{"id":823,"date":"2012-12-20T12:31:24","date_gmt":"2012-12-20T10:31:24","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=823"},"modified":"2013-12-09T12:45:32","modified_gmt":"2013-12-09T10:45:32","slug":"kunigas-petras-dagys-viespaties-ir-lietuvybes-tarnyboje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/kunigas-petras-dagys-viespaties-ir-lietuvybes-tarnyboje\/","title":{"rendered":"KUNIGAS PETRAS DAGYS \u2013 VIE\u0160PATIES IR LIETUVYB\u0116S TARNYBOJE"},"content":{"rendered":"

Gruod\u017eio 1 dien\u0105 sukako 35-eri metai nuo kunigo dr. Petro Dagio, spaudos darbuotojo, pirmojo \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelio\u201c redaktoriaus, visuomen\u0117s veik\u0117jo mirties<\/strong>.<\/p>\n

\u0160iai datai art\u0117jant, jos pamin\u0117jimu spaudoje pasir\u016bpino kun. dr. P. Dagio na\u0161l\u0117 Arian\u0117, pastaruosius penkiolika met\u0173 Vilniaus ev. liuteron\u0173 parapijos nar\u0117. Surinkusi gerok\u0105 pluo\u0161t\u0105 gyvenimo apra\u0161ym\u0173, straipsni\u0173 spaudoje ir kit\u0173 ra\u0161ini\u0173, \u012fteik\u0117 su tokiu priera\u0161u: \u201eLi\u016bdna man buvo keliauti \u012f praeit\u012f, t\u0105 laik\u0105 kai kartu gyvenome. Abu buvome biedni imigrantai, atlikome visokiausius darbus. Ypa\u010d Petrui med\u017eiaginiai dalykai nerup\u0117jo. Kai tik Lietuva v\u0117l atgavo Nepriklausomyb\u0119, jis pirmas b\u016bt\u0173 gr\u012f\u017e\u0119s \u2013 Amerikos pilietyb\u0117s niekad ne\u0117m\u0117, buvo i\u0161tikimas savo T\u0117vynei. \u012e jo karst\u0105 viena parapijiet\u0117 \u012fd\u0117jo saujel\u0119 \u017eemel\u0117s i\u0161 Lietuvos, ir aprengt\u0105 senu juodu kunigi\u0161ku talaru i\u0161lyd\u0117jome \u012f kapines\u201c. \u010cia pat p. Arian\u0117 para\u0161\u0117 ir apie j\u0173 santuokinio gyvenimo prad\u017ei\u0105: \u201eU\u017e kunigo Dagio i\u0161tek\u0117jau 1954 m. lapkri\u010dio 20 dien\u0105 \u2013 mus sutuok\u0117 kunigas Jonas Pauperas (1905-1971) i\u0161 \u010cikagos, Ziono lietuvi\u0173 ev. liuteron\u0173 parapijos klebonas. Dabar ten tarnauja kunigas dr. Valdas Au\u0161ra\u201c. Kitoje u\u017era\u0161ytoje pastaboje p. Arian\u0117 pastebi tokias gyvenimo bendra\u017eygio asmenines savybes: \u201eKun. Dagys mok\u0117jo pritraukti \u017emones (ir mane), visiems buvo paslaugus, mielas\u201c.<\/p>\n

Prisimindami kunig\u0105 dr. Petr\u0105 Dag\u012f, ir mes nors trumpai ap\u017evelkime jo gyvenimo keli\u0105 ir darbus Vie\u0161pa\u010diui bei lietuvybei T\u0117vyn\u0117je ir i\u0161eivijoje.<\/p>\n

