Temos Archyvai: Renginiai

Draugijos X-asis suvažiavimas

LIETUVOS REFORMACIJOS ISTORIJOS IR KULTŪROS DRAUGIJA Juridinių asmenų registras, kodas 190763313  Vilniaus mokytojų namai, Vilniaus g. 39 LT-01119, Vilnius Tel. (8 5) 2449529, (8 5) 2398610 ,mob. tel. 8 698 76500  El.p. reformacija@gmail.com  http://www.reformacija.lt/  A/S: LT857044060000908622  AB „SEB bankas“  

Gerbiami Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos nariai.

Draugijos valdybos 2019 m. sausio 29 d. posėdyje patvirtinta Reformacijos draugijos metinė veiklos programa, kurioje numatyta š.m. gegužės 4 d., šeštadienį, 11.00 val., Vilniaus Mokytojų namuose sušaukti Draugijos X-ą suvažiavimą.

Pagal Draugijos  įstatus, įregistruotus LR Teisingumo ministerijoje 1996 m. lapkričio 4 d., Reg. Nr. 480-V, suvažiavimą šaukia Draugijos valdyba ne rečiau kaip kartą per 3 metus.

Šių metų suvažiavimas – ataskaitinis rinkiminis. Pasibaigus RD valdybos, revizijos komisijos, valdybos pirmininko ir dviejų pavaduotojų kadencijai, prašome pagalvoti apie naujas kandidatūras į minėtas visuomenines pareigybes.

Žemiau pateikiama suvažiavimo darbotvarkė.

D  A  R  B  O  T  V  A  R  K  Ė

10.00 – Dalyvių registracija

11.00 –  Muzikinė įžanga.

              Draugijos Garbės pirmininko prof. habil. dr. S.Kregždės ir svečių sveikinimai.

 11.20 – Mandatų komisijos pranešimas ir darbotvarkės tvirtinimas

 11.25 – Draugijos pirmininko ataskaita

 11.40 – Draugijos revizijos komisijos ataskaita.

  11.45 – Paminklo statymo Komiteto-fondo narių pranešimai

  12.00 – Diskusijos.

  12.15 –  Pertrauka

  12.20 –  Naujos valdybos rinkimai. Naujos revizijos komisijos rinkimai.

  12.40 –  Padedamos gėlės prie paminklinio akmens rekonstruojamame Reformatų skvere/sode.

               Knygynėlyje bus galima įsigyti Draugijos ir jos narių išleistų knygų.

               Maloniai kviečiame                                                          RD valdyba

Kategorijos: Draugija, Kita, Renginiai | | Paskelbė:

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai”

Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“.

Operos „Prūsai” siužetas pasakoja apie tragišką šios tautos likimą. Centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos.

Kristinos meilė brandi ir altruistiška. Bet nutraukti kryžiuočių ir prūsų karą – ne jos jėgoms. Prūsai nepasitiki, vokiečiai varžo asmeninę pasirinkimo laisvę, sūnus nepažįsta tėvo, o mylimas vyras yra kamuojamas abejonių. Tokią realybę pakelti sunkiau, nei žengti į pagonių aukojimui paruoštą laužavietę.

Kūrinyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – prūsų ir kryžiuočių. Pirmieji, ginantys savo laisvę, vaizduojami karingai. Juose gyva pagoniška dvasia ir tikėjimas gamtos jėga. Tačiau prūsų kariai neišvengia vienašališkumo – neapykanta kryžiuočiams stipresnė už sveiką protą. Stingdanti tragedijos nuojauta sukuria įtampą, o H.Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas iki galo eina negailestingos kovos prieš pavergėjus keliu.

https://renginiai.kasvyksta.lt/66114/g-kupreviciaus-opera-prusai

Biržų-Dubingių Radvilų rūmų (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai

Viktorija Liauškaitė

Vasario 14 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Kultūros istorijos vakare archeologas Ignas Sadauskas skaitė paskaitą tema –  „Biržų-Dubingių Radvilų rūmų (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai“. Archeologai teritoriją tarp Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvių tyrinėjo beveik metus, nuo 2017 gegužės iki 2018 metų balandžio. Archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, tyrinėtoje vietoje aptiko didelį kiekį archeologinių radinių, datuojamų nuo XV iki XX amžiaus, taip pat pirmą kartą atidengti XVI a. pradžioje Jonušo Radvilos statytų reprezentacinių rūmų pirmo aukšto fragmentai.

