Dainora Pociūtė – Abukevičienė

2025 m. kovo 11 d. mirė Sigitas Kregždė, gerbiamas ir mylimas buvusio Edukologijos universiteto profesorius. Kilęs iš kultūringos, darbščios  Biržų krašto giminės, jau kelis šimtmečius dovanojančios Lietuvai  aktyvius valstybės statytojus, ištikimus protėvių evangelikų reformatų tikėjimui. Agronomas, finansininkas Petras Kregždė buvo Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio reformos viceministras, I Seimo parlamentaras;  mokytojas Kostas – II ir III seimo parlamentaras; Jokūbas  – evangelikų reformatų išeivijoje žurnalo „Mūsų sparnai” redaktorius, knygų Lietuvos reformatų raštija (1978)ir Reformacija Lietuvoje (1980) autorius; Kostas Kregždė – (slapyvardis Piršlys) Vabalninko krašto partizanų Vytenio būrio vadas;  radio inžinierius Algis Kregždė – po 1991 m. sausio 13 d. vienas iš tų, kurie sovietų kariuomenei užgrobus Lietuvos radiją organizavo  alternatyvų radiocentrą.

Sigitas Kregždė 25 metus su pertrauka buvo Lietuvos pedagoginio instituto psichologijos katedros vedėjas, 19 metų jos profesorius, išugdęs ne vieną mokytojų, visuomenės veikėjų kartą. Buvo vienas Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos kūrėjų, nuo jos susikūrimo (1992 m.) 12 metų jos pirmininkas, o nuo 2004 iki mirties jos garbės pirmininkas. Šiai visuomeninei organizacijai jis skyrė savo širdį, intelektą, laiką ir jėgas. Į draugijos veiklą jis žvelgė, kaip į vieną iš būdų padėti lietuviams ir Lietuvai įsisąmoninti savo lygiavertiškumą, o į Reformaciją, sukūrusią jo paties protėvių  tikėjimą, kaip į tokio sąmonėjimo etapą. Tą savo kultūros, tautos lygiavertiškumo siekį  jis pats ir įvardino, būdamas įžvalgiu visuomenės psichologu, ir veikė, kad šis siekis būtų įgyvendintas. Jis buvo įsitikinęs, kad istorija esanti mokytoja tiems, kurie nori mokytis. Deja, mūsų dar laukia kelias ilgas savo lygiavertiškumui įsisąmoninti, nes vergiškumas tebėra gyvas.  Profesorius buvo mums visiems pakantumo, gebėjimo tolerantiškai pažvelgti ir į priešiškus veiksmus pavyzdys. O tų priešiškų požiūrių, išankstinių neigiamų nusiteikimų pasitaikė ir pasitaiko gana dažnai.  Jis mokė mus visus kantrybės einant sunkiu keliu. Profesorius palaikė įvairias draugijos iniciatyvas, net ir tas, kurios skambėjo kaip svajonės. Profesorius buvo mums ištikimybės pavyzdys. Žinojome, kad visą gyvenimą nuo aspirantūros Kyjive laikų (1954-1957) jis draugavo su iškiliu ukrainiečių kalbininku Anatolijumi Nepokupnu (1932-2006), tyrusiu baltų ir šiaurės slavų kalbų ryšius. S. Kregždės iniciatyva A. Nepokupnas parašė straipsnį apie Martyną Mažvydą.  Tai buvo kūrybiška labai kuklių bendraminčių mokslininkų draugystė.

Tebūnie lengva jam Lietuvos žemė ir šviesus atminimas telydi.

Ingė Lukšaitė

Daugiau apie Profesorių:

https://www.vle.lt/straipsnis/sigitas-kregzde

https://lt.wikipedia.org/wiki/Sigitas_Kreg%C5%BEd%C4%97

https://ref.lt/142-naujienos/1149-sveikiname-lrikd-garbes-pirmininka-sigita-kregzde

Amžimybėn palydėjo evengelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius. Amžino poilsio atgulė šalia žmonos Onutės Igliaukos miestelio kapinėse, Marijampolės r. sav.

