![\"feDerav\"](\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/feDerav.gif\")
<\/a><\/p>\nKostas Fedaravi\u010dius: \u201eB\u016brelio vadovo Petro Skod\u017eiaus\u00a0 pakviestas gruod\u017eio 24 dien\u0105 24 kilometrus bridau per snieg\u0105. Man\u00a0 bebrendant nutr\u016bko bato padas. A\u0161 j\u012f prisiri\u0161au dir\u017eu ir toks at\u0117jau \u012f\u00a0 Bir\u017eus.\u201c<\/em><\/span><\/p>\n– Daug gra\u017ei\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 Bir\u017e\u0173 \u017eem\u0117s ra\u0161ytojai ir poetai yra pasak\u0119 apie Bir\u017eus. Kas Tavo gyvenime yra Bir\u017eai?<\/strong>
\n– Bir\u017eai – mano gyvenimo, kult\u016bros lop\u0161ys. \u010cia susikry\u017eiavo mano vis\u0173 min\u010di\u0173, svajoni\u0173, s\u0117kmi\u0173 ir nes\u0117kmi\u0173 keliai. \u010cia suradau \u017emones, kurie mane suprato ir ved\u0117 gyvenimo linkme. Tarp t\u0173 \u017emoni\u0173 buvo Petras Skod\u017eius, Kostas Snarskis. Jie buvo mano tikrosios literat\u016bros mokytojai, skatintojai, teis\u0117jai ir \u201ebudeliai\u201c. A\u0161 tada gavau daug pylos nuo Kosto Snarskio, kuris mane pamok\u0117, kaip reikia myl\u0117ti \u2013 pirmiausiai pabu\u010diuoti, o po to ra\u0161yti apie meil\u0119.
\nSu Bir\u017eais susij\u0119 mano darbo metai. \u010cia a\u0161 mokytojavau, dirbau redakcijoje. Ir visa tai, k\u0105 a\u0161 turiu, \u2013 tai i\u0161 Bir\u017e\u0173 \u017eem\u0117s. Tokio kito kampelio kaip Bir\u017eai a\u0161 savo gyvenime ir neturiu. Nes Bir\u017e\u0173 \u017eem\u0117 integruoja \u012f save ir Skl\u0117ri\u0161k\u012f, kurio visi gyventojai \u0161iandien guli Nemun\u0117lio Radvili\u0161kio kapinait\u0117se. I\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 gyvenusi\u0173 \u016bkinink\u0173 neb\u0117ra n\u0117 vienos trobos. Tik stovi didelis \u0105\u017euolas, kuriam apkabinti reikia keturi\u0173 vyr\u0173, jis – kaip liudininkas t\u0173 vis\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173, o gal ir daugiau \u2013 gyv\u0173 \u017emoni\u0173 kan\u010di\u0173, d\u017eiaugsm\u0173, s\u0117kmi\u0173 ir nes\u0117kmi\u0173. Prie to \u0105\u017euolo yra u\u017ekastas Skl\u0117ri\u0161kio kaimo testamentas \u2013 rinktis \u012f j\u012f, kur beb\u016btum.
\nKaip literatas pirm\u0105 kart\u0105 buvau pristatytas Bir\u017e\u0173 rajono laikra\u0161tyje. Ir pristat\u0117 mane ne kas kitas, o Jonas Narbutas, B\u0117\u010di\u016bn\u0173 pradin\u0117s mokyklos ved\u0117jas. O prie\u0161 tai mano k\u016brybos klausytojas ir vertintojas buvo Vaidotas Spudas.
\nMan labai brangus Bir\u017e\u0173 literat\u0173 b\u016brelis, galb\u016bt vienas i\u0161 stipriausi\u0173 to meto Lietuvoje literat\u016brini\u0173 samb\u016bri\u0173. Jame a\u0161 sutikau ir K\u0119stut\u012f Nastopk\u0105, ir Danut\u0119 Balbierien\u0119, kurios k\u016bryba be galo \u017eav\u0117jausi, nor\u0117jau ra\u0161yti taip, kaip ji ra\u0161\u0117. \u0160io b\u016brelio vadovo Petro Skod\u017eiaus pakviestas gruod\u017eio 24 dien\u0105 24 kilometrus bridau per snieg\u0105. Man bebrendant nutr\u016bko bato padas. A\u0161 j\u012f prisiri\u0161au dir\u017eu ir toks at\u0117jau \u012f Bir\u017eus.