T\u0117vi\u0161k\u0117 \u2013 Bir\u017e\u0173 kra\u0161tas <\/i><\/b><\/p>\n

Pla\u010diai ir toli Bir\u017e\u0173 kra\u0161t\u0105 i\u0161garsino LDK didikas, valstyb\u0117s ir karinis veik\u0117jas Jurgis Radvila (1480-1541), \u017eymaus LDK valstyb\u0117s veik\u0117jo Mikalojaus Radvilos Rudojo (apie 1515-1584) ir Lietuvos did\u017eiosios kunigaik\u0161tien\u0117s Barboros Radvilait\u0117s (1520-1551) t\u0117vas. Mikalojus Radvila Rudasis ir kiti \u0161ios i\u0161kilios gimin\u0117s to meto didikai visomis i\u0161gal\u0117mis r\u0117m\u0117 Reformacijos jud\u0117jim\u0105 Lietuvoje ir savo gyvenime vadovavosi Dievo \u017eod\u017eiu. Radvil\u0173 kasdienis gyvenimas ir darbai bylojo apie tai, kad savo tautai reikia ie\u0161koti globos ir stipryb\u0117s ne kur kitur, bet savo tautos \u017emon\u0117se ir savo gimtoje \u017eem\u0117je. \u0160is suvokimas, brangus daugeliui bir\u017eie\u010di\u0173 evangelik\u0173, buvo kelrode \u017evaig\u017ede ir Dagi\u0173 \u0161eimai.<\/p>\n

Petras Dagys gim\u0117 1904 m. kovo 15 d. Peik\u0161teni\u0173 kaime (Bir\u017e\u0173 vals\u010dius ir apskritis). T\u0117vai \u2013 Martynas ir Matilda, gimusi Viederyt\u0117, Dagiai \u2013 \u016bkininkai. Mama kilusi i\u0161 bajor\u0173, ta\u010diau lenki\u0161kai nemok\u0117jo. T\u0117vas \u2013 \u016bkininkas, vald\u0119s t\u0117vo ir mamos \u016bkius. Abu ra\u0161tingi, i\u0161tikimi gimtojo kra\u0161to myl\u0117tojai, evangelikai liuteronys. T\u0117vas prenumeravo ir skait\u0117 vis\u0105 lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 spaud\u0105, o taip pat \u201eRygos naujienas\u201c bei \u201eKeleiv\u012f\u201c i\u0161 JAV. I\u0161augino gausi\u0105 \u0161eim\u0105 \u2013 penkis vaikus. Vyresnioji sesuo Ona, i\u0161tek\u0117jusi \u2013 Rukmanien\u0117, buvo pasilikusi t\u0117vonijoje, brolis Jonas \u2013 i\u0161vyko ir 1961 m. mir\u0117 Amerikoje. Po j\u0173, am\u017eiumi jaunesni \u2013 Petras ir Matilda, i\u0161tek\u0117jusi \u2013 Kuolien\u0117, taipgi gyvenusi i\u0161eivijoje, Kanadoje, bei Marija, i\u0161tek\u0117jusi \u2013 Placien\u0117, gyvenusi \u010cikagoje, JAV.<\/p>\n

Studijos Kaune <\/i><\/b><\/p>\n

\u017dinia, \u016bk\u012f da\u017eniausiai gal\u0117jo paveld\u0117ti vyriausias \u0161eimos vaikas. Tod\u0117l Petras tur\u0117jo ie\u0161kotis, kaip ir kur gal\u0117t\u0173 \u012f savo gyvenim\u0105 \u017eengti. Pasirinko Kauno studento keli\u0105 \u2013 \u012fstojo \u012f Lietuvos universitet\u0105 ir 1930 m. baig\u0117 evangelik\u0173 teologijos ir filosofijos studijas. Min\u0117tina, kad greta to jis dar sugeb\u0117jo gilintis ir \u012f istorijos bei teis\u0117s mokslus, nors j\u0173 studij\u0173 programos ir nesp\u0117jo u\u017ebaigti. Studij\u0173 metais buvo Sodeli\u0161ki\u0173 bei Lapakritos pieno perdirbimo bendrovi\u0173, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio Smulkaus kredito banko steig\u0117jas, nuolatos buvo deleguojamas \u012f \u201ePieno centro\u201c suva\u017eiavimus.<\/p>\n

