Mėnesio archyvas: balandžio 2014

Agnė Grinevičiūtė. Ką veikia Kristijonas Donelaitis po Vilniaus universiteto skliautais?

2014-04-30

Rubrikose: Kultūra » Komentarai ir pokalbiai  Visuomenė » Atmintis

Po Vilniaus universiteto skliautais pusę amžiaus sėdintis ir į juos tarsi įaugęs mūsų literatūros klasikas poetas Kristijonas Donelaitis spėjo tapti neatsiejama universiteto gyvenimo dalimi. Tačiau šis paminklas išskirtinis. Skulptūros prototipas niekada nesilankė Vilniuje ir neturi tiesioginio ryšio su seniausia Lietuvos Alma Mater. Turbūt ne vienas yra susimąstęs: kodėl iš universiteto arkados žvelgia būtent K. Donelaitis, o ne kas nors kitas? Skaitykite toliau

K.Donelaičio gimtinėje žaliuos 300 ąžuolų

K. Donelaičio gimtinėje žaliuos 300 ąžuolų:

http://lzinios.lt/lzinios/Lietuviai-svetur/k-donelaicio-gimtineje-zaliuos-300-azuolu/178614

Laz­dy­nė­liuo­se pa­so­din­ti 25 ąžuo­liu­kai, pa­pil­dan­tys 1989 me­tais pra­dė­tą kur­ti K.Do­ne­lai­čio ąžuo­ly­ną. Prieš ket­vir­tį am­žiaus, mi­nint poe­to 275-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, bu­vo pa­so­din­ti 275 ąžuo­liu­kai.

Išsamiau ir su fotoreportažu

Kristijono Donelaičio gimtinėje pasodinta 300 ąžuolų:

http://alkas.lt/2014/05/09/kristijono-donelaicio-gimtineje-pasodinta-300-azuolu-nuotraukos/

 

Netekome pasaulio žmogaus

IN MEMORIAM

Netekome pasaulio žmogaus:

mirė profesorius Martynas F. Yčas (1917.XII.10-2014.IV.22)

Lietuvą pasiekė skaudi žinia – eidamas 97-uosius metus mirė Martynas F. Yčas, Vilniaus universiteto garbės daktaras, JAV Niujorko valstijos Sirakūzų universiteto profesorius. Ją atsiuntė velionio sesuo Evelyna Yčaitė-Tagart. Laiške rašoma: su dideliu gailesčiu pranešu, kad brolis mirė šį rytą Boulder mieste (Kolorado valst., JAV). Jis gyveno pas sūnų Joną ir marčią Lavinią. Be to netektyje yra likę ir kiti du sūnūs su su šeimomis – Juozas ir vyriausiasis Martynas. Taip pat laiške rašoma: Martynas buvo parkritęs savo bute ir sužalojo savo petį. Atsidūrė ligoninėje trumpai, bet ten nelaikė, nes dar nebuvo taip blogai. Dar man pats paskambino pranešti kas jam atsitiko. Tačiau neužilgo viskas pablogėjo ir po savaitės jau buvo Hospice. Tai tiek tuo tarpu. Dar nežinau koks ir kada bus minėjimas pas jaunuosius Yčus Boulder, kur, žinoma, vyksiu dalyvauti. Perskaitome dar ir dar kartą sesers laišką ir pagalvojame, kad jų amžiui nėra jokių apribojimui. Kaip ir ištikimą tarnavimą Tėvynei. Čia būtina atminti ir jau anksčiau amžinybėn iškeliavusią Evelynos sesutę Hipatiją, lietuvių išeivijos, jos reformatų Bažnyčios ramstį ir šviesulį.

Kaip savo laiku rašė Vilniaus universiteto prof. Dobilas Kirvelis,  Martynas F. Yčas – pasaulio žmogus. Rusijoje gimęs lietuvių kilmės JAV pilietis, Niujorko valstijos universiteto profesorius, Vilniaus universiteto garbės daktaras, Afrikoje ir Australijoje dirbęs biologas teoretikas. Studijuojantieji genetiką bei biochemiją iš vadovėlių žino, kad G.Gamovas, M.Yčas ir A.Ričas 1954 m. sugalvojo biologinio genetinio kodo tripletus.

