{"id":7576,"date":"2020-10-28T18:02:00","date_gmt":"2020-10-28T16:02:00","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=7576"},"modified":"2020-11-03T18:10:13","modified_gmt":"2020-11-03T16:10:13","slug":"konferencija-martyno-mazvydo-vaitkuno-500-osioms-gimimo-metinems-pamineti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/konferencija-martyno-mazvydo-vaitkuno-500-osioms-gimimo-metinems-pamineti\/","title":{"rendered":"Konferencija Martyno Ma\u017evydo Vaitk\u016bno 500-osioms gimimo metin\u0117ms pamin\u0117ti"},"content":{"rendered":"\n

Konferencija Ma\u017evydo \u0161viesa<\/em> Martyno Ma\u017evydo Vaitk\u016bno 500-osioms gimimo metin\u0117ms pamin\u0117ti vyko Kaune Lietuvos politini\u0173 kalini\u0173 ir tremtini\u0173 s\u0105jungos (LPKTS) sal\u0117je 2020 m. spalio 17 d. J\u0105 organizavo Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 bendruomen\u0117, vadovas Sigitas \u0160amborskis, Lietuvos politini\u0173 kalini\u0173 ir tremtini\u0173 s\u0105junga (LPKTS), valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, K. Donelai\u010dio draugija, Ma\u017eosios Lietuvos Reikal\u0173 Taryba ir kt.<\/p>\n\n\n\n

 Prane\u0161imus skait\u0117 dr. Algirdas Matulevi\u010dius, Ma\u017eosios Lietuvos Reikal\u0173 Taryba, Laima Marija Pangonyt\u0117, Lietuvos \u017eurnalist\u0117 prie \u0160ventojo sosto, Sigitas \u0160amborskis, Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas, Virginijus Jocys, Etnin\u0117s kult\u016bros globos tarybos \u017demaitijos padalinio pirmininkas, Gintaras Skamaro\u010dius, V\u0160\u012e Nemuno euroregiono direktorius ir Kristijono Donelai\u010dio draugijos vadovas, \u017eurnalo Donelai\u010dio \u017eem\u0117<\/em> leid\u0117jas.  Kalb\u0117jo ra\u0161ytojas, sakmi\u0173, knygeli\u0173 apie Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 autorius Laimonas Inis, perskait\u0119s fragment\u0105 i\u0161 savo novel\u0117s apie M. Ma\u017evyd\u0105 Mil\u017ein\u0173 kalvos paunksn\u0117je<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

 Konferencijos dalyvius \u012f\u017eanginiu \u017eod\u017eiu pasveikino LPKTS Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. LR Seimo narys dr. Arvydas Anu\u0161auskas, pasveikin\u0119s Konferencij\u0105, perdav\u0117 ir Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio, tuo metu buvusio saviizoliacijoje, sveikinimus. A. Anu\u0161auskas primin\u0117 skaud\u0173 fakt\u0105 \u2013 spalio 16-oji, diena prie\u0161 konferencij\u0105,  yra minima kaip Ma\u017eosios Lietuvos gyventoj\u0173 genocido diena. Net 99 proc. \u0161io kra\u0161to gyventoj\u0173 buvo nu\u017eudyti, mir\u0117 i\u0161 bado, \u0161al\u010dio, buvo kitaip sunaikinti ar priversti palikti savo gimtin\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 A. Anu\u0161auskas savo neseniai i\u0161leistoje knygoje Raudonasis teroras<\/em> nema\u017eai vietos skyr\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos tragedijai.<\/p>\n\n\n\n

