Mėnesio archyvas: vasario 2017

Marijampolėje pradėtas Reformacijos jubiliejaus seminarų ciklas

 Švenčiant Reformacijos jubiliejų, LELB Konsistorija pradėjo ciklą šviečiamųjų tikybos seminarų „Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų“, kurie kartą per mėnesį rengiami vis kitoje ev. liuteronų parapijoje. Dalyvauti pirmiausia kviečiami tos bei gretimų parapijų nariai, tačiau seminarai yra vieši ir juose dalyvauti gali visi susidomėjusieji. Skaitykite toliau

Sostinėje minimi LDK Reformacijos veikėjo metai

2017-ieji LR Seimo nutarimais Lietuvoje yra dedikuoti aštuonioms temoms. Tarp jų džiaugiamės Reformacijos jubiliejaus ir Mažosios Lietuvos rašytojos, liuteronės Ievos Simonaitytės (1897–1978) įvertinimu. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė rezoliuciją, kuria sostinėje 2017-uosius be kita ko dar dedikavo ir Pranciškui Skorinai, Vilniaus spaustuvininkui ir gudų raštijos kūrėjui, mat šiemet sukanka 500 metų nuo P. Skorinos pirmosios spaustuvės Prahoje įkūrimo. Vis dėlto turbūt tik nedaugelis žino, kad šis kaimynų tautos šviesuolis, kelerius metus aktyviai veikęs Vilniuje, buvo evangelikas. „Lietuvos evangelikų kelyje“, 2011 m. Nr.6-7, p.8-9, skelbėme Lydos ev. liuteronų parapijos kunigo Siarhejaus Heilio straipsnį apie Reformacijos istoriją Baltarusijoje. Mūsų skaitytojams priminsime šio straipsnio ištrauką, kurioje nagrinėjama P. Skorinos biografija (iš rusų k. vertė kun. Ričardas Dokšas).

Skaitykite toliau

Pradėjome Reformacijos metus

Antras mėnuo gyvename Reformacijos metais. Jubiliejaus įprasminimą pastiprina ir Ievos Simonaitytės metų minėjimo renginiai. Verta pažymėti, kad dėl 2017 metų LR Seimas yra priėmęs net aštuonis nutarimus. 2017-ieji yra paskelbti Piliakalnių (nutarimas priimtas dar 2015 06 23), Tautinio kostiumo (2016 05 03), Reformacijos (2016 05 12), Sporto (2016 05 12) Algirdo Juliaus Greimo (2016 09 27), Kalbos kultūros (2016 09 27), Ievos Simonaitytės (2016 11 23) ir Kazio Bradūno (2017 01 12) metais. Pastarojo jubiliejus valstybės mastu šiemet minimų sąrašą papildė jau naujos kadencijos Seimo nutarimu po sostinės savivaldybės tarybos 2016 12 21 sprendimo Vilniuje 2017-uosius dedikuoti K. Bradūnui, Lietuvos Nepriklausomybės pagrindus prieš šimtmetį padėjusiai Vilniaus konferencijai ir Pranciškui Skorinai. Įdomu, ar daug kas žino, jog pastarasis, XVI a. visuomenės veikėjas, veikiausiai buvo evangelikas? P. Skorinos konfesinę priklausomybę bei tikybines nuostatas primename šiame „Lietuvos evangelikų kelio“ numeryje. Lieka viltis, kad jubiliejų gausoje nebus pamirštos ir žymiausio XVIII a. Lietuvos architekto, liuterono J. K. Glaubico mirties 250-osios metinės. Visuomenės dėmesio turėtų sulaukti ir su Mažąja Lietuva glaudžiai susijusių pasaulinio garso vokiečių rašytojų Johaneso Bobrovskio bei Hermano Zudermano jubiliejai. Skaitykite toliau

Valstybės apdovanojimas Jonui Öhmanui

Vasario 16-ąją švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė dvidešimt šešiems Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams. Tarp jų ir apie ketvirtį amžiaus Lietuvoje gyvenantis švedas Jonas Axel Öhman. Teologui, žurnalistui, vertėjui, socialinių iniciatyvų puoselėtojui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Skaitykite toliau

Kun. dr. Valdo Aušros poezijos ir fotografijos knygos pristatymas

JAV Ziono lietuvių ev. liuteronų parapijos kunigo dr. Valdo Aušros eilėraščių ir fotografijų knyga „Kelionė, arba žodžiai ir vaizdai“ sutiktuvės :

KAUNE. Vasario 15 d. 16.00 val. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52)
KLAIPĖDOJE. Vasario 17 d. 17.00 val. I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje.
TAURAGĖJE. Vasario 21 d. 17.00 val. B. Baltrušaitytės bibliotekoje.
VILNIUJE. Vasario 25 d. 12.00 val. Knygų mugės 3.1 salėje. Kartu su kitais trim poetais.
Vasario 26 d. 12.30 val. Vilniaus ev. liuteronų parapijos „Liuteronų namų” salėje (Vokiečių g. 20).

