INGRIDA KORSAKAITĖ /1938-10-31 – 2024-07-20/

Eidama 86-uosius metus, liepos 20 d.  mirė Vilniaus reformatų parapijos narė, žymi dailės istorikė, šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narė Ingrida Korsakaitė, žymios kunigų Cumftų giminės palikuonė.

Ingrida Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose, literatūros kritiko ir rašytojo Kosto Korsako ir memuaristės Halinos Nastopkaitės-Korsakienės šeimoje. 1956 m., baigusi Vilniaus S. Nėries gimnaziją, Ji pasirinko dailės istorijos ir teorijos studijas.

Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad teko keliauti į tuometinį Leningradą ir studijuoti Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. Po studijų, grįžusi į Vilnių, nuo 1961 m. Ingrida dirbo akademinį darbą., 1970 m. apgynė menotyros mokslų daktaro disertaciją, kurios pagrindu išleido iki šiol aktualumo nepraradusią monografiją Gyvybinga grafikos tradicija. Dirbo LTSR MA Istorijos instituto Menotyros sektoriaus moksline bendradarbe, 1982–85 m. vadovavo šio padalinio pagrindu įkurtam Dailės istorijos skyriui. Šiame skyriuje dirbo iki pat išėjimo 1999 metais į pensiją. Nepriklausomybės metais įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1995 m. įstojo į Tarptautinę dailės kritikų asociaciją (AICA), buvo viena Lietuvos dailės istorikų draugijos steigimo iniciatorių ir pirmoji šios organizacijos pirmininkė, buvo aktyvi Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei M. Mažvydo bibliofilų klubo narė.

Ingrida Korsakaitė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui (2001), Lauryno Ivinskio 15-ojo respublikinio kalendorių konkurso premija (2004). 2018 metais Jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardas.
Atsikūrus Vilniaus reformatų parapijai, atgavus  Reformatų bažnyčią, iš pradžių joje lankėsi Ingridos mama – Halina Nastopkaitė-Korsakienė, vėliau ir Ingrida. Įsijungė į Reformacijos draugijos veiklą, įsigilino į savo garbingos giminės iš motinos pusės praeitį, pasidalino su Vilniaus reformatų žinios leidėjais dėdės Liudomiro Nastopkos prisiminimais, Cumftų plačiai išsibarsčiusios giminės istorija, džiaugėsi išsiaiškinus žymaus akių gydytojo Jono Cumfto palaidojimo vietą Vilniuje.

Atsisveikinome su Ingridos Korsakaitės kūnu, virtusiu pelenais, liepos 22 dieną Olandų g. laidojimo namuose, o liepos 23 dieną Jos urna palaidota Antakalnio kapinėse, šeimos kape, kur rado prieglobstį Jos mylimos dukros Jurgos Ivanauskaitės, motinos Halinos ir tėvo Kosto Korsakų kūnai. Gedulingas pamaldas laikė ir laidotuvių liturgiją atliko Vilniaus parapijos kunigas Tomas Šernas.

InfoRef_LT

https://ref.lt/vilniaus-parapija/1458-ingrida-korsakaite-1938-10-31-2024-07-20

SVEIKINAME  SU  REFORMACIJOS DIENA

MINIME 506-ąsias METINES

                    Šią reikšmingą datą, spalio 31-ąją, kurią nuo 2018 m., kaip minėtiną Martyno Liuterio 95 tezėms

              bylojančioms apie Reformacijos pradžią, Reformacijos draugijos iniciatyva, LR Seimas priėmė nutarimą

ir paskelbė Atmintinų dienų sąraše.

            Renginys skirtas šiai šventei, vyks lapkričio 8 d., 17.30 val. Mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje.

            Draugijos valdyba              

Baltistikos miniatiūros. VU profesorė dr. Dainora Pociūtė pasakoja apie Abraomo Kulviečio, vieno iš Reformacijos judėjimo Lietuvoje pradininkų, veiklą ir lietuvių raštijos pradžią.

straipsnis iš „Mokslo Lietuva” Nr. 12 (721)… Poetas buvo ir mūsų draugijos rėmėjas…

2023 m. birželio 18 d. Jonavoje po sunkios ir ilgos ligos, eidamas 85-uosius metus, mirė pedagogas, žurnalistas, poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Felicijonas Konstantinas (Kostas) Fedaravičius. 

Literatas gimė 1938 m. spalio 25 d. Sklėriškyje (Nemunėlio Radviliškio valsčius, dab. Biržų r.). 1948–1958 m. mokėsi Nemunėlio Radviliškio vidurinėje mokykloje (Biržų r.), 1967 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (lietuvių kalba ir literatūra).

