http://www.siaure.lt/article/articleview/14997/1/283
Liepos 1 dieną sukanka 120 metų, kai Lyglaukių kaime, gausioje ūkininkų šeimoje (buvo 9 vaikai, tačiau užaugo septyni – penki broliai ir dvi seserys) gimė Kostas Kregždė. Skaitykite toliau
Birželio 20 dieną Italijos ambasadoje įteiktas Italijos apdovanojimas prof. Dainorai Pociūtei – Abukevičienei.
Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella antrojo laipsnio Italijos žvaigždės ordinu už kultūrinių ir akademinių mainų skatinimą tarp dviejų šalių apdovanojo Vilniaus universiteto Senato pirmininkę, Filologijos fakulteto profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę. Tai pirmasis tokio aukšto rango įvertinimas VU mokslininkui.
iš kairės: Italijos kultūros instituto vadovė, ambasadoriaus padėjėja, ambasadorius, Dainora Pociūtė.
Sveikinimo žodį tarė ambasadorius Stefano Taliani De Marchio ir Italijos kultūros instituto vadovė Paola Cioni (vertėjavo ambasadoriaus padėjėja Lina Limantaitė).
Astridos Petraitytės nuotraukos
http://www.7md.lt/muzika/2016-05-27/Prisiminus-praeities-asmenybes
Gyvuoja labai graži tradicija atminti bei pagerbti kultūrai svarbius asmenis, visuomenės veikėjus, rašytojus, kūrėjus. Religinės muzikos centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Liudviko Rėzos kultūros centras gegužės 20 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje surengė minėjimą, skirtą lietuvių literatūros, kultūros ir tautinės savimonės ugdymui didelę reikšmę turėjusiam dvasininkui, teologui, vertėjui, poetui, tautosakininkui Martynui Liudvikui Rėzai (1776–1840). Jo dėka buvo publikuota Kristijono Donelaičio kūryba, jis pirmasis pradėjo rinkti lietuvių liaudies dainas, rašė pirmuosius liaudies dainų tyrinėjimus, 1825 m. Karaliaučiuje jo pastangomis išspausdintas pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys. Renginio, skirto L. Rėzos 240-osioms gimimo metinėms, programoje buvo išsakytas prof. habil. dr. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės įžanginis žodis, atliekami Broniaus Kutavičiaus kūriniai „Prutena“ ir „Paskutinės pagonių apeigos“, o L. Rėzos tekstus skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Birželio 14 dieną Kosvige (vok. Coswig, Saksonija-Anhaltas, Vokietija) Šv. Mikalojaus (St. Nicolai) bažnyčioje prasidėjo piligriminė kelionė į Vitenbergą, į kurią po pamaldų, palaiminti PLS prezidento, vyskupo dr. Munibo Younano, leidosi per 200 piligrimų iš daugiau nei 35 pasaulio valstybių, tarp kurių buvo ir atstovai iš Lietuvos – Šakių evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkė Daiva Kalinauskaitė ir LELB Konsistorijos prezidiumo narys kun. Virginijus Kelertas.
Pirmasis piligrimų sustojimas žengiant Liuterio keliu buvo Apollensdorfe, kur piligriminės kelionės dalyviai susirinko stadione. Sustojimo tema „Žmonės – už pinigus neįgyjama“. Stadione pastatytose palapinėse piligriminės kelionės dalyviai galėjo susipažinti su įvairių šalių karo pabėgėlių dalia ir PLS jiems teikiama pagalba. Piligrimai buvo suskirstyti mažesnėmis grupelėmis ir PLS savanorių padedami galėjo patys praeiti sumodeliuotu keliu, kuriame laukė užduotis per penkias minutes su šeima palikti namus, keliauti į svetimą kraštą ieškant prieglobsčio, registracija pabėgėlių centre ir kitos patirtys, su kuriomis susiduria karo pabėgėliai.
Antrasis sustojimas buvo taip pat Apollensdorfe. Sustojimo tema „Kūrinija – už pinigus neįgyjama“. Sustojimo kuratoriai – evangelikų organizacija „Duona pasauliui“ (Brot für Die Welt). Sustojimo metu buvo galimybė apmąstyti atsakingą Dievo mums patikėtų turtų vartojimą ir pajusti, kad su šiandieniniu gyvenimo būdu mes žengiame Dievo kūrinijos naikinimo link, naikindami ir patys save.
Paskutinis sustojimas buvo Liuterio sode Vitenberge. Sustojimo tema „Išganymas – už pinigus neįgyjamas“. Temą pristatė Žemutinės Saksonijos Misija kartu su Leipcigo Misija. Sustojimo metu buvo galimybė apmąstyti vis daugiau žmonių pritraukiančią kryptį, vadinamąją „gerovės evangeliją“ – klaidingą mokymą, prieštaraujantį liuteroniškajai teologijai ir tradicijai.