\nSusirinkimas vyko to meto kult\u016bros namuose. A\u0161 bijojau skaityti savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, nors buvau pasi\u0117m\u0119s. P\u0117s\u010diomis at\u0117jau, p\u0117s\u010diomis t\u0105 dien\u0105 ir gr\u012f\u017eau. Buvo po pirmos valandos nakties. Kelias buvo u\u017epustytas, reik\u0117jo bristi beveik iki keli\u0173. Tiktai plentas buvo v\u0117jo nup\u016bstas.<\/span><\/p>\n– Kiek \u017einau, Pa\u010diam labai reik\u0161mingi buvo Krin\u010dine praleisti metai, draugyst\u0117s su Eugenijumi Matuzevi\u010diumi prad\u017eia, literat\u016brin\u0117 veikla. <\/strong>
\n– Krin\u010dinas man yra antroji t\u0117vi\u0161k\u0117. I\u0161 Krin\u010dino mano mama. T\u0117vas i\u0161 Bir\u017e\u0173 \u017eem\u0117s, i\u0161 Skl\u0117ri\u0161kio kaimo, o mama – i\u0161 Krin\u010dino. Tiksliau, i\u0161 Auk\u0161tuoli\u0173 kaimo, esan\u010dio netoli \u017dvirg\u017ed\u0117s, i\u0161 kurios kil\u0119s Mykolas Kar\u010diauskas. O mano mama ir visa mamos gimin\u0117 yra krik\u0161tyta poeto Antano Viena\u017eind\u017eio vikariavimo laik\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Ir mano mama i\u0161 savo t\u0117v\u0173 ir i\u0161 aplinkini\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161moko Viena\u017eind\u017eio dainas. Jas visada dainuodavo Skl\u0117ri\u0161ky, kai b\u016bdavo li\u016bdna arba kai ji likdavo viena. 1966 metais atvyk\u0119s \u012f Krin\u010din\u0105 a\u0161 buvau atpa\u017eintas kaip Scholastikos s\u016bnus. Tur\u0117jau dirbti dantis sukand\u0119s, nes krin\u010dinie\u010diai pa\u017eino vis\u0105 mamos gimin\u0119. Man b\u016bt\u0173 buv\u0119 \u0161imt\u0105 kart\u0173 lengviau dirbti Skreboti\u0161kyje arba kokiame nors kitame Lietuvos kampelyje negu \u010dia. Be to, a\u0161 \u010dia radau mokykl\u0105, kurioje labai tr\u016bko literat\u016bros \u017eod\u017eio. Kadangi \u010dia buvo nepamir\u0161tas Viena\u017eindis, \u017emon\u0117s pasakojo apie Bal\u012f Sruog\u0105, jo i\u0161vykas \u012f Krin\u010din\u0105, Sruogos t\u0117vus, a\u0161 ka\u017ekaip savaime \u012fsitraukiau \u012f literat\u016brin\u0119 veikl\u0105, atsir\u0117miau \u012f verden\u0117s kra\u0161telius, prie kuri\u0173 bud\u0117ta Eugenijaus Matuzevi\u010diaus.
\nIki 1969 \u2013 \u0173j\u0173 met\u0173 E. Matuzevi\u010diaus vardas Krin\u010dine oficialiai nefig\u016bravo. Prad\u0117jus kalbinti visi prisimindavo jo jaunyst\u0117s met\u0173 eil\u0117ra\u0161t\u012f:
\nMickeli\u016bnas i\u0161 Lapi\u0161ki\u0173
\nPasigavo \u0161imt\u0105 ki\u0161ki\u0173.