Nuo 2017 metų buvusios Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje vykdant detaliuosius tyrimus atrasti iki šiol plačiau netyrinėtos XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų liekanos. Tyrimus užsakiusi teritorijos savininkė UAB „Vastint Lithuania“ tikisi rūmų liekanas ne tik išsaugoti, bet ir eksponuoti visuomenei.

Tyrimus vykdžiusi UAB Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, teritorijoje aptiko itin didelį kiekį archeologinių radinių, per 4 tūkst. vnt., datuojamų nuo pat XV amžiaus iki šių laikų: buitinės keramikos šukių, koklių fragmentų, monetų, plombų, stalo įrankių, molinių pypkių ir t.t. Taip pat atliekant tyrimus atidengtos XIX amžiaus II pusėje – XX amžiaus pirmoje pusėje šioje teritorijoje stovėjusių mūrinių pastatų pamatų ir skliautinių rūsių liekanos. Tačiau svarbiausias šių tyrimų atradimas – iki šiol plačiau neatrastos ir netyrinėtos XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų liekanos.

Atliekant tyrimus atidengtos rūmų pirmo aukšto patalpų plytų grindys, buvusių sienų pamatų ir kolonų liekanos bei dvi krosnys. Taip pat aptikta archeologinių radinių, siejamų su rūmų gyvenimu ir kasdienybe.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Jonušas Radvila reprezentacinius rūmus šioje vietoje pasistatė XVI a. pabaigoje. Tai buvo dideli, puošnūs, vieningo italų manierizmo stiliaus, trijų aukštų rūmai su cilindriniu bokštu kampe, kuriuos supo didelis itališko tipo sodas su gėlynais ir tvenkiniais. Rūmai per 1655-1661 m. karą su Maskva buvo apgriauti, XVIII amžiuje galutinai apleisti, o 1828 m. rūmų griuvėsiai buvo parduoti kaip statybinė medžiaga.

1939–2013 m. teritorijoje veikė Raudonojo kryžiaus ligoninė, kurios vietoje UAB „Vastint Lithuania“ planuoja vystyti mišrios paskirties kvartalą. Tyrinėjamos teritorijos daliai pagal detalųjį planą priskirta komercinė paskirtis, tad vystytojai, prieš pradėdami būsimo viešbučio techninį projektą, lauks specialistų išvadų dėl atrastų istorinių liekanų išsaugojimo. „Džiugu, jog pavyko atrasti šių Radvilų rūmų fragmentus. Kultūros vertybių registre ši teritorija įregistruota, archeologiniai radiniai saugomi Nacionalinio muziejaus saugyklose. Viliamės, jog bus galimybė ir toliau tęsti pradėtus darbus, nes ištirta yra tik apie trečdalį šios teritorijos,“ – teigė archeologas Ignas Sadauskas.

archeologas Ignas Sadauskas, nuot. G. Zemlicko

Ornamentuota smiltainio detalė, Igno Sadausko spėjimu, stovėjusi ties trečiu rūmų fasado aukštu, ties karnizu, vienintelė išlikusi rūmų fasado puošybos detalė
nuot. G. Zemlicko

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

www.voruta.lt

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.

​Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas.

Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui, įvairioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti skiriami tokie renginiai kaip KKM metu veiksianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“,  aktorės Virginijos  Kochanskytės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus  atliekama meninė programa „Šimtmečio dialogas: dedikacija poetams Sigitui Gedai ir Maironiui“, dzūkų vakaras „Dzūkiškai ant jūros kranto“. Astridos Petraitytės „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“, Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ knygų pristatymai.

