvi sen\u0173 liep\u0173 al\u0117jos. Jame dar neseniai vykdavo \u012fvairios miestelio \u0161vent\u0117s, renginiai. Dvaro mediniai r\u016bmai be lang\u0173 ir dur\u0173, o kai kurie \u016bkiniai pastatai akmens m\u016bro kiek geriau atrodo. Dabar \u010dia tu\u0161\u010dia ir tylu, o pokary kleg\u0117jo vaik\u0173 balsai (buvo mokini\u0173 bendrabutis), kol\u016bkis buvo \u012freng\u0119s didel\u0119 rengini\u0173 sal\u0119, fermas ir sand\u0117lius.<\/p>\n

Kaip tik Papilyje pataik\u0117me \u012f pirm\u0105 kart\u0105 vykus\u012f kra\u0161tie\u010di\u0173 susitikim\u0105 \u201eDid\u017eiuojuosi es\u0105s papilietis\u201c, kuriame dalyvavo daugiau kaip per tris \u0161imtus \u017emoni\u0173. Jis prasid\u0117jo \u0161v. Mi\u0161iomis katalik\u0173 ir pamaldomis evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010diose. Ba\u017eny\u010dios yra toje pa\u010dioje gatv\u0117s pus\u0117je netoli viena kitos, o abiej\u0173 \u0161ventori\u0173 tvora \u2013 akmen\u0173 m\u016bro.<\/p>\n

Papilio katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Apie 1551 m. Papilyje prad\u0117jo veikti katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Ji minima ir 1665 m., o 1690 atimta evangelik\u0173 reformat\u0173. 1717 m. dvare pastatyta nauja laikina koply\u010dia. Papilio katalikai skund\u0117si, kad kalvin\u0173 tik\u0117jimo \u017emon\u0117s trukdo jiems rinktis \u012f \u0161i\u0105 koply\u010di\u0105. 1718 m. Pabir\u017e\u0117s kunigas Baltramiejus Antanas Rybinskis, kunigav\u0119s ir Papilio koply\u010dioje, prad\u0117jo bylin\u0117tis d\u0117l Papilio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios gr\u0105\u017einimo katalikams. 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo dokumentuose pamin\u0117ta, kad Papilyje filijos teis\u0117mis veikia katalik\u0173 koply\u010dia. 1758 m. Papilyje v\u0117l prad\u0117tos ra\u0161yti metrik\u0173 knygos (buvo nustota ra\u0161yti 1750 m). \u0160ie metai laikomu katalik\u0173 parapijos \u012fk\u016brimo metais. 1764<\/a> m. pastatytas reguliari\u0173j\u0173 atgailos kanaunink\u0173 vienuolynas (u\u017edarytas 1832<\/a> m.). 1764 m. kunigo Simono Jak\u0161tavi\u010diaus r\u016bpes\u010diu Papilyje pastatyta medin\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, kuri 1777 m. pa\u0161ventinta \u0160v. Petro ir Povilo vardu. Ba\u017eny\u010dioje buvo 6 altoriai<\/a>, prie jos \u2013 stulpin\u0117 varpin\u0117 su 3 varpais. 1781 m. \u012fsteigta Papilio katalik\u0173 parapijos mokykla (mok\u0117si 1 mokinys, o 1804 m. – 4). 1847<\/a> m. ba\u017eny\u010dia suremontuota, pristatyti du bok\u0161teliai. 1848<\/a> m. pristatyta zakristija<\/a>, i\u0161da\u017eytas ba\u017eny\u010dios vidus. 1893<\/a> m. parapijai priklaus\u0117 17 de\u0161imtini\u0173 \u017eem\u0117s. 1908<\/a> m. \u012fsik\u016br\u0117 \u201eSaul\u0117s\u201c draugijos skyrius, 1909<\/a> m. prad\u017eioje \u012fsteig\u0119s mokykl\u0105. 1910 \u2013 1914<\/a> m. veik\u0117 Lietuvi\u0173 katalik\u0173 blaivyb\u0117s draugijos skyrius.<\/p>\n

Iki Pirmojo pasaulinio karo suve\u017eta statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 naujai ba\u017eny\u010diai statyti. Pagal architekto Felikso Vizbaro<\/a> projekt\u0105 akmen\u0173 m\u016bro trij\u0173 nav\u0173 ba\u017eny\u010dia su pertraukomis statyta nuo 1927<\/a> iki 1936<\/a> met\u0173. J\u0105 1936<\/a> m. rugs\u0117jo 20<\/a> d. Nekaltosios \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos titulu konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Klebonas Juozapas Bardi\u0161auskas pastat\u0117 nauj\u0105 klebonij\u0105, prieglaud\u0105, m\u016brin\u012f parapijos nam\u0105 su sale ir scena. 1937<\/a> m. \u012fkelti Vokietijoje nulieti 3 varpai. 1944 m. liepos pabaigoje sudeg\u0117 klebonija ir \u016bkiniai pastatai, apgriauta ba\u017eny\u010dia. Po karo meistrai Povilas Sli\u017eys su Jokimu A\u017eubaliu sustiprino ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105, P. Giedraitis sutais\u0117 stog\u0105. Klebonas J. Bardi\u0161auskas 1945<\/a> m. suimtas ir i\u0161tremtas (1952<\/a> m. \u017euvo lageryje). \u0160ventoriuje 1989<\/a> m. pastatytas jo paminklas.<\/p>\n

