Ir kokia gi buvo Draugijos prad\u017eia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1991 metais Bir\u017euose vykusio Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Sinodo metu jo dalyviams kilo mintis Reformacij\u0105 \u0161lovinti ne tik protestanti\u0161kose ba\u017eny\u010diose, bet ir Lietuvos visuomenei skleisti Reformacijos s\u0105j\u016bd\u017eio \u0161viesos reik\u0161m\u0119 kult\u016brai, mokslui, \u0161vietimui. Jaut\u0117me, kad Reformacijos vertyb\u0117mis reikia sudominti \u017emones, kurie galb\u016bt n\u0117ra Ba\u017eny\u010dios nariai, kad jie tame audringame virsmo laikotarpyje nor\u0117t\u0173 apie Reformacij\u0105 ir jos reik\u0161m\u0119 daugiau su\u017einoti ne konfesijos ribose, bet pasaulietin\u0117je organizacijoje.<\/p>\n\n\n\n B\u016brelis entuziast\u0173 susirinkome Bir\u017euose, Radvil\u0173 pilyje, pas tuometin\u012f S\u0116LOS muziejaus direktori\u0173 Algimant\u0105 Baubl\u012f. Pirmajame m\u016bs\u0173 iniciatyvin\u0117s grup\u0117s pasitarime dalyvavo Ar\u016bnas Baublys, Aleksandra Bal\u010diauskien\u0117, Jonas Jasiuk\u0117nas, Kostas Dagys ir a\u0161.<\/p>\n\n\n\n Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Vilni\u0173 pakvie\u010diau \u012f sve\u010dius profesor\u0119 Ing\u0119 Luk\u0161ait\u0119, \u017eymiausi\u0105 XVI-XVII a. Reformacijos istorinio periodo tyr\u0117j\u0105 Lietuvoje. Bendravome su gerbiama Inge gal dvi valandas. I\u0161d\u0117s\u010diau m\u016bs\u0173 vizij\u0105 apie planus \u012fsteigti Draugij\u0105, apie Reformacijos reik\u0161m\u0117s sklaid\u0105 \u0161iandienin\u0117je visuomen\u0117je, apie tai, kaip atrodyt\u0173 pasaulietin\u0117 organizacija, propaguojanti Reformacijos vertybes, apie bendradarbiavim\u0105 su mokslo pasaulio asmenyb\u0117mis, tyrin\u0117jan\u010diomis Reformacijos paveld\u0105, apie tai, kaip sudominti ne protestanti\u0161k\u0173 konfesij\u0173 \u017emones dom\u0117tis Reformacijos skleid\u017eiama \u0161viesa ir kt. Nepastebimai pral\u0117k\u0117 tos kelios nuo\u0161irdaus ir dalyki\u0161ko pokalbio valandos, po kurio profesor\u0117 tar\u0117: \u201eIlgai nedelskit, ir s\u0117km\u0117s b\u016bsimai draugijai\u201c. Mums \u0161ie jos \u017eod\u017eiai buvo kaip \u201epalaiminimas\u201c ry\u017etingai imtis tolimesni\u0173 veiksm\u0173. Prasid\u0117jo bendramin\u010di\u0173 paie\u0161ka, kurie savo kompetencij\u0105 ir brang\u0173 laik\u0105 gal\u0117t\u0173 skirti diskusijoms steigiamos draugijos veiklos gair\u0117ms ir kuriam\u0173 \u012fstat\u0173 svarstymui. \u012evyko net 12 steigiam\u0173j\u0173 iniciatyvin\u0117s grup\u0117s pasitarim\u0173 Vilniaus mokytoj\u0173 namuose. Juose mums geranori\u0161kai talkino tuometinis nam\u0173 direktorius Duanas Timukas, kurio \u0161aknys bir\u017eieti\u0161kos. Rinkdavom\u0117s ir Jaunimo teatre, kur t\u0105 galimyb\u0119 suteikdavo direktorius, irgi bir\u017eietis Arvydas Kreg\u017ed\u0117. Valstyb\u0117je, visuomen\u0117s s\u0105mon\u0117je, tuomet vyko virsmas: atkurta Nepriklausomyb\u0117, \u017emon\u0117s ie\u0161ko nauj\u0173 veikl\u0173, netr\u016bko entuziast\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 konfesij\u0173, mokslo ir meno, kult\u016bros ir verslo bei kit\u0173 profesij\u0173 atstov\u0173. M\u016bs\u0173 iniciatyvin\u0117s grup\u0117s pasitarimuose susirinkdavo iki 40 \u017emoni\u0173. Po \u0161i\u0173 pasitarim\u0173 nutar\u0117me \u012fforminti Draugij\u0105.