B\u016bting\u0117 ir Klaip\u0117da <\/i><\/b><\/p>\n

Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios Konsistorija, parapijai pa\u0161aukus, 1931 m. Petr\u0105 Dag\u012f paskyr\u0117 B\u016bting\u0117s ev. liuteron\u0173 parapijos kunigu. Parapijos nari\u0173 dauguma \u2013 neturtingi \u017evejai, \u012f pamaldas atkeliaudav\u0119 ir i\u0161 \u0160ventosios uosto. Kunigas P. Dagys m\u0117gdav\u0119s sakyti, kad \u010dia jis tur\u0117j\u0119s maloniausias dienas \u0161iame gra\u017eiausiame Lietuvos kampelyje. Pasi\u017eym\u0117jo veiklumu \u2013 prad\u0117jo statyti erdvi\u0105 klebonij\u0105 ir sal\u0119 parapijos ir visuomen\u0117s reikm\u0117ms. \u017dvejai kunig\u0105 i\u0161sirinko ir pirmuoju \u0160ventosios uosto \u017evej\u0173 kooperatyvo pirmininku, buvo \u201e\u017duvies\u201c akcin\u0117s bendrov\u0117s steig\u0117jas ir revizijos komisijos pirmininkas.<\/p>\n

Po dvej\u0173 met\u0173, 1933-aisiais, kun. P. Dagys buvo paskirtas Lietuvos kariuomen\u0117s 7 p\u0117stinink\u0173 pulko kapelionu su gyvenam\u0105ja vieta Klaip\u0117doje, kad gal\u0117t\u0173 pl\u0117sti lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 veikl\u0105. Pirm\u0105sias pamaldas, dalyvaujant Ministrui pirmininkui J. T\u016bbeliui ir kitiems auk\u0161tiems Lietuvos pareig\u016bnams, laik\u0117 \u0161v. Jono ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioje, kuri iki \u0161i\u0173 pamald\u0173 buvo tik miesto vokie\u010di\u0173 \u017einioje. Po met\u0173, 1934-aisiais, P. Dagys paskiriamas ir Gubernat\u016bros tikybos reikal\u0173 referentu. P. Dagio pastangomis i\u0161 \u012fvairi\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 grupi\u0173 buvo sudarytas Klaip\u0117dos kra\u0161to evangelik\u0173 susivienijimo ba\u017enytinis komitetas, kuriam jis pirmininkavo iki Klaip\u0117dos kra\u0161to atpl\u0117\u0161imo nuo Lietuvos. Savo visokeriopoje veikloje laiko skyr\u0117 ir jaunimui \u2013 Pedagoginio instituto, Mokytoj\u0173 seminarijos ir Prekybos instituto studentus sub\u016br\u0117 \u012f \u201eR\u0117zos\u201c draugij\u0105 ir j\u0105 globojo.<\/p>\n

Ba\u017enytinis komitetas, kun. P. Dagiui pasi\u016blius, 1935 m. kovo 23 d. Klaip\u0117doje prad\u0117jo leisti savaitra\u0161t\u012f \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, kuris v\u0117liau tapo oficialiu Lietuvos ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios Konsistorijos leidiniu. J\u012f P. Dagys redagavo iki Lietuvai netenkant nepriklausomyb\u0117s. Savaitra\u0161tyje ne kart\u0105 a\u0161triai kritikuotas Vokietijoje vis labiau \u012fsigalintis naci\u0173 re\u017eimas. Tad voki\u0161koji radijo stotis \u201eDeutsche Nachrichten\u201c ne kart\u0105 akipl\u0117\u0161i\u0161kai grasino, kad kun. P. Dag\u012f ir prof. kun. V. Gaigalait\u012f b\u016btina pakarti.<\/p>\n

Savaitra\u0161tis \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, susitarus su Klaip\u0117dos pa\u0161tu, buvo platinamas kaip provoki\u0161kosios \u201eLietuwiszkos Zeitungos\u201c priedas. Tai nepatiko kra\u0161to vokie\u010diams, o skaitytojai evangelikai steb\u0117josi, kad su voki\u0161ka propaganda gauna ir teising\u0105 tik\u0117jimo \u017eod\u012f.<\/p>\n