facebook_1486286309230

Praeities ir atminties ženklai Reformatų sode

Arvydas Valionis
Praeities ir atminties ženklai Reformatų sode
2017-ieji –  Reformacijos metai

   „Dešinėje jos (Pylimo gatvės – A.V.) pusėje verta apžiūrėti sodininko Vėberio namus, šalia kurių nors ir neseniai įveistas, bet gražiai krūmuose ir gėlėse skendintis sodas. Su juo susisiekia erdvus, mūro siena apsuptas kvadratinis sklypas su namu, kiemu, daržais, flygeliais gilumoje ir daugybe  ūkinių pastatų. Tatai kalvinų bendruomenė, kurioje gyvena  pastoriai su šeimomis, reformuotos konsistorijos ir kanceliarijos pirmininkas bei kai kurie nariai,be to, to paties tikėjimo neturtėliai. Nuo kiemo tvora atskirtose kapinėse dar matyti keli antkapių  akmenys ir paminklai. Šios kapinės supo dar visai neseniai stovėjusią medinę bažnyčią, apleistą, neaukštą, bet gana erdvią, kuri šiandieną jau bemaž baigia sugriūti. Ji pastatyta 1682 m. Kai 1640 m. gegužės 26 d. buvo nuspręsta  iškelti  kalvinų bažnyčią už miesto ribų, šioje vietoje (arba netoliese, bet tikrai šiame sklype) iškilo nedidelė šventykla iš plytų ir rąstų. 1682 m.  balandžio  3 d.  fanatikų sukurstyta  minia sugriovė ją iki pat pamatų. Karalius  Jonas III leido kalvinams  atstatyti savo bažnyčia ir tai jie padarė tais pačiais metais,“ – taip apie Reformacijos sodą rašė garsus archeologas, istorikas  Adomas  Honoris Kirkoras 1856 metais išleistoje savo knygoje „Pasivaikščiojimai  po Vilnių ir jo apylinkes“.

Skaitykite toliau

Reformacija ir Lietuvos švietimo sistemos raida

Logotipas_Reformacijai500

Švietimo sistema yra svarbus veiksnys, apsprendžiantis visuomenės kultūrinę būklę. Kultūros raidos intensyvumas konkrečioje tautoje ar valstybėje visada tampriai susijęs su švietimo sistemos kūrimosi eiga. Šią taisyklę patvirtina ir Lietuvos istorija. Mūsuose reikšmingas švietimo sistemos formavimosi etapas vyko XVI a. – tai amžius, bylojantis apie bendrą visuomeninio būvio pakylėjimą. Šiuos ryškius lokalinės kultūrinės panoramos pokyčius istorikai sieja su Reformacijos banga, tuo laiku atkeliavusia iš Europos.

Pirmoji Lietuvos Reformacijos banga 

Istorikai Lietuvos Reformacijos laikotarpį skirsto į du etapus. Pirmoji Reformacijos banga – tai M. Mažvydo, A. Kulviečio, S. Rapolionio ir kitų bendražygių pirmieji bandymai skleisti Reformacijos idėjas lietuvių tautoje. Antroji banga dažnai vadinama „didikų Reformacija“, nes šiame etape visuomeninio ir religinio gyvenimo pokyčius lėmė įtakingiausių LDK diduomenės atstovų atsivertimas į protestantizmą.

Pirmosios lietuvių reformatorių bangos atstovai nuo pat savo veiklos pradžios siekė sukurti Lietuvoje visą Vidurio ir Vakarų Europos švietimo modelio sistemą. Jie pirmieji rodė iniciatyvą steigti aukštesnės pakopos mokyklas, kuriose būtų mokoma modernizuoto to meto mokymo turinio[1]. Reformacijos išvakarėse švietimo būklė Lietuvoje toli gražu netenkino tuometinės visuomenės poreikių. Švietimo sistemą sudarė tik pradinės mokyklos. Net ir pradinis švietimas buvo menkai išvystytas, mokymo turinys atsilikęs nuo laikmečio. Apie vidurines mokyklas (II pakopos), skirtas pasauliečiams (nekalbant apie aukštąsias) iki pat 1539 m. istoriniuose šaltiniuose nėra jokių užuominų. Filoprotestantas Mykolas Lietuvis (arba V. Mikolojaitis) XVI a. viduryje užrašytame žymiajame traktate „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ („De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum“) išreiškė nusivylimą ir apgailestavimą kad „mes neturime mokslui eiti gimnazijų“[2]. Skaitykite toliau