1961–1963 m. mokytojavo Kiemėnų aštuonmetėje mokykloje (Pasvalio r.), 1963–1965 m. – Biržų neakivaizdinės mokyklos metodininkas, 1965–1966 m. šios mokyklos mokytojas ir „Biržiečių žodžio“ korespondentas, 1966–1969 m. Biržų neakivaizdinės mokyklos mokytojas, 1969–1974 m. Krinčino aštuonmetės mokyklos (Pasvalio r.) mokytojas, 1974–1975 m. laikraščio „Darbas“ (Pasvalio r.) kultūros skyriaus vedėjas, 1975–1985 m. „Jonavos balso“ (Jonavos r.) kultūros skyriaus vedėjas, 1985–1989 m. laikraščio „Jonavos balsas“ redaktoriaus pavaduotojas, 1989 m. Valstybinės įmonės „Leidykla“ direktorius, 1995 m. UAB „Dobilo leidykla“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius, V. Kudirkos leisto žurnalo „Ūkininkas“ 1989 m. atkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius, 1990–1991 m. dar ir laikraščio „Jonava“ redaktorius. Nuo 1994 m. vadovavo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungai, kurios būstinė yra Jonavoje.

K. Fedaravičius pirmuosius savo eilėraščius parašė ir spausdino periodinėje spaudoje. Išleido sonetų rinkinius „Tu – moteris“, „Man reikia tavęs“ (abu 1992 m.), „Ateik“, „Vilniaus sonetai“ (abu 1993 m.), „Atsisveikinimas gruody“ (1994 m.). Paskelbė publicistikos ir 1970–1994 m. jam rašytų Eugenijaus Matuzevičiaus laiškų leidinį „Mielas Bičiuli ir Broli…“, interviu su Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nariais rinkinį „Mano tėviškė – Rojaus kampelis“ (abu 1998 m.), publicistikos knygą „Jonaviečiai“ (1999 m.), sudarė kaimo rašytojų kūrybos almanachų.

K. Fedaravičius – Aukštaitijos žurnalistų susivienijimo apybraižos premijos, Aukštaitijos poezijos konkurso „Lino“ žiedas laureatas, Radviliškio r. apybraižos konkurso premijos laureatas, Jonavos rajono apybraižos konkurso prizininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Publicistikos konkurso prizininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos premijos laureatas (1985 m.).

K. Fedaravičiaus iniciatyva Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos atstovai buvo nuolatos kviečiami į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos renginius, į kuriuos vykdavo ir Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupai Jonas Kalvanas vyresnysis, Jonas Kalvanas jaunesnysis, Mindaugas Sabutis, o su knygynėliu ir naujausiais Lietuvos Biblijos draugijos leidiniais direktorius dr. Mykolas Mikalajūnas.  Žinia, K. Fedaravičius buvo vienas iš lietuvių raštijos pradininko, kultūros ir Reformacijos veikėjo Abraomo Kulviečio paminklo Jonavoje sumanytojas. 

2010 m. Radvilų rūmuose („Žinijos“ draugijoje) vyko Reformacijos draugijos organizuotas K. Fedaravičiaus sonetų romano „Abraomas Kulvietis“ (Jonava, 2010) sutiktuvės, kuriose dalyvavo autorius, o taip pat profesoriai habil. dr. Sigitas Kregždė ir Juozas Vytautas Uzdila. Po trijų metų sulaukėme ir K. Fedaravičiaus sonetų romanų-kronikos „Martynas Mažvydas“ (Jonava, 2013), o 2015 m. ir publicistinių sonetų romano (su lyriniais intarpais) „Stanislovas Rapolionis“ (Jonava, 2015).

Reformacijos draugijos narių atmintyje pasilieka prasmingi K. Fedaravičiaus darbai, švietėjiška veikla, nuoširdaus bendravimo dovana. Užuojauta velionio šeimai, artimiesiems, bendražygiams.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Sonetų romano-kronikos „Martynas Mažvydas“ viršelio vaizdas:

https://www.aidas.lt/lt/naujausios/15014-07-30-mazvydo-zodis-zaibo-vingis

https://www.rasyk.lt/rasytojai/kostas-fedaravicius.html

https://www.aidas.lt/lt/ivykiai/article/10993-06-28-susitiko-du-musu-tautos-milzinai

https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-kaimo-rasytoju-sajunga/

Skaudžią ir sunkią išsiskyrimo valandą palydint mylimą Mamytę į Amžinybę, nuoširdžiai užjaučiame Aureliją Arlauskienę ir artimuosius

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

https://www.facebook.com/mlimuziejus/posts/pfbid0kSx5WPic6VYmMgZPSTbQQGZsMNJXYfn5vfHizn3cCskprfAqHbcCDTruRJTwhR5kl