 Konferencijos vedantysis Sigitas \u0160amborskis<\/em><\/strong> prisimin\u0117 taurios sielos poet\u0119 dr. Birut\u0119 Baltru\u0161aityt\u0119 (1940\u20131996), kuriai spalio 24 d. b\u016bt\u0173 sukak\u0119 80 met\u0173. Ji daug ra\u0161\u0117 apie Ma\u017eosios Lietuvos tragedij\u0105, i\u0161leido eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 knyg\u0105 Lietuvinink\u0173 ir pr\u016bs\u0173 \u017eem\u0117j<\/em>. Prane\u0161\u0117jas pabr\u0117\u017e\u0117, kad prie\u0161 500 met\u0173 Reformacijos dvasia ap\u0161viet\u0117 daug am\u017ei\u0173 tautin\u0119 priespaud\u0105 kentusi\u0105 Pr\u016bsij\u0105. Jis pasakojo, kad paskutinysis Vokie\u010di\u0173 ordino magistras, Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tis, gediminaitis Albrechtas ir jo pakviesti A. Kulvietis, S. Rapolionis, v\u0117liau M. Ma\u017evydas k\u016br\u0117 ten lietuvyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 S. \u0160amborskis prane\u0161\u0117 sensacing\u0105 \u017eini\u0105: kad Vokietijoje pavyko istoriniuose \u0161altiniuose rasti \u012frodym\u0173, patikslinan\u010di\u0173 Martyno Ma\u017evydo gimimo dat\u0105 ir viet\u0105: Martynas Ma\u017evydas gim\u0117 1520 m. lapkri\u010dio 17 d. Laukst\u0117nuose. Ir anks\u010diau buvo nuomoni\u0173, kad Ma\u017evydas ten gim\u0117. Laukst\u0117nuose, dabartiniame \u0160ilut\u0117s raj., netoli Gardamo ir \u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio, dar 2001 m. gegu\u017e\u0117s 7 d. buvo atidengtas paminklinis akmuo, \u017eymintis pirmosios lietuvi\u0161kos knygos autoriaus Martyno Ma\u017evydo numanom\u0105 gimimo viet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 Prane\u0161\u0117jas daug pasakojo apie Ragain\u0117s (dab. Neman) ba\u017eny\u010di\u0105, kurioje nuo 1548 m. iki mirties (1563 m.) kunigavo M. Ma\u017evydas. Minint 450-\u0105sias pirmosios lietuvi\u0161kos knygos Katekizmo<\/em> metines, 1997 m. ant buvusios ba\u017eny\u010dios sienos buvo atidengta Atminimo lenta. Ba\u017eny\u010dia dabar paversta bendrabu\u010diu, socialiniais b\u016bstais. Viename jos gale ortodoksai \u012fsireng\u0119 savo maldos namus, kitame \u2013 R. katalik\u0173 koply\u010dia. R\u016bsiai u\u017eversti. Norint surasti Ma\u017evydo palaikus ir juos tinkamai palaidoti, reikia tarpvalstybiniu susitarimu atlikti archeologinius kasin\u0117jimus.<\/p>\n\n\n\n

 S. \u0160amborskis prisimin\u0117 nuo ko prasid\u0117jo jo veikla Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 bendruomen\u0117je: prasid\u0117jus Atgimimui 1989 m. gegu\u017e\u0117s 20 d. buvo suorganizuota lietuvi\u0173 eisena su tautiniais r\u016bbais, v\u0117liavomis per Luiz\u0117s tilt\u0105 i\u0161 Panemun\u0117s \u012f Til\u017e\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 I\u0161sam\u0173 prane\u0161im\u0105 ne tik apie Martyn\u0105 Ma\u017evyd\u0105, bet ir istorin\u012f kontekst\u0105, apie XVI a. Pr\u016bsij\u0105 pasiekusi\u0105 Reformacij\u0105, perskait\u0117 istorikas, Ma\u017eosios Lietuvos tyrin\u0117tojas ir jos Enciklopedijos vienas i\u0161 aktyviausi\u0173 sudarytoj\u0173, straipsni\u0173 autori\u0173 dr. Algirdas Matulevi\u010dius<\/em><\/strong>.  Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad XVI a. pirmieji Reformacijos skleid\u0117jai Lietuvoje \u2013 liuteronai \u2013 buvo lietuvi\u0161kiausi. Tai \u2013 M. Ma\u017evydas, A. Kulvietis, S. Rapolionis ir kt., ma\u017elietuvis J. Bretk\u016bnas (\u017eymiausias i\u0161 j\u0173) buvo moky\u010diausi vyrai, daugiausia para\u0161\u0117 ir i\u0161spausdino knyg\u0173 lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