Spalio 6 d., šeštadienį,  laukiame šeimų edukacinėse dirbtuvėse „Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams“, kurių metu  pagaminti inkilai, padabinti šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, dar keletą metų primins Valstybės atkūrimo šimtmetį.

KLAIPĖDOS KNYGŲ MUGĖS TINKLAPIS
MUGĖS PROGRAMA

Susitikime Klaipėdoje!

2017-ųjų metų M.L.Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta Ingei Lukšaitei

alkas.lt

Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.

Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais.Simboliška, kad 2017 m., pažymėjus Reformacijos 500 metų jubiliejų, o 2018 m., įžengus į Lietuvos valstybės šimtmečio metus, premija įteikta vienai žymiausių Lietuvos istorikių, kurios darbų pagrindu išugdyta ne viena jaunųjų istorikų karta.

2017 – ųjų metų Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta doc. habil. dr. Ingei Lukšaitei | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Skaitykite toliau

„Liuterio durys“: nacionalinei premjerai artėjant

Lietuvos žinios

Tarsi prieš penkis šimtus metų Martyno Liuterio ant durų kaltos tezės, išskirtinis operos projektas „Liuterio durys“ galingais dūžiais sudrebins teatrų Vilniuje ir Kaune scenas: ryškūs šalies kūrėjai ir atlikėjai ruošiasi artėjančiai nacionalinei premjerai – Giedriaus Kuprevičiaus tezių operos „Liuterio durys“ pastatymui.

Pagrindinius vaidmenis operoje kurs ir pripažintos, ir kylančios operos žvaigždės – Liudas Mikalauskas (Martynas Liuteris), Viktorija Miškūnaitė (Katerina fon Bora), Rafailas Karpis (Tecelis, indulgencijų prekeivis), Eugenijus Chrebtovas (Vienuolis Juodasis), Tomas Pavilionis (Vienuolis Rudasis), Vilija Mikštaitė (Miestietė), Žygimantas Jasiūnas (Saksonijos valdovas) bei kiti. Solistams pritars ir nuolat veržliais sumanymais stebinantis profesionalus choras „Vilnius“.

„Statyti istorinę operą – visada didelis iššūkis. Čia iššūkis dvigubas, nes tai – neeilinis europinės reikšmės įvykis, Reformacijos 500 metų jubiliejus.“ „Nacionalinė premjera – visada džiugus, išskirtinis ir laukiamas įvykis. Nepaprastai smagu, kad šį kartą esame ne tik dalyviai, bet ir šio įvykio krikštatėviai ir rengėjai“, – sakė choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas bei tezių operos „Liuterio durys“ muzikos vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas. Jo teigimu, prisiliesti prie dar neskambėjusios muzikos, būti pirmuoju atlikėju – visada ypatinga atsakomybė. „Tad nekantriai laukiame įtempto kūrybinio proceso rezultato ir dėkojame kompozitoriui G. Kuprevičiui už pasitikėjimą“ – pabrėžė A. Dambrauskas.

Pagal Herkaus Kunčiaus libretą sukurta tezių opera – tai modernus žvilgsnis į reikšmingą istorinį tarpsnį, išryškinant ir šiandien aktualius klausimus. Operą režisuoti patikėta per 100 spektaklių pastačiusiam Gyčiui Padegimui, jis į savo statytojų komandą pakvietė ištikimas bendražyges scenografę Birutę Ukrinaitę ir choreografę Indrę Puišytę. „Statyti istorinę operą – visada didelis iššūkis. Čia iššūkis dvigubas, nes minimas neeilinis europinės reikšmės įvykis, Reformacijos 500 metų jubiliejus. Siekiame, kad tai būtų ir meniškai brandus, ir aktualus, įdomus kūrinys. Nesame protestantiška šalis, bet esame tolerantiška šalis. Todėl norisi, kad po šio spektaklio daugybė žmonių, kurie vaikšto į katalikų bažnyčią ir yra krikščionys, pamąstytų, kuo Liuteris ir protestantizmas praturtino mūsų tikėjimą ir mentalitetą“, – sakė režisierius G. Padegimas.