<\/p>\n\n\n\n 1992 met\u0173 baland\u017eio 25-oji yra Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos gimimo diena.<\/strong> Neabejoju, kad ir po trisde\u0161imt met\u0173 j\u0105 ai\u0161kiai prisimenate?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tikrai taip. Steigiamasis suva\u017eiavimas \u012fvyko pilnut\u0117l\u0117je Lietuvos moksl\u0173 akademijos did\u017eiojoje sal\u0117je. Dalyvavo daug akademin\u0117s bendruomen\u0117s nari\u0173, tarp j\u0173 ir profesorius Levas Vladimirovas, \u017eymus lietuvi\u0173 knygotyrininkas ir bibliotekininkas, dvi kadencijas \u0117j\u0119s Jungtini\u0173 Taut\u0173 Organizacijos D. Hamer\u0161eldo<\/a> bibliotekos Niujorke direktoriaus pareigas. Jis entuziastingai palaik\u0117 m\u016bs\u0173 id\u0117j\u0105 steigti Draugij\u0105, savo sveikinimo kalboje pakviet\u0117: \u201e J\u016bs naudokit\u0117s manimi, kol turiu j\u0117g\u0173\u201c. Neilgai trukus po suva\u017eiavimo L.Vladimirovo pastangomis surengta didel\u0117 Reformacijos laikotarpio leist\u0173 knyg\u0173 paroda Vilniaus universiteto bibliotekoje. Taip Reformacija i\u0161\u0117jo \u012f pasaulietin\u0119 scen\u0105, nes iki tol nei toki\u0173 pasaulietini\u0173 organizacij\u0173, nei toki\u0173 parod\u0173 nebuvo.<\/p>\n\n\n\n Prisiminkite, pamin\u0117kite \u017eymiausius darbus, kuriuos per tris savo veiklos de\u0161imtme\u010dius nuveik\u0117 Draugija.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Suskai\u010diavau, kad per tuos 30 met\u0173 \u012fvyko daugiau kaip 300 Draugijos rengini\u0173, vienaip ar kitaip susijusi\u0173 su Reformacija. Tai paskaitos, disputai, konferencijos, min\u0117jimai, knyg\u0173 leidyba, koncertai, ekskursijos. Taigi \u0161i solidi veikla liudija apie gyvybing\u0105 Draugijos veikl\u0105. Esu d\u0117kingas profesoriui Sigitui Kreg\u017edei, pirmajam ir ilgame\u010diam Draugijos pirmininkui, kurio psichologijos profesoriaus geb\u0117jimai ir filosofi\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f Draugijos keliamas u\u017eduotis, sutelkdavo mus ir m\u016bs\u0173 r\u0117m\u0117jus bendrai k\u016brybinei veiklai. Susiklost\u0117 nuo\u0161irdus bendradabiavimas su Vilniaus universiteto, buvusio Pedagoginio uiversiteto, Klaip\u0117dos universiteto profes\u016bra, Lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros instituto mokslininkais, pritarian\u010diais ir dalyvaujan\u010diais Draugijos veikloje: prof. I.Luk\u0161aite, prof. D.Poci\u016bte-Abukevi\u010diene, prof. D.Karveliu, prof. A.Pra\u0161mantaite, prof. R.\u017daromskiu, prof. D.Kirveliu, prof. A.Ragausku, prof. R.Ragauskiene, dr. S.Narbutu, dr. A. Baubliu, dr. L.Citavi\u010di\u016bte, dr. O.Aleknavi\u010diene. Puikiai bendradarbiavome su \u0161viesaus atminimo profesoriais A.Piro\u010dkinu, A.Tyla. Pirmuosius penkerius metus Draugijos renginiuose aktyviai dalyvavo ir prof. A.Bumblauskas. Visi pamin\u0117ti mokslininkai neatlygintinai dalinosi savo profesin\u0117mis \u017einiomis rengini\u0173 metu, taip skleisdami Reformacijos \u017eini\u0105. <\/p>\n\n\n\n Draugija reng\u0117 tiek \u0161vie\u010diamojo pob\u016bd\u017eio paskaitas, tiek ir naujausi\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 pristatymus. \u012evyko susitikim\u0173 su