\nO literat\u016brin\u012f s\u0105j\u016bd\u012f a\u0161 prad\u0117jau organizuoti labai paprastai. \u0116miau ir para\u0161iau Eugenijui Matuzevi\u010diui lai\u0161k\u0105. Para\u0161iau, kas a\u0161 toks, kad dirbu Krin\u010dine, noriu j\u012f pristatyti mokiniams per nuotraukas. Ir kad turime sienlaikra\u0161t\u012f (10 metr\u0173 ilgio, pirm\u0105 tok\u012f Pasvalyje), kuriame i\u0161kabinsime jo nuotraukas. Ir po kiek laiko a\u0161 gaunu lai\u0161k\u0105 i\u0161 Matuzevi\u010diaus ir kartu su juo pund\u0105 nuotrauk\u0173. Tada mes paskelb\u0117m moksleivi\u0173 literat\u016brin\u012f konkurs\u0105. Prad\u0117jom spausdinti moksleivi\u0173 k\u016bryb\u0105 su nuotraukom. Vis\u0173 nuostabai prad\u0117jo ra\u0161yti visa mokykla. Taip mes sureng\u0117m pirm\u0105j\u012f literat\u016bros festival\u012f Krin\u010dine. Tai buvo 1970 met\u0173 pavasar\u012f. Atva\u017eiavo Eugenijus Matuzevi\u010dius. Mes suradom tarnait\u0119, dirbusi\u0105 poeto t\u0117vo vaistin\u0117je. Ji apjuos\u0117 poet\u0105 savo darbo rank\u0161luos\u010diu. Taip u\u017esimezg\u0117 mano su Eugenijumi draugyst\u0117, kuri t\u0119s\u0117si iki jo mirties. Atvira, s\u0105\u017eininga. Tai, ko jis niekam kitam nekalb\u0117davo, man pasakydavo. Tod\u0117l ry\u017eausi para\u0161yti atsiminim\u0173 knyg\u0105 apie Eugenij\u0173. Man\u0119s nedomina jo gyvenimo buitin\u0117s ir \u0161eimynin\u0117s peripetijos. Mane domina jo po\u017ei\u016bris \u012f literat\u016br\u0105, atskleistas man ra\u0161ytuose poeto lai\u0161kuose.
\nKiekvienais metais pavasar\u012f susumuodavome literat\u016bros rezultatus ir skelbdavome nugal\u0117tojus. O premija b\u016bdavo Eugenijaus Matuzevi\u010diaus dedikuotos knygos. Ir visi nusifotografuodavom. Laureatai gaudavo nuotraukas su Eugenijumi Matuzevi\u010diumi.
\nMes sugr\u0105\u017einom \u012f Krin\u010din\u0105 Pauli\u0173 Drevin\u012f. Atsive\u017e\u0117m Kost\u0105 Snarsk\u012f. Oi, kaip jis skait\u0117 Stanislovo Dagilio \u201eJonines Pakov\u0117jos kar\u010diamoje\u201c. Su pasi\u0161okin\u0117jimais. Atva\u017eiavo Petras Skod\u017eius. Mokyklos sal\u0117s tada dar nebuvo. Buvo klebonijos kl\u0117tis, paversta kult\u016bros namais. Susirinko visas Krin\u010dinas. Ir Skod\u017eius kad paskait\u0117 savo humoristin\u012f dalyk\u0117l\u012f \u201eDievulio pa\u017ei\u016br\u0117ti\u201c, tai ir tikin\u010dios, ir netikin\u010dios moterys \u2013 visos kvatojo. Taip a\u0161 susive\u017eiau \u012f Krin\u010din\u0105 visus savo pa\u010dius brangiausius \u017emones. \u010cia, Krin\u010dine, ir poet\u0105, Sibiro tremtin\u012f, Petr\u0105 Zablock\u0105 atradau. Atve\u017e\u0117 j\u012f Eugenijus Matuzevi\u010dius. Vai\u0161inau kiau\u0161iniene (nes daugiau nieko netur\u0117jau) ir kalb\u0117jom apie gyvenim\u0105.
\nKrin\u010dine pasodinome Eugenijaus Matuzevi\u010diaus \u0105\u017euol\u0105, kuris dabar didelis, i\u0161k\u0117l\u0119s vainik\u0105 prie\u0161ais ba\u017eny\u010di\u0105 stovi ir giles barsto.