Liuterio sode, kuriame pasitinkant Reformacijos 500 metų jubiliejų sodinami viso pasaulio Bažnyčių medžiai, auga ir 164 numeriu pažymėtas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios medis, kurį 2010 m. spalio 10 d., atstovaudamas LELB vyskupui Mindaugui Sabučiui, pasodino Lipės evangelikų liuteronų bažnyčios superintendentas kun. Andreas Lange. Šia proga bibliniam votumui buvo pasirinktas Dievo Žodis iš Patarlių knygos 13,12: „Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.“
Birželio 15 d. Vokietijos prezidentas Joachimas Vilhelmas Gauckas ir PLS vadovai Liuterio sode atidengė skulptūrą „Dangaus Kryžius“.
Kun. Virginijus Kelertas
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.6
PLS generalinis sekretorius kun. dr. Martin Junge ir PLS prezidentas vysk. dr. Munib Younan pasiruošę piligriminei kelionei
Bundespraesident Joachim Gauck (M.) hat zuusammen mit dem Praesidenten des Lutherischen Weltbundes (LWB), dem palaestinensischen Bischof Munib Younan (l.), und LWB-Generalsekretaer Martin Junge am Mittwoch (15.06.16) im Luthergarten in Wittenberg die Skulptur „Himmelskreuz” des Duesseldorfer Kuenstlers Thomas Schoenauer einweiht (Foto). Anlass war die Eroeffnung der jaehrlichen Ratstagung des LWB in Wittenberg, bei der sich ueber 200 Delegierte aus mehr als 35 Laendern bis naechsten Dienstag mit der oekumenischen Dimension des Reformationsjubilaeums 2017 auseinandersetzen. Dem Lutherischen Weltbund gehoeren 145 Mitgliedskirchen aus 98 Laendern mit gut 72 Millionen Glaeubigen an. Im naechsten Jahr wird weltweit das 500. Reformationsjubilaeum gefeiert, das auf die Veroeffentlichung der 95 Thesen Martin Luthers im Jahr 1517 in Wittenberg zurueckgeht. Der Luthergarten ist eine Parkanlage suedwestlich der Altstadt von Wittenberg und wurde vom LWB initiiert. Bis zum Reformationsjubilaeum 2017 sollen 500 Baeume auf dem ovalen, 190 Meter langen und 70 Meter breiten Gelaende wachsen, in dessen Mitte eine stilisierte Lutherrose mit Kreuz angelegt ist. Auf dieser Lutherrose wurde das Himmelskreuz installiert. (Siehe epd-Meldung vom 15.06.16)
Birželio 15 d., trečiadienį, Vokietijos prezidentas, liuteronų kunigas Joachimas Gauckas drauge su PLS prezidentu vysk. dr. Munibu Younanu ir PLS gen. sekretorium kun. dr. Martinu Junge Liuterio sode Vitenberge iškilmingai atidengė skulptūrą „Dangaus kryžius“ („Himmelskreuz“, skulptorius Thomasas Schönaueris iš Diuseldorfo).
Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta 1910 m. (savarankiškos parapijos statusas Karklininkams buvo suteiktas 1904 m.). Prieš Antrą pasaulinį karą parapija vienijo jau beveik du tūkstančius tikinčiųjų, pamaldos laikytos lietuviškai ir vokiškai. Paskutinysis parapijos kunigas buvo Helmutas Kemešis, kartu su dauguma parapijiečių 1944 m. pasitraukęs į Vakarus. Slenkant frontui, bažnyčia apgriauta, o vėliau galutinai sunaikinta, jos plytas panaudojus čia įsikūrusių sovietų kariuomenės dalinių reikmėms. Šiandien bažnyčią primena tik pamatų likučiai.
Edmundas PAPLAUSKAS, Klaipėda, Vytautas Albertas GOCENTAS, Vilnius
Įvadinės pastabos
Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ įsikūrė 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdoje. Jos pavadinime pabrėžiami lietuvininko ir Mažosios Lietuvos vardai. Šio rašinio bendraautoriui Vytautui Albertui Gocentui teko būti liudininku, kaip šis bendrijos vardas buvo sudarytas. Anuomet kraštietė dailininkė Eva Erika Labutytė pasikvietė į bendrijos dokumentų rengimo būrelį, kuris susirinko Vilniaus universiteto doc. dr. Domo Kauno bute Vilniuje (Vinco Pietario g. 7).
Tuomet ir kilo reikalas naujai kraštiečių bendrijai pasivadinti. Visi sutiko, kad lietuvininkaiyra labai senas krašto gyventojų savivardis, bet liko nepanaudotas paties krašto pavadinimas Mažoji Lietuva. Tuomet jis ir pasiūlė juos abu panaudoti kartu junginyjeLietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Susirinkusiesiems pasiūlymas tiko. Kaip paskatinimą jam pavedė parengti ir bendrijos nuostatus bei programą. Bendrija kūrėsi prie Lietuvos kultūros fondo, kuriam vadovavo gamtininkas ir keliautojas prof. dr. Česlovas Kudaba. Turėta kitų draugijų tokių dokumentų pavyzdžių, tad parengti minėtus dokumentus nebuvo sudėtinga – jiems vienbalsiai pritarta ir steigiamajame bendrijos susiėjime.
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susirinkimo dalyviai (iš kairės): dailininkas, Klaipėdos universiteto doc. Linas Jankus, kraštietė Eva Milda Jankutė-Gerola ir kraštietis bei istorikas Dainius Elertas. Pjaulai, 2008 m. rugpjūtis. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.