J\u016bros diena ir ekumeni\u0161kumas<\/i><\/b><\/p>\n

J\u016bros dienos \u0161vent\u0117 kilo i\u0161 \u017evej\u0173 susib\u016brim\u0173, vakaroni\u0173, regat\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 J\u016bros diena pamin\u0117ta Klaip\u0117doje bei \u0160ventojoje 1934 m. rugpj\u016b\u010dio 11-12 dienomis. J\u0105 Lietuvos Vakar\u0173 s\u0105jungos iniciatyva organizavo \u012fvairios j\u016brin\u0117s organizacijos. \u0160vent\u0117s metu siekta parodyti \u017emon\u0117ms j\u016bros reik\u0161m\u0119 visai valstybei, ji populiarino j\u016breivyst\u0119 ir j\u016brines profesijas. Pirmojoje dalyje, vykusioje \u0160ventojoje, dalyvavo valstyb\u0117s Prezidentas ir visas ministr\u0173 kabinetas. Antroji \u2013 t\u0119s\u0117si Klaip\u0117doje ir jau be auk\u0161t\u0173j\u0173 sve\u010di\u0173, bet su gausia aniems laikams \u017emoni\u0173 minia \u2013 60 t\u016bkst. miestie\u010di\u0173 ir sve\u010di\u0173. Abiejose vietov\u0117se kalbas sak\u0117 kunigas P. Dagys, beveik visas j\u0173 tekstas buvo spausdintas ir \u201eLietuvos aide\u201c.<\/p>\n

J\u016bros diena kunigui P. Dagiui ir klaip\u0117di\u0161kiams paliko ir ne itin \u0161venti\u0161k\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173. \u00a0\u0160ventosios uoste jis ir Palangos R. katalik\u0173 parapijos klebonas prelatas J. \u0160niuk\u0161ta pakviet\u0117 bendroms pamaldoms katalikus ir evangelikus \u2013 pamaldos vyko gra\u017eiai, nuotaikingai. Ta\u010diau Klaip\u0117doje J\u016bros dienos pamaldos nebetur\u0117jo tos dvasios \u2013 Tel\u0161i\u0173 vyskupas ordinaras ir Klaip\u0117dos prelat\u016bros valdytojas Justinas Staugaitis pamaldas laik\u0117 atskirai ir jau \u0161e\u0161tadien\u012f. Tod\u0117l kun. P. Dagiui teko rengtis sekmadienio pamaldoms vienam. Tai suk\u0117l\u0117 kra\u0161to gyventoj\u0173 nepasitenkinim\u0105. \u017dinia, kad ankstesn\u0117s pamaldos, skirtos Tautos \u0161ventei (rugs\u0117jo 8 d.) ir Sausio 15-osios dienai prie paminklo \u017euvusiems 1923 m. Klaip\u0117dos sukilime, visuomet vykdavo bendrai.<\/p>\n

Po J\u016bros dienos Klaip\u0117doje vyko ir Jaunalietuvi\u0173 suva\u017eiavimas. Jo prad\u017eioje taip pat buvo numatytos bendrosios pamaldos kareivini\u0173 (dab. Klaip\u0117dos universiteto pastatai) aik\u0161t\u0117je. V\u0117l i\u0161tiko nes\u0117km\u0117 \u2013 R. katalik\u0173 kapelionas negavo savo ba\u017enytin\u0117s vyresnyb\u0117s sutikimo dalyvauti, tad kun. P. Dagys kiek pav\u0117luotai pamaldas laik\u0117 vienas. Jam buvo b\u016bdinga religin\u0117 tolerancija, atvirumas. Tod\u0117l negal\u0117jo suprasti, kaip evangeli\u0161kame Klaip\u0117dos kra\u0161te gali b\u016bti ignoruojama ar net ir draud\u017eiama tarpba\u017enytin\u0117 veikla. Toki\u0173 nepageidaujam\u0173 susikirtim\u0173 matydamas ir daugiau, kun. P. Dagys j\u0173 nek\u0117l\u0117 vie\u0161umon \u2013 i\u0161liko ekumeni\u0161ku kunigu, sant\u016briu tikybos reikal\u0173 referentu.<\/p>\n

