Mėnesio archyvas: gegužės 2015

Ar žinote: Vingio botanikos sode – ir Lietuvos Reformacijos šaknys…

Gegužės 15 d. reformatės senjorės išsiruošė į tulpių žydėjimą, ne, ne į jomis garsėjantį Burbiškio dvarą, kuris sutraukia daug lietuvių, o į Vingio parko vakarinėje dalyje beveik prieš šimtą metų įkurtą Botanikos sodą. Skaitykite toliau

Įteikta Rapolionio premija

http://www.voruta.lt/premijos-iteikimas/

Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnaziją sugužėjo nemažas būrys garbingų svečių. 2011 m. vasario 10 dieną Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ priėmė nutarimą: kiekvienų metų gegužės mėnesį Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo ceremoniją organizuoti mūsų gimnazijoje, pasivadinusioje lietuvių raštijos pradininko Stanislovo Rapolionio vardu. Premijos tikslas – skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą. Šiemet premija buvo įteikta jau 11–ą kartą.

Skaitykite toliau

Rimas Žaromskis. Biržams yra ko pavydėti

Biržai – išskirtinį istorinį ir gamtos paveldą turintis miestas, savo renesansine bastionine tvirtove garsėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir plačiame Europos regione. Biržų pilis neatsiejamai susijusi su Širvėnos ežeru, nes abu šie objektai yra tų pačių Radvilų veiklos palikimas.
Kiekvieną kartą lankydamasis Biržuose, kuriuose prabėgo mano vaikystė, tiesiog pajuntu trauką aplankyti pilį (ypač atstačius senąjį arsenalą), paplaukioti valtimi po ežerą, praeiti garsiuoju lieptu į Astravą. Antra vertus, išplaukus į ežerą pajunti lyg kažkokio tikslo trūkumą. Dažniausiai žmonės valtimi iriasi į Meilės salą, bet joje išlipę į krantą ir apsidairę patiria net tam tikrą nusivylimą: juk tik reto lankytojo dėmesį patraukia paukščiai ar saloje tarpstančios augalijos įvairovė. Skaitykite toliau

Panerių memorialas – istorinė tiesa apie pelenais paleistuosius

Šių metų gegužės 8–9 dienomis minimas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-metis. Karo, kurio žaizdas, poeto Vaidoto Spudo eilėraščio žodžiais, „vos palieti – ir darosi skaudu“… Tokia vieta prie Vilniaus yra Aukštųjų Panerių miškas.
Balandžio 21 dienos rytą senjorės, pakviestos buvusio Panerių memorialo muziejaus vadovo, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos nario Algio Karoso, traukiniu išsiruošė į Aukštuosius Panerius. Daugelis mūsų Vilniuje pragyvenome daugiau nei penkiasdešimt metų, bet taip niekada ir neprisiruošėme ten apsilankyti. Apie Paneriuose įvykdytas žudynes žinome daug, bet tik ten pabuvojus pradedi suprasti, kiek skausmo, neteisybės, sulaužytų likimų slepia mišku apaugę kalneliai… Kalneliai susidarę iškasus duobes, kurios tapo amžino poilsio vieta pelenais virtusių keliasdešimties tūkstančių žydų, lenkų, rusų, lietuvių, gudų, čigonų… Vokiečiai, karo pabaigoje supratę, jog reiks atsakyti už žudynes, ėmė naikinti nusikaltimo įrodymus, privertę ten kalintus žydus atkasinėti sušaudytųjų lavonus ir juos deginti, pelenus maišant su smėliu ir vėl supilant į duobes, kad būtų neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių žmonių nužudyta. Lavonų deginimo komandai – 80 vyrų ir 4 moterims – pasisekė: būdami fiziškai stiprūs (vokiečiai juos gerai maitino, kad galėtų sparčiai dirbti) sugebėjo iš duobės, kurioje buvo nakčiai nuleidžiami kopėčiomis, išsikasti 32 metrų tunelį ir pabėgti. Skaitykite toliau

Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės XVI a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien

Lituanistų ir istorikų forumas
Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės

XVI a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien

2015 m. gegužės 15–16 d.  Burbiškio dvaras (Radviliškio rajonas)

Skaitykite toliau

Kultūrinis Rytprūsių kraštovaizdis – iš įvairių perspektyvų žvelgiant

Astrida Petraitytė

Vokiškosios Academia Baltica 2015 m. programoje, suprantama, pasižymėjau seminarą “Rytprūsiai -kultūrinio kraštovaizdžio atmintis”, numatytą balandžio 24 – 26 d.d. Šis mane itin dominantis (jau mitinis) regionas ne kasmet sulaukia organizatorių dėmesio, nors Lietuva tarp kitų Baltijos valstybių vis būna renginiuose pristatoma.  Academia Baltica, jau prisijungusi prie Sankelmarko akademijos (kurios patalpose ir anksčiau vykdavo seminarai), dar vis svečių teisėmis, padengdama kelionės išlaidas, pakviečia keletą pristatomų valstybių dalyvių; tik  patys vokiečiai klausytojai turi pilnai susimokėti už suteikiamą komfortą – nakvynę jaukiuose kambariukuose,  gausius vaišėmis stalus… Skaitykite toliau

Mirė ilgametė LRT žurnalistė I. Drąsutienė

http://www.lrt.lt/naujienos/tavo_lrt/37/100581/mire_ilgamete_lrt_zurnaliste_i._drasutiene_

Atsisveikinti su I. Drąsutiene galite gegužės 3 dieną, sekmadienį, nuo 15 iki 20 val., Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (Vokiečių g. 20).

Velionė bus laidojama gegužės 4 dieną, pirmadienį, 12 val., Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.
 
I. Drąsutienė – viena legendinio vaikų konkurso „Dainų dainelė“ įkūrėjų, taip pat buvusi „Panoramos“ kultūros temų redaktorė ir reporterė, televizijos dokumentinių apybraižų autorė.

Iki praėjusių metų pabaigos I. Drąsutienė kūrė laidą evangelikams-liuteronams „Kelias“. 

I. Drąsutienė 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakulteto romanų–germanų filologijos specialybę, taip pat studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

Studijų metais I. Drąsutienė bendradarbiavo telegramų agentūroje ELTA, periodinėje spaudoje. 1967 m. pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komitete: iš pradžių savaitraščio „Kalba Vilnius“ skyriaus redaktorė, nuo 1970 m. – TV vaikų ir jaunimo redakcijos muzikinių laidų redaktorė.

977–1992 m. informacinėje programoje „Panorama“ rengė reportažus kultūros temomis, bažnyčių veiklos, neįgalių žmonių gyvenimo klausimais. Nuo 1992 m. – Lietuvos televizijos kultūros laidų redaktorė, kūrė laidas Lietuvos protestantams – liuteronų ir reformatų konfesijoms. 1994–1995 m. buvo laikraščio „Liuteronų balsas“ redaktorė.

I. Drąsutienė yra parašiusi pjesę vaikams „Vincentas ir laikrodis“, kurią pastatė „Berniuko žirniuko“ teatras.

LRT Kultūra ateinančiomis dienomis rodys I. Drąsutienės kūrybos retrospektyvą.

Balandžio 30 d., ketvirtadienį, 22 val. 35 min., kviečiame žiūrėti dokumentinį filmą „Iš ilgesio ir pašaukimo. Choreografas L. Sagys“ (Scen. aut. I. Drąsutienė, rež. Laima Lingytė, 1999 m.), 23 val. 05 min. – „Tūkstantmečio akimirkos. Svečiuose pas Vaižgantą“ (1999 m.).

Gegužės 1 d., penktadienį, 16 val. 50 min., kviečiame žiūrėti „Balsas iš teatro širdies. Aktorius Arnas Rosenas“ (Scen. aut. I. Drąsutienė, rež. Monika Juozapavičiūtė, 2013 m.).

Gegužės 2 d., šeštadienį, 18 val. 15 min., kviečiame žiūrėti „Amžinybės keliu. Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas“ (Scen. aut. I. Drąsutienė, rež. Irena Morkevičienė