Mėnesio archyvas: lapkričio 2017
Seminaras Šilutėje
Parašykite komentarą
Sekmadienį, gruodžio 3 d., 12.30 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (po pamaldų, kurių pradžia 11.00 val.) kviečia Reformacijos ir Ievos Simonaitytės metams skirta teatralizuota kompozicija „Jeigu taip parašiau“ – Klaipėdos jungtinio „Antro posmelio klubo“ ir „Vorusnėlės“ teatro spektaklis (scenarijaus autorė ir režisierė – prof. Dalia Kiseliūnaitė).
Pavadinimui „Jeigu taip parašiau“ parinkta autorės frazė liudija jos norą autentiškai papasakoti gimtojo Klaipėdos krašto likimą. Simonaitytės braižas – sodrūs vaizdai ir gyvas pasakojimas, tarsi gerai sukirptas audinys, susiūtas tvirtais siūlais, vadovaujantis moteriška intuicija ir žodžio skonio pajautimu, išpuoštas emocijų raštais ir iškaišytas kritiškos ironijos dygsneliais. Simonaitytės kūriniuose neįmanoma paslėpti spalvingos autorės asmenybės, tačiau šį kartą bandysime jos patirtimi įvertinti Lietuvos kampelį, kuriame gyvename. Maras, karai, protestantiška etninė savimonė, lietuvybės likimas ir skausmingas atsisveikinimas su Tėvyne – šias temas perpins Mažosios Lietuvos dainos ir giesmės.
Paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų konkurso aptarimas
Lapkričio 29 dieną Lietuvos dailininkų sąjungoje paskelbti paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, skulptūrinių – architektūrinių idėjų konkurso nugalėtojai.
Lietuvos dailininkų sąjunga, bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui konkursą. Kurio tikslas – sukurti memorialą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke.
Lietuvos Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas pasidžiaugė įvykusiu konkursu, kurio draugija bei evangelikų reformatų bendruomenė laukė 25 metus. „Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė Donatas Balčiauskas.
Komisijos pirmininkas prof. habil. dr. A. Samalavičius pasveikino laimėtojus ir pasidžiaugė sklandžiai įvykusiu konkursu. “Pirmosios vietos – „Stelos“ UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius ir Antrosios vietos – „Varpinė / Knygų lentyna“ Šarūnas Arbačiauskas laimėtojai buvo konkurso lyderiai. Didžioji vertinimo komisijos narių dalis juos iš karto ir matė tarp laimėtojų”, – sakė prof. habil. dr. A. Samalavičius. Vėliau konkurso nugalėtojai trumpai pristatė savo darbus, atsakė į susirinkusių klausimus.
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Skelbiami paminklo Vilniuje, Reformatų parke, idėjų konkurso rezultatai
Projektų pristatymas vyks lapkričio 29 d., 17 val., LDS būstinėje
Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, konkursą.Konkurso tikslas – sukurti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu buvo svarbu giliai aktualizuoti Reformacijos esmę, atskleisti ją per istoriją, dabartį ir ateitį jungiančius komunikacinius kodus; šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti Reformacijos gyvybingumą per Reformacijos asmenybių atliktų darbų raišką.
Vertinant buvo orientuojamasi į stiprią energetiką skleidžiantį kūrinį, kuris įkvėptų ne tik pagarbą praeičiai, bet ir skatintų norą imtis Reformacijos idėjas atitinkančių ir išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Paminklas turi reflektuoti reformatų akcentuotas vertybes (pagarba pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimas, moderni valstybės kultūros ir socialinė politika; visuomenės skatinimas branginti toleranciją (kaip pakantumą kitaip mąstančiam), ugdyti švietimą (mokyklų steigimas, lietuviško spausdinto žodžio plitimas), puoselėti demokratiją).
Konkurso sąlygos skelbtos www.vilnius.lt, www.reformacija.lt ir www.ldsajunga.lt internetinėse svetainėse.
Konkursui pateikti projektai, kartu su pateikta dokumentacija atitinkantys konkurso sąlygas, buvo vertinami konkurso žiuri komisijos (toliau – Žiuri).
Konkurso Žiuri sudarė:
1. Donatas Balčiauskas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas;
2. Ingė Lukšaitė, doc. habil. dr.;
3. Dainora Pociūtė, prof. habil. dr.;
4. Almantas Samalavičius, prof. habil. dr.;
5. Ina Dagytė – Mituzienė, doc. dr.;
6. Evaldas Purlys, doc.;
7. Tomas Šernas, kun.;
8. Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė, prof. habil. dr., Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (dalyvavo I-ame posėdyje, dėl sveikatos problemų II-ame posėdyje nedalyvavo, nuomonę-rekomendaciją pateikė el. paštu (ją pakeitė – skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas Kęstutis Musteikis);
9. Algirdas Bosas, skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;
10. Mindaugas Šnipas, skulptorius, doc.;
11. Valdas Bubelevičius, skulptorius, doc.;
12. Gediminas Akstinas, skulptorius, tarpdisciplininio meno atstovas;
13. Ričardas Krištapavičius, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Žiuri pirmininku išrinktas prof. habil. dr. A. Samalavičius (tel. nr. +370 616 95138).
Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis Žiuri vertino pateiktus projektus: skulptūros idėjinių-plastinių sprendinių meninė kokybė, meninės idėjos originalumas bei skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka.
Pirmojo Žiuri posėdžio metu konkurso dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo projektus, atsakė į Žiuri narių užduotus klausimus.
Žiuri vertino šiuos projektus:
projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė);
projektas „Tėviškės sodai“ (VŠĮ „Menų aikštė“, Vladimiras Kančiauskas);
projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
projektas „Vartai“ / devizas: 194820 (UAB „Klaipėdos projektas“, Adomas Skiezgėlas);
projektas „Soli Dei Gloria“ (Raimondas Krukonis);
projektas „Duona kasdienė“ / devizas: 500963 (Rytas Jonas Belevičius);
projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).
Kiekvienas Žiuri narys kiekvieną projektą vertino, nuo 0 iki 65 balų skiriant už projekto meninę kokybę ir nuo 0 iki 35 skiriant už projekto kontekstualumą. Maksimalus kiekvieno Žiuri nario kiekvienam projektui galimas skirti balų skaičius – 100.
Daugiausiai Žiuri balsų surinko šie projektai:
- I-oji vieta. projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius);
- II-oji vieta. projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
- III-oji vieta. projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė).
Pagal konkurso nuostatas I-osios vietos laimėtojui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija skiria 3000 EUR premiją, II-osios vietos laimėtojui – 2000 EUR premiją, III-osios – 1000 EUR premiją.
Visuomenė su Konkurso skulptūrinėmis – architektūrinėmis idėjomis gali susipažinti iki gruodžio 1 d. LDS būstinėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje. Projektų vaizdinė informacija taip pat skelbiama LDS Facebook paskyroje – čia.
Dalyvių, organizatorių ir Žiuri narių susitikimas su žiniasklaida ir visuomene vyks 2017.11.29 – 17 val. LDS būstinės salėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje.
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse ir sveikiname laimėtojus!
LDS būstinės parodų salė, Vokiečių g. 4/2, Vilnius
2017 11 27 – 2017 12 01
I vieta „STELOS” UAB „Žybartuva”, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius
II vieta „KNYGŲ LENTYNA arba VARPINĖ” Šarūnas Arbačiauskas
III vieta „VARTAI” Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė
Kviečiame į mokslinę konferenciją „Modernybės ir tradicijų sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“
VIEŠAS SEMINARAS „LAIKO TILTU Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ“
Senjorų iniciatyva Lietuvai – surasti Martyno Mažvydo kapą
Parodos „Maištaujančios knygos“ edukacinis renginys
Deimanto Karvelio paskaita „Tikėjimo (ne)laisvė Lietuvoje Reformacijos epochoje“
2017 m. lapkričio 23 d. 17.30 val.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtoje parodoje ir ją lydinčiuose edukaciniuose renginiuose. Paroda „Maištaujančios knygos“ – unikali istorinė paroda, skirta maištaujančioms knygoms, kurios išgyveno ne tik savo dramatišką amžių, bet dar ir visus penkis šimtus metų. Šios knygos – Reformacijos augintinės ir Reformacijos kėlėjos, puoselėtojos ir skleidėjos. Ekspozicijoje – Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi XVI–XVII a. spaudiniai ir rankraščiai, dėl kurių ir tarp kurių radosi ir pirmoji lietuviška Martyno Mažvydo knyga. Reformacija pristatoma kaip dinamiškas intelektualinis procesas, aktualus ir šiandienos Lietuvos kultūrai ir visuomenei. Apie senas, retas ir įdomias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maištaujančias knygas, jų istorinę aplinką bus pasakojama ir edukaciniuose renginiuose.
Prof. dr. Deimanto Karvelio paskaita „Tikėjimo (ne)laisvė Lietuvoje Reformacijos epochoje“
Paskaitoje nagrinėjama tikėjimo ir sąžinės laisvės tema XVI–XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tikėjimo disputų epochoje, aptariant sociokultūrinį lauką, kuriame gyvavo įvairios krikščioniškos visuomenės konfesijos. Aptariamos susiklosčiusios istoriografinės nuostatos religijos tolerancijos klausimu, išryškinant protestantizmo ir katalikybės konkurencinės priešpriešos vaidmenį tikėjimo laisvės sklaidoje. Religinės tolerancijos reiškinys analizuojamas valstybiniu (valdovų pozicija, normatyviniai valstybės aktai), bažnytiniu (konfesinių institucijų pozicija) ir socialiniu („tikybinės prievartos“ reiškinys luominėje visuomenėje, religinės konversijos klausimas šeimos aplinkoje, lokalinės krikščioniškos visuomenės požiūris į konfesines mažumas) aspektais. Tikėjimo (ne)laisvės klausimas pristatomas de jure ir de facto kontekstuose.
Trumpai apie renginį
| Data | lapkričio 23 d. |
| Laikas | 17.30 val. |
| Vieta | Renginių erdvė, III a. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Rėmėjai | Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Goethe‘s institutas, Lenkijos institutas Vilniuje |
| Partneris | „Hortus apertus“ |
| Daugiau informacijos | senos, retos ir įdomios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“ socialiniame tinkle „Facebook“ |