protestanti\u0161k\u0105j\u012f paveld\u0105 tyrin\u0117jan\u010diais mokslo \u017emon\u0117mis, sve\u010diais i\u0161 lietuvi\u0161kosios i\u0161eivijos, Draugijai savo veikla ar dvasia artim\u0173 Lietuvos bei u\u017esienio visuomenini\u0173 organizacij\u0173 atstovais. Kasmet spalio pabaigoje ar lapkri\u010dio prad\u017eioje Draugija ypatingu vie\u0161u susirinkimu pa\u017eymi Reformacijos dien\u0105, daugel\u012f met\u0173 buvusi\u0105 i\u0161imtinai ba\u017enytin\u0119 protestanti\u0161k\u0173 bendruomeni\u0173 \u0161vent\u0119. Ji minima atmenant Reformacijos prad\u017ei\u0105 Europoje \u2013 1517 m. spalio 31 d., kai Martynas Liuteris Vokietijoje paskelb\u0117 95-ias tezes. Min\u0117jimo metu, kasmet vis kitose miesto sal\u0117se (Bonifratr\u0173 ba\u017eny\u010dioje, Meninink\u0173 r\u016bmuose \u2013 dabar Prezident\u016bra, Vilniaus rotu\u0161\u0117je, Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos namuose, pastaruosius de\u0161imt met\u0173 – Moksl\u0173 akademijos sal\u0117je) skamba ir muzikos k\u016briniai. Reformacijos dienos min\u0117jimuose dalyvavo vargoninink\u0117 N.Dainien\u0117, solistai R.Maci\u016bt\u0117, I.Matulionyt\u0117, J.Malikonis, pianist\u0117s B.\u0160ernait\u0117, V.Daugirdien\u0117, reformat\u0173 choras \u201eGiesm\u0117\u201c, ansamblis i\u0161 Nidos \u201eGiedru\u017e\u0117\u201c<\/p>\n\n\n\n \u012e visus renginius kvie\u010diami ne tik draugijos nariai, bet ir sostin\u0117s, Lietuvos visuomen\u0117. Draugijos veikl\u0105 aktyviausiai pl\u0117toja skyrius Vilniuje. \u012esteigti skyriai Kaune, Bir\u017euose, K\u0117dainiuose, taip pat turime r\u0117m\u0117j\u0173 Taurag\u0117je, Jonavoje, Klaip\u0117doje, Panev\u0117\u017eyje. Draugijos veikla susidom\u0117jo Lietuvos kaimo ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105junga (pirmininkas K.Fedaravi\u010dius), u\u017esimezg\u0117 abipusiai partneryst\u0117s ry\u0161iai. Nuo\u0161irdus bendravimas vyko su Vokietijoje veikian\u010diu LIONS klubo \u0160lezvigo Hol\u0161teino skyriumi \u2013 kasmet Lietuv\u0105 aplankydav\u0119 j\u0173 atstovai skaitydavo prane\u0161imus, rinko ir teik\u0117 param\u0105 Draugijos veiklai, leidiniams rengti ir leisti. Dalykiniai ir bi\u010diuli\u0161ki ry\u0161iai palaikomi su Bir\u017e\u0173 kra\u0161to i\u0161eiviais, susib\u016brusiais \u201eKrivul\u0117s\u201c klube, Lietuvinink\u0173 bendrija \u201eMa\u017eoji Lietuva\u201c, K\u0117daini\u0173 kra\u0161to muziejumi, Lietuvos bajor\u0173 karali\u0161k\u0105ja s\u0105junga bei atskiromis JAV ir Kanados lietuvi\u0173 organizacijomis ir kai kuriais Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, \u0160vedijos mokslininkais, tyrin\u0117jan\u010diais Lietuvos reformacijos istorij\u0105. Gaila, Draugijos veikl\u0105 atspind\u0117j\u0119s leidinys \u201eAm\u017ei\u0173 v\u0117jai\u201c i\u0161keliavus Am\u017einyb\u0117n redaktoriui V.Tre\u010diokui, dienos \u0161viesos nebei\u0161vydo.