Papilio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia. Papilio Radvil\u0173 dvare XVI a. 7 – 8 de\u0161imtmetyje evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia jau veik\u0117. 1578 m. prad\u0117ta Papilio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios statyba, baigta 1600 m. Savaranki\u0161k\u0105 fundacij\u0105 kalvinist\u0173 ba\u017eny\u010diai naujoje vietoje – miestelyje – suteik\u0117 Kristupas Radvila Perk\u016bnas 1595 m. XVIII a. kontrreformacija stipr\u0117jo. 1720 m. kovo m\u0117n. karalius Augustas II kreip\u0117si \u012f Vilniaus vyskup\u0105, pra\u0161ydamas nevar\u017eyti evangelik\u0173 reformat\u0173 tik\u0117jimo laisv\u0117s, kuri\u0105 garantuoja Lietuvos valstyb\u0117s \u012fstatymai, ir nesik\u0117sinti \u012f Papilio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gruod\u017eio 14 d. Noiburgo kunigaik\u0161\u010dio Karolio Pilypo pasiuntinys pra\u0161\u0117 Vilniaus vyskup\u0105 sulaikyti kunigo Baltramiejaus Antano Rybinskio i\u0161puolius prie\u0161 t\u0105 pa\u010di\u0105 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. 1729 m. Pal\u0117ven\u0117s domininkon\u0173 vienuolyno kunigas Gruzdas u\u017epuol\u0117 ir nuniokojo reformat\u0173 ba\u017eny\u010dias Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje ir Papilyje. 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodas draud\u0117 eretikams (evangelikams reformatams) mokyti katalik\u0173 vaikus, o mi\u0161rias katalik\u0173 ir reformat\u0173 santuokas pripa\u017eino netinkamomis ir neteis\u0117tomis. 1736 m. Jeronimas Radvila visus reformatus paskelb\u0117 t\u0117vyn\u0117s i\u0161davikais. 1763 m. istorijos \u0161altiniuose minima, kad Papilio dvaras \u012fvairiomis bausm\u0117nis ir smurtu reformat\u0173 tik\u0117jimo valstie\u010dius ver\u010dia \u012f katalikyb\u0119. D\u0117l to dalis valstie\u010di\u0173 su \u0161eimomis priversti b\u0117gti \u012f Kur\u0161\u0105. 1766 m. gegu\u017e\u0117s 4 d. Papilio dvaro valdytojo Jono Koscialkovskio \u012fsakymu dvaro tarnai nusiaub\u0117 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, o gegu\u017e\u0117s 18 \u2013 19 d. to paties dvaro valdytojo pasamdyti \u017emon\u0117s lazdomis mu\u0161\u0117 einan\u010dius \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 reformatus.<\/p>\n

1777 m. sudaryta sutartis d\u0117l naujos Papilio evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios m\u016brijimo. 1782 m. prad\u0117ta statyti ba\u017eny\u010di\u0105, kuri 1785 m. bir\u017eelio 29 d. pa\u0161ventinta. Per paskutin\u012f kar\u0105 vokie\u010di\u0173 sviedini\u0173 smarkiai apgriauta; stebuklingai i\u0161liko nesugriautas tas ba\u017eny\u010dios galas, kur yra altorius \u2013 \u201eDievo stalas\u201c. \u017duvo ir vargonai. 1947 m. bok\u0161tas atstatytas ir ba\u017eny\u010dia restauruota, joje vyko pamaldos, o galutinai sutvarkyta ir pa\u0161ventinta 1970 m. rugs\u0117jo 21 d.<\/p>\n

Pastatas sant\u016bri\u0173 form\u0173, sta\u010diakampis, vienanavis, su auk\u0161tu keturkampiu bok\u0161tu – varpine fasade. Laikrodis bok\u0161te dabar neveikia. Rytin\u0117je pus\u0117je vir\u0161 pagrindinio korpuso i\u0161kyla du liekni bok\u0161teliai. Ba\u017eny\u010dios architekt\u016bra mena Lietuvos XVI – XVII a. prad\u017eios tradicijas: tai r\u016bstus, gynybines formas i\u0161laik\u0119s pastatas. Baroko stili\u0173 primena tik portalas su lanks\u010di\u0173 linij\u0173 nutrauktu sandriku. Joje i\u0161liko klasicizmo stiliaus medin\u0117 altoriaus pertvara, barokin\u0117 ciborija (baldakimas vir\u0161 Dievo stalo) ir sakykla. Altoriaus pertvara primena keli\u0173 tarpsni\u0173 triumfo ark\u0105, kurios vir\u0161uje ovaliuose medalionuose, apr\u0117mintuose nutapytais klasicistiniais motyvais, \u012fra\u0161ytos citatos i\u0161 \u0160v. Evangelijos. \u012era\u0161ai padaryti auksu juodame fone, lietuvi\u0173 kalba. Centrinio kartu\u0161o \u012fra\u0161as kvie\u010dia visus: \u201cEikit manespi wissi kurie este apsunkinti ir nuwarginti, o A\u0161 padarisiu atils\u012f Jumus\u201d (i\u0161 Evangelijos pagal Mat\u0105, 11, 28). Ant sienos paminklin\u0117 lenta kunigui Mykolui Frankui (1914 \u2013 1968), \u010dia dirbusiam nuo 1939 met\u0173 iki\u00a0 mirties.<\/p>\n