Vietoj operoje įprasto orkestro „Liuterio duryse“ reikšmingą vaidmenį atliks instrumentinis ansamblis: koncertų salių lankytojams puikiai pažįstamos talentingų virtuozų gitaristo Saulius S. Lipčiaus, perkusininko Sauliaus Auglio, akordeonisto Tado Motiečiaus, violončelininkės Elenos Daunytės ir pianisto Vincenzo de Martino pavardės. Moderni bei kiek netikėta ansamblio sudėtis pasirinkta ir siekiant sukurti aliuziją į liuteronybės kuklumą bei santūrumą, ir norint išryškinti žmogaus balso grožį bei skirti jam pagrindinį dėmesį.

Tezių operos „Liuterio durys“ nacionalinė premjera įvyks lapkričio 21 dieną Lietuvos rusų dramos teatre Vilniuje ir gruodžio 12 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas

Viktorija Liauškaitė

Sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas – diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais ir neabejingais mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiais bei svečiais.

 „Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams”, – teigė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Vilniaus plano architektė – projekto vadovė Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūnė susirinkusiems pristatė Reformatų parko rekonstrukcijos projektą. Šios vietos tvarkymo darbai planuojama, jog prasidės šių metų balandžio, gegužės mėnesiais.

Doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės teigimu, stebuklas būtų Vilniuje, jei atsirastų toks paminklas. „Būtina padėkoti prieš 500 metų gyvenusiems žmonėms ir puoselėjusiems Reformaciją. Toks paminklas skirtas Reformacijai, būtų priminimas, padėka asmenybėms, padėjusioms pagrindus lietuvių kalbai, jos kultūrai“ – teigė I.Lukšaitė.

Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė tokia paminklo idėja. “Vilnius Europos istoriografijoje pripažintas vienas iš aktyviausių Reformacijos pirmtakų regione. Todėl šis miestas prašyte prašosi Reformacijos istorijos įamžinimo ženklų. Pritarčiau tokiai idėjai – įamžinti Reformaciją paminklu, “ – dalinosi savo mintimis D. Pociūtė-Abukevičienė

Reformacijos paminklo kūrimo svarstyme dalyvavo daugelis specialistų, kurie mielai pasidalino savo pastebėjimais. Savo mintimis dėl būsimo Reformacijai paminklo sukūrimo išsakė ir gausiai dalyvavęs skulptorių būrys.

Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš beveik 400 metų. 1639 m. birželio 21 d. teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines. Reiškia, reformatai jau buvo įsteigę kapines dabartinėje vietoje Pylimo g. ir pasistatė bažnyčią –  1640 m. pastatoma šeštoji penktoje vietoje Vilniaus reformatų bažnyčia ir, manomai, tai buvo vis dėlto mūrinė, sugriauta per rusų invaziją 1655 m.

Pasibaigus šiam karui 1661 m. pradėta statyti septinta bažnyčia. Pastaroji buvo visai sunaikinta  per ketvirtąjį – paskutinį Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) pogromą. 1682 m. balandžio 2 d. rytą jėzuitų mokiniai ir suerzinta minia užpuolė reformatų bažnyčią ir kitus jai priklausančius pastatus. Pasigrobė varpus, kryžius, indus, dokumentus, iždą, nuvertė nuo kapų antkapius ir kryžius, ištraukė iš kapų mirusiuosius, juos apiplėšė, tyčiojosi, daužė akmenimis ir galiausiai sumetė į laužą. Po šio sugriovimo vėl toje pat vietoje apie 1685 m. buvo pastatyta jau tik  medinė aštunta reformatų bažnyčia, išstovėjusi apie 150 metų.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gedimino Zemlicko nuotraukos