 Ma\u017evydas gim\u0117 Pietin\u0117je \u017demaitijoje, Papr\u016bs\u0117je, teritorijoje tarp \u0160v\u0117k\u0161nos-Gardamo-\u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio. Miestel\u0117nas. Kaip ir kiti reformatoriai, buvo persekiojamas Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios hierarch\u0173, ypa\u010d valdovo \u017dygimanto Augusto motinos, ar\u0161ios katalik\u0117s ital\u0117s Bonos Sforcos (Sforza<\/em>). Ma\u017evydas 1539\u20131542 m. gal\u0117jo mokytojauti Abraomo Kulvie\u010dio \u012fsteigtoje protestanti\u0161koje kolegijoje Vilniuje ir iki 1546 m. gyveno Vilniuje. D\u0117l Reformacijos id\u0117j\u0173 skleidimo buvo persekiojamas, galb\u016bt netgi kalintas \u2013 yra pirmasis protestant\u0173 kankinys. Jis Karaliau\u010diaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui 1548 m. lotyni\u0161kai ra\u0161ytame lai\u0161ke save \u012fvardija pirmuoju tik\u0117jimo kankiniu \u2013 protomartyr<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

 Prane\u0161\u0117jas i\u0161k\u0117l\u0117 hercogo (kunigaik\u0161\u010dio) Albrechto vaidmen\u012f: jo d\u0117ka plito Reformacija, suklest\u0117jo tautin\u0117s kult\u016bros. Albrechtas buvo \u012fsak\u0119s Pr\u016bsijos kra\u0161to evangelik\u0173 ba\u017eny\u010diose lietuviams pamokslus sakyti lietuvi\u0161kai, klebonais skirti mokan\u010dius lietuvi\u0161kai. Net vokie\u010diai kunigai prival\u0117jo mokytis lietuvi\u0161kai; o kol i\u0161moks, pamokslus tur\u0117jo sakyti padedami vert\u0117j\u0173 \u2013 tulk\u0173<\/em>. Taigi, lietuvi\u0161kos pamaldos vyko daugelyje Ma\u017eosios Lietuvos parapij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 B\u016btent Albrechtas pakviet\u0117 M. Ma\u017evyd\u0105 atvykti \u012f Karaliau\u010di\u0173 mokytis.<\/p>\n\n\n\n

 1546 m. pavasar\u012f Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tis Albrechtas politiniais ir Reformacijos reikalais atvyko \u012f LDK sostin\u0119 Vilni\u0173. Gegu\u017e\u0119 lai\u0161ku kreip\u0117si \u012f \u017demaitijos vals\u010di\u0173 seni\u016bn\u0105 (did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio vietinink\u0105) Jon\u0105 Bilevi\u010di\u0173, kad \u0161is kuo grei\u010diau atsi\u0173st\u0173 \u012f Karaliau\u010di\u0173 kelis mokytus ir gerai lietuvi\u0173 kalb\u0105 mokan\u010dius jaunuolius. Jie tapt\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 kunigais Ma\u017eojoje Lietuvoje. \u017dinias patobulint\u0173 protestanti\u0161kame Karaliau\u010diaus universitete. J. Bilevi\u010dius parinko tinkam\u0105 kandidat\u0105 \u2013  Ma\u017evyd\u0105 (\u017einoma, kad jo motina buvo vakar\u0173 auk\u0161tait\u0117). Albrechtas kreip\u0117si \u012f Ma\u017evyd\u0105 lai\u0161ku, Maloniai reikalaujame […]<\/em> vadindamas j\u012f \u201egarbingu ir i\u0161mokslintu\u201c (honeste et eruditus<\/em>) vyru, ir kad kuo grei\u010diau atvykt\u0173 \u012f Karaliau\u010di\u0173. Taigi, jau tada M. Ma\u017evydas buvo i\u0161silavin\u0119s, tobulai mok\u0117j\u0119s lotyn\u0173 kalb\u0105, o ir lenki\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

