Mėnesio archyvas: sausio 2017

Vokiečių valdytas Lietuvos kraštas: mažame kaimelyje skleidėsi tikra lietuvybės dvasia

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/vokieciu-valdytas-lietuvos-krastas-mazame-kaimelyje-skleidesi-tikra-lietuvybes-dvasia.d?id=73590512

2017-ieji Lietuvoje greta kitų sukakčių paskelbti ir Reformacijos bei Mažosios Lietuvos rašytojos, lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės metais. Pasaulinės ir lietuviškosios progų sutapimas skatina įdėmiau pasižvalgyti po protestantiškąjį paveldą visoje Lietuvoje, nors didesnis dėmesys natūraliai krypsta į Mažąją Lietuvą. Skaitykite toliau

K. Donelaitis: ko apie jį nežino lietuviai

http://www.delfi.lt/veidai/kultura/k-donelaitis-ko-apie-ji-nezino-lietuviai.d?id=73592330

Daugelis lietuvių pirmąjį mūsų šalies poetą iš Mažosios Lietuvos prisimena dėl garsiosios poemos „Metai“. Kristijonas Donelaitis – vienas svarbiausių mūsų literatūros klasikų, jo kūryba išskirtinė Europos literatūros istorijos kontekste. Mokslininkė dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė atskleidė K. Donelaičio ir pasaulinio garso kūrinių sąsajas, įrodė, kad jis gyveno intensyvų intelektualinį kūrėjo gyvenimą.
Skaitykite toliau

Vieša paskaita apie senojo Memelburgo paslaptis

http://www.mab.lt/lt/naujienos/1775

2017 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos piliavietėje. Klaipėdos pilies teritorija yra seniausia Klaipėdos vieta. Paskutinis Klaipėdos pilies tyrimų dešimtmetis suteikė daug naujos medžiagos viduramžių Klaipėdos pažinimui. Kaip buvo pasirinkta vieta pilies ir miesto įkūrimui? Kas buvo seniausioji Klaipėda? Kuo vertėsi viduramžių klaipėdiečiai? Į šiuos ir kitus klausimus lektorius bandys atsakyti paskaitos metu, ją iliustruodamas aptiktų archeologinių vertybių vaizdais.

Šią paskaitą lydi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto mokslinių darbų paroda, kuri veiks iki vasario 3 d.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

Savivaldybė pasirašė Reformatų projekto finansavimo sutartį

Šią savaitę sostinės savivaldybė pasirašė Reformatų ir kraštovaizdžio projektų ES finansavimo sutartį: iki 2019 m. lapkričio 30 d. bus atkurtas ir sutvarkytas Reformatų sodas.

Bus atkurta Reformatų sodo sistema: sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, mažosios architektūros elementai, vaikų žaidimo aikštelės, fontanas, viešasis tualetas, apšvietimo, lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklai, prisijungimo prie inžinerinių tinklų įvadai, skirti sezoninei lauko kavinei. Atkurtas sodas taps patrauklia erdve, kuri tenkins aplinkinių rajonų ir kitų Vilniaus gyventojų rekreacines, edukacines ir kultūrines reikmes. Projekto metu sukurta funkcionali viešoji infrastruktūra taps patrauklesnė miesto gyventojams bei svečiams, pagerins miesto centrinės viešosios erdvės estetinį vaizdą bei miesto įvaizdį, padidins miesto investicinį patrauklumą. Dėl didėjančio sodo lankytojų srauto ir augančios paslaugų paklausos, projektas taip pat prisidės prie smulkaus ir vidutinio verslo atstovų poreikių tenkinimo, sudarys sąlygas verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui.

Pradedamas įgyvendinti projektas „Kultūrinį – istorinį paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ bus finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Šiam projektui Vidaus reikalų ministerija skyrė 1 722 211,03 Eur struktūrinių fondų lėšų, 202 613,06 Eur – valstybės biudžeto lėšos., savivaldybės lėšų dalis sudaro 101 306 54 Eur. Bendra projekto vertė – 2 026 130,63 Eur. Projekto finansavimo sutartis sausio 23 d. pasirašyta su Viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