Pagerbiant kun. P. Dagio ba\u017enytin\u0119 ir visuomenin\u0119 veikl\u0105, jam 1939 m. buvo \u012fteiktas Latvijos Respublikos Trij\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 5 laipsnio ordinas \u2013 tuomet kunigas pasitiko am\u017eiaus 35-met\u012f, atsid\u0117kota u\u017e Palatvijo liuteron\u0173, tarp kuri\u0173 b\u016bta ir kur\u0161inink\u0173, dvasin\u0119 glob\u0105.<\/p>\n

1939 m. ir v\u0117lesni \u012fvykiai <\/i><\/b><\/p>\n

Vokietijai atpl\u0117\u0161us Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, kun. P. Dagys persik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105 ir atliko karo kapeliono pareigas. Galiausiai 1940 m. vasar\u0105 (liepos 2 d.) nauja sovietin\u0117 vald\u017eia bendru \u012fsakymu atleido visus karo kapelionus.<\/p>\n

Po met\u0173, 1941 m. bir\u017eel\u012f, \u2013 dar viena neganda: prasideda II pasaulinis karas. Vilniaus komisariate gaunamas ra\u0161tas, kuriuo nurodoma kun. P. Dag\u012f ir muzik\u0105, poet\u0105, visuomen\u0117s veik\u0117j\u0105 Alfons\u0105 Mikulsk\u012f (1909-1983) are\u0161tuoti \u2013 matyt, u\u017e ankstesni\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 veikl\u0105 Klaip\u0117dos kra\u0161te. P. Dagys apie metus laiko slapst\u0117si, o po to persik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105 ir \u0117m\u0117si ba\u017enytin\u0117s veiklos. R\u016bpinosi Kauno evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios (O\u017ee\u0161kien\u0117s g. 41) vidaus \u012frengimu \u2013 jos i\u0161oriniai m\u016bro darbai pagal architekto Karolio Reisono modernistin\u012f projekt\u0105 buvo baigti dar 1938 metais. Be to, talkininkaujant kun. Povilui Ja\u0161inskui (1889-1982) ir Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios kuratoriui P. Kreg\u017edei, i\u0161leido kun. Adomo \u0160erno parengt\u0105 \u201eEvangelik\u0173 giesmyn\u0105 su maldomis\u201c (Kaunas, 1942).<\/p>\n

Kaune 1944 m. P. Dagys dalyvavo paskutiniame Vyriausiojo Lietuvos i\u0161laisvinimo komiteto (VLIKo) pos\u0117dyje, kuriame jam buvo pavesta pasir\u016bpinti komiteto \u012fk\u016br\u0117ju ir pirmininku Steponu Kairiu ir j\u012f i\u0161ve\u017eti \u012f \u0160vedij\u0105. Artinantis Raudonajai armijai, kun. P. Dagys ir beveik visa \u0161eima, kiti bendra\u017eygiai B\u016bting\u0117s \u017evej\u0173 laiveliais pasitrauk\u0117 \u012f \u0160vedij\u0105. 1946 m. P. Dagys atvyko \u012f JAV \u2013 buvo gav\u0119s Non Quota viz\u0105 Nr. 4. Tai buvo \u012fmanoma tik gydytojo, Lietuvos ir JAV lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jo, evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios kuratoriaus Mykolo Devenio i\u0161kvietimo d\u0117ka. \u017dinia, laisvesnis pab\u0117g\u0117li\u0173 persik\u0117limas i\u0161 Europos \u012f JAV prasid\u0117jo kiek v\u0117liau \u2013 tuomet, 1950 m. \u012f JAV atvyko ir b\u016bsimoji P. Dagio \u017emona Arian\u0117 Grigaityt\u0117, kilusi i\u0161 Jonai\u010di\u0173 (\u0160ilut\u0117s aps.) \u2013 v\u0117liau i\u0161eivijos lietuviai pripa\u017eins, kad p. Arian\u0117 ilgus metus stropiai ir i\u0161tikimai talkino kun. P. Dagio ba\u017enytin\u0117je ir visuomenin\u0117je veikloje.<\/p>\n