 Vis\u0105 gyvenim\u0105 M. Ma\u017evydas jaut\u0117 didel\u0119 pagarb\u0105 kunigaik\u0161\u010diui \u2013 apie tai byloja jo lai\u0161kai, ra\u0161yti i\u0161 Ragain\u0117s. Kunigaik\u0161tis teik\u0117 Ragain\u0117s kunigui ir materialin\u0119 param\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Martynas Ma\u017evydas (lotyni\u0161kai Martinus Mosvidius<\/em>)1546 m. rugpj\u016b\u010dio 1 dien\u0105  \u012fsimatrikuliavo \u012f Karaliau\u010diaus universitet\u0105, jam buvo paskirta kunigaik\u0161\u010dio Albrechto stipendija. 1548 m. baland\u017eio 5 d. jau baig\u0117 teologijos studijas bakalauro laipsniu.  M. Ma\u017evydas pra\u0161\u0117 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010dio paskirti j\u012f lietuvi\u0173 kunigu \u012f vakuojan\u010dias parapijas Labguvoje arba ar\u010diau t\u0117vi\u0161k\u0117s \u2013 Ragain\u0119. 1549 m. kovo 18 d. M. Ma\u017evydas buvo paskirtas \u012f Ragain\u0119, neseniai mirus jos klebonui. Pagal to meto nusistov\u0117jusi\u0105 tvark\u0105, \u012f mirusio klebono viet\u0105 naujai paskirtas klebonas tur\u0117jo b\u016bti neved\u0119s ir, kad b\u016bt\u0173 apr\u016bpinta buvusio kunigo \u0161eima, tur\u0117jo vesti pirmtako kunigo na\u0161l\u0119 ar dukter\u012f.<\/p>\n\n\n\n

 Ma\u017evydas ved\u0117 mirusio Ragain\u0117s klebono Lauter\u0161terno vyresni\u0105j\u0105 dukter\u012f Benign\u0105. Na\u0161l\u0117 ir trys j\u0173 vaikai mir\u0117 maru. Ma\u017evydas r\u016bpinosi likusiais \u017emonos broliais ir seserimis, \u0161elp\u0117 juos.<\/p>\n\n\n\n

1554 m. M. Ma\u017evydas buvo paskirtas Ragain\u0117s arkidiakonu \u2013 vyskupo vietininku. Jis buvo ir mokyklos prie ba\u017eny\u010dios ved\u0117jas. Pr\u016bsijos valdovui Albrechtui lai\u0161kuose Ma\u017evydas skund\u0117si, kad Ragain\u0117s parapij\u0105 rado pusiau kataliki\u0161k\u0105, net pusiau pagoni\u0161k\u0105: parapijie\u010diai neina \u012f Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, nemoka poteri\u0173, mald\u0173, laikosi pagoni\u0161k\u0173 papro\u010di\u0173. D\u0117l to su parapijie\u010diais  nesutar\u0117, prasti buvo santykiai ir su gretimos Til\u017e\u0117s parapijos dvasininkais. Ma\u017evydas band\u0117 parapijie\u010dius paveikti geruoju, bet jo pamokym\u0173 neklaus\u0117. Jaut\u0117si bej\u0117gis, lietuvius vadina kietasprand\u017eiais, barbarais.<\/em><\/p>\n\n\n\n

 Savo pirm\u0105j\u012f k\u016brin\u012f Katekizm\u0105<\/em>, skirt\u0105 pirmiausia Did\u017eiosios Lietuvos i\u0161silavinusiems gyventojams, kad dvasininkai ir dvarponiai \u0161viest\u0173 bera\u0161\u010dius valstie\u010dius, Ma\u017evydas (Martjnus Maszwjdas<\/em>) i\u0161leido 1547 m. dar studijuodamas Karaliau\u010diaus universiteto Teologijos fakultete. 1545 m. Karaliau\u010diuje, Hanso Weinreicho spaustuv\u0117je, jau buvo i\u0161spausdintas pirmasis Katekizmas<\/em> pr\u016bs\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