<\/p>\n\n\n\n Pirmoji Draugijos tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eProtestantizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis\u201c (1993) surengta Vilniaus universiteto centrini\u0173 r\u016bm\u0173 Teatro sal\u0117je. Konferencijos med\u017eiaga (27 prelegentai) i\u0161leista atskira knyga (Vilnius, 1994). V\u0117liau buvo surengtos dar dvi lokalin\u0117s konferencijos: \u201ePapilio mokyklai 400 met\u0173\u201c (Papilyje 1996) ir \u201eKnyga noba\u017enyst\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos (1653) \u2013 XVII a. Lietuvi\u0173 kult\u016bros paminklas\u201c (kartu su K\u0117daini\u0173 kra\u0161to muziejumi 1998). \u0160i\u0173 konferencij\u0173 metu skaityti prane\u0161imai taip pat i\u0161leisti atskiromis knygomis (K\u0117dainiai, 2001 ir Bir\u017eai, 2002). 2002 m. lapkri\u010dio 8 d. Draugija Vilniaus universitete sureng\u0117 antr\u0105j\u0105 tarptautin\u0119 mokslin\u0119 konferencij\u0105 \u201eReforma ir reformacija\u201c, skirt\u0105 Draugijos \u012fk\u016brimo ir veiklos 10-me\u010diui. Po penkeri\u0173 met\u0173 (2007 m. spalio 27 d.) ten pat \u012fvyko tre\u010dioji tarptautin\u0117 konferencija \u201eReformacija \u2013 pilietin\u0117 visuomen\u0117 \u2013 valstyb\u0117\u201c, skirta Draugijos 15 met\u0173 sukak\u010diai bei Reformacijos 490 metin\u0117ms pamin\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n 2017 met\u0173 spalio 26 dien\u0105, \u0161ven\u010diant Reformacijos 500-\u0105j\u012f jubiliej\u0173, LDK valdov\u0173 r\u016bmuose surengta ketvirtoji tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eReformacija Lietuvoje ir jos poveikis kult\u016bros atsinaujinimui\u201c.<\/p>\n\n\n\n 1995 m. spalio 31 d. Draugija ir Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia \u012fk\u016br\u0117 Reformacijos istorijos muziej\u0173 \u2013 taip materializavosi dar pa\u010dioje Draugijos k\u016brimosi prad\u017eioje gimusi mintis \u012fkurti protestanti\u0161k\u0105j\u012f paveld\u0105 kaupiant\u012f, eksponuojant\u012f muziej\u0173. Jai tada pritar\u0117 ir Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia, tuometinis jos vyskupas Jonas Kalvanas. Reformacijos istorijos muziejus jau sukaup\u0117 apie 1000 vnt. eksponat\u0173, i\u0161 j\u0173 apie 100 vnt. yra pagrindiniame muziejaus fonde. \u0160io muziejaus direktorius yra Draugijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gocentas. Apgailestauju, jog iki \u0161iol muziejus neturi sav\u0173 patalp\u0173, nors j\u0173 paie\u0161kos trunka jau ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n\n\n\n 2021 m. liepos 14 dien\u0105 atidarytas Reformat\u0173 sodas \u2013 jauki erdv\u0117 Vilniaus \u0161irdy, ilgus de\u0161imtme\u010dius buvusi apleista, nepri\u017ei\u016brima. Pasidalinkite savo prisiminimais apie \u0161i\u0105 istorin\u0119 viet\u0105.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sovietme\u010diu, apie 1983 metus, eidamas Pylimo gatve (tuomet Komjaunimo g.), pama\u010diau kaip \u00a0ekskavatoriais kasama buvusi\u0173 reformat\u0173 kapini\u0173 teritorija, kaip ver\u010diamos \u017eem\u0117s kartu su sen\u0173 palaidojim\u0173 (XVI-XIX a.) m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 kaulais. Sukr\u0117stas tokio vandali\u0161ko proceso, nuskub\u0117jau \u012f \u0161alia esan\u010di\u0105 Kult\u016bros ministerij\u0105. Prav\u0117r\u0119s kabineto antrame auk\u0161te duris, pama\u010diau prie lango stovin\u010dius du tarnautojus, stebin\u010dius naikinam\u0105 reformat\u0173 istorinio paveldo erdv\u0119. Paklausiau, ar jie \u017eino, kas vyksta \u010dia, \u0161alia Kult\u016bros ministerijos. Jie atsak\u0117: \u201eVisk\u0105 \u017einom, bet nieko negalim padaryti\u201c. \u00a0<\/p>\n\n\n\n