Tarnyst\u0117 u\u017e Atlanto<\/i><\/b><\/p>\n

Atvyk\u0119s \u012f JAV, P. Dagys netrukus \u012fsitrauk\u0117 \u012f tautin\u012f bei visuomenin\u012f darb\u0105. Amerikos Lietuvi\u0173 Taryba pakviet\u0117 lankyti lietuvius did\u017eiuosiuose JAV, Kanados miestuose ir skaityti paskaitas. P. Dagys kur\u012f laik\u0105 buvo Lietuvi\u0173 protestant\u0173 s\u0105jungos Amerikoje sekretorius, redagavo jos laikra\u0161t\u012f \u201eGimtin\u0117s garsai\u201c, 1947-67 m. (su pertraukomis) dirbo Susivienijimo lietuvi\u0173 Amerikoje (SLA) centre, Niujorke. Pad\u0117jo redaguoti \u0161io susivienijimo laikra\u0161t\u012f \u201eT\u0117vyn\u0117\u201c, o 1959 m. jo pastangomis imtas leisti ir m\u0117nra\u0161tis \u201eSLA jaunuoli\u0173 at\u017ealynas\u201c. Tvark\u0117 Liuksemburgo radijo stoties transliuojam\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 religini\u0173 program\u0173 dal\u012f.<\/p>\n

1951 m. sausio 21 d. P. Dagys \u012fk\u016br\u0117 Niujorko lietuvi\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapij\u0105 ir iki mirties tarnavo jos kunigu, pamald\u0173 laikyti vykdavo ir \u012f Boston\u0105, Baltimor\u0119 (JAV), Hamilton\u0105, Toront\u0105 (Kanada). Neretai \u012f Niujorko ev. liuteron\u0173 parapij\u0105 atvykdavo ir tautie\u010diai, i\u0161gyven\u0119 Sibiro tremt\u012f. Daugelis j\u0173 atvyko su kun. P. Dagio pagalba. Parapijos naujokus kunigas pristatydavo ir pra\u0161ydavo pasidalyti naujausiomis \u017einiomis i\u0161 pavergtosios gimtin\u0117s. Parapijos gyvum\u0105 ir jaukum\u0105 nuolatos palaik\u0117 Moter\u0173 ratelis, kuriam vadovavo ponia J. Jolkovaki-Ambrazien\u0117, v\u0117liau dr. D. Svalbonien\u0117. Jaunimo veikl\u0105 organizavo ir vyst\u0117 tuometinis studentas Julius Maldutis. T\u0119sdamas ekumeni\u0161k\u0105j\u0105 veikl\u0105, savo parapijoje kun. P. Dagys Niujorke sureng\u0117 pirm\u0105sias lietuvi\u0173 ekumenines pamaldas. Kun. P. Dagys gerus tarpba\u017enytinius santykius mezg\u0117 ir su broli\u0173 latvi\u0173 tikin\u010diaisiais. Dalyvavo 1947 m. rugs\u0117jo 28 d. i\u0161kilmingose latvi\u0173 pamaldose Niujorke, o menin\u0117je dalyje tuomet dalyvavo ir lietuvi\u0173 daininink\u0117 Z. Gri\u0161kait\u0117 (sopranas), kuri klausytojams padainavo S. \u0160imkaus ir J. Naujalio dainas. Sausio 15-osios, Klaip\u0117dos kra\u0161to prisijungimo, min\u0117jimai ir bendros ekumenin\u0117s pamaldos su lietuvi\u0173 R. katalik\u0173 kunigais ir su latviais yra vykusios daugyb\u0119 kart\u0173 \u2013 1970 m. sausio 18 d. su t\u0117vu dr. T. \u017di\u016brai\u010diu, 1971 m. sausio 17 d. su kun. Pauliumi Baltakiu (dab. I\u0161eivijos vyskupu), 1973 m. sausio 14 d. su t\u0117vu Leonardu Andriekumi, 1974 m. sausio 27 d. su t\u0117vu V. Gird\u017ei\u016bnu, 1975 m. sausio 12 d. su kun. J. Pakalni\u0161kiu, 1977 m. sausio 16 d. su latvi\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 kun. R. Zariniu.<\/p>\n