 Katekizmo Prakalboje<\/em>, skirtoje LDK ir Pr\u016bsijos lietuviams, pabr\u0117\u017eiamas Ma\u017evydo noras, kad knyga pasiekt\u0173 kiekvien\u0105 \u017emog\u0173. Visi religiniai ra\u0161tai turi b\u016bti prieinami liaud\u017eiai. Ma\u017evydas yra lietuvi\u0173 literat\u016brin\u0117s kalbos pradininkas.<\/p>\n\n\n\n

 Be \u0161ios knygos, 1549 m. Ma\u017evydas i\u0161leido Giesm\u0119 \u0160v. Ambraziejaus bei \u0160v. Augustino.<\/em> Taip pat Forma krik\u0161tymo, <\/em>1559 m. Tai i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos i\u0161verstas krik\u0161to apeig\u0173 pagal M. Liuter\u012f apra\u0161ymas.<\/p>\n\n\n\n

 Dar vienas Ma\u017evydo 1558\u20131562 metais parengtas leidinys \u2013 Parafrazis, permanytina poteriaus malda <\/em>\u2013  mald\u0173 ir giesmi\u0173 rinkin\u0117lis, kur\u012f po jo mirties 1589 m. i\u0161leido J. Bretk\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n

 Did\u017eiausias M. Ma\u017evydo k\u016brinys \u2013 Giesm\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos<\/em> (I-a dalis \u2013 1566 ir II-a \u2013 1570). Pratarm\u0119<\/em> para\u0161\u0117 pats, bet i\u0161leido jau Ma\u017evydo pusbrolis Baltramiejus Vilentas.<\/p>\n\n\n\n

 Prof. J\u016brat\u0117s Trilupaitien\u0117s teigimu, Did\u017eiosios Lietuvos protestanti\u0161ko giedojimo tradicijas M. Ma\u017evydas perk\u0117l\u0117 \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105. Ji 1985 m. ra\u0161\u0117: \u02c2…\u02c3.  Jis pritaik\u0117, i\u0161rinko \u017eymiausias, geriausias reformat\u0173 giesmes, paskleid\u0117 jas Did\u017eiojoje ir Ma\u017eojoje Lietuvoje<\/em>.  Vienintelis \u017einomas Giesmyno <\/em>egzempliorius, priklaus\u0119s valdovui Albrechtui, buvo saugomas Pr\u016bsijos slaptajame valstybiniame archyve Karaliau\u010diuje. 1921 m.  j\u012f rado \u012f\u017eymus baltistas, Karaliau\u010diaus universiteto rektorius prof. Jurgis Gerulis.<\/p>\n\n\n\n

 Dr. A. Matulevi\u010dius reziumavo, kad 1547\u20131570 metais Martyno Ma\u017evydo ra\u0161tai buvo vieninteliai lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

 Prane\u0161\u0117jas \u012fsitikin\u0119s, kad M. Ma\u017evydas teb\u0117ra palaidotas po Ragain\u0117s ( dab. Neman<\/em>) buv. evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios altoriumi ir tikino, kad b\u016btina surasti jo palaikus, kaip buvo surasti Tolminkiemio ba\u017eny\u010dioje, po altoriumi palaidoti poeto, kunigo  Kristijono Donelai\u010dio palaikai. Prelegentas kviet\u0117 Martyno Ma\u017evydo 500-\u0105sias gimimo metines pla\u010diai pamin\u0117ti Lietuvoje. Juk tai tokia garbinga lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradininko sukaktis! \u2013 <\/em>sak\u0117 dr. A. Matulevi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

 Ma\u017eosios Lietuvos Reikal\u0173 Tarybos bei klubo Pr\u016bsa<\/em> atstov\u0117 dr.<\/em><\/strong> Milda Jani\u016bnait\u0117<\/em><\/strong> ap\u017evelg\u0117 garsaus, bet pamir\u0161to kalbininko, baltisto, lietuvi\u0173 tarmi\u0173 tyrin\u0117tojo, Karaliau\u010diaus universiteto rektoriaus prof. Jurgio Gerulio tragi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 ir veikl\u0105. Jo nuopelnas, kad turime M. Ma\u017evydo parengtas Giesmes Krik\u0161\u010dioni\u0161kas, \u2013 <\/em>sak\u0117 ji.<\/em><\/p>\n\n\n\n