Papilio mokyklos istorija. Lietuvoje reta mokykla gali pasigirti tokia ilga savo gyvavimo istorija. Ji buvo \u012fkurta 1595 m. Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s did\u017eiojo etmono Kristupo Radvilos Perk\u016bno l\u0117\u0161omis. V\u0117liau ja r\u016bpinosi L. K. Radvilait\u0117 (1687 XI 21 d. fundacija – i\u0161 naujo skirtas sklypas mokyklai statyti) ir evangelik\u0173 reformat\u0173 parapija. 1615 m. istorijos \u0161altiniuose pamin\u0117ta, kad Upyt\u0117s pavieto mar\u0161alas Jonas Sicinskis (garsusis \u010ci\u010dinskas) jau skyr\u0117 l\u0117\u0161\u0173 dviems mokytojams Papilio reformat\u0173 parapijos mokykloje i\u0161laikyti. Ankstyviausia 1623 m. ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose i\u0161likusi mokytojo pavard\u0117\u00a0 – bakalauras Vi\u0161nevskis. 1726 m. evangelik\u0173 reformat\u0173 dvasininkai buvo siun\u010diami \u012f Papilio mokykl\u0105 mokytis lietuvi\u0173 kalbos. 1864 m. mokykla buvo perduota gubernijos liaudies mokykl\u0173 direkcijai. Beje, 1869 m. Lietuvoje panaikintos evangelik\u0173 reformat\u0173 parapij\u0173 mokyklos.<\/p>\n

1907 m. pastatytas m\u016brinis raudon\u0173 plyt\u0173 mokyklos pastatas, vadinamas Pakalnine mokykla. Prasid\u0117jus Pirmajam pasauliniam karui, jis buvo gerokai apgriautas. \u0160ioje mokykloje mok\u0117si, o 1916 – 1919 m. \u010dia mokytojavo, poetas Kazys Binkis ir, padedamas vietini\u0173 gyventoj\u0173, mokyklos pastat\u0105 sutvark\u0117. Dar iki 1944 m. Papilyje veik\u0117 prad\u017eios mokykla. 1944 m. buvo \u012fsteigta progimnazija, kuri 1948 m. perorganizuojama \u012f gimnazij\u0105, o 1949 m. lapkri\u010dio 30 d. \u0160vietimo skyriaus ved\u0117jo \u012fsakymu prad\u0117ta vadinti vidurine mokykla. Dabar veikia pagrindin\u0117 mokykla kitame pastate.<\/p>\n

Papilio mokykloje yra mok\u0119si nema\u017eai \u017emoni\u0173, kuri\u0173 vardai gars\u016bs visoje Lietuvoje: K. Binkis, A. Jakub\u0117nas, P. Karoblis, S. Kreg\u017ed\u0117, A. Mald\u016bnas ir daugelis kit\u0173.<\/p>\n

Keliautojams did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f paliko Lansberg\u0173 sodyba buvusioje Pakalnin\u0117je mokykloje: muziejai, gra\u017eiai sutvarkytas ir ap\u017eeldintas sklypas, i\u0161naudojant gan stat\u0173 kalvos \u0161lait\u0105 alpinariumams, bei \u0161eimininko nuo\u0161irdumas. Mokytojai Edita ir Gintaras Lansbergai yra konkurso \u201eLietuvos kaimo spindulys 2006\u201c laim\u0117tojai (kaimo \u0161viesuoli\u0173 \u0161eima), apdovanoti ir konkurse \u201eMano sodyba\u201c (Svajoni\u0173 kalvos sodyba). Sodyboje (kl\u0117tel\u0117je ir mokyklos pastate) eksponuojamas \u012fdomus bei gausus senovini\u0173 darbo \u012franki\u0173 ir kit\u0173 eksponat\u0173 rinkinys.<\/p>\n

Platus ir tiesus plentas (sovietme\u010diu projektuotas kaip rezervinis l\u0117ktuv\u0173 kilimo ir leidimosi takas) veda \u012f Bir\u017eus. De\u0161in\u0117je pus\u0117je u\u017e kokio puskilometrio \u017ealiuoja garsioji Bir\u017e\u0173 giria, kurioje did\u017eiausias eglynas Lietuvoje, dar daugiau lapuo\u010di\u0173 med\u017ei\u0173, o pu\u0161yn\u0173 vos keli procentai. Jos pakra\u0161tyje prie Medeiki\u0173, Gudi\u0161kio ir \u0160niurki\u0161ki\u0173 kaim\u0173 1863 met\u0173 sukil\u0117liai pralaim\u0117jo m\u016b\u0161ius su caro kariuomene, o pagrindinis j\u0173 vadas Zigmantas Sierakauskas (1826 \u2013 1863) pateko \u012f nelaisv\u0119 ir buvo Vilniuje pakartas.<\/p>\n