1954 m. Toronte kun. P. Dagio iniciatyva \u012fvyko pirmasis JAV ir Kanados lietuvi\u0173 ev. liuteron\u0173 Sinodas, o kun. P. Dagys buvo jo nariu. B\u016br\u0117 kra\u0161tie\u010dius ir lietuvius \u012f Ma\u017eosios Lietuvos bi\u010diuli\u0173 draugij\u0105, ilgai vadovavo jos Niujorko skyriui. Kasmet vykdavo Sausio 15-osios min\u0117jimai, Vyd\u016bno mirties min\u0117jimas (1953 m.), Vasario 16-osios, Motinos dienos, Bir\u017eelio tr\u0117mim\u0173, Mirusi\u0173j\u0173 min\u0117jimo, Reformacijos \u0161vent\u0117s, T\u0117v\u0173 pagerbimo diena \u2013 visoms joms buvo parengti prane\u0161imai, meniniai pasirodymai. Min\u0117jimuose dainuodavo operos solist\u0117s J. Augaityt\u0117-Tama\u0161auskien\u0117, V. Jonu\u0161kait\u0117-Zaunien\u0117-Leskaitien\u0117. \u012e pamaldas ir min\u0117jimus ateidavo daug \u017eymi\u0173 sve\u010di\u0173, tarp kuri\u0173 buvo prof. S. Kairys, prof. dr. P. Gudavi\u010dius, diplomatas, teisininkas V. Sidzikauskas, prof. dr. V. Avi\u017eonis, ekonomistas, diplomatas A. Simutis ir kiti. Su ypatinga pagarba parapijoje b\u016bdavo sutinkamas Klaip\u0117dos sukilimo karinis vadas pulk. Jonas Budrys-Polovinskas, ilgus metus dirb\u0119s Lietuvos generaliniu konsulu JAV \u2013 1959 m. spalio 25 d. parapija sureng\u0117 jo 70-me\u010dio sukakties min\u0117jim\u0105, kun. P. Dagys pasak\u0117 jautri\u0105 sveikinimo kalb\u0105, o parapijos ponios \u012fteik\u0117 atminimo dovan\u0105.<\/p>\n

\u00a0Sugr\u012f\u017eimas<\/i><\/b><\/p>\n

Sunki liga pakirto kun. Petro Dagio sveikat\u0105 ir jis pasimir\u0117 1977 m. gruod\u017eio 1 d. Niujorke, kur ir palaidotas. \u017dinant velionio begalin\u0119 meil\u0119 Lietuvai, \u017emona Arian\u0117 2006 m. bir\u017eelio 15 d. kun. P. Dagio ir jo brolio, prie\u0161kario Lietuvos kooperacijos pradininko Jono Dagio (1902-1961), palaikus perlaidojo \u0161alia t\u0117vo Martyno Dagio (1868-1919) Legaili\u0173 kapin\u0117se, Bir\u017e\u0173 kra\u0161te. Perlaidojimo pamaldoms vadovavo Lietuvos ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos ev. reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios-Unitas Lithuaniae gen. superintendentas kun. Rimas Mikalauskas, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio ev. reformat\u0173 parapijos administrator\u0117 diakon\u0117 Sigita \u0160vambarien\u0117, dalyvavo artimieji bei gimin\u0117s, kra\u0161tie\u010diai, Pa\u010deriauk\u0161t\u0117s seni\u016bnas Vytautas D\u017e\u0117ja, giedojo Bir\u017e\u0173 ev. reformat\u0173 parapijos choras, vadovaujamas J\u016brat\u0117s Duderien\u0117s.<\/p>\n