\nKrin\u010dinas man buvo sav\u0119s patikrinimas. To, k\u0105 i\u0161mokau i\u0161 Bir\u017e\u0173 \u017eem\u0117s, savo mokytoj\u0173. Bir\u017euose a\u0161 sutikau tokius gerus mokytojus kaip did\u012f inteligent\u0105 Stas\u012f Stonk\u0173, biolog\u0105 ir chemik\u0105 Zigm\u0105 Su\u017eied\u0117l\u012f, matematik\u0105 Kost\u0105 Dag\u012f. Tai buvo \u017emogus, kuris gal\u0117jo nusivilkti mar\u0161kinius ir atiduoti kitam, ir pats nueiti be mar\u0161kini\u0173. Mokytoj\u0105 Jas\u0117n\u0105 suradau. Elen\u0105 Bernotien\u0119, buvusi\u0105 direktor\u0119 tuo laiku. Kaip ji dirbo, kaip myl\u0117jo mokytoj\u0105 ir mokin\u012f ir kokia ji buvo toleranti\u0161ka bei reikli! Ir vis\u0105 \u0161it\u0105 patirt\u012f a\u0161 i\u0161sine\u0161iau \u012f Krin\u010din\u0105.
\n
\n– Daugiausiai met\u0173 praleista Jonavoje. Kaip ten patekai?<\/strong>
\n– Krin\u010dine dirbdamas susirgau. Pus\u0119 met\u0173 pragul\u0117jau ligonin\u0117je. Buvau operuotas. Nebegal\u0117jau dirbti tokiu tempu, kokiu dirbau. Nenor\u0117jau, kad mane vaikai matyt\u0173 kitok\u012f. Prad\u0117jau dirbti Pasvalio redakcijoje. Pasvalyje, kur, anot Mykolo Kar\u010diausko, \u0161akojasi Auk\u0161taitijoje Lietuvos lyg\u016bs keliai. \u017dad\u0117jo duoti but\u0105, bet nedav\u0117. O \u201eJonavos balsui\u201c tr\u016bko kult\u016bros skyriaus ved\u0117jo. Ten i\u0161 karto gavau trij\u0173 kambari\u0173 but\u0105.<\/p>\n– Atk\u016brei \u201e\u016akinink\u0105\u201c. Kokie buvo tikslai, ar juos pavyko \u012fgyvendinti?<\/strong>
\n– \u201e\u016akininkas\u201c atsirado i\u0161 tos visos mano gyvenimo kult\u016brin\u0117s atmosferos. 1958 met\u0173 abiturient\u0173 laidos atstovai, susirink\u0119 \u012f Vilniaus pedagogin\u012f institut\u0105, visi buvome mai\u0161tininkai. Grup\u0117 toki\u0173 mai\u0161tinink\u0173 \u0117m\u0117me ir i\u0161leidome pasuol\u0117s \u017eurnal\u0105. Ir va \u0161itas \u017eurnalas \u012fkv\u0117p\u0117 mane \u2013 kada susidarys palankios s\u0105lygos – atkurti V. Kudirkos \u201e\u016akinink\u0105\u201c. \u0160ito neb\u016b\u010diau \u0117m\u0119sis, jei tuomet b\u016b\u010diau gal\u0117j\u0119s laisvai skaityti V. Kudirkos k\u016brinius. Ir man kilo klausimas: jeigu draud\u017eia, tai kod\u0117l? Ir prad\u0117jau a\u0161 knistis. Ir sudomino mane \u201e\u016akininkas\u201c, jo moto \u2013 vardan savo labo, teisyb\u0117s ir laisv\u0117s.
\n1989 metais \u0117miausi \u017eygio atkurti \u201e\u016akinink\u0105\u201c. Gavom leidim\u0105 pirmajam numeriui. Labai sunkiai. Tik vienam numeriui. O spaustuv\u0117s jo nesiruo\u0161\u0117 spausdinti. Bijojo. Bet vis tiek pra\u0117jom tuos visus slenks\u010dius ir i\u0161leidom. Tuo metu mano mama gul\u0117jo Antakalnio klinikose. Jai amputavo koj\u0105, o a\u0161 prie mir\u0161tan\u010dios mamos skai\u010diau pirmojo numerio ma\u0161inra\u0161t\u012f. Net ir pirmojo numerio aptarimas vyko pogrindyje, \u201eJonavos balso\u201c redakcijos r\u016bsyje, ir niekas ne\u017einojo, k\u0105 ten susirink\u0119 \u017emon\u0117s daro. Jeigu b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119, tai m\u016bs\u0173 b\u016bt\u0173 neleid\u0119.<\/p>\n– O paskui \u012fk\u016brei Kaimo ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jung\u0105?<\/strong>
\n– Suburti visus ra\u0161an\u010dius buvo Vinco Kudirkos svajon\u0117. Jis ra\u0161\u0117, kad reikia kuo daugiau beletrizuot\u0173 k\u016brini\u0173, vaizd\u0173, kurie rodyt\u0173, koks yra kaimas. Jo svajon\u0117 buvo suburti visus ra\u0161an\u010dius i\u0161 kaimo. Jis pats ra\u0161\u0117 ir mok\u0117, kaip ra\u0161yti.