Bir\u017eai \u2013 miestas \u0160iaur\u0117s Lietuvoje, 66 km \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Panev\u0117\u017eio<\/a> ir 201 km nuo Vilniaus<\/a>, netoli Latvijos<\/a> sienos. \u0160iauriniame pakra\u0161tyje \u012fteka Agluona ir Apa\u0161\u010dia. Miestas skirstomas \u012f Naujamiest\u012f (\u012f vakarus nuo Agluonos), Senamiest\u012f ir Astrav\u0105. Bir\u017e\u0173 vardo kilm\u0117 n\u0117ra ai\u0161ki. Galima manyti, kad jis kil\u0119s nuo bendrinio \u017eod\u017eio \u201ebir\u017eis\u201c \u201eber\u017eynas\u201c \u201eruplusis ber\u017eas\u201c, \u201ebir\u017e\u0117\u201c \u201eber\u017eyn\u0117lis\u201c, \u201ebir\u017etva\u201c \u201eber\u017eynas, baltmi\u0161kis\u201c. Tod\u0117l pirmin\u0117 reik\u0161m\u0117 gal\u0117jo b\u016bti susijusi su mi\u0161ko, kr\u016bm\u0173, ber\u017eyno ar ber\u017eyn\u0117lio savokomis. Ta\u010diau lieka neai\u0161ku, kaip i\u0161 \u017eod\u017eio \u201ebir\u017e\u0117\u201c ar \u201ebir\u017eis\u201c atsirado Bir\u017eai. Matyt, gal\u016bn\u0117 -ai gali b\u016bti v\u0117lesn\u0117 forma, o ankstesn\u0117 buvusi \u201eBir\u017ees\u201c; jos kilmininkas \u201eBir\u017e\u0173\u201c gal\u0117jo s\u0105lygoti ir vardininko su gal\u016bne -ai atsiradim\u0105.<\/p>\n

1455 m. baland\u017eio 14 dien\u0105 Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikai\u010diui dovanojo 6 pavaldinius ir \u017eem\u0117s. Radvilos \u010dia pl\u0117t\u0117 valdas ir Bir\u017eus vald\u0117 nuo XVI a. iki 1811 met\u0173. Bir\u017eai kaip miestelis pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117ti 1520<\/a> m. Per Bir\u017eus \u0117jo strateginis kelias i\u0161 Rygos<\/a> \u012f Vilni\u0173<\/a>, o nuo 1547<\/a> m. tapo Bir\u017e\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117s centru. 1556 m. – pirm\u0105 kart\u0105 ra\u0161tuose pamin\u0117ti Bir\u017e\u0173 dvaras ir miestelis. Bir\u017e\u0173 dvaras priklaus\u0117 Trak\u0173 vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam. \u0160i data laikoma ankstyviausia dokument\u0173 paliudyta Bir\u017e\u0173 pamin\u0117jimo data. Bir\u017e\u0173 Radvil\u0173 \u0161akos pradininkas buvo Jurgis Radvila – legendin\u0117s Barboros Radvilait\u0117s t\u0117vas. Jai i\u0161tek\u0117jus u\u017e Did\u017eiojo Lietuvos kunigaik\u0161\u010dio \u017dygimanto Augusto, Bir\u017e\u0173 Radvilos buvo gausiai apdovanoti ir tapo turtingiausiais bei \u012ftakingiausiais Lietuvos didikais. 1564-1731 m. vald\u0117 protestanti\u0161ka Bir\u017e\u0173 \u2013 Dubingi\u0173 Radvil\u0173 \u0161aka. 1586-1589 m. pastatyta Bir\u017e\u0173 pilis. 1587 m. u\u017etvenkus Agluonos ir Apa\u0161\u010dios upi\u0173 santak\u0105, susidar\u0117 bene pirmasis dirbtinis tvenkinys Lietuvoje \u2013 \u0160irv\u0117nos e\u017eeras.<\/p>\n

Nuo patrank\u0173 \u0161audymo tada nebesaugojo net storiausios sienos, tod\u0117l aplinkui pil\u012f buvo supilti gynybiniai pylimai, visk\u0105 juos\u0117 vandens grioviai. 1589 m. Kristupas Mikalojus Radvila Perk\u016bnas i\u0161r\u016bpino Bir\u017eams Magdeburgo (savivaldos) teises (jos buvo 7 kartus pakartotos), pastat\u0117 pirm\u0105sias ba\u017eny\u010dias Radvil\u0173 remiamiems reformatams. Buvo \u012fsteigta mokykla. XVII a. prad\u017eioje, per karus su \u0161vedais, Bir\u017eai tapo svarbiausiu Lietuvos gynybos forpostu. Ta\u010diau gynyba buvo nes\u0117kminga. 1625 m. pilis ir miestas \u0161ved\u0173 nuniokoti. 1627 m. Radvilos pil\u012f atgavo, ta\u010diau ji buvo taip sugriauta, kad remontuoti nebuvo prasm\u0117s. 1657 m. Bir\u017eai v\u0117l \u0161ved\u0173\u00a0 sunaikinti. Pilis perstatyta i\u0161 naujo tik 1662-1669 m. Architektas suteik\u0117 piliai i\u0161rai\u0161king\u0173 renesansini\u0173 bruo\u017e\u0173, pertvark\u0117 \u012ftvirtinim\u0173 sistem\u0105. Tvirtov\u0117 u\u017eima 14 ha \u017eem\u0117s sklyp\u0105. 1701 m. Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas II ir Rusijos caras Petras I pilyje pasira\u0161\u0117 Bir\u017e\u0173 sutart\u012f d\u0117l bendros kovos prie\u0161 \u0160vedij\u0105. 1704 m. \u0161vedai pil\u012f u\u017e\u0117m\u0117 ir susprogdino. Taip baig\u0117si pilies karin\u0117 \u0161lov\u0117 – ji daugiau nebuvo atstatoma. XVIII a. prad\u017eioje netek\u0119 gynybin\u0117s reik\u0161m\u0117s, Bir\u017eai pama\u017eu bl\u0117so. Bir\u017euose taikiai (bet ne visada) sugyveno \u012fvairi\u0173 tautybi\u0173 ir konfesij\u0173 \u017emon\u0117s.<\/p>\n