I\u0161 daugyb\u0117s kun. P. Dagio paskait\u0173, prane\u0161im\u0173, straipsni\u0173 pastaruoju metu \u201eVorutos\u201c puslapiuose buvo publikuota (2011-09-03, Nr. 17, p.10) paskaita \u201eT\u0117vyn\u0117s myl\u0117toj\u0173 draugija\u201c \u2013 \u0161i visuomenin\u0117 lietuvi\u0173 patriot\u0173 organizacija JAV veikia nuo 1896 met\u0173. Paskaita anuomet buvo parengta specialiai \u201eAmerikos balso\u201c radijo laidai ir transliuota \u012f soviet\u0173 okupuot\u0105 Lietuv\u0105. Tik\u0117kim\u0117s, kad ateityje i\u0161 turtingo kun. P. Dagio archyvinio palikimo, kuris perduotas vyskupui Mindaugui Sabu\u010diui, susilauksime ir daugiau publikacij\u0173, gal\u0117sime i\u0161samiau pa\u017einti t\u0117vynainio min\u010di\u0173 ir sieki\u0173 pasaul\u012f \u2013 neretai r\u016bpestis d\u0117l t\u0117v\u0173 kra\u0161to, j\u0173 \u017emoni\u0173 v\u0117l ir v\u0117l atsikartoja, o istoriniai apm\u0105stymai tampa tautos gyvenimo kelrode.<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Vytautas Gocentas<\/i><\/b>, \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, 2012 Nr.12<\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b>NUOTRAUKOSE:<\/i><\/p>\n

\u00a0\"00000001\"<\/a><\/i>Kunigas Petras Dagys \u2013 minint Niujorke am\u017eiaus 70-met\u012f (1974 m.)\u00a0<\/i>\u00a0<\/i><\/p>\n

\"00000003\"<\/a>\u00a0<\/i>Kun. P. Dagys su B\u016bting\u0117s parapijiet\u0117mis. Fotografas Bruckus i\u0161 Darb\u0117n\u0173<\/i>\u00a0<\/i><\/p>\n

\"00000002\"<\/a><\/i><\/p>\n

Po \u012f\u017eegnojimo, krik\u0161to sutvirtinimo (konfirmacijos), prie B\u016bting\u0117s ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios 1935 m. vasar\u0105. Fotografas Bruckus i\u0161 Darb\u0117n\u0173<\/i>\u00a0<\/i><\/p>\n

\u00a0\"00000004\"<\/a><\/i><\/p>\n

Susivienijimo Lietuvi\u0173 Amerikoje (SLA) ra\u0161tin\u0117je: po kelion\u0117s pas kra\u0161tie\u010dius (i\u0161 kair\u0117s) \u012f Europ\u0105 Pasaulio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s atstovas dr. Juozas J. Ba\u010di\u016bnas-Bach\u016bnas (1893-1969), SLA sekretorius dr. Matas J. Vinikas (1884-1961) ir SLA Prezidentas kun. P. Dagys<\/i><\/p>\n

\u00a0<\/i>\u00a0\"00000005\"<\/a><\/i><\/p>\n

2006 m. bir\u017eelio 15 d. kun. Petro Dagio ir\u00a0jo brolio Jono Dagio palaik\u0173 perlaidojimas Legaili\u0173 kapin\u0117se, Bir\u017e\u0173 kra\u0161te:\u00a0dalyvavo Lietuvos ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos ev. reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios gen. superintendentas kun. Rimas Mikalauskas, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio ev. reformat\u0173 parapijos administrator\u0117 diak. Sigita \u0160vambarien\u0117, artimieji bei gimin\u0117s, kra\u0161tie\u010diai <\/i><\/p>\n

\u00a0 <\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gruod\u017eio 1 dien\u0105 sukako 35-eri metai nuo kunigo dr. Petro Dagio, spaudos darbuotojo, pirmojo \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelio\u201c redaktoriaus, visuomen\u0117s veik\u0117jo mirties.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[156,155],"class_list":["post-823","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-kunigas-petras-dagys","tag-vytautas-gocentas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/823","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=823"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/823\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":829,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/823\/revisions\/829"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=823"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=823"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=823"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}