vilnius.lt

Vatikanas išleis pašto ženklą su Liuterio atvaizdu

Jei šiais metais iš Vatikano gausite laišką, nenustebkite ant jo pamatę Martyno Liuterio veidą. Vatikano filaletijos ir numizmatikos tarnyba išleido Vatikano pašto ženklą, pagerbiantį Martyną Liuterį, prieš 500 metų atsiskyrusį nuo Katalikų Bažnyčios.
Vatikanas reguliariai išleidžia pašto ženklus, monetas ar atminimo medalius, siekdamas įamžinti ypatingus įvykius, tokius kaip ypatingos popiežiaus kelionės ar šventųjų metų paskelbimas. Nuspręsta įamžinti ir pagerbti Liuterį bei protestantų reformaciją, nors šie metai žymi ir 100-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje metines.
Paprastai asmenys, vaizduojami pašto ženkluose, yra paskelbti šventaisiais. Pastaruoju metu taip pagerbta buvo Teresė iš Kalkutos, Jonas Paulius II bei Jonas XXIII. Tuo tarpu Liuteris ne tik nėra šventasis, bet ir Bažnyčios pasmerktas kaip eretikas, siekęs jos griūties.
Nors Vatikanas yra paminėjęs įvykius ar žmones, tiesiogiai nesusijusius su religija, pavyzdžiui, Čarlį Čapliną ar Berlyno sienos griūtį, Liuterio veikla turėjo labai aiškų religinį turinį, nukreiptą prieš Katalikų Bažnyčią.
Praeitais metais popiežius Pranciškus apsilankė Lunde, Švedijoje, ir dalyvavo 500-ųjų Reformacijos metinių minėjime. Jis taip pat Vatikane surengė ekumeninį renginį su liuteronais, kurio metu buvo įšstatyta Martyno Liuterio skulptūra. Be to, Pranciškus yra kalbėjęs apie galimybę liuteronams priimti Komuniją, o jo vadovaujama Vatikano tarnyba neseniai Liuterį pavadino „Evangelijos liudytoju“.

I. Simonaitytės premijos laureatas – Helmutas Lotužis

http://gargzdai.lt/i-simonaitytes-premijos-laureatas-helmutas-lotuzis/

Sausio 11 d. posėdžiavusi rašytojos Ievos Simonaitytės premijos skyrimo komisija nusprendė XXI Agluonėnų seniūnijos rašytojos I. Simonaitytės vardo premiją skirti Helmutui Lotužiui už pastangas gerbti, saugoti ir puoselėti Mažosios Lietuvos sakralinį paveldą. Skaitykite toliau

I. Simonaitytės premija paskirta istorikui A. Eidintui

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/i-simonaitytes-premija-paskirta-istorikui-eidintui-791738

Šiųmetinė literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta istorikui, rašytojui ir diplomatui Alfonsui Eidintui.

Kaip pranešė Klaipėdos savivaldybė, Vilniaus universiteto profesoriui 31-oji tradicinė premija paskirta už knygą „Pūga prie Mėmelio“. Skaitykite toliau

Lietuvos pašto ženklas „Reformacijai – 500 metų“

Sausio 7 d., šeštadienį, apyvartoje pasirodė pirmieji 2017 m. laidos Lietuvos pašto ženklai. Itin džiugu, kad vienas iš jų skirtas Reformacijos 500 metų jubiliejui.

Dailininkės Indrės Ratkevičiūtės sukurtame pašto ženkle pavaizduotas Reformacijos ir protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris (1483–1546) bei Vitenbergo pilies bažnyčios siluetas. Pašto ženklo „Reformacijai – 500 metų“ nominalas – 0,39 euro, jis išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Kartu su pašto ženklu pasirodė ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, 2017 01 07 Vilniaus centriniame pašte buvo antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Beje, išleistasis Reformacijos jubiliejaus pašto ženklas 2017 m. pašto ženklų konkurse laimėjo antrą vietą. Pirmą vietą buvo laimėjęs dalininko ir dokumentinių filmų režisieriaus Domanto Vildžiūno (1963 07 28–2016 11 09) projektas. Anot „Lietuvos pašto“, kadangi pirmos vietos pašto ženklo autorius mirė, kol nebuvo autorinių teisių perėmėjo, nebuvo ir galimybės su kuo atlikti reikiamų procedūrų dėl šio konkretaus pašto ženklo išleidimo. Dėl šio autoriaus sukurtų darbų įamžinimo pašto ženkluose ateityje bus bendraujama su autoriaus teisių paveldėtojais.

Per metus „Lietuvos paštas“ išleidžia 25–27 pašto ženklus. Kad pašto ženklu būtų įamžintas Reformacijos 500 metų jubiliejus, dar 2016 m. vasarį į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“ oficialiai kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, prašymus Reformacijos jubiliejų įtraukti į leidybos planą siuntė privatūs asmenys, filatelistai.

LR Seimui 2017-uosius Lietuvoje paskelbus Reformacijos metais, buvo sudaryta oficiali Reformacijos metų minėjimo komisija, kurios siūlymu Reformacijos 500-osioms metinėms skirtas pašto ženklas buvo įtrauktas ir į LR Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. patvirtintą Reformacijos 500-ųjų metinių minėjimo planą (punktas Nr.22). Atsakingais punkto vykdytojais įvardytos LR Susisiekimo ministerija ir akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.

Gaila, kad atsakingų institucijų pritarimo nesulaukė siūlymas 2017 m. pašto ženklu pagerbti bene žymiausio XVIII a. Lietuvos architekto, liuterono Jono Kristupo Glaubico (Johann Christoph Glaubitz, 1700–1767), kurio mirties 250-ąsias metines minėsime kovo 30 d., atminimą.

 Kęstutis Pulokas

  „Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.1-2

 

Pašto ženklas ant pirmosios dienos voko su specialiu spaudu