 Prof. J. Gerulis Giesmes <\/em>surado 1921 m. Pr\u016bsijos slaptajame valstybiniame archyve<\/em>, pareng\u0117 spaudai ir 1922 m. Kaune i\u0161leido fotografuotin\u012f leidim\u0105 Ma\u017evydas. Seniausieji lietuvi\u0173 kalbos paminklai iki 1570<\/a> metams<\/em>, i\u0161vert\u0117 \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 ir 1923 m. i\u0161leido Heidelberge<\/a>, Vokietija.<\/p>\n\n\n\n

 Kristijono Donelai\u010dio draugijos vadovas Gintaras Skamaro\u010dius<\/em><\/strong> savo prane\u0161ime daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 Karaliau\u010diaus kra\u0161to lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s egzistavimui, li\u016bdnai dabartinei pad\u0117\u010diai nu\u0161viesti. Apgailestavo, kad Karaliau\u010diaus kra\u0161te baigiama naikinti lietuvi\u0173 bendruomen\u0117: neb\u0117ra lietuvi\u0161k\u0173 mokykl\u0173, i\u0161 Lietuvos ne\u012fleid\u017eiami lietuvi\u0173 mokytojai, baigiamas sunaikinti lietuvi\u0161kos kult\u016bros paveldas. Draugijos leid\u017eiamam \u017eurnalui Donelai\u010dio \u017eem\u0117 <\/em>nepakankamai d\u0117mesio skiria vyriausyb\u0117, menkai finansuojamas i\u0161 Spaudos, radijo ir televizijos r\u0117mimo fondo<\/em>, o i\u0161 prenumeratos toks specifinis leidinys negali i\u0161silaikyti. Kviet\u0117 konferencijos dalyvius u\u017esisakyti ir remti \u017eurnal\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 Konferencijoje labai karingai, energingai kalb\u0117jo Lietuvos atgimimo metra\u0161tinink\u0117, re\u017eisier\u0117, ital\u0173-lietuvi\u0173 kult\u016bros centro vadov\u0117 Laima Margarita Pangonyt\u0117<\/em><\/strong>, kuri jau\u010dia moralin\u0119 atsakomyb\u0119, jog b\u016bt\u0173 surasti Martyno Ma\u017evydo palaikai, garbingai palaidoti. Ji ragino sutelkti Lietuvos kult\u016brinink\u0173 paj\u0117gas, valstybines organizacijas, kad b\u016bt\u0173 tinkamai \u012fam\u017eintas M. Ma\u017evydo atminimas. Reikia puosel\u0117ti tautin\u0119 atmint\u012f, neturime pasiduoti<\/em>, \u2013<\/em> sak\u0117 prelegent\u0117, \u017eurnalist\u0117 prie \u0160ventojo sosto.  <\/p>\n\n\n\n

 Konferencijoje i\u0161 M. Ma\u017evydo parengt\u0173 Giesmyn\u0173 giesmes: Malonus d\u0117kavojimas ponui Dievui,<\/em> Apie kent\u0117jim\u0105 J\u0117zaus Kristaus,<\/em> Giesm\u0119 raudinga apie mar\u0105 <\/em>beiir dabar m\u016bs\u0173 ba\u017eny\u010diose giedam\u0105 Kaip niekingas prapuolingas yr \u017emogaus \u0161is am\u017eius <\/em>pagiedojo Vilniaus Mokytoj\u0173 nam\u0173 \u017eemai\u010di\u0173 folkloro ansamblis Tykl\u0117, <\/em>vadovaujamasVitalijos Brazaitien\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

O Kauno folkloro klubas Liktu\u017e\u0117<\/em>, vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Svidinskien\u0117, pagiedojo Vyd\u016bno Mes Lietuvos vaikai<\/em> ir  Lietuva brangi \u0161alele<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