Skveras buvo suformuotas paskutin\u012f sovietme\u010dio de\u0161imtmet\u012f, buvusi\u0173 reformat\u0173 kapini\u0173 ir buvusi\u0173 reformat\u0173 Ba\u017eny\u010diai priklausiusi\u0173 pastat\u0173 vietoje. Sovietme\u010diu reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia virto kino teatru \u201eKronika\u201c. Paminklo \u201eTarybiniams partizanams ir pogrindininkams\u201c statybos 1983<\/a> m. \u0161iame skvere galutinai suniokojo beveik 500 met\u0173 istorines kapines. Buvo nugriauta ir vertinga, neblogai i\u0161silaikiusi baroko<\/a> stiliaus \u0160reteri\u0173 \u0161eimos koplyt\u0117l\u0117. Skvere matomiausioje vietoje stov\u0117j\u0119s sovietinis paminklas v\u0117liau perkeltas \u012f Gr\u016bto park\u0105<\/a>.<\/p>\n\n\n\n \u012edomi yra nuo 1996 met\u0173 Reformat\u0173 sode esan\u010dio akmens su u\u017era\u0161u: \u201e\u010cia, buvusiose kapin\u0117se, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos pradininkams\u201c istorija, kuri\u0105 bene geriausiai \u017einote j\u016bs. Papasakokite pra\u0161om. <\/strong><\/p>\n\n\n\n 1994 m. suva\u017eiavime Draugija pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105 buvusi\u0173 reformat\u0173 kapini\u0173 viet\u0105 pa\u017eym\u0117ti bent lauko rieduliu su \u012fra\u0161u, kad \u010dia bus pastatytas paminklas Reformacijos pradininkams. Kreip\u0117m\u0117s \u012f Kult\u016bros ministerij\u0105 d\u0117l leidimo ir finansin\u0117s paramos. \u0160i\u0105 m\u016bs\u0173 id\u0117j\u0105 ministerija \u012fvertino palankiai ir skyr\u0117 3 t\u016bkst. lit\u0173.<\/p>\n\n\n\n Gavus leidim\u0105 ir pritarim\u0105 prasid\u0117jo tinkamo paminklinio akmens paie\u0161kos. Ie\u0161kojo ir draugai, ir pa\u017e\u012fstami, ir kolegos, ir artimieji. Kart\u0105 \u017emona Lilijana pasak\u0117, jog vaizdinguose Karolini\u0161ki\u0173 pu\u0161ynuose ji ma\u010diusi dideles akmen\u0173 sankaupas. Patikrinau. I\u0161 ties\u0173, po keli\u0173 \u017evalgytuvi\u0173 pavyko rasti puiki\u0105 ledyno atrident\u0105 dovan\u0105. U\u017esakiau sunkve\u017eim\u012f, kran\u0105-keltuv\u0105 ir mes su kolega Vytautu Gocentu atvykome \u012f t\u0105 pami\u0161k\u0119 paimti ir i\u0161sive\u017eti akmen\u0117lio. Buvo ankstyvas 1995 m. pavasaris, \u017eiemos \u012f\u0161alas nenor\u0117jo paleisti \u012f laisv\u0119 m\u016bs\u0173 pasirinkto akmens. Teko gerokai pavargti. Tr\u016bkin\u0117jo storiausi metaliniai lynai, krano galiniai ratai i\u0161 karto pakildavo, kai tik bandydavom pakelti pri\u0161alus\u012f akmen\u012f. Ilgai pl\u016bk\u0117m\u0117s, o akmen\u0117lis \u2013 n\u0117 krust. Net tris kartus va\u017eiavau \u012f namus piltis kar\u0161to vandens \u012f didel\u0119 metalin\u0119 talp\u0105. Nes tiek kart\u0173 reik\u0117jo pilti kar\u0161t\u0105 vanden\u012f ant akmens, kol pavyko j\u012f atpl\u0117\u0161ti nuo \u012f\u0161alusio grunto ir i\u0161ve\u017eti \u012f paminkl\u0173 dirbtuves \u201eLabradoras\u201c. Neilgai trukus 1996 m. gegu\u017e\u0117s 5 d. akmen\u0117l\u012f i\u0161kilmingai atideng\u0117me Reformat\u0173 skvere. Reformacijos dien\u0105, Mirusi\u0173j\u0173 min\u0117jimo ir kitomis progomis prie jo u\u017edegame \u017evakut\u0119, padedame g\u0117li\u0173, pagerbiame savo prot\u0117vi\u0173 atminim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kai buvo rengiamas