\nJonavoje radau lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio pradinink\u0105 Abraom\u0105 Kulviet\u012f. Pamir\u0161t\u0105 vis\u0173. Sureng\u0117me pirm\u0105 respublikin\u012f konkurs\u0105, skirt\u0105 \u0161iam lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio pradininkui. Susirinko beveik 200 i\u0161 visos Lietuvos. Tada paskelb\u0117m Abraomo Kulvie\u010dio metus. O kitais metais paskelb\u0117m, kad sudarome iniciatyvin\u0119 grup\u0119, ir visus pakviet\u0117me stoti \u012f Lietuvos kaimo ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jung\u0105. K\u016br\u0117me program\u0105. 1994 metais sausio 28 dien\u0105 \u012fvyko pirmas, steigiamasis, suva\u017eiavimas.
\nDabar esame niekam nepavaldi, juridi\u0161kai \u012fteisinta s\u0105junga.
\nIr svarbiausia \u2013 nepolitin\u0117. K\u016brybin\u0117. S\u0105junga, kuriai svarbiausia yra k\u016bryba. Vienintelis kriterijus yra k\u016brybinis darbas. Mums meni\u0161kumas svarbiausia. Ne \u012fsitikinimai. \u012esitikinimai, tavo pa\u017ei\u016bros yra privatus reikalas. Politika neu\u017esiimame. Tai yra meno organizacija.<\/p>\n– Kuo ypatinga \u0161i s\u0105junga?<\/strong>
\n– Mes sakom \u2013 Lietuvos kaimo ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105junga yra unikumas. U\u017e\u0117m\u0117me t\u0105 ni\u0161\u0105, kurios nebuvo. Paskelb\u0117me savo program\u0105 \u201eMes at\u0117jome ir einame\u201c. Suradome labai tiksl\u0173 programos kriterij\u0173 \u2013 at\u0117jome ir einame. Ir savo manifest\u0105 paskelb\u0117m. Oficialiai, visai Lietuvai. \u0160iandien m\u016bs\u0173 s\u0105jungoje yra 170 nari\u0173. Skyriai \u012fkurti visuose lietuvi\u0161kuose rajonuose. Nuo 1994 \u2013 \u0173j\u0173 iki \u0161iol m\u016bs\u0173 nariai i\u0161leido daugiau kaip 1000 knyg\u0173. \u012evairaus meninio lygio, \u012fvairi\u0173 \u017eanr\u0173. M\u016bs\u0173 pagrindas yra V. Kudirkos \u017eodis \u201eLabora\u201c. Dirbk. Ir tod\u0117l mano tikslas yra realizuoti save kaip Dievo k\u016brin\u012f, jeigu mes juo tikime. Man \u0161ventas tapo mano prot\u0117vi\u0173 k\u016brybinis darbas, kuriuo tauta i\u0161dainuota, i\u0161raudota.<\/p>\n– Kaip atsitiko, kad Pats \u012fk\u016brei ir knyg\u0173 leidykl\u0105?<\/strong>
\n– Kra\u0161tietis docentas Stasys Paliulis man d\u0117st\u0117 rus\u0173 literat\u016br\u0105. I\u0161 jo su\u017einojau apie \u201eSkorpiono\u201c leidykl\u0105, kuri caro laikais vaidino didel\u012f vaidmen\u012f. \u201eSkorpiono\u201c leidykla buvo \u012fdomi tuo, kad ji sugeb\u0117jo rasti talentus ir, i\u0161leisdama j\u0173 k\u016brinius, stumtel\u0117davo pirmyn. Tuomet \u0161i id\u0117ja mane sudomino. O apie realizacij\u0105 a\u0161 prad\u0117jau galvoti tada, kada suk\u016br\u0117m \u201e\u016akinink\u0105\u201c ir kaimo ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jung\u0105. Taip atsirado UAB \u201eDobilas\u201c – leidykla, leid\u017eianti periodinius ir neperiodinius leidinius. Ir tada mes prad\u0117jom \u017evalgytis, k\u0105 galime i\u0161leist. Iki \u0161iol i\u0161leidom jau 389 knygas.