Rugsėjo 1 d., pirmadienį Vilniaus universitetas pradės 436-uosius studijų metus tradicine švente „Initium semestri“.
Programoje:
9.00 val. – Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimas ir iškilmingas paminklo K. Donelaičiui atidengimas Bibliotekos kieme. (…)
ŠALTINIS IR IŠSAMIAI VISA PROGRAMA: http://naujienos.vu.lt/srautas/initium-semestri-sventeje-paminklo-k-donelaiciui-atidengimas/
Ateinantį penktadienį kino teatruose pasirodys naujas lietuviškas filmas „Radviliada“. Filme susipina ir vaidybinis kinas, ir dokumentiniai tyrinėjimai, ir garsių ekspertų atradimai bei „kinas kine“. Todėl filmas pristatomas netradiciniu žanru – kino kelionė.
Po dvidešimties statybų metų Jurbarke oficialiai atidaryta evangelikų liuteronų bažnyčia. Skaitykite toliau
Šilutės miesto senųjų kapinių koplytėlėje ruošiama paroda apie senąsias krašto kapines ir VšĮ „Augustana“ vykdomą projektą „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazės plėtra: duomenų rinkimas ir kapinių atnaujinimas“.
Radvilos – neabejotinai viena iš galingiausių ir žinomiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių. Kildinę save iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, iki pat Abiejų Tautų Respublikos žlugimo 1795 m. savo rankose išlaikę įtakingas pareigybes ir susikrovę milžiniškus turtus, jie paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijos puslapiuose. Dar ir šiandien žavimės diplomatiniais Mikalojaus Radvilos Juodojo gebėjimais, neįtikėtina Mikalojaus Radvilos Rudojo karine pergale prie Ulos ir Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kartografiniais pasiekimais. Tačiau ką mes žinome apie šios giminės tolimesnį likimą?
XVIII a. pab., prasidėjus daugiau nei šimtmetį trukusiai carinei Lietuvos okupacijai, Radvilos pasitraukė iš politinio gyvenimo epicentro.
http://www.pamarys.eu/emalio-miniatiuros-su-kristijono-donelaicio-dvasia/
Kintų Vydūno kultūros centras ir meno gerbėjai atsisveikino su dvyliktojo emalio meno laboratorijos kūrėjais. Skambant pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario bras“ muzikai, kūrėjams dėkota už sukurtas emalio miniatiūras, praturtinusias emalio darbų kolekciją „Pamario ženklai“.
http://www.pamarys.eu/rusniskiai-pakviete-dailininkus-prie-diskusiju-stalo/
Baigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos. Skaitykite toliau
http://www.aidas.lt/lt/daile/article/11156-07-23-apie-viena-k-donelaicio-portreta
Jaunius Augustinas
Neseniai viename internetiniame puslapyje, suradau žinutę apie mano tėvą Adomą Augustiną, kurioje rašoma: „Ar žinote, kad piešiant šį Kristijono Donelaičio portretą, pozavo iš Sibiro grįžęs ir dailininko Eriko Varno namuose gyvenęs aviacijos majoras, buvęs Karo aviacijos dirbtuvių vedėjas Adomas Augustinas?” Šitą žinutę „Lietuvos aide” ir tame puslapyje paskelbė Nerijus Korbutas. Skaitykite toliau
J.Bretkūnas buvo ir vienas pirmųjų Prūsijos istorikų: 1578–1579 m. Labguvoje vokiečių kalba jis parašė veikalą „Chronikon des Landes Preussen“ (Prūsijos žemės kronika), kuria XVII a. naudojosi jo provaikaitis Matas Pretorijus, rašydamas istorinį veikalą „Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne“ (Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla, apie 1671–1703).
Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos nariai ir didžiulis būrys svečių rugpjūčio 24 d., sekmadienį, tapo istorinio įvykio liudytojais: po dvidešimties metų statybų pašventintai ev. liuteronų bažnyčiai buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. Iškilmingos pamaldos vainikavo daug metų trukusį kun. Mindaugo Kairio ir visų parapijiečių, aukojusių pinigus, savo darbą ir laiką, pastangas. Nors pamaldoms duris bažnyčia atvėrė dar 2009 m. prieš Kalėdas, galutinai visi apdailos darbai baigti tik šiemet. Kertinis bažnyčios akmuo buvo pašventintas 1994 m. rugpjūčio 26 d.