Centre_Martynas_Ycas

Gimė M.Yčas Voroneže 1917 m. žymių Lietuvos visuomenės veikėjų – Hipatijos (Šliūpaitės) ir Martyno Yčų – šeimoje, Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukusioje į Rusiją. Ryški tėvų ir senelių visuomeninė veikla priverte Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentą 1940 m. trauktis iš Lietuvos, o Antrojo pasaulinio karo realijos blaškė ji po pasaulį, kol nuvedė i JAV. Čia tarnavo armijoje, studijavo biologiją ir kitus mokslus Viskonsino universitete, Kalifornijos technologijos institute, o didžiausią laiko tarpą dirbo Niujorko valstijos universitete Sirakūzuose.
M.Yčas – mokslinio mąstymo žmogus. Jau iš šios knygos turinio skaitytojas turbūt pajus paveldetą platų ir šakotą požiūrį į gamtos ir visuomenės mokslus, filologiją ir kulturą. Ši knyga – tai originalus bandymas, remiantis biologija, suvokti žmogų, visuomenę, jų paradoksus, bei suprasti gyvosios gamtos ryšį su žmogumi, jo elgsenos keistybėmis. Skaitytojas turės galimybę pajusti biologo teoretiko mąstymo specifiką, susipažinti su mokslinio pažinimo metodologija, faktų atradimais bei ju interpretacijų klystkeliais. Taip pat ras ne vieno mokslininko trumpą nestandartinį apibudinimą, kuris leis kitaip pažiūrėti i didybę bei klaidas.
Viena svarbesnių knygos ”Apie biologiją” (1994) giju veda sielos supratimo link. Tai subtili dvasinio pasaulio problema, apgaubta daugybes ivairiausių aiškinimų, teorijų, koncepcijų. Autorius biologas šią problemą gvildena iš negyvosios gamtos mokslų – fizikos bei chemijos – pozicijų ir mėgina rasti ryši tarp sielos ir atomų, molekulių bei cheminės „mašinos”.
Nors Ši knyga sumanyta humanitarinių polinkių studentams, be jokios abejonės, su didžiausiu įdomumu ją skaitys platus visuomenės ratas – tiek biologija besidomintys moksleiviai ir studentai, tiek filologai, filosofai ir menininkai. Kiekvienas iš jų ras įdomių, ginčytis ir mąstyti skatinančių minčių. To ir siekė Martynas Yčas, rašydamas šią knygą.

Pažymėtina, kad autorius knygą neatlygintinai dovanojo Lietuvai, jos jaunimui. Be kita ko joje rašoma: „(…) čia teigiu, kad tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų praraja tik tariama, nes pasaulis vienas ir nedalomas. Todėl humanitariniai mokslai geriau suprantami, neišleidžiant iš akiračio tiksliųjų mokslų ir atvirkščiai. Tai aš iliustruoju pasitelkdamas biologiją, bet ne vien ją…”

yco

Iliustracija iš: http://www.chemija.org/forum/biologija,fk9-ft289.html

Visų pažinojusiųjų atmintyje – nuostabūs susitikimai su Profesoriumi Vilniuje, Biržų krašte. Jį visur lydėjo ne tik artimųjų meilė, bet ir kitų žmonių nuoširdi pagarba, susižavėjimas ir moksline mintimi, ir jos perteikimu.

Su užuojauta artimiesiems, giminėms, visiems pažinojusiems velionį

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Parengė Draugijos pirmininko pavaduotojas Vytautas A. Gocentas

Informacija Vilniaus Universiteto puslapyje:

Prof. Dobilas Kirvelis | 2014-04-24 16:02  

http://naujienos.vu.lt/srautas/netekome-vilniaus-universiteto-garbes-daktaro-profesoriaus-martyno-yco-1917-2014/

Eidamas 97-uosius metus, balandžio 22 d. Boulderio mieste (JAV) mirė profesorius Martynas Yčas. Martynas Yčas – pasaulio žmogus, Rusijoje gimęs lietuvių kilmės JAV pilietis, Niujorko valstijos Sirakūzų universiteto profesorius (emeritas), Vilniaus universiteto garbės daktaras, Afrikoje ir Australijoje dirbęs biologas teoretikas.

M. Yčas gimė 1917 m. gruodžio 10 d. Voroneže, žymių Lietuvos visuomenės veikėjų Hipatijos (Šliūpaitės) ir Martyno Yčų šeimoje. Ryški tėvų, dėdžių ir senelių visuomeninė veikla 1940 m., geopolitiniai įvykiai privertė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentą trauktis iš Lietuvos, o Antrojo pasaulinio karo realijos blaškė po pasaulį, kol nuvedė į JAV. Čia tarnavo armijoje, studijavo biologiją ir kitus mokslus Viskonsino universitete, Kalifornijos technologijos institute, o daugiausia laiko dirbo Niujorko valstijos universitete Sirakūzuose.

M. Yčas yra vienas iš dvidešimties pasaulio mokslininkų – „RNR kaklaraiščio klubo“ (1954–1961), kuriam priklausė nemažai Nobelio premijos laureatų, narių.

Žymiausias M. Yčo mokslinis veikalas – monografija anglų kalba „The Biological Code“ („Biologinis kodas“, 1969), išversta į daugelį kalbų. Mažai kas žino, kad M. Yčas ir Georgas Gamovas buvo pirmieji bioteoretikai, kurie, vos tik 1953 m. buvo paskelbta apie DNR (deoksiribonukleorūgšties) cheminę struktūrą, į šį gyvosios gamtos – biologinių sistemų struktūrinį reiškinį žiūrėjo ne cheminiu-biocheminiu, bet kibernetikos – bioinformatikos kodavimo-dekodavimo požiūriu. Jie buvo visavertės – sisteminės bioinformatikos pradininkai, pirmojo 1956 m. simpoziumo „Information Theory in Biology“ („Informacijos teorija biologijoje“) iniciatoriai ir pranešėjai. Šiuo požiūriu ypatingo dėmesio vertas G. Gamovo ir M. Yčo pranešimas ir straipsnis „Kriptografinis požiūris baltymų sistezės problemoje“. Tai sistemų bioinformatikos pradžia.