<\/p>\n– Prisimenu, turb\u016bt daugiau kaip prie\u0161 trisde\u0161imt met\u0173 \u017eurnalist\u0173 seminare prie Bebruso e\u017eero nepaleisdavai i\u0161 rank\u0173 \u0160ekspyro sonet\u0173 tomelio. V\u0117liau apie moter\u012f i\u0161leidai penkis sonet\u0173 rinkinius. Kod\u0117l? <\/strong>
\n– Man moteris buvo idealas. A\u0161 matau savo tri\u016bsian\u010di\u0105 motin\u0105, suvargusiom, sudir\u017eusiom rankom. A\u0161 ma\u010diau motin\u0105, kuri \u012fved\u0117 mane \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, parod\u0117 Marij\u0105. Ma\u010diau savo sekly\u010dioje kaban\u010dius \u0161ventuosius paveikslus. Gra\u017eius, nors man nebuvo svarbus Marijos \u0161ventumas. Man ji buvo moters simbolis. Mane i\u0161augino \u0161e\u0161ios seserys. I\u0161ne\u0161iojo ant rank\u0173 prie\u0161paskutin\u012f. I\u0161eina, mane septynios moterys i\u0161augino. Moteris \u2013 tai idealas. Mes visi i\u0161 jos. I\u0161 jos rank\u0173. Ir Lietuva moteri\u0161kos gimin\u0117s.
\nMano sonetai yra \u012fvairaus meninio lygio. D\u017eiaugiuos tiktai vienu, kad a\u0161 sugeb\u0117jau \u012fprasminti tai, kas man pa\u010diam buvo svarbiausia. Moters, mylimos, mamos prioritet\u0105. Pats savyje. Savo \u017eod\u017eiu. Kur\u012f a\u0161 galiu paskaityti kitam. Daugiau nieko \u0161ia tema nepara\u0161ysiu. Visk\u0105, k\u0105 gal\u0117jau, para\u0161iau. Apnuoginau \u017emogaus \u0161ird\u012f i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173. Visais aspektais.
\n
\n– Esi sak\u0119s, kad para\u0161ei pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 literat\u016broje 1000 sonet\u0173 roman\u0105 \u201eTamo\u0161iaus Bekepurio sugr\u012f\u017eimas\u201c. Koks tai k\u016brinys? <\/strong>
\n– Kazys Binkis ra\u0161\u0117, kad sugr\u012f\u017eo Tamo\u0161ius Bekepuris. A\u0161 pa\u0117miau jo fraz\u0119 \u201eSugr\u012f\u017eimas\u201c. Vadinasi, sugr\u012f\u017eo, bet j\u012f \u0117m\u0117 ir i\u0161tr\u0117m\u0117 \u012f Sibir\u0105. Gr\u012f\u017eta jis atgal, ir v\u0117l kova d\u0117l \u017eem\u0117s. \u012eved\u017eiau pokar\u012f. R\u016bst\u0173, kiet\u0105, \u017eiaur\u0173, neteising\u0105. I\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 melaging\u0105. Niekas nenori statyti. Nei Lietuvos, nei komunizmo. Tik vienas Tamo\u0161ius nori nu\u0161luostyti verkiant\u012f, kruvin\u0105 \u017emogaus veid\u0105. Sud\u0117jau visa tai.