Prisiminkime įvairiapusišką, pilną idėjų ir planų, ilgametį Vilniaus pedagoginio instituto, vėliau Edukologijos universiteto dėstytoją…

Dalia Musneckienė. Šiaulių kraštas.

https://www.skrastas.lt/atolankos/buvau-i-lietuva-isejusi

… ir netektys „Žemaičių Žemėj”:

Norime drauge su jumis pasidžiaugti Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 7d kryptingos dailės klasės mokinių darbu ,,Martynas Mažvydas”, kuris yra įamžintas ant progimnazijos sienos.

Vilma Junevičienė, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja

https://mmazvydas.lt/lt/naujienos/didziuojames/2025/02/mokiniu-kuryba-iamzinta-progimnazijos-erdveje-2025-02-04-10-11

https://www.facebook.com/reel/1050584156874237

https://www.facebook.com/100064141539194/posts/1012608154220560/?rdid=1c78JNruE9IbRvKj#

INGRIDA KORSAKAITĖ /1938-10-31 – 2024-07-20/

Eidama 86-uosius metus, liepos 20 d.  mirė Vilniaus reformatų parapijos narė, žymi dailės istorikė, šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narė Ingrida Korsakaitė, žymios kunigų Cumftų giminės palikuonė.

Ingrida Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose, literatūros kritiko ir rašytojo Kosto Korsako ir memuaristės Halinos Nastopkaitės-Korsakienės šeimoje. 1956 m., baigusi Vilniaus S. Nėries gimnaziją, Ji pasirinko dailės istorijos ir teorijos studijas.

Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad teko keliauti į tuometinį Leningradą ir studijuoti Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. Po studijų, grįžusi į Vilnių, nuo 1961 m. Ingrida dirbo akademinį darbą., 1970 m. apgynė menotyros mokslų daktaro disertaciją, kurios pagrindu išleido iki šiol aktualumo nepraradusią monografiją Gyvybinga grafikos tradicija. Dirbo LTSR MA Istorijos instituto Menotyros sektoriaus moksline bendradarbe, 1982–85 m. vadovavo šio padalinio pagrindu įkurtam Dailės istorijos skyriui. Šiame skyriuje dirbo iki pat išėjimo 1999 metais į pensiją. Nepriklausomybės metais įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1995 m. įstojo į Tarptautinę dailės kritikų asociaciją (AICA), buvo viena Lietuvos dailės istorikų draugijos steigimo iniciatorių ir pirmoji šios organizacijos pirmininkė, buvo aktyvi Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei M. Mažvydo bibliofilų klubo narė.

Ingrida Korsakaitė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui (2001), Lauryno Ivinskio 15-ojo respublikinio kalendorių konkurso premija (2004). 2018 metais Jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardas.
Atsikūrus Vilniaus reformatų parapijai, atgavus  Reformatų bažnyčią, iš pradžių joje lankėsi Ingridos mama – Halina Nastopkaitė-Korsakienė, vėliau ir Ingrida. Įsijungė į Reformacijos draugijos veiklą, įsigilino į savo garbingos giminės iš motinos pusės praeitį, pasidalino su Vilniaus reformatų žinios leidėjais dėdės Liudomiro Nastopkos prisiminimais, Cumftų plačiai išsibarsčiusios giminės istorija, džiaugėsi išsiaiškinus žymaus akių gydytojo Jono Cumfto palaidojimo vietą Vilniuje.

Atsisveikinome su Ingridos Korsakaitės kūnu, virtusiu pelenais, liepos 22 dieną Olandų g. laidojimo namuose, o liepos 23 dieną Jos urna palaidota Antakalnio kapinėse, šeimos kape, kur rado prieglobstį Jos mylimos dukros Jurgos Ivanauskaitės, motinos Halinos ir tėvo Kosto Korsakų kūnai. Gedulingas pamaldas laikė ir laidotuvių liturgiją atliko Vilniaus parapijos kunigas Tomas Šernas.

InfoRef_LT

https://ref.lt/vilniaus-parapija/1458-ingrida-korsakaite-1938-10-31-2024-07-20