1978 \u2013 1986 m. pilies r\u016bmai atstatyti, juose 1989 m. atidarytas Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejus \u201eS\u0117la\u201c (\u012fsteigt. 1928) ir vie\u0161oji biblioteka. Muziejuje apie 91 t\u016bkst. eksponat\u0173, nu\u0161vie\u010dian\u010di\u0173 kra\u0161to istorij\u0105, gamt\u0105 ir kult\u016br\u0105. Sunku juos apra\u0161yti, reikia savo akimis pamatyti. Veikia 25 ekspozicij\u0173 sal\u0117s. \u010cia randame ir rudojo lokio, atklydusio \u012f Lietuv\u0105 ir nu\u0161auto Bir\u017e\u0173 girioje 1988 metais netoli Kvietk\u0173 miestelio, i\u0161kam\u0161\u0105. Saugomas ir juodasis gandras nuo 1928 m. bei \u0161ernas, sumed\u017eiotas prie Pa\u010deriauk\u0161t\u0117s kaimo 1930 metais.<\/p>\n

Senoji miesto dalis suformuota Valak\u0173 reformos metu. 1661 – 1662 ir 1923 metais miestas pl\u0117stas. Miesto centre stovi Laisv\u0117s paminklas (1931, skulpt. R. Antinis, atst. 1990, skulpt. R. Antinis, s\u016bnus), 1976 m. pastatytas paminklas (skulpt. K. Bogdanas) poetui Juliui Janoniui (1896 – 1917). Dar yra paminklas (1922, skulpt. N. Gronskien\u0117) kult\u016bros puosel\u0117tojui Stanislovui Dagiliui (1843 – 1915), o Antano Smetonos (buv\u0119s jo vardo gimnazijoje) ir kunigaik\u0161\u010dio Jonu\u0161o Radvilos (1931, skulpt. J. Zikaras, pilies teritorijoje) biustai dabar glaud\u017eiasi muziejuje.<\/p>\n

Bir\u017e\u0173 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Pirmoji ba\u017eny\u010dia<\/a> pastatyta 1500 metais. 1515 m. Bir\u017euose pastatyta nauja medin\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, bet apie 1580 m. katalik\u0173 parapija panaikinta. 1692 m. L. K. Radvilait\u0117s r\u016bpes\u010diu Bir\u017euose \u012frengta nauja medin\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Taip \u012fvykdytas Vilniaus vyskupo Konstantino B\u017eostovskio pra\u0161ymas. Klebonui paskirta 400 lenki\u0161k\u0173 auksin\u0173 per metus.<\/p>\n

1739 m. kunigaik\u0161tien\u0117s Onos Sangu\u0161kait\u0117s \u2013 Radvilien\u0117s r\u016bpes\u010diu prad\u0117ta statyti nauja katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia Bir\u017euose, kuri baigta 1742 m. 1811 m. klebono Kazimiero Pikturnos r\u016bpes\u010diu pastatyta laikina medin\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, o 1817 m. \u012fsteigta Bir\u017e\u0173 katalik\u0173 parapin\u0117 mokykla.<\/p>\n

1846 m. liepos 3 d. duotas Rusijos vidaus reikal\u0173 ministerijos leidimas statyti nauj\u0105 katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Prad\u0117ta statyti 1853 m., o 1861 m. bir\u017eelio 21 d. vyskupas Motiejus Valan\u010dius pa\u0161ventino dar ne visai \u012frengt\u0105 Bir\u017e\u0173 katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, nes buvo bijomasi, kad vald\u017eia jos nepaimt\u0173 ir nepaverst\u0173 sta\u010diatiki\u0173 cerkve. Ji balta, trij\u0173 nav\u0173, dvibok\u0161t\u0117, romantizmo neobaroko krypties, turi \u0160v. Jono Krik\u0161tytojo vard\u0105. Nukent\u0117jusi per paskutin\u012f kar\u0105, po jo suremontuota.<\/p>\n

Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia Bir\u017euose prad\u0117jo veikti XVI a. \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje, kai Mikalojus Radvila Rudasis par\u0117m\u0117 \u012f reformacij\u0105. 1584 m. pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117ta mokykla prie \u0161ios ba\u017eny\u010dios. 1587 m. tvirtov\u0117s teritorijoje pastatyta nauja ba\u017eny\u010dia, nuo 1597 m. prie jos v\u0117l veik\u0117 mokykla ir seneli\u0173 prieglauda. 1589 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. Kristupas Radvila Perk\u016bnas, suteikdamas Bir\u017eams Magdeburgo teises, pabr\u0117\u017e\u0117, kad pilyje pastat\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105 \u201ctikrajai evangelik\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kai tikybai\u201d. 1611 m. Bir\u017e\u0173 reformat\u0173 parapijos mokykla tapo auk\u0161tesni\u0105ja pradine. 1636 m. Bir\u017e\u0173 reformatai i\u0161sir\u016bpino privilegij\u0105 sakyti pamokslus lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n