Martynas Yčas – Lietuvos ir Biržų krašto patriotas, visuomeniškas žmogus. Jo iniciatyva 2009 m. pakartotinai buvo išleistos knygos „Jonas Yčas. Biržai (Istorinis eskizas)“, Lietuvos valstybės ištakų politinio veikėjo – tėvo Martyno Yčo (1885–1941) prisiminimai ir prisiminimų rinkinys „Iš Agaro krašto“. Be to, jis įvykdė tėvo pažadą Lietuvos politikui Augustinui Voldemarui – išsaugoti ir išleisti A. Voldemaro Utenos kalėjime parašytą knygą „Istorinis Kristus“ (knygoje „Ankstyvoji krikščionybė“, Kaunas, 1997).

Parašė ir savo lėšomis išleido Lietuvos jaunimui skirtą knygą „Apie biologiją“, kuri sunkiais pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais buvo nemokamai dalijama Lietuvos mokykloms, tą pačią knygą padovanojo ir gimtojo krašto – Rusijos jaunimui, finansiškai padėjo besikuriančiai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ląstelės biochemijos laboratorijai, Vilniaus universitete įkūrė Martyno Yčo fondą.

Mūsų universiteto garbės daktaro profesoriaus Martyno Yčo atminimas niekada neišblės iš Lietuvos mokslo istorijos puslapių.

Apie knygos pristatymą Šilutėje

Loreta Liutkutė. Mažosios Lietuvos kaimų ir žmonių gyvenimai:

www.silutesetazinios.lt/42070/mums-raso-m-purvino-monografijoje-%e2%80%93-mazosios-lietuvos-kaimu-ir-zmoniu-gyvenimai/

Mums rašo: M. Purvino monografijoje – Mažosios Lietuvos kaimų ir žmonių gyvenimai

Publikuota: 2014 balandžio 22 Kategorija: Kultūra, Naujienos

 Dalios Vasiliauskytės nuotr.
Dalios Vasiliauskytės nuotr.

Nedaug esama žmonių, kurie savo atsidavimu, darbais, idėjomis pelnytų nuoširdžią aplinkinių pagarbą ir pripažinimą. Būtent tokie yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai, tyrinėjantys Mažosios Lietuvos kultūrą, savo veiklomis padedantys įamžinti protėvių Lietuvos vaizdus, vertybes, kultūrinį palikimą, įkvepiantys meilę ir pasididžiavimą krašto unikalumu, istorija. Skaitykite toliau

Žygintas Būčys. Eustachijaus Tiškevičiaus asmenybės ir veiklos recepcija XIX a. pab.–XX a. pr.

http://literaturairmenas.lt/2014-04-18-nr-3470/1687-publicistika/2647-zygintas-bucys-eustachijaus-tiskeviciaus-asmenybes-ir-veiklos-recepcija-xix-a-pab-xx-a-pr

Balandžio 9–10 d. Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai” (11 d. ji pratęsta Biržų krašto muziejuje „Sėla”), kurioje pranešimus skaitė moks­lininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos. Konferencija, kurią organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, skirta grafo Eustachijaus Tiškevičiaus (gimė 1814 m. Lahoiske, dab. Baltarusijoje , mirė 1873 m. Vilniuje), pasižymėjusio įvairiapuse moksline (archeologine, istorine ir kt.) bei visuomenine veikla, 200 metų jubiliejui. Skaitykite toliau

Libertas Klimka. Apie pirmąjį muziejininką E. Tiškevičių (1814-1873)

http://www.voruta.lt/libertas-klimka-apie-pirmaji-muziejininka-e-tiskeviciu-1814-1873/

2014 m. balandžio 18 dieną sukanka 200 metų, kai gimė mūsų krašto šviesuolis, archeologinių tyrinėjimų ir muziejininkystės pradininkas grafas Eustachijus Tiškevičius. Lietuvos nacionaliniame ir Biržų krašto „Sėlos“ muziejuose jau įvyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurios metu buvo naujai įprasminta bei įvairiapusiškai aptarta E.Tiškevičiaus asmenybė. Skaitykite toliau

Kristijonui Donelaičiui – 300 metų (kelionė – ekskursija)

Š. m. gegužės 17-18 dienomis, kviečiame į kelionę „Donelaičio žemės įkvėpimas…“

Maršrutas: Vilnius – Tolminkiemis – Gumbinė – Lazdynėliai – Įsrutis – Ragainė – Tilžė – Raušiai – Karaliaučius – Vilnius.

Galutinis paraiškų pateikimo terminas – balandžio 19 diena.

Kelionės koordinatorius D.Balčiauskas, tel. 8 698 76500, el.p. <donatas.balciauskas@gmail.com>

Kelionės maršrutas ir programa pridedama.

kelionės aprašymas