Reformat\u0173 sodo rekonstrukcijos projektas, pra\u0161iau architekt\u0117s Jurgos Ve\u010derskyt\u0117s-\u0160imeli\u016bnien\u0117s, kad b\u016bt\u0173 i\u0161saugotas \u0161is akmen\u0117lis – pagarbos praei\u010diai \u017eymuo. Jis ir dabar kukliai glaud\u017eiasi \u0161alia statomo paminklo, primindamas b\u016bsimo paminklo genez\u0119. <\/p>\n\n\n\n \u0160iuo metu vienas pagrindini\u0173 Draugijos veiklos tiksl\u0173 – paminklo Reformacijos ir lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradininkams Vilniuje, Reformat\u0173 sode, statyba. Visuomeninei organizacijai \u0161iais neramiais laikais statyti paminkl\u0105 yra did\u017eiulis i\u0161\u0161\u016bkis.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jau trisde\u0161imt met\u0173, taigi nuo Draugijos \u012fk\u016brimo, paminklas yra m\u016bs\u0173 siekiamyb\u0117. 2017 metais, minint Reformacijos 500 met\u0173 jubiliej\u0173, Draugija kreip\u0117si \u012f Seim\u0105, kad spalio 31-oji \u2013 Reformacijos diena, b\u016bt\u0173 \u012ftraukta \u012f Atmintin\u0173 dien\u0173 sara\u0161\u0105. Seimo pos\u0117dyje toks nutarimas buvo priimtas. Iki \u0161io nutarimo tik Draugijos bi\u010diulis, valdybos Garb\u0117s narys Vaclovas Juodpusis kasmet leisdavo Muzikin\u012f kalendori\u0173, kuriame spalio 31-oji b\u016bdavo pa\u017eym\u0117ta Reformacijos diena.<\/p>\n\n\n\n \u012esimintinas ir pasiruo\u0161imas jubiliejiniams Reformacijos metams: kreip\u0117m\u0117s \u012f Seim\u0105, pra\u0161ydami 2017-uosius paskelbti Reformacijos metais, pateik\u0117me eil\u0119 pasi\u016blym\u0173, k\u0105 nor\u0117tume nuveikti per juos. Tarp pasi\u016blym\u0173 buvo ir paminklo Reformacijos ir lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradininkams statyba Vilniuje. Buvome i\u0161girsti – Vyriausyb\u0117 per Kult\u016bros ministerij\u0105 Draugijai skyr\u0117 17 t\u016bkst. eur\u0173 paminklo konkurso reikalams. 2017 m. per Lietuvos dailinink\u0173 s\u0105jung\u0105 \u012fvyko paminklo k\u016brimo konkursas, prie kurio Draugija taip pat prisid\u0117jo finansi\u0161kai (skyr\u0117 premijas pirm\u0105, antr\u0105 ir tre\u010di\u0105 vietas laim\u0117jusiems skulptoriams). Konkurso komisija nugal\u0117tojais pripa\u017eino skulptor\u0119 prof. D. Matulait\u0119 ir architekt\u0105 prof. J.Balkevi\u010di\u0173. Pasira\u0161ius sutart\u012f su k\u016br\u0117jais, prasid\u0117jo paminklo k\u016brimo darbas, kuris t\u0119siasi iki \u0161iol (pinigine i\u0161rai\u0161ka paminklas pastatytas 57 proc. ). Draugijos ind\u0117lis yra apie 100 t\u016bkst. Eur., o apie 130 t\u016bkst Eur. yra Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s l\u0117\u0161os. Su savivaldybe sutarta, kad ji atliks Paminklo statybos darb\u0173 \u201enulin\u012f cikl\u0105\u201c (pamat\u0173 konstrukcija, in\u017einerin\u0117 \u012franga ir aik\u0161tel\u0117 apie paminkl\u0105), o Draugijos ind\u0117lis – vir\u0161utin\u0117 paminklo dalis. Paminkl\u0105 gamina ir jo statybos darbus vykdo \u0160vedijos \u2013Lietuvos bendra akmens apdirbimo \u012fmon\u0117 \u201e\u017dybartuva\u201c. Dabartin\u0117 pasaulin\u0117 atmosfera (karas Ukrainoje, Covid 19 pandemija) pristabd\u0117 auk\u0173 rinkim\u0105. Ta\u010diau rank\u0173 nenuleid\u017eiame – 2023 m. vasario 6 d. Vilniaus rotu\u0161\u0117je rengiamas paramos paminklo statybai vakaras \u2013 muzikinis literat\u016brinis pasti\u0161as su \u0161iuolaikiniais Lietuvos Renesanso \u012fprasminimo akcentais \u201eReveransas Lietuvos Renesansui\u201c. \u0160io renginio koncepcij\u0105 ir tekst\u0105 apie j\u012f pareng\u0117 Draugijos pirmininko pavaduotoja ir Paminklo statymo komiteto-fondo kancler\u0117 dr. Ina Dagyt\u0117 Mituzien\u0117 ir prof. Dainora Poci\u016bt\u0117 Abukevi\u010dien\u0117 (pla\u010diau apie \u0161\u012f rengin\u012f Muzikinis literat\u016brinis pasti\u0161as – REVERANSAS LIETUVOS RENESANSUI | Susitikime Rotu\u0161\u0117je! (vilniausrotuse.lt)<\/a><\/p>\n\n\n\n Visuomeninei organizacijai \u0161iais neramiais laikais rinkti l\u0117\u0161as paminklui i\u0161ties sunku. Nes dar, deja, ne visi suvokia, kad kuriamas ir statomas paminklas \u2013 tai duokl\u0117 dvasiniam m\u016bs\u0173 Tautos paveldui, pagarba m\u016bs\u0173 praei\u010diai, pamoka atei\u010diai, pagarba ir atmintis lietuv\u0173 kalbos ra\u0161to k\u016br\u0117jams. Jeigu ne jie, tai ka\u017ein kokia kalba mes \u0161iandien kalb\u0117tume ir ra\u0161ytume?<\/p>\n\n\n\n Kvie\u010diame neabejingus m\u016bs\u0173 istorijai, paveldui bei lietuvi\u0173 kalbai dalyvauti kuriant ir statant mums visiems brang\u0173 monument\u0105. Visa informacija apie paminkl\u0105, l\u0117\u0161\u0173 aukojim\u0105 jo statybai rasite \u010dia: https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/parama\/paminklas-reformacijos-pradininkams\/<\/a><\/p>\n\n\n\n Grupel\u0117 Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos XI suva\u017eiavimo, \u012fvykusio 2022 m. lapkri\u010dio 12 d., dalyvi\u0173 (pirmininkas D.Bal\u010diauskas \u0161e\u0161tas i\u0161 kair\u0117s) prie statomo paminklo Reformacijos ir lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradininkams Vilniuje, Reformat\u0173 sode<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Viktorija Liau\u0161kait\u0117 2022 metais Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija (toliau Draugija) – nekonfesin\u0117, nepolitin\u0117, visuomenin\u0117 kult\u016bros ir istorijos organizacija, vienijanti \u012fvairi\u0173 profesij\u0173, konfesij\u0173 ir pa\u017ei\u016br\u0173 asmenis, siekian\u010dius tarpusavio supratimo, tolerancijos ir pagarbos kitaip m\u0105stantiems, min\u0117jo savo veiklos 30-met\u012f. Apie tai, kada, kam ir kur kilo mintis \u012fkurti Draugij\u0105; apie jos veiklos tikslus mintimis dalijasi […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[79,487,235,211],"class_list":["post-8312","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-donatas-balciauskas","tag-paminklas-reformacijos-ir-lietuviskos-rastijos-pradininkams","tag-reformacijos-istorijos-ir-kulturos-draugija","tag-reformatu-sodas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8312","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8312"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8312\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8316,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8312\/revisions\/8316"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8312"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8312"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8312"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2022\/12\/draugija-bendra-foto.jpg\")
<\/a><\/figure>\n\n\n\n