\n
\n– Atidav\u0119s duokl\u0119 gimtojo kra\u0161to ra\u0161ytojams, pareng\u0119s ir i\u0161leid\u0119s Leonardo Matuzevi\u010diaus, Leonardo \u017ditkevi\u010diaus rinktinius ra\u0161tus, Petro Zablocko k\u016brybos rinktin\u0119, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevi\u010di\u0173, Petro Zablocko poezijos knygas, para\u0161\u0119s atsiminimus apie E. ir L. Matuzevi\u010dius, Kost\u0105 Snarsk\u012f, Vaidot\u0105 Spud\u0105, Petr\u0105 Zablock\u0105, Jon\u0105 Narbut\u0105, \u017evilgsn\u012f nukreipei \u012f i\u0161kiliuosius reformacijos Lietuvoje veik\u0117jus, lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradininkus Abraom\u0105 Kulviet\u012f ir Martyn\u0105 Ma\u017evyd\u0105. Kod\u0117l? Kaip ir kiek laiko buvo ra\u0161omi \u0161ie sonet\u0173 romanai? <\/strong>
\n– Trisde\u0161imt met\u0173. Iki tol Kulvie\u010diui buvo skiriami vos keli sakiniai, o Martynas Ma\u017evydas nurodytas tik kaip pirmosios lietuvi\u0161kos knygos autorius. Abu i\u0161 kunig\u0173 luomo, tod\u0117l apie j\u0173 nuopelnus reformacijai buvo nutylima. Rinkau faktin\u0119 med\u017eiag\u0105, stengiausi parodyti, kad jie buvo \u017emon\u0117s su savo siekiais, idealais, pa\u017ei\u016bromis, silpnyb\u0117mis.<\/p>\n– \u017dinau, kad esi para\u0161\u0119s dram\u0173 apie Lietuvos valdov\u0173 \u017emonas. <\/strong>
\n– Para\u0161iau dram\u0105 apie Vytauto \u017emon\u0105 On\u0105. Moter\u012f, kuri\u0105 Vytautas buvo Ordinui atidav\u0119s kaip \u012fkait\u0119. D\u0117l savo kardo galios ir kar\u016bnos. Suk\u016briau \u0161ios dramos libret\u0105 operai. Jai muzik\u0105 para\u0161\u0117 kompozitorius Jurgis Gai\u017eauskas. Kita drama – apie Jogailos mam\u0105 Julijon\u0105, \u012fdomi\u0105, kieto b\u016bdo asmenyb\u0119. Tre\u010dia drama apie Sonk\u0105, paskutin\u0119 Jogailos \u017emon\u0105, kuri\u0105 jam pripir\u0161o Vytautas. Dar turiu para\u0161\u0119s dramas apie Pil\u0117nus ir 1863 met\u0173 sukilim\u0105. Deja, visos \u0161itos dramos ir dar kiti tekstai, tarp j\u0173 gilumini\u0173, kai juokiamasi pro a\u0161aras, parodij\u0173 rinkinys, jau ne vieneri metai guli ra\u0161omojo stalo stal\u010diuose.<\/p>\n– Pabaigoje tradicinis klausimas apie artimiausius Tavo planus. <\/strong>
\n– Nor\u0117\u010diau dar para\u0161yti sonet\u0173 roman\u0105 apie Stanislov\u0105 Rapalion\u012f. Tai b\u016bt\u0173 tre\u010dioji trilogijos apie \u017eymiausius reformacijos veik\u0117jus Lietuvoje knyga.<\/p>\n– A\u010di\u016b, Kostai, u\u017e atsakymus. Tegul dar daug met\u0173 Tave lydi sveikata, vakarop linkstan\u010dios dienos ne\u0161yk\u0161ti d\u017eiaugsmo kibirk\u0161t\u0117li\u0173, \u0161viesaus \u012fkv\u0117pimo akimirk\u0173.<\/strong><\/p>\nAlgirdas Butkevi\u010dius
\n2013-10-29<\/p>\n
\u0160iaur\u0117s rytai<\/a><\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Algirdo Butkevi\u010diaus pokalbis „\u0160iaur\u0117s Rytuose” su Jonavoje gyvenan\u010diu Reformacijos draugijos nariu Kostu Fedaravi\u010dium<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[162,99,163],"class_list":["post-907","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","tag-algirdas-butkevicius","tag-kostas-federavicius","tag-siaures-rytai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/907","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=907"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/907\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":910,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/907\/revisions\/910"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=907"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=907"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=907"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}