1705 m. atstatyta sudegusi \u0161ved\u0173 antpuolio metu (1704) reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia. 1733 m. Bir\u017e\u0173 miesto taryba nusprend\u0117 visiems disidentams (kalvinistams, t. y. evangelikams reformatams) u\u017edrausti u\u017eimti tarnyst\u0117s vietas Bir\u017euose. 1741 m. kareiviai samdiniai sunaikino Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ir evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dias. 1743 m. reformat\u0173 mokyklos rektoriumi negal\u0117jo b\u016bti asmuo, nemokantis lietuvi\u0173 kalbos. 1771 m. atstatyta Bir\u017e\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia, o 1785 m. bir\u017eelio 24 d. pa\u0161ventinta.<\/p>\n

1865 m. parapijie\u010di\u0173 l\u0117\u0161omis prad\u0117ta statyti dabartin\u0117 Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia (projektas H. \u0160elio), kuri 1874 m. rugpj\u016b\u010dio 18 d. pa\u0161ventinta. Tai m\u016brin\u0117 neogotikos stiliaus raudonplyt\u0117 vienabok\u0161t\u0117 ba\u017eny\u010dia. Ji tapo \u0160iaur\u0117s Lietuvos reformacijos centru. Per paskutin\u012f kar\u0105 buvo apgriautas bok\u0161tas, sugadintas stogas, apdau\u017eytos sviedini\u0173 ir skyl\u0117tos sienos, suardytas vidaus \u012frengimas, i\u0161dau\u017eyti visi stiklai ir dalinai sudau\u017eyti metaliniai lang\u0173 r\u0117mai. Ba\u017eny\u010dioje i\u0161liko unikalus vieningas neogotikinis interjeras: Dievo stalas, kunig\u0173, konfirmant\u0173 ir senjor\u0173 suolai, presbiterijos tvorel\u0117, emporos, didel\u0117 vargon\u0173 pakyla su vargonais, nepaprastai gra\u017ei sakykla. Visa ba\u017eny\u010dios vidaus \u012franga padaryta i\u0161 med\u017eio. Ba\u017eny\u010dioje pakabintos atminimo lentos \u0161iai parapijai nusipelnusiems kunigams Konstantinui Mo\u010diulskiui (1825-1887), Povilui Ja\u0161inskui (1889-1982) ir Aleksandrui Bal\u010diauskui (1907-1952).<\/p>\n

Generalinis Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 generalinis superintendentas, kun. Rimas Mikalauskas \u012fdomiai su humoru paai\u0161kino pagrindines \u0161ios konfesijos nuostatas, kuo jos skiriasi nuo katalik\u0173. Krinta \u012f akis, kad ba\u017eny\u010dioje n\u0117ra paveiksl\u0173, klausykl\u0173, o kry\u017eius – be nukry\u017eiuoto Kristaus (gali kry\u017eiaus net ir neb\u016bti). Ant sienos kabo lentos, kuriose nurodyti t\u0105 dien\u0105 vykstan\u010di\u0173 pamald\u0173 giedam\u0173 giesmi\u0173 numeriai, nes evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios \u2013 tai giedan\u010di\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010dios. Tik\u0117jimas remiasi \u0160ventuoju Ra\u0161tu, o evangelikai reformatai – tai Jono Kalvino mokslo sek\u0117jai. Pripa\u017e\u012fstami du sakramentai: \u0160vento Krik\u0161to sakramentas ir \u0160v. Vakarien\u0117s sakramentas, kuriuos \u012fsteig\u0117 Kristus. Baigdamas pasakojim\u0105 apie reformat\u0173 tikyb\u0105 bei \u0161i\u0105 Bir\u017e\u0173 ev. reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 bei atsak\u0119s \u012f ekskursijos dalyvi\u0173 klausimus, pabaigoje kunigas net sugiedojo vien\u0105 giesm\u0117s posm\u0105.<\/p>\n

Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia. Pastatyta 1636 m. lapkri\u010dio 23 d. Kunigaik\u0161tis Kristupas Radvila ba\u017eny\u010diai ir klebonijai padovanojo ba\u017eny\u010dios statybai reikalingas \u017eemes, statybos med\u017eiag\u0105 ir atleido nuo mokes\u010di\u0173. 1667 metais kovo 30 d. ba\u017eny\u010dia ir klebonija bei dalis miesto sudeg\u0117. Po to dar du kartus nukent\u0117jo nuo gaisro. Tada ba\u017eny\u010dios vieta buvo parinkta kitur – prie turgaus aik\u0161t\u0117s, kuri i\u0161silaik\u0117 iki II Pasaulinio karo (\u0161alia J. Janonio paminklo, buvusio \u0161ventoriaus med\u017ei\u0173 juosiamas skverelis). Anuo metu \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje buvo pamokslaujama tik lenki\u0161kai ir voki\u0161kai. L. K. Radvilait\u0117 1687 metais dav\u0117 leidim\u0105 pastatyti mokykl\u0105. Parapija buvo nepaj\u0117gi, tad pirmoji mokykla pastatyta ir atidaryta tik 1696 rugpj\u016b\u010dio 22 d. 1704 m. per miesto apgulim\u0105 \u0161vedai ba\u017eny\u010di\u0105 sudegino, tad nauja medin\u0117 ba\u017eny\u010dia pastatyta 1710 metais. Ta\u010diau 1741 metais lenk\u0173 kareiviai v\u0117l sudegino ba\u017eny\u010di\u0105, o katalik\u0173 vyskupas u\u017edraud\u0117 atstatyti. 1761 m. bajoras Mykolas Kirkila i\u0161 Smilgi\u0173 u\u017epuol\u0117 gatve einant\u012f liuteron\u0173 parapijos kunig\u0105 Vagenzeil\u012f, sumu\u0161\u0117 ir dar privert\u0117, kad tas j\u012f atsipra\u0161yt\u0173. 1797 m. Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapija \u012fra\u0161yta \u012f Upyt\u0117s teismo knygas.<\/p>\n