 Leidyklos Andrena<\/em> vadov\u0117 Nijol\u0117 Petro\u0161ien\u0117<\/em><\/strong> pristat\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos tyr\u0117jo Vytauto \u0160ilo parengt\u0105, i\u0161pl\u0117st\u0105, naujais straipsniais papildyt\u0105 knyg\u0105 Ma\u017eoji Lietuva. Lietuvnink\u0173 kovos<\/em>. Pirmas knygos variantas tokiu pa\u010diu pavadinimu buvo i\u0161leistas 2010 m. Tai kolektyvinis darbas \u017eymi\u0173 Lietuvos istorik\u0173, Ma\u017eosios Lietuvos veik\u0117j\u0173, politik\u0173 \u2013 Algirdo Matulevi\u010diaus, Erdmono Simonai\u010dio, Vytauto \u0160ilo, Vytauto Grubliausko, Algirdo Antano Glio\u017eai\u010dio, Petro \u0160mito, Algio A. Regio, Alberto Ju\u0161kos, Dainiaus \u017dalimo, Aleksandro Vitkaus, Vaclovo Bagdonavi\u010diaus, Aro Luk\u0161o.<\/p>\n\n\n\n

 Konferencijoje buvo bendru sutarimu priimta Deklaracija<\/strong>, kurioje raginama visuomenines organizacijas, valstyb\u0117s institucijas sutelkti j\u0117gas, ie\u0161kant ry\u0161i\u0173 su kaimynin\u0117mis valstyb\u0117mis, aktyviau spr\u0119sti kult\u016brinio paveldo i\u0161saugojimo, bendradarbiavimo su Ma\u017eosios Lietuvos (taip pat Baltarusijos, Lenkijos) lietuvi\u0173 bendruomen\u0117mis, viz\u0173 re\u017eimo ir kitus klausimus.<\/p>\n\n\n\n

Konferencijos pabaigoje \u017eurnalist\u0117s Laimos Pangonyt\u0117s pageidavimu visi pagiedojo Jurgio Zauerveino giesm\u0119 Lietuviais esame mes gim\u0119<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0Dalija Gudliauskien\u0117<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0Nuotraukos Gedimino Zemlicko<\/em><\/strong>:<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Konferencij\u0105 sveikina LR Seimo narys dr. Arvydas Anu\u0161auskas<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Prane\u0161im\u0105 skaito dr. Algirdas Matulevi\u010dius<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Kalba konferencijos organizatorius Sigitas \u0160amborskis, \u0161alia s\u0117di \u017eurnalist\u0117 Laima Pangonyt\u0117<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Grup\u0117 \u201eTykl\u0117s\u201c chorist\u0173<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"
archyvin\u0117 nuotrauk\u0105:
Tautiniais kostiumais pasipuo\u0161\u0119 lietuviai per Luiz\u0117s tilt\u0105 \u012f\u017eengia \u012f Ma\u017eosios Lietuvos sostin\u0119 Til\u017e\u0119, 1989 05 20<\/em>.\u00a0Nuotrauka Bernardo Aleknavi\u010diaus<\/em><\/figcaption><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Konferencija Ma\u017evydo \u0161viesa Martyno Ma\u017evydo Vaitk\u016bno 500-osioms gimimo metin\u0117ms pamin\u0117ti vyko Kaune Lietuvos politini\u0173 kalini\u0173 ir tremtini\u0173 s\u0105jungos (LPKTS) sal\u0117je 2020 m. spalio 17 d. J\u0105 organizavo Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 bendruomen\u0117, vadovas Sigitas \u0160amborskis, Lietuvos politini\u0173 kalini\u0173 ir tremtini\u0173 s\u0105junga (LPKTS), valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, K. Donelai\u010dio draugija, Ma\u017eosios Lietuvos Reikal\u0173 Taryba ir kt.  Prane\u0161imus skait\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-7576","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7576","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7576"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7576\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7584,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7576\/revisions\/7584"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7576"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7576"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7576"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}