1803 m. Bir\u017euose v\u0117l baigta statyti liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia. Ta\u010diau jau 1816 metais v\u0117l buvo griuv\u0117siai ir parapijos darbas buvo suvar\u017eytas. Pamaldos vyko klebonijoje. 1825 m. nugriauta mokykla ir jau nebeatstatyta. 1845 ir 1846 metais laisvanori\u0161k\u0173 parapijie\u010di\u0173 auk\u0173 ir valstybin\u0117s rinkliavos d\u0117ka prad\u0117ta statyti nauja m\u016bro ba\u017eny\u010dia ir kiti reikalingi klebonijos pastatai. Ta\u010diau ba\u017eny\u010dia ir bok\u0161tas pastatyti tik 1853 metais, o 1859 metais \u012frengti nauji vargonai. 1895 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. \u012fvyko ba\u017eny\u010dios pa\u0161ventinimas (250 s\u0117dim\u0173 viet\u0173). Klebonija pastatyta 1865 metais ir i\u0161silaik\u0117 iki II Pasaulinio karo.<\/p>\n

1944 m. sovietin\u0117s armijos daliniai vien\u0105 savait\u0119 bombardavo Bir\u017eus. Tada buvo sugriauta 70% miesto pastat\u0173, o liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia sudeginta, be stogo, nors ir nei\u0161griauta. Parapijie\u010diai suve\u017e\u0117 r\u0105stus jai atstatyti, bet Bir\u017e\u0173 vietin\u0117 vald\u017eia neleido jos remontuoti, o 1957 m. gruod\u017eio m\u0117n. 21 d. nusprend\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105 nugriauti, nors j\u0105 saugojo paminklin\u0117 lenta, kad \u0161i ba\u017eny\u010dia yra architekt\u016bros paminklas. 1961 m. kovo 29 – 30 d. prie\u0161 pat Velykas dviem traktoriais ba\u017eny\u010dios m\u016bras nugriautas iki pamat\u0173. Pokario metais parapija labai suma\u017e\u0117jo, nes daug kas pasitrauk\u0117 \u012f vakarus, o kiti buvo i\u0161tremti \u012f Sibir\u0105. Pamaldos XX a. da\u017eniausiai vykdavo latvi\u0161kai. O dabar negausiai bendruomenei pamokslaujama lietuvi\u0161kai, o por\u0105 kart\u0173 per metus ir latvi\u0173 kalba, ba\u017enyt\u0117lei pritaikytame name.<\/p>\n

Sta\u010diatiki\u0173 cerkv\u0117 (dabar sekminink\u0173 ba\u017eny\u010dia (LETKS)) Bir\u017euose pastatyta 1865 metais. Kaip ir kitur per paskutin\u012f kar\u0105 naciai Astrave su\u0161aud\u0117 apie 3000 \u017eyd\u0173.<\/p>\n

Astravo dvaro sodyba \u2013 viena rai\u0161kiausi\u0173 XIX a. romantizmo architekt\u016bros sodyb\u0173 Lietuvoje. Jau 1542 \u2013 1545 m. minima Astravo \u017eem\u0117, o 1617 m. pamin\u0117tas ir Astravo dvaras. Nusigyveno Radvilos, ir Bir\u017eai 1811 metais u\u017e skolas atiteko grafui Mykolui Ti\u0161kevi\u010diui. Caro vald\u017eia neleido atstatyti apgriuvusi\u0173 pilies r\u016bm\u0173, tod\u0117l prie\u0161ingame, \u0161iauriniame, \u0160irv\u0117nos e\u017eero krante prad\u0117jo statydintis nauj\u0105 rezidencij\u0105. Taip \u0117m\u0117 formuotis Astravo ansamblis. Puo\u0161n\u016bs v\u0117lyvojo klasicizmo stiliaus r\u016bmai pastatyti 1849 – 1862 m. pagal architekto T. Ti\u0161eckio(?) projekt\u0105. M\u016bs\u0173 laikais (1985) r\u016bmai restauruoti. Juose \u012fsik\u016brusi bendrov\u0117s \u201eSi\u016blas\u201c administracija. Prie \u012f\u0117jimo stovi dvi betonin\u0117s dekoratyvin\u0117s li\u016bt\u0173 skulpt\u016bros (autenti\u0161kos metalin\u0117s j\u0173 skulpt\u016bros nuo 1937 m. yra prie Kauno karo muziejaus). 1860 m. Astrave per Apa\u0161\u010di\u0105 pastatyta m\u016brin\u0117 arkin\u0117 u\u017etvanka ir tiltas. Gaila, kad piktybi\u0161kai (padegtas 5-6 vietose) ne taip seniai sudegintas senasis Ti\u0161kevi\u010di\u0173 mal\u016bnas. 1851 – 1862 m. greta r\u016bm\u0173 buvo \u012fkurtas mi\u0161raus plano 18 ha parkas. J\u012f i\u0161 piet\u0173 supa \u0160irv\u0117nos e\u017eeras, i\u0161 \u0161iaur\u0117s \u2013 didelis kanalas, i\u0161 kit\u0173 pusi\u0173 \u2013 k\u016bdros. Prie Bir\u017e\u0173 miesto gyvenviet\u0117 prijungta 1958 m.<\/p>\n

Nuo Astravo dvaro veda ilgiausias Lietuvoje medinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tiltas (525 m ilgio, 2,45 m plo\u010dio, pastatytas 1987 m., poliai gel\u017ebetoniniai) per \u0160irv\u0117nos e\u017eer\u0105. Juo eidami sutikome pasivaik\u0161\u010dioti i\u0161\u0117jus\u012f Bir\u017e\u0173 rajono mer\u0105, \u017eemait\u012f i\u0161 \u0160v\u0117k\u0161nos, pamilus\u012f Bir\u017e\u0173 kra\u0161t\u0105, Regimant\u0105 Ramon\u0105, i\u0161rinkt\u0105 jau antrai kadencijai. Jis turi dideli\u0173 plan\u0173 (kad ir pilies vart\u0173 ir kit\u0173 pastat\u0173 atstatymui), bet d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stokos ne\u017einia kada jie b\u016bsi\u0105 \u012fgyvendinti. Juk bastionin\u0117 Bir\u017e\u0173 pilis, kaip vienas i\u0161kiliausi\u0173 Lietuvos istorijos, architekt\u016bros ir kult\u016bros paveldo objekt\u0173, j\u012f sutvarkius, teiks ekonomin\u0119 \u2013 socialin\u0119 naud\u0105 ne vien Bir\u017e\u0173 rajonui, bet ir regionui bei \u0161alies mastu. Bus siekiama, kad i\u0161sipildyt\u0173 bir\u017e\u0117n\u0173 \u0161\u016bkis\u00a0 \u201eBir\u017eai \u2013 \u0160iaur\u0117s Lietuvos perlas\u201c.<\/p>\n

Pasteb\u0117jome, kad bir\u017e\u0117nai poilsiui beveik nepasinaudoja e\u017eero, kuriame net keletas sal\u0173, o viena net Meil\u0117s vardu pavadinta, privalumais, beveik nesimato val\u010di\u0173 ar vandens dvira\u010di\u0173 (tik me\u0161keriotoj\u0173 ant tilto netr\u016bksta). Reikt\u0173 i\u0161naudoti visas vandens galimybes!<\/p>\n

Karstin\u0117mis \u012fgriuvomis nus\u0117ta visa Bir\u017e\u0173 rajono teritorija. \u012egriuvos apaugusios da\u017eniausiai juodalksniais, \u012fdomesn\u0117s turi savo vardus. Garsiausia \u0161al\u010diu dvelkianti \u2013 \u201eKarv\u0117s ola\u201c: iki jos dugno 12 metr\u0173 leid\u017eiamasi mediniais laiptukais. Sp\u0117jama, kad net du tre\u010ddaliai Tatulos up\u0117s vandens teka po\u017eeminiais urvais, kurie atsiranda i\u0161tirpus gipsui.<\/p>\n

Keliautojai d\u0117kingi ekskursijos organizatoriams, o ypa\u010d Lietuvos karali\u0161kosios bajor\u0173 s\u0105jungos senatoriui Donatui Bal\u010diauskui, kuris, vykdamas kartu, savo pastabomis papildydavo gido pasakojim\u0105. Nepamainomas Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos vicepirmininkas visur garsina ir propaguoja savo gimt\u0105j\u012f Bir\u017e\u0173 kra\u0161t\u0105. Beje, jo \u017eilgalv\u0117lei mamytei Aleksandrai Bal\u010diauskienei, kunigo A. Bal\u010diausko na\u0161lei, gra\u017eiai i\u0161puosel\u0117toje sodyboje Bir\u017e\u0173 centre, baigdami ekskursij\u0105, sudainavome \u201eIlgiausi\u0173 met\u0173\u201c. Keliaukime ir pa\u017einkime savo gimt\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105!<\/p>\n

Birut\u0117 \u017demaitaityt\u0117<\/strong><\/em>, Vilnius<\/p>\n

2007-07-20<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iemet liepos 14 dien\u0105 Lietuvos karali\u0161koji bajor\u0173 s\u0105junga ir Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija kaip ir pernai sureng\u0117 labai \u012fdomi\u0105 bei informatyvi\u0105 kelion\u0119 kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 gyvenimo ir veiklos keliais (Vilnius \u2013 Dubingiai \u2013 Vy\u017euonos \u2013 Sv\u0117dasai \u2013 Papilys \u2013 Bir\u017eai \u2013 Vilnius). Apie lankomas piliavietes, pilis, dvarus ir parkus 43 keliautojams pasakojo garsiausias parkotyrininkas […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,3],"tags":[33,146,32],"class_list":["post-662","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","category-renginiai","tag-ekskursija","tag-kestutis-labanauskas","tag-radvilu-keliais"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/662","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=662"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/662\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":667,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/662\/revisions\